Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KT Modules“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo pripažinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovo patirtos neturtinės žalos dėl atleidimo iš darbo bei psichologinio smurto atlyginimą, kurį sudaro dviejų mėnesių VDU, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau plačiau šio savo prašymo nemotyvuoja. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, t. y. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat nesudarė jam galimybių užduoti klausimus proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išklausęs pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nagrinėjo bylą, sudarė galimybes apeliantui užduoti klausimus, o apeliantas jam suteikta teise aktyviai naudojosi. Tai, kad pirmosios instancijos teismas prašė apelianto sukonkretinti tam tikrus klausimus, nekomentuoti atsakymų ar šalino pasikartojančius bei su bylos nagrinėjimu nesusijusius klausimus, nelaikytina trukdymu apeliantui įgyvendinti savo teisę būti išklausytu. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys / jų atstovai buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Dar daugiau, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė jam galimybių užduoti klausimus liudytojams, tačiau šių savo argumentų niekaip nekonkretizavo, t. y. apeliantas nenurodo nė vieno klausimo, kurį norėjo užduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas jam to padaryti neleido, taip pat nenurodė jokių argumentų, kokias su šios bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes liudytojai ar kiti proceso dalyviai galėjo paaiškinti. Tai, kad ieškovė nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka, o rašytinis bylos procesas apelianto teisių nepažeis, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

18. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

19. Pažymėtina, kad atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Taigi, teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais ir deklaratyviomis nuostatomis, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

20. Kaip minėta, apeliantas iš darbo atleistas atsakovei atlikus tyrimą dėl darbo pareigų pažeidimo. 2023 m. balandžio 21 d. darbo pareigų pažeidimo tyrimo aktu Nr. 2023/04/21 padarytos išvados, jog apeliantas 2023 m. kovo mėn. 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 17, 20, 22, 23, 24, 27, 28 ir 29 d. atliko el. laiškų persiuntimus iš darbinio el. pašto (duomenys neskelbtini) į asmeninį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. kovo 30 d. ir 31 d. spausdino didelės apimties dokumentus ir juos išnešė iš atsakovės patalpų, taip pažeisdamas atsakovės darbo pareigas, nesilaikė atsakovės nustatytos tvarkos aprašų (Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo 8.2. punktas, 11 punktas) ir Vidaus darbo tvarkos taisyklių (taisyklių 6.5.13. punktas), todėl atsakovė apelianto veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

21. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tyrimo metu kompiuterio patikrinimai buvo atliekami dalyvaujant pačiam apeliantui, jam nuolat buvo teikiama informacija apie tyrimą el. paštu, tačiau apeliantas jokių paaiškinimų dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių nei atsakovei, nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui neteikė, nors ir buvo raginamas tai padaryti daug kartų. Taip pat akcentuotina ir tai, kad apeliantas nei pareikštu ieškiniu, nei apeliaciniu skundu iš esmės neneigia, jog atliko atsakovės darbo pareigų pažeidimo tyrimu metu užfiksuotus veiksmus, tik akcentavo, kad nurodytus veiksmus atliko siekdamas surinkti įrodymus apie prieš apeliantą vykdomą psichologinį smurtą bei mobingą, ir mano, kad jo parsisiųsta informacija nelaikytina konfidencialia.

22. Sprendžiant klausimą, ar 2023 m. balandžio 21 d. darbo pareigų pažeidimo tyrimo aktu Nr. 2023/04/21 nustatyti apelianto veiksmai priskirtini prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas vertina apelianto atliktų veiksmų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Analizuojant 2023 m. balandžio 21 d. darbo pareigų pažeidimo tyrimo akto Nr. 2023/04/21 išvadas pažymėtina, jog atsakovė, atlikusi išsamų tyrimą dėl galimo apelianto darbo pareigų pažeidimo (paaiškėjus naujoms aplinkybėms, darbuotojo patikrinimai atlikti du kartus) bei priėmusi sprendimą atleisti apeliantą iš užimamų pareigų, iš esmės konstatavo, kad darbdavio konfidencialios informacijos persisiuntimas sau į asmeninį paštą, spausdinimas ir nešimas iš darbovietės, taip pat dalies darbinio pašto laiškų ištrynimas sąlygojo atsakovės pasitikėjimo apeliantu praradimą, kadangi nėra žinoma, kokiems tikslams panaudota ar bus panaudota apelianto išsinešta informacija ir kokio dydžio žalą dėl to gali patirti atsakovė.

23. Apeliantas, nesutikdamas su nurodytomis išvadomis, kad 2023 m. balandžio 21 d. darbo pareigų pažeidimo tyrimo akte Nr. 2023/04/21 nurodyti dokumentų atsisiuntimai apskritai laikyti konfidencialia informacija pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino atsisiųstų dokumentų turinį ir jų priskyrimą konfidencialiai informacijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

24. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka, pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą (tiek iki 2018 m. gegužės 31 d. galiojusią, tiek nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančią CK šio straipsnio redakciją, priėmus pakeitimus, įgyvendinant Komercinių paslapčių direktyvą), yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Nurodytas teisinis reguliavimas siejasi su kasacinio teismo išaiškinimais, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50–51 punktai).

26. Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklių (toliau – taisyklių) 1.2 punkte numatyta, kad bendrovės paslaptys yra įvairios žinios, informacija, dokumentai, kompiuteriniai failai ar kiti materialūs / nematerialūs objektai, nurodyti šių taisyklių priede „Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas“, kurių atskleidimas gali padaryti turtinę ar kitokią žalą bendrovei, ar tokios informacijos atskleidimo bendrovė nepageidauja. Taisyklių 2.1.1 bei 2.1.2 punktuose nustatyta, kad atsakovės paslaptis sudaro: tarnybinės paslaptys, įvardijamos Komercinių ir technologinių paslapčių sąraše, ir konfidencialios – tai informacija (įskaitant tarnybines paslaptis), kurios atskleidimui ir naudojimui taikomas sugriežtintas režimas. Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad bendrovės paslapčių atskleidimas, konfidencialumo pareigos bendrovės atžvilgiu nesilaikymas yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto prasme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad komercinių bei technologinių paslapčių sąrašą sudaro: žinios apie gamybos organizavimą bei valdymą; žinios apie personalą bei valdymo struktūrą; žinios apie bendrovės strateginius bei taktinius planus; ekonominė-finansinė bendrovės padėtis; žinios apie komercinius dalykinius ryšius; naujovės ir išradimai; esminiai įvykiai. Su nurodytomis taisyklėmis bei komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu apeliantas supažindintas pasirašytinai, todėl laikytina, jog ši informacija jam yra žinoma.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad tiekimo vadovo pareiginių nuostatų Nr. 30 7.17 punkte nurodyta, jog tiekimo vadovas turi žinoti ir išmanyti įmonės darbo tvarkos taisykles, įmonėje nustatytas tvarkas ir reikalavimus, instrukcijas. Tiekimo vadovo pareiginių nuostatų 58 punkte numatyta, kad tiekimo vadovas įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas ar ji jam tapo prieinama ir žinoma dirbant UAB „KT Modules“.

28. Akcentuotina ir tai, jog atsakovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 6.5.13. punkto nuostatos numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma atsakovo konfidencialios informacijos ir (ar) komercinių paslapčių neteisėtas atskleidimas, perdavimas, panaudojimas ar bet koks kitas neteisėtas disponavimas; bet kokių sąlygų sudarymas, kad tretieji asmenys galėtų neteisėtai disponuoti bendrovės konfidencialia informacija ir (ar) komercine paslaptimi. Atsakovės Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos 11 punktas taip pat nustato, kad darbuotojai, kurie naudojasi bendrovės suteiktu elektroniniu paštu, interneto prieiga ir kita informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga, privalo saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) – jokiai būdais neplatinti, nekopijuoti, nesidalyti ir nepersiųsti bet kokia forma (būdu), įskaitant, bet neapsiribojant, persiunčiant informaciją / dokumentus į darbuotojo asmeninį elektroninį paštą ir (arba) registruotu paštu, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbuotojo darbo funkcijų atlikimu. Atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai ir darbo sutarties šalių sudarytas papildomas rašytinis susitarimas dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Dar daugiau, DK numato, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos (DK 25 straipsnio 5 dalis).

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2023 m. balandžio 21 d. darbo pareigų pažeidimo tyrimo aktu Nr. 2023/04/21 nustatyta, kad apeliantas persiuntė iš savo darbinio el. pašto į savo asmeninį el. paštą tokio pobūdžio el. laiškus – t. y. 2023 m. kovo 9 d. el. pašto pavadinimas „Adapteo“ (2022 m. rugpjūčio 16 d.) – persiųstas kliento Adapteo užsakymas (Exel lentelė), pagrindinio atsakovės kliento Adapteo projekto eigos aprašas, kur lentelėje „Adapteo užsakymai“ buvo nurodyta medžiagiškumas su namelio tipais, jų normomis, tiekėjų kainomis, kurios skirtos šiai bendrovei, pirkimų užsakymų numeriai. 2023 m. kovo 13 d. el. laišką, pavadinimu „Atlikti darbai Kovo 9 dieną“, ieškovo persiųsta susirašinėjimo tarp T. K. ir M. K. medžiaga dėl kainų skirtumo pagal siųstas grupes gruodžio, sausio, vasario mėn. užduoties pateikimo. Taip pat persiųsta pirkimų kainų skirtumų lentelė su medžiagomis, jų kainomis ir kainų pokyčiais. 2023 m. kovo 15 d. el. laišką, pavadinimu „PO14866 metalai AH80 (2023 m. vasario 2-3 d.), ieškovo persiųsta pirkimų vadybininkės A. M. susirašinėjimo su tiekėju medžiaga dėl AH metalų užsakymų, informacija apie įmonės turimą kreditą, jo likutį, paskutinių užsakymų sumas, susirašinėjimo tarp finansų vadovės ir direktoriaus medžiaga dėl tiekėjų turimo kredito dydžio, dėl tiekėjų prašomos sumokėti sumos, direktoriaus atsakymas apie sumokėtas tiekėjams sumas ir bendrovės galimybes apmokėti papildomai. 2023 m. kovo 27 d. el. laiško pavadinimas „Informacijai kėlimo kilpos“ (2023 m. kovo 24 d.) persiųstoje elektroninio susirašinėjimo medžiagoje yra A. M. el. laiškas dėl iš Anistos perkamų kėlimo kilpų, jų pardavimo kainos, analogų pasiūlymo, kainų, tiekimo, sandėliavimo sąlygų. 2023 m. kovo 27 d. el. laiško pavadinimas „KT Modules“ (2023 m. sausio mėn.) persiųsta elektroninio susirašinėjimo tarp UAB REHAU, FREZWID ir UAB KT Modules medžiaga dėl šios bendrovės planuojamų įsigyti įrenginių užsakymo, joje nurodoma informacija apie užsakymo specifikaciją, poreikį, sudėtį ir kita informacija, apibūdinanti užsakymą. 2023 m. kovo 27 d. el. laiško pavadinimas „KT Modules“ (2023 m. kovo 21, 22 ir 27 d.), persiųsta elektroninio susirašinėjimo medžiaga, kurioje nurodytas šios Bendrovės pasirinktas tiekėjas Dubingiai, persiųstoje susirašinėjimo medžiagoje yra UAB KT Modules siūlomos tiekėjo sąlygos, kainos, produktai bei kliento pateikti užsakymo techniniai parametrai ir Bendrovės tiekėjų savybių detalizavimas, paaiškinimas.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad persiųstos informacijos turinys, t. y. atsakovės tiekėjų duomenys, komerciniai pasiūlymai, siūloma produkcija, jos specifikacija, aprašymai, kainos, produktų kainų pokyčiai, tiekėjų kontaktiniai duomenys, taip pat atsakovės užsakomos produkcijos užsakymų apimtys, specifikacija, poreikis, sudėtis, kaina, užsakymų techniniai parametrai, pirkimo užsakymo numeriai, Atsakovės tiekėjų savybių detalizavimas, duomenys apie atsakovės produkcijos pristatymą klientui, jos apimtis, produkcijos aprašymas, pristatymo informacija, pagrindinio atsakovės kliento projekto eigos aprašas (medžiagiškumas su namelio tipais, jų normomis), informacija, susijusi su atsakovės finansine situacija, atsiskaitymais su tiekėjais, sąskaitų apmokėjimu, jų pradelsimu, turimus kreditus pas tiekėjus ir atsakovės galimybėmis apmokėti sąskaitas pagal užsakymus, atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros, jų duomenys, suvestinės, atitinka jautriai / konfidencialiai informacijai keliamus reikalavimus, numatytus atsakovės patvirtintų komercinių bei technologinių paslapčių sąraše, su kuriomis apeliantas buvo supažindintas pasirašytinai.

31. Nors apeliaciniu skundu ir teigiama, kad atsakovė į bylą nepateikdama informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos redakcijos, galiojusios iki 2023 m. kovo 16 d., varianto, neįvykdė DK 214 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip minėta anksčiau, draudimas atskleisti, perduoti, panaudoti ar bet kaip kitaip neteisėtai disponuoti bendrovės konfidencialia informacija ir (ar) komercine paslaptimi numatytas ne tik informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos apraše (redakcija nuo 2023 m. kovo 16 d.), tačiau šis draudimas, be kita ko, numatytas ir komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklių, tiekimo vadovo pareiginių nuostatų Nr. 30 bei atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatose. Nurodyti atsakovės priimti vidaus teisės aktai daugiau nei pakankami išvadai, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas dėl darbo su komercine paslaptimi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovė neįvykdė DK 214 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos įrodyti apelianto atleidimo iš darbo teisėtumą.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar atsakovė teisėtai atleido apeliantą iš užimamų pareigų, t. y. šioje byloje esminėmis aplinkybėmis laikytini faktai, ar apeliantas atliko darbo pareigų pažeidimą, ar toks pažeidimas laikytinas šiurkščiu bei tai, ar apeliantas suprato ir galėjo suprasti, jog, atlikdama tokius veiksmus, šiurkščiai pažeidžia darbdavio (atsakovės) teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju darbo pareigų pažeidimo apimtys (tai, kiek kartų apelianto veiksmai šiurkščiai pažeidė atsakovės nustatytą darbo tvarką) esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas žalos darbdaviui atlyginimo klausimas. Byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto atliktus atsakovės nustatytų taisyklių pažeidimus, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti papildomai išreikalauti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos (redakcija galiojusią iki 2023 m. kovo 16 d.), laikytinas pertekliniu bei užvilkinančiu bylos procesą.

33. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad visa apelianto parsisiųsta informacija yra susijusi su ieškovo išviešintu (pranešta visiems darbuotojams) tikslu – rinkti informaciją, jog būtų įrodyti mobingo ir psichologinio smurto prieš jį panaudojimo momentai. O visi dokumentai, kuriuos ieškovas parsisiuntė, nebuvo pažymėti žyma „konfidencialu“. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko deklaratyvaus pobūdžio, kadangi apeliantas niekaip nenurodo, kaip specifinės informacijos (pvz., atsakovės tiekėjų duomenys, komerciniai pasiūlymai, siūloma produkcija, jos specifikacija, aprašymai, kainos, produktų kainų pokyčiai, tiekėjų kontaktiniai duomenys ir kt.) persisiuntimas ar tokios informacijos spausdinimas gali įrodyti mobingo ar (ir) psichologinio smurto prieš apeliantą atvejus.

34. Nors apeliantas teigia, kad dalis jo parsisiųstos informacijos (susirašinėjimas su T. K.) patvirtina aplinkybes, kad apie apeliantui be pagrindo skiriamas nuobaudas (tą dieną ieškovas apkaltintas „visą dieną žaidęs telefonu“, todėl turėjo parsisiųsti įrodymus, kad atliko didelės apimties darbus, tai būtų neįmanoma žaidžiant. Parsisiųsta siekiant įrodyti pažeidimo aplinkybes), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančio 2023 m. vasario 9 d. susirašinėjimo su T. K. turinį, negali daryti kategoriškos išvados dėl apelianto asmeniškai atlikto darbo apimties. Iš minėto susirašinėjimo turinio matyti, kad buvo bendraujama dėl kainų skirtumo pagal siųstas grupes gruodžio, sausio, vasario mėn. užduoties pateikimo. Taip pat persiųsta pirkimų kainų skirtumų lentelė su medžiagomis, jų kainomis ir kainų pokyčiais, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, ar minėti darbai buvo padaryti būtent 2023 m. kovo 9 d., ar juos atliko pats apeliantas, ar darbai buvo deleguoti kitiems atsakovės darbuotojams. Net jei apeliantas minėtą susirašinėjimo medžiagą būtų persisiuntęs turėdamas tikslą įrodyti, jo nuomone, prieš apeliantą vykdomo mobingo atvejus, tačiau, kaip minėta, šioje byloje darbo pareigų pažeidimo apimtys nėra esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kadangi byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo darbdaviui klausimas.

35. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas nėra pasirašęs konfidencialumo sutarties, o jo darbo sutartyje panaikinti absoliučiai visi su konfidencialumu susiję punktai. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių sudarytos darbo sutarties 11.3 punktu Šalys susitarė, kad apeliantas įsipareigoja paklusti vidaus darbo tvarkai ir laikytis darbo drausmės bei saugos darbe reikalavimų. Tuo tarpu komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklių 1.4 punkte nustatyta, kad: „bendrovės paslaptis privalo saugoti visi bendrovės darbuotojai, pasirašydami konfidencialumo sutartį, taip pat ir kiti asmenys, raštiškai pasižadėję saugoti bendrovės paslaptis, kurie jas sužinojo realizuodami savo teises, vykdydami pareigas, ar kitais būdais“. Į bylą nėra pateikta jokių susitarimų, jog apeliantui atsakovė būtų taikiusi kokias nors išimtis dėl konfidencialumo sutarties pasirašymo. Priešingai, 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės direktorius nurodė, jog apelianto konfidencialumo sutarties nepasirašymas jam nebuvo žinomas faktas (iki kol šios aplinkybės paaiškėjo) ir tai galbūt galėjo įvykti dėl techninės klaidos, atsakovės Personalo skyriaus vadovių / darbuotojų kaitos ar kt. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantui buvo taikomi konfidencialumo reikalavimai, ir nors apeliantas atsisakė tokią sutartį pasirašyti, tačiau kituose atsakovės patvirtintuose vidaus teisės aktuose konfidencialios informacijos turinys bei draudimas tokia informacija disponuoti buvo pakankamai aiškiai išviešintas ir apeliantas su šia informacija buvo pasirašytinai supažindintas, todėl konstatuotina, kad apeliantui, kaip ir kitiems atsakovės darbuotojams buvo taikomi konfidencialumo reikalavimai.

36. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atleidimui iš užimamų pareigų įtakotos padarė šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, t. y. darbdavio konfidencialios informacijos persisiuntimas sau į asmeninį paštą, spausdinimas ir nešimas iš darbovietės, taip pat dalies darbinio pašto laiškų ištrynimas. Visa tai lėmė, jog atsakovė prarado pasitikėjimą apeliantu, kadangi, kaip teigia atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, jai nėra žinoma, kokiems tikslams panaudota ar bus panaudota buvusio darbuotojo išsinešta informacija ir kokio dydžio žalą dėl to gali patirti darbdavys (klientų, reputacijos praradimą, materialinę ar kt.). Šiuo atveju sutiktina, kad atsakovas ėmėsi protingų priemonių komercine paslaptimi įvardytai informacijai apsaugoti: nenustatyta, jog atsakovas šią informaciją būtų skelbęs viešai; atsakovas vidaus teisės aktuose, su kuriais darbuotojai buvo supažindinti, aiškiai įvardijo ne tik, kas yra laikoma konfidencialia ir (ar) komercinę paslaptį sudarančia informacija, tačiau ir jos saugojimo taisykles bei atsakomybę. Pripažintina, jog apeliantui ši informacija buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, o atlikdamas 2023 m. balandžio 21 d. darbo pareigų pažeidimo tyrimo akte Nr. 2023/04/21 nustatytus veiksmus, apeliantas turėjo ir galėjo suprasti iš to kilsiančias pasekmes, todėl darytina išvada, kad apeliantas iš užimamų pareigų atleistas teisėtai.

Dėl psichologinio smurto ir mobingo apeliantui taikymo

37. DK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtas, priekabiavimas darbe bei mobingas – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžiama aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu.

38. Nepriimtino elgesio išraiškos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai, gali būti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai; tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo.

39. Mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio.

40. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo teismų praktikoje formuojamą psichologinio smurto ir mobingo apibrėžimą, tačiau neatliko išsamaus įrodymų tyrimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo ir nurodė, kad nei ieškovo pranešimus dėl tariamo mobingo tyrusios darbdavio sudaryta komisija, nei VDI, išsamiai nustatyta tvarka ištyrę ieškovo ir darbdavio nurodytus faktus, nenustatė jokio prieš ieškovą vartoto psichologinio smurto ar mobingo. Pirmosios instancijos teismas atskiro įrodymų tyrimo neatliko, bylos esmės neatskleidė, nes nevertino, kad būtent minėtų subjektų veiksmai ir yra skundžiami, skundžiami jų neteisėti sprendimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, vadovavosi išskirtinai tik atsakovės teiginiais, tačiau nevertino apelianto paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų.

41. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

42. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

44. Apeliantas, įrodinėdamas psichologinio smurto bei vykdomo mobingo prieš jį apraiškas, teigia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi teismas neleido suformuluoti klausimo taip, kaip jį suformuluoti sugeba apeliantas, buvo liepta trumpinti ar atsirinkti klausimus. Be to, atkreipė dėmesį, kad visi byloje apklausti liudytojai vis dar tebedirba atsakovo įmonėje, kai kurių pareigos buvo paaukštintos, todėl, apelianto nuomone, jie gali turėti suinteresuotumą, būti priklausomi nuo darbdavio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo vykdyto liudytojų ar kitų proceso dalyvių apklausos pažeidimų. Akcentuotina, jog teismas sudarė galimybes apeliantui užduoti klausimus byloje apklausiamiems liudytojams, o apeliantas šia jam suteikta teise aktyviai naudojosi. Tai, kad pirmosios instancijos teismas prašė apelianto sukonkretinti tam tikrus klausimus, nekomentuoti atsakymų ar šalino pasikartojančius bei su bylos nagrinėjimu nesusijusius klausimus, nelaikytina trukdymu apeliantui įgyvendinti savo teisę būti išklausytu. Pažymėtina, kad tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir užtikrina proceso eigą. Jei, teismo nuomone, užduodamas menamas klausimas, klausimas nėra tinkamai suformuluotas ar į klausimą atsakinėjantis asmuo klausimo nesupranta, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą šalinti ar tikslinti tokius klausimus, ir tai negali būti laikoma šalių rungimosi principo pažeidimu.

45. Nors apeliantas teigia, kad jis turėjo daugiau klausimų atsakovės atstovei D. G., tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei paties klausimo, nei kokias aplinkybes minėta liudytoja papildomai galėjo paaiškinti. Dar daugiau, po liudytojų apklausos teismas pasiteiravo apelianto, ar jis turi daugiau klausimų, tačiau apeliantas nurodė, kad daugiau klausimų neturi, bei paaiškino, kad, jo nuomone, bendras vaizdas jau yra susiformavęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai nesutapo su apelianto siekiamais gauti atsakymais, dar nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principo taisykles, taip pat tai nereiškia, kad liudytojai turėjo kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien aplinkybė, kad liudytojai yra atsakovės darbuotojai, nėra pakankami atsisakyti tokius jų parodymus vertinti. Akcentuotina, kad liudytojų parodymai yra tik vienas iš įrodymų rinkimo būdų, o ginčijamas teismo sprendimas pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino rungimosi principo ar buvo šališkas, laikytini nepagrįstais.

46. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad 2023 m. vasario 10 d. ieškovui būnant nedarbingam dėl ligos, atsakovo direktorius ir tuometinis Techninio skyriaus vadovas T. K., kuris buvo tuo metu ir ieškovui pavaldus, nuvyko į darbuotojų paiešką vykdančią bendrovę ir sudarė atrankos sutartį, jos pagrindu paskelbė asmens į dar tebedirbančio ieškovo pareigas, t. y. į „Tiekimo vadovo pareigas“, paieškas. Pažymėjo, kad tuo metu patvirtinta ir galiojanti organizacijos vidaus struktūra (toliau – OVS) nenumatė dviejų asmenų į tiekimo vadovo pareigas, todėl mano, jog ši aplinkybė įrodo, kad atkovė buvo jau anksčiau numačiusi atleisti apeliantą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kreipėsi į darbuotojų paieškos / atrankos įmonę dėl naujo darbuotojo paieškos. Ir nors skelbime (nuo 2023 m. vasario 13 d.) buvo numatyta tiekimo vadovo pozicija, realiai / faktiškai buvo ieškoma darbuotojo į pirkimų vadovo poziciją, kuri yra patvirtinta ir atsakovės organizacinėje valdymo struktūroje (toliau – OVS). Atsakovė pažymėjo, kad tiekimo vadovo pozicija skelbime buvo pasirinkta kaip labiau žinoma / suprantama, siekiant užtikrinti kuo didesnes darbuotojų pasirinkimo / atrinkimo galimybes, tačiau darbuotojas buvo pasirinktas būtent į pirkimo vadovo poziciją (toks faktinis tikslas ir buvo nuo pačių pradžių), o ne tiekimo vadovo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės paaiškinimais.

47. Byloje nėra ginčo, kad po įvykdytos darbuotojų atrankos atsakovė į darbą priėmė pirkimų vadovą, kuriam buvo perkelta ir dalis tiekimo vadovo funkcijų, o apeliantas ir toliau liko eiti savo pareigas. Dar daugiau, į bylą yra pateiktas atsakovės personalo vadybininkės D. G. T. K. 2023 m. vasario 13 d. siustas el. laiškas, kuriuo prašoma susipažinti su pirmaisiais kandidatais į tiekimo vadybininko poziciją. T. K. šį laišką persiuntė apeliantui, kuris 2023 m. vasario 15 d. el. laišku taip pat išreiškė savo nuomonę apie kandidatus į tiekimo vadybininko poziciją. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė 2023 m. vasario 10 d. kreipėsi į darbuotojų paiešką vykdančią bendrovę ne siekdama surasti pamainą apeliantui, tačiau, kaip teigia atsakovė, buvo vykdoma pagalba Tiekimo skyriui dėl didelio darbo krūvio. Be to, apeliantas apie tokią darbuotojų paiešką ne tik kad žinojo, tačiau ir pats dalyvavo paieškos procese, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė jau anksčiau buvo numačiusi atleisti apeliantą.

48. Nesutiktina ir skundo argumentais, kad prieš apeliantą vykdytą psichologinį smurtą patvirtina aplinkybė, jog apeliantas buvo vienintelis vadovas, kuris nebuvo kviečiamas į susirinkimus. Pažymėtina, kad atsakovė atsikirsdama į tokius apelianto teiginius nurodė, kad Techninio skyriaus direktoriui tapus atsakingu už Techninį padalinį (tapus Techninio padalinio vadovu) buvo priimtas sprendimas, kad ieškovo dalyvavimas pirmadieniniuose vadovų susirinkimuose nėra tikslingas, produktyvus ir reikalingas, o Techninio skyriaus direktoriaus T. K. (vadovaujančio Techniniam padaliniui) dalyvavimas yra pakankamas padaliniui, įskaitant ir Tiekimo skyrių, atstovaujant už jį atsakingam vadovui. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kada bei kokie pakeitimai įvyko atsakovės valdymo struktūroje.

49. Į bylą pateiktas 2023 m. sausio 11 d. apelianto siųstas el. laiškas personalo vadybininkei D. G. dėl atnaujintos OVS. Šiuo laišku nurodyti pakeitimai, t. y. „tiesioginis pavaldumas įmonės direktoriui keičiama iš Tiekimo skyriaus į Techninį skyrių. Techniniam skyriui vadovauja – Techninio skyriaus vadovas. Jam tiesiogiai pavaldūs Tiekimo skyriaus vadovas, technologai, vyr. Sandėlininkas“. El. laišku apeliantas pažymėjo, kad naują tvarką skyriams pristatys penktadienį (2023 m. sausio 13 d.), o vykdymui nauja valdymo sistema pereina nuo 2023 m. sausio 16 d. Šis laiškas, be kita ko, buvo išsiustas ir laikinai direktoriaus pareigas einančiai V. D., ir tuo metu tiekimo vadybininko pareigas einančiam T. K. Nors oficialiai nurodyta organizacinė valdymo struktūra pradėjo veikti 2023 m. kovo 14 d., tačiau faktiškai pagal atnaujintą OVS buvo dirbama jau nuo 2023 m. vasario 1 d. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik visi byloje apklausti liudytojai, tačiau šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir byloje esantys el. laiškai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 14 d. T. K. el. laiškuose pasirašoma kaip Techninio skyriaus direktorius, apeliantas vykdė T. K. nurodymus (pvz., 2023 m. vasario 15 d. T. K. siųstame el. laiške apeliantui nurodoma, kokį asmenį reikia kviesti į darbo pokalbį). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pasikeitus atsakovės OVS visiškai logiška, kad skyriui kassavaitiniuose susirinkimuose atstovauja skyriaus vadovas, o kadangi Techniniam skyriui nuo 2023 m. vasario 1 d. vadovavo T. K., logiška, jog į kassavaitinius susirinkimus buvo kviečiamas būtent T. K., o ne apeliantas, ir tai niekaip negali būti laikoma kaip psichologinis smurtas ar mobingas apeliantui.

50. Nors apeliantas teigia, kad jam buvo grasinama jį atleisti net ir nesant tam pagrindo, tačiau tokių jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad apeliantas teigia, jog 2023 m. kovo 6 d. direktorius per Techninio skyriaus vadovą T. K. perdavė informaciją apie būtinybę sutikti su 2 mėnesių dydžių išeitine išmoka arba jis būsiąs bet kuriuo atveju atleistas. Šias aplinkybes apeliantas grindžia į bylą pateiktu jo paties darytu garso įrašu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išklausęs į bylą pateiktus garso įrašus, nesutinka su apelianto atliktu garso įraše užfiksuoto pokalbio ištraukos vertinimu. Akcentuotina, jog iš minėto garso įrašo nėra jokios galimybės identifikuoti pokalbyje dalyvaujančių asmenų, be to, į bylą pateikta tik labai trumpa pokalbio ištrauka, iš kurios nėra galimybės tiksliai įvertinti nei pokalbio konteksto, nei pokalbio iniciatoriaus, todėl teismas negali objektyviai įvertinti, kas ir kokiu tikslu nurodė vienokias ar kitokias aplinkybes. Kitų įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, į bylą nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas neįrodė, jog jam buvo grasinama jį atleisti iš darbo.

51. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad prieš ieškovą buvo panaudotas šmeižtas. Apelianto teigimu, tai pasireiškė tuo, jog T. K. ir D. G. ne tik nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad ieškovas 80 procentų darbo laiko kiekvieną dieną žaidė žaidimus, bet ir konkrečiai – Candy Crush Saga. Akcentuotina, jog apeliantas į bylą yra pateikęs Candy Crush Saga atsakymą į apelianto užklausimą, kuriame nurodyta, jog: „Galiu patvirtinti, kad toliau nurodytoje žaidėjo paskyroje 2023 m. nebuvo prisijungimo ir žaidimo veiklos iki 2023 m. gegužės 15 d.“ Apelianto nuomone, šis įrodymas patvirtina, kad dėl jo buvo paskleista šmeižikiška informacija, o tai prilyginama psichologiniam smurtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktas įrodymas nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodomas aplinkybes. Vertinant į bylą pateiktą Candy Crush Saga atsakymą į apelianto užklausimą, galima teigti tik tai, jog apeliantas 2023 metais iki gegužės 15 d. nežaidė žaidimo Candy Crush Saga, tačiau tai nereiškia, jog T. K. ir D. G. pranešimuose dėl galimo apelianto darbo pareigų pažeidimo nurodyta tikrovės neatitinkanti, tuo labiau apeliantą šmeižianti informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje apklausus D. G., ji patvirtino aplinkybes, jog apeliantas didžiąją laiko dalį praleisdavo žaisdamas su telefonu. Liudytoja taip pat paaiškino, jog galėjo ir suklysti dėl apelianto žaidžiamo žaidimo pavadinimo, kadangi pati žaidimų nežaidžia, tačiau yra mačiusi, kaip vaikai žaidžia Candy Crush Saga, todėl pamačiusi apelianto žaidžiamą žaidimą, padarė išvadą, jog jis žaidžia būtent minėtą žaidimą, nors tai galėjo būti tiesiog panašaus pobūdžio žaidimas. Dar daugiau, svarbu pažymėti, kad atsakovė įstatymų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka atliko išsamų tyrimą, kurio metu pasitvirtino T. K. ir D. G. pranešimuose nurodyta informacija. Tai, ar apeliantas nurodytu atveju žaidė Candy Crush Saga ar kitą žaidimą, šiuo konkrečiu atveju esminės reikšmės neturi, todėl apelianto argumentai, kad prieš jį atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas, paskleidžiant šmeižikiško pobūdžio informaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

52. Taip pat nesutiktina su skundo argumentais, kad tiesioginis ieškovo vadovas ignoravo jį, per T. K. perduodavo informaciją. T. y. per T. K. informavo ir apie tai, kad jo dalyvavimas vadovų susirinkime nebepageidaujamas, nors T. K. buvo pavaldus ieškovui. Mano, jog tai buvo akivaizdus atsakovės direktoriaus noras „pastatyti ieškovą į vietą“. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas į kassavaitinius susirinkimus nebebuvo kviečiamas pasikeitus atsakovės OVS bei T. K. tapus apelianto vadovu, nurodytos aplinkybės nustatytos šios nutarties 49 punkte, todėl nėra pagrindo teigti, kad informacijos perdavimo metu T. K. buvo apeliantui pavaldus. Antra, iš į bylą pateikto apelianto ir T. K. susirašinėjimo el. laiškais turinio matyti, jog būtent pats apeliantas pasiteiravo T. K., kaip savo vadovo, ar jam bus reikalinga dalyvauti kassavaitiniuose susirinkimuose. Be to, pasikeitus atsakovės OVS ir pavaldumo grandinėje tarp atsakovės direktoriaus ir apelianto atsiradus dar vienam vadovui, akivaizdu, jog atsakovės direktoriaus poreikis tiesiogiai kontaktuoti su apeliantu gerokai sumažėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ne pats direktorius asmeniškai informavo apeliantą apie tai, kad jo dalyvavimas kassavaitiniuose susirinkimuose nėra būtinas, niekaip neįrodo, kad apeliantas buvo ignoruojamas, juo labiau, tokia aplinkybė nelaikytina nei psichologiniu smurtu, nei mobingu.

53. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atmeta kaip nepagrįstus ir skundo argumentus, jog jam buvo apribota teisė naudotis darbo įrankiu – automobiliu, dėl apelianto buvo kuriamos naujos taisyklės, kad būtų sudarytos visos kliūtys jam atlikti darbines funkcijas. Pažymėtina, kad atsakovės vidinės tvarkos kūrimas nėra ir negali niekaip būti susijęs su atsakovės siekiu apriboti apelianto galimybes dirbti / atlikti darbines funkcijas, juo labiau, kad vidinė tvarka buvo kuriama ne apeliantui, o visiems atsakovės darbuotojams be išimties. Tai, kad apeliantui vieną kartą buvo atsisakyta suteikti tarnybinį automobilį, niekaip negali būti laikoma nei apelianto ignoravimu, nei psichologiniu smurtu ar mobingu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantui išreiškus pageidavimą vykti pas tiekėjus, jo mandagiai buvo pasiteirauta vizito tikslo, o vėliau argumentuotai nurodyta, kodėl toks vizitas tuo metu nebuvo prioritetų viršuje. Be to, su apeliantu buvo bendraujama dalykiškai ir pagarbiai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, kad apeliantui buvo apribota teisė naudotis darbo įrankiu ar vien dėl jo buvo kuriamos naujos taisyklės.

54. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog po apeliantui atlikto tyrimo jis pateikė daug įvairių skundų / pretenzijų tiek darbdaviui, tiek vėliau VDI. Pirmiausia 2023 m. kovo 13 d. ieškovas atsakovo Personalo skyriui ir direktoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė pradėti tyrimą pagal atsakovo Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo tvarką (toliau Priekabiavimo tvarka) dėl neva viešai paskleistos šmeižikiškos informacijos apie ieškovą. Ieškovo pranešimas buvo išnagrinėtas pagal minėtą tvarką, pranešimo nagrinėjimo komisijai pateikus išvadą (nutarus), kad fiziniam ar psichologiniam smurtui dėl šmeižto nustatyti pagrindų nėra. Antra, 2023 m. kovo 14 d. ieškovas atsakovo Personalo skyriaus vadovei pateikė prašymą pradėti tyrimą dėl T. K. galimų nusižengimų atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėms, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir neteisėtų veiksmų (dėl to, kodėl jis 2023 m. kovo 10 d. surašė tarnybinį pranešimą ir kodėl nevykdė ieškovo nurodymų, nors, ieškovo teigimu, tuo metu buvo jo pavaldinys). Buvo sudaryta komisija, kuri atliko tyrimą ir 2023 m. kovo 27 d. pateikė išvadą, kad nenustatyta T. K. darbo pareigų pažeidimo. 2023 m. kovo 14 d. ieškovas atsakovo Personalo skyriaus vadovei pateikė prašymą pradėti tyrimą pagal Priekabiavimo tvarką dėl galbūt neteisinių veiksmų, galimo mobingo, smurto ir priekabiavimo. Šis pranešimas buvo išnagrinėtas pagal numatytą tvarką, pranešimo nagrinėjimo komisijai pateikus išvadą (nutarus), kad galimam mobingui, smurtui ar priekabiavimui nustatyti pagrindų nėra. 2023 m. balandžio mėn. ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių dėl neva prieš jį vykdomo psichologinio smurto ir mobingo. VDI atlikus tyrimą, pažeidimai (psichologinis spaudimas, mobingas, priekabiavimas, smurtas) taip pat nustatyti nebuvo.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų prieš apeliantą vykdomą psichologinį smurtą ar mobingą. Iš bylos medžiagos, iš proceso dalyvių paaiškinimų bei liudytojų parodymų taip pat nenustatyta jokio prieš ieškovą vartoto psichologinio smurto ar mobingo apraiškų. Atsakovės darbuotojai pagarbiai ir dalykiškai bendravo su apeliantu, jo neignoravo, todėl, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė nei psichologinio smurto, nei jam taikyto mobingo egzistavimo. Apelianto argumentai yra asmeninio pobūdžio, neturintys objektyvaus pagrindo, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog apelianto apibūdintos situacijos yra elementarūs darbiniai procesai, o ne psichologinis smurtas ar mobingas.

56. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59. 2023 m. gruodžio 14 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 751 Eur. Kartu su prašymu atsakovės atstovas į bylą pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA3414 bei 2023 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 762 bei 2023 gruodžio 13 d. pažymą dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo, iš kurios matyti, kad už 2023 m. lapkričio 13 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą patirta 3 751 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovų atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 3 751 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

60. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KT Modules“ iš ieškovo M. K. 3 751 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.