Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas, e2-105-1068/2022

Teismas: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-06
Bylos Nr.: e2-105-1068/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00539-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: A. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: „Swedbank“, TEO LT,AB, Viešųjų investicijų plėtros agentūra
Advokatai: Irmantas Balčiūnas, Ričardas Noreika

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-105-1068/2022Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00539-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, Danutei Šolinskienei,dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovui advokatui Ričardui Noreikai,atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Vaivai Jankauskienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kurį patikslinusi, teismo prašo: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę M.; nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnų išlaikymui po 340 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant šį nekilnojamąjį turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise; automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017-08-21 kredito sutartį Nr. 17-056263-FA lieka solidaria šalių prievole, tačiau įsipareigojimus pagal šią prievolę bankui mokės ji; prievolę kreditoriui UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pagal 2020-04-08 kredito sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166 pripažinti solidaria šalių prievole; prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2019-03-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-013023-GV ir pagal 2019-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV, kreditoriui AB “Telia Lietuva” pagal 2020-11-25 sutartį Nr. D-68736 pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti iš jos atsakovui 284,58 Eur kompensaciją dėl prievolės pagal 2019-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV vykdymo; atmesti atsakovo reikalavimą pripažinti prievolę kreditoriui A. B. pagal 2017-08-05 paskolos sutartį solidaria šalių prievole, reikalavimą dėl 2833,00 Eur kompensacijos už sumokėtas įmokas už mokslus bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20”, reikalavimą dėl 4688,44 Eur dydžio kompensacijos už patirtas išlaidas, susijusias su būsto įsigijimu bei dėl 1070,00 Eur kompensacijos už santuokos metu įgytą buitinę techniką, baldus, pakeistas balkono duris su langu bei roletus; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B., (duomenys neskelbtini) - sūnus B. B.. Dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingų vertybių ir požiūrio į gyvenimą, šalys ilgainiui pradėjo konfliktuoti, nutolo vienas nuo kito ir jų santykiai šiuo metu yra visiškai nutrūkę. Šalys nuo 2021-01-01 nebepalaiko šeiminių santykių, nebeveda bendro ūkio kaip sutuoktiniai. Šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas vartodavo alkoholį, nesirūpino šeima, tačiau prie santuokinio ryšio nutrūkimo savo veiksmais, viena kitos nesupratimu, konfliktais prisidėjo abi šalys, todėl dėl santuokos iširimo vienodai atsakingos abi šalys, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog santuoka iširo vien tik dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės, nes atsakovas jokių jos neištikimybės faktų įrodymų į bylą nepateikė.

1.2. Šalys turi du sūnus: A. B. ir B. B., kurie yra nepilnamečiai. Tarp brolių susiformavęs stiprus ryšys, didžiąją dalį laiko jie praleidžia kartu. Ieškovė visada rūpinosi vaikais, vaikai prie jos prisirišę ir išreiškė norą likti gyventi su ja, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, ieškove. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams po 340 Eur per mėnesį. Vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 1140 Eur, po 570 Eur kiekvienam. Vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dydis. Dėl pragyvenimo brangimo, situacija valstybėje yra pasikeitusi iš esmės, išaugo prekių ir paslaugų kainos, mokesčiai. Minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 520 Eur, todėl pusė šios sumos sudaro 260 Eur. Kadangi atsakovo darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei ieškovės, atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti proporcingai didesne suma. Atsakovo darbo užmokestis yra 46,19 proc. didesnis nei jos. Šalių pajamos bendroje sumoje sudaro 40,61 proc. ieškovės ir 59,39 proc. atsakovo. Pagal šią proporciją skaičiuotinas ir iš atsakovo priteistino išlaikymo vienam vaikui dydis, kurį sudaro 341,97 Eur, suapvalinus prašo priteisti po 340 Eur. kiekvienam vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaikais, todėl ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką proporcingai kas antrą savaitgalį, švenčių ir atostogų dienomis, taip pat ieškovė mato galimybę atsakovui bendrauti su vaikais ir kitokia tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo ir sąlygų šalys sutars tarpusavyje.

1.3. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių butą su rūsiu, 32 000 Eur vertės ir automobilį Citroen C5, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės. Ieškovė prašo butą priteisti jai, nes butas yra nedidelio ploto, 3 maži kambariai, iš kurių vienas pereinamas. Vaikams reikia atskiro kambario. Šalims kartu gyventi bute nėra techninių galimybių. Be to, santykiai tarp šalių konfliktiški ir įtampa tarp tėvų kenkia nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygoms. Dėl esamos konfliktinės situacijos, su atsakovu neina susitarti nei dėl būsto išlaikymo, nei priežiūros. Būstui reikalingas remontas. Šalys yra jauni žmonės ir anksčiau ar vėliau sukurs naujas šeimas. Dviejų šeimų gyvenimas tokiame bute neįmanomas. Už būstą yra įsiskolinimas bankui ir dėl renovacijos. Ieškovė sutinka šias prievoles dengti viena, todėl atsakovui jokia kompensacija nepriklauso, nes prievolių bendra suma sudaro 46 224 Eur (33 537,80 Eur paskola ir 12686,11 Eur renovacijos skola). Ieškovė nesutinka su atsakovo pateiktu buto įvertinimu, nes jis atliktas buto net neapžiūrėjus. Be to, vaikams liekant gyventi su ieškove, teismas gali nukrypti nuo lygių turto padalinimo dalių principo. Dėl kito turto padalinimo, ginčo tarp šalių nėra. Sutinka, kad transporto priemonė būtų priteista atsakovui, kompensacijos už tai nereikalauja, nes prievolė už jį lieka atsakovui, kaip atsakovas ir prašė. Baldai ir buitinė technika pirkta dar tada, kai jie nuomojosi butą, ji nebeturi vertės ir nesutinka mokėti atsakovui kompensacijos už juos, sutinka ją atiduoti atsakovui.

1.4. Prievolės atsakovo tėvui A. B. ieškovė nepripažįsta, nes tokios paskolos ėmime ji nedalyvavo, sutartis pasirašyta atbuline data. Kai ėmė paskolą būstui, reikėjo apie 1000 Eur, todėl nebuvo reikalo skolintis 3000 Eur sumos. Viską tvarkė atsakovas. Mano, kad paskola, jei ir buvo tokia imta 2017 m. iš atsakovo tėvo, turėjo būti jau grąžinta.

1.5. Telefoną atsakovas jai padovanojo. Dalinamos prievolės, kurios egzistuoja santuokos nutraukimo metu, o ne tos, kurios buvo santuokos eigoje, nes pastarosios buvo dengiamos iš bendrų šeimos lėšų. Todėl ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimais dėl kompensacijų priteisimo už studijas, telefoną ir išlaidas, susijusias su būsto įsigijimu.

2. Atsakovas A. B. pareiškė priešieškinį ieškovei A. B., kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino ir prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės; palikti atsakovei santuokinę ar ikisantuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui 150 Eur, B. B. išlaikymui 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą arba teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui 150 Eur, B. B. išlaikymui 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, įpareigojant ieškovę kas mėnesį pateikti rašytines ataskaitas apie patirtas išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu; trijų kambarių butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti šalims lygiomis dalimis po 1/2 bendrąja daline asmeninės šalių nuosavybės teise, leidžiant atsakovui naudotis ieškovės turto dalimi uzufrukto teise (jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo); nustatyti naudojimosi butu tvarką tarp šalių; automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovui iš ieškovės 2473,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės sumokėtas įmokas už mokslus bei mobiliojo ryšio telefoną “Samsung S20”, 1750 Eur dydžio kompensaciją už patirtas išlaidas, susijusias su būsto įgijimu (buto kainos dalis), 995 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą buitinę techniką, baldus, pakeistas balkono duris su langu bei roletus; nustatyti, kad prievolė kreditoriui Swedbank AB, pagal 2017-08-21 būsto kredito sutartį Nr. 17-056263- FA, kreditoriui UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pagal 2020-04-08 paskolos sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166 ir kreditoriui A. B., pagal 2017-08-05 paskolos sutartį 3000 Eur lieka solidariomis šalių prievolėmis; nustatyti, kad prievolė kreditoriui Swedbank AB, pagal 2019-03-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 19- 013023-GV (1500 Eur), prievolė kreditoriui Telia Lietuva AB pagal 2020-11-25 sutartį Nr. D-68736 (699 Eur), prievolė kreditoriui Swedbank AB, pagal 2019-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o iš ieškovės priteisti 15 Eur administravimo mokesčio ir 284,58 Eur palūkanų už suteiktą kreditą pagal 2019-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės nederamų veiksmų, kaltės, nes ieškovė savo elgesiu ir veiksmais atsakovo ir vaikų atžvilgiu neskyrė ir neskiria pakankamai dėmesio, materialines vertybes, asmeninius interesus kelia aukščiau šeimos interesų, nevykdo sutuoktinės pareigų, laiką leidžia kitų vyrų apsuptyje. 2019 m. ieškovė buvo užtikta lovoje su kitu vyru, bet atsakovas jai atleido. Ieškovei nuo 2019 m. įstojus mokytis į Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą, įsidarbinus ir pradėjus gauti pajamas iš Plungės socialinių paslaugų centro, ieškovė neberodė lojalumo šeimai, išimtinai rūpinosi tik savo asmeninių poreikių tenkinimu, kas apsunkina atsakovo laiko planavimą, psichologinės ir emocinės įtampos kėlimą tiek atsakovui, tiek vaikams. Santuokos nutraukimo priežastis, kad ieškovė neištikima, nori laisvės. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgeria per savaitę vieną du kartus alaus po vieną, du butelius. Stipresnį alkoholį vartoja, kai į svečius ateina draugai ir tai būna kartą per tris mėnesius.

2.2. Tarp vaikų ir atsakovo yra artimas ir glaudus ryšys. Vien dėl to, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes ji dirba Socialinių paslaugų centre su vaikais, turi socialinio darbuotojo išsilavinimą, baiginėja socialinės pedagogikos magistrą, o jos darbo grafikas yra slenkantis, trunkanti iki vėlumos, nepagrindžia tikimybės, jog ieškovė gali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, jų interesus kelti į pirmą vietą. Vien be priežasties ir be suaugusių priežiūros vaikų palikimas namuose, sistemingos išvykos, nepranešus nei vaikams, nei atsakovui, rodo, kad vaikams keliama reali grėsmė sveikatai ir jų saugumui, taip pat vaikų interesų nepaisymas, veikimas priešingai vaiko interesais, sudaro pakankamą pagrindą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Ieškovė nepagrindžia reikalaujamo išlaikymo dydžio sūnums. Sūnūs yra mažamečiai, poreikiai nėra tokie, kad jų patenkinimui būtų reikalinga po 570 Eur kiekvienam, todėl akivaizdu, jog ieškovė kryptingai siekia naudos sau, o ne mažamečiams vaikams. Atsakovui teikiant tokio dydžio išlaikymą, jis nebegalėtų sau leisti tenkinti net minimalių poreikių, atsižvelgiant į turimus kreditorinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė tenkindamas šeimos ir ieškovės poreikius. Paskutiniu metu jis ieškovei padengia puse vaikų išlaikymo išlaidų ir tai išeina apie 300 Eur per mėnesį. Maistą perkasi atskirai, iš jo gamina ir vaikams, kiek išleidžia maistui, negali pasakyti. Sūnus A. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. B. B. taip pat lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, 1 klasę. A. B. lanko krepšinį, mėnesinis mokestis sudaro 5 Eur. Sūnums maistui išlaidos per mėnesį sudaro apie 130 Eur, vitaminams 20 Eur, ugdymo prekėms apie 10 Eur, rūbams apie 10 Eur, tokiu būdu vidutinės išlaidos priklausomai nuo sezono, abiem vaikam sudaro apie 202 Eur. Tai tik preliminarios išlaidos, kadangi tikslesnių išlaidų atsakovas nėra išsamiai skaičiavęs. Atsakovo vertinimu, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, priteistina vaikų išlaikymui - B. B. 130 Eur, A. B. -150 Eur.

2.3. Ieškovė nepateikia jokių pagrįstų argumentų dėl turto padalinimo, nukrypstant nuo lygių dalių pricipo ir negalėjimo turto padalinti natūra, išskyrus subjektyvius teiginius, kad su atsakovu santykiai yra konfliktiški ir tai prieštarauja vaikų interesams. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas šiuo metu gyvendamas viename bute su ieškove, vengia bet kokių konfliktų (pažymėtina, kad atsakovas dirba valstybės tarnyboje, jam keliami ypač aukšti nepriekaištingos asmenybės reputacijos reikalavimai tiek darbo, tiek nedarbo metu), lygia dalimi išlaiko vaikus, nepertraukiamai bendrauja ir užsiima su vaikais. Trijų kambarių butas yra bendro 63,63 kv. m. ploto yra atskiras rūsys, todėl pakankamas gyventi keturiems asmenims, juolab, kad yra atskiri kambariai. Ieškovės siekis įtikinti, kad 43,75 kv.m. gyvenamasis plotas yra per mažas, tik parodo ieškovės nesąžiningumą ir siekį klaidinti teismą, kad užtikrinti savo asmeninius, o ne vaikų poreikius, jog galėtų nevaržomai kelti vakarėlius bute ir taip kenkti ne tik vaikams, bet ir atsakovui. Buto bendras plotas 63.63 m², butas yra trijų kambarių - didysis kambarys, kuriame gyvena ieškovė, žymimas indeksu 13-5 yra 17.07 m² ploto, kambarys, kuriame būna mažamečiai vaikai A. ir B. B., žymimas indeksu 13-6 yra 12.80 m² ploto, kambarys, kuriame gyvena atsakovas žymimas indeksu 13-9 yra 13.88 m² ploto. Tokiu būdu, bute esančių kambarių plotai yra pakankami, kad juose būtų galima gyventi keturiems asmenims - dviem suaugusiems ir dviem mažamečiams vaikams, kurie nuolatos turėtų galimybę nevaržomai bendrauti su abiem tėvais. Visos kitos patalpos esančios bute (tualetas žymimas indeksu 13-2 ir 1.93 m² ploto, vonia žymima indeksu 13-3 ir 2.08 m² ploto, virtuvė žymima indeksu 13-4 ir 6.48 m² ploto, koridorius žymimas indeksu 13-1 ir 6.18 m² ploto, koridorius žymimas indeksu 13-8 ir 1.48 m² ploto), turėtų būti naudojamos bendrai lygiomis dalimis, o patalpa žymima indeksu 13-7 ir 2.63 m² ploto naudojasi ieškovė, tačiau buto rūsiu žymimu indeksu R-23 ir 4.73 m² ploto, naudojasi atsakovas. Automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirktas pagal Swedbankas AB 2019-03-14 vartojimo kredito sutartį, gautą 1500 Eur dydžio paskola, kurią atsakovas turi gražinti 2024-02-17 ir kurios gražinimo suma su palūkanomis sudaro 2409,64 Eur, paskolos likutis 2021-06-08 sudaro 1008,37 Eur. Ieškovei siekiant 500 Eur kompensacijos už automobilį, ieškovė turėtų padengi dalį kredito, kurį sudaro 1204,82 Eur (2409,64 : 2 = 1204,82) ir 15 Eur kredito sutarties administravimo mokesčio bendrai sudariusio 30 Eur. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dėka, šalys 2017-09-05 gavo 25 500 Eur dydžio kreditą iš banko būstui įsigyti, kurio kaina sudarė 32 000 Eur. Likusią 6500 Eur buto kainos dalį atsakovas mokėjo iš turėtų sukauptų lėšų bei tėvo A. B. 3000 Eur skolintų pinigų. Iki būsto įgijimo šalys santuokoje įgijo dujinę viryklę „Indesit“, kurios kaina 100 Eur su nusidėvėjimu; šaldytuvą „Samsung“, kurio kaina 150 Eur su nusidėvėjimu; skalbimo mašiną „Samsung“, kurios vertė 150 Eur vertė su nusidėvėjimu; televizorių „LG“ - 400 Eur vertės su nusidėvėjimu; miegamojo komplektą - 300 Eur vertės su nusidėvėjimu, viso 1100 Eur; bute atsakovas savo darbu ir jėgomis 2020 m. atliko pagerinimus: miegamajame ir vaikų kambaryje išlyginamuoju sluoksniu išlygino grindis, sienas, padarė apdailą aplink langus, tapetais išklijavo vaikų kambarį, vieną miegamojo sieną, abiejuose kambariuose sudėjo grindų laminatą ir sienų apvadus, ką įvertina 600 Eur dydžiu, 2018 m. už 200 Eur pakeitė balkono medines duris ir lango rėmą į plastikinius, taip pat 2020 m. į vaikų kambarį už 90 Eur nupirko ir sumontavo langų roletus, viso 890 Eur. Viso bendroje sumoje tai sudaro 1990 Eur, padalinus pusiau 995 Eur.

2.4. Ieškovė santuokos metu už mokslą Žemaitijos kolegijoje Telšių fakulteto Socialinio darbo studijų programoje valstybės nefinansuojamoje vietoje 2015 m. sumokėjo 702 Eur, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete 2019 m. sumokėjo 1410 Eur, iš kurių 700 Eur davė ieškovės mama, o 2020 m. sumokėjo 2136 Eur. Atsakovas ieškovei už 699 Eur sumą nupirko naują mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20“, už kurio įgijimą moka dalines įmokas. Ieškovė šeimos pinigais pagerino savo socialinį statusą, dėl ko gavo darbą, pradėjo gauti pajamas, todėl nutraukus santuoką, ieškovė turi pareigą dalį šeimos lėšų, investuotų į jos išsilavinimą, taip pagerinant socialinį statusą, kompensuoti atsakovui. Iš ieškovės atsakovui, nutraukus santuoką, turėtų būti priteista puse sumokėtos už studijas 1774,00 Eur sumos ((702+710+2136) : 2 = 1774,00), taip pat 699 Eur už naują mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20“, kuriuo naudojasi ieškovė, kas bendroje sumoje sudaro 2473 Eur. Iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista dalis išlaidų, susijusių su santuokos metu įgytu butu, tai yra 1750 Eur iš 6500 Eur buto kainos dalies, kurią atsakovas mokėjo iš turėtų sukauptų lėšų bei atsakovo tėvo A. B. 3000 Eur skolintų pinigų. 3000 Eur skolintų iš atsakovo tėvo, šalys grąžina lygiomis dalimis po 1500 Eur, o likusią 3500 Eur sumą dalintina pusiau, tai yra Ieškovė sumoka atsakovui 1750 Eur. Nusprendus turtą priteisti tik ieškovei ir apribojant atsakovui galimybę gyventi bute, atsakovui turėtų būti priteista 300 Eur iš 600 Eur už buto (turto) pagerinimo darbus, taip pat pusė, tai yra 550 Eur sumos už santuokos metu įgytą buitinę techniką, pakeistas balkono su langu duris (100 Eur iš 200 Eur) bei roletus (45 Eur iš 90 Eur). Bendroje sumoje priteistina 2745 Eur.

3. Tretysis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į bylą, kuriame nurodė, kad palaiko reikalavimą dėl solidariosios sutuoktinių (ieškovės ir atsakovės) prievolės. Sūnui paskolino 3000 Eur grynais, kurie buvo reikalingi buto pirkimui ir kurių šalys tuo metu neturėjo.

4. Tretysis asmuo AB „Swedbak“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal kredito sutartį šalys yra bendraskoliai, todėl skolininkai, nekeičiant kredito sutarties sąlygų, gali tartis, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį ir bankas tokio susitarimo neginčys. Tačiau nevykdant įsipareigojimų, lieka galioti solidari atsakomybė. Bankas neprieštarauja, kad bankui įkeistas turtas po santuokos nutraukimo priklausytų šalims lygiomis dalimis, tačiau nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad įkeistam turtui ½ dalies uzufrukto nustatymui. Toks reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Hipotekos sutartimi įkaito davėjai (šalys) įsipareigojo be raštiško kreditoriaus sutikimo neapsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Pagal (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 str. 3 d. kitomis daiktinėmis teisėmis galima naudotis ir jos gali būti nustatytos tik atsižvelgus į hipotekos turėtojo interesus. Įkeisto turto savininkai nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu ir kreditorius tokio sutikimo nėra davęs. Todėl atsakovo reikalavimas nustatyti uzufruktą pažeistų imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos. Tiek ieškovas, tiek atsakovas turi visas įstatymo numatytas galimybes, nepažeidžiant banko daiktinių teisių ir interesų, užtikrinti vaikų teisę į būstą ir uzufruktas nereikalingas bei negalimas.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad Skyriuje šeima iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo žinoma. Skyriaus specialistas 2021-06-04 apsilankė B. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad šeima gyvena sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, kurio plotas apie 63 kv. Būste yra visi komunaliniai patogumai, butas apstatytas visais reikiamais baldais, namuose švaru ir tvarkinga. Vaikai turi atskirą kambarį, baldus ir daiktus, kurie užtikrina jų poreikių tenkinimą. Ieškovė specialistui parodė balkoną, kuriame buvo matoma daug tuščių alaus butelių. Atsakovas nurodė, kad su sutuoktine stengiasi nekonfliktuoti, todėl jie tarpusavyje nesikalba, nebendrauja. Skyriaus specialistas bendravo su vaikais A. ir B. B.. Mažamečiai nurodė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, turi bendrų veiklų, abu vaikai taip pat išreiškė pageidavimą pasilikti gyventi su mama. Sutuoktiniai gyvena vienuose namuose, todėl sunku įvertinti kiekvieno iš jų galimybes užtikrinti vaikams jų geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 145. Santuokos metu šalims gimė du vaikai, kurie yra nepilnamečiai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Būsto įsigijimui šalys ėmė 25 500 Eur kreditą ir su AB „Swedbak“ sudarė kredito sutartį Nr. 17-056263-FA, kurio grąžinimo terminas 2047-08-15. Gyvenamasis namas, kuriame yra šalių butas renovuotas. Renovacijos išlaidoms padengti šalys 2020-04-08 sudarė kredito sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166 su UAB “Viešųjų investicijų plėtros agentūra”. Automobilio įsigijimui atsakovas 2019-03-14 su AB “Swedbak” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-013023-GV 1500 Eur sumai, kurio grąžinimo terminas 2024-02-17. Atsakovas 2019-11-05 su AB “Swedbak” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV 650 Eur, kurio grąžinimo terminas 2022-10-12. Atsakovas 2020-11-25 su AB “Telia Lietuva” sudarė sutartį Nr. D-68736, pagal kurią už 699 Eur įgytas telefonas “Samsung S20”. Sutarties termino pabaiga 2022-11-25.

7. Byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliktinų pavardžių. Šioje byloje tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių, keliamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas, taip pat kyla ginčas dėl vaikų išlaikymo ir santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

8. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti santuoką. Atsižvelgiant į tai, nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 4 d.).

9. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas byloje pareikštu priešieškiniu reikalauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. Esminės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, yra santuokinė neištikimybė ir ieškovės siekis tenkinti tik savo asmeninius interesus.

12. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas teigia, jog gyvenant santuokoje ieškovė buvo neištikima, ieškovės neištikimybės faktas byloje buvo įrodinėjamas tik atsakovo paaiškinimu. Ieškovė šį faktą neigė. Be atsakovo paaiškinimo, kad 2019 m. jis buvo užtikęs ieškovę lovoje su kitu vyru, kitų įrodymų į bylą dėl ieškovės neištikimybės nepateikta, asmenį, kuris buvo su ieškove tuo metu, neprašė apklausti. Atsakovas taip pat patvirtino, jog ieškovei jis atleido ir jie toliau gyveno kaip šeima, nes kaip patvirtino abi šalys santuokinių pareigų vienas kito atžvilgiu nevykdo tik nuo 2021-01-01. Iš tokių duomenų, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog galbūt buvusi santuokinė ieškovės neištikimybė buvo esminė ir vienintelė priežastis, lėmusi šalių santuokos iširimą ir atitinkamai taikyti CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpciją.

13. Spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas atsižvelgia į tai, jog teismo posėdžio metu abi šalys nurodė daug įvairių šeiminio gyvenimo aplinkybių, vykusių jų bendro gyvenimo metu, su kuriomis šalys siejo santuokinių pareigų pažeidimą. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė jų šeimos iširimo priežastis buvo atsakovo alkoholio vartojimas, nesirūpinimas šeima, atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, siekio laisvai ir prabangiai gyventi, laiko leidimo kitų vyrų kompanijoje, vaikų interesų nustūmimas į antrą vietą. Byloje kaip liudytoja apklausta ieškovės mama D. M. patvirtino, jog atsakovas nuo santuokos sudarymo pradžios nesaikingai vartojo alkoholį. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad jų namų balkone būdavo tuščios taros nuo alaus, ką matė ir vaikų teisių apsaugos specialistas, kuriam šalių vaikai patvirtino, jog atsakovas vartoja alkoholį. Atsakovas neneigė, jog kartais išgeria alaus ir stipresnių alkoholinių gėrimų, tačiau priklausomybės alkoholiui neturi ir patvirtinimui pateikė Plungės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informaciją, kurioje nurodyta, kad atsakovui priklausomybės nuo alkoholio vartojimo nenustatyta, taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko charakteristiką, kurioje nurodoma, kad nėra duomenų, jog A. B. nebūtų atvykęs ar atvykęs į darbą neblaivus, bei nėra žinoma, kad turėtų problemų dėl alkoholio.

14. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos D. M. parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad kuris nors iš atskirų nurodytų įvykių ar aplinkybių buvo esminė šeimos iširimą lėmusi priežastis. Teismas nenustatė, jog dėl šalių santuokos iširimo išimtinai kaltas būtų tik vienas iš sutuoktinių. Iš bylos duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus, nerodė pakankamos pagarbos vienas kitam. Šalių nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesutarimus leidžia teismui konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl darytina išvada, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių

15. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos reikalavimu paliktina ikisantuokinė pavardė M., atsakovui – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

16. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo

17. Teismas nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 str.).

18. Atsakovas prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, tačiau iš esmės byloje neginčijo, jog ji būtų nustatyta ir su ieškove. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais. Vaikų interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 str.). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys rodo, jog vaikai pageidauja gyventi su mama, kuriai tenka ir kasdienis rūpinimasis jais. Ieškovės darbo pobūdis ir darbo vieta, esanti Plungės mieste, kur vaikai gyvena ir mokosi, rodo, jog ji kasdien yra arčiau vaikų ir turi didesnes galimybes jais pasirūpinti savalaikiai nei atsakovas, kurio darbo vieta yra Klaipėdos m. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams.

19. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str., kurio 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrini būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga yra 720 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 520 Eur, atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 260 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 340 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dėl atsakovo geresnės turtinės padėties, bendras vaikams prašomo išlaikymo dydis prašomas 1140 Eur, t.y. po 570 Eur kiekvienam ir tai šiek tiek viršija MMA, atskaičius mokesčius.

21. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

22. Atsakovo nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams yra per didelis, jis sutinka mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui, nes ir šiuo metu ieškovei tiek duoda vaikų išlaikymui. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 800 Eur, atsakovo apie 1200 Eur per mėnesį. Šalys turi įsipareigojimų bankui dėl būsto kredito ir dėl gyvenamojo namo renovacijos, atsakovas taip pat moka įmokas už prisiimtus kreditus. Šalys šiuo metu kartu su vaikais gyvena viename bute. Maistą šalys perkasi atskirai, iš kurio atsakovas kartais gamina ir vaikams. Kitų išlaidų atsakovas nenurodė. Be šalių vaikų, kitų išlaikytinių šalys neturi.

23. Išvadą teikiančios institucijos specialistas lankėsi šalių gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad atsakovas dirba Klaipėdos apskirties vyriausiajame policijos komisariate kriminalinės policijos vyr. tyrėju, jo mėnesinės pajamos svyruoja nuo 1000 iki 1100 eurų į rankas, ieškovė nurodė, kad dirba Plungės socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, jos gaunamos mėnesinės pajamos 820 eurų į rankas. Šalys ir jų nepilnamečiai vaika gyvena trijų kambarių su patogumais bute, kuriame sudarytos sąlygos vaikams gyventi, mokytis ir ilsėtis, vaikai aprūpinti mokslui reikalingais ir namų apyvokos daiktais. Anksčiau šeima Skyriui nebuvo žinoma. Kadangi šalys gyvena kartu, Skyrius nuomonės dėl išlaikymo nepateikė.

24. Šalių sūnus A. yra 11 metų, B. 7 metų, jie lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus. Duomenų, kad vaikai turėtų specialių poreikių ar jų sveikatos būklė iš esmės reikalautų papildomų išlaidų, į bylą nepateikta. Ieškovė apibendrintai nurodė, kad patiria būtinąsias išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymu, būsto išlaikymui ir kt. Nesant objektyvių įrodymų ir detalių skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų, nei būtinosios išlaidos vaikų išlaikymui. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nors ieškovė vaikams būtinų išlaidų neįvardino, savaime suprantama, kad kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt. Jos nurodytiems vaikų poreikiams patenkinti teismo nuomone ir reikalinga ieškovės prašoma suma. Atsakovas nurodydamas, kad vaikams pakanka po 150 Eur ir 130 Eur, t.y. vaikų išlaikymui pakanka mažesnio nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymo, šio reikalavimo jokiais įrodymais, be savo paties paaiškinimo, nepagrindė.

25. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nepateikta. Šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, kitų išlaikytinių neturi. Šalių vardu lygiomis dalimis yra registruotas nekilnojamasis turtas. Šalys santuokos metu įgijo ir kilnojamąjį turtą - automobilį. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant sūnums gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

26. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami vaiko/vaikų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Nors atsakovas tvirtina, kad ir šiuo metu skiria po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį ir to pakanka, tačiau natūralu, kad vaikams augant jų poreikiai taip pat didėja, reikšminga aplinkybė ir ta, kad kainos ir mokesčiai šalyje nuolat kyla, todėl pripažintina, kad atsakovo nurodyta suma nagrinėjamu metu neatitinka vaikų poreikių ir turėtų būti didesnė.

27. Kadangi ieškovė prašo iš atsakovo priteisti kas mėnesį po 340 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui (prašo priteisti proporcingai didesnę dalį iš atsakovo nuo 570 Eur sumos, atsižvelgiant į atsakovo darbo užmokestį), laikytina, kad ir ji pati turėtų teikti panašų išlaikymą sūnums, iš viso abu tėvai 1140 Eur. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, siekiant išlaikyti lygiateisiškumo principą, atsakovės nurodytos 570 Eur kiekvienam vaikui abiejų tėvų teikiamos išlaikymo išlaidos per mėnesį yra pagrįstos ir pakankamos. Atmetus iš savivaldybės administracijos gaunamą 73,50 Eur išmoką vaikui, bendra tėvų vienam vaikui teikiama išlaikymo suma sudarytų apie 500 Eur.

28. Įvertinus vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, išlaikytinių skaičių, taip pat įvertinus tai, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus, rimtų sveikatos problemų ar išskirtinių poreikių, reikalaujančių papildomų didelių išlaidų, neturi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus tai, kad ieškovei atitenka didesnė vaikų kasdienės priežiūros našta, todėl atsakovas turi prisiimti didesnę finansinę naštą ir yra pagrindas priteisti vaikų išlaikymui iš atsakovo po 260 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo, 260 Eur suma iš atsakovo yra pakankama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių sūnūs kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna po 73,50 Eur išmoką vaikui (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Išmokų vaikams įstatymo 3 str. 2 p.), kuri taip pat skirta vaikų poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Pažymėtina ir tai, kad priteista išlaikymo suma kartu su vaikų išmokomis tik nežymiai viršija minimaliosios mėnesinės algos orientaciniu laikomą išlaikymo dydį.

29. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums A. B. ir B. B. periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

30. Ieškovei išaiškintina, kad lėšas, gautas vaikų išlaikymui, ji turi panaudoti išskirtinai tik vaikų poreikių tenkinimui, tačiau tai nereiškia, kad ji privalo kas mėnesį teikti atsakovui rašytines ataskaitas dėl šių panaudojimo, todėl atsakovo reikalavimas jas pateikti, laikytinas pertekliniu ir atmestinas. Atsakovas turi teisę, esant vaikų teisių pažeidimams, kas būtų laikoma, jei išlaikymo lėšos būtų naudojamos ne vaikams, kreiptis į vaikų teisių apsaugą užtikrinančias institucijas. Šiuo metu byloje jokių duomenų, kad ieškovė pažeidinėja vaikų teises, jų neišlaiko, nėra.

31. Išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

32. Šalys su vaikais gyvena iki šiol. Atsakovas nurodė, kad ieškovei duoda pinigus vaikų išlaikymui. Ieškovė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vaikų išlaikymo neprašė, teismo posėdžio metu nesakė, kad atsakovas vaikų neišlaiko, iš ko darytina išvada, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo bylos nagrinėjimo metu prisidėjo, o šalių ginčas dėl išlaikymo dydžio išsprendžiamas šiuo sprendimu, todėl teismo nustatytas išlaikymas vaikams priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.

33. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

34. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

35. Atsakovas neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais, nes anot jo, dėl to problemų nekyla. Teismui bylos nagrinėjimo metu siūlant, atsakovas savo bendravimo su vaikais tvarkos varianto į bylą neteikė, kas netinka iš ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, neįvardino. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka užtikrina abiejų tėvų proporcingą bendravimą su vaikais, auklėjimą ir dalyvavimą jų gyvenime jų laivalaikio ir švenčių metu, taip pat ieškovei neatmetant galimybės susitarti su atsakovu ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, o ir šalių vaikai jau nėra visai maži (11 ir 7 metai), dėl ko ir patys gali reikšti nuomonę dėl bendravimo poreikio su tėvu, todėl teismas nustato ieškovės prašomą bendravimo tvarką.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo

36. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 str.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

37. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių, 63,63 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat transporto priemonę Citroen C 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

39. Byloje šalys reiškdami reikalavimus dėl dalijamo turto, skirtingai nurodė buto vertę, todėl tokiais atvejais, dalintino turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008), kaip pvz. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nepriklausomų turto vertintojų nustatyta turto verte ar kitais leistinais, objektyviais duomenimis.

40. Ieškovė nurodo, kad šalims priklausančio buto vertė yra 32 000 Eur, t.y. tokia, už kokią butas buvo įsigytas, automobilio 1000 Eur.

41. Atsakovas į bylą pateikė turto vertintojo UAB “Lituka” ir Ko atliktą turto (buto) vertės nustatyto ataskaitą Nr. TLO-20104, kurioje nurodyta, kad buto vertė yra 50 000 Eur. Ieškovė su tokiu buto įvertinimu nesutiko, nes, anot jos, jis atliktas turto vertintojui buto neapžiūrėjus, ką pripažino ir atsakovas, ir toks vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Šalys pripažino, kad butas, po įsigijimo, pagerintas, remontuotas: dviejuose kambariuose padarytas remontas (išklijuotos sienos, sudėtos laminuotos grindys), pakeistos balkono durys. Namas, kuriame yra butas, 2020 m. renovuotas.

42. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad į bylą pateikta turto vertės nustatyto ataskaita, kurioje butas įvertintas lyginamuoju metodu: įvertinta buto lokalizacija, šalia esanti infrastruktūra, namo būklė ir buto aplinka (galimai tik pagal fotonuotraukas, tačiau ieškovė nepaneigė, kad tai ne šalių buto vaizdai), taip pat panašaus turto aktualios vertės, geriau atspindi vertinamo turto realią rinkos vertę nei jo įsigijimo metu, kaip nurodo ieškovė ir yra objektyvi, todėl laikytina, kad dalintino turto - buto vertė yra 50 000 Eur. Ieškovė atsakovo pateiktos buto įvertinimo atsakaitos nepaneigė, paprašiusi teismo skirti laiko pačiai atlikti kitą buto įvertinimą, jo neatlikinėjo ir atsisakė teismui teikti įrodymus dėl buto vertės.

43. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė yra 1000 Eur. Atsakovas prieštaravimų dėl automobilio vertės nepareiškė, todėl automobilio vertė, nurodyta ieškinyje, įtrauktina į šalių bendro dalintino turto balansą.

44. Patikslintu priešieškiniu atsakovas teismo prašo į dalintino turto balansą įtraukti bute esančią ir šalių naudojamą buitinę techniką: viryklę “Indesit” 100 Eur vertės, šaldytuvą “Samsung” 150 Eur vertės, skalbimo mašiną “Samsung” 150 Eur vertės, televizorių “LG” 400 Eur vertės, baldus – miegamojo komplektą 300 Eur vertės.

45. Ieškovė nesutikdama su atsakovo nurodytomis buitinės technikos ir baldų kainomis, savo įvertinimo neteikė ir neįrodinėjo, paaiškindama, kad šie daiktai pirkti dar jiems gyvenant nuomojame bute ir šiuo metu yra beverčiai, dėl ko sutinka, kad jie būtų priteisti atsakovui. Teismas nesutinka su tokiais ieškovės paaiškinimais, nes duomenų, kad šie daiktai šalių yra nenaudojami ir neatlieka savo funkcijų, į bylą nepateikta, todėl jie irgi įtrauktini į šalių bendro dalintino turto balansą. Nors viryklę pirko ieškovės mama, tačiau ji nupirkta šalių poreikiams tenkinti, todėl šis turtas priskirtinas prie bendro šalių turto.

46. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į šalių turimą bendrą turtą įtrauktinas butas, kurio vertė 50 000 Eur, automobilis, kurio vertė 1000 Eur, viryklė “Indesit” 100 Eur vertės, šaldytuvas “Samsung” 150 Eur vertės, skalbimo mašina “Samsung” 150 Eur vertės, televizorius “LG” 400 Eur vertės, miegamojo komplektas 300 Eur vertės. Bendra turto vertė 52 100 Eur.

47. Kaip jau buvo nurodyta, sudarant sutuoktinių turto balansą, nustatomas ne tik bendras sutuoktinių turtas, asmeninio turto šalys neturi, bet ir jų skoliniai įsipareigojimai kreditoriams.

48. Šalys 2017-08-21 su kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. 17-056263-FA, kurios pagrindu šalims suteiktas 25 500 Eur kreditas būstui su priklausiniais (butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini)) pirkti. Neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų bankui suma 2021-10-20 yra 23 200,76 Eur negrąžintos paskolos. Paskolos grąžinimo terminas 2047-08-15. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pranešė, kad pagal 2020-04-08 paskolos sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166, buto ar kitos patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini) savininkams, A. B. ir A. B. 2021-10-26 dieną tenkanti bendra įsipareigojimų suma sudaro 10 237,13 Eur (paskola 9 842,69 Eur, palūkanos 394,44 Eur). Paskolos grąžinimo terminas 2040-03-25. Automobilio įsigijimui atsakovas 2019-03-14 su AB “Swedbak” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-013023-GV 1500 Eur sumai, kurio grąžinimo terminas 2024-02-17 (negrąžintos paskolos likutis 910,91 Eur). Atsakovas 2019-11-05 su AB “Swedbak” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV 650 Eur, kurio grąžinimo terminas 2022-10-12 (negrąžintos paskolos likutis 175,74 Eur). Atsakovas 2020-11-25 su AB “Telia Lietuva”sudarė sutartį Nr. D-68736, pagal kurią už 699 Eur įgytas telefonas “Samsung S20”. Sutarties termino pabaiga 2022-11-25 (negrąžinto įsipareigojimo likutis 233,04 Eur).

49. Atsakovas taip pat nurodė, kad šalys skolingos jo tėvui A. B. (trečiajam asmeniui byloje) 3000 Eur, kuriuos jis pasiskolino 2017-08-05 ir kuriuos panaudojo, įsigyjant butą, sumokant pradinį įnašą pardavėjams. Ieškovė šios skolos nepripažįsta, teigdama, kad jos sudaryme nedalyvavo, sutartis suklastota, o jei ir buvo tokia paskola imta, tai turėjo būti ir jau grąžinta. Jokių savo paaiškinimų įrodymų, ieškovė į bylą nepateikė, tačiau byloje esantys duomenys – jos apklausos protokolas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje Klaipėdos valdyboje 2021-08-02, kur ji buvo apklausta kaip liudytoja pagal jos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl sutarties suklastojimo ir panaudojimo, ji pripažino, kad įsigyjant butą, reikėjo pinigų. Jie jų neturėjo, todėl žino, kad atsakovas skolinosi iš tėvo ir mano, kad skola negrąžinta.

50. 2017-08-23 buto pirkimo pardavimo sutartyje, kurią patvirtino notarė ir kurią pasirašė ieškovė nuodyta, kad 6500 Eur pirkėja sumokėjo pardavėjams grynais pinigais iki šios sutarties sudarymo. Kadangi šis sandoris kaip ir atsakovo su tėvu pasirašyta 2017-08-05 sutartis dėl 3000 Eur paskolos nenuginčyti, o ieškovė pati pripažino, kad pinigų šalys neturėjo, tretysis asmuo A. B. atsiliepime nurodė, jog šalys jam skolos negrąžino, ieškovė šio fakto taip pat nepaneigė, todėl teismas pripažįsta, kad šalys bendrai skolingos trečiajam asmeniui A. B. 3000 Eur ir ši prievolė nėra įvykdyta.

51. Atsakovas ir trečiasias asmuo prašė prievolę A. B. pripažinti solidaria šalių prievole. Atsižvelgiant į šalių ir kreditoriaus bei atsakovo tarpusavio santykius bei giminystės ryšius tam, kad išvengti ginčų dėl prievolės įvykdymo ateityje, pripažintina, kad šalys trečiajam asmeniui A. B. skolingos po 1500 Eur, t.y. po 1/2 nuo bendros 3000 Eur sumos.

52. Atsakovas prievoles pagal kredito sutartis 2019-03-14 Nr. 19-013023-GV , 2019-11-05 Nr. 19-067066-GV ir 2020-11-25 Nr. D-68736 prašo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, bet tuo pačiu reikalauja priteisti kompensacijas iš atsakovės pagal kredito sutartis 2019-11-05 Nr. 19-067066-GV ir 2020-11-25 Nr. D-68736, nes šie kreditai imti ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti: įmokoms už studijas ir telefonui.

53. Teismas, priešingai nei mano atsakovas, pripažįsta, kad atsakovo minėtomis sutartimis kreditai imti šeimos poreikiams tenkinti: įsigytas šeimos automobilis, nupirktas telefonas ieškovei, kas yra būtina šiais laikais susisiekimo priemonė, taip pat mokėtos įmokos už ieškovės išsilavinimą, kuris siektas tikslu pagerinti šeimos finansinę gerovę ir kuriam priešingai nei teigia atsakovas neprieštaravo, nes tuo tikslu ėmė kreditą, mokėjo įmokas ir įmokos pagal minėtas sutartis dengtos iš šeimos bendrų lėšų, todėl teismas pripažįsta, kad šios prievolės yra bendros šalių prievolės ir vertinant šalių turto balansą, įskaitomi tik nesumokėti kreditų likučiai. Dėl šių priežasčių, šalių turimų skolinių įsipareigojimų bendra suma yra 37 757,58 Eur.

54. Iš šalių bendra turto vertės (52 100 Eur) atėmus neįvykdytus šalių skolinius įsipareigojimus, šalims dalintino turto suma suapvalinus yra 14342,42 Eur .

55. Nutraukiant santuoką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

56. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; kt.). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

57. Ieškovė prašo turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių, nes su ja lieka nepilnamečiai vaikai ir atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei jos, ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, prisiimtas prievoles dėl būsto kreditoriui įsipareigoja įvykdyti ji. Atsakovui prašo priteisti automobilį 1000 Eur vertės. Prievolę bankui dėl gauto būsto kredito palikti solidaria šalių prievole, o kitas prievoles – asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovo reikalavimus dėl kompensacijų už telefoną, įmokas už studijas, būsto įsigijimo išlaidas atmesti kaip ir reikalavimą pripažinti skolą atsakovo tėvui solidaria šalių prievole.

58. Atsakovas prašo padalinti butą šalims lygiomis dalimis po ½, priteisti jam automobilį ir kompensacijas iš ieškovės: už sumokėtas įmokas už mokslus (1/2 nuo 3548 Eur sumos – 1774 Eur), už telefoną 699 Eur, išlaidas, susijusias su būsto įsigijimu (1750 Eur), 995 Eur už buitinę techniką, baldus, atsakovo remonto darbus, balkono duris ir roletą vaikų kambaryje, 3000 Eur skolą atsakovo tėvui pripažinti solidaria šalių prievole kaip ir prievoles bankui už būsto kreditą ir prievolę pagal paskolos sutartį kreditoriui UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“.

59. Šalys šiuo metu gyvena jų bendrai įsigytame bute. Butas yra trijų kambarių, iš kurių vienas pereinamasis. Šalių vaikai ir atsakovas gyvena atskiruose kambariuose, ieškovė pereinamajame.

60. Pastaruoju metu tarp šalių kyla konfliktai, šalys skundžia viena kitą dėl galimų vaikų teisių pažeidimų, manipuliavimo vaikais, dėl ko kviečiamos tarnybos į namus, ką patvirtino vaiko teisių specialistė teisme ir ką pateikė šalys, ieškovei prašant taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. 2022-03-02 šeimai sudarytas pagalbos planas, konstatavus, kad šalių konfliktai ir įtempta situacija namuose kenkia šalių mažamečiams vaikams. Esant konfliktiniams santykiams tarp šalių, kuriuos mato ir į kuriuos pačių šalių iniciatyva įtraukiami ir vaikai, šalių gyvenimas viename bute, negalimas, nes tokiu būdu pažeidžiami mažamečių vaikų interesai, jie traumuojami psichologiškai. Tokia aplinka vaikams yra nesaugi. Ši aplinkybė pripažintina esmine, lemiančia sprendimą dėl būsto natūra padalinimo tarp šalių negalimumo.

61. Be to, būsto techninė charakteristika taip pat patvirtina turto padalinimo natūrą negalimumą, nes esant bute tik dviem izoliuotiems kambariams, iš kurių vienas skirtas vaikams, šalims tektų naudotis ne tik bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, tačiau ir vienas kito kambariais, o tai, irgi keltų papildomų konfliktų ir ginčų ateityje, į kuriuos vaikai reaguoja jautriai.

62. Dėl nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, jos reikalavimas dėl buto priteisimo natūra tenkintinas, kompensuojant atsakovui priklausančio turto dalį. Atsakovo siūlymai, kad ieškovė su vaikais gali išeiti gyventi pas mamą nevertintini, nes tarp šalių dalinamas jų bendras turtas, atsakovas priteisti butą jam natūra, neprašė. Be to, analogiškas siūlymas galėtų būti taikomas ir atsakovui, kurio mama gyvena netoliese ir kur atsakovas gyveno iki santuokos. Kaip matyti iš bylos dokumentų, minėto buto, kur gyvena atsakovo mama, didžiąją dalį atsakovas padovanojo mamai santuokos metu, todėl jo moralinė teisė apsigyventi pas mamą esamomis aplinkybėmis yra didesnė nei ieškovės.

63. Kaip jau buvo nurodyta, buto vertė yra 50 000 Eur, neįvykdytas įsipareigojimas kreditoriui – bankui – šalių pateiktais įrodymais 23 200,76 Eur, todėl tarp šalių dalintino buto vertė turėtų būti 26 799,24 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vertinant būstą, atsižvelgta, jog namas, kuriame yra ginčo butas, renovuotas, tačiau prievolė už šį turto pagerinimą neįvykdyta ir jos suma yra 10 237,13 Eur, todėl iš dalintino turto (buto) vertės išminusuotina ir ši suma, ir sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą vertintina tik 16 562,11 Eur suma (26 799,24-10237,13), kurios atsakovui priklauso ½ - 8281,05 Eur (16562,11/2).

64. Dalindamas turtą teismas vadovaujasi prezumpcija, kad šalių turto dalys yra lygios. Vien tik tai, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, teismo nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste įvertinta, parenkant turto padalinimo būdą ir teismo nuomone yra pakankama esamoje situacijoje, nes šalys iš esmės yra lygiavertės tiek išsilavinimu, tiek amžiumi, tiek sveikata ir galimybe uždirbti.

65. Iš bendro šalių turto atsakovui priteistinas automobilis (1000 Eur vertės), dėl ko šalys sutarė, taip pat dalis kilnojamųjų daiktų: televizorius (400 Eur vertės) ir miegamojo komplektas (300 Eur vertės), ieškovei palikti daiktai: viryklė (100 Eur vertės), šaldytuvas (150 Eur vertės) ir skalbimo mašina (150 Eur vertės), nes šie prietaisai būtini ir reikalingi vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Tokiu būdu atsakovui tenkančio turto vertė yra 1700 Eur, ieškovei papildomai 400 Eur, ir 1300 Eur suma mažintina atsakovui priklausanti kompensacijos suma po buto padalinimo 6981,05 Eur (8281,05-1300).

66. Atsakovo reikalavimas dėl prievolių pagal kredito sutartis 2019-03-14 Nr. 19-013023-GV, 2019-11-05 Nr. 19-067066-GV, 2020-11-25 Nr. D-68736 pripažinimo asmeninėmis jo prievolėmis tenkintinas, nes tokiu būdu bus racionalesnis ir optimalesnis jų padengimas pagal sudarytas sutartis, tačiau iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija nuo neišmokėtų sumų, nes kaip buvo nurodyta, kreditai panaudoti bendroms šeimos reikmėms. Bendra nepadengtų įsipareigojimų suma 1319,74 Eur (910,96+175,74+233,04). Pagal 2020-11-25 sutartį Nr. D-68736 įgytas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S20“, kuriuo naudojasi ieškovė. Nors ieškovė teigė, kad šį prietaisą atsakovas jai padovanojo, pastarasis šią aplinkybę neigė. Nesant dovanojimo faktą pagrindžiančių įrodymų, šis faktas laikomas neįrodytu. Šalys neprašė šio daikto kaip įgyto iš bendrų lėšų dalinti, tačiau iš atsakovo reikalavimų matyti, kad jis reikalauja, kad atsakovė padengtų visas telefono įsigijimo išlaidas, kurios yra 699 Eur. Kadangi prievolės likutis už telefoną yra 233,04 Eur, o jis buvo įgytas iš bendrų lėšų, ieškovė įpareigoti kompensuoti atsakovui iš viso 466,02 Eur (sumokėtas įmokas 465,96 Eur padalinus pusiau ir pridėjus likusių nesumokėtų įmokų visą sumą – 233,04). Iš ieškovės atsakovui taip pat priteistina 543,35 Eur ((910,96+175,74)/2) kompensacija, nes likusias nesumokėtas įmokas už atsakovo paimtus kreditus turi dengti abu sutuoktiniai, nes už juos įsigytas bendras turtas. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės iš viso priteistina suapvalinus 7990 Eur (6981,05+466,02+543,35) kompensacija.

67. Atsakovo reikalavimai kompensuoti bute jo atliktus remonto darbus, kurių vertė 600 Eur, balkono duris ir langą 200 Eur vertės, vaikų kambaryje sumontuotą roletą 90 Eur vertės, atmestini, nes nepateikta įrodymų, kad jiems išlaidas atsakovas patyrė iš asmeninių lėšų, o įvairiais darbais šalys santuokinio gyvenimo metu prie bendro šeimos gerbūvio prisidėjo abi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būsto aplinka, tame tarpe ir balkono durys, langai įtakojo buto vertę, kuri tarp šalių padalinta lygiomis dalimis.

68. Atsakovo reikalavimai ieškovei kompensuoti įmokas už mokslus, kredito sutarčių sudarymo administravimo mokesčius, taip pat išlaidas, susijusias su būsto įsigijimu atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip ne kartą buvo pažymėta, ieškovės siekis įgyti išsilavinimą ir tokiu būdu užtikrinti didesnes pajamas šeimai buvo bendras šeimos sprendimas (atsakovas tuo tikslu net kreditą ėmė), įmokos dengtos tiek iš ieškovės mamos duotų pinigų, tiek iš šeimos bendrų lėšų. Kad atsakovas tam ir kitoms išlaidoms kaip kredito sutarčių sudarymo administravimo mokesčiai, išlaidos, susijusios su būsto įsigijimu, būtų panaudojęs asmenines lėšas, į bylą įrodymų nepateikta. Be to, akivaizdu, kad būsto įsigijimui 3500 Eur šalys turėjo, nes skolinti buvo tik 3000 Eur, todėl reikalauti jų dalį atlyginti nėra pagrindo.

69. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, tas sutuoktinis, kuris mano, kad turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007 ir kt.). Vadinasi, šioje byloje atsakovas, pageidaudamas, kad jam būtų atlyginta už dalį bendrų šeimos išlaidų, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad pastarosios buvo dengtos iš jo asmeninių lėšų.

70. Tarp Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 str. 1 d. numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai ir kita (Šiaulių apygardos teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-935-440/2017).

71. Nors ieškovė byloje neprašė iš jos priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, tačiau teismas atsižvelgdamas į jos gaunamas pajamas ir liekamus įsipareigojimus kitiems kreditoriams po santuokos nutraukimo, savo iniciatyva nusprendžia sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui priteisimo įvykdymą išdėstyti 24 mėn.

72. Tarp šalių nėra ginčo, kad prievolė pagal 2017-08-21 kredito sutartį Nr. 17-056263-FA, remiantis kuria AB “Swedbank” šalims suteikė 25 500 Eur dydžio kreditą būsto įsigijimui ir prievolė kreditoriui UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pagal 2020-04-08 paskolos sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166, po santuokos nutraukimo yra laikomos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

73. Kredotorius AB “Swedbank” pateikė atsiliepimą, kad nesutinka, jog prievolė būtų modifikuota, bet neprieštarauja, kad ją vykdytų bet kuris iš sutuotkinių. Byloje nėra ginčo dėl tolesnio įsipareigojimų kreditoriui vykdymo – sutarčių sąlygos, pagal kurias šalys lieka solidariai atsakingomis prieš trečiąjį asmenį, nemodifikuojamos. Todėl nustatytina, kad pagal prievolę, kylančią iš sudarytos sutarties, šalys trečiajam asmeniui - bankui ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ atsako solidariai. Ieškovė prašė nustatyti, kad prievolę bankui vykdys ji, tačiau teismas mano, kad nesant šalių susitarimo, tokio sprendimo esme būtų modifikuojama pati prievolė, kam kreditorius prieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas priteisiamas ieškovei, vidiniuose šalių santykiuose ji lieka atsakinga prieš atsakovą regreso tvarka, jei atsakovas įvykdytų trečiajam asmeniui prievoles pagal sutartis. Tokio teisinio mechanizmo, teismo nuomone, pakanka, kad būtų apsaugoti atsakovo interesai dėl šių prievolių vykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

75. Šioje byloje ieškovė patyrė iš viso 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (Plungės apylinkės teismo 2021-05-26 nutartimi 588 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo priėmimo) ir 1300 Eur advokato pagalbai apmokėti.

76. Atsakovas patyrė iš viso 2148,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 328,50 Eur už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (Plungės apylinkės teismo 2021-06-30 nutartimi 328,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui atidėtas iki sprendimo priėmimo), 150 Eur už turto vertinimą ir 1670 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

77. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys ieškiniu ir priešieškiniu viena kitai pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Byloje patenkinamas šalių reikalavimas nutraukti santuoką, tenkinant ieškovės reikalavimą nustatyti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje taip pat patenkinti ieškovės reikalavimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu bei iš dalies dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Šalių bendras turtas padalintas tenkinant iš dalies abiejų šalių reikalavimus. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, šalių pareikštus reikalavimus, bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismas laiko, kad ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė išraiška 75 proc., atsakovo – 25 proc.

78. Atsižvelgiant į nustatytą reikalavimų patenkinimo proporciją, paskaičiuotinos šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai.

79. Ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 978 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3 Eur žyminio mokesčio ir 975 Eur už advokato pagalbą, iš atsakovo valstybei priteistinas ieškovei atidėto sumokėti žyminio mokesčio dalis – 588 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteisina 732 Eur: 164 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur už turto vertinimą ir 418 Eur už advokato pagalbą. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 246 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovas įpareigotinas sumokėti iš viso 1057 Eur žyminio mokesčio valstybei (588+328,50+140,40 (žyminis mokestis nuo vaikams priteisto išlaikymo, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. B. ir atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 145, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. B. palikti ikisantuokinę pavardę M., atsakovui A. B. palikti pavardę B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. B..

Priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) nuo 2022-04-06 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo A. B. ir nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Atsakovas A. B. su sūnumis bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais pasiimant sūnus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

2. Atsakovas A. B. su sūnumis nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.;

3. Atsakovas A. B. su sūnumis lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.;

4. Atsakovas A. B. su sūnumis lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

5. Atsakovas A. B. su sūnumis nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina sūnus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.;

6. Atsakovas A. B. su sūnumis nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.;

7. Atsakovas A. B. kasmet su sūnumis praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (vasario 18 d.);

8. Atsakovas A. B. su sūnumis turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko - bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės. Apie šio bendravimo pradžią atsakovas informuoja ieškovę A. B., prieš 1 mėnesį;

9. Atsakovas A. B. su sūnumis gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su vaikų mama A. B..

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė A. B. ir atsakovas A. B. lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui AB “Swedbank” pagal prievolę, kylančią iš 2017-08-21 Kredito sutarties Nr. 17-056263-FA.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė A. B. ir atsakovas A. B. lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pagal prievolę, kylančią iš 2020-04-08 Paskolos sutarties Nr. G/D-68PL-P1196/166.

Pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui A. B. pagal 2017-08-05 sutartį yra dalinė ieškovės A. B. ir atsakovo A. B. prievolė ir ją šalys privalo įvykdyti dalimis po ½, t.y. po 1500 Eur.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui AB “Swedbank” pagal 2019-03-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-013023-GV yra asmeninė atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui AB “Swedbank” pagal 2019-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV yra asmeninė atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui AB “Telia Lietuva” pagal 2020-11-25 sutartį Nr. D-68736 yra asmeninė atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

– butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

– kilnojamąjį turtą, esantį bute: viryklę „Indesit“, šaldytuvą „Samsung“, skalbimo mašiną „Samsung“.

Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, po santuokos nutraukimo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

- transporto priemonę Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

– kilnojamąjį turtą, esantį bute: televizorių „LG“, miegamojo komplektą.

Priteisti iš ieškovės A. B. 7990 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų) kompensaciją atsakovui A. B..

Iš ieškovės atsakovui priteistos 7990 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties eurų) kompensacijos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, įpareigojant ieškovę A. B. mokėti atsakovui A. B. 23 mėnesius po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį, o paskutinį 24 mėnesį sumokėti 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. B. 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo 1057 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitų patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė