Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-638-569/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-24
Bylos Nr.: e2A-638-569/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02134-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: L. J.
Atsakovas: M. J.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-638-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02134-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui M. J. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. J. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo M. J. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „G.“; 3) priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo M. J. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. J.; 5) priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 240,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2020-09-16 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo M. J. 1440,00 Eur dydžio įsiskolinimą nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2020-07-15 iki 2020-09-15; 7) nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 8) nustatyti atsakovo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 9) ieškovės L. J. asmeninėn nuosavybėn perduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 29 300,00 Eur vertės; 10) nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant kredito sutarties sąlygų, t. y. šalims liekant solidariais skolininkais prieš kreditorių, bendrą 23 000,00 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo baigs vykdyti ieškovė L. J.; 11) įpareigoti ieškovę L. J., kad ji iki 2023-12-31 dienos imtųsi visų veiksmų, kad kreditoriaus AB SEB bankas sutikimu būtų modifikuota 2018-05-18 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant asmeniškai ieškovei L. J. prievolių vykdymą pagal šią kredito sutartį arba ieškovė L. J. atliktų kitus būtinus veiksmus, kuriuos ieškovei L. J. atlikus, pasibaigs atsakovo M. J. prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (refinansavimas, kredito padengimas ar pan.), tačiau iki 2018-05-18 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimo ar pabaigos šalys lieka solidariai atsakingi AB SEB bankui; 12) priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui M. J. 3150,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei L. J. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 13) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas M. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) jo asmeninėn nuosavybėn perduoti bendrosios nuosavybės teise įgytą turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29 300,00 Eur; 2) po santuokos nutraukimo šalių kreditorinius įsipareigojimus nustatyti taip, kad nekeičiant ir nemodifikuojant kredito sutarties sąlygų, t. y. šalims liekant solidariais skolininkais prieš kreditorių, bendrą 23 000,00 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB „SEB“ bankas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo baigs vykdyti atsakovas M. J.; 3) priteisti iš atsakovo M. J. ieškovei L. J. 3150,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 4) priteisti atsakovui M. J. iš ieškovės L. J. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės L. J. ir atsakovo M. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo L. J. pavardė – G., M. J. – J.. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. ir atsakovui M. J. teismas priteisė asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), suteikė teisę (uzufruktą) ieškovei L. J. naudotis M. J. priklausančia ½ dalimi buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečių vaikų M. J., G. J. ir L. J. pilnametystės. Nustatė, jog įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankas pagal 2018 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari ieškovės L. J. ir atsakovo M. J. prievolė. Nustatė nepilnamečių vaikų M. J., G. J. ir L. J. gyvenamąją vietą su ieškove L. J.. Priteisė iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J., G. J. ir L. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo M. J. nepilnamečiams vaikams M. J., G. J. ir L. J. 960,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (kiekvienam vaikui po 320,00 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., įskaičiuojant sumas, kurios buvo sumokėtos kaip laikinas išlaikymas pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Paskyrė ieškovę L. J. nepilnamečių vaikų M. J., G. J. ir L. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. J., G. J. ir L. J., tvarką: 1. Atsakovas M. J. su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio 2 (du) savaitgalius, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo penktadienį 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos laiptinę ar kiemą sekmadienį 18.00 val.; 2. Atsakovas M. J. su vaikais bendrauja trečiadieniais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos laiptinę ar kiemą tą pačią dieną 20.00 val.; 3. Atsakovas su vaikais bendrauja švenčių metu tokia tvarka: poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų šventes - nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val., neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Velykų šventes – pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 iki 19.00 val.; 4. Atsakovas su vaikais vaikų gimimo dienomis bendrauja ir vaikų gimtadienius organizuoja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais vaikų gimimo dieną nuo 17.30 iki 20.30 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos laiptinę ar kiemą; 5. Atsakovas su vaikais bendrauja vaikų kasmetinių atostogų metu tokia tvarka: po ½ dalį vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų - poriniais kalendoriniais metais pirmąją šių atostogų dalį, o neporiniais kalendoriniais metais – antrąją šių atostogų dalį; 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų, skaidant šias atostogas į dvi dalis po 7 kalendorines dienas, apie suplanuotą vasaros atostogų su vaikais laiką informuodamas ieškovę likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki suplanuoto bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu; 6. Atsakovas apie savo ketinimą teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaikais informuoja ieškovę likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatytos bendravimo su vaikais pradžios; 7. Šalių vaikams būnant su atsakovu, jis privalo užtikrinti šalių vaikų ugdymą ir sveikatos priežiūrą; 8. Šalių vaikams būnant su atsakovu, jis privalo užtikrinti ieškovei galimybę susisiekti ir bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis; 9. Tuo atveju, jei šalių norimas bendravimo (buvimo) laikas su vaikais sutampa, teisę bendrauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris pirmasis informavo kitą tėvą apie savo ketinimą bendrauti su vaikais tuo konkrečiu laikotarpiu;10. Atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau toks atsakovo bendravimas su neturėtų prieštarauti jų dienos režimui ir interesams; 11. Jei atsakovas dėl užimtumo darbe, ligos ar kitų svarbių priežasčių neturi galimybės bendrauti su vaikais nustatytu laiku, jis turi apie šias aplinkybes iš anksto pranešti ieškovei ne vėliau nei likus dviem dienoms iki nustatyto susitikimo laiko, ir šalių susitarimu gali būti paskirtas kitas abiem šalims ir vaikams tinkantis bendravimo laikas. Priteisė iš atsakovo M. J. ieškovei L. J. 403,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo M. J. 130,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl negebėjimo gyventi darniai, elgtis pagarbiai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Todėl šiuo atveju nepriteistina neturtinė žala nei ieškovei, nei atsakovui. Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas išreiškė pozicijas, jog nori asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui, tačiau kreditorius AB SEB bankas yra nurodęs, jog prievolė yra solidari ir nėra pateikęs sutikimo prievolės būdo modifikavimui, todėl teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2018-05-18 būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau solidariai vykdys ieškovė L. J. ir atsakovas M. J.. Nustatęs, jog sutuoktiniai toliau prievolę vykdys abu solidariai, teismas atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo imtis veiksmų, kad atsakovas būtų atleistas nuo solidarios prievolės vykdymo.

6. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė gyvena nuomojamame būste, kito nuosavo būsto neturi. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti jiems pastovią gyvenamąją vietą, sprendė, jog butas šiuo metu reikalingesnis ieškovei ir nepilnamečiams vaikams, nes teiks jiems didesnę naudą, nei atsakovui.

7. Teismas pažymėjo kad ieškovė prašo priteisti butą jos asmeninėn nuosavybėn, nurodo, jog asmeniškai mokės būsto paskolą, tačiau jos pajamos yra minimalios, duomenų apie turimas santaupas nėra pateikta, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė bus finansiškai pajėgi sumokėti kompensaciją atsakovui, asmeniškai vykdyti įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas.

8. Teismas nurodė, kad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę būti aprūpintiems gyvenamuoju būstu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nekilnojamąjį turtą - butą - padalinti natūra ir priteisti abiem sutuoktiniams po ½ dalį buto bei teismo iniciatyva suteikti ieškovei teisę (nustatyti uzufruktą) naudotis atsakovui priklausančia buto dalimi iki kol vaikams sueis pilnametystė.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas yra tikslingas, nes jis skirtas nepilnamečių vaikų teisių apsaugai, ypač kai šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir jų abiejų gyvenimas tame pačiame būste būtų komplikuotas.

10. Teismas vertino, jog, nors vaikų teisių gynybos principas yra prioritetinis, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo interesus – sutuoktiniai turi solidarią prievolę kreditoriui, jie iki 2048 metų mokės kredito įmokas, turi įsipareigojimą neperleisti kitiems asmenims būsto iki 2023 metų, nes yra gavę valstybės paramą būsto įsigijimui. Teismo sprendimu iš atsakovo bus priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, jis turės galiojančią solidarią prievolę, negalės naudotis jam priklausančia ½ dalimi nekilnojamojo turto, turės susirasti kitą gyvenamą būstą, o jo galimybės gauti kitą būsto kreditą bus apribotos dėl esamo įsipareigojimo AB SEB bankui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog socialiai teisinga situacija bus, jei atsakovas išsaugos nuosavybės teisę į ½ dalį buto, o vaikams sulaukus pilnametystės, įgis galimybę naudotis butu. Teismas sprendė, kad turto padalijimas natūra ir uzufrukto teisės nustatymas, nors šalys ir nereiškė tokio reikalavimo, geriausiai atitinka šalių, jų nepilnamečių vaikų interesus.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenims, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, atsižvelgus į išvadą duodančios institucijos poziciją, M. J., G. J. ir L. J., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaikų interesams.

12. Teismas byloje nustatė, kad šalių sūnums G. J. ir L. J. yra diagnozuota alergija, nepilnametis M. J. turi regėjimo sutrikimų. Atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių, į jų sveikatos būklę, įvertinęs tai, jog vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui jų poreikiams patenkinti, todėl teismas vertino, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius.

13. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo atveju Valstybės mokami vaiko pinigai yra ne mažesni, nei 100,00 Eur vienam vaikui, todėl vertino, kad Valstybė iš dalies prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl tėvams tenkanti suma vieno vaiko poreikių patenkinimui yra 300,00 Eur.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, jos pajamos artimos minimaliam darbo užmokesčiui, atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį (vidutiniškai 724 Eur/mėn.), ir dienpinigius, iš viso per mėnesį gauna vidutiniškai 1637,00 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais. Abu tėvai yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų. Sutuoktiniai turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą. Šiuo sprendimu nustatoma, jog butas atitenka sutuoktiniams po ½ dalį, tačiau ieškovei nustatyta uzufrukto teisė į atstovui tenkančią dalį, vadinasi, ieškovė su vaikais turės gyvenamąją vietą, nepatirs būsto nuomos išlaidų, o atsakovas, nors ir turės nuosavybės teise ½ dalį buto, iki kol vaikai sulauks pilnametystės tuo turtu negalės naudotis, bus priverstas patirti nuomos ar kito būsto pirkimo išlaidas. Abu sutuoktiniai turi prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kurią ir toliau vykdys solidariai. Teismas pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas trims nepilnamečiams vaikams, į tai, jog į atsakovo turtą nustatytas uzufruktas vaikų naudai, į tai, jog jo darbo pobūdis yra susijęs su kelionėmis ir jo kasdienio gyvenimo išlaidos yra didesnės, nei dirbant įprastą darbą. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog ieškovė, gyvendama su vaikais, patiria didesnę rūpinimosi jais naštą, teismas sprendė, jog tikslinga iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki vaikų pilnametystės.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog nuo 2020 m. liepos 15 d. ieškovė nebegyveno su atsakovu. Pagal ieškovės prašymą Telšių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, po ieškinio priėmimo taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nutarė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., kiekvienam vaikui po 160,00 Eur už vieną mėnesį, bendra išlaikymo įsiskolinimo suma 960,00 Eur. Faktiškai atsakovo sumokėtos sumos (ar išieškotos iš atsakovo sumos pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį) turi būti įskaitytos į išlaikymo įsiskolinimą.

16. Teismas pažymėjo, kad abi šalys pateikė savo siūlomas bendravimo tvarkas. Išvadą duodanti institucija nurodė, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ieškovės patikslintame ieškinyje pateikta bendravimo tvarka. Susipažinęs su siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgęs į konfliktiškus šalių santykius šioje srityje, teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, nes ji yra detalizuota, konkreti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos nustatymo bei dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo: priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. J., G. J. ir L. J. po 240,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo M. J. 1 440,00 Eur dydžio nepilnamečių vaikų M. J., G. J., ir L. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d.; šalių bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą padalinti ir kreditinius įsipareigojimus tarp šalių paskirstyti taip: ieškovės L. J. asmeninėn nuosavybėn perduoti butą/Patalpą – Butą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 29 300,00 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo šalių kreditinius įsipareigojimus paskirstyti taip: nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant kredito sutarties sąlygų, t. y. šalims liekant solidariais skolininkais prieš kreditorių, bendrą 23 000,00 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo baigs vykdyti ieškovė L. J.; priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui M. J. 3 150,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei L. J. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo M. J. visas ieškovės L. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo butą padalino šalims natūra – kiekvienos šalies asmeninėn nuosavybėn perdavė po ½ dalį buto. Ieškovė su tokiu buto padalijimo būdu – natūra – nesutinka, o pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padalinti butą natūra, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, teismui parenkant turto padalijimo būdą, kai nė viena šalis nesiekia turto pasidalinti natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė abejones dėl ieškovės finansinio pajėgumo išmokėti atsakovui kompensaciją už jos asmeninėn nuosavybėn perduodamą butą bei mokėti kredito dengimo įmokas AB SEB bankui po 98,00 Eur per mėnesį: mokėtina kompensacija – 3 150,00 Eur – nėra ženklaus dydžio, ieškovei šią sumą paskolins tretieji asmenys. Mokėti 98,00 Eur dydžio kredito dengimo įmokas AB SEB bankui ieškovė yra finansiškai pajėgi: tik šiuo metu laikinai nedirba, tačiau iki šiol gavo ir artimiausiu metu planuoja gauti reguliarias pajamas iš savo darbinės veiklos, yra sveika ir darbinga, o be to, šiuo metu patiria būsto nuomos išlaidas, o jos asmeninėn nuosavybėn perdavus ginčo butą, būsto nuomos išlaidų nebepatirs.

17.3. Atsakovo pajamos, susijusios su jo darbo santykiais, yra didelės – vidutiniškai po 1 637,00 Eur grynųjų pajamų per mėnesį, todėl jis, gavęs kompensaciją iš ieškovės, ieškovei prisiėmus turimų kreditinių įsipareigojimų vykdymo naštą, o taip pat atsakovui skolinantis piniginių lėšų iš banko įstaigų, turi finansines galimybes įsigyti analogišką ½ buto daliai turtą.

Šalies argumentai

17.4. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad po santuokos nutraukimo šalys prieš kreditorių lieka solidarūs skolininkai, tačiau nepasisakoma dėl šių prievolių vykdymo tvarkos. Ieškovės manymu, egzistuojant teisiniam ir faktiniam pagrindui ginčo butą perduoti jos asmeninėn nuosavybėn, turi būti nustatyta ir prievolių vykdymo tvarka kreditoriui AB SEB bankas – po santuokos nutraukimo, šalims liekant solidariais skolininkais, šias prievoles turėtų vykdyti ieškovė.

17.5. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų išlaikymui reikalinga suma – 400,00 Eur, o taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalims tenkančiomis vaikų išlaikymo proporcijomis. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad visi šalių nepilnamečiai vaikai serga lėtinėmis ligomis – alergija, regėjimo sutrikimais, dėl to yra patiriamos papildomos išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga mažesnė, nei 1 LR Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesio alga (toliau – MMA) dydžio suma kiekvienam vaikui. Ieškovė sutinka, kad vaikams mokamos išmokos yra skirtos vaikų poreikių tenkinimui ir kiekvienas šalių vaikas gauna 100,00 Eur dydžio vaiko išmoką per mėnesį, todėl likusią 370,00 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui turi skirti jų tėvai – šalys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pajamos yra 3,5 karto didesnės nei ieškovės, po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi trys šalių mažamečiai vaikai, dėl ko ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, atsakovui turėtų atitekti daug didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta – iš jo nepilnamečiams vaikams turėjo būti priteistos 240,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, o ieškovė kas mėnesį turėtų teikti 130,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė vos 960,00 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgiant į vaikų poreikius (470,00 Eur/mėn), gaunamas išmokas vaikams (100,00 Eur/mėn), šalių turtinę padėtį, atsakovas nuo 2020-07-15 turėjo kiekvienam vaikui teikti 240,00 Eur/mėn dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimas bylos iškėlimo dieną yra ne 960,00 Eur, o 1 440,00 Eur.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 200,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIX skyriuje reglamentuoti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. CK 376 straipsnio 3 ir 4 dalys, suteikia teismui teisę išeiti už ieškinio ribų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neteisėtai nusprendė dėl nepareikštų reikalavimų, yra nepagrįstas.

18.2. Priešingai, nei teigia ieškovė ir trečiasis asmuo AB SEB bankas, pirmosios instancijos teismas, padalindamas butą natūra ir nustatydamas uzufrukto teisę, nepažeidė nei ieškovės, nei kreditoriaus interesų, nes uzufrukto teisė nustatyta ne svetimam (trečiajam) asmeniui, o buto bendraturtei ir šalių bendrų vaikų motinai. Todėl nesuprantama, kokiu būdu pažeidžiamos hipotekos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimu nepakeičiama kredito davėjo kreditavimo sandoriu prisiimta rizika. Iš esmės situacija lieka tokia pati, kaip buvo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

18.3. Teismui nustačius, jog valstybė skiria kiekvienam vaikui per mėnesį po 100,00 Eur vaiko pinigų, ir pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, pagrįstai ir teisingai apskaičiuotas tėvų pajamų bei išlaidų balansas ir lėšos reikalingos vaikų poreikiams tenkinti iš kiekvieno tėvo. Todėl apeliantės argumentai, susiję su reikalavimu padidinti pirmosios instancijos priteistą išlaikymo vaikams sumą, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus. Ieškovas, grįžęs iš komandiruočių, susitikdamas su vaikais, visada skiria papildomas lėšas jų poreikių tenkinimui, todėl nesiruošia apsiriboti tik priteistu išlaikymu ir vėliau.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo kreditorius AB SEB bankas pareiškia, jog neprieštarauja, kad būtų tenkinami ieškovės apeliaciniu skundu keliami reikalavimai dėl: prievolės pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, nustatant, kad nekeičiant ir nemodifikuojant šalių solidarios atsakomybės pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją po santuokos nutraukimo toliau vykdys L. J.; buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo L. J. asmeninėn nuosavybėn. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. AB SEB bankas sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir palaiko ieškovės reikalavimus dėl turto padalijimo. Papildomai pažymi, kad, savo iniciatyva nustatydamas uzufruktą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė ir AB SEB banko interesus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad uzufrukto nustatymas į įkeistą turtą galimas tik išimtiniais atvejais, įvertinus visas aplinkybes ir išsamiai pagrindus būtinybę, priešingu atveju yra neteisėtai bei nepagrįstai pažeidžiamos hipotekos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Šiuo konkrečiu atveju nei ieškovė, nei atsakovas nereiškė reikalavimų dėl uzufrukto nustatymo, uzufruktą teismas nustatė savo iniciatyva, nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių realų būtinumą nustatyti uzufruktą į įkeistą turtą iki vaikų pilnametystės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog uzufruktas į įkeistą turtą gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra kitų objektyvių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl uzufrukto nustatymo turi būti motyvuotas, teismas turi išsamiai ištirti esančius įrodymus, įvertinti tėvų pajamas, galimybę užtikrinti vaikams būstą ir kitas sąlygas, sprendimą dėl uzufrukto nustatymo išsamiai pagrįsti, įvertinti, ar vaikų teisės negali būti užtikrintos kitais būdais, nevaržant nuosavybės teisės.

19.2. Uzufrukto nustatymas į įkeistą turtą prilyginamas prievolės modifikavimui, kadangi nustačius uzufruktą į įkeistą turtą iš esmės pakeičiama kredito davėjo kreditavimo sandoriu prisiimta rizika be kreditoriaus sutikimo. Prievolės modifikavimui būtinas kreditoriaus sutikimas (CK 6.116 straipsnis 1 dalis), o AB SEB bankas tokio sutikimo nėra išdavęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

22. Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl naujų įrodymų

23. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos. Pažymėtina, kad su apeliantės pateiktais naujais įrodymais atsakovui suteikta galimybė susipažinti bei pareikšti dėl jų savo nuomonę.

Faktinės bylos aplinkybės

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Jų šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai – M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo butą/patalpą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys sutiko, jog šio turto vertė yra 29 300,00 Eur. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo turto neturi, ginčo nėra ir dėl kilnojamųjų namų apyvokos daiktų padalijimo.

Dėl bendro sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turto vertė yra 29 300,00 Eur. Dėl minėto buto sutuoktiniai turi solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimo pabaiga – 2048 m. balandžio 24 d.

26. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti butą jų asmeninėn nuosavybėn, sumokant kitai šaliai 3150,00 Eur kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį. Taip pat ji nurodė, jog nori asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditorius AB SEB bankas yra nurodė, jog prievolė yra solidari ir jis nėra pateikęs sutikimo prievolės būdo modifikavimui, nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2018-05-18 būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau solidariai vykdys ieškovė L. J. ir atsakovas M. J..

27. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi nuspręsta, kad po santuokos nutraukimo šalys prieš kreditorių lieka solidarūs skolininkai, tačiau nepasisakoma dėl šių prievolių vykdymo tvarkos. Apeliantės manymu, egzistuojant teisiniam ir faktiniam pagrindui ginčo butą perduoti jos asmeninėn nuosavybėn, turi būti nustatyta ir prievolių vykdymo tvarka kreditoriui AB SEB bankas – po santuokos nutraukimo, šalims liekant solidariais skolininkais, šias prievoles turėtų vykdyti ieškovė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

28. Byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra solidarioji. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje kreditorius AB SEB bankas nesutiko, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą.

29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo butą padalino šalims natūra – kiekvienos šalies asmeninėn nuosavybėn perdavė po ½ dalį buto. Apeliantė su tokiu buto padalijimo būdu – natūra – nesutinka, o pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padalinti butą natūra, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, teismui parenkant turto padalijimo būdą, kai nė viena šalis nesiekia turto pasidalinti natūra.

30. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

31. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog, nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu butą šalims padalinęs natūra lygiomis dalimis, nė vienai iš šalių nepageidaujant tokio turto padalijimo natūra, priėmė teisėtą ir socialiai teisingą sprendimą.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

33. Nesutiktina su apeliante, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas suabejojo dėl ieškovės finansinio pajėgumo išmokėti atsakovui kompensaciją už jos asmeninėn nuosavybėn perduodamą butą bei mokėti kredito dengimo įmokas AB SEB bankui po 98,00 Eur per mėnesį. Apeliantė teigia, kad mokėtina kompensacija – 3 150,00 Eur – nėra ženklaus dydžio, apeliantei šią sumą paskolins tretieji asmenys, o mokėti 98,00 Eur dydžio kredito dengimo įmokas AB SEB bankui ieškovė yra finansiškai pajėgi. Apeliantė pateikė įrodymus, jog nutraukė pensijų kaupimo sutartį ir į banko sąskaitą gavo 3 315,00 Eur. Minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog apeliantė galimai turėtų pinigų sumą kompensacijai sumokėti. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu apeliantės darbo užmokestis buvo minimalus, o šiuo metu apeliantė iš viso nedirba. Apeliantė teigia, jog nors šiuo metu laikinai nedirba, tačiau iki šiol gavo ir artimiausiu metu planuoja gauti reguliarias pajamas iš savo darbinės veiklos. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad pajamų gaus, nėra aišku, kokias pajamas ji gaus ateityje. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog yra abejonių, ar apeliantė bus finansiškai pajėgi asmeniškai vykdyti įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas.

34. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pajamos, susijusios su jo darbo santykiais, yra didelės – vidutiniškai po 1 637,00 Eur grynųjų pajamų per mėnesį, todėl jis, gavęs kompensaciją iš apeliantės, apeliantei prisiėmus turimų kreditinių įsipareigojimų vykdymo naštą, o taip pat atsakovui skolinantis piniginių lėšų iš banko įstaigų, turi finansines galimybes įsigyti analogišką ½ buto daliai turtą.

35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jam asmenine nuosavybe priteistoje ginčo buto dalyje gyventi iki vaikų pilnametystės negalės, turės nuomotis kitą būstą, jis lieka su apeliante solidarus skolininkas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo priteistinas išlaikymas trims šalių nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovas turės galimybę įsigyti kitą būstą.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir apeliantei įsipareigojant, kad bendrą 23 000,00 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2018-05-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo baigs vykdyti ieškovė L. J., ir tai, kaip prašo apeliantė, teismui nurodžius rezoliucinėje dalyje, nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Skolininkų santykiams su kreditoriumi reguliuoti skirtas kitas rezoliucinės dalies sakinys – ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už viso kredito grąžinimą kredito sutarties sąlygomis, taigi solidarioji prievolė nepadalyta. Todėl apeliantei perdavus ginčo butą asmeninėn nuosavybės, iš esmės atsakovas liktų skolingas už ne savo turtą, apeliantei pažeidus mokėjimą pagal kredito sutartį, kreditorius AB SEB bankas turės teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė šiuo metu gyvena nuomojamame būste, kito nuosavo būsto neturi ir su ja lieka gyventi trys šalių nepilnamečiai vaikai, todėl pagrįstai teismas savo iniciatyva suteikė apeliantei teisę (nustatė uzufruktą) naudotis atsakovui priklausančia buto dalimi iki kol vaikams sueis pilnametystė. Teisėjų kolegijos vertinimu tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai apsaugojo nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrino jiems pastovią gyvenamąją vietą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, padalindamas ginčo butą natūra ir nustatydamas uzufrukto teisę, nepažeidė nei apeliantės, nei kreditoriaus interesų, nes uzufrukto teisė nustatyta buto bendraturtei.

38. Pažymėtina, jog, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti butą jų asmeninėn nuosavybėn, atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su tokiu teismo sprendimu, t. y. ginčo buto padalijimu natūra po ½ dalį buto abiem šalims.

39. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas šalių turtą - butą - padalino natūra ir priteisė abiem sutuoktiniams po ½ dalį buto bei suteikė apeliantei teisę (nustatė uzufruktą) naudotis atsakovui priklausančia buto dalimi iki kol vaikams sueis pilnametystė. Todėl šios sprendimo dalies keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė, nei 450-470,00 Eur suma, iš kurių būsto išlaidos – 70,00 Eur; maistas – 130,00 Eur; rūbai, avalynė – 50,00 Eur; vaistai, vitaminai, planuojamos sveikatos priežiūros išlaidos, akiniai – 20,00 Eur; transporto išlaidos – 20,00 Eur; laisvalaikis, pramogos – 30,00 Eur; kanceliarinės prekės, ugdymo ir lavinimo priemonės, pratybos – 20,00 Eur; higienos priemonės, skalbikliai – 15,00 Eur; žaislai – 15,00 Eur; ilgalaikio naudojimo daiktai (baldai, patalynė, dviračiai, paspirtukai, rogutės ir pan.) – 20,00 Eur; ugdymo išlaidos (M. J. išlaidos (duomenys neskelbtini) būreliui, G. J. ir L. J. išlaidos ikimokykliniam ugdymui) – 50,00 Eur; nenumatytos išlaidos – 10,00 Eur (remonto, rūbų valymo, mokamos sveikatos priežiūros paslaugos, rinkliavos ugdymo įstaigoje ir kt); kišenpinigiai M. J. – 20,00 Eur. Atsakovas su ieškovės prašoma išaikymo suma nesutiko ir nurodė, jog vieno vaiko poreikių patenkinimui užtenka 200,00 Eur sumos, nes gyvendami šeimoje penki asmenys patirdavo 1000,00 Eur išlaidų.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui, todėl teismas vertino, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius. Teismas atsižvelgė į tai, kad valstybės mokami vaiko pinigai yra ne mažesni, nei 100,00 Eur vienam vaikui, sprendė, jog valstybė iš dalies prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl tėvams tenkanti suma vieno vaiko poreikių patenkinimui yra 300,00 Eur. Įvertinęs tėvų turtinę padėtį, tai, jog ieškovė, gyvendama su vaikais, patiria didesnę rūpinimosi jais naštą, teismas sprendė, jog tikslinga iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki vaikų pilnametystės.

42. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų išlaikymui reikalinga suma – 400,00 Eur, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalims tenkančiomis vaikų išlaikymo proporcijomis. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga mažesnė, nei vienos MMA dydžio suma kiekvienam vaikui. Ieškovė sutinka, kad vaikams mokamos išmokos yra skirtos vaikų poreikių tenkinimui ir kiekvienas šalių vaikas gauna 100,00 Eur dydžio vaiko išmoką per mėnesį, todėl likusią 370,00 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui turi skirti jų tėvai. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pajamos yra 3,5 karto didesnės, nei ieškovės, po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi trys šalių mažamečiai vaikai, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, dėl to atsakovui turėtų atitekti daug didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta – iš jo nepilnamečiams vaikams turėjo būti priteistos 240,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, o ieškovė kas mėnesį turėtų teikti 130,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija iš dalies su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

43. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

45. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

46. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 MMA sudaro 607,00 Eur, nuo 2021 m. sausio – 642,00 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. sieks – 730,00 Eur. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, jog vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra 8 ir 5 metų amžiaus. Šalių sūnums G. J. ir L. J. yra diagnozuota alergija. Kai kurie jiems skiriami vaistai yra iš dalies kompensuojami ligonių kasų. Dėl šios ligos kartą per metus reikia atlikti tyrimus, kurie nėra kompensuojami ligonių kasų, vieno tyrimo kaina apie 60,00 Eur. Šalių sūnus M. J. nešioja akinius, todėl periodiškai yra būtina pirkti akinius ir/ar keisti jų lęšius. Šalių vaikai lanko ugdymo įstaigas. M. J. lanko (duomenys neskelbtini) būrelį. Vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 470,00 Eur suma kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaikų poreikius.

48. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gaunamų išmokų vaikams suma (100 Eur/mėn) mažino priteistiną išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog ieškovė sutinka su priteisto išlaikymo dydžio mažinimu gaunamų išmokų vaikams suma.

49. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

50. Bylos duomenimis nustatyta, abi šalys skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo. Ieškovė sprendimo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos buvo apie 468,00 Eur/mėn. Šiuo metu atsakovė nedirba. Tačiau apeliaciniame skunde pažymi, jog tik laikinai nedirba ir artimiausiu metu planuoja gauti reguliarias pajamas iš savo darbinės veiklos. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį (vidutiniškai 724,00 Eur/mėn.), ir dienpinigius, iš viso per mėnesį gauna vidutiniškai 1637,00 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais. Kitų išlaikytinių šalys neturi. Abu sutuoktiniai turi prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kurią ir toliau vykdys solidariai. Ginčo butas atitenka sutuoktiniams po ½ dalį, tačiau ieškovei nustatyta uzufrukto teisė į atstovui tenkančią dalį, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė su vaikais turės gyvenamąją vietą ir nepatirs būsto nuomos išlaidų, o atsakovas, nors ir turės nuosavybės teise ½ dalį buto, iki kol vaikai sulauks pilnametystės tuo turtu negalės naudotis ir bus priverstas patirti nuomos ar kito būsto įsigijimo išlaidas.

51. Atsakovas teigia, kad, grįžęs iš komandiruočių, susitikdamas su vaikais, visada skiria papildomas lėšas jų poreikių tenkinimui, todėl nesiruošia apsiriboti tik priteistu išlaikymu ir vėliau. Pritartina atsakovui, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma, tačiau vaikams būtina užtikrinti vienodą išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį, kiekvieną mėnesį vaiko poreikius reikia tenkinti, todėl kartais atsakovo skiriamos papildomos lėšos neužtikrins kiekvieną mėnesį būtinų vaikų poreikių tenkinimo.

52. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes – vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į tai, kad šalys kitų išlaikytinių neturi, yra sveiki, darbingi, todėl turi galimybę papildomai uždirbti ar susirasti geriau apmokamus darbus, proporcingumo principą atitinkančia atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo suma pripažintina po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

53. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė vos 960,00 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į vaikų poreikius (470,00 Eur/mėn), gaunamas išmokas vaikams (100,00 Eur/mėn), šalių turtinę padėtį, atsakovas nuo 2020-07-15 turėjo kiekvienam vaikui teikti 240,00 Eur/mėn dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimas bylos iškėlimo dieną yra ne 960,00 Eur, o 1 440,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu iš esmės apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tik ginčija priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumos dydį, manydama, kad atsakovas nuo 2020-07-15 turėjo kiekvienam vaikui teikti 240,00 Eur/mėn dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, jog teisėjų kolegija nutarties 41 punkte padarė išvadą, kad atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo suma yra po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliantės reikalavimą ir padidinti priteistiną išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 1200,00 Eur sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistiną išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumą, todėl šiose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistiną išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui bei padidinant priteistiną išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. sumą iki 1200,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

56. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau vis vien šie ieškovės reikalavimai lieka patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos, nes iš esmės reikalavimų patenkinimo procentas nedaug pakito.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl ieškovei ir atsakovui atlygintina pusę jų tūrėtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

58. Apeliantė apeliacinėje instancijoje patyrė 525,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir 165,00 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, viso 690,00 Eur. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

59. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokatų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl apeliantei iš atsakovo priteistinos 345,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovui iš apeliantės priteisia 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir padidinti išlaikymo sumą, nurodant: priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir padidinti išlaikymo įsiskolinimo sumą, nurodant: priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 1200,00 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., įskaičiuojant sumas, kurios buvo sumokėtos kaip laikinas išlaikymas pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovei L. J. 345,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui M. J. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė