- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-135-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16177-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- A. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo A. R. 27 526,77 Eur skolą ir 156,71 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. su atsakovu (broliu) žodžiu susitarė, jog paskolins atsakovui pinigų, o atsakovas grąžins pinigines lėšas, kada ieškovas pareikalaus jas grąžinti. Ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. atsakovui iš viso paskolino 67 021,02 Eur sumą, iš jos atsakovas grąžino ieškovui 39 514,25 Eur, atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovui negrąžino ir liko skolingas 27 526,77 Eur sumą. Nors su atsakovu nesudarė rašytinės paskolos sutarties, aplinkybes, kad tarp jų yra paskoliniai teisiniai santykiai, patvirtina byloje esantys bankiniai pavedimai. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 18 d. registruotu laišku bei elektroniniu laišku adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 19 d., tačiau atsakovas iki šiol negrąžino visos suteiktos paskolos, niekaip nereagavo, jokio atsakymo į rašytinį reikalavimą nepateikė. Atsakovas vengia grąžinti suteiktos paskolos dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. R. atsiliepime ir kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokios paskolos sutarties su ieškovu nėra sudaręs, pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, o pervestomis lėšomis išimtinai disponavo pats ieškovas. Atsakovas pažymėjo, kad jo brolis prieš kurį laiką pradėjo skyrybų procesą su savo sutuoktine, be to, brolis turi įsipareigojimų akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“ bankui. Ieškovas, nenorėdamas dalintis turimomis lėšomis su žmona ir nenorėdamas lėšų persivesti į savo sąskaitą Lietuvoje, paprašė atsakovo atidaryti sąskaitą, į kurią ieškovas galėtų „pasidėti“ 40 000,00 Eur sumą. Atsakovas sutiko broliui padėti ir atidarė sąskaitą AB SEB banke. Pirmąjį pavedimą ieškovas bandė padaryti į atidarytą sąskaitą AB SEB banke, tačiau bankas pareikalavo iš ieškovo pinigų kilmės dokumentų, jų ieškovas pateikti negalėjo, todėl pavedimas į SEB banke esančią sąskaitą buvo anuliuotas. Tuomet ieškovas paprašė, kad atsakovas atsidarytų sąskaitą „Revolut“ banke. Ieškovas sumokėjo kortelės mokestį ir pradėjo daryti reguliarius pavedimus į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą. Paskolos sutartis neegzistuoja, tokios sutarties jis niekada nebūtų sudaręs, nes tikrai neturėtų lėšų bet kada grąžinti 58 000,00 Eur. Be to, mokėjimo pavedimuose nėra nurodyta, kad pinigai skolinami. Jis (atsakovas) jokio turto neturi, o turima transporto priemonė yra mažos vertės. Atidarytoje sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos išimtinai ieškovo interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui A. R. iš ieškovo K. R. 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo, ieškovas nepateikė jokių kitokių paskolos sutarčiai prilyginamų dokumentų (raštų ir pan.), iš kurių būtų galima nustatyti, kad šalys susitarė dėl paskolos suteikimo, t. y. kad ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.871 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, pervesdamas atsakovui konkrečias sumas, mokėjimo paskirtyje nenurodė, kad jas perveda kaip paskolą.
4.2. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų bei teismo posėdžio metu duotų žodinių paaiškinimų pagrindu nustatė, kad ieškovas iš pradžių 40 000 Eur sumą norėjo pervesti į atsakovo atskirai atidarytą AB SEB banko sąskaitą, tačiau bankas pareikalavo iš ieškovo pinigų kilmės dokumentų, todėl sąskaita buvo anuliuota ir atidaryta sąskaita „Revolut“ banke, į kurią buvo pervestos ginčo sumos. Ieškovas dublike paaiškino, kad jo atlikta 40 000 Eur transakcija į atsakovo sąskaitą SEB banke, kuri nebuvo įskaityta, buvo paskola atsakovui. Atsakovas bankui nurodė, kad jis yra brolis, o pervestos paskolos paskirtis – būsto ir sodo namo renovacijai (byloje pateiktas pranešimas, siųstas bankui).
4.3. Nekilnojamasis turtas, apie kurio renovaciją buvo rašoma bankui, nuosavybės teise atsakovui nepriklausė, dalis šio nekilnojamojo turto priklausė pačiam ieškovui ir jo motinai J. R., todėl teismas abejoja bankui nurodytos sumos pervedimo paskirties teisingumu. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu, kai buvo pervedama suma į atsakovo sąskaitą, butas ir sodas priklausė jam su motina. Be to, pervesdamas ginčo sumas ieškovas nenurodė, kad jos pervedamos kaip paskola.
4.4. Ieškovo pateikti susirašinėjimai su atsakovu programa „Messenger“, kuriuose atsakovas ieškovui rašė: „<...> tu neterorizuok manęs dėl savo pinigų, tu juos atsiimsi, tik vėliau <...> Su laiku viską tau grąžinsiu iki kapeikos, galėsi gyventi gražiai ir laimingai“; „Pinigus su laiku atsiimsi <...>“, įvertinus kitų įrodymų kontekste, taip pat nepatvirtina buvus tarp šalių susitarimą būtent dėl paskolos suteikimo.
Atsiliepimas
4.5. Atsakovas byloje teigia, kad jo vardu atidarytoje „Revolut“ banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos išimtinai ieškovo interesais: 2023 m. sausio 13 d. ieškovo dukrai G. R. buvo nupirktas automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kaina 6 200 Eur (dalis kainos už automobilį pardavėjui buvo sumokėta, nurodant prierašą „už baldus“); 2023 m. gegužės 15 d. ieškovo žmonai buvo nupirktas automobilis Opel Encore, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kaina buvo 12 800 Eur; 2023 m. liepos 8 d. atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje buvo likę 7 000 Eur. Juos ieškovas atsakovui nurodė pervesti į ieškovo dukros G. R. sąskaitą.
4.6. Vertino, kad ieškovo atsakovui pervestos lėšos (bent dalis) buvo naudojamos ieškovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti (tai patvirtina ir liudytojos G. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai), o tai paneigia ieškovo teiginius, kad 40 000 Eur sumą atsakovui norėjo pervesti kaip paskolą nekilnojamojo turto renovacijai, taip pat kad likusios sumos buvo pervestos kaip paskola.
4.7. Sudėjus visas atsakovo lentelėje nurodytas ieškovo pripažintas kaip grąžintas sumas išeina didesnė suma (35 594,25 Eur), nei ieškovas yra nurodęs procesiniuose dokumentuose (33 020 Eur). Dalies lentelėje nurodytų sumų atsakovas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (dėl kuro, draudimo išlaidų, O. P. dukros automobilio remonto, automobilio „Opel“ remonto, automobilio „Nissan“ padangų pirkimo, grynųjų pinigų perdavimo ieškovo žmonos gimtadieniui), dalis sumų yra pagrįstos rašytiniais duomenimis, tačiau nepatvirtina, jog pinigai buvo skirti ieškovo asmeninėms reikmėms (kaip antai, komunalinių paslaugų išlaidos). Nėra aišku, ar lentelėje nurodyta 3 850 Eur sugrąžinta suma įeina į ieškovo nurodytą sugrąžintą sumą (3 920 Eur), ar yra papildomai grąžinta suma (tokiu atveju ji nėra pagrįsta jokiais įrodymais).
4.8. Ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 34 001,02 Eur kaip paskolą, tačiau paskolos sutarties dalyko (paskolos) perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktas, atsakovo įsipareigojimas paskolą grąžinti, t. y. suderinta ieškovo ir atsakovo valia dėl paskolos sutarties sudarymo, byloje nebuvo įrodytas. Ieškovui neįrodžius, kad ginčo sumas pervedė atsakovui kaip paskolą, jis neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovui būtų taikoma paskolinių teisinių santykių sutartinė atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas ir neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, dėl ko neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad tarp apelianto ir atsakovo prievoliniai paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė.
5.2. Ieškovas susiklosčiusius prievolinius paskolos teisinius santykius įrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas apelianto pervestas lėšas skolinosi. Taip pat, tarp šalių buvus paskolos santykius, patvirtina paties atsakovo veiksmai, kuriais per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. liepos 1 d. atsakovas grąžino 39 514,25 Eur iš 67 021,02 Eur paskolos, t. y. iš dalies įvykdė sandorį. Tarp šalių jokie kitokie santykiai nebuvo susiklostę, šalys jokių kitų tarpusavio santykių, kurie galėjo lemti lėšų paskirtį, neįrodinėjo, todėl mano, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė CK nuostatas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius.
5.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių jokių kitų teisinių santykių susiklostę nebuvo, šalys jų neįrodinėjo (išskyrus atsakovo versiją dėl dalies (18 000 Eur) pervestų lėšų padovanojimo). Ginčas tarp šalių iš esmės vyko ir šalys ginčijosi dėl atsakovo apeliantui grąžintų lėšų dydžio.
5.4. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, o apeliantui iš esmės siekiant iš atsakovo atgauti jo nepagrįstai negrąžinamas ir apeliantui priklausančias lėšas, teismas bylos faktines aplinkybes galėjo vertinti taikydamas (kvalifikuodamas) arba paskolos (CK 6.870 straipsnis), arba nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis).
5.5. Aplinkybes, kad tarp apelianto ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas iš apelianto lėšas skolinosi, apeliantas, be kita ko, įrodinėjo atsakovo 2021 m. spalio mėn. pateiktu susirašinėjimu su AB SEB banku. Taip pat atsakovas bankui nurodė, kad skolinasi iš apelianto būsto ir sodo namo renovacijai.
5.6. Teismas skundžiamame sprendime nurodė ne patikslintą, o iki 2024 m. balandžio 17 d. buvusią ieškinio materialinio reikalavimo dėl skolos sumą, mano, jog pateikti duomenys (detalūs skaičiavimai dėl galutinės skolos sumos ir kiti duomenys) galėjo likti neįvertinti priimant galutinį skundžiamą teismo procesinį sprendimą, o tai galėjo lemti nepagrįsto, neteisingo bei neteisėto galutinio sprendimo dėl ieškinio reikalavimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Teismui atmetus ieškinį ir byloje jokiu procesiniu statusu neįtraukus apelianto sutuoktinės A. R., buvo netinkamai identifikuoti materialinio teisinio santykio dalyviai, todėl liko neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5.8. Teismas pažeidė bei netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Pervestų per AB SEB banką pinigų suma nebuvo įskaityta į atsakovo sąskaitą, o buvo įskaityta į „Revolut“ banko sąskaitą, kuri atidaryta paties ieškovo prašymu. Ieškovas negalėjo atsakyti, kokią pinigų sumą atsakovas prašė paskolinti, ir paaiškinti pinigų grąžinimo aplinkybių, t. y. kada tiksliai atsakovas turėjo grąžinti neva skolintas lėšas.
6.2. Atsakovas yra minimalias pajamas gaunantis asmuo, grąžinti iškart remontui išleistas lėšas, akivaizdu, tikrai nebūtų galėjęs. Ieškovas pripažino, kad dalį pinigų atsakovas jam grąžino, tačiau grąžinimo aplinkybės taip pat nepanašios į skolos grąžinimą – atvykęs į Lietuvą ieškovas naudojosi atsakovo vardu atidaryta banko sąskaita, pirko automobilius, įvairius daiktus, grynino sąskaitoje buvusius pinigus.
6.3. Pirmosios instancijos teisme ieškovas nereiškė jokio alternatyvaus reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo ir atsakovas neturėjo galimybės teisės aktų numatyta tvarka į tokius reikalavimus atsikirsti.
6.4. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad tarp šalių neegzistavo ir nebuvo įrodinėjami jokie kiti teisiniai santykiai. Taigi, viena vertus, ieškovas skundžia teismo sprendimą, nes teismas turėjo pareigą kitaip, nei ieškovas prašė, reglamentuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kita vertus, pats nurodo, kad jokių kitokių santykių jis neįrodinėjo.
6.5. Tiek tariamos paskolos momentu, tiek vėliau turtas, kurio neva turėjo būti atliekamas remontas, atsakovui nepriklausė. Turto savininkai – ieškovas, šalių mama ir trečiasis asmuo. Taigi, pasak ieškovo, atsakovas skolinosi pinigus tam, kad suremontuotų paties ieškovo turtą. Ieškovas taip pat negalėjo nurodyti, kokią dalį ir kokia apimtimi neva atsakovas turėjo remontuoti turtą.
6.6. Ieškovas galėjo teismo prašyti įtraukti sutuoktinę, jei, ieškovo manymu, toks įtraukimas buvo būtinas, sutuoktinės neįtraukimas į bylą sprendimo priėmimui įtakos neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2024 m. balandžio 17 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė šį pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad atsisako dalies materialinio reikalavimo, todėl likusi atsakovo ieškovui negrąžinta suteiktos paskolos dalis sudaro 27 526,77 Eur. Šį apelianto raštu pateiktą procesinį prašymą su jame pateiktais detaliais skaičiavimais teismas žodine nutartimi priėmė ir pažymėjo, kad jis pridedamas prie rašytinės bylos medžiagos. Tačiau minėtas pareiškimas dėl ieškinio sumažinimo nėra įkeltas byloje, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia šį dokumentą pakartotinai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo pirmosios instancijos teismo buvo priimtas 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje žodine nutartimi, tačiau nebuvo įkeltas į sistemą, nusprendžia, kad pateiktas pareiškimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovui apie šį pareiškimą žinoma, todėl spręstina, kad ieškovas nepiktnaudžiauja savo teisėmis jį pateikdamas apeliacinės instancijos teismui. Dėl šių priežasčių ieškovo teikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, todėl nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sumas pervedė atsakovui kaip paskolą, todėl jis neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovui būtų taikoma paskolos teisinių santykių sutartinė atsakomybė. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, akcentuoja, kad ieškovas paskolos teisinius santykius įrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas ieškovo pervestas lėšas skolinosi. Taip pat pažymi, kad teismas bylos faktines aplinkybes galėjo kvalifikuoti kaip paskolą arba taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundu argumentais.
14. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir kt.).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas K. R. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. atsakovui (savo broliui) A. R. iš savo asmeninių banko sąskaitų pervedė į atsakovo vardu UAB „Revolut Bank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 58 020 Eur sumą. Taip pat ieškovas 2021 m. gruodžio 15 d. į atsakovo vardu atidarytą Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 500 Eur sumą, 2021 m. gruodžio 15 d. į atsakovo vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 501,02 Eur sumą. Rašytinės formos paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
16. Prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovu grąžinti. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 16 punktas).
18. Aptariamu atveju susiklostė specifinė situacija, kai pinigų perdavimo metu tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, ieškovą K. R. ir atsakovą siejo labai artimas giminystės ryšys – jie broliai. Ieškovas paskolos sudarymo faktą grindžia AB SEB banko pranešimu, jog atsakovas skolinasi iš ieškovo pinigines lėšas sodo ir namo renovacijai. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš pradžių 40 000 Eur sumą norėjo pervesti į atsakovo vardu atskirai atidarytą AB SEB banko sąskaitą, tačiau, minėtam bankui pareikalavus ieškovo kilmės dokumentų, ieškovas nurodė, kad pervestos paskolos paskirtis – būsto ir sodo namo renovacijai, tačiau minėta 40 000 Eur transakcija į atsakovo sąskaitą SEB banke nebuvo įskaityta. Pirmosios instancijos teismas pagristai pažymėjo, kad būtent tas faktas, jog atsakovas skolinasi namo ir sodo renovacijai, negali būti pripažintas pagrįstu. Visų pirma, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, apie kurio renovaciją buvo rašoma bankui, nuosavybės teise atsakovui nepriklausė, tačiau dalis jo priklausė pačiam ieškovui K. R., J. R. bei J. J.. Ieškovas neginčijo fakto, kad tuo metu, kai buvo pervedama suma į atsakovo sąskaitą, butas ir sodas priklausė jam su motina, taip pat nenurodė aplinkybių, kodėl pervedamos sumos nebuvo įvardijamos kaip paskola.
19. Nors ieškovas paskolinius santykius grindžia pateiktais susirašinėjimais su atsakovu programa „Messenger“, kuriuose atsakovas ieškovui rašė: „<...> tu neterorizuok manęs dėl savo pinigų, tu juos atsiimsi, tik vėliau <...> Su laiku viską tau grąžinsiu iki kapeikos, galėsi gyventi gražiai ir laimingai“; „Pinigus su laiku atsiimsi <...>“, tačiau jie nepatvirtina fakto, kad buvo sutarta konkreti pinigų suma, kuri skolinama atsakovui, taip pat nepatvirtina fakto esant / buvus tarp šalių susitarimą dėl paskolos suteikimo ir jos grąžinimo.
20. Be kita ko, byloje ieškovas neginčijo aplinkybių, kad dalis atsakovo vardu atidarytoje „Revolut“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų buvo panaudotos išimtinai ieškovo interesais, t. y. kad ieškovo pervestos sumos buvo išleistos paties ieškovo ir jo šeimos poreikiams. Patvirtino, kad iš atsakovo sąskaitoje esančių (ieškovo pervestų) piniginių lėšų ieškovo dukrai G. R. buvo nupirktas automobilis, taip pat sutiko, kad ir ieškovo žmonai buvo nupirktas automobilis. Taip pat dalis piniginių lėšų buvo pervestos ieškovo dukrai G. R.. Nors minėtų piniginių lėšų ieškovas nereikalavo, tačiau tai pagrindžia aplinkybes, kad iš esmės ieškovo atsakovui pervestos lėšos (bent dalis) buvo naudojamos ieškovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Paminėtina ir tai, kad kaip liudytoja apklausta G. R. (ieškovo dukra) patvirtino, kad jos dėdė (atsakovas) pirko jai telefoną, automobilį, taip pat gavo 7 000 Eur pavedimą grynaisiais pinigais iš atsakovo. Be to, šią gautą sumą atsakovas liepė pervesti jos tėčiui (ieškovui).
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl jų nekartodamas nusprendžia, kad ieškovas vis dėlto neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.
22. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad ieškovas 2024 m. balandžio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, nurodydamas, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo mažinamas ir sudaro 27 526,77 Eur sumą. Minėta, kad teismas žodine nutartimi šį ieškovo pareiškimą priėmė, tačiau pareiškimas į elektroninę bylą nėra įkeltas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl ieškinio sumažinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ankstesniu ieškovo reiškiamu reikalavimo dydžiu (dėl 34 001,02 Eur skolos), nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo neteisingai įvertintos byloje esančios aplinkybės, susijusios su paskolos teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ieškovo reikalavimus atmetė ne dėl ieškiniu reiškiamos sumos, o dėl ieškinio pagrįstumo, t. y. dėl to, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo.
23. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kuris leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020 24 punktą).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas suformulavo pradinį ieškinio reikalavimą, vėliau, naudodamasis jam CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, ieškinio reikalavimą padidino (DOK-17383) ir galiausiai 2024 m. balandžio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu reikalavimą dėl ieškiniu reiškiamos sumos sumažino.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024 yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
27. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šiuo atveju ieškovo ieškinio sumos sumažinimas atitinka ieškinio dalies atsisakymą, ar tuo labiau laikyti tai bylos dalies išsprendimu ieškovo naudai.
28. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes galėjo vertinti taikydamas (kvalifikuodamas) paskolos arba nepagrįsto praturtėjimo institutą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat pagrindo sutikti nėra.
29. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota, joje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).
30. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 2 straipsnį, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Šis tikslas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259/2021 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas nuo ieškinio pareiškimo dienos nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui, savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas pinigus gavo be teisinio pagrindo, tai tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko ir nei pirmosios instancijos teismui, nei šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla pareiga tokių aplinkybių tirti ir vertinti. Pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu nagrinėjamoje byloje, nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, todėl nėra pagrindo taikyti kito ieškovo neįrodinėto teisių gynimo būdo – be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
35. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukdamas ieškovo sutuoktinės.
36. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tai yra jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Visų pirma, ieškovas neginčijamų duomenų apie savo sutuoktinės suinteresuotumą bylos baigtimi ar tai, kad teismo sprendimas gali turėti reikšmės jos teisėms ir pareigoms, nepateikė (CPK 37, 46, 47 straipsniai). Antra, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė tokio reikalavimo. Trečia, ieškovas nepateikė duomenų, kad ieškovo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos būtų perduotos kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Ketvirta, teismo posėdyje buvo apklausta ieškovo dukra, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovo šeimos nariams apie pradėtą procesą buvo žinoma.
38. Remdamasi bylos įrodymais teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, neįrodė, kad pinigai atsakovui buvo perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
39. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo ir pan. Vienas iš sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo atvejų yra, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Ieškovas už pirminį pareikštą ieškinį (dėl 26 156,71 Eur sumos priteisimo) sumokėjo 589 Eur žyminio mokesčio, patikslinęs ieškinio reikalavimą (dėl 34 157,02 Eur sumos priteisimo) papildomai primokėjo 203 Eur. Taigi, iš viso sumokėjo 792 Eur žyminio mokesčio. 2024 m. balandžio 14 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, ieškiniu prašė priteisti 27 683,48 Eur skolos (mokėtina žyminio mokesčio suma už patikslintą reikalavimą 623 Eur).
41. Kadangi ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, jam atitinkamai grąžintina sumokėto žyminio mokesčio nuo sumažinto reikalavimo dalies suma, t. y. 169 Eur (792 Eur – 623 Eur) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
42. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme žyminis mokestis ieškovui nebuvo grąžintas, žyminio mokesčio permoką grąžina šia nutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
43. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės galutiniam šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos perskirstomos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patikslinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė: 2024 m. lapkričio 14 d. sąskaitą faktūrą; „Luminor“ banko 2024 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymą. Šioms išlaidoms neviršijant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas), patirtos bylinėjimosi išlaidos (600 Eur) priteisiamos atsakovui iš ieškovo (apelianto) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui K. R. 169 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo K. R. atsakovo A. R. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.