Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1157-237/2017 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai turi nepilnametę dukrą. Iš gimimo liudijimo matyti, kad L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad atsakovas 2017 m. birželio 3 d. sudarė santuoką su N. D.. Iš buto nuomos sutarties matyti, kad N. D. yra pasirašiusi nuomos sutartį, nuomotojo parašo nėra. Vaiko gimimo pažymėjimas patvirtina, kad atsakovui ir N. D. (S.) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Iš priedo Nr. 1 prie 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad atsakovas iki 2018 m. vasario 22 d. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 112,12 Eur kredito sumą. VĮ Registrų centro duomenimis J. V. nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1083 Eur. Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas apie 400 Eur.

Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnis). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai nebūtina lankyti būrelius, skirti išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, sportui, nes dukros poreikiai turi būti tenkinami pagal jo galimybes. Teismo vertinimu vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Teismas akcentavo, kad nors nepilnametė dukra gyvena su mama, tačiau užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t. t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaiku gyvenančiai mamai ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamai vystymąsi ir poreikius. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiria­mas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabu­mai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko porei­kius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priim­ta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Apelianto vertinimu ieškovės prašomos išlaikymui išlaidos yra per didelės, nes jis neišgali mokėti po 150 Eur dėl sunkios materialinės padėties be to išlaiko du nepilnamečius vaikus, niekur nedirba ir neturi pastovių pajamų, taip pat nedirba jo sutuoktinė nes prižiūri mažametį vaiką. Apelianto vertinimu jis turėtų galimybę mokėti po 110 Eur kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pirmosios instancijos teismas įvertino turimus duomenis apie šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo galimybės teikti išlaikymą po 150 Eur nepagrįsti. Teismas įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes ieškovės prašymą priteisti po 190 Eur sumažino iki 150 Eur.

Bylos duomenimis atsakovas pateikdamas atsiliepimą nurodė, kad jis teikdavo išlaikymą dukrai, tačiau neturi tai patvirtinančių įrodymų nes pinigai buvo duodami be jokio raštelio ar kvito. Nurodė, kad nuomoja butą, moka po 150 Eur, pateikė 2017 m. birželio 1 d. nuomos sutartį pasirašytą N. D. vardu. Taip pat pateikė duomenis apie tai, kad sudarė santuoką 2017 m. birželio 3 d. LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tėvas dukrai gimus davė gal 400 Lt, tuo metu dirbo užsienyje, dar yra davęs kažkada dukros gimtadieniui. Tėvas išlaikymo neteikė, niekada nepasiimdavo dukros pabendravimui. Pinigų gal tris kartus per metus įduodavo L. močiutė bet ji niekada nesakė, kad tai yra nuo tėčio. Anksčiau nesikreipė dėl išlaikymo bet vaiko poreikiai didėja ir jos lėšų neužtenka. Atsakovas paaiškino, kad jie nebuvo pora, santykiai buvo trumpalaikiai. Kai gimė dukra davė kažkiek tai pinigų. Nors nesutiko su ieškovės nurodytomis vaiko poreikiams išlaidomis, tačiau konkrečių duomenų kiek reikėtų vaiko poreikiams bei kokios išlaidos yra perteklinės pagal pateiktus ieškovės duomenis konkrečiai nenurodė. Tiesiog akcentavo, kad gali mokėti tik 110 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. birželio 16 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad N. S. ir J. S. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra ir per paskutiniuosius 5 metus nebuvo įregistruotos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeima yra šios sudėties: Žmona -N. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus - N. S., gim. (duomenys neskelbtini), posūnis - A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nors CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau konkrečiu atveju teismas priima atsakovo pateiktus dokumentus, tačiau pažymi, kad pateikti dokumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Nors atsakovas ir nurodė konkrečias aplinkybes, kad gauna tik minimalias pajamas, nurodė, kad vaiko išlaikymui skyrė lėšų tačiau byloje nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus ( CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad atsakovas išlaiko ir posūnį pažymėtina, kad jis pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad be N. S., kuris gimė (duomenys neskelbtini) jis dar privalo išlaikyti ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie A. P., pagal pateiktus duomenis jis nėra biologinis apelianto J. S. sūnus, todėl neturi pareigos išlaikyti vaiko. Byloje nėra pateikta duomenų kodėl jis gyvena su atsakovu, nėra duomenų apie nustatytą globą šiam nepilnamečiam vaikui bei tai, kad jam materialinio išlaikymo neteikia nepilnamečio tėvas ir kita, todėl tokie apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas biologinei J. S. dukrai L. S. 150 Eur dydžio išlaikymą, pažeidė kitų apelianto išlaikytinių interesus apeliacinio teismo yra nepagrįsti ir atmestini, nes kaip minėta atsakovas nurodydamas konkrečias aplinkybes turi pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės argumentus bei teismo padarytas išvadas ( CPK 178 straipsnis). Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėtina, kad atsakovas sutiko mokėti 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl jis turi galimybes susikurti tokias sąlygas, kurios leistų, proporcingai savo turtinei padėčiai bei vaiko poreikiams, išlaikyti save ir savo du nepilnamečius vaikus, pagrįstos. Teismas padarė pagrįstas išvadas ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, bei atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, taip pat įvertindamas ir tai, kad atsakovas išlaiko ir kitą nepilnametį vaiką gyvenantį su juo pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo J. S. nepilnametei dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini) priteisdamas išlaikymą po 150 Eur suma kas mėnesį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl priteistos sumos išdėstymo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš J. S. išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. S., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už trejus metus, t. y. 3 600 Eur sumą. Nepilnametei dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamą materialinį išlaikymą ir įsiskolinimą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei, jos motinai J. V.. Apeliantas neginčijo teismo sprendimo šioje dalyje , tačiau apeliaciniame skunde pareiškė prašymą remiantis CPK 284 straipsniu pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu priteistą išlaikymo įsiskolinimą 3 600 Eur išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

CK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismo pažymėtina, kad nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai ir kita. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovo prašymas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme, atsakovui išaiškinant, kad jis turi su prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą bei pateikti jo prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą.

Išaiškinti apeliantui, kad dalyje dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo apeliantas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.