- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- e2-2202-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16177-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Mantas Barčys, Rita Vestertė
dalyvaujant ieškovui K. R. ir jo atstovui advokatui Mantui Barčiui, atsakovui A. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R., kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovo 34 001,02 Eur skolos ir 156,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad 2021 m. lapkričio 19 d. su atsakovu (broliu) žodžiu susitarė, jog paskolins (suteiks paskolą) atsakovui pinigų, o atsakovas grąžins pinigines lėšas kada ieškovas pareikalaus jas grąžinti. Vykdydamas šį susitarimą, ieškovas pervedė atsakovui pinigines lėšas bankiniais pavedimais. Ieškovas iš savo asmeninės banko sąskaitos esančios (duomenys neskelbtini) banke į atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini), pervedė pinigines lėšas dalimis, t. y. 27 bankiniais pavedimais, laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., viso 49 020,00 Eur sumą. Ieškovas svarus konvertavo į eurus ir pavedimus atlikdavo eurais. Bankiniu pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios elektroninių pinigų įstaigoje (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) įregistruota įmonė, ieškovas atsakovui į jo sąskaitą banke, esančią (duomenys neskelbtini), pervedė (paskolino) 4 500,00 Eur pinigines lėšas. Taip pat bankiniu pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios elektroninių pinigų įstaigoje (duomenys neskelbtini) į atsakovo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), ieškovas pervedė 4 500,00 Eur pinigines lėšas. Ieškovas pažymėjo, jog nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. atsakovui paskolino iš viso – 58 020,00 Eur sumą. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas grąžino 33 020,00 Eur sumą, todėl liko skolingas likusias sumas. Nors su atsakovu nesudarė rašytinės paskolos sutarties, aplinkybes, kad tarp jų yra paskoliniai teisiniai santykiai įrodo aukščiau nurodyti bankiniai pavedimai. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 18 d. registruotu laišku bei elektroniniu laišku, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovui reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 19 d., tačiau atsakovas iki šiol negrąžino visos suteiktos paskolos, niekaip nereagavo, jokio atsakymo į rašytinį reikalavimą nepateikė. Akivaizdu, kad atsakovas vengia grąžinti suteiktos paskolos dalį. Ieškovui įsitikinus, kad paskolintų ir iki šiol negrąžintų pinigų atsakovas geranoriškai neketina grąžinti, ieškovas nusprendė pareikalauti grąžinti paskolintas pinigines lėšas raštu, todėl 2023 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė rašytinį reikalavimą grąžinti pinigines lėšas. Ieškovas pažymėjo, jog 33 020,00 Eur sumą, kurią atsakovas grąžino, įsiskaitė kaip anksčiausiai suteiktą paskolos dalį/dalis. Ieškovas vykdydamas šalių susitarimą, pervedė atsakovui pinigines lėšas, tačiau atsakovas visų paskolintų piniginių lėšų negrąžino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad jokios paskolos sutarties su ieškovu nėra sudaręs, pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, o pervestomis lėšomis išimtinai disponavo pats ieškovas. Atsakovas pažymėjo, kad jo brolis prieš kurį laiką pradėjo skyrybų procesą su savo sutuoktine, be to, brolis turi įsipareigojimų AB „Swedbank“ bankui. Ieškovas, nenorėdamas dalintis turimomis lėšomis su žmona bei nenorėdamas lėšų persivesti į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), paprašė atsakovo atidaryti sąskaitą, į kurią ieškovas galėtų „pasidėti“ 40 000,00 Eur sumą. Atsakovas sutiko broliui padėti ir atidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Pirmąjį pavedimą ieškovas bandė padaryti į atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, tačiau bankas pareikalavo iš ieškovo pinigų kilmės dokumentų, šių ieškovas pateikti negalėjo, todėl pavedimas į (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą buvo anuliuotas. Tuomet ieškovas paprašė, kad atsakovas atsidarytų sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Ieškovas sumokėjo kortelės mokestį ir pradėjo daryti reguliarius pavedimus į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą. Tačiau paskolos sutartis neegzistuoja, tokios sutarties jis niekada nebūtų sudaręs, nes tikrai neturėtų lėšų bet kada grąžinti 58 000,00 Eur. Be to, mokėjimo pavedimuose nėra nurodyta, kad pinigai skolinami. Jis (atsakovas) jokio turto neturi, o turima transporto priemonė yra mažos vertės. Taigi, atsakovas lėšų nenaudojo. Atsakovas pažymėjo, kad jo vardu atidarytoje sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos išimtinai ieškovo interesais. Pasak atsakovo, paskutines lėšas, buvusias atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje ieškovas išleido 2023 m. liepos 8 d.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame patikslino ieškinio reikalavimus (padidino reikalaujamą priteisti sumą) ir prašo ieškinį tenkinti.
6. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paskolos dalies (33 020 Eur) grąžinimo, dėl šios dalies į teismą su reikalavimu nesikreipė. Anot jo, yra pateikti įrodymai, kad atsakovui paskolą suteikė. Atsakovas šių faktinių aplinkybių neginčijo. Priešingai, atsakovas atsiliepime pripažino (patvirtino) piniginių lėšų iš ieškovo gavimo faktą. Aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas iš ieškovo lėšas skolinosi, patvirtina ir pridedamas paties atsakovo susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) banku, kuriame atsakovas aiškiai pareiškė, kad iš ieškovo užsienyje esančios sąskaitos atlikta 40 000 Eur transakcija (ji galiausiai nebuvo įskaityta į atsakovo sąskaitą ir grąžinta ieškovui atgal) į atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke buvo būtent ieškovo paskola atsakovui. Atsakovas bankui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pervestos paskolos paskirtis – būsto ir sodo namo renovacijai. Taigi, atsakovas, tuo metu, kai siekė gauti paskolą, pats ją traktavo kaip paskolą. Iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimų per socialinę programėlę „Messenger“ matyti, į ieškovo prašymą atsakovui suteiktą ir likusią negrąžintą paskolą grąžinti atsakovas atsakė: „(...) tu neterorizuok manęs dėl savo pinigų, tu juos atsiimsi, tik vėliau (...) Su laiku viską tau grąžinsiu iki kapeikos, galėsi gyventi gražiai ir laimingai“ . Į 2023 m. liepos 10 d. ieškovo reikalavimą iki 2023 m. liepos 21 d. grąžinti dalį atsakovui suteiktos paskolos, atsakovas tą pačią dieną atsakė: „Arba kas bus?“. 2023 m. liepos 11 d. atsakovas papildomai atrašė: „Pinigus su laiku atsiimsi! (...).“ Atsakovas savo sąskaitoje esančiomis lėšomis pats savarankiškai disponavo, pats sprendė kur jas panaudoti, kokią dalį ir kada grąžinti ieškovo paskolą, nepaisant ieškovo prašymų. Ieškovas pažymi, kad reikalavimas reiškiamas tik dėl likusios negrąžintos paskolos dalies. Atsakovas nenurodo bei nepaaiškina (nutyli), kaip, kur, kada panaudota kita dalis jam ieškovo suteiktos paskolos dalis, todėl šios aplinkybės lieka neaiškios. Atsiliepime į ieškinį atsakovas savo neįvykdytos prievolės dalies nepaneigė, jos neginčijo, todėl likusi negrąžinta ieškovo suteiktos paskolos dalis iš atsakovo priteistina ieškovo naudai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas nurodo, kad lėšų gavimas į asmens sąskaitą gali būti siejamas su daugybę sandorių – pvz. dovanojimu, skolos grąžinimu ir t.t. Viena ta aplinkybė, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos, neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta būtent paskolos sutartis. Atsakovas pažymi, kad paskolos sutartis su ieškovu niekada nebuvo sudaryta. Nuosavybės teisės į butą ir sodo pastatą atsakovui nepriklauso. Turtas priklauso pačiam ieškovui ir motinai (kuri šiuo metu yra mirusi). Nei bute, nei sode remontas nebuvo atliktas. Akivaizdu, kad jis negalėjo skolintis pinigų turto, kuris yra paties ieškovo, remontui. Be to, jis yra pakankamai mažas pajamas gaunantis asmuo. Ieškovas perveda dideles pinigų sumas, tačiau nenurodo, kad jas skolina. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvusios lėšos nebuvo perduotas atsakovui, jomis disponavo pats ieškovas. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs šių lėšų grąžinti. Į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankuose sąskaitas gautos lėšos buvo atsakovui padovanotos. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nurodo skirtingas grąžintų ir negrąžintų pinigų sumas ir visiškai nedetalizuoja, kada ir kokia tariamos paskolos dalis buvo grąžinta. Pakartojo, kad gautos lėšos buvo panaudotos ieškovo asmeninėms reikmėms, o 18 000,00 Eur suma jam buvo padovanota. Šalių mama labai sirgo, reikėjo vaistų, vežti į gydymo įstaigas ir t.t. Kadangi jis (atsakovas) gyveno su mama, ieškovas 2021 m. lapkritį ir gruodį prisidėjo prie mamos slaugymo ir priežiūros ir pervedė atsakovui 18 000,00 Eur. Atsakovas pinigų iš ieškovo niekada neprašė, tačiau ieškovas geranoriškai padėjo broliui. Gavęs dovaną iš ieškovo, atsakovas nusipirko ir susiremontavo automobilį, kuriuo galėjo vežti mamą į gydymo įstaigas. Kita dalis lėšų buvo skirta mamos priežiūrai, maistui, buto, kurio dalis priklauso ieškovui, išlaikymui.
9. 2024-04-17 teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė ieškovas K. R. ir jo atstovas advokatas Mantas Barčys, atsakovas A. R., parodymus davė liudytoja G. R.. 2024-08-12 teismo posėdyje papildomus paaiškinimus žodžiu teikė atsakovas A. R., parodymus davė liudytoja S. K..
10. 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje ieškovas K. R., be kita ko, paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), su broliu bendravo telefonu, per programą „Messenger“. Brolis paprašė paskolinti pinigų. Kadangi jis (ieškovas) turėjo pinigų, sutiko. Pokalbis vyko 2021 metų vasarą. (duomenys neskelbtini) yra nuo 2020 m. birželio mėn. iki dabar. Paaiškino, kad atsakovui pinigų reikėjo, nes norėjo remontuoti motinos butą, patvarkyti tėvų sodą, kuriuo jis naudojosi. Butas ir sodas, kai brolis prašė paskolos, nuosavybės teise priklausė motinai ir ieškovui. Taip pat paaiškino, kad atsakovas iš pradžių prašė paskolinti 40 000 Eur, bandė pervesti į lietuvišką sąskaitą, bet buvo atmesta, nes reikėjo paaiškinti iš kur tie pinigai. Dėl to jie nutarė sumas pervesti smulkesnėmis sumomis, pervedė 9 000 Eur į (duomenys neskelbtini) banką ir 9 000 Eur į (duomenys neskelbtini) banką. Atsakovas atidarė (duomenys neskelbtini) banke sąskaitą, į kurią pervedė likusią sumą, kurią turėjo susitaupęs, vėliau siuntė einamąsias sumas, uždirbtus pinigus, iki 2022 m. lapkričio 25 d. Paaiškino, kad skolino tiek, kiek atsakovas prašydavo. Nežino kokiam tikslui atsakovas naudojo kitas paskolintas pinigų sumas. Su atsakovu nebuvo susitarę kada bus grąžinamos sumos, susitarė, kad kai jis pareikalaus, tada atsakovas ir grąžins. Dalį pinigų atsakovas yra grąžinęs. Apie paskolintas sumas ieškovo žmona nežinojo. Pirmos sumos iš atsakovo pareikalavo 2023 m. sausio mėnesį. Likusią sumą pareikalavo grąžinti 2023 m. rugpjūčio 18 d. su pretenzija, prašė ir anksčiau, tačiau atsakovas nebendravo. Paaiškino, kad su atsakovu konfliktas kilo po žmonos gimtadienio ir suprato, kad kažkas ne taip, nes atsakovas pradėjo vengti jo, nebūti kartu, būtent dėl pinigų grąžinimo.
11. 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje atsakovas A. R., be kita ko, paaiškino, kad ieškovas paprašė atidaryti sąskaitą SEB banke, į kurią galėtų pervesti pinigus, prašymo skolinti pinigus nebuvo. Jis pasitikėjo broliu ir atidarė sąskaitą SEB banke. Ieškovas į šią sąskaita norėjo pervesti pinigus ir grįžus į Lietuvą juos leisti. Ieškovas tuo metu pervedė 40 000 Eur, tačiau bankui paprašius pateikti duomenis apie pinigų kilmę, ieškovas to nepadarė. Jie (ieškovas ir atsakovas) sugalvojo, kad bankui nurodys, jog pinigai bus naudojami buto, sodo remontui, tačiau tie pinigai grįžo ieškovui į sąskaitą. Paskui ieškovas paprašė atidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, ieškovas pats pervedė pinigus ir iš karto atidarė sąskaitą. Paaiškino, kad ieškovo pinigų jam nereikėjo. Ieškovas nuolat prašė išgryninti pinigus. Ieškovas jam padovanojo 18 000 Eur. Ieškovo prašymu buvo perkamos automobilio dalys tam, kad atvykus po pusmečio automobilį galima būtų eksploatuoti. Buvo perkamas ir kitas automobilis. Pinigai buvo leidžiami ieškovo nuožiūra ir jo reikmėms. Atsakovas nieko sau nepirko. Atsakydamas į užduodamus klausimus, atsakovas paaiškino, kad jis disponavo banko kortele, turėjo prisijungimus. 2023 metų vasarą ieškovas prašė grąžinti skolą, tačiau skolos nėra, jokių pinigų neprašė ir nesiskolino. Jokio susitarimo nebuvo, ieškovas pats pervesdavo pinigus, matyt bankas neleido daryti didesnių pavedimų. Papildomai paaiškino, kad ieškovas jam padovanojo pinigus, nes prižiūrėjo motiną, rūpinosi viskuo.
12. Liudytoja G. R. parodė, kad atsakovas yra jo dėdė, o ieškovas – tėvas. 2023 m. gruodžio mėnesį pirko telefoną (duomenys neskelbtini), kaina 1 400 Eur, už telefoną mokėjo dėdė. Pirko automobilį, 2023 m. sausio 3 d. važiavo visi trys į (duomenys neskelbtini), už automobilį reikėjo mokėti: dalį grynais, dalį pavedimu. Pavedimą atliko dėdė. Taip pat pirko ausines, už kurias nepamena kas mokėjo: ar tėtis, ar dėdė. 2023 m. vasarą gavo 7 000 Eur sumą, kurią pervedė dėdė. Dėdė liepė šią sumą pervesti tėvui. Parodė, kad šie pinigai buvo tėvo. Parodė, kad santykiai tarp tėvo ir dėdės pablogėjo atsiradus skolai. Iki to laiko jų santykiai buvo geri.
13. 2024-08-12 teismo posėdyje atsakovas teikė papildomus paaiškinimus dėl byloje pateiktų lentelių.
14. Liudytoja S. K. parodė, kad yra ieškovo ir atsakovo pusseserė. Parodė, kad atvažiuodavo pas tetą. Teta buvo savarankiška. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo užsienyje. (duomenys neskelbtini) rūpinosi motina. Kai paskutinį kartą važiavo pas tetą, nukirpo plaukus, išmaudė, bute buvo netvarka. (duomenys neskelbtini) nuolatos negyveno su motina. Kai kalbėjosi su (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kad santykiai su (duomenys neskelbtini) geri, kartais finansuoja. (duomenys neskelbtini) nupirko mamai lovą, viryklę. 2023 metais (duomenys neskelbtini) nuolatos gyveno su teta. Už viską mokėjo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys atmetamas.
15. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-11-19 iki 2022-11-25 ieškovas iš savo asmeninių banko sąskaitų pervedė į atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 58 020 Eur sumą. Taip pat ieškovas 2021-12-15 į atsakovo vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 500 Eur sumą, 2021-12-15 į atsakovo vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 501,02 Eur sumą.
16. Ieškovas byloje įrodinėja, kad minėtos sumos atsakovui buvo pervestos kaip paskola (žr. ieškinį ir dubliką). Ieškovo teigimu, atsakovas yra jam grąžinęs 33 020 Eur sumą, todėl liko skolingas 34 001,02 Eur. Iš ieškovo ieškinio ir dubliko turinio galima spręsti, kad ieškovas laiko, jog atsakovas liko negrąžinęs per laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-11-25 paskolintų į (duomenys neskelbtini) sumų bei sumų, sumokėtų į atsakovo sąskaitas, esančias (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sumos). Atsakovas neigia, jog buvo susitarimas dėl paskolos suteikimo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnyje pateikta paskolos sutarties samprata. Nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
18. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
19. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
21. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020). Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo, taip pat ieškovas nepateikė jokių kitokių paskolos sutarčiai prilyginamų dokumentų (raštų ir pan.), iš kurių būtų galima nustatyti, kad šalys susitarė dėl paskolos suteikimo, t. y. kad ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas, pervesdamas atsakovui konkrečias sumas, kurias reikalauja priteisti iš atsakovo kaip paskolą (ginčo sumas), mokėjimo paskirtyje nenurodė, kad jas perveda kaip paskolą.
24. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų bei teismo posėdžio metu duotų žodinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad ieškovas iš pradžių 40 000 Eur sumą norėjo pervesti į atsakovo atskirai atidarytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau bankas pareikalavo ieškovo pinigų kilmės dokumentų, todėl ta sąskaita buvo anuliuota ir atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini) banke, į kurią buvo pervestos ginčo sumos. Ieškovas dublike paaiškino, kad jo atlikta 40 000 Eur transakcija į atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, kuri nebuvo įskaityta, buvo paskola atsakovui. Atsakovas bankui nurodė, kad jis yra brolis, o pervestos paskolos paskirtis – būsto ir sodo namo renovacijai (byloje pateiktas pranešimas, siųstas bankui).
25. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog nekilnojamasis turtas, apie kurio renovaciją buvo rašoma bankui, nuosavybės teise atsakovui nepriklausė (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro), priešingai, dalis šio nekilnojamojo turto priklausė pačiam ieškovui ir jo motinai J. R., todėl teismas abejoja bankui nurodytos sumos pervedimo paskirties teisingumu. Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu, kai buvo pervedama suma į atsakovo sąskaitą, butas ir sodas priklausė jam su motina. Be to, pervedant ginčo sumas ieškovas nenurodė, kad jos pervedamos kaip paskola. Ieškovo pateikti susirašinėjimai su atsakovu per „Messenger“, kuriuose atsakovas ieškovui rašė: „<...> tu neterorizuok manęs dėl savo pinigų, tu juos atsiimsi, tik vėliau <...> Su laiku viską tau grąžinsiu iki kapeikos, galėsi gyventi gražiai ir laimingai“; „Pinigus su laiku atsiimsi <...>“; juos įvertinus kitų įrodymų apimtyje, taip pat nepatvirtina buvus tarp šalių susitarimui būtent dėl paskolos suteikimo.
26. Atsakovas byloje teigia, kad jo vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) banke sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos išimtinai ieškovo interesais: 2023-01-13 Ieškovo dukrai G. R. buvo nupirktas automobilis (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 6 200 Eur (dalis mokėjimo už automobilį pardavėjui buvo sumokėta, nurodant prierašą „už baldus“); 2023-05-15 ieškovo žmonai buvo nupirktas automobilis (duomenys neskelbtini) (automobilio kaina buvo 12 800 Eur, įregistruotas ieškovo vardu); 2023-07-08 atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje buvo likę 7 000 Eur. Juos ieškovas atsakovui nurodė pervesti į ieškovo dukros G. R. sąskaitą.
27. Ieškovas, dublike pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad ieškovo pervestos sumos buvo išleistos paties ieškovo ir jo šeimos poreikiams, nurodė, kad tai, kad dalis atsakovui suteiktos paskolos buvo grąžinta atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu būdu, tarp šalių nėra ginčo. Atskirai nurodė, kad jis neginčija atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl atsakovo lėšomis apmokėto dukros automobilio bei atsakovo apmokėto ieškovo vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini). Patikslino dukros G. R. automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo aplinkybes. Ieškovas paaiškino, kad visa automobilio (duomenys neskelbtini) kaina sudarė – 8 300 Eur, kuri automobilio pardavėjui buvo sumokėta tokiu būdu: a) 4 600 Eur pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (2023-01-13 PVM sąskaitą – faktūrą) pardavėjui bankiniu pavedimu pervedė atsakovas; b) 1 600 Eur, kaip neva mokėjimą už baldus, pervedė atsakovas fiziniam asmeniui bankiniu pavedimu; c) 1 100 Eur grynaisiais pinigais apmokėjo atsakovas (kuriuos (ar dalį) atsakovas 2023-01-13 nusiėmė iš bankomato (duomenys neskelbtini)); d) 1 000 Eur sumokėjo pati G. R. grynais pinigais, kuriuos nusiėmė 2023-01-13 dieną iš savo banko sąskaitos iš bankomato (duomenys neskelbtini).
28. Taip pat ieškovas dublike nurodė, kad 2023-01-13 G. R. (ieškovo dukra) iš atsakovo gavo 2 000 Eur pavedimą į savo banko sąskaitą (lėšos R. R. sąskaitoje įskaitytos 2023-01-16, pavedimas padarytas 2023-01-13). Likusi grąžinta paskolos dalis, t. y. 3 920 Eur buvo perduota ieškovui grynaisiais pinigais per kelis kartus.
29. Nors ieškovas dublike aiškina, kad ieškiniu jis nereikalauja minėtų sumų, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atsakovui pervestos lėšos (bent dalis) buvo naudojamos ieškovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti (tai patvirtina ir liudytojos G. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai), o tai paneigia ieškovo teiginius, kad 40 000 Eur sumą atsakovui norėjo pervesti kaip paskolą nekilnojamojo turto renovacijai, taip pat kad likusios sumos buvo pervestos kaip paskola.
30. Atsakovas pateikė į bylą 2024-05-30 lentelę, kurioje detalizavo kaip ieškovo pervestos lėšos buvo panaudotos ieškovo asmeninėms reikmėms, taip pat pateikė atskirą lentelę, kurioje detalizavo, kur panaudojo, anot jo, ieškovo jam padovanotas sumas. Visų pirma, pažymėtina, kad sudėjus visas atsakovo lentelėje nurodytas ieškovo pripažintas kaip grąžintas sumas gaunasi didesnė suma (35 594,25 Eur) nei ieškovas yra nurodęs procesiniuose dokumentuose (33 020 Eur). Dalis lentelėje nurodytų sumų atsakovas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (dėl kuro, draudimo išlaidų, O. P. dukros automobilio remonto, (duomenys neskelbtini) remonto, (duomenys neskelbtini) padangų pirkimo, grynųjų pinigų perdavimo ieškovo žmonos gimtadieniui), dalis sumų yra pagrįsti rašytiniais duomenimis, tačiau nepatvirtina, jog jie buvo skirti ieškovo asmeninėms reikmėms (kaip antai, komunalinių paslaugų išlaidos). Nėra aišku, ar lentelėje nurodyta 3 850 Eur sugrąžinta suma įeina į ieškovo nurodytą sugrąžintą sumą (3 920 Eur), ar kaip papildomai grąžinta suma (tokiu atveju ji nėra pagrįsta jokiais įrodymais). Kita vertus, šie duomenys nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant byloje iškilusį ginčą. Pažymėtina, kad esminės paskolos sutarties sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas, yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo, šiuo atveju atsakovo, nuosavybėn, ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 34 001,02 Eur, kaip paskolą, tačiau paskolos sutarties dalyko (paskolos) perdavimas paskolos gavėjui (atsakovui) faktas, atsakovo įsipareigojimas paskolą grąžinti, t. y. suderinta ieškovo ir atsakovo valia dėl paskolos sutarties sudarymo byloje nebuvo įrodyta. Ieškovui neįrodžius, kad ginčo sumas pervedė atsakovui kaip paskolą, jis neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovui būtų taikoma paskolinių teisinių santykių sutartinė atsakomybė. Būtent dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti 34 001,02 Eur skolą atmetamas, o pervestų atsakovui sumų, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas (34 001,02 Eur), panaudojimo aplinkybės šiuo konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, ieškinys atmetamas.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteisiamos pastarojo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas byloje prašo priteisti 1 250 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias jis patyrė atstovei rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl papildomų įrodymų, suteiktus kitas atstovavimo paslaugas. Teismas, įvertinęs rengtų procesinių dokumentų pobūdį, suteiktas kitas atstovavimo paslaugas byloje, atstovavimo laiką teismo posėdžiuose bei bylos sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteisiamos iš ieškovo atsakovui visa apimtimi.
34. Byloje patirta 23,79 Eur dydžio pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, minėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo, valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus ir 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.