Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D ieškinį atsakovei A dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo pakeitimo, ieškovo B ieškinį atsakovei A dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės A priešieškinį ieškovams D ir B dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas D kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A prašydamas:

2.1. pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatytą jų nepilnamečių vaikų E, gimusio (duomenys neskelbtini), ir F, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu;

2.2. pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D.

3. Ieškovas D nurodė, kad sūnus papasakojo, jog mama pastoviai smurtauja prieš vaikus, mama jį yra smaugusi, tampiusi už plaukų, mušusi su elektros laidu ir spjaudžiusi į veidą, dėl mamos smurto, sūnui iškyla blogi prisiminimai, pamačius lipnią juostą. Mama jį vadina debilu, kvailiu, šlykštyne, sakiusi, kad mama jo nekenčia. E šiuo metu gyvena kartu su šeima, t. y. sutuoktine, dar augina du mažamečius vaikus nuosavame name. Nors jo turtinė padėtis nėra gera, bet gyvenant santarvėje, darnoje, taupiai, gali pragyventi pats ir dar išmaitinti savo vaikus. Jis dirba įmonėje staliumi–baldininku, jo atlyginimas į rankas siekia iki 1 500 Eur, priklauso nuo išdirbio. Vieno vaiko išlaikymas į mėnesį kainuoja apie 500 Eur. Vaikams reikia valgyti, rūbų, pramogų, duoda 2-5 Eur arbatpinigių. Jo ir atsakovės vaikai taip pat gyvena pas jį nuo 2023 m. liepos 7 d. (jau virš 2 metų), lanko gimnaziją. Jo šeimoje vaikai jaučiasi gerai, mokosi vidutiniškai. Tarpusavio santykiai geri. Vaikai lanko būrelius, eina į biblioteką pažaisti, su kitais vaikais bendrauja. Vaikai su jo žmona sutaria gerai. Problemos kyla, kai vaikai grįžta iš mamos, nes mama viską leidžia, o pas juos yra nustatyta tvarka, priežiūra, disciplina, režimas, todėl jie pradeda sakyti, kad jie nori gyventi pas mamą. Vaikų mama išlaikymo vaikams neteikia – kai ji dirbo išskaičiuodavo antstoliai, o dabar nedirba nuo 2025 m. kovo mėn.

4. Ieškovas B kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei A prašydamas:

4.1. nustatyti jų nepilnamečio vaiko C, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo;

4.2. priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant B.

5. Ieškovas B nurodė, kad su sūnus šiuo metu gyvena su juo, nes mamos namuose jis patyrė smurtą. Apie tai buvo informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri atliko tyrimą dėl smurto prieš jų vaiką panaudojimo. Taip pat dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikas priprato prie jo, juos sieja artimas ryšys, todėl vaikas nori gyventi su juo. Su juo vaikas tapo daug ramesnis, judresnis, veiklesnis. Mama pastoviai jį ribodavo, sakydavo: „nešauk, nelakstyk“. Kai su atsakove gyveno užsienyje buvo padaryti garso įrašai kai atsakovė rėkia ant vaikų, juos žemina, trenkia sūnui E. B šiuo metu gyvena nuosavame name su sūnumi, savo mama ir tėčiu. Dabar sūnui yra 8 m., eina į trečią klasę gimnazijoje. Mokslai sekasi labai neblogai, pažymiai geri, elgesys vaiko geras. Lanko „Robotika“ būrelį nuo pirmos klasės, mokykloje turi draugų. Su broliu E ir sese F susitinka beveik kiekvieną savaitę. Jie gyvena vieni nuo kitų netoliese, 5 min. kelio. B darbas pamaininis, vieną savaitę dirba iš ryto, kitą – po pietų. Tą savaitę, kai jis dirba po pietų, sūnus būna su močiute. Laikosi nustatytos bendravimo tvarkos su mama. Po grįžimo iš mamos, vaikas jaučiasi gerai, nebūna nuliūdęs. Vaikas nėra jam pasakęs, kad nori gyventi su mama. Vaikas šią vasarą pas mamą išbuvo vieną mėnesį. Mama per vasarą vaikų nelavino, knygų neskaitė. Kai būna pas mamą, vaikas namų darbų neparuošdavo, tad tekdavo tą daryti grįžus. Sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti iš viso 700 Eur per mėnesį. Dirba baldų įmonėje, gauna apie 1 500 Eur į rankas.

6. Atsakovė A kreipėsi į teismą priešieškiniu ieškovams D ir B prašydama ieškinius atmesti ir tenkinti priešieškinį:

6.1. nustatyti nepilnamečio vaiko C gyvenamąją vietą su atsakove;

6.2. priteisti iš ieškovo B jo nepilnamečio sūnaus C išlaikymui po 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, nuo vaiko sugrąžinimo motinai dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę;

6.3. pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-146-488/2014 nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams E ir F kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 120 Eur, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovo D kiekvieno vaiko išlaikymui po 250 Eur;

6.4. priteisti iš ieškovų antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

7. Atsakovė nurodė, kad ji iš (duomenys neskelbtini) šeimos gerovės centro gauna specialistų pagalbą, jai sudarytas 2023 m. rugpjūčiomėn. pagalbos planas, kuriuo yra įpareigota lankyti pozityvios tėvystės mokymus, psichologo konsultacijas, palaikyti tarpusavio ryšį su vaikais, įsidarbinti. Minėto plano ji laikosi, yra įsidarbinusi, socialinė darbuotoja lankymosi metu priekaištų neturi, alkoholio ji nevartoja. Jos bendravimas su vaikais yra apsunkintas. Nors teismas ir nustatė laikiną bendravimo tvarką, bet jai vis dar kyla kliūčių dėl bendravimo tvarkos. Nustatytu laiku susisiekti su vaikais sunku. Kai tėčio nėra namuose, C nori su ja bendrauti, kalba 1-2 valandas, tačiau kai tėtis šalia pakalba tik apie 10 min. D ją žemina vaikų akivaizdoje, pavadino ją valkata, t. y. sakė nevalkatauk po jo kiemą. Ji pati vaikus pasiima iš (duomenys neskelbtini) kas trečią savaitgalį ir tada visi kartu važiuoja pas ją į (duomenys neskelbtini). Kartu su vaikais ir sugyventiniu pramogauja. Su visais trimis vaikais randa kalbą. Kai vaikai buvo pas ją vasarą, pirko rūbų, batų. Pas ją vaikai namų darbų neruošia, nes anksti juos sekmadienį perveža, t. y. apie 16 val. Vaikų mokslais domisi. Visi trys vaikai ketina grįžti pas ją gyventi. Ji šiuo metu gyvena trijų kambarių bute su sugyventiniu. Butą nuomojasi. Nuoma kainuoja 350 Eur per mėn. Kai dirbo lentpjūvėje, patyrė traumą, reikėjo reabilituotis, todėl negalėjo ilgai dirbti. Nuo 2025 m. rugsėjo 6 d. pradėjo dirbti kebabinėje pagal individualią veiklą –kaip bendrasavininkė, turėtų uždirbti apie 1 000 Eur, planuoja teikti vaikams išlaikymą.

8. Ieškovas D atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė priešieškinio reikalavimų netenkinti.

9. Ieškovas B atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iš atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad gali suteikti geresnes sąlygas vaiko vystymuisi ir raidai. Jo pajamos yra stabilios ir nuolatinės, gyvenamojo būsto sąlygos taip pat geresnės – gyvena 5 kambarių name, vaikas turi visas sąlygas mokymuisi ir gyvenimui. Vaikas nori gyventi su tėčiu.

10. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnybas) Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadose nurodė, kad vaikų gyvenamųjų vietų nustatymas su ieškovais ir prašomi priteisti išlaikymo dydžiai atitinka geriausius vaikų interesus, todėl sutiktina su ieškinių reikalavimais. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad jog priešieškinio reikalavimai atmestini, kadangi jie neatitinka geriausių vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė:

11.1. ieškinius tenkinti iš dalies; priešieškinį atmesti;

11.2. nustatyti nepilnamečio vaiko C gyvenamąją vietą su ieškovu B;

11.3. pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-146-488/2017 patvirtintos D ir A taikos sutarties 1 punktą dėl vaikų gyvenamosios vietos, nustatant nepilnamečių vaikų E, ir F gyvenamąją vietą su ieškovu D;

11.4. pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-730-837/2019 patvirtintos D ir A taikos sutarties 1, 2, 3 punktus dėl išlaikymo dydžio vaikų naudai pakeitimo (pakeista buvo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-146-488/2017 patvirtintos taikos sutarties 2 punktas) bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo nustatant, kad atsakovė A teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams E ir F kiekvienam po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; D yra skiriamas nepilnamečių vaikų E ir F turto tvarkytoju uzufrukto teise;

11.5. priteisti iš atsakovės jos nepilnamečio sūnaus C išlaikymui 220 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; B yra skiriamas nepilnamečio vaiko C turto tvarkytoju uzufrukto teise;

11.6. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai;

11.7. laikiną išlaikymą, kuris buvo mokėtas nepilnamečiams vaikams E ir F iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaityti į priteisto išlaikymo dydį bei 2023 m. rugpjūčio 23 d. priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiams vaikams E ir F nutraukti;

11.8. laikiną išlaikymą, kuris buvo mokėtas nepilnamečiui vaikui C iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaityti į priteisto išlaikymo dydį, bei 2023 m. rugpjūčio 10 d. priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui vaikui C nutraukti;

11.9. pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-730-837/2019 patvirtintos D ir A taikos sutarties 4 ir 5 punktus dėl vaikų E ir F bendravimo tvarkos, nustatant, kad vaikų mama su nepilnamečiais vaikais E ir F bendrauja:

- telekomunikacijos ryšio priemonėmis, pasinaudojant Instagram ar Messenger programėles, sekančiomis savaitės dienomis – pirmadienį, trečiadienį ir šeštadienį, pasirinktinai laikotarpyje nuo 18 iki 20 val.;

- pasiimant vaikus su savimi trečią mėnesio penktadienį po nepilnamečių vaikų ugdymosi, arba iš jų gyvenamosios vietos iki 19 val. ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 16 val.;

- pasiimant vaikus su savimi, antrą pusę pavasario, vasaros ir rudens atostogų;

11.10. nustatyti atsakovės ir nepilnamečio C bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko mama su nepilnamečiu vaiku C bendrauja:

- telekomunikacijos ryšio priemonėmis, pasinaudojant Instagram ar Messenger programėles, sekančiomis savaitės dienomis – antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį, pasirinktinai laikotarpyje nuo 18 iki 20 val.;

- pasiimant vaiką su savimi trečią mėnesio penktadienį po nepilnamečio vaiko ugdymosi, arba iš jo gyvenamosios vietos iki 19 val. ir gražina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 16 val.;

- pasiimant vaiką su savimi, antrą pusę pavasario, vasaros ir rudens atostogų;

11.11. sprendimui įsiteisėjus laikiną motinos ir vaikų bendravimo tvarką nustatytą 2025 m. vasario 17 d. teismo nutartimi, panaikinti ir priteisti iš atsakovės 832,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D naudai;

11.12. priteisti iš atsakovės 1 528,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo B naudai;

11.13. priteisti iš atsakovės 105 Eur žyminio mokesčio valstybei.

12. Teismas dėl gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad nagrinėjant bylą, vaikai buvo apklausti Skyriaus specialistų ne kartą, C nėra nė karto išreiškęs pageidavimo, kad nori gyventi pas mamą. E ir F atveju jų pozicijos besikeičiančios. Po galimo atsakovės smurto mažamečių vaikų atžvilgiu, vaikai nurodė, kad E šeimoje jaučiasi gerai, su visais sutaria, nori likti gyventi jo šeimoje. Tačiau ten pagyvenę ilgesnį laiką, vaikai buvo persigalvoję. Mat buvo susidurta su tam tikromis problemomis, vaikai buvo įpratę gyventi vienaip, paskui jiems teko prisitaikyti prie kitokių gyvenimo sąlygų. Vaikai iš pradžių neturėjo socialinių įgūdžių, disciplinos. Vaikams pradėjus gyventi pas tėvą, jie buvo pradėti ugdyti socialių įgūdžių. Tėtis liepdavo perrašinėti sąsiuvinį, ruošti namų darbus. Galiausiai E nurodo, kad jam nesvarbu kur gyventi, jis tik nori matytis su tėčiu ir su mama. Psichologų vertinimu, E labai nori įtikti mamai, tikisi, kad mamos elgesys pasikeis. E išgyveno daugybę jausmų, jų sumaištį. Vaiko savijauta iš esmės priklauso nuo emociškai reikšmingų asmenų elgsenos. Vaikai negali savarankiškai suformuoti ir išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Yra prisirišę prie abiejų tėvų. Gyvenamosios vietos nustatytmas ar keitimas nesukeltų jiems psichloginės traumos ir neturėtų reikšmingos įtakos jų elgesiui bei emocinei būsenai. Tačiau Skyriaus specialistų nuomone ieškovai yra sudarę jų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, todėl byloje nesant įrodymų dėl ieškovų netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo, ieškovų reikalavimai dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintini, o priešieškinis atmestinas. Pas atsakovę nebuvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikams augti saugioje, harmoningoje aplinkoje, vystytis. Nors atsakovė ir deda pastangas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovės šeimoje situacija yra tikrai pasikeitusi (tokia padėtis fiksuota nuo 2016 m. – tęsiasi daugiau nei 9 m., situacijos pagerėjimai būdavo laikini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės galimo smurto prieš jos vaikus, tyrimo baigtis nėra aiški. Apklausų metu visi vaikai patvirtina aplinkybes dėl mamos naudojamo smurto prieš E, nepriežiūrą, pykčio proveržius. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų E ir F bei C gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jų tėvais jų gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiams bus užtikrintos visos sąlygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jų interesus.

13. Teismas dėl priteistino išlaikymo nurodė, kad institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė ieškovų reikalavimui dėl išlaikymo vaikams priteisimo pritarė pilna apimtimi ir nurodė ir kad 250 Eur išlaikymo dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams bei užtikrinantis būtinas sąlygas vaikams vystytis bei neprieštaraujantis vaikų interesams. Iš bylos duomenų žinoma, kad atsakovė nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Automobilio ir nekilnojamo turto neturi. Atsakovės teigimu jos mėnesinės pajamos turėtų siekti 1 000 Eur į rankas, tačiau tos aplinkybės patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė. Teismas neturi tikslių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji yra jauno amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl darytina išvada, kad yra pajėgi teikti optimalų išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į vaiko amžių, būtinumą patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. užtikrinant vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų bendriesiems, individualiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį minimaliai būtina skirti po 562,50 Eurų, tačiau ši dydis mažintinas 122,50 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 440 Eur sumos. Taikos sutartimi nustatytas išlaikymą nepilnamečiams vaikams E ir F pakeistinas iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur. Būtų logiška neiškelti vieno vaiko interesų kitų atžvilgiu, atsakovei reikės teikti išlaikymą trims vaikams, ieškovo B turtinė padėtis geresnė, nei atsakovės, tad jam tenka prisiimti didesnę dalį išlaikymui reikalingų lėšų. Ieškovo B prašymas dėl išlaikymo vaikui tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui C kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

14. Teismas dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nagrinėjamu atveju mamos ir vaikų bendravimas yra šiek tiek apribotas dėl objektyvių priežasčių – atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovai – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad abi ginčo šalys nori, kad skyrium gyvenanti mama bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai nori važiuoti pasisvečiuoti pas mamą, jos pasiilgsta. Visos šalys posėdžio metu patvirtino, kad yra patenkintos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Prašymų teismui šiuo klausimu neišsakė. Įvertinus, kad tarp šalių pastoviai kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir tarpusavio konfliktai priimtinas sprendimas dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir savo iniciatyva nustatytina šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, kad ateityje būtų išvengta papildomų ginčų teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti:

15.1. ieškinius atmesti, tenkinti priešieškinį;

15.2. nustatyti C gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina;

15.3. priteisti iš B jo nepilnamečio sūnaus C išlaikymui po 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas menesį, nuo vaiko sugražinimo mamai dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovę;

15.4. pakeisti sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-146-488/2014 2 punktu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams E ir F kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 120 Eur, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams E ir F iš D kiekvieno vaiko išlaikymui po 250 Eur;

15.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai suponuoja, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškovais, kas akivaizdžiai prieštarauja vaikų nuomonei ir geriausiems vaikų interesams, ekspertų išvadai, dėl ko apeliacinės instancijos prašoma ieškinius atmesti ir tenkinti priešieškinio reikalavimus. Vaikai auga tokioje aplinkoje, kur yra nuteikinėjami prieš mamą, apie ją yra blogai atsiliepiama, vaikams trukdoma bendrauti su mama, vaikais nėra tinkamai rūpinamasi, jiems patinka pas mamą ir nori gyventi su mama, ieškovai netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, nesuteikia vaikams saugių gyvenimo sąlygų, negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Iš ekspertizės metu nustatytų aplinkybių bei išvadų akivaizdu, kad vaikams būtų geriausia gyventi su mama, atliekant ekspertizę vaikai teigė, kad nori gyventi su motina, nė vienas iš vaikų neišreiškė noro gyventi su tėvu. Visų trijų vaikų nuomonė išreikšta ieškovų iniciatyva užsakytoje ir atliktoje ekspertizėje, kur akivaizdžiai nurodomas vaikų, noras gyventi su mama. Problemos pradėjo kilti dėl prašymo padidinti vaikų išlaikymą iš ieškovų. Akivaizdu kad siekiama pasinaudoti teismais ir bandoma suformuoti nuostata, kad atsakovė jau nuteista už smurtą artimoje aplinkoje, nors iš tiesų ikiteisminis tyrimas jau sykį buvo nutrauktas ir tik ieškovu skundu dauguma užvertus ikiteisminį tyrimą, šiuo metu tyrimas atnaujintas ir tęsiasi toliau. Nenorint mokėti išlaikymo naudojamos teisminės priemonės, nors iš tiesų dėl ieškovų nenoro išlaikyti savo vaikus įkaitais tapo patys vaikai, kuriuos visokiais būdais bandoma atskirti nuo motinos, neleisti jiems bendrauti su motina tik dėl to, kad buvo norima padidinti išlaikymo sumą. Akivaizdu iš vaikų pasisakymų, jų nuomonės, kad vaikams motinos neatstos joks tėvas ar tėvo sutuoktinė.

17. Ieškovas B atsiliepimu į atsakovės apeliacinį prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde cituoja ekspertizės akto iš konteksto ištrauktas dalis, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškina, kad C labiau prisirišęs prie atsakovės. Tačiau pirmos instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad Teismo psichologijos ekspertizės aktuose visų trijų vaikų atžvilgiu, vieningai yra nurodyta, kad vaikų santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs – emociškai artimi ir reikšmingi jiems asmenys, jie emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišę. Esant tokiam vertinimui svarbūs yra kiti kriterijai, kuriais remiantis teismas padarė teisingą išvadą, kad C bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos gyvenant su tėčiu. Iš visų byloje nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, kad B labiau tinkamas šalių sūnaus C auklėjimui ir priežiūrai, todėl pirmos instancijos teismas, nustatydamas C gyvenamąją vietą su tėvu B priėmė teisingą sprendimą, o atsakovės, apeliantės apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų apie B piktnaudžiavimą alkoholiu ar agresyvų jo elgesį, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovės šeima nuo 2016 m. liepos 25 d. šeima buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą dėl alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros. Atsakovė dirbtinai kuria istorijas, bandydama apšmeižti ieškovą B siekdama sudaryti įvaizdį, kad jis negali pasirūpinti vaiku, nors tai nėra tiesa. Teismo psichologijos ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog C išsako galimai patyręs motinos smurtą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o tai rodo, kad vaikui nesaugu gyventi su mama, kuri yra linkusi smurtauti. Be to, kaip nustatė teismas, ieškovas B savo sūnui gali suteikti geresnes gyvenimo sąlygas, nei jas suteikė atsakovė, kuomet vaikas gyveno su ja. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nepilnamečių vaikų E ir F bei C gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jų tėvais jų gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiams vaikams bus užtikrintos visos sąlygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jų interesus, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą dėl vaikų gyvenamosios vietos, nespręstinas klausimas ir dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D ieškinį atsakovei A dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo pakeitimo, ieškovo B ieškinį atsakovei A dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės A priešieškinį ieškovams D ir B dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pakeitimo, dalis, kuria nuspręsta nepilnamečio vaiko C gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu B, o nepilnamečių vaikų E ir F gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu D.

22. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos įrodymus.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas D ir atsakovė A yra biologiniai nepilnamečių vaikų E, gimusio (duomenys neskelbtini), ir F, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas B ir atsakovė A yra biologiniai nepilnamečio vaiko C, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-146-488/2017 nustatyta nepilnamečių vaikų E ir F gyvenamoji vieta su vaikų motina A ir kad D nepilnamečių vaikų išlaikymui moka po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatytas išlaikymą nepilnamečiams vaikams E ir F, padidinant jį iki 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

24. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovai (duomenys neskelbtini) miestelyje ((duomenys neskelbtini)). Nepilnamečiai vaikai E ir F taip pat nuo 2023 m. liepos 7 d. gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvo – ieškovo D šeima, t. y. su jo dabartine sutuoktine ir kitais dviem jų mažamečiais vaikais trijų kambarių bute. Nepilnametis vaikas C taip pat nuo 2023 m. liepos mėn. gyvena (duomenys neskelbtini) su ieškovu B ir su seneliais – B tėvais 5 kambarių name.

25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovais. Tačiau atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

26. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

27. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

28. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013) nurodoma, kad, sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-49/2009).

29. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

30. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

31. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vis dėlto, EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, nuspręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02). EŽTT yra nurodęs, kad sprendimą priima teismas, nes vaikas ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raw ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą itin išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, be kita ko, Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje teikiamas išvadas, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus, ir atsižvelgdamas į teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamų atveju vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovais labiausiai atitinka jų interesus.

33. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, vaikai faktiškai su ieškovais gyvena jau nuo 2023 m. liepos mėnesio. Taigi, skundžiamo sprendimo priėmimo metu vaikai faktiškai su ieškovais gyveno jau maždaug du su puse metų, o šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – jau apie du metus ir 10 mėnesių. Byloje esančiai duomenimis nustatyta, kad vaikai savo gyvenamosiose vietovėse lanko ugdymo įstaigas, kitus užsiėmimus. Be kita ko, nagrinėjamu atveju palankiai vertintina aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas D gyvena netoli ieškovo B, todėl vaikai E ir F matosi ir bendrauja su broliu C, svečiuojasi vieni pas kitus. Atsižvelgiant į visą tai, vertintina, kad būtent šalių vaikų ar vieno kurio nors iš jų gyvenamosios vietos nustatymas ne su ieškovais prieštarautų jų interesui į stabilią gyvenamąją aplinką.

34. Antra, visų trijų šalių vaikų psichologijos ekspertizės aktuose nurodoma, kad vaikų santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs – tėvai yra emociškai artimi ir reikšmingi jiems asmenys, jie emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišę, tačiau jie išgyvena lojalumo tėvams konfliktą, negalėjo ir negali savarankiškai suformuoti ir išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios nustatymo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad vaikai esant konfliktiškiems tėvų santykiams, gyvenant tėvams toli vienas nuo kito, be kita ko, iškilus kokioms nors gyvenimiškoms problemoms (pavyzdžiui, patyčioms lankomoje mokykloje, susipykus su šeimos nariais ar kt.) keičia savo poziciją dėl gyvenimo su tėvu ir pareiškia, jog nori gyventi su mama, yra natūralu. Tačiau, pažymėtina, kad bylos duomenimis jau pradžioje apsigyvenimo pas tėvus ir vėliau vaikai patvirtindami mamos naudotą smurtą, pykčio proveržius iš esmės dažniau pageidauja gyventi su ieškovais. Vertinant visą tai, nėra pagrindo pavienių vaikų pareiškimų, jog nori gyventi su mama, vertinti kaip jų absoliučiai susiformavusią nuomonę tuo klausimu.

35. Trečia, byloje nėra duomenų, jog šalių vaikai gyvendami su ieškovais būtų iš esmės nesaugūs, netinkamoje aplinkoje, nebūtų sudarytos jų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygos, ieškovai iš esmės netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikų atžvilgiu ar kt. reikšmingų neigiamų aplinkybių. Apeliacinė instancijos teismas sutinka, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, itin konfliktinių tėvų santykių, vaikai patiria sunkumų ir gyvendami su ieškovais, pavyzdžiui, tampa apsunkintas bendravimas su mama, galimai girdimi neigiami atsiliepimai apie mamą ir pan. Tačiau nustatyta, kad ieškovai deda pastangas ir sudarė sąlygas, kad vaikai augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovai rūpinasi vaikų sveikata, ugdymusi, sprendžia iškilusias problemas, bendradarbiauja su pedagogais, vaikų teisių srities specialistais. Tai patvirtina tiek išvadą byloje teikiančios institucijos išvados, tiek vaiko teisių specialistų vertinimai, tiek duomenys iš ugdymo įstaigų, tiek ekspertizės aktų turinys ir kt. byloje pateikti duomenys. Tuo tarpu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pas atsakovę nebuvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikams augti saugioje, harmoningoje aplinkoje. Kaip minėta, apklausų metu visi vaikai patvirtina aplinkybes dėl mamos naudojamo smurto, pykčio proveržius. Atsakovei nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo vaikams, kurio baigtis nėra aiški. Socialiniai darbuotojai nurodė, kad atsakovė konfliktiška, su socialiniais darbuotojais bendraudavo nenoriai. Konstatuota, kad atsakovės šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, problemos besikartojančios, kurios nesprendžiamos. Nors atsakovė ir deda pastangas, tačiau nėra duomenų, kad atsakovės šeimoje situacija yra tikrai pasikeitusi. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad esanti vaikų gyvenamoji aplinka jiems yra nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus jų faktinę gyvenamąją vietą, t. y. nustačius ar palikus nepakeistą gyvenamąją vietą su atsakove.

36. Ketvirta, atsakovė apeliaciniame skunde išskiria atskiras aplinkybes, kurios jos manymu patvirtina vaikų gyvenimo su ieškovais netinkamas sąlygas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas B 2018 m. balandžio 23 d. teismo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Be to, atsakovė gyvenant su B patyrė kad pastarasis pavartojęs alkoholio tampa agresyvus ir neprognozuojamas, dėl ko atsakovė buvo priversta su ieškovu nutraukti bendrą gyvenimą, nes ieškovui buvo pasiūlyta arba renkasi alkoholį, arba gyvenimą kartu su atsakove, pastarasis pasirinko alkoholį. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktu vertinimu, jog ieškovas B teistas tik 2018 m., t. y. prieš 7 metus, todėl tikėtina, kad asmuo pasikeitė, pasimokė iš savo klaidų. Kitų duomenų dėl ieškovo alkoholio vartojimo, agresyvumo ir pan. byloje nėra. Atsakovė taip pat nurodo aplinkybes apie 2025 m. birželio 21 d. į ieškovo B namus įsiveržusį neblaivų vyrą, tačiau sutiktina, kad nepateikta duomenų apie kokį nors netinkamą paties ieškovo B ar kitų kartu gyvenančių šeimos narių elgesį, neblaivumą ar pan.

37. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad B namuose yra blogos gyvenimo sąlygos, kadangi namuose dėl pastovios didelės drėgmės yra atsiradęs pelėsis, dėl ko vaikui C išsivystė bronchinė astma. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų medicininių duomenų matyti, jog C astma nustatyta 2022 m. rugpjūčio 23 d., o 2022 m. spalio 4 d. nustatytas ūminis bronchitas. Teismas pažymėjo, kad vaikas pas tėtį pradėjo gyventi tik 2023 m. liepos mėn., tad ligos atsirado anksčiau, nei jis pradėjo gyventi pas tėtį. Atsakovė apeliaciniame skunde jau nurodo, kad C gyvena patalpose kur yra pelėsis, kadangi namo rūsyje pastoviai yra susikaupęs vanduo, dėl minėtos aplinkybės nepasisako nė viena tarnyba ir dėl to vaikas turi problemų su kvėpavimo takais kurios paūmėjo gyvenant su ieškovu. Taigi, iš pradžių atsakovė teigė, jog vaikas dėl šių gyvenimo sąlygų apskritai susirgo kvėpavimo takų ligomis, tačiau teismui nustačius, kad vaikas šiomis ligomis susirgo anksčiau nei pradėjo gyventi galimai tokiomis sąlygomis, ieškovė jau teigia, kad šios ligos tik paūmėjo. Vis dėl to, atsakovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir vaiko gyvenimo sąlygas tikrinę specialistai, taip pat tokių duomenų nėra byloje. Kita vertus, toks skirtingas aplinkybių interpretavimas atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes labiau vertintinas tik kaip bandymas sudaryti įspūdį dėl netinkamų gyvenimo sąlygų.

38. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Apeliaciniu skundu neginčijant kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalių (dėl išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kt.), pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams, dėl jų taip pat papildomai nepasisakytina.

39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

43. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nėra pagrindo konstatuoti, jog ši nutartis yra priimama atsakovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkintinas.

44. Ieškovas B pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui B iš atsakovės priteistina 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui B priteisti iš atsakovės A 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.