- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-124-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00461-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Valės D, Valei D
- Ieškovas
- A. B. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valės D. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-477/2020 pagal ieškovės A. B. M. patikslintą ieškinį atsakovei Valei D. T. dėl bendrasavininko pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. D. T.: 1) 800 Eur negautas pajamas, 2) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę V. D. T. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti klėtį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), išnešant savo daiktus ir šiukšles iš patalpų ir jų prieangių, įleisti ieškovę A. B. M. į šiuos pastatus, nepaliekant atsakovei galimybės į juos patekti; atsakovei V. D. T. paskirti 20 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai; 4) įpareigoti atsakovę V. D. T. per 10 kalendorių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei raktą nuo šulinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei V. D. T. paskirti 10 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai; 5) įpareigoti atsakovę V. D. T. pašalinti mėšlo krūvą iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas 3,1536 ha, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), per 10 kalendorių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovei V. D. T. paskirti 20 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai; 6) įpareigoti atsakovę V. D. T. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti šiltnamio griuvenas (pagalius / lentas), šakų krūvas, skudurus, šiukšles, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), plotas 3,1536 ha, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei V. D. T. paskirti 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai; 7) įpareigoti atsakovę V. D. T. leisti patikrinti elektros instaliaciją ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir, esant reikalui, leisti sutvarkyti elektros instaliaciją, bei įpareigoti atsakovę leisti patikrinti ir, esant reikalui, leisti sutvarkyti ar pašalinti nuo šulinio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), einantį elektros laidą, visas šias išlaidas ieškovei ir atsakovei apmokant po ½ dalį; 8) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai. 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu ieškovė atsisakė patikslinto ieškinio trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių motina E. M.. Po motinos mirties likusį turtą paveldėjo jos dukterys, ieškovė A. B. M. ir atsakovė V. D. T.. Iki paveldint minėtą turtą, atsakovė sodyboje gyveno su tėvais. Nuo 2015 m. birželio 17 d., kai ieškovė paveldėjo ½ dalį žemės sklypų ir pastatų bei statinių, atsakovė ieškovės neįleido nė į vieną pastatą, taip pat laikė užrakintą inžinerinį statinį – kiemo šulinį. Ant visų durų, įskaitant šulinio dureles, buvo uždėtos spynos, o raktų atsakovė ieškovei nedavė. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. ieškovė teikė žemės sklypų žemės naudmenų ir kitų plotų deklaravimo paraiškas paramai gauti ir gavo atitinkamą paramą (išmokas). Taigi tik šioje apimtyje ieškovė įgyvendino savo nuosavybės teisę – teisę naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka. Įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi buvo nustatyta tokia ginčo turto naudojimosi tvarka. Ieškovė pilna apimtimi negali naudotis ir žemės sklypu, kuris priskirtas jai naudotis (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), nes žemės sklype, priskirtame ieškovei, yra sukrautos itin didelės mėšlo krūvos, teka srutos, srutos per paviršinius ir gruntinius vandenis skverbiasi į šulinį, ežerą, geriasi į žemę, sklinda nemalonus kvapas, skraido musės. Dėl šios mėšlo krūvos ieškovė gali netekti arba gauti mažesnę išmoką už deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemės plotą, gauti baudas. Dėl smarvės ir netvarkos mažėja ir turto vertė bei patrauklumas, galimybė juo laisvai naudotis. Ieškovei paskirtame naudotis žemės sklype yra ir atsakovės naudoto šiltnamio liekanos – krūva pagalių, lentų, laikomos šakų krūvos, prie ūkinio pastato yra atsakovės paliktos įvairios šiukšlės (skudurai, celofanas ir kt.). Per ūkinio pastato (tvarto), kuriuo iki 2021 m. balandžio 2 d. atsakovei leista naudotis, driekiasi neizoliuoti, neįkasti į žemę laidai, dėl ko kyla pavojus ieškovės ar kitų asmenų gyvybei. Ginčo sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kaimynystėje gyvenanti ūkininkė pageidavo išsinuomoti ieškovei priklausantį turtą, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo išnuomoti turto. Ieškovė 4 metus, skaičiuojant nuo 2015 m. iki 2019 m., negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Kadangi pastatų išnuomoti negalėjo ir realiai nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skaičiuoja, jog negavo 225 Eur per metus ((200 Eur + 250 Eur) / 2). 2017 m. liepos 6 d. sudegė gyvenamasis namas, todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2017 m. prašo priteisti 225 Eur per metus, iš viso 450 Eur (225 Eur x 2) negautų pajamų. Už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., kuomet gyvenamasis namas buvo sudegęs, ieškovė prašo priteisti 175 Eur per metus, taigi iš viso už šį laikotarpį prašo priteisti 350 Eur (175 Eur x 2). Taigi ieškovė prašo priteisti 800 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. Kadangi šioje byloje prašoma priimti sprendimą, įpareigojantį atsakovę atlikti veiksmus, prašo teismo sprendime nurodyti, kad jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys sprendimu nustatytų įpareigojimų, atsakovei paskiriama bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, kuri mokėtina (išieškotina) ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu A. B. M. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę V. D. T. pašalinti mėšlo krūvą iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas 3,1536 ha, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; V. D. T. nevykdant šio teismo įpareigojimo, paskirti 20 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai, įpareigojo atsakovę V. D. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti šiltnamio griuvenas (pagalius / lentas), šakų krūvas, skudurus, šiukšles, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); V. D. T. nevykdant šio teismo įpareigojimo, paskirti 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai; įpareigojo V. D. T., įsigaliojus šiam teismo sprendimui, leisti A. B. M. netrukdomai patekti į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš V. D. T. A. B. M. naudai 440,80 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai 162,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 9,74 Eur pašto išlaidų ir 33,22 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš A. B. M. valstybės naudai 129,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 7,71 Eur pašto išlaidų ir 26,37 Eur žyminio mokesčio. Panaikino 2019 m. rugpjūčio 7 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi V. D. T. paskirtą 300 Eur baudą.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pareiškimu atsisakė patikslinto ieškinio trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų, todėl dėl jų nepasisakė.
5. Iš ieškovės nurodytų duomenų teismas nustatė, kad nuo 2015 m. iki 2019 m., kol nebuvo priimtas galutinis sprendimas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo nustatyta turto, kurį jos bendrai paveldėjo po savo motinos mirties, naudojimosi tvarka. Tarp ieškovės ir atsakovės taip pat nebuvo sudarytas tarpusavio susitarimas dėl naudojimosi tvarkos paveldėtu turtu. Iki nebuvo nustatyta bendro turto naudojimosi tvarka, ieškovės ir atsakovės naudojamo bendro turto dalys nebuvo realiai nustatytos. Esant tokiai situacijai ir nesant bendrasavininko sutikimo, ieškovė negalėjo išnuomoti bendrai paveldėto motinos turto dalies, nes nebuvo aišku, kuriomis bendro turto dalimis realiai naudojasi ieškovė, o kuriomis atsakovė. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilęs teisminis ginčas dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos, kuris galutinai buvo išspręstas 2019 m. balandžio 2 d., Panevėžio apygardos teismui priėmus neskundžiamą nutartį.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė realiai buvo sudariusi susitarimą dėl pastatų nuomos. Šią aplinkybę ji patvirtino ir patikslintame ieškinyje. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių ieškovės nurodytų negautų pajamų dydį, pagrįsdama šį reikalavimą, ieškovė vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl teismas laikė, kad piniginio pobūdžio reikalavimai, siejami su atlygintine daiktų nuoma, negali būti grindžiami vien nurodytais principais, bet turi būti įrodyti konkrečiais ir patikimais įrodymais ir šioje dalyje patikslintą ieškinį laikė neįrodytu.
Atsiliepimas
7. Teismas nustatė, kad atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog mėšlas yra sukrautas ieškovei paskirtame naudotis žemės sklype. Aukščiau nurodytoje byloje priimtu sprendimu, žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra sukrautas mėšlas, paskirtas naudotis ieškovei. Pagal nurodytą sprendimą, atsakovei nebuvo leista naudotis ieškovei priskirtu žemės sklypu ir laikyti jame mėšlą, todėl atsakovei priklausančių gyvulių mėšlo laikymas šiame žemės sklype pažeidžia ieškovės teisę nevaržomai naudotis jai teismo sprendimu skirtu naudotis žemės sklypu. Nors atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad mėšlas laikomas specialiai įrengtoje mėšlidėje, kuri yra tvarto priklausinys, tačiau teismas sprendė, jog atsakovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad prie atsakovės naudojamo tvarto yra jo priklausinys – mėšlidė. Kadangi atsakovei paskirtas naudotis žemės sklypas iš esmės ribojasi su ieškovės naudojamu žemės sklypu ir greta tvarto sukaupto mėšlo kiekis yra didelis, teismas sprendė, jog mėšlo pašalinimas iš ieškovės naudojamo žemės sklypo nėra apsunkintas ar negalimas ir atsakovei nustatytinas vieno mėnesio terminas nurodytai mėšlo krūvai pašalinti, o atsakovei nevykdant šio įpareigojimo, jai skirtina 20 Eur bauda už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš ieškovės, atsakovės ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieškovė jai paskirtame naudotis žemės sklype ūkinės veiklos nevykdo, naudojamą žemės sklypą deklaruoja ir gauna išmokas. Atsakovė dar iki ieškovės ir atsakovės bendrosios nuosavybės atsiradimo ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo gyveno kartu su savo motina ir vertėsi ūkine veikla. Ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo šioje byloje ieškovė pateikė dar iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018, kuriuo buvo nustatyta ieškovei ir atsakovei naudojimosi bendru turtu tvarka. Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad šiltnamio griuvenos, lentos, šakos ir kitos šiukšlės, priklauso ieškovei. Visuma nustatytų aplinkybių teismui leido padaryti išvadą, kad šiltnamio griuvenos, lentos, šakos ir kitos šiukšlės atsirado atsakovei vykdant ūkinę veiklą ieškovei paskirtame naudotis žemės sklype, todėl privalo nurodytus daiktus pašalinti iš ieškovei paskirto naudotis žemės sklypo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovei šiuo sprendimu yra nustatytas dar vienas įpareigojimas, teismas atsakovei nustatė vieno mėnesio terminas pašalinti šiltnamio griuvenas, lentas, šakas ir kitas šiukšlės iš ieškovės naudojamo žemės sklypo, o atsakovei nevykdant šio įpareigojimo, paskyrė jai 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą išieškant ieškovės naudai.
9. Teismas laikė, kad atsakovė nepagrįstai riboja ieškovei patekimą į šį ūkinį pastatą. Siekdama patekti į šį ūkinį pastatą, ieškovė nesiekia suvaržyti ar trukdyti atsakovei naudotis ūkiniu pastatu – tvartu. Patekimą į šį ūkinį pastatą ieškovė sieja su tikslu patikrinti ir esant reikalui sutvarkyti elektros instaliaciją. Tačiau ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės ½ dalis su elektros instaliacijos sutvarkymu susijusių išlaidų yra hipotetinio pobūdžio, nes šiuo metu neaišku, ar jos bus patirtos ir kokio gali būti dydžio. Ieškovė pareiškime dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo bei teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji gali naudotis šuliniu. Teismas sprendė, jog ši aplinkybė reiškia, kad visus veiksmus, susijusius su šulinio eksploatavimu, ji gali atlikti netrukdomai, todėl šioje dalyje patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.
10. Teismas nustatė, kad patikslinto ieškinio reikalavimų dalis procentine išraiška yra apie 72 proc., o atmestų – apie 28 proc. Byloje ieškovė patyrė 617,10 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų procentinę išraišką (617,10 / 72 proc. = 440,80), jai iš atsakovės priteistina 440,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nustatė, kad byloje ieškovei ir atsakovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl ko buvo patirtos 454,17 Eur išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų procentinę išraišką bei į tai, kad atsakovei buvo teikta 50 proc. dydžio garantuojama teisinė pagalba (454,17 / 72 proc. = 324,41 – 50 proc. = 162,21), iš atsakovės priteistina 162,21 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų procentinę išraišką (454,17 / 28 proc. = 129,76), iš ieškovės priteistina 129,76 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
11. Teismas nurodė, kad byloje patirtos 93 Eur žyminio mokesčio išlaidos bei 27,26 Eur pašto išlaidos. Iš ieškovės priteistina valstybės naudai 26,57 Eur (93 / 28 proc. = 26,57) žyminio mokesčio išlaidų, 7,79 Eur (27,26 / 28 proc. = 7,79) pašto išlaidų, o iš atsakovės 33,22 Eur (93 / 72 proc. – 50 proc. = 33,22) žyminio mokesčio išlaidų ir 9,74 Eur (27,26 / 72 proc. – 50 proc. = 9,74) pašto išlaidų.
12. Teismas taip pat nurodė, kad po teismo paskirtos baudos nebuvo nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymą tenkino ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovei paskirtą 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovė V. D. T. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir apeliacinį skundą patenkinti bei priteisti iš ieškovės A. B. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei V. D. T. ir valstybei.
14. Nurodo, kad su priimtu sprendimu sutinka tik iš dalies. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai. Dėl šališko ir neteisingo įrodymų vertinimo teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, o sprendimo motyvai yra grindžiami tik ieškovei palankiais įrodymais, o atsakovei palankūs įrodymai yra atmesti. Tokiu būdu teismas apgynė tik ieškovės interesus ir visiškai nepaisė jos interesų.
15. Pažymi, jog teismas teisingai nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-250-278/2019, jai yra leista iki 2021 m. balandžio 2 d. naudotis tvartu, šalia kurio yra mėšlo krūva. Tokiu atveju mano, kad ir mėšlo sandėliavimo vieta prie tvarto turi pagrįstą teisę naudotis iki 2021 m. balandžio 2 d. Mėšlidės vieta įeina į namų valdos teritoriją, nors ji ir nėra teisiškai įregistruota. Pažymi, kad namų valdą įteisinti prieštaravo ieškovė. Šioje vietoje sukrautas mėšlas ieškovei netrukdo naudotis jai priskirtu žemės sklypu, kadangi ji teismui nurodė, kad žemės sklypą ji deklaruoja. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kurias nurodė tiek atsakovė, tiek liudytoja F. B., o būtent, kad šį rudenį ieškovė ant mėšlo krūvos sukrovė nupjautus gervuogių stiebus bei kad šioje mėšlo krūvoje yra mėšlo, kurį jos paveldėjo, priimdamos palikimą po motinos mirties. Todėl akivaizdu, kad šioje mėšlo krūvoje yra ir dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių daiktų, todėl ji mėšlo pašalinimu privalo rūpintis bendrai kartu su ieškove.
16. Pažymi ir tai, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, jog mėšlo pašalinimas iš ieškoves naudojamo žemės sklypo nėra apsunkintas ar negalimas. Nurodo, kad teisės aktais yra draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai yra nustatyta kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Pagal skundžiamą sprendimą pašalinti mėšlo krūvą iš žemės sklypo privalo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl, akivaizdu, kad teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja teisės aktams, yra neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Akcentuoja, kad teismas taip pat nepagrįstai įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti šiltnamio griuvenas (pagalius / lentas), šakų krūvas, skudurus, šiukšles, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus, o būtent visiškai neatsižvelgė į atsakovės bei liudytojų F. B. ir V. M. parodymus. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškiai nurodė, kad šiltnamio liekanos, esančios ieškovei paskirtame naudotis žemės sklype, yra likusios po motinos mirties. Kadangi ieškovė priėmė palikimą po motinos mirties, todėl priėmė visą jos palikimą, t. y. ir motinai priklausiusį šiltnamį. Be to, ieškovė teismui pateikė ir žemės sklypo, kuriame yra šiltnamio likučiai, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas bei pati teismo posėdžio metu pripažino, kad žemės sklypą pradėjo deklaruoti iškart po motinos mirties, t. y. nuo 2015 m. Taip pat teismui atsakovė nurodė, kad į ieškovei priskirtą naudotis žemės sklypą šiukšles atvežė ir iškrovė P. P., kuris naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Jis šiame žemės sklype sukrovė ir nupjautų medžių bei krūmų šakas. Atsakovė po motinos mirties tame žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė ir dabar nevykdo, kadangi juo visu naudojasi ieškovė, todėl neturi pareigos ir pagrindo tvarkyti šiukšles bei griuvenas ieškovei naudotis nustatytame žemės sklype.
18. Akcentuoja ir tai, kad teismas, nusprendęs įpareigoti atsakovę, įsigaliojus šiam teismo sprendimui, leisti ieškovei netrukdomai patekti į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), peržengė ieškovės pateikto ieškinio reikalavimo ribas. Šiuo atveju teismas ieškovei suteikė nevaržomą teisę bet kada patekti į ūkinį pastatą (tvartą), kuriame yra laikomi atsakovei priklausantys gyvuliai, o ne tik turint tikslą patikrinti elektros instaliaciją. Kadangi teismas atsakovei suteikė teisę šiuo ūkiniu pastatu naudotis iki 2021 m. balandžio 2 d., todėl mano, kad ieškovė neturi jokio pagrindo patekti į šį pastatą, kuriu atsakovei suteikta teisė vienai naudotis. Pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog instaliacija ūkiniame pastate yra netvarkinga.
19. Mano, kad neteisingas yra ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nes teismas klaidingai paskaičiavo teismo sprendimu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė vienuolika reikalavimų, teismas iš jų patenkino penkis, todėl sprendime neteisingai yra nurodyta, kad patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų dalis yra apie 72 proc., atmestų – 28 proc. Nurodo, kad šioje byloje ieškovė pateikė ieškinį, 3 patikslintus ieškinius ir 2 atskiruosius skundus. Šios aplinkybės parodo ir patvirtina ieškovės piktnaudžiavimą jai suteikta nemokama teisine pagalba.
Atsiliepimas
20. Ieškovė A. B. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
21. Nurodo, kad apeliantės teiginys, jog mėšlo krūva yra tėvų palikimas, yra neteisingas. Paaiškina, kad teismas leido apeliantei naudotis tvartu, bet ne žemės sklypu, kuriame atsakovė tiesiog piktybiškai krauna mėšlą iki šiol. Per kiemą eina savivaldybei priklausantis kelias, kuris yra įtrauktas į savivaldybės kelių sąrašą. Tas kelias veda į kaimynų ūkininkų sodyba, jų valdas, taip pat į Kultūros paveldui priklausantį Užėniškių piliakalnį. Mėšlas yra prie pat kelio, teka srūtos ir dvokas yra baisus. 2019 m. spalio mėn. Aplinkos Apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdyba nustačiusi pažeidimus, pradėjo atlikinėti administracinį tyrimą ir davė atsakovei nurodymus dėl mėšlo krovimo. 2019 m. lapkričio 21 d. Anykščių aplinkos apsaugos inspekcija surašė apžiūros aktą, kuriame buvo surašyti pažeidimai. Šiame patikrinime dalyvavo ieškovė ir pasirašė ant akto, o apeliantė viską neigė, pareikšdama, kad ir toliau kraus mėšlą, ir akto nepasirašiusi pasišalino. Deklaravus žemės plotą, ieškovė gavo įspėjimą iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros dėl kraunamo mėšlo ir perspėjimą, kad jeigu 2021 m. deklaruojant žemę vis dar bus mėšlo krūvos, ieškovė negaus išmokų ir gali būti skiriama bauda. 22. Pažymi, jog šiltnamio liekanos (lentos, pagaliai, skudurai) yra sukrautos atsakovės, o ne tėvų palikimas, taip pat ir ne kaimyno P. P.. Kad P. P. naudojasi ieškovės sklypu yra taip pat melas, jis tik nupjauna žolę deklaruojamame plote.
b Kadangi ūkinis pastatas (tvartas) priklauso ieškovei, o atsakovė juo naudojasi tik laikinai t. y. iki 2021 m. balandžio 2 d., ieškovė su tam tikrų institucijų specialistais privalo patikrinti elektros instaliaciją ir reikalui esant sutvarkyti.
23. Pažymi ir tai, kad atsakovės prašymas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą yra nepagrįstas, kadangi visas teismo procesas jau tęsiasi 5 m. ir 9 mėn., iš kurių ieškovė naudojosi nemokama antrine pagalba tik 2 m. Teikdama patikslintą ieškinį (surašytą 2018 m. spalio 31 d.), ji naudojosi mokomo advokato paslaugomis. Būtent apeliantė skundė visus Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų priimtus sprendimus. Ieškovė bylos nevilkino, į visus teismo posėdžius atvykdavo, kai tuo metu apeliantė vilkino ir iki šiol vilkina bylas bei naudojasi nemokama antrine pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
25. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir atsakovė įpareigota pašalinti ieškovės nuosavybės valdymo pažeidimus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti mėšlo krūvą bei šiltnamio griuvenas, lentas, šakas ir kitas šiukšles iš ieškovės naudojamo žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė įpareigota, teismo sprendimui įsiteisėjus, leisti ieškovei netrukdomai patekti į ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
26. Ieškovė A. B. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Laisvą laikraštį, Valstiečių laikraštį 2017 m. liepos 15 d. Nr. 54 (9693), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 21 d. Apžiūros aktą Nr. TVR34-68, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos 2019 m. spalio 22 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, fotonuotraukas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis pateiktų įrodymų (Apžiūros aktas, fotonuotraukos) buvo teikti pirmosios instancijos teismui ir šis juos priėmė į bylą, visi kiti įrodymai taip pat galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsisakytina juos priimti.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. B. M. ir atsakovė V. D. T. yra turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio valdymo pažeidimų ieškovė kreipėsi į teismą, bendraturtės. Šį turtą bylos šalys paveldėjo po jų motinos mirties (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiais 2018 m. lapkričio 14 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų ir 2019 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo procesiniais sprendimais nustatyta bylos šalių naudojimosi turtu tvarka, kurioje, be kita ko, nustatyta ieškovės teisė naudotis 3,1536 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančiais pastatais – ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), klėtimi, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įpareigota du metus leisti ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis (laikyti gyvulius) atsakovei, o atsakovė įpareigota per du metus nuo sprendimo (2019 m. balandžio 2 d.) įsiteisėjimo dienos atlaisvinti šį ūkinį pastatą.
28. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį, be kita ko, siekdama, kad būtų pašalinti ieškinyje įvardyti jos, kaip žemės sklypų ir pastatų bendraturtės ir naudotojos, teisių pažeidimai, nesusiję su šio turto valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis). Savo teisių pažeidimą pirmosios instancijos teisme ieškovė grindė, be kita ko, teigdama, kad pilna apimtimi negali naudotis žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas jai naudotis, nes jame yra atsakovės sukrauta itin didelė mėšlo krūva, iš kurių teka srutos, kurios per paviršinius ir gruntinius vandenis skverbiasi į šulinį, geriasi į žemę, sklinda nemalonus kvapas, skraido musės, dėl šios mėšlo krūvos ieškovė gali netekti arba gauti mažesnę išmoką už deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemės plotą, gauti baudas, dėl smarvės ir netvarkos mažėja turto vertė bei patrauklumas, galimybė juo laisvai naudotis. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai paskirtame naudotis žemės sklype yra atsakovės naudoto šiltnamio liekanos – krūva pagalių, lentų, taip pat atsakovės laikomos šakų krūvos, prie ūkinio pastato yra atsakovės paliktos įvairios šiukšlės, o ant ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iki 2021 m. balandžio 2 d. atsakovei leista naudotis, kabo neizoliuoti, neįkasti į žemę laidai, dėl ko kyla pavojus ieškovės ar kitų asmenų gyvybei ir būtina patikrinti elektros instaliaciją šiame pastate. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad gyvulių mėšlas, šiltnamio griuvenos, lentos, šakos ir kitos šiukšlės atsirado atsakovei vykdant ūkinę veiklą ir jų laikymas ieškovei priskirtame naudotis žemės sklype pažeidžia ieškovės teisę nevaržomai naudotis žemės sklypu, be to, atsakovė nepagrįstai riboja ieškovei patekimą į ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).
29. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuoja, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad mėšlo sandėliavimo vieta prie ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ji turi pagrįstą teisę naudotis iki 2021 m. balandžio 2 d., kadangi iki šios datos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi jai buvo leista naudotis pačiu ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, jog mėšlo pašalinimas iš ieškovės naudojamo žemės sklypo nėra apsunkintas ar negalimas, kadangi teisės aktai draudžia mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d.
30. Pasisakydama dėl pirmojo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo aspektu, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 38 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar ieškovės teises suvaržiusi atsakovė elgiasi teisėtai, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-250-278/2019, ieškovė buvo įpareigota leisti atsakovei iki 2021 m. balandžio 2 d. naudotis ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio yra sukrauta mėšlo krūva. Pagal nurodytą sprendimą ieškovė nebuvo įpareigota leisti atsakovei naudotis ieškovei priskirtu žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliuoti jame mėšlą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mėšlas laikomas specialiai įrengtoje mėšlidėje, kuri yra ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Papildomai pažymėtina, kad tokius atsakovės teiginius iš esmės paneigia byloje esantys duomenys. Iš byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 21 d. Apžiūros akto Nr. TVR34-68 duomenų matyti, jog apžiūros atlikimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė susikaupusį tirštąjį mėšlą sandėliuoja rietuvėse (krūvose) lauke prie tvarto, pati atsakovė nurodė, kad prieš sandėliuojant mėšlą, buvo suformuotas šiaudų paklotas, skirtas srutoms ir skysčiams nuo mėšlo sugerti bei žemės pylimas apie mėšlo krūvą, tačiau apžiūrą atlikusiems specialistams vizualiai jokio šiaudų pakloto nesimatė, patikrinti, ar po mėšlu jis suformuotas, galimybių nebuvo, žemės pylimo, apsaugančio srutų nutekėjimą iš mėšlo krūvos taip pat nebuvo. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieškovei priskirtame žemės sklype atsakovės sandėliuojamas mėšlas netrukdo ieškovei naudotis žemės sklypu. Apžiūros akto duomenys patvirtina, kad mėšlo rietuvė neapsaugota nuo srutų nutekėjimo į aplinką, vienoje vietoje pastebėta iš rietuvės besisunkiančią susikaupusių srutų bala, šiuo metu mėšlas yra sukrautas 11 m atstumu nuo sklype esančio šachtinio šulinio, t. y. pažeidžiant mažiausią leistiną sanitarinį 20 m atstumą tarp šachtinio šulinio ir mėšlidės. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės teises suvaržiusi atsakovė elgiasi teisėtai (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, sandėliuodama mėšlą ieškovei priskirtame naudotis žemės sklype, pažeidžia ieškovės teisę nevaržomai naudotis tuo žemės sklypu, ir įpareigojo mėšlo krūvą iš ieškovei priskirto naudotis žemės sklypo pašalinti.
32. Dėl antrojo argumento teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 18 punktą, draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias pavasario ir (ar) rudens hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę pašalinti mėšlo krūvą iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas 3,1536 ha, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja aukščiau nurodytoms įsakymo nuostatoms, tačiau nurodyta aplinkybė, priešingai nei nurodo apeliantė, nedaro skundžiamos sprendimo dalies neteisėta ir nesudaro pagrindo šią sprendimo dalį panaikinti. Nors iki bylos išnagrinėjimo atsakovė iš esmės realizavo savo interesą dar kurį laiką sandėliuoti mėšlą ieškovei priskirtame naudotis žemės sklype (beveik dvejus metus), tačiau atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą dėl mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas atidėti sprendimo šioje dalyje, nustatant vykdymo terminą nuo 2021 m. balandžio 1 d. (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliantės nuomone, ieškovė neturi jokio pagrindo patekti į ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi jai vienai buvo leista naudotis šiuo pastatu iki 2021 m. balandžio 2 d., todėl sprendimas šioje dalyje taip pat turėtų būti panaikintas.
35. Atmesdama kaip nepagrįstą šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-250-278/2019, nustatyta ieškovės teisė naudotis ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. 4398-8008-3040, ieškovė taip pat įpareigota du metus ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. 4398-8008-3040, leisti naudotis (laikyti gyvulius) atsakovei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendime nėra nustatytas apribojimas ar draudimas ieškovei patekti į minėtą ūkinį pastatą. Dėl nurodyto pripažintina, jog apeliantės įsitikinimas, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi jai vienai suteikta teisė naudotis ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. 4398-8008-3040, iki 2021 m. balandžio 2 d., yra visiškai nepagrįstas ir nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti sprendimą šioje dalyje.
36. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantės įsitikinimu, dėl šališko ir neteisingo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, sprendimo motyvai yra grindžiami tik ieškovei palankiais įrodymais, o atsakovei palankūs įrodymai yra atmesti.
37. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
38. Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi šalių ir liudytojų paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, ir nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nevertintina kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas neįvertino atsakovės ir kai kurių liudytojų paaiškinimų. Nagrinėjamoje byloje atsakovės ir liudytojų parodymai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai. Skundžiamame sprendime taip pat įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimais ir atsakovės atsikirtimais. Apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis ar teismo nešališkumu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra neteisingas, nes teismas netinkamai paskaičiavo teismo sprendimu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Apeliantės nuomone, ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo vienuolika reikalavimų, o teismas sprendimu patenkino tik penkis., be to, ieškovė byloje pateikdama ieškinį, tris patikslintus ieškinius ir du atskiruosius skundus, piktnaudžiavo jai suteikta nemokama teisine pagalba.
41. Pagal kasacinio teismo praktika, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje, be kitų reikalavimų, patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 10 kalendorinių dienų atlaisvinti jai skirtą naudoti klėtį, unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas į juos patekti (nes jie atsakovės užrakinti), perduoti raktą nuo bendrai skirto naudotis šulinio, nustatyti sprendimo nevykdymo teisines pasekmes (patikslinto ieškinio trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai). Bylos duomenys patvirtina, kad viso proceso metu tiek ieškovės, tiek teismo atsakovė buvo raginama perduoti raktus nuo minėtų pastatų bei šulinio. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad pastatai yra atlaisvinti, jokių kliūčių juos naudoti nėra, atsakovė nurodė, kad yra pasirengusi perduoti raktus. Iš 2020 m. spalio 19 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų matyti, jog atsakovei iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. raktų neperdavus, ieškovė policijos pareigūnų akivaizdoje nuėmė pakabinams spynas nuo jai skirtų naudoti pastatų ir bendrai naudoti skirto šulinio. 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu ieškovė atsisakė patikslinto ieškinio 3 ir 4 reikalavimų. Atsižvelgusi į nurodytas ieškovės dalies patikslinto ieškinio atsisakymo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakyta reikalavimų dalis negali būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovės naudai. Patikslinto ieškinio trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų pareiškimą nulėmė pačios atsakovės elgesys – atsakovė ilgą laiką neperdavė ieškovei raktų nuo ieškovei skirtų naudoti pastatų ir bendrai naudoti skirto šulinio, nors iki ieškinio pareiškimo ir visą procesą buvo raginama tai padaryti. Kadangi skundžiamu sprendimu iš septynių ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų buvo patenkinti penki, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų dalis byloje sudaro apie 72 proc., o atmestų – apie 28 proc. Patikslintų ieškinių, atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių padavimas pats savaime nelaikomas piktnaudžiavimu teise, jeigu tai nėra daroma nesąžiningai, pvz., jau išsprendus analogišką prašymą, arba įsitikinus, kad skundas paduodamas nepagrįstai. Ieškovės teisę teikti tokius procesinius dokumentus byloje yra įtvirtina civilinio proceso nuostatos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
44. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria išspręstas įpareigojimo pašalinti mėšlo krūvą klausimas, ir ją išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovę V. D. T. pašalinti mėšlo krūvą iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas 3,1536 ha, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismo sprendimo vykdymo terminą skaičiuoti nuo 2021 m. balandžio 1 d.“.
Likusią Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.