Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-291-1076/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: 1A-291-1076/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00013-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Pašilis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: S. S.
Advokatai: Ramūnas Vanagas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-1076/2022Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00013-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistajai S. S. ir jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, S. S. paskirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis. Atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, S. S. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nustatyta, kad bausmės atlikimo pradžia yra S. S. sulaikymo diena.

Iš S. S. nuspręsta konfiskuota 219 830,66 Eur valstybės naudai.

Iš S. S. priteista 106,67 Eur valstybei už advokato suteiktą teisinę pagalbą teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. būdama (duomenys neskelbtini), reg. Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. sav., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke, direktore ir kasininke, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, disponuodama bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais – 2018 m. sausio 31 d. kasos likučiu 8 700,35 Eur, 2018 m. vasario 28 d. kasos likučiu 14 704,48 Eur, 2018 m. kovo 31 d. kasos likučiu 29 470,80 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. kasos likučiu 41 296,42 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. kasos likučiu 52 394,07 Eur, 2018 m. birželio 30 d. kasos likučiu 60 062,15 Eur, 2018 m. liepos 31 d. kasos likučiu 66 171,32 Eur, 2018 m. rugpjūčio 31 d. kasos likučiu 77 068,55 Eur, 2018 m. rugsėjo 30 d. kasos likučiu 85 687,79 Eur, 2018 m. spalio 31 d. kasos likučiu 89 157,87 Eur, 2018 m. lapkričio 30 d. kasos likučiu 97 632,81 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. kasos likučiu 108 967,38 Eur, 2019 m. sausio 31 d. kasos likučiu 117 802,83 Eur, 2019 m. vasario 28 d. kasos likučiu 121 790,77 Eur, 2019 m. kovo 31 d. kasos likučiu 136 614,11 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. kasos likučiu 148 405,20 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. kasos likučiu 157 342,30 Eur, 2019 m. birželio 30 d. kasos likučiu 157 640,97 Eur, 2019 m. liepos 31 d. kasos likučiu 168 215,41 Eur, 2019 m. rugpjūčio 31 d. kasos likučiu 175 745,83 Eur, 2019 m. rugsėjo 30 d. kasos likučiu 186 301,65 Eur, 2019 m. spalio 31 d. kasos likučiu 181 540,62 Eur, 2019 m. lapkričio 30 d. kasos likučiu 181 594,05 Eur ir 2019 m. gruodžio 31 d. esant kasos likučiui 184 033,71 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 160 pagrindu išsimokėjo sau 184 000 Eur avansą įmonės gamybinėms patalpoms pirkti. Tačiau ji gamybinių patalpų nenupirko ir apskaitos dokumentais nepagrindė šių piniginių lėšų panaudojimo bendrovės veikloje, kadangi šias pinigines lėšas tyčia pasisavino.

1.1. Be to, S. S. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. tyčia pasisavino kasoje buvusias pinigines lėšas – 35 830,66 Eur. Ji disponuodama bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais – 38 490,66 Eur, t. y. 2020 m. sausio 31 d. kasos likučiu 15 350,27 Eur, 2020 m. vasario 28 d. kasos likučiu 29 180,08 Eur, 2020 m. kovo 31 d. kasos likučiu 41 640,73 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. kasos likučiu 49 095,21 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. kasos likučiu 47 511,01 Eur, 2020 m. birželio 30 d. kasos likučiu 47 964,97 Eur, 2020 m. liepos 31 d. kasos likučiu 45 149,90 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. kasos likučiu 42 441,52 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos likučiu 41 676,81 Eur, 2020 m. spalio 31 d. kasos likučiu 39 528,28 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. kasos likučiu 39 571,04 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. kasos likučiu 38 887,52 Eur, 2021 m. sausio 31 d. kasos likučiu 38 352,20 Eur, 2021 m. vasario 28 d. kasos likučiu 38 490,66 Eur, 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus patikrinimą ir nustačius kasoje 38 490,66 Eur piniginių lėšų trūkumą, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių 35 830,66 Eur panaudojimą.

1.2. Taip laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. S. S. pasisavino didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 219 830,66 Eur.

2. S. S. taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. būdama (duomenys neskelbtini) direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia pažeidė:

2.1. 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos dokumentai <…> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 punktą, kuris numato, kad minimalus dokumentų saugojimo terminas 10 metų – ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros <...> kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“;

2.2. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuris numato, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>“; 16 punktą, kuris numato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, ir apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

2.3. Ji, disponuodama bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, pasisavinusi dalį šių grynųjų pinigų, neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose iš viso 2 660 Eur piniginių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, tai yra, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. panaudojusi (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, įsigijo nerūdijančio plieno lentynų, nerūdijančio plieno indų džiovyklų, naudotą šaldytuvą, įrangos remonto paslaugų, šių prekių, paslaugų įsigijimo iš viso už 1 660 Eur nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė šių piniginių lėšų panaudojimo.

2.4. Be to, ji laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., panaudojusi (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, įsigijo remontui skirtų medžiagų bendrovės reikmėms iš viso už 1 000 Eur, įsigijimo dokumentų į apskaitą neįtraukė ir, nenustačiusi dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė šių piniginių lėšų panaudojimą.

2.5. Tokiu būdu S. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3. Apeliaciniame skunde S. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

3.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. S. niekada nesiekė apsunkinti ikiteisminio tyrimo proceso. 2021 m. rugsėjo 9 d., 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. lapkričio 16 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu apeliantė aiškiai nurodė, kad: prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, kurių metu pasisavino (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – iš viso 219 830,66 Eur, ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino kritiškai. Suvokdama savo atsakomybę, su (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį įsipareigojo atlyginti (duomenys neskelbtini) žalą – iš viso 219 830,66 Eur iki 2031 m. lapkričio 16 d., mokėjimus vykdant dalimis (pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d. vis didėjančiomis įmokomis dėl nuteistosios dabartinės finansinės būklės ir Covid-19 pandemijos).

3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157/2009, kurioje nurodyta, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys, ne tik nepaneigia valstybei padarytos turtinės žalos, kuri iki šiol neatlyginta, bet ir patvirtina, kad ši aplinkybė kaip tik yra pagrindas turto konfiskavimui taikyti, nes pagal jau suformuotą teismų praktiką BK 72 straipsnis paprastai netaikomas, jeigu byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Kadangi civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, o turtinė žala neatlyginta, teismas turėjo spręsti klausimą dėl iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimo. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus teismas privalo konfiskuoti.

3.3. Apeliantė pažymi, kad ji buvo vienintelė (duomenys neskelbtini) akcininkė bei direktorė ir susitarti dėl žalos atlyginimo galėjo ir nesikreipdama į teismą, priešingu atveju būtų dar labiau padidėjusios (duomenys neskelbtini) išlaidos, kadangi vien žyminio mokesčio būtų reikėję sumokėti apie 1 312,00 Eur.

3.4. Apeliantė taip pat pažymi, jog ji turi ilgalaikę patirtį kepimo/ konditerijos gamyboje, krovos darbuose, todėl atkūrus (duomenys neskelbtini) veiklą, būtų grąžintos pasisavintos piniginės lėšos.

3.5. 2021 m. lapkričio 16 d. sutartyje dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) S. S. įsipareigojo: 2022 m. kas mėnesį mokėti po 50 Eur (viso sumokėti 600 Eur); 2023 m. – po 100 Eur (viso sumokėti 1 200 Eur); 2024 m. – po 400 Eur (viso 4 800 Eur); 2025 m. – po 600 Eur (viso 7 200 Eur); 2026 m. – po 800 Eur (viso 9 600 Eur); 2027 m. – po 1 000 Eur (viso 12 000 Eur); 2028 m. – po 2 500 Eur (viso 30 000 Eur); 2029 m. – po 3 000 Eur (viso 36 000 Eur); 2030 m. – po 4 500 Eur (viso 54 000 Eur); 2031 m. iki lapkričio 1 d. kas mėnesį mokėti po 5 857 Eur, paskutinį mokėjimą iki lapkričio 16 d. sumokėti 5 857,66 Eur (viso sumokėti 64 430,66 Eur). (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad S. S. šio susitarimo nustatytais terminais sumokėjus visą 219 830,66 Eur sumą, jokių pretenziją dėl žalos kompensavimo neturės.

3.6. Nuteistoji S. S. su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimų patvirtinimus, jog nuo 2022 m. sausio mėn. iki gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) yra atlikti mokėjimai viso 250 Eur sumai. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas jos (S. S.) ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 16 d. sudarytą susitarimą dėl 219 830,66 Eur žalos atlyginimo vertino kritiškai, kadangi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, jog konfiskuotinu turtu laikomas ir BK uždraustos veikos rezultatas, o bylos duomenys patvirtina, kad S. S. darydama nusikalstamas veikas neteisėtai praturtėjo. Esant tokiai situacijai, nuteistoji yra priversta stabdyti savo įmonės veiklą, nes yra skolinga įmonei ir valstybei po 219 830,66 Eur, viso 439 661,32 Eur.

3.7. Apeliantės įsitikinimu, apygardos teismas, paskyręs realią laisvės atėmimo bausmę, peržengė protingumo bei teisingumo principus, todėl nuteistosios atžvilgiu turi būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

3.8. Apeliantė sutinka, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai įvertino tai, kad viena iš nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 183 straipsnio 2 dalis). Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių nenumato. Pažymi, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo tarpu yra nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistoji taip pat nurodo, kad ji teisiama pirmą kartą, turi tris vaikus, tame tarpe nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Kartu su ja taip pat gyvena sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nedirba ir nesimoko, tačiau apsisprendęs dėl specialybės ketina nuo šių metų rugsėjo pradėti mokytis. Abiem kartu gyvenantiems vaikams reikalingas mamos palaikymas, šiluma ir parama. Apeliantei atliekant laisvės atėmimo bausmę, abu vaikai liktų be mamos priežiūros ir rūpesčio, juos prižiūrėti turėtų apeliantės mama, kuriai pačiai reikalinga priežiūra (nustatytas 60 proc. nedarbingumas), arba kiti asmenys, tačiau, pasak apeliantės, tokia situacija netenkins nei šeimos, nei visuomenės poreikių.

3.9. Skirdamas bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog nusikalstamas veikas lėmė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) buhalterė L. V. buvo nedarbinga, t. y. S. S., nemokėdama tinkamai vesti buhalteriją, apsiėmė ją tvarkyti, ko pasėkoje netinkamai ir neleistinai naudojo įmonės pinigus. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantė pažymi, jog už pagal 2019 m. gruodžio 31 d. išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 160 išmokėtus grynuosius pinigus 184 000 Eur sumai ji ketino pirkti patalpas.

3.10. Kartu su apeliaciniu skundu S. S. pateikė savo vaikų pirminio psichologo vertinimo išvadą, kuri atlikta siekiant išsiaiškinti, kokie yra vaikų tarpasmeninių santykių ir vaikų prisirišimo su motina ir tėvu ypatumai, koks ryšys su seneliais bei kokį poveikį vaikų psichologinei būsenai darytų mamos atskirtis. Šioje išvadoje nustatyta, kad fiksuojamas vaikų artimo psichologinio ryšio palaikymas su mama, savo pastovią gyvenamą vietą vaikai apsibrėžia su mama. Vaikai nenori būti atskirti vienas nuo kito. Vaikų ryšys su tėvu nutrūkęs, nepastovus. Vaikai turi negatyvius prisiminimus santykyje su tėvu. Nustatyta abiejų vaikų saugumo jausmo pažeidimai, nerimo laipsnis aukštesnis už vidutinį dėl galimo išsiskyrimo su mama. Vaikų pasakojimuose pokalbio ir projekcinio vertinimo metu yra nurodomi konkretūs jų atžvilgiu atlikti veiksmai, yra paremta realiu jų pačių patyrimu santykiuose su mama ir tėčiu. Nenustatyta artimųjų poveikio vaikų gebėjimui teikti savo nuomonę apie konkrečias faktines aplinkybes. Pasak tyrimą atlikusios psichologės, pats faktas, kad vaikai gali netekti mamos fiksuotam laikotarpiui – mamai atliekant paskirtą bausmę, jų sąmonėse buvo užfiksuotas kaip išgąstis ir staigus praradimas. Neplanuotai išgirstas suaugusiojo pateiktas faktas vaikams pasėjo nesaugumo būseną ir nerimą.

3.11. Apeliantės įsitikinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų jos vaikus, jos ir vaikų gana glaudžius ir tvirtus tarpusavio ryšius. Šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Nuteistosios nuomone, nagrinėjamu atveju tinkamiausia ir teisingiausia bausmė galėtų būti laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

3.12. Nuteistosios apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji nedirba, nuo šių metų sausio registruojasi Užimtumo tarnyboje, jai mokama 530 Eur bedarbio išmoka, turi du vaikus, taip pat kitų finansinių įpareigojimų, todėl paskyrus bausmės rūšį – baudą, jos finansinė padėtis dar labiau pablogėtų, tokia bausmė galėtų dar labiau ją sužlugdyti ir bausmės tikslai nebus pasiekti.

3.13. Nuteistoji S. S. prašo atsižvelgti į jos asmenybę, gyvenimišką situaciją bei siekį pašalinti pasekmes ir, vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti laisvės apribojimo bausmę (kaip pavyzdys pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175-654-2021).

3.14. Apeliantė taip pat prašo atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta didelė 219 830,66 Eur žala jos valdomai įmonei bei valstybei, todėl, siekiant įpareigoti ją realiai sušvelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, skirti įpareigojimą bausmės atlikimo metu kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui po 250 Eur, mokėti valstybei ar (duomenys neskelbtini) padarytai žalai atlyginti. Galiausiai nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, jog panašaus pobūdžio bylose reali laisvės atėmimo bausmė taikyta nebuvo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-576/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-898/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-348/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-283-487/2020).

III. Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistoji S. S. teigė, kad šiuo metu nedirba, gyvena iš bedarbio pašalpos. Nuo rugsėjo mėnesio pradės dirbti virėja Palangoje restorane (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veikla šiuo metu nevyksta, įmonė neturi darbuotojų. Ji pati (duomenys neskelbtini) dirbo 8 metus, iš pradžių uždirbo minimumą, po 5-6 metų atlyginimas pakilo iki 1 500 Eur. Yra sudariusi susitarimą su įmone dėl žalos atlyginimo ir grafiko, 2022 m. numatytą sumą sumokėjo. Praeis kažkiek laiko, kol atgaivins įmonę ir uždirbs tokią sumą, kuri numatyta kaip grąžintina. Šiuo metu įmonės situacija bloga, bet mano, kad galima įmonės veiklą atgaivinti, tik reikia noro. Su ja kartu gyvena sūnus ir (duomenys neskelbtini) gimimo dukra. Jos mama gyvena atskirai, bet mama dažnai būna kartu, nes turi sveikatos problemų. Dėl to, kur išleista pasisavinta pinigų suma, lieka prie parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kad pinigai buvo išleisti, jokio nekilnojamojo turto nepirko.

5. Baigiamųjų kalbų metu nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistajai neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės ir turto konfiskavimo. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios S. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sutinka, jog pirmosios instancijos teismo už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė yra pernelyg griežta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas šią bausmę švelninti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kartu švelnintina ir galutinė S. S. paskirta bausmė. Be to, atsižvelgus į apeliantės pateiktus dokumentus, yra pagrindas sumažinti iš jos konfiskuotiną pinigų sumą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindais.

Dėl S. S. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigia, kad jai paskirta bausmė nėra teisinga ir yra aiškiai per griežta, apeliaciniame skunde prašo taikyti remiasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-489/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-648/2020). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – asmens nubaudimą.

9. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė padarė du nusikaltimus, atsižvelgė į jų pavojingumą (vienas iš padarytų nusikaltimų – sunkus), kaltės formą (abu nusikaltimai tyčiniai), apeliantės asmenybę apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista, nedirba ir yra išlaikoma vaikų, ateityje planuoja dirbti), padarytos žalos dydį (pasisavintų pinigų suma ženkliai viršija 250 MGL sumą, nepateikti objektyvūs duomenys, kad apeliantė galėtų atlyginti žalą), BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai, tačiau aptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Jomis remdamasis pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą apeliantei paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė artimesnę minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistoji neteisėtai pasisavino didelę pinigų sumą. Kita vertus, kitos bylos aplinkybės suteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajai realios laisvės atėmimo bausmės neskirti. S. S. iki jei inkriminuotų nusikaltimų padarymo nebuvo teista; nors padaryta žala yra ženkli, tačiau nagrinėjamoje bylose susiklostė specifinė – nusikaltimas yra ekonominio pobūdžio, o apeliantė yra vienintelė žalą patyrusios (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė (4 t., b. l. 85-89), pati įmonė šiuo metu nors ir nevykdo veiklos, visgi yra veikianti ir turtinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo bent jau šiuo metu nėra pareiškusi. Sprendžiant dėl nuteistajai skirtinos bausmės itin didelę reikšmę turi ir individualios S. S. šeiminės aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog apeliantė iš yra susilaukusi 3 vaikų (4 t., b. l. 66-67). Vienas iš jų jau yra suaugęs ir gyvena atskirai, tačiau kiti du apeliantės vaikai (viena iš jų tebėra nepilnametė) ligi šiol gyvena kartu su ja. Apeliantė, kartu su skundu, pateikė pirminio psichologinio vertinimo išvadą (5 t., b. l. 37-40) kurioje teigiama, kad veikų emocinis ryšys su mama stiprus, vaikai ją myli ir palaiko, gerbia jos autoritetą, priima jos pastangas dėl vaikų gerovės. Biologinis tėtis nepadeda finansiškai. Apeliantės dukra pas jį kartas nuo karto nuvažiuodavo, bet paskutinius pusę metų iki interviu su psichologe (išvada parengta 2022 m. gegužės 3 d.) nebesilankė, nes tėvas negražiai apkeikė šeimą. Apeliantės sūnus su tėvu apskritai nebendrauja. Taigi mama (apeliantė) turi viena rūpintis vaikais, jų auklėjimu ir priežiūra. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti išvados teiginiu, kad ir trumpalaikis nuteistosios atskyrimas nuo savo vaikų, neabejotina, kad jiems padarytų neigiamą įtaką, ypač turint omenyje, kad apeliantės dukra šiuo metu yra sulaukusi paauglystės amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Be to svarbu ir tai, jog abu kartu su apeliante gyvenantys vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems patiems savarankiškai užsitikrinti materialinį savęs išlaikymą būtų arba sudėtinga (sūnaus G. S. atveju) arba apskritai neįmanoma (dukros B. S. atveju), o kiti šeimos nariai ar artimi asmenys galėtų teikti nebent tik itin ribotą materialinę paramą (atskirai nuo motinos gyvenantis vyriausiasis sūnus pats turi sukūręs šeimą (4 t., b. l. 188-193); apeliantės motina yra sulaukusi pensinio amžiaus, netekusi 60 proc. darbingumo (5 t., b. l. 42)) arba jos, tikėtina, visai neteiktų (pasak apeliantės, biologinis vaikų tėvas alimentų nemokėjo (4 t., b. l. 188-193), interviu su psichologe metu apeliantės vaikai B. S. ir G. S. atmetė tikimybę, kad tėvas jais rūpinsis (5 t., b. l. 37-40)). Be to, apeliantė nurodė, kad turi rūpintis savo pasiligojusia motina. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantė iki pat sustojant (duomenys neskelbtini) veiklai pastoviai vertėsi vienokia ar kitokia darbine veikla (4 t., b. l. 83-84), šiuo metu nors ir nedirba, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 44), kas rodo apeliantės suinteresuotumą ir dedamas pastangas užtikrinti kuo didesnę savo šeimos materialinę gerovę.

11. Vertinant šių aplinkybių visumą kartu su tuo, jog apeliantė prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamas veikas, yra teisiama pirmą kartą, nors anksčiau ir yra bausta administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjusi (neturima duomenų tik apie paskutinės paskirtos baudos sumokėjimą (4 t., b. l. 69-82) ir kad nėra pagrindo jos elgesį vertinti kaip sistemingai priešingą teisei elgesį, laikytina, kad laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg griežta, ir išskyrus atpildo nubaudimą neturėtų jokio kito tikslo. Kadangi BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajai skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teisėjų kolegija šiuo atveju nustato maksimalų BK 48 straipsnyje numatytą laisvės apribojimo bausmės terminą bei kartu skiria apeliantei įpareigojimą neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Įvertinus bylos aplinkybes, kad padaryta nusikalstama veika ekonomikai nėra susijusi su lankymusi tam tikrose vietose, kaip ir nekyla abejonių dėl nuteistosios socializacijos, kartu su laisvės apribojimo bausme nustatyti intensyvią priežiūrą S. S. šiuo atveju nėra tikslinga.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantė taip pat buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą jai paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Šios bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai) ir nuteistajai skiriama 2 metų laisvės apribojimo bausmė, kartu įpareigojant apeliantę įpareigojimą neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kadangi apeliantė savo kaltę pripažino, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrintos laisvės apribojimo bausmę terminas mažinamas vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis).

Dėl turto konfiskavimo

13. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimu. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2020).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, padarydama BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasisavinant (duomenys neskelbtini) pinigus – 219 830,66 Eur, tokiu būdu neteisėtai praturtėjo. Todėl ši pinigų suma laikytina apeliantės padaryto nusikaltimo rezultatu ir atitinka konfiskuotino turto požymius. Šios aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau nurodo į baudžiamąją bylą pateiktą 2021 m. lapkričio 16 d. sutartį (4 t., b. l. 35-37). Joje patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) patyrė 219 830,66 Eur turtinę žalą, kurią apeliantė įsipareigoja atlyginti iki 2031 m. lapkričio 16 d. atlikdama mokėjimus dalimis (pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d.) tokiomis sąlygomis: a) 2022 m. kas mėnesį mokama po 50 Eur (viso 600 Eur); b) 2023 m. kas mėnesį mokama po 100 Eur (viso 1200 Eur); c) 2024 m. kas mėnesį mokama po 400 Eur (viso 4 800 Eur); d) 2025 m. kas mėnesį mokama po 600 Eur (viso 7 200 Eur); e) 2026 m. kas mėnesį mokama po 800 Eur (viso 9 600 Eur); f) 2027 m. kas mėnesį mokama po 1 000 Eur (viso 12 000 Eur); g) 2028 m. kas mėnesį mokama po 2 500 Eur (30 000 Eur); h) 2029 m. kas mėnesį mokama po 3 000 Eur (viso 36 000 Eur); i) 2030 m. kas mėnesį mokama po 4 500 Eur (viso 54 000 Eur); y) 2031 m. iki lapkričio 1 d. kas mėnesį mokama po 5 857 Eur, paskutiniu mokėjimu iki lapkričio 16 d. sumokama 5 857,66 Eur (viso 64 430,66 Eur). Apeliantės vertinimu, tokia sutartis yra laikytina susitarimu dėl žalos atlyginimo, dėl ko šioje byloje taikyti turto konfiskavimą negalima.

15. Teismų praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Taigi, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens ir žalą patyrusio asmens pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų gali eliminuoti galimybę taikyti turto konfiskavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliantės sutarties nelaiko tinkamu susitarimu dėl žalos atlyginimo; kolegijos vertinimu, tai yra tariamas sandoris siekiant išvengti turto konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio („Tariamojo sandorio negaliojimas“) 1 dalį tik dėl akių (taigi neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kaip tik ir susiklostė tokia situacija: Apeliantė yra direktorė ir vienintelė žalą patyrusios (duomenys neskelbtini) akcininkė (4 t., b. l. 85-89). Minėtą sutartį dėl žalos atlyginimo apeliantė pasirašė tiek savo kaip fizinio asmens vardu, tiek ir kaip (duomenys neskelbtini) atstovės (direktorės) vardu, iš ko spręstina, jog dėl visų sutarties sąlygų, dėl to, ar sutartis yra naudinga abiem jos pusėms, sprendė išimtinai tik pati apeliantė. Nors pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, 10 dalį bendrovės vadovui yra leidžiama vienvaldiškai sudaryti sandorius, taigi ir sudaryti sandorius su pačiu savimi (ką savaime draudžia CK 2.134 straipsnis), tačiau vadovas turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, lojaliai juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, vengti interesų konflikto. Sandoris gali prieštarauti atstovaujamojo interesams, jeigu jis yra visiškai nereikalingas ar atstovaujamajam nenaudingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019; Lietuvos apeliacinis teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-426/2014). Tarp apeliantės ir (duomenys neskelbtini) pasirašytos sutarties sąlygos, sprendžiant pagal apeliantės anksčiau gautą darbo užmokestį ir dabartines pajamas (apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) iš pradžių siekė minimumą, o po 5-6 metų siekė 1 500 Eur, šiuo metu gyvena iš bedarbio pašalpos, nuo rugsėjo dirbs restorane virėja), laikytinos visiškai nerealiomis, neįvykdytinomis, nes net ir nepaisant apeliantės ryžto ateityje dirbti ir gauti pajamas, nėra realaus pagrindo tikėtis, kad apeliantė galėtų tapti pajėgi sutartyje nurodytu grafiku mokėti nurodyto dydžio įmokas, kurios paskutiniais grafiko metais siekia po keletą tūkstančių, mokamų kas mėnesį. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija laiko šią sutartį pertekline, neatitinkančią tikrosios šalių valios, todėl laiko ją negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas, be kita ko, padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir siekia asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. siekia kompensuoti asmens patirtą žalą. Išieškant iš konfiskuoto turto civiliniam ieškiniui tenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką atlikęs asmuo netenka galimybės pasinaudoti iš nusikalstamos veikos gauta turtine nauda ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui. Dėl to pagal bendrą taisyklę tuo atveju, kai visiškai ar iš dalies įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo konfiskuoti kaltininko iš nukentėjusio asmens nusikalstamu būdu pasisavinti pinigai, išieškojimas pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamu būdu pasisavinant nukentėjusiojo pinigus, atlyginimo, priimtą pagal nukentėjusio asmens ieškinį, pareikštą po nuosprendžio priėmimo, nukreipiamas: 1) į konfiskuotą turtą – ta apimtimi, kuria įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo; 2) į kaltininko turtą – ta dalimi, kuria teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019). Taigi, tuo atveju, jei po šio teisėjų kolegijos nuosprendžio priėmimo ateityje dar būtų priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, kaip matyti iš pateikto išaiškinimo, tai nereikštų apeliantės dvigubo teisinės padėties apsunkinimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis būtų išsprendžiamas vykdymo procese.

17. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Priimti kitokį sprendimą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgiant į apeliantės pateiktus duomenis apie įmonei sumokėtus 250 eurų (5 t., b. l. 45-49), iš apeliantės konfiskuotina pinigų suma mažintina 250 Eur suma (iki 219 580,66 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. S. paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, kartu ją įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu S. S. pagal 183 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal 222 straipsnio 1 dalį, ir skirti S. S. 2 metų laisvės apribojimo bausmę, kartu ją įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. S. skirti galutinę bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą, kartu ją įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš S. S. valstybės naudai konfiskuotinos sumos dydį sumažinti nuo 219 830,66 Eur iki 219 580,66 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Justas NamavičiusEvaldas PašilisErnestas Rimšelis