- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2-102-715/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02134-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Silva Plungienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Kristina Grigaliūnienė
dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei, atsakovui M. J., atsakovo atstovams advokatams K. M., Gintarui Griciui, išvadą duodančios institucijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui M. J. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikai nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. J. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo M. J. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo M. J. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. J.; 5) priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 240,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2020-09-16 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo M. J. 1440 Eur dydžio įsiskolinimą nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2020-07-15 iki 2020-09-15; 7) nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 8) nustatyti atsakovo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 9) ieškovės L. J. asmeninėn nuosavybėn perduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 29 300 Eur vertės; 10) nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant kredito sutarties sąlygų, t. y. šalims liekant solidariais skolininkais prieš kreditorių, bendrą 23 000 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo baigs vykdyti ieškovė L. J.; 11) įpareigoti ieškovę L. J., kad ji iki 2023-12-31 dienos imtųsi visų veiksmų, kad kreditoriaus AB SEB bankas sutikimu būtų modifikuota (duomenys neskelbtini) kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant asmeniškai ieškovei L. J. prievolių vykdymą pagal šią kredito sutartį arba ieškovė L. J. atliktų kitus būtinus veiksmus, kuriuos Ieškovei L. J. atlikus, pasibaigs atsakovo M. J. prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (refinansavimas, kredito padengimas ar pan.), tačiau iki (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimo ar pabaigos šalys lieka solidariai atsakingi AB SEB bankui; 12) priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui M. J. 3150 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei L. J. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 13) priteisti ieškovei iš atsakovo visas Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog sutuoktiniai nuo 2020 m. liepos 14 dienos gyvena skyriumi, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, piktnaudžiavimo alkoholiu, nepamatuoto ir liguisto pavydo. Atsakovas pastaruosius metus nepagarbiai elgėsi su ieškove, naudojo psichologinį ir neintensyvų fizinį smurtą, kuris, laikui bėgant vis intensyvėjo, kol galiausiai 2020 m. liepos 14 d. atsakovas namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilių neblaivumas) mažamečių vaikų akivaizdoje kumščiu trenkė ieškovei vieną smūgį į kairės rankos žastą, vieną smūgį į pilvo kairiąją pusę ir ne mažiau du kartus pastūmė ieškovę, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir patyrė fizinį skausmą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo naudotas fizinis ir psichologinis smurtas laikytinas žiauriu jo elgesiu su ieškove, todėl šalių santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo nutraukti ieškovės L. J. ir atsakovo M. J. santuoką dėl ieškovės L. J. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; nepilnamečių vaikų M. J., G. J. ir L. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. J.; priteisti iš atsakovo M. J. sūnaus M. J. išlaikymui 100 Eur, G. J. išlaikymui 100 Eur ir L. J. išlaikymui 100 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę L. J.; nustatyti atsakovui M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas nekliudomai bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime, apie savo ketinimą bendrauti su vaikais informuoja ieškovę L. J. likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomos bendravimo pradžios, o atsakovo bendravimas su vaikais neturi prieštarauti vaikų dienos režimui ir interesams, nustatant 6 kartus per metus po dvi savaites; kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog su atsakove pradėjo nebesutarti, nes ieškovė pradėjo dažnai išeidinėti iš namų nakčiai, lankytis kavinėse bei piktnaudžiauti alkoholiu, naudoti psichologinį smurtą, pradėjo meluoti, visiškai nebesirūpinti vaikais, nebesistengti dėl šeimos gerovės. Visi šeimos rūpesčiai gulė tik ant jo pečių. Jis sužinojo, kad žmona turi kitą vyrą ir visą savo laisvalaikį leidžia su juo, todėl ir prasidėjo šeimoje nesutarimai. Fizinį smurtą jis naudojo tik vieną kartą, dėl tokio poelgio labai gailisi, būtent tą dieną jis sužinojo, kad ieškovė turi kitą vyrą ir ketiną pas jį išeiti gyventi su vaikais. Ieškovė apsigyveno su kitu vyru ir nebegrįžo namo, nebeleido bendrauti su vaikais, jis negalėjo su jais susisiekti telefonu, kadangi visus prieinamus ryšius ieškovė užblokavo. Santuoka iširo ne dėl jo, atsakovo, kaltės, bet būtent dėl ieškovės L. J. kaltės, jos neištikimybės (ieškovė išėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo gyvena iki šiol). Ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Ieškovė negyvena jų bendrame bute (duomenys neskelbtini), atėmė raktus, dėl ko jis turėjo kviestis įmonę, kad padėtų patekti į nuosavą butą. Nesutinka su ieškovės L. J. reikalavimais dėl padalijamo turto būdo bei kompensacijos išmokėjimo, kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo. Šiuo metu dirba tarptautinių pervežimų vairuotoju ir jo pajamų vidurkis yra apie 725 Eur per mėnesį. Dienpinigiai neturi būti įskaičiuojami į pajamas, nes tai išmoka, skiriama darbuotojui arba tarnautojui, skirta padengti išlaidas, kylančias dėl jo išvykos, komandiruotes, tam tikrą laiką praleidžiant ne namuose ir ne darbo vietoje (dėl ko jam paprastai atsiranda didesnės ne įprastai išlaidos). Nurodo, jog išlaikymo dydis yra nepagrįstas, nes gyvendami šeimoje vieno vaiko poreikių tenkinimui skirdavo iš viso 200 Eur, o ne 440 Eur, kaip nurodo ieškovė. Nurodė, jog valstybė moka vaikams vaiko pinigus, kurie yra didesni nei 100 Eur vienam vaikui, tad jie turi būti įskaityti į vaikų poreikius. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes vaikus visada išlaikė. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, Lietuvoje būna dvi savaites, o išvykęs šešias savaites. Taigi, kai jis bus Lietuvoje, vaikai gali būti visada pas jį ir jis juos prižiūrės, leis į mokyklą ir darželį, visapusiškai prisidės prie jų auklėjimo ir priežiūros. Tiksliai nustatyti lankomumo grafiką yra sunku, nes kartais būna, kad jis negrįžta tiksliai tą dieną, kaip yra pranešta. Taigi, vaikai gali būti pas jį 6 kartus per metus po dvi savaites, suderinus iš anksto su ieškove.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo jo asmeninėn nuosavybėn perduoti bendrosios nuosavybės teise įgytą turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29 300 Eur; po santuokos nutraukimo šalių kreditorinius įsipareigojimus nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant kredito sutarties sąlygų, t. y. šalims liekant solidarias skolininkais prieš kreditorių, bendrą 23 000 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB „SEB“ bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo baigs vykdyti atsakovas M. J.; priteisti iš atsakovo M. J. ieškovei L. J. 3150 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, priteisti atsakovui M. J. iš ieškovės L. J. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas neregistruotas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Ieškovė negyvena jų bendrame bute, su vaikais yra išėjusi pas kitą vyrą ir jų gyvenamoji vieta nėra žinoma. Taigi, ieškovei visiškai nereikalinga dar viena gyvenamoji vieta. Jis kitos gyvenamosios vietos neturi, gyvenant bute bus patogu pasiimti vaikus ilgesniam laikotarpiui ir jais rūpintis.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su priešieškinyje reiškiamais reikalavimais. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės nesirūpinimo šeima, vaikais, piktnaudžiavimo alkoholiu neatitinka tiesos. Priešingai - ieškovė viena rūpinosi šalių vaikais, šeima, jai atiteko visa rūpinimosi našta, o atsakovas dirbo komandiruojamą darbą, būdavo išvykęs į ilgalaikes komandiruotes, o grįžęs iš jų visą laiką girtaudavo. Šalys turi tris mažamečius vaikus, todėl buvus tokioms aplinkybėms kaip ieškovės nesirūpinimas vaikais ir/ar piktnaudžiavimas alkoholio neišvengiamai šie faktai taptų žinomi vaikų ugdymo įstaigoms, vaiko teisių apsaugos specialistams ar policijai. Atsakovas nei jo artimieji giminaičiai nebendrauja su šalių vaikais ir net nesiekia bendravimo su jais, šią savo teisę ir pareigą – bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime – per 6 gyvenimo skyriumi mėnesius siekia įgyvendinti ir vykdyti tik formaliai. Šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės: jo naudoto psichologinio ir fizinio smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas su savo artimaisiais giminaičiais, visiškai nepaisydami šalių trijų mažamečių vaikų interesų, priėmė sprendimą atimti iš ieškovės šeimos automobilį, dėl ko ieškovei buvo apsunkintos kelionės su trimis mažamečiais vaikais į ugdymo įstaigas, pas gydytojus ir pan., ji turėjo naudotis brangiai kainuojančiomis taksi paslaugomis. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo, o ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Priešingai - konstatavus atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, ieškovei iš atsakovo yra priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl bendro turto – buto - priteisimo atsakovui, nes šalys turi tris mažamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ieškove ir abi šalys procesiniuose dokumentuose prašo jų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove. Ieškovė jokio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise nevaldo, išskyrus šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą ginčo butą. Teismai, spręsdami šeimos ginčus, visų pirma turi vadovautis CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu. Atsakovas vaikams išlaikymą teikia nereguliariai ir nepakankamo dydžio, todėl nėra užtikrinama galimybė ieškovei nuomotis būstą. Ieškovė dėl naudoto atsakovo psichologinio ir fizinio smurto buvo priversta laikinai išsikelti iš šeimos namų, patirti ženklias įsikūrimo išlaidas, tačiau šeimos gyvenamojoje vietoje yra likę tiek ieškovės, tiek šalių vaikų asmeniniai daiktai, ką priešieškiniu pripažįsta ir atsakovas. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, turi pastovų darbą ir pajamas, todėl galės pasirūpinti savo būstu. Tuo tarpu ieškovė, augindama tris šalių mažamečius vaikus, turi ribotą galimybę gauti daugiau pajamų – dirbti viršvalandžius, komandiruojamą darbą ar pan., ir įsigyti būstą ar mokėti būsto nuompinigius. Turto padalinimas tarp sutuoktinių natūra, atsižvelgiant į jų konfliktinius santykius, o taip pat dalijamo turto pobūdį (3-jų kambarių butas su vienu san. mazgu) - jo nedalumą - taip pat yra negalimas.
Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo L. J. ir M. J. ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal su AB SEB banku sudarytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o prievolių tinkamam įvykdymui ir užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas turtas tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir proceso šalių reikalavimų pagrįstumą.
Išvadą duodanti institucija Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima dėl galimų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų Skyriui yra žinoma nuo 2020 m. liepos 15 d., kada Skyriuje iš Telšių AVPK Mažeikių rajono PK buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat Skyriuje buvo gauta pranešimų dėl kliudymo tėvui ir jo giminaičiams bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Šeimai nuo 2021 m. kovo 1 d. yra inicijuota ir taikoma šeimos atvejo vadyba dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Nurodė, jog ištyrus šeimos aplinkos sąlygas, išklausius vaikų nuomonę, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, t. y. ieškove, geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius laikosi pozicijos, jog šiuo konkrečiu atveju yra reikalinga detalizuota skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, siekiant ateityje išvengti ginčų dėl nedetalizuotos bendravimo tvarkos. Ieškovės 2021-03-08 patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia atsakovo, kaip tėvo teisių, nekliudomai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Nurodė, jog materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, o materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Išvadą duodančios institucijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė išvadą palaikė, papildomai paaiškino, jog tarp ieškovės ir atsakovo kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais, skyriaus specialistai tarpininkauja sprendžiant šią problemą.
Teismo posėdžio metu ieškovė L. J. papildomai paaiškino, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, išvyksta šešioms savaitėms. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, grįžęs iš komandiruotės kasdien vartodavo alkoholį, yra buvęs neblaivus atvykęs į vaiko mokyklą. Nesutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, nes atsakovas su vaikais nesusitvarkys, jam sunkiai sekėsi vaikus auklėti. Valstybė jų šeimai suteikė paramą būsto įsigijimui ir jie turi įpareigojimą penkis metus, iki 2023 metų, neperleisti nuosavybės teisės į butą. Atsakovas nemokėjo išlaikymo 2020 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio mėnesiais.
Teismo posėdžio metu ieškovės L. J. atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė papildomai paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ji patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsakovo reputacija nėra nepriekaištinga. Prašo priteisti 240 Eur sumą kiekvieno vaiko išlaikymui. Ieškovės pajamos yra 468 Eur į rankas per mėnesį, tad ieškovės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, be to ji turės ribotas galimybes pasirinkti darbą, gauti didesnes pajamas, nes su ja gyvens nepilnamečiai vaikai. Nurodė, jog turtas natūra neturėtų būti dalijamas, nes šalys tokio prašymo neišreiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. papildomai paaiškino, jog palaiko priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Pagrindinis konfliktas tarp jo ir ieškovės kilo 2020 m. liepos mėnesį, po to ji su vaikais išsikraustė. Jo atlyginimas yra 750 Eur, su dienpinigiais iš viso 1500 Eur. Jam reikia pragyvenimui apie 650 Eur, dar reikia mokėti būsto paskolą, komunalinius mokesčius. Prašo butą priteisti jam arba reiktų butą parduoti ir pinigus pasidalinti abiems.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Gintaras Gricius papildomai paaiškino, jog sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, sutinka su ieškinyje nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovas sutinka mokėti po 150 eurų kiekvienam vaikui. Buto įsigijimui buvo suteikta Valstybės subsidija būsto įsigijimui, tad iki 2023 m. yra taikomas apribojimas nuosavybės perleidimui. Atsakovas yra pajėgus mokėti būsto paskolos įmokas, jis neturi kitos gyvenamosios vietos, tad prašo butą priteisti atsakovo naudai. Ieškovei buto išlaikymas, kredito įmokų mokėjimas būtų per didelė finansinė našta. Atsakovas visada rūpinosi šeima, dirbo, išlaikė šeimą. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, baustas už alkoholio vartojimą. 2020 m. liepos 14 d. įvykis, kuomet buvo fizinis smurtas prieš ieškovę, buvo vienetinis atvejis, nulemptas susiklosčiusių aplinkybių, ieškovės elgesio, nes ieškovė paliko šeimą, išėjo gyventi kitur. Atsakovas palaiko priešieškinio reikalavimą, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, bet sutiktų, jei teismas konstatuotų, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) yra jos sūnus. Jų šeimoje visada kildavo problemų dėl L. neištikimybės. Kai vaikui buvo 2 mėnesiai, ji buvo išvykusi dviems savaitėms, paliko vaiką pas ją, nepasidomėjo, kaip sekasi vaikui. Kartą buvo visi trys vaikai atėję pas ją, M. pasakė, jog mato, kaip mama bučiuojasi su draugu. Visada pas ją būdavo namuose daug draugių, linksmybės. Girdėdavo kalbas, kad ji po kavines vaikštinėja. Kurį laiką, kai ji dirbo, buvo aprimusi. Didysis vaikas M. nuo 1,5 metų iki 7 metų gyveno pas ją, močiutę. 2020 m. liepos pradžioje vaikas M. jai pasiskundė, jog mama išvyko, paliko jį su draugėmis, jis negali prakvėpuoti. Tuomet ji iškvietė vaikų teisių specialistus. Po to L. užblokavo vaikų telefonus, kad negalėtų jai pasiskųsti. 2020 m. vasarą L. vis dėjo nuotraukas į Facebook, jog yra su draugu, važinėjasi po kurortus. Vaikai nemoka žaisti žaislais, visada jų rankose telefonai, gauna daug saldiklių, vaikams dantys yra sugedę, su vaikais mama neišeina pasivaikščioti į lauką. Ji yra kalbėjusi su M. mokytoja, ši sakė, jog M. sunkiai sekasi mokytis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Jų šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai - M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini)
1) Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai yra CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Abu sutuoktiniai prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodė, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, pateikė 2020 m. liepos 24 d. Telšių apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja; M. J., padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nutartyje konstatuota, jog 2020 m. liepos 14 d. M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečių vaikų akivaizdoje kumščiu trenkė L. J. vieną smūgį į kairės rankos žastą ir vieną smūgį į pilvo kairiąją pusę ir ne mažiau du kartus pastūmė žmoną. Atsakovas nurodė, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės neištikimybės, nesirūpinimo šeima, nurodė, jog 2020 m. liepos mėnesį, dar šalims gyvenant drauge, ji pareiškė, jog išsikrausto gyventi pas draugą. Byloje nustatyta, jog ieškovė iš tikro apsigyveno nuomojamame bute su draugu, ką patvirtina ir pati ieškovė.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nesugebėjimo gyventi darniai, elgtis pagarbiai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Taigi šiuo atveju nepriteistina neturtinė žala nei ieškovei, nei atsakovui.
Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė, o atsakovui – santuokinė pavardė.
2) Dėl bendro sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys sutiko, jog šio turto vertė yra 29 300 Eur vertės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo turto neturi, ginčo nėra ir dėl kilnojamųjų namų apyvokos daiktų padalijimo.
Sutuoktiniai taip pat turi solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimo pabaiga – 2048 m. balandžio 24 d. Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).
Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas išreiškė pozicijas, jog nori asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui, vis tik kreditorius AB SEB bankas yra nurodęs, jog prievolė yra solidari ir nėra pateikęs sutikimo prievolės būdo modifikavimui, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau solidariai vykdys ieškovė L. J. ir atsakovas M. J.. Nustačius, jog sutuoktiniai toliau prievolę vykdys abu solidariai, atmestinas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo imtis veiksmų, kad atsakovas būtų atleistas nuo solidarios prievolės vykdymo.
Byloje kilo ginčas dėl turto padalijimo būdo, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo priteisti butą jų asmeninės nuosavybėn, sumokant kitai šaliai 3150 Eur kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį. Ieškovė prašymą priteisti butą jos nuosavybėn grindė tuo, jog su ja gyvena trys nepilnamečiai vaikai, ji kito nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nurodė, jog jis taip pat neturi kitos gyvenamosios vietos, o ieškovė bus nepajėgi išlaikyti butą, mokėti būsto paskolos ir komunalinių mokesčių išlaidas.
Dėl turto padalijimo būdo pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Taigi, nustatydamas sutuoktiniams tenkančio turto dalis, teismas taiko CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsižvelgia tiek į subjektyvaus, tiek objektyvaus pobūdžio veiksnius, kiekvienu konkrečiu atveju vertina konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, tačiau jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog abiejų šalių nuomonė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sutampa - vaikai turėtų gyventi su ieškove. Šiuo metu ieškovė gyvena nuomojamame būste, kito nuosavo būsto neturi. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti jiems pastovią gyvenamąją vietą, laikytina, jog butas šiuo metu reikalingesnis ieškovei ir nepilnamečiams vaikams, nes teiks jiems didesnę naudą, nei atsakovui. Ieškovė prašo priteisti butą jos asmeninėn nuosavybėn, nurodo, jog asmeniškai mokės būsto paskolą, tačiau jos pajamos yra minimalios, duomenų apie turimas santaupas nėra pateikta, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė bus finansiškai pajėgi sumokėti kompensaciją atsakovui, asmeniškai vykdyti įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę būti aprūpintiems gyvenamuoju būstu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nekilnojamąjį turtą - butą - padalinti natūra ir priteisti abiem sutuoktiniams po ½ dalį buto, bei teismo iniciatyva suteikti ieškovei teisę (nustatyti uzufruktą) naudotis atsakovui priklausančia buto dalimi iki kol vaikams sueis pilnametystė.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.86 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog uzufrukto teisė gali būti nustatyta teismo iniciatyva, net jei šalys tokio prašymo nereiškė. Tokia teisė teismui nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galbūt laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės. Uzufruktas gali būti nustatytas suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva (CK 3.71 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis). Uzufruktas, atsižvelgiant į gyvenamosios patalpos dydį, vaikų skaičių, jų amžių ir lytį, gali būti nustatytas tiek į visą gyvenamąją patalpą, tiek į jos dalį. Uzufruktas nustatomas apibrėžtam terminui: iki vaikas (vaikai) sulauks pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“, 25 psl., Teismų praktika Nr. 53).
Nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas yra tikslingas, nes jis skirtas nepilnamečių vaikų teisių apsaugai, ypač kai šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir jų abiejų gyvenimas tame pačiame būste būtų komplikuotas. Pažymėtina, jog sprendžiant bendro turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo klausimus, turi būti atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių interesus. Nors vaikų teisių gynybos principas yra prioritetinis, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo interesus – sutuoktiniai turi solidarią prievolę kreditoriui, jie iki 2048 metų mokės kredito įmokas, turi įsipareigojimą neperleisti kitiems asmenims būsto iki 2023 metų, nes yra gavę valstybės paramą būsto įsigijimui. Teismo sprendimu iš atsakovo bus priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, jis turės galiojančią solidarią prievolę, negalės naudotis jam priklausančia ½ dalimi nekilnojamojo turto, turės susirasti kitą gyvenamą būstą, o jo galimybės gauti kitą būsto kreditą bus apribotos dėl esamo įsipareigojimo AB SEB bankui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog socialiai teisinga situacija bus, jei atsakovas išsaugos nuosavybės teisę į ½ dalį buto, o vaikams sulaukus pilnametystės, įgis galimybę naudotis butu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog turto padalijimas natūra ir uzufrukto teisės nustatymas, nors šalys ir nereiškė tokio reikalavimo, geriausiai atitinka šalių, jų nepilnamečių vaikų interesus.
Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruota hipoteka, turtas įkeistas kreditoriaus AB SEB banko naudai. Teismas sprendžia, jog nustačius uzufruktą, kreditoriaus teisės ir interesai nebus pažeisti, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog teisė teismui nustatyti uzufruktą nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“, 26-27 psl., Teismų praktika 53).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, atsižvelgus į išvadą duodančios institucijos poziciją, M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaikų interesams (CK 3.174 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 450-470 Eur suma, iš kurių būsto išlaidos – 70 Eur; maistas – 130 Eur; rūbai, avalynė – 50 Eur; vaistai, vitaminai, planuojamos sveikatos priežiūros išlaidos, akiniai – 20 Eur; transporto išlaidos – 20 Eur; laisvalaikis, pramogos – 30 Eur; kanceliarinės prekės, ugdymo ir lavinimo priemonės, pratybos – 20 Eur; higienos priemonės, skalbikliai – 15 Eur; žaislai – 15 Eur; ilgalaikio naudojimo daiktai (baldai, patalynė, dviračiai, paspirtukai, rogutės ir pan.) – 20 Eur; ugdymo išlaidos (M. J. išlaidos Robotikos būreliui, G. J. ir L. J. išlaidos ikimokykliniam ugdymui) – 50 Eur; nenumatytos išlaidos – 10 Eur (remonto, rūbų valymo, mokamos sveikatos priežiūros paslaugos, rinkliavos ugdymo įstaigoje ir kt); kišenpinigiai M. J. – 20 Eur.
Atsakovas nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui užtenka 200 Eur sumos vienam vaikui, nes gyvendami šeimoje penki asmenys patirdavo 1000 Eur išlaidų: būsto komunaliniai mokesčiai - 50 Eur; maistas - 450 Eur; rūbai, avalynė - 150 Eur; vaistai, vitaminai - 80 Eur; transporto išlaidos - 20 Eur; laisvalaikis, pramogos - 100 Eur; kanceliarinės prekės, pratybos, žaislai - 30 Eur; higienos prekės - 50 Eur; būreliai - 10 Eur; nenumatytos išlaidos, kišenpinigiai ir kt. - 60 Eur.
Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat turi būti analizuojami vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patiria išlaidų dėl rūbų, avalynės, žaislų, vaistų pirkimo, darželio išlaidų apmokėjimo, nuomos išlaidų apmokėjimo, komunalinių buto mokesčių apmokėjimo. Nustatyta, jog šalių sūnums G. J. ir L. J. yra diagnozuota alergija, nepilnametis M. J. turi regėjimo sutrikimų. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į jų sveikatos būklę, įvertinus tai, jog vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma kiekvienam vaikui jų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas nurodė, jog šiuo metu valstybė skiria kiekvienam vaikui per mėnesį po 100 Eur vaiko pinigų, tad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į šią aplinkybę. Iš tikro, teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 37 punktas). Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo atveju Valstybės mokami vaiko pinigai yra ne mažesni nei 100 Eur vienam vaikui, todėl laikytina, jog Valstybė iš dalies prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl tėvams tenkanti suma vieno vaiko poreikių patenkinimui yra 300 Eur.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą nustatyta, jog ieškovė dirba, jos pajamos artimos minimaliam darbo užmokesčiui, atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį (vidutiniškai 724 Eur/mėn.), ir dienpinigius, iš viso per mėnesį gauna vidutiniškai 1637 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais. Abu tėvai yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų. Sutuoktiniai turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą. Šiuo sprendimu nustatoma, jog butas atitenka sutuoktiniams po ½ dalį, tačiau ieškovei nustatyta uzufrukto teisė į atstovui tenkančią dalį, vadinasi, ieškovė su vaikais turės gyvenamąją vietą, nepatirs būsto nuomos išlaidų, o atsakovas, nors ir turės nuosavybės teise ½ dalį buto, iki kol vaikai sulauks pilnametystės tuo turtu negalės naudotis, bus priverstas patirti nuomos ar kito būsto pirkimo išlaidas. Abu sutuoktiniai turi prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kurią ir toliau vykdys solidariai. Būtina atsižvelgti į tai, jog išlaikymas yra priteisiamas trims nepilnamečiams vaikams, į tai, jog į atsakovo turtą nustatytas uzufruktas vaikų naudai, į tai, jog jo darbo pobūdis yra susijęs su kelionėmis ir jo kasdienio gyvenimo išlaidos yra didesnės nei dirbant įprastą darbą. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog ieškovė, gyvendama su vaikais patiria didesnę rūpinimosi jais naštą, teismas sprendžia, jog tikslinga iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki vaikų pilnametystės.
Išaiškintina, jog išlaikymo sumos turi būti indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. J..
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog nuo 2020 m. liepos 15 d. ieškovė nebegyveno su atsakovu. Pagal ieškovės prašymą Telšių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, po ieškinio priėmimo taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., kiekvienam vaikui po 160 Eur už vieną mėnesį, bendra išlaikymo įsiskolinimo suma 960 Eur. Faktiškai atsakovo sumokėtos sumos (ar išieškotos iš atsakovo sumos pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį) turi būti įskaitytos į išlaikymo įsiskolinimą.
6) Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.
Šalys pateikė savo siūlomas bendravimo tvarkas. Išvadą duodanti institucija nurodė, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ieškovės patikslintame ieškinyje pateikta bendravimo tvarka. Susipažinęs su siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgęs į konfliktiškus šalių santykius šioje srityje, teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, nes ji yra detalizuota, konkreti.
Teismo patvirtinta bendravimo tvarka šalims tampa privaloma ir vykdytina, o byloje yra nustatyta, jog atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, daug laiko praleidžia išvykęs į reisus, todėl teismo iniciatyva bendravimo tvarka papildytina šiuo punktu: „Jei atsakovas dėl užimtumo darbe, ligos ar kitų svarbių priežasčių neturi galimybės bendrauti su vaikais nustatytu laiku, jis turi apie šias aplinkybes iš anksto pranešti ieškovei ne vėliau nei likus dviem dienoms iki nustatyto susitikimo laiko, ir šalių susitarimu gali būti paskirtas kitas abiem šalims ir vaikams tinkantis bendravimo laikas“.
CK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 840 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovė L. J. atleista nuo 50 procentų žyminio mokesčio dalies, t. y. 367 Eur, mokėjimo, o likusios 315 Eur žyminio mokesčio dalies, mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 143 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovas M. J. atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio dalies, t. y. 401 Eur, mokėjimo, o likusios 258 Eur žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už priešieškinyje reiškiamus reikalavimus, mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Ieškovė ieškiniu reiškė keturis neturtinius reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, įpareigojimo vykdymo), jie patenkinti 50 procentų; taip pat reiškė keturis turtinius reikalavimus (dėl neturtinės žalos priteisimo (atmestas), išlaikymo priteisimo (patenkintas 67 procentais), išlaikymo įsiskolinimo (patenkintas 66 procentais), turto padalijimo (patenkintas 50 procentų), šie turtiniai reikalavimai patenkinti 46 procentais, tad ieškovės ieškinys patenkintas iš viso 48 procentais.
Atsakovas priešieškiniu reiškė 2 neturtinius reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendravimo tvarkos nustatymo), jie atmesti; du turtinius reikalavimus (dėl neturtinės žalos priteisimo (atmestas), turto padalijimo (patenkintas 50 procentų), šie turtiniai reikalavimai patenkinti 25 procentais, tad atsakovo priešieškinis patenkintas 12,5 procentais.
Tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas. Didžioji dalis šalių mokėtino žyminio mokesčio buvo už bendro turto – buto – padalijimą, kuris buvo padalintas po ½ dalį, tad iš esmės šalys neįgijo daugiau turto, nei turėjo prieš kreipdamosi į teismą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, įvertinus tai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sumokėję dalį žyminio mokesčio, šalys procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, bylos nevilkino, teismas sprendžia, jog tikslinga papildomai nepriteisti žyminio mokesčio valstybės naudai nei iš ieškovės, nei iš atsakovo, išskyrus žyminį mokestį už išlaikymo priteisimą vaikams periodinėmis išlaidomis.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl tokiu atveju žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis, mokėtinas už išlaikymo priteisimą, yra 130 Eur (160 Eur x 3 x 12 mėn. x 3proc. x 75proc.), tad ši suma priteistina iš atsakovo.
Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 403,20 Eur jos patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (840 Eur x 48 proc.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. J. pavardė – (duomenys neskelbtini), M. J. – (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Suteikti teisę (uzufruktą) ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis M. J. priklausančia ½ dalimi buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.
Nustatyti, jog įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 960 Eur (devynių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą (kiekvienam vaikui po 320 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., įskaičiuojant sumas, kurios buvo sumokėtos kaip laikinas išlaikymas pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-4614-715/2020.
Paskirti ieškovę L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Atsakovas M. J. su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio 2 (du) savaitgalius, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo penktadienį 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos laiptinę ar kiemą sekmadienį 18.00 val.;
2. Atsakovas M. J. su vaikais bendrauja trečiadieniais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos laiptinę ar kiemą tą pačią dieną 20.00 val.;
3. Atsakovas su vaikais bendrauja švenčių metu tokia tvarka: poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų šventes - nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val., neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Velykų šventes – pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 iki 19.00 val.;
4. Atsakovas su vaikais vaikų gimimo dienomis bendrauja ir vaikų gimtadienius organizuoja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais vaikų gimimo dieną nuo 17.30 iki 20.30 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiptinės ar kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos laiptinę ar kiemą;
5. Atsakovas su vaikais bendrauja vaikų kasmetinių atostogų metu tokia tvarka: po ½ dalį vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų - poriniais kalendoriniais metais pirmąją šių atostogų dalį, o neporiniais kalendoriniais metais – antrąją šių atostogų dalį; 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų, skaidant šias atostogas į dvi dalis po 7 kalendorines dienas, apie suplanuotą vasaros atostogų su vaikais laiką informuodamas Ieškovę likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki suplanuoto bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu;
6. Atsakovas apie savo ketinimą teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaikais informuoja Ieškovę likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatytos bendravimo su vaikais pradžios;
7. Šalių vaikams būnant su Atsakovu, jis privalo užtikrinti šalių vaikų ugdymą ir sveikatos priežiūrą;
8. Šalių vaikams būnant su Atsakovu, jis privalo užtikrinti Ieškovei galimybę susisiekti ir bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis;
9. Tuo atveju, jei šalių norimas bendravimo (buvimo) laikas su vaikais sutampa, teisę bendrauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris pirmasis informavo kitą tėvą apie savo ketinimą bendrauti su vaikais tuo konkrečiu laikotarpiu;
10. Atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau toks Atsakovo bendravimas su neturėtų prieštarauti jų dienos režimui ir interesams;
11. Jei atsakovas dėl užimtumo darbe, ligos ar kitų svarbių priežasčių neturi galimybės bendrauti su vaikais nustatytu laiku, jis turi apie šias aplinkybes iš anksto pranešti ieškovei ne vėliau nei likus dviem dienoms iki nustatyto susitikimo laiko, ir šalių susitarimu gali būti paskirtas kitas abiem šalims ir vaikams tinkantis bendravimo laikas.
Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 403,20 Eur (keturis šimtus tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis).
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.