Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-348/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1-130-348/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00002-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
MB „Tavix“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-348/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00002-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei (Vaičiulytei),dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei,kaltinamajam A. B.,civilinio ieškovo MB „Tavix“ atstovei A. B.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiima individualia veikla, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio, kuriame numatyta, kad už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsakingas įmonės vadovas, kadangi tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei nevedė apskaitos dokumentų registrų, nesilaikė to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurioje nurodyta, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsakingas įmonės vadovas bei 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurioje numatyta, kad ūkio subjekto apskaitos negali tvarkyti ūkio subjekto vadovas, kadangi būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 nesamdė buhalterio arba nesudarė jokios sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su apskaitos paslaugas teikiančia įmonę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pats, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkto, kuriame nurodyta, jog įmonės vadovas atsakingas, kad įmonėje būtų laikomasi šių taisyklių, kadangi įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė grynųjų pinigų kasos, dėl šių priežasčių pažeidė:

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodoma, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 punktą, kuriame nurodoma, kad pinigai iš kasos išimami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punktą, kuriame nurodoma, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, kadangi laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 apgaulingai tvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepildė atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, medžiagų apskaitos dokumentų (medžiagų pajamavimo orderių, medžiagų nurašymo aktų), medžiagų judėjimo apskaitos registrų, Didžiosios knygos, taip pat nepildė darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pinigų judėjimo apskaitos registrų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, skolų tiekėjams ir pirkėjams registrų, sąskaitų faktūrų registrų, kasos knygos, nors įmonėje atsiskaitymas už suteiktas paslaugas ir pirktas prekes dažniausiai vyko grynaisiais pinigais (nuo 2018 m. birželio tik grynaisiais pinigais), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose:

- 2017-04-28 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0028, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-04-28 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0029, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 109,75 Eur;

- 2017-04-28 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0030, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 233,53 Eur;

- 2017-05-02 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0031, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 21,18 Eur;

- 2017-05-02 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0032, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 42,35 Eur;

- 2017-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0033, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 84,10 Eur;

- 2017-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0034, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas J. K. prekės/paslaugos suma su PVM 18,76 Eur;

- 2017-05-04 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0035, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 84,10 Eur;

- 2017-05-05 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0036, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 59,17 Eur;

- 2017-05-05 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0037, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 233,53 Eur;

- 2017-05-08 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0038, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 72,00 Eur;

- 2017-05-08 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0039, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 63,53 Eur;

- 2017-05-08 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0040, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 48,88 Eur;

- 2017-05-08 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0041, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 70,48Eur;

- 2017-05-09 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0042, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 29,65 Eur;

- 2017-05-09 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0043, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 108,90 Eur;

- 2017-05-12 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0044, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 50,82 Eur;

- 2017-05-16 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0047, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 157,30 Eur;

- 2017-05-19 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0049, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės/paslaugos suma su PVM 102,85 Eur;

- 2017-05-24 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0050, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 29,65 Eur;

- 2017-05-24 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0051, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 15,97 Eur;

- 2017-05-24 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0052, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „Pas mus“, prekės/paslaugos suma su PVM 15,97 Eur;

- 2017-05-24 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0053, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 21,18 Eur;

- 2017-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0054, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 100,43 Eur;

- 2017-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0055, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 101,64 Eur;

- 2017-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0056, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0057, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „Saulės pica“, prekės/paslaugos suma su PVM 52,03 Eur;

- 2017-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0058, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas J. K. prekės/paslaugos suma su PVM 19,06 Eur;

- 2017-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0059, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas G. P. prekės/paslaugos suma su PVM 15,97 Eur;

- 2017-05-26 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0060, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 36,60 Eur;

- 2017-05-26 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0061, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 21,18 Eur;

- 2017-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0063, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0064, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 42,35 Eur;

- 2017-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0065, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 111,56 Eur;

- 2017-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0066, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas J. K. prekės/paslaugos suma su PVM 27,23 Eur;

- 2017-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0067, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „Pas mus“, prekės/paslaugos suma su PVM 40,78 Eur;

- 2017-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0068, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „Saulės pica“, prekės/paslaugos suma su PVM 48,40 Eur;

- 2017-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0069, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 70,12 Eur;

- 2017-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0070, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 84,70 Eur;

- 2017-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0071, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 70,60 Eur;

- 2017-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0072, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 12,71 Eur;

- 2017-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0073, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas P. S. prekės/paslaugos suma su PVM 33,09 Eur;

- 2017-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0074, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 16,94 Eur;

- 2017-06-06 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0075, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 99,22 Eur;

- 2017-06-06 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0076, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 50,82 Eur;

- 2017-06-06 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0077, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas G. P., prekės/paslaugos suma su PVM 7,74 Eur;

- 2017-06-09 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0078, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 32,00 Eur;

- 2017-06-09 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0079, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 37,21 Eur;

- 2017-06-09 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0080, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 29,65 Eur;

- 2017-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0081, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 62,13 Eur;

- 2017-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0082, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 21,18 Eur;

- 2017-06-13 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0083, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 108,90 Eur;

- 2017-06-13 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0084, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas J. K. prekės/paslaugos suma su PVM 29,65 Eur;

- 2017-06-13 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0085, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 21,18 Eur;

- 2017-06-14 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0086, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 56,27 Eur;

- 2017-06-14 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0087, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 39,75 Eur;

- 2017-06-15 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0088, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 63,53 Eur;

- 2017-06-19 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0089, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-06-19 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0090, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 49,25 Eur;

- 2017-06-19 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0091, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) ndv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 41,26 Eur;

- 2017-06-20 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0092, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 93,17 Eur;

- 2017-06-20 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0093, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-06-20 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0094, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 119,79 Eur;

- 2017-06-21 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0095, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 72,60 Eur;

- 2017-06-22 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0096, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas G. P., prekės/paslaugos suma su PVM 12,10 Eur;

- 2017-06-23 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0097, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 33,88 Eur;

- 2017-06-26 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0099, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 54,15 Eur;

- 2017-06-26 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0100, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 12,71 Eur;

- 2017-06-26 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0101, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 56,63 Eur;

- 2017-06-27 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0102, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 176,18 Eur;

- 2017-06-27 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0103, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 55,06 Eur;

- 2017-06-28 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0104, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 59,90 Eur;

- 2017-06-29 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0105, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas J. K. prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0106, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės/paslaugos suma su PVM 25,41 Eur;

- 2017-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LDR Nr. 0107, kurioje tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas (duomenys neskelbtini) indv. įmonė, prekės/paslaugos suma su PVM 37,51 Eur;

tyčia įformino tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – maisto prekių pardavimą, todėl dėl šių priežasčių visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad asmenys dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui, 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, kadangi būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 darbuotojams grynaisiais pinigais mokėjo darbo užmokestį, iš viso 4280 Eur, iš kurių

- už 2017 m. gruodžio mėnesį A. G. išmokėjo 100 Eur;

- už 2018 m. sausio mėnesį A. G. išmokėjo 100 Eur;

- už 2017 m. gruodžio mėnesį R. G. išmokėjo 100 Eur;

- už 2018 m. sausio mėnesį R. G. išmokėjo 100 Eur;

- už 2018 m. liepos mėn. I. Š. išmokėjo 30 Eur;

- už 2018 m. sausio mėn. M. T. išmokėjo 600 Eur;

- už 2018 m. vasario mėn. M. T. išmokėjo 150 Eur;

- už 2017 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 100 Eur;

- už 2017 m. sausio mėnesį T. V. išmokėjo 200 Eur;

- už 2017 m. balandžio mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. gegužės mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. birželio mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. liepos mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. rugpjūčio mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. rugsėjo mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. balandžio mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

- už 2017 m. spalio mėn. D. Ž. išmokėjo 400 Eur;

šios sumos tyčia neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nuo neoficialaus darbo užmokesčio, įvertinus taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, nesumokėjo 323,51 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1829,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš kurių darbdavio mokama suma (31,18 %) 1419,87 Eur, iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuojama (9 %) 409,84 Eur, 9,11 Eur garantinio fondo įmokų.

Dėl išvardintų pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B., būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusias bendrovei priklausančias pinigines lėšas, taip pat būdamas vieninteliu asmeniu, galinčiu disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 išgrynino 40048 Eur įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų:

- 2017-01-29 12:13 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 45 Eur;

- 2017-02-11 13:54 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2017-02-17 10:28 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 45 Eur;

- 2017-03-06 14:28 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1500 Eur;

- 2017-03-06 14:30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1500 Eur;

- 2017-03-06 14:30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1500 Eur;

- 2017-03-06 14:31 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1500 Eur;

- 2017-03-14 05:51 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvėje X X770 esančiame Perl terminale išgrynino 10 Eur;

- 2017-03-19 22:46 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 10 Eur;

- 2017-03-30 06:29 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvėje X X770 esančiame Perl terminale išgrynino 48 Eur;

- 2017-04-13 21:22 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 300 Eur;

- 2017-04-14 12:17 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 500 Eur;

- 2017-05-18 12:44 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 40 Eur;

- 2017-05-18 17:39 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-05-19 10:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-05-19 12:51 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 2000 Eur;

- 2017-05-19 12:52 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 2000 Eur;

- 2017-05-19 12:53 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 600 Eur;

- 2017-05-19 16:39 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2017-05-23 10:51 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 240 Eur;

- 2017-05-26 15:15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 20 Eur;

- 2017-05-27 01:15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 80 Eur;

- 2017-05-28 19:02 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 70 Eur;

- 2017-05-29 11:59 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2017-05-29 02:56 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 40 Eur;

- 2017-05-30 10:43 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-05-31 09:08 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 940 Eur;

- 2017-06-01 10:50 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-06-01 19:31 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 30 Eur;

- 2017-06-01 21:28 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2017-06-02 23:27 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 30 Eur;

- 2017-06-04 20:29 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 30 Eur;

- 2017-06-05 15:11 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 90 Eur;

- 2017-06-05 08:25 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 20 Eur;

- 2017-06-07 10:00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 20 Eur;

- 2017-06-07 15:48 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 70 Eur;

- 2017-06-08 08:15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 120 Eur;

- 2017-06-11 20:31 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 30 Eur;

- 2017-06-13 08:14 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 120 Eur;

- 2017-06-16 12:04 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 260 Eur;

- 2017-06-21 08:14 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 30 Eur;

- 2017-06-23 20:34 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 30 Eur;

- 2017-06-26 21:24 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 150 Eur;

- 2017-06-27 17:45 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 2470 Eur;

- 2017-07-07 18:53 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2017-07-10 12:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1300 Eur;

- 2017-07-14 21:13 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 300 Eur;

- 2017-07-14 21:14 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2017-07-18 14:01 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 10 Eur;

- 2017-07-18 17:26 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2017-07-18 18:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-07-19 18:36 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 140 Eur;

- 2017-07-22 19:58 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 250 Eur;

- 2017-07-25 09:49 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 500 Eur;

- 2017-07-26 15:35 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 10 Eur;

- 2017-07-26 08:38 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 10 Eur;

- 2017-08-02 14:33 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 2500 Eur;

- 2017-08-02 14:34 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 2500 Eur;

- 2017-08-02 14:35 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 500 Eur;

- 2017-08-02 21:12 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 300 Eur;

- 2017-08-02 21:12 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2017-08-03 09:17 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 140 Eur;

- 2017-08-06 10:36 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2017-08-07 12:34 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-08-07 17:20 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 300 Eur;

- 2017-08-10 18:45 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 480 Eur;

- 2017-08-10 06:18 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvėje X X770 esančiame Perl terminale išgrynino 50 Eur;

- 2017-08-17 20:47 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 150 Eur;

- 2017-08-17 09:08 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 40 Eur;

- 2017-11-16 17:09 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-11-27 09:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 10 Eur;

- 2017-12-01 13:54 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 300 Eur;

- 2017-12-02 14:20 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 700 Eur;

- 2017-12-14 17:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 600 Eur;

- 2017-12-14 17:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2017-12-15 17:24 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2017-12-19 11:15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-12-20 12:20 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2017-12-23 12:50 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 20 Eur;

- 2018-01-01 18:43 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 90 Eur;

- 2018-01-11 16:04 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1500 Eur;

- 2018-01-13 12:22 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 160 Eur;

- 2018-01-22 18:04 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1000 Eur;

- 2018-01-23 17:46 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 500 Eur;

- 2018-01-24 15:42 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2018-01-24 16:08 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 2000 Eur;

- 2018-01-24 16:09 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1000 Eur;

- 2018-01-26 17:30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 600 Eur;

- 2018-01-27 18:36 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2018-01-28 18:16 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 70 Eur;

- 2018-01-28 18:17 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2018-01-28 18:17 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 200 Eur;

- 2018-02-01 18:16 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 100 Eur;

- 2018-02-05 18:32 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 50 Eur;

- 2018-02-09 06:19 val. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje esančiame Perl terminale išgrynino 140 Eur;

- 2018-03-22 21:21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 400 Eur;

- 2018-03-31 20:04 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 300 Eur;

- 2018-04-03 11:07 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 20 Eur;

- 2018-04-24 13:48 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 520 Eur;

- 2018-04-24 14:49 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 150 Eur;

- 2018-05-08 7:31 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynino 1100 Eur;

šių piniginių lėšų neužpajamavo kasoje, neįrašė į avanso apyskaitas ir buhalteriniais dokumentais nepagrindė šių piniginių lėšų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti, o jas pasisavino.

Taip pat būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams ir juridiniams asmenims išrašytus kasos pajamų orderius, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 grynais pinigais gavo 39769,40 Eur pajamų:

- 2018-04-04 pagal kasos pajamų orderį (be Nr.) iš T. N. gavo 3000 Eur pajamų;

- 2018-04-15 pagal kasos pajamų orderį (be Nr.) iš T. N. gavo 2975 Eur pajamų;

- 2018-07-31 pagal kasos pajamų orderį Serija L Nr. 29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 6894,40 Eur pajamų;

- 2018-09-19 pagal kasos pajamų orderį Serija L Nr. 31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1900 Eur pajamų;

- 2018-09-24 pagal kasos pajamų orderį Serija L Nr. 32 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 20000 Eur pajamų;

- 2018-11-08 pagal kasos pajamų orderį Serija L Nr. 33 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 5000 Eur pajamų, iš kurių: 17669,04 Eurų sumos išleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti pateisino, pagrįsdamas kitų įmonių įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (prie jų prisegti kasos čekiai, pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderiai); 4280 Eurų sumą grynaisiais pinigais išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kaip darbo užmokestį, tačiau šios sumos neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą; o likusios grynaisiais pinigais gautos sumos 17820,36 Eurų (39769,40-17669,04-4280) panaudojimo nepagrindė, t.y. neįnešė jų į įmonės kasą arba banko sąskaitą, neįtraukė į avanso apyskaitas, nepateikė buhalterinių dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti, o jas pasisavino.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą 57868,36 Eur, iš kurių 40048 Eur išgrynino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios banko sąskaitos ir 17820,36 gavo grynais pinigais, dėl šios priežasties įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 57868,36 Eur nuostolį.

Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė pats 2015 metų gruodžio mėnesį. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 jis vienintelis tvarkė visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita susijusius dokumentus. Jis išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, jas pateikdavo VMI per internetinę sistemą, jo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras jis visas pateikdavo VMI, gautų PVM sąskaitų-faktūrų tiksliai negali pasakyti ar visas suvesdavo. Taip pat teikdavo Pelno deklaraciją. Kas metus teikdavo GPM deklaracijas, kas mėnesį PVM deklaracijas. Anksčiau jis samdė buhalterinę įmonę, bet pasidarė sunkiau su finansais, strigo atsiskaitymas su įmone, todėl tarpusavio sutarimu nutraukė bendradarbiavimą. Nutraukus bendradarbiavimą, visą buhalterinę apskaitą tvarkė pats, kaip mokėjo, kaip suprato. Jis aiškindavosi ir Sodroj, kaip ten ką tvarkyti. Pagrinde Sodrai teikdavo darbuotojų įdarbinimus, išdarbinimus, nedarbingumo laikotarpius, darbo užmokesčius, VMI teikdavo Sąskaitų registrus, PVM mokesčio deklaracijas, metines ataskaitas, GPM deklaracijas, paskutiniu metu viskas sušlubavo ir už 2018 metus niekas nėra pateikta. Sodra lyg pati išdarbino visus žmonės. Šiuo metu įmonė nevykdo veiklos, įmonėje yra 0 darbuotojų. Prieš tai minimą informaciją teikdavo internetu, popierinių variantų jis nesispausdindavo. Tokie dokumentai, kaip pajamų ir išlaidų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai kartais buvo pildomi, kartais ne, išrašydavo tik paprašius žmogui, nes buvo tokiu atveju, kai darbuotojai prašydavo darbo užmokestį jiems mokėti grynaisiais, nes iš kortelės atskaičiuoja antstoliai, todėl paimdavo jų parašą ant atlyginimo išmokėjimo žiniaraščio. Grynųjų pinigų kasą niekada nebuvo vedama, kasos knygos netūrėjo. Darbo laiko žiniaraščius pildydavo, jie gal būdavo padriki, bet pildė, nes tuos duomenis reikėjo pateikti Sodrai. Darbo užmokesčio žiniaraščių nepildydavo. Atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų nepildė. Medžiagų pajamavimo orderių ir medžiagų nurašymo aktų nepildė. Visas sąskaitas faktūras suvesdavo visada internetu į IMAS programą, šie duomenis jam atrodė svarbiausi ir visada juos pildydavo. Realiai visi grynieji būdavo pas jį ir jis juos valdydavo. Atsiskaitymų bei skolų su tiekėjais ir pirkėjais registrai nebuvo vedami, jis pats visada žinodavo, kam kiek reikia sumokėti ir kiek kas jam turi sumokėti. Didžioji knyga nebuvo vedama. Pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų pirminiai dokumentai - sąmatos, sutartis buvo vedamos. Darbuotojų darbo sutartys, kai kurios yra išsaugotos, bet buvo atvejų, kai jos nebuvo pasirašomos, o informaciją apie įdarbinimo pradžią ar pabaigą tiesiog pranešama Sodrai. Iš pradžių šiuos dokumentus, kuriuos paminėjo, kad pildė - pildydavo, 2017 metais pildydavo daugiau, 2018 metais turėjo gal vieną, gal du objektus, todėl tų dokumentų būtų nedaug, bet jie turėtų būti. Tie dokumentai, kuriuos pildė turėtų būti išsaugoti, netūrėtų būti išmėtęs. Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo pildoma, visą buhalterinę apskaitą pildė taip kaip suprato ir kaip mokėjo.

Dirbusius darbuotojus, kurie realiai dirbdavo statybų objektuose jis visada įdarbindavo pilnu etatu, darbo užmokestį nustatydavo minimalų. Tačiau buvo tokių darbuotojų, kurie buvo įdarbinti, tik dėl darbuotojų skaičiaus, kad rekvizituose atrodytų, kad yra daugiau darbuotojų. Realiai buvo įdarbinti, bet statybose beveik nedirbo V. M., paskutiniais metais D. Ž., nors pradžioj jis dirbo statybose, jo sesuo A. S. taip pat buvo įdarbinta, tačiau realiai nedirbo, kadangi ji jo paprašė įdarbinti, kadangi ji baigė mokslus ir pastojo ar buvo jau pagimdžiusi, todėl jai reikėjo, įsidarbinti, nes reikėjo, kad išleistų vaiko gimdymo ar priežiūros atostogų. Kartais būdavo atvejų kai dirbdavo ir neįdarbinti darbuotojai apie kuriuos Sodrai nepranešdavo, šių darbuotojų pavardžių nenorėtų minėti. Dėl aplinkybės, kad iš įmonės banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 40048 Eur, gali pasakyti, kad buvo tokia situacija 2017 metais, kad su juo susitarė pažįstamas, kuris turi savo statybos įmonę, tačiau jo banko sąskaita minusinė, ir atsiskaitymų pavedimu negali gauti, todėl, kai pažįstamas atliko darbus kitai įmonei (užsakovui), o jis išrašė sąskaitą užsakovui už atliktus darbus, tačiau šių darbų neatliko, sąskaitų buvo ne viena, kelios, bet bendra suma buvo apie 20000 Eur, tada užsakovas jam pervedė už atliktus darbus nurodytas sumas, jis jas išgrynino ir grynais pinigais perdavė kitai įmonei, kuri realiai atliko darbus užsakovui. Buvo sutarę, kad ta trečioji įmonė, kuriai jis padavė grynais pinigais apie 20000 Eurų jam taip pat išrašys PVM sąskaitą faktūrą, tačiau susipyko, santykiai nutrūko ir taip viskas liko, jam neišrašė sąskaitos. Šios įmonės jam atrodo jau nebėra, nenori minėti įmonių pavadinimų. Dėl kitų 20000 Eur greičiausiai turėtų būti įmonės pelnas, dalis jų tikrai buvo naudojama įmonės reikmėms, t.y. darbuotojų darbo užmokesčiui, medžiagoms pirkti, kurių jis sąskaitų neturi, kurui, vėl gi, sąskaitų neimdavo. Iš šios sumos buvo sumokėta specialistės nustatyta suma, kiek jis sumokėjo nelegalaus darbo užmokesčio. Kitų dokumentų išsaugojęs neturi ir negali pagrįsti kaip jie buvo išnaudoti, bet jie buvo panaudoti įmonės reikmėms. Taip pat jis pats buvo įdarbintas mažu etatu, 1 valandą per dieną, tai dalį iš šios sumos pasiėmė sau, kaip įmonės savininkas nusigrynino tuos pinigus. Dėl PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose nurodytas maisto prekių įsigijimas ir pardavimas, maisto gamybai reikalingų priemonių įsigijimas, gali pasakyti, kad jokių paslaugų su maisto gamyba ar teikimu jis nevykdė. Tai buvo tokia pati situacija, kaip minėjo anksčiau. Įrenginius maisto gamybai pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, kad iš jų neatimtų, nes jie tuo metu turėjo sunkumu su finansais, šiuo metu įmonė yra bankrutuojanti, todėl buvo suformintas pardavimas jam, ar realiai už įrenginius mokėjo, nepamena. PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta, kad tiekė maisto produktus ir pirko produktus reikalingus gamybai, tai realiai jis šių maisto produktų nei įsigijo, nei teikė. Pajamų ir išlaidų nepatyrė, kadangi tai buvo tokia pati situacija, kad jis iš jų nupirko už tokią pačią sumą ir pardavė trečiosioms įmonėms už tokią pačią sumą. Tos trečiosios įmonės jam pavedimu pervesdavo už tas prekes, o jis išgryninęs paduodavau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Tai šiuo atveju buvo suforminti pirkimai ir pardavimai, išrašant PVM Sąskaitas faktūras, nors jis neteikė tokių paslaugų. Šiuo atveju jis tik išrašydavo PVM Sąskaitas faktūras. Čia nebuvo siekiama kažką nuslėpti, tiesiog buvo išgryninti pinigai ir taip perduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais. Pripažįsta, kad išgrynindavo įvairias pinigų sumas. Dalis išgrynintų pinigų buvo panaudota savo reikmėms, kita dalis – tretiesiems asmenims. Kadangi buvo įmonės direktorius, todėl mano, kad galėjo išgryninti UAB“ (duomenys neskelbtini): pinigus ir panaudoti kaip nori.

Pripažįsta, kad pildė ne visą buhalterinę apskaitą. Dalis dokumentų yra išsaugota, didžioji dalis yra pateikta. Pripažįsta, kad mokėjo neoficialų darbo užmokestį. Dėl 40 048 Eur paaiškino, kad dalis jų buvo panaudota įmonės reikmėms, dalis jam kaip įmonės vadovui ir savininkui, ją pasiėmė kaip pelną. Kiti apie 20 000 Eur buvo išgryninti siekiant padėti kitai įmonei. Taip pat patvirtino, kad su maisto gamyba susijusių paslaugų niekada neteikė, šios PVM sąskaitos-faktūros buvo suformintos siekiant padėti kitai įmonei.Kai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai nepildė atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, medžiagų apskaitos dokumentų, medžiagų judėjimo apskaitos registrų, Didžiosios knygos, darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pinigų judėjimo apskaitos registrų, sąskaitų faktūrų registrų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, skolų tiekėjams ir pirkėjams registrų, sąskaitų faktūrų registrų, kasos knygos. Realiai įmonėje buvo išrašomos tik PVM sąskaitos faktūros, jei reikėdavo – pinigų priėmimo kvitai. Darbuotojams dalis darbo užmokesčio buvo mokama neoficialiai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė priteisti civilinį ieškinį 57868,36 Eur sumoje iš kalto asmens.

Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017-12-18 iki 2018‑01‑11. Šį darbą rado per pažįstamus. Susitiko su A. B. prie prekybos centro „Savas“, peršnekėjo ir susitarė viską dėl darbo. Tarėsi, kad už kūbą betono 100 Eurų mokės. Susitarė, kad įdarbins ir viskas bus legalu. Pradėjus dirbti A. B. jam nepadavė darbo sutarties, jis kiekvieną dieną prašydavo, kad jam kuo greičiau pateiktų darbo sutartį, bet A. B. matomai žinojo, kad ten niekas negaudis ir vengė pateikti darbo sutartį. Visą darbo laikotarpį dirbo Vilniuje. Dirbo kartu su broliu. Adresas Vilniuje, kiek pamena, Birutės gatvė, tiksliai nepamena, ten buvo gyvenamasis namas, kelių aukštų, bet jie dar tik pirmo aukšto perdangą darė. Turėjo su brolių atlikti betonavimo darbus, dirbo prie berdangos. Per visą tą darbo laikotarpį darbo sutarties jiems taip ir nepateikė. Kadangi jų telefonus su brolių užblokavo, kai pradėjo reikalauti darbo sutarties ir atlyginimo, tai jie su broliu kreipėsi į darbo inspekciją. Kai kreipėsi į darbo inspekciją, juos inspekcija nukreipė į darbo ginčų komisiją, kurios metu jie sužinojo, kad buvo įdarbinti ar 0,2 ar 0,3 etato, kad išėjo į diena 18 Eur darbo užmokestis. Tai pagal tą darbo sutartį jų darbo užmokestis už tą pradirbtą laikotarpį buvo 180 Eur į mėnesį. Iš viso jiems A. B. su broliu sumokėjo po 200 Eur. Tuos pinigus padavė grynais pinigais prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nes jis ten juos parveždavo iš Vilniaus. Tuos 200 Eur jiems davė kaip avansu, pradirbus maždaug savaitę. Ir paskui pradėjo sakyti, kad jis jiems tiek nemokės, jiems per daug ir 40 Eur į dieną. Viso jie A. B. pabaigė vieną sieną už kurią jis jiems turėjo sumokėti 900 Eur bendrai su broliu, bet sumokėjo 400 Eur, po 200 Eur kiekvienam. Be sienos darė ir kitus darbus, už kuriuos turėjo skaičiuoti po 50 Eur į dieną, taip dirbo 2 savaites, bet šių pinigų A. B. nesumokėjo. Tų 180 Eur, kuriuos pagal darbo sutartį darbo ginčų komisija liepė jiems sumokėti A. B. jiems taip ir nesumokėjo. Jie su broliu per visą darbo laiką dirbo tik tam vienam objekte Vilniuje. Tame objekte dirbo daugiau darbuotojų.

Liudytojas R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3 savaites, įsidarbino 2017 metais prieš Kalėdas, o po naujųjų metų dirbo apie 2 savaites. Žino, kad kiti darbuotojai pas jį dirba ir savaitgaliais, bet jis su broliu dirbo tik darbo dienomis, yra dirbę tik vieną šeštadienį, kai reikėjo užbetonuoti perdangą. Apie darbą sužinojo per pažįstamus. Susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kartu su broliu aptarė visas darbo sąlygas ir užmokestį. Darbintis planavo kartu su broliu. Pokalbio metu kalbėjo, kad į mėnesį uždirbs apie 1000 Eur, apie etatą, kokiu darbins nekalbėjo, nes jie su broliu nepagalvotų, kad gali darbinti ne pilnu etatu ir, kad jiems nepateiks sutarčių. Po pokalbio labai greitai pradėjo dirbti, lyg ant kitos dienos. A. B. juos paimdavo su brolių nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir veždavo į objektą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tai buvo gyvenamasis namas, daugiabutis, 3 aukštų gal. Pastebėjo, kad A. B. vis nenori jiems pateikti darbo sutarčių, pradėjo jų reikalauti, bet vis tiek nepateikdavo. Maždaug po pirmos darbo savaitės, atlikus armatūros sustatymo, klojinių darbus, grįžus namo į Kauną, prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" jam su broliu A. B. sumokėjo po 200 Eur, niekur sumokant pasirašyti nedavė. Jie su broliu vis dar reikalavo darbo sutarčių, A. B. jų nepateikdavo. Po kurio laiko pamatė, kad A. B. pradėjo mykti apie pinigus, iš pradžių sakydavo, kad mokės apie 50 Eur į dieną, o paskui pradėjo šnekėti, kad ir 40 Eur jiems yra daug. Paskutinę darbo dieną, pasakė A. B., kad jie nesutinka už tokį užmokestį dirbti ir išeina iš darbo, A. B. pasakė, kad nu ir gerai ir varykit. Tada jis su broliu grįžo traukiniu namo iš Vilniaus į Kauną. Po kelių dienų su broliu kreipėsi į darbo inspekciją. Ji juos nukreipė į darbo ginčų komisiją ir ten jie sužinojo, kad buvo įdarbinti 0,2 ar 0,3 etato. Ir už visą darbo laikotarpį jiems priskaičiuotas po 180 Eur darbo užmokestis. A. B. jiems yra sumokėjęs tik po tuos 200 Eur. Taip ir liko jiems skolingas, bet kai darbo sutartis buvo 0,2 ar 0,3 etato tai ale jiems ir priklauso tik po tuos 180 Eur, o ne kaip buvo žodžiu šnekėję po 50 Eur į dieną, o darant tą sieną nesiskaičiuos tie 50 Eur, o už sieną sumokės 900 Eur, tai čia jau pačių problemos per kiek tą sieną padarys. Bet A. B. taip su jais ir neatsiskaitė, nors sieną jie padarė.

Liudytojas M. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su dviem draugais. Apie šį darbą jam kaip tik ir pasakė draugas. Jis neturėjo tuo metu darbo, jam draugas pasakė gal nori dirbt, yra objektas (duomenys neskelbtini). Kur tas objektas tiksliai yra neprisimena. Ten statė, jei neklysta, viešbutį. Ten išdirbo ne mažiau dviejų mėnesių, darė perdangas ir sienas, lifto angas. Ten dirbo žiemos laikotarpiu, tiksliai negali pasakyti laiko. Kai pakalbėjo su draugu dėl darbo, po kelių dienų atvažiavo A. B. jo paimti į darbą. Dėl darbo užmokesčio su A. B. jis nekalbėjo, nes viską draugas buvo pasakęs. Draugas sakė, kad mokės 70 Eur į dieną. Tas draugas yra T. J., jis taip pasakė, nes tokį užmokesti mokėjo jam. Savo darbo sutarties jis nematė, bet A. B. jam sakė, kad jis yra įdarbintas. Pradirbo tikrai ne mažiau dviejų mėnesiu. Iš jo pradirbtų dviejų mėnesių A. B. jam atlyginimą mokėjo maždaug apie mėnesį laiko. Sumokėdavo tik penktadieniais, sumokėdavo kiek tuo metu turėdavo. Viso A. B. jam sumokėjo ne mažiau 600 Eur. Per tą pirmą mėnesį jis išmokėjo tais penktadieniais po maždaug 150 Eur, keturis penktadienius, bet tai nebuvo pilnas jo darbo užmokestis, nes, kaip ir minėjo, jiems žadėjo po 70 Eur į dieną, savaitėje 5 darbo dienos, bet dar būdavo, kad dirbdavo ir šeštadieniais, tai alga turėjo būti ne mažesnė nei 1400 Eur į mėnesį. Kokiu etatu buvo įdarbintas nežino, ir koks atlyginimas buvo pagal darbo sutartį nežino, nes kaip ir minėjo, buvo žodžiu susitarta 70 Eur į dieną. Praėjus pirmam mėnesiui ir A. B. išmokėjus jam tiks dalį atlyginimo, A. B. jam pradėjo visai nemokėti. Praėjus darbo savaitei A. B. pradėjo sakyti, kad neturi pinigų ir reik palaukti, tada praėjo dar kelios savaitės, maždaug 4 savaitės, nes viso pradirbo apie du mėnesius, ir A. B. vis nesumokėdavo. Paskutinę darbo dieną, tai buvo pamena, kad vasario 14 diena, A. B. pasakė, kad todėl, kad nemoka jis daugiau nedirbs ir lai sumokės kiek yra skolingas, bet tą dieną jis jam nesumokėjo, nes neturėjo. Po to A. B. vis paskambindavo primindavo, praėjus mėnesiui, maždaug kovo 14 dieną A. B. jį su T. J. pakvietė susitikti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje ir ten jiems padavė po 100 Eur, bet jis jam pasakė „tu mums tiek skolingas duok bent dar po 50 Eur ir pamištam tas skolas“, tai A. B. jam su T. davė dar po 50 Eur. Viso jam išdirbus 2 mėnesius pas A. B. UAB (duomenys neskelbtini), A. B. jam išmokėjo ne mažiau nei 750 Eur. Kiek iš šio laikotarpio jis oficialiai buvo įdarbintas jis nežino. Jis pradėjo dirbti prie šventes tai maždaug 2017 metų gruodžio 15, nes išeinant iš darbo 2018 metų vasario 14 d. buvo išdirbęs du mėnesius. A. B. jam pasakė, kad jį tikrai įdarbino ir dar liepė banko sąskaitą atsidaryti, bet bankiniu pavedimu jis jam niekada nėra mokėjęs atlyginimo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dvi dienas, tai buvo 2017 m. gruodžio 24 ir 25 dienos, tomis dienomis buvo įdarbintas, nes pats nenorėjo išsiimti individualios veiklos pažymos, pasakė, kad jį įdarbintų. Apie šį darbą jis sužinojo per D. Ž., kuris taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar darbo sutartį jam davė, jis neatsimena. Kokiu etatu darbino jis nežinojo, nes nesidomėjo. Prieš dirbant nesitarė apie darbo užmokestį, papraščiausiai darbinantis pasakė, kad tiesiog jam apsimokėtų. Šiaip viską derino D. Ž., jis padėjo A. B. su darbuotoju paieška. Už tas dvi dienas su juo atsiskaitė, atsiskaitė grynais pinigais 100 Eurų už dvi dienas, o ar į kortelę dar pervedę nežino. Kiek žino, kad A. B. jį įdarbino, bet pamiršo išdarbinti, todėl rodo, kad jis dirbo oficialiai mėnesį laiko. Tuo metu, kai jis dirbo objektas buvo (duomenys neskelbtini), statė daugiabutį, gaunasi priešais (duomenys neskelbtini) parką, tikslaus adreso nežino. D. Ž. visus objektus turėjo kartu su A. B., nors savininkas buvo A. B., o D. būdavo atsakingas už darbuotojus. Tai gali pasakyti, kad už dvi darbo dienas, t.y. 2017 m. gruodžio 24 ir 25 dienas, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 100 Eur grynais, pinigus padavė D. Ž., pinigai buvo paduoti po tų dviejų dienų, atlikus tą darbą.

Liudytojas T. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2016-11-21 iki 2017-02-10, bet jis dirbo tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną, viso gal buvo kokie 4‑5 savaitgaliai. Darbo dienomis niekada nėra dirbęs. Turėjo tuo metu kitą darbą ir tai jam buvo papildomas darbas. Kai jis dirbo buvo keli objektai, tiksliai neatsimena, nes ir toj firmoj kitoj kur dirbo objektai kaitaliojosi, tai bijo sumaišyti. Kokiu etatu buvo įdarbintas jis nežino, bet turbūt mažiausiu, jam pranešė, kad įdarbino, bet kokiu etatu nežino. Ant kažko įsidarbinant pasirašė, bet ar tai buvo darbo sutartis ar ne, nežino. Pats darbo sutarties neturi. Darbinatis įdarbinimo sąlygas derino su A. B.. Atlyginimą sutarė nuo 50 iki 70 Eur, tiksliai neatsiminė, tikrai ne mažiau 50 Eur už jo išdirbtą dieną. Atlyginimą už jo pradirbtas dienas A. B. jam sumokėjo. Pradirbus tą dieną, iškart paduodavo tos dienos atlyginimą. Ar reikėjo kur nors pasirašyti, kai gaudavo atlyginimą tikrai neatsimena. Viso A. B. jam yra sumokėjęs ne mažiau 200 Eur, nes, kaip ir minėjė, dirbo ne mažiau 4 šeštadienius, o jam mokėjo ne mažiau 50 Eur už pradirbtą dieną. Pinigus paduodavo grynais pinigais, pinigus paduodavo po darbo ar tam pačiam objekte, kur dirbo, ar jau parvežus į Kauną tiksliai pasakyti negali. A. B. su juo yra pilnai atsiskaitęs už jo išdirbtas dienas. Kadangi tai buvo jo papildomas darbas, tai tiesiog ir išėjo, nes turėjo nuolatinį darbą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog, kai paprašydavo padėdavo.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą įsidarbino vasarai, šiltajam laikotarpiui, po to mokantis jam reikėjo vietos atlikti praktiką ir susitarė su A. B., kad jį priims atlikti praktiką mėnesiui laiko, pasirašė terminuotą trišalią sutartį su kolegija. Praktiką jis atliko 2017 metais mėnesį, tą sutartį turi, ją pateiks elektroniniu paštu. Pasibaigus jo praktikos laikotarpiui, tęsė mokslus dieninėse studijose, todėl daugiau dirbti nebuvo galimybės. Po to A. B. kartas nuo karto padėdavo, bet nežinojo, kad yra įdarbintas toje įmonėje. Prieš praktiką, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vasaros laikotarpiu, buvo sutaręs atlyginimą už kvadratą, A. B. su juo atsiskaitydavo, kai jam sumokėdavo užsakovas. Atliekant praktiką A. B. atlyginimo jam nemokėjo. Po praktikos, kai A. B. jo paprašydavo padėti A. B. jam sumokėdavo grynais. Per mėnesį galėdavo būti iki 15 darbo dienų, tai nebūtinai galėjo būti pilna darbo diena, galėjo būti pavieniai darbai. Už tokią jo pagalbą atsiskaitymas buvo sutartinis, sumokėdavo kaip pakliūva. Atlyginimas kas mėnesį skirdavosi, nes labai skirdavosi darbo pobūdis. Atlyginimas į mėnesį galėjo svyruoti nuo ne mažiau 400 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis realiai pradirbo iki 2017 metų spalio mėnesio, per šį laikotarpį A. B. jam nepateikė darbo sutarties, nežino ar išvis buvo įdarbintas, nežino kokiu etatu, jeigu buvo sudaryta darbo sutartis jis nežino, kokiu etatu jį buvo įdarbinę. Tai viso po praktikos A. B. jam iki spalio mėnesio, kai įsidarbino kitoje įmonėje už pagalbą mokėjo ne mažiau 400 Eur į mėnesį, tai viso gautųsi, kad už 6 mėnesius, skaičiuojant nuo balandžio iki spalio A. B. jam išmokėjo ne mažiau 2400 Eur. Šių darbo santykių jis nelaikė normaliais darbo santykiais, todėl baigus mokslus jis susirado normalų darbą kitoje įmonėje. Jam įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis galvojo, kad nėra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019-02-28 nuvykus į Kauno darbo inspekciją sužinojo, kad visą tą laikotarpį, t.y. nuo 2017-12-23 iki 2018-08-01 buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per šį laikotarpį jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo tik iš žmogiškos pusės kart nuo karto padėdavo A. B.. Už tą pagalbą būdavo sutarta sumokėti. A. B. jis padėdavo surasdamas darbininkus, transportą, duodavo pinigų darbuotojų atlyginimams ar jam konkrečiai. Per tą laikotarpį jis A. B. yra davęs ne mažiau 6000 Eur, kuriuos A. B. panaudodavo ir darbuotojų atlyginimams, statybinėms priemonėms įsigyti. Šių pinigų A. B. jam negrąžino, šiuo metu A. B. jam nekelia telefono ragelio. Ar visi darbuotojai būdavo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, principe, turėjo būti, bet kaip ten iki galo jis nežino. Su juo kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų įvardinti negali, nes jie dažnai keisdavosi. Statant (duomenys neskelbtini) didelį objektą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), daugiabutis, apie jį yra straipsnis www.delfi.lt, A. B. buvo subrangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rangovas (direktorius J. B.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko betonavimo darbus, už kuriuos jam nemokėjo. Tada jis padėjo sutvarkyti visus su tuo objektų susijusius dokumentus (statybos darbų žurnalą, darbų saugos žurnalą) ir su šiais dokumentais bei sutartimis kartu su A. B. pranešė užsakovui „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovui, pavardės neprisimena ir paaiškino situaciją, kad jiems nesumoka rangovas. Pokalbis vyko pačiame objekte, kurį statė. (duomenys neskelbtini)darbuotojas jiems paaiškino, kad rangovui pinigus jie sumokėjo. Tada jie pasakė, kad nebestatys, o užsakovui buvo labai svarbus terminas dėl statybos leidimo. Tada (duomenys neskelbtini) darbuotojas išsikvietė į objektą rangovo direktorių J. B. ir pasakė, kad jei iškils į viešumą šiti nesklandumai visiems bus blogai. Liepė išsiaiškinti, nes kitaip visus išmes. Po to karto J. B. A. B. pinigus paduodavo grynais, bendra grynais pinigais gautų pinigų suma ne mažesnė nei 16000 Eur, pinigus duodavo po kelis kartus po kelis tūkstančius. A. B. šių gautų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose niekur nefiksavo, tik gaudavęs pinigus pasirašydavo J. B. jam pateiktuose pinigų išmokėjimo orderiuose, kuriuos B. turėtų būti išsaugojęs. Realiai šie pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo apskaityti. Kur tuos pinigus A. B. panaudojo jis nežino. Tuo metu jau buvo išsilakstę visi darbuotojai, todėl tų pinigų atlyginimams A. B. nepanaudojo. Smulkių užsakymų A. B. dažnai neapskaitydavo. Visus buhalterinius dokumentus tvarkė A. B..

Liudytojas D. M. parodė, kad pagal jam tyrėjos pateiktą PVM sąskaitą faktūra Serija LDR Nr. 0049 gali patvirtinti, kad visi duomenys yra tikri. Jie tikrai užsakinėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes. Parodė, kad bandeles jie perka 3 kartus per savaite šaltuoju sezono metu, nes vaišinasi darbuotojai, kai būna kavos pertraukėlė. Visada bandeles užsisakinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tą kartą tiesiog atvežė bandeles tas pats tiekėjas, bet padavė kitos įmonės PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi kiekis ir kaina buvo gera, tiksliau sutapo su jų gautų prekių kiekiu ir jų sumokėta suma, jie PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir nelabai gilinosi, kodėl yra kitos įmonės sąskaita. Už šią sąskaitą buvo apmokėta pavedimu 2017-06-02. Apmokėta buvo į sąskaitoje nurodytą sąskaitą. Pasižada atsiųsti elektroniniu paštu pavedimo kopiją. Po šio karto vėl toliau tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis nežino, kodėl tą kartą buvo tiekta ne jų. Ar šiuo metu jie ir toliau perka iš UAB "(duomenys neskelbtini)" jis nežino, bet pasitikslins ir praneš elektroniniu paštu. Kas tą kartą pristatė prekes jis nežino, ar jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino. Jie patys tos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neieškojo, jie visada bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie bendrauja ilgai, yra sutarę, kad veža 3 kartus į savaitę prekes, o jei keičiasi darbuotojų skaičius, jie informuoja dėl reikiamo bandelių skaičiaus. Iš kalbų yra girdėjęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansiniu sunkumų, tačiau daugiau apie tai nieko nežino, pasitikslins iš ko jie šiuo meta užsisako bandeles, nes ir toliau jiems jas pristato tris kartus į savaite, tačiau negali teigti, kad tikrai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis jokių darbuotojų nežino. Tą kartą, kai gavo prekes pagal tyrėjos jam pateiktą sąskaitą, negali pasakyti, kad buvo kitas tiekėjas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvyko įprasta tiekimo procedūra. A. B. nepažįsta, ar tą kartą jis pristatė bandeles jis nežino.

Liudytoja J. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 2016 metų gegužės 11 dienos iki įmonės bankroto 2018 metais, tikslios datos negali pasakyti, pamena, kad tai buvo ruduo. Įmonėje užėmė direktorės pareigas. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjus prastiems laikams, įmonei buvo užšaldytos banko sąskaitos, todėl įmonė negalėjo gauti atsiskaitymų iš užsakovų. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jos sūnėnas A. B., todėl jie sutarė, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirks produktus, kuriuos gamina UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo lavašai ir picų padai, visi dokumentai buvo išrašomi. O vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos produktus parduos įmonėms, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada tiekdavo savo produkciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už tuos produktus, o tos įmonės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo pavedimu. Gavęs pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jos direktorius pinigus išgrynindavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodavo grynaisiais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Į tyrėjos jai užduotą klausimą ar buvo išrašomi visi dokumentai, gali atsakyti, kad visada UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos prekės ir pinigų priėmimo kvitus, pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada gaudavo grynaisiais. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada išrašydavo PVM sąskaitas faktūras trečiosioms įmonėms, kurios atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu. Toms įmonėms prekes tiekdavo pagal galimybes ir A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, vairuotojo asmens duomenų neatsimena. Prekės buvo tiekiamos į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tos įmonės buvo perspėtos, kad prekių tiekimas nepasikeis, kaip gavo prekes taip ir gaus, tik reikės atsiskaityti į kitos įmonės sąskaitą. Įmonės sutiko, kadangi joms buvo svarbu gauti prekes ir, kad būtų išrašyti visi dokumentai, o visus dokumentus joms išrašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kiek visa tai trūko neatsimena, bet viskas turėtų matytis pagal dokumentus. Negali tiksliai nurodyti sumos, kadangi užsakymai dažniausiai vykdavo vieną kartą į savaite, visos įmonės iš to krašto užsisakydavo ir jie į savaitę vieną dieną apvažiuodavo visas įmones (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), labai retais atvejais važiuodavo kelis kartus į savaite, bet tai buvo labai retais atvejais. Iš įmonių užsakymus priiminėjo ji. Priėmusi užsakymus iš tų trečiųjų įmonių išrašydavo PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras toms įmonėms. Visi užsakymai buvo surašomi teisingai, kiek įmonės užsisakydavo, tiek ir surašydavo į PVM sąskaitas faktūras. Tikslios sumos kiek jai perdavė A. B. ji pasakyti negali, tačiau visa suma turi atsispindėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose, visi įmonės dokumentai yra pas bankroto administratorių. Tai į tyrėjos jai užduotą klausimą kiek A. B. jai padavė grynais pinigais ji gali pasakyti, kad sumos tiksliai nurodyti negali, bet ji bus tokia, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. A. B. kai tik gaudavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą iš trečiųjų įmonių pavedimus, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jis iškart jai perduodavo tokią pat sumą, kaip ir išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytose PVM sąskaitose faktūrose. Sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose visada sutapdavo ir buvo tiksliai tokios, kokias užsakydavo tos trečiosios įmonės. Tai buvo įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, E. N. individuali įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ar panašiai, dabar bijo susimaišyti), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ tai su šiomis įmonėmis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai šios įmonės realiai nepajautė jokių pokyčių, nes su jų vadovais visada bendravo ji, užsakymus priiminėjo ji, o jos tik pervesdavo į kitą sąskaitą atsiskaitymus. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios ji buvo direktorė, „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita buvo užblokuota, sąskaitą užblokavo Sodra, nes įmonei buvo prasti laikai ir įmonė buvo skolinga Sodrai. Tikslaus laikotarpio kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita buvo užblokuota negali pasakyti, tai turėjo būti 2017 metų pabaiga. Įmonė turėjo tik šią vieną banko sąskaitą. Kadangi vis dar manė, kad įmonė atsigaus, atsistos ant kojų, bandė spręsti situaciją, kad iš užsakovų negauti atsiskaitymų bankiniu pavedimu, o jie atsiskaitytu su jais grynaisiais. Nes jai labiausiai rūpėjo atsiskaityti su savo darbuotojais. Šioje situacijoje jai padėjo jos sūnėnas A. B., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavę užsakymus iš užsakovų, kuriuos ji nurodė prieš tai vykusios apklausos metu, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras toms trečiosioms įmonėms, kurios, gavusios prekes į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas. Gavęs atsiskaitymus pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jos direktorius A. B. pinigus išgrynindavo ir juos perduodavo grynais pinigais jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, perduodavo tokią sumą, kuri nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavę lėšas grynais pinigais, išrašydavo grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Tačiau realiai prekes užsakovams pristatydavo patys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip elgėsi todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo užblokuotos Sodros ir jei užsakovai su jais tiesiogiai būtų atsiskaitę pavedimais, šias lėšas iš karto nurašytų Sodra, o tuo metu jai svarbiausia buvo sumokėti darbo užmokestį darbuotojams ir susimokėti nuomą už patalpas bei apmokėti komunalinius patarnavimus bei nusipirkti žaliavas gaminti produkcijai. Todėl jie susitarė, kad jos sūnėnas A. B. jai padės, o gavusi iš jo pinigines lėšas grynaisiais ji išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Kiek A. B. jai perdavė pinigų tiksliai nurodyti negali, nes viskas atsispindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurios perduotos bankroto administratoriui, todėl jų pateikti negali. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir veiklos nevykdo. Tai gali patvirtinti, kad išrašyti visi pinigų priėmimo kvitai pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytas PVM sąskaitas faktūras. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo tik tokias PVM sąskaitas faktūras toms trečiosioms įmonėms, kurios visiškai atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nuo lavašų ir picų padų bei kitų produktų pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nieko neuždirbo, nes užsakymai visada sutapdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Jos sūnėnas A. B. tik geranoriškai jai padėjo.

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai nepamena, tačiau galėjo būti, kad 2017-2018 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniai darbai - pastatų griovimas, ardymas ir demontavimas. Kiek atsimena, minėtu laikotarpiu, Kaune ir Vilniuje atliko darbus. Kadangi numatė, kad nespės laiku atlikti darbų, rado subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko kai kuriuos darbus, tačiau kokius būtent, dabar tikrai neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas buvo R. B., nes jis buvo atsakingas už objektų atlikimo darbus. Darbų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašyti darbų atlikimo aktai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Tiksliai negali atsakyti, nes neatsimena, tačiau galėjo būti, kad šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė elektroniniu paštu ar paštu. Mano, kad kiti dokumentai pildyti nebuvo, išskyrus tuos, kuriuos paminėjo. Už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta banko pavedimu. Pavedimų išrašų kopijos pateiktos Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai.

Liudytojas V. M. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu sutarta, kad atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug statybos objektų, pasakyti kokius ir kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus negali, nes neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ FNTT Kauno apygardos valdybai pateikė vykdytus sandorius su subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Parodė, kad esant poreikiui, siekiant laiku atlikti statybos darbus, pasitelkia kitas statybos įmones. Visus statybos darbus planuoja ir organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovai, jis tik tvirtina nurodymus vykdyti. Nurodyti, kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, derinant darbų atlikimą negali, nes nežino. Kiek pamena, UAB "(duomenys neskelbtini)" darbų vadovas, nurodė kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal priimtiną kainą atliks statybos darbus jų statybose objekte, vietos nepamena. Kadangi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygos tenkino, nurodė vienam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovų pasitelkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbus. Rašytinė sutartis pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Kiek pamena, kad jam buvo žodžiu paaiškinta, kokius darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siūlytos sąlygos tenkino, atlikti darbus nebuvo reikalinga aukšta kvalifikacija, todėl priėmė sprendimą priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už atliktus darbus. Kokiu būdu ir kas jas pateikė, nežino. Gali paaiškinti, kad statybos įmonės jiems dokumentus siunčia paštu, elektroniniu paštu arba asmeniškai atveža. Mano, kad kiti dokumentai pildyti nebuvo, išskyrus tuos, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė FNTT Kauno apygardos valdybai. Už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)ra“ buvo atsiskaityta banko pavedimu. Banko pavedimų išrašų kopijos pateiktos. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko apmokėjimą tik už tuos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokius atliko. Už kitų įmonių atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nepervedė piniginių lėšų.

Liudytojas E. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra girdėta iš FNTT pateiktų reikalavimų pateikti dokumentus apie turėtus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra statybos darbų vadovas, jo pavedimu buvo ruošiami ir teikiami dokumentai pagal tuos reikalavimus. Patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorių dėl tam tikrų darbų atlikimo, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugą iš jų tam tikriems darbams atlikti. Kiek atsimena, buvo išrašytos sąskaitos už atliktus darbus. Konkretizuoti datų negali, nes neprisimena, reikėtų remtis išrašytomis sąskaitomis, nes jos buvo išrašytos iš karto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus darbus, apmokėjimas už atliktus darbus išrašius sąskaitas, būdavo atliekamas neilgai trukus, nes buvo prašoma atlikti kuo greičiau apmokėjimus. Kokius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose darbų atlikimo aktuose, kuriuose fiksuoti objektai, kuriuose dirbo, ką atliko, tikslios datos ir už kiek. Šiuo metu jis negali tiksliai atsakyti kokiose objektuose ir ką dirbo, nes nebe prisimena. Negali tiksliai pasakyti net metų, kada buvo perkama paslauga iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" patys pasisiūlė juos samdyti atitinkamiems darbams atlikti, nes pigiai dirbdavo, ,,juodiems" statybose darbams, ne apdailai. Betonavimui, pagrindų ruošimui, mažiau statybose kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Asmens, kuris atstovavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ interesų jis negali įvardinti, nes jo nebe prisimena, bendravo dėl atliekamų darbų tiek gyvai tiek telefonu, kiek atsimena bendraudavo su G. P.. Pateiktuose UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentuose kas pasirašydavo, jis nebeprisimena. G. P. atvažiuodavo derinti darbus tiek vienas, tiek su kažkokiu žmogumi, bet to asmens nežino. Bendraudavo telefonu ir elektroniniu paštu. Jis bendraudavo pagrinde su G. P.. A. B. nepažįsta. G. P. dirbo jo nupirktame pastate adresu Kauno m. Jonavos 60B, atliko ardimo darbus. Už jo atliktus darbus minėtame pastate, jis sumokėjo pagal jo pateiktus individualios veiklos išrašytus orderius, už kiekvieną darbą mokėdavo iš karto grynais iš savo asmeninių lėšų. Su G. P. buvo derinami darbai, kuriuos atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuos konkrečiai darbus derino su G. P. dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų jis jau nebeprisimena. Įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jam yra žinomas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų sąskaitų faktūrų. Tai galėjo būti 2015 - 2016 – 2017 metai. Kiek atsimena pagal pateiktas UAB ,, (duomenys neskelbtini)" sąskaitas faktūras, parodė, kad fiziškai darbai buvo atlikti, kokie darbuotojai, kokių įmonių darbuotojai atliko darbus pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą faktūrą jis nežino, nes tikrai nėra tikrinami objektuose darbuotojų pažymėjimai ar darbo sutartys, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ samdo paslaugas darbų atlikimui iš daug įmonių ir vienu metu, viename objekte gali dirbti kelios įmonės, kokios įmonės darbuotojai kokius darbus atliko jis gali pasakyti tik iš pateiktų atliktų darbų aktų, pagal kuriuos yra pateikiamos sąskaitos faktūros. Ar buvo pateikiamos sąskaitos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus jis neprisimena, nes fiziškai neįmanoma to atsiminti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjimus atlieka tik pavedimu į banko sąskaitas, kurios yra nurodomos išrašytose ir jiems pateiktose apmokėjimams sąskaitose faktūrose, jokie mokėjimai grynais nėra atliekami. Į kokias sąskaitas buvo vedami pinigai jis tikrai nežino, nes fiziškai neįmanoma tai atsiminti, neatsimena kokios sąskaitos buvo apmokėtos pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Visi apmokėjimai yra vykdomi remiantis pateiktais dokumentais, prašymais, trišalėmis užskaitomis patvirtintais parašais, spaudais. Visi dokumentai, kuriais buvo atliekami apmokėjimai yra saugomi UAB ,, (duomenys neskelbtini)" ir pateikti atitinkamai gavus FNTT reikalavimus.

Liudytojas A. M. parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonė jam yra žinoma, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko iš minėtos įmonės statybinių darbų atlikimo paslaugą, tai galėjo būti 2016-2017 m. Kiek atsimena, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbantis (duomenys neskelbtini) regione darbų vadovas R. B., kuris rekomendavo ir pasiūlė pirkti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų paslaugas. Iš kur susižinojo ir kaip sužinojo R. B. apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir tos įmonės atstovus, jis nežino. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba visoje Lietuvoje ir kiekvienas regionas turi savo darbų vadovus, kuriems suteiktos galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir pasamdyti atitinkamiems darbams atskiras įmones ar žmonių brigadas. Jis visą tai kontroliuoja ir tvirtina už atliktas paslaugas apmokėjimus. Kokius darbus atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir pateikė sąskaitas apmokėjimui už atliktus darbus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jis tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, prašo remtis iš įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išimtais buhalteriniais dokumentais, kuriuose fiksuoti apmokėjimai. Datų taip pat konkretizuoti negali, nes nebeprisimena. Bet tai galėjo būti tikrai apie 2016-2017 m. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tikrai nedaug darbų atlikinėjo, nes netenkino atliktų darbų kokybė. Kokiuose objektuose ir kokius konkrečiai atliko darbus turi atsispindėti tuometiniuose darbų atlikimo aktuose ir pateiktose sąskaitose faktūrose, kurie FNTT pareigūnų yra paimti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovavo kiek atsimena tik G., pavardės tiksliai nežino, jam yra žinomas jo telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Su G. bendravo ir jis, ir darbų vadovai pagal atitinkamus objektus. Su G. jis bendravo dėl mokėjimų atlikimo, prašydavo sumokėti greičiau už atliktus darbus, jis su darbų vadovais vertindavo ir aptardamas paskirdavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterijai pagal pateiktas sąskaitas atlikti apmokėjimus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentuose kas pasirašydavo kaip atstovas jis neįvardins, nes reikalinga susipažinti su sąskaitomis. Dėl darbų atlikimo iškilusius klausimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas G. derinosi su atitinkamuose objektuose paskirtais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų vadovais, jis asmeniškai fiziškai tikrai gal tik kelis kartus buvo susitikęs su G., konkrečiau daugiau nieko nurodyti negali. G. siųsdavo sąskaitas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Iš kokio elektroninio pašto siųsdavo dokumentus G., jis neatsimena. A. B. nežino ir nepažįsta. Neatsimena, kad būtų su juo bendravęs. G. jam yra žinomas kaip su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ susijęs asmuo. G. kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas yra atlikęs statybos darbus jam asmeniškai kaip fiziniam asmeniui jo asmeniniame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Visus apmokėjimus atliko iš savo asmeninės sąskaitos pagal G. pateiktas sąskaitas ar jos buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Visus bendradarbiavimo aktus, sutartis su G. jis turi asmeniškai, visi apmokėjimai yra fiksuoti kaip minėjo bankiniu pavedimu, asmeniniame objekte darbus kontroliuoja ir derina pats asmeniškai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" jo objektuose neatlikinėjo jokių darbų, nepirko jokių paslaugų. Su G. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“' darbų vadovai derino darbus, kuriuos atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kurie vadovai kokius darbus derino su G., turėtų matytis darbų atlikimo aktuose, jis įvardinti negali, nes neprisimena. Įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)" jam yra žinoma, ji buvo atstovaujama to pačio G. Tos įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu buvo teikiamos UBA ,, (duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui sąskaitos. Kokiuose objektuose ir kokius darbus dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojai taip pat gali atsispindėti darbų atlikimo aktuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus tikrai, nes buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta už atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas. Kokius darbus atliko jis nepamena. Kokios darbuotojų brigados dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonėje ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis nesidomėjo ir nežino. Apmokėjimai būdavo atliekami tam, kas išrašydavo ir pateikdavo sąskaitas. Ar buvo pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui sąskaitos už UAB ,, (duomenys neskelbtini)" atliktus darbus, jis negali patvirtinti, nes nežino. Sąskaitų apmokėjimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atlieka tik bankiniu pavedimu, grynų pinigų kasos nėra. Apmokėjimai atliekami pagal pateiktas sąskaitas ir į nurodytas banko sąskaitas.

Liudytoja I. Š. parodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini) “ oficialiai dirbo nuo 2018 metų liepos 3 d. iki 2018 metų rugpjūčio 3 dienos. Dirbo labai mažu etatu, mažesniu nei pusė etato. UAB „(duomenys neskelbtini) “ ji užėmė inžinierės pareigas. Šį darbą rado per pažįstamus. Su ja buvo atsiskaityta. Kadangi buvo sutartas labai mažas etatas, tai su ja ir buvo atsiskaityta labai mažu darbo užmokesčiu: ar tai 30 Eur, ar tai 40 Eur. Į jokį objektą ji nevažiavo, jos darbovietė buvo tiesiog jos namuose prie kompiuterio. Šiame darbe ji daugiau nedirbo, nes ji turi vaikus ir tiesiog nepavyko suderinti darbo grafiko.

Liudytojas V. M. parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” dirbo puse etato. Šį darbą pats susirado, kur - nepamena. Įdarbinimo aplinkybes derino su vadovu A. B.. Suderino, kad dirbs pusę etato ir kartais padės, nes tuo metu dar dirbo kitoj įmonėje. Darbo užmokestį suderino pagal įstatymą kaip numatytas minimalus. Tais laikais koks buvo minimalus, tiek ir duodavo. Su juo visada atsiskaitydavo mėnesio pabaigoje, vienu žodžiu, kai mokėdavo atlyginimus, tai su juo ir atsiskaitydavo. Su juo A. B. yra pilnai atsiskaitęs. Koks buvo jo mėnesinis atlyginimas, neatsimena. Atsiskaitydavo grynais pinigais. Gaunant pinigus reikėdavo pasirašyti, ant dokumentų. Ant dokumentų būdavo išvardinti darbuotojai ir jiems išmokamos sumos. Per jo išdirbtą laikotarpį yra dirbęs skirtinguose objektuose, (duomenys neskelbtini), užsakovas šiame objekte buvo “(duomenys neskelbtini)” kažkaip, taip pat (duomenys neskelbtini), bet buvo objektų ne tik (duomenys neskelbtini), bet nepamena kur, tačiau (duomenys neskelbtini) nedirbo.

Liudytojas A. B. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-2012 metų, tikslios datos nepamena, nuo įsidarbinimo dienos yra bendrovės direktorius. Bendrovės veikla yra greito maisto gamyba ir pardavimas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti susipažinimui PVM sąskaitos faktūros, kuriuose nurodyti teisingi rekvizitai, prekės, jų kainos ir pristatymo adresai. Negali pasakyti kaip buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktai, nes tai buvo epizodinis bendravimas. Negali nurodyti su kuo buvo bendrauta, užsakant prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, greičiausiai bendrauta su vadybininku. Ar prekes pristatydavo tas pats žmogus su kurio buvo bendraujama užsakymo klausimais telefonu, negali nurodyti. Jis asmeniškai niekada nebendravo su šios įmonės atstovais, galėjo bendrauti jo darbuotojai.

Pagal jam pateiktas susipažinimui PVM sąskaitas faktūras, visos prekės buvo gautos ir apmokėtos. Už visas tiekiamas prekes pagal pateiktas susipažinimui PVM sąskaitas faktūras jie apmokėjo bankiniais pavedimais iš įmonės sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke. Visada pilnai atsiskaitydavo už gautas prekes pagal gautas sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė tik tiek, kiek buvo nurodyta jam pateiktuose susipažinti sąskaitose. Jokių kitų užsakymų nebuvo. Jokių papildomų užsakymų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Su A. B. nepažįstamas ir jokių asmeninių susitarimų su juo nebuvo. Be UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų pagrindinis tiekėjas buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja L. B. parodė, kad nuo 2017-01-01 dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigose, įmonė vykdė veiklą, susijusią su maisto ruošimu, gaminimu ir jo pardavimu. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikti susipažinimui PVM sąskaitos faktūros, kuriose teisingi nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai ir kiti duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus yra gavę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo darbuotojo B. K., kurį pažįsta asmeniškai kaip draugą, verslo partnerį, prekių tiekėją. Darbo klausimais tiesiogiai bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku G. L., kuris pristatydavo prekes ir reikalingus dokumentus. Jiems visada prekes pristatydavo ir pateikdavo reikiamus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas G. L.. Pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktas susipažinimui PVM sąskaitas, visos prekes buvo gautos ir už jas buvo apmokėta bankiniais pavedimais. Jų įmonė pilnai atsiskaitė už gautas prekes pagal j jų apskaitą įtrauktas sąskaitas. Visi sandorių dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje serija LDR Nr. 0097 galėjo būti padaryta techninė klaida, kas galėjo padaryti tą klaidą negali pasakyti. Pagal PVM sąskaitoje faktūroje serija LDR Nr. 0097 nurodytus duomenis, prekės jiems buvo pristatytos ir už jas buvo apmokėta bankiniu pavedimu iš MB „Lineksa“ bankinės sąskaitos.

Liudytoja A. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2018 m. vasaros. Ji buvo administratorė. Ten įsidarbino, nes jos brolis A. B. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tuo metu, kai darbinosi buvo ką tik pabaigusi universitetą ir susilaukė vaikelio. Vaikeliui jau buvo 8 mėnesiai, todėl Sodroj jai pasakė, kad jei įsidarbintų per tris mėnesius į kokią nors darbovietę, galėtų eiti motinystės atostogų. Apie tai ji papasakojo savo broliui ir jis sutiko ją įdarbinti. Tik įsidarbinusi, ji išėjo vaiko priežiūros atostogų ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nedirbo. Visos įdarbinimo sąlygos buvo derinamos su broliu A. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką buvo įdarbinta oficialiai, bet kokiu etatu, nepamena. Darbo sutartį ji turėjo, tačiau šiuo metu jos neturi, nes kraustymosi iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną, metu visi nereikalingi daiktai ir dokumentai buvo tiesiog išmesti. Neatsimena koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, o realiai atlyginimas ir nebuvo mokamas, nes kaip jau minėjo tik įsidarbinusi, ji išėjo vaiko priežiūros atostogų. Jei gerai pamena, pirmus tris mėnesius jai buvo pervedama tik motinystės / tėvystės minimali išmoka iš Sodros. Joks atlyginimas nebuvo mokamas.

Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, todėl negali pasakyti, ar ši įmonė atliko kokius nors darbus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo A. B. nepažįsta, jokių reikalų su juo neturėjo. Iš darbo santykių pažįsta G. P.. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė G. P. atstovaujama įmonė. Jam žinoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Šią įmonę buvo minėjęs G. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su G. P. būtent ir tarėsi dėl šios įmonės darbų. Su G. P. susipažino viename iš objektų, su juo buvo suderinta dėl darbų atlikimo. Jis mano, kad darbus jis atliko su savo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tiksliai negali pasakyti, kurioje įmonėje buvo įdabinti su G. P. dirbę darbuotojai. Kai įmonės atlieka darbus, visus buhalterinius dokumentus siunčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, todėl jis nežino, kokie dokumentai buvo pristatyti po G. P. atliktų darbų ir kam buvo pavesti apmokėjimai už atliktus darbus

Liudytoja E. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017 m. Bendrovė veikla buvo greito maisto gamyba ir pardavimas. Ikiteisminio tyrimo metu susipažinimui jai buvo pateikti dokumentai – PVM sąskaitų faktūrų kopijos, kur nurodytas neteisingas pristatymo adresas, kadangi jų adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas. Kodėl sąskaitose padaryta adreso klaida negali pasakyti, ją padarė asmuo išrašęs sąskaitas, ji to nepastebėjo. Kiti duomenys ir rekvizitai yra teisingi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus yra gavę iš kažkokių pažįstamų veiklos metu, tačiau negali nurodyti konkretaus asmens, nes daug yra tiekėjų ir kontaktus galėjo gauti iš bet ko. Negali nurodyti su kuo buvo bendrauta užsakant prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, greičiausiai bendrauta su vadybininku. Ar prekes pristatydavo tas pats žmogus, su kuriuo buvo bendraujama užsakymo klausimais telefonu, negali nurodyti. Kiek jai žinoma, prekes pristatydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nepamena. Pagal pateiktas susipažinimui PVM sąskaitas visos prekės buvo gautos ir buvo apmokėtos. Už visas tiekiamas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras apmokėjo bankiniais pavedimais iš įmonės sąskaitos esančios Swedbank banke. Visi sandorių dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje.

Liudytojas E. P. parodė, kad apie darbą UAB “ (duomenys neskelbtini)” sužinojo per draugą. Šioje įmonėje jis dirbo apie dvi savaites. Visą laiką dirbo oficialiai. Objektas buvo (duomenys neskelbtini). Ten statė 5 aukštų kotedžą. Darbindamasis kalbėjo su A. B., kad darbo užmokestis bus 70 Eur į dieną. Darbo sutarties jis nematė. Kiek pamena, reikėdavo dirbti ir šeštadieniais, pamena, kad dirbo apie dvi savaites ir iš jų du savaitgalius. Už darbą A. B. su juo neatsiskaitė. Kiek tiksliai A. B. turėjo sumokėti, jis nežino, bet tai galėtų būti ne mažiau nei 840 Eur jam nesumokėto darbo užmokesčio už tas dvi savaites. Jis bandė ieškoti iš A. B. atlygio už darbą, bet jis sake, kad neturi pinigų, vis žadėdavo, kad turi už kažką gauti pinigus ir tada atsiskaitys, bet taip ir neatsiskaitė. Į darbo inspekciją nesikreipė.

Liudytojas T. V. parodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2016-11-21 iki 2017‑02-10. Dirbo tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną, viso gal buvo kokie 4-5 savaitgalius. Darbo dienomis niekada nėra dirbęs. Tuo metu turėjo kitą darbą ir tai jam buvo papildomas darbas. Kai jis dirbo, tai buvo keli objektai, dabar tiksliai nepamena. Kokiu etatu buvo įdarbintas, jis nežino, bet turbūt mažiausiu. Ant kažko įsidarbinant pasirašė, bet ar tai buvo darbo sutartis ar ne, nežino. Pats darbo sutarties neturi. Įdarbinimo sąlygas derino su A. B.. Atlyginimą sutarė nuo 50 iki 70 Eur, tiksliai neatsimena, tikrai ne mažiau 50 Eur už jo išdirbtą dieną. Atlyginimą už jo pradirbtas dienas A. B. jam sumokėjo. Pradirbus tą dieną, iškart paduodavo tos dienos atlyginimą. Ar reikėjo kur nors pasirašyti, kai gaudavo atlyginimą, neatsimena. Viso A. B. jam yra sumokėjęs ne mažiau 200 Eur. Pinigus paduodavo grynais pinigais. A. B. su juo pilnai atsiskaitė už jo išdirbtas dienas.

Liudytojas V. G. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, jam priklauso 50 % šios bendrovės akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo jos įkūrimo iki 2017 metų, technikos direktoriumi. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėtos, su jomis jokių reikalų asmeniškai neturėjo. Galimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokius nors smulkius sandorius, tačiau jis šių įmonių neprisimena. Kažkokių aplinkybių, susijusių su šių įmonių veikla, sandoriais, atsiskaitymais, darbų derinimais, atliktais darbais, nurodyti negali. Nei A. B., nei G. P. nepažįsta.

Liudytojas G. P. parodė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma, jis buvo šios įmonės direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbų veiklą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdžiusi darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu tiksliai nepamena, bet tai buvo tikriausiai griovimo darbai, tai galėjo būti daugiau nei vienas objektas, kokiu laikotarpiu buvo atlikinėjami darbai, neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė prieš paskelbiant bankrotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai galima sakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus, nes jis abiejų įmonių direktorius. Kai dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo sudarytos žodinės sutartys, visos sąskaitos buvo išrašomos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam už atliktus darbus mokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą pavedimu. Kokios tai galėtų būti sumos, neatsimena, bet visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vyko pavedimu ir kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kai dirbo kita jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo yra pilnai atsiskaitę. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavardė G., taip pat komercijos direktorius A. M., su juo daugiausiai ir susiskambindavo. Objektai būdavo skirtinguose miestuose. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat yra žinoma, pas juos taip pat yra dirbęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikęs daug skirtingų darbų, tai galėjo būti prieš kelis metus, tikslaus laikotarpio negali nurodyti. Objektai būdavo skirtinguose miestuose. Sutartys nebuvo pasirašomos, darbai buvo vykdomi žodinio susitarimo pagrindu. Atlikus darbus, būdavo išrašomos sąskaitos, sąskaitas išrašydavo jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo pagal išrašytas sąskaitas atsiskaitydavo pavedimu. Atsiskaitydavo visada pavedimu, grynaisiais niekada nėra atsiskaitę. Jis nepamena, bet turbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdė tiek UAB "(duomenys neskelbtini)", tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo E. M., su juo buvo derinami visi darbai ir atsiskaitymai. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma tik tiek, kad jis pažįsta jos savininką A. B., su juo yra dirbę vienoje įmonėje darbų vadovais. Žino, kad šiuo metu įmonė nevykdo veiklos. Kartu su A. B. jokių darbų neatlikinėjo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie atlieka skirtingus darbus, tai būna, kad kas paklausia ar jis žino, kas vykdo tokius darbus, tai nurodo A. B.. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. A. B. jam niekada nėra sumokėjęs už jokius atliktus darbus įmonėms UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką jis dirbdavo, tą šios įmonės jam sumokėdavo pavedimu. Visos sąskaitos būdavo išrašomos jo įmonių, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių atliktus darbus. A. B. savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu niekada nerašydavo sąskaitų už jo įmonių atliktus darbus. A. B. jam grynais pinigais niekada nėra davęs jokių pinigų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus. Gali patvirtinti, kad už įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus visada būdavo išrašomos sąskaitos tik tų įmonių, kurios atliko darbus vardu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsiskaitymai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko tik pavedimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didelės įmonės, pas jas yra griežta tvarka ir visi atsiskaitymai vyko pagal sąskaitas pavedimu. Patvirtino, kad A. B. jam nėra davęs jokių pinigų.

Be to, liudytojas G. P. parodė, kad laikotarpiu kurio tiksliai nurodyti negali, tai galėjo būti 2017-2018 metai, jis bendravo su UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu E. M. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu A. M., kurie duodavo jam darbus, o jis šiuos darbus kartais perleisdavo kitiems asmenims, šiuo atveju A. B.. Darbai būdavo atliekami įvairiuose miestuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai būdavo griovimo ir statybiniai darbai. Tuo laikotarpiu galima sakyti, kad su A. B. dirbo kartu. Kai į jį kreipdavosi dėl darbų atlikimo E. M. ir A. M., jis darbus atlikdavo su savo įmone UAB "(duomenys neskelbtini)", o dalį darbų atlikdavo A. B. su savo įmone UAB "(duomenys neskelbtini)". Tiesiogiai E. M. ir A. M. su A. B. niekada nebendravo, kadangi visi darbai buvo derinami per jį, o kokie darbininkai atliks tuos darbus E. M. ir A. M. nebuvo aktualu, jiems buvo svarbu pačių darbu atlikimas. Tarkim užsako atlikti griovimo darbus Alytuje UAB "(duomenys neskelbtini)", darbų atlikimui reikia daugiau, nei dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojų ir krovininio automobilio išvežti statybines atliekas, tokį automobilį turi A. B.. Tai jis susisiekia su A. B., kad yra darbo ir jis tada važiuoja į tą objektą, už tą atliktą darbą išrašo UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės sąskaitą faktūra ir ją nusiunčia UAB "(duomenys neskelbtini)", o jie į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą apmoka už atliktus darbus. Negali išskirti vieno objekto, nes tai tikrai nebuvo vienas objektas, vienu momentu galėjo būti ir šeši objektai. Tik jis bendraudavo su E. M. ir A. M., jie jam nurodavo objektus ir kokius darbus reikia atlikti, o jis tuos darbus arba atlikdavo pats su UAB "(duomenys neskelbtini)" arba kartu su kitomis įmonėmis, tarp jų ir UAB "(duomenys neskelbtini)", arba tos įmonės vienos atlikdavo darbus tose objektuose. Kiekvieną kartą ir kiekviename objekte būdavo skirtingos situacijos. Tačiau tos įmonės, kurios realiai atlikdavo darbus ir išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias siųsdavo arba tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba jam ir jis jas nusiųsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)". Jis susisiekdavo telefonu arba el. paštu su užsakovais, jiems pasakydavo, kad yra tokios sąskaitos, kurias reikia apmokėti už atliktus darbus. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už savo atliktus darbus, o ne už UAB "(duomenys neskelbtini)" atliktus darbus, jokių pinigų iš A. B. jis negavo. Pasitaikydavo atvejų, kai vienas kitam padėdavo su pinigais, bet tai nebuvo susieta su tose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis, nes tas sumas A. B. gavo už savo UAB "(duomenys neskelbtini)" atliktus darbus, o kur tuos pinigus jis panaudojo jis tikrai nežino, bet jam jų neperdavė. E. M. ir A. M. tikrai tiesiogiai nebendravo, vieną kartą objekte galėjo matyti A. B., bet tikrai nesuprato, kad tai yra A. B., nes jis nebuvo pristatytas, todėl E. M. ir A. M. jo nepažįsta. A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vieninteliai rangovai su kuriais jis bendravo, tiesiog atlikę darbus tos įmonės išrašydavo dokumentus, o užsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pervesdavo pinigus. Tie pinigai ir likdavo tose įmonėse, kaip jos juos panaudojo jis tikrai nežino, jam jų neperduodavo. Parodė, kad pinigų nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. jam tikrai neperdavė.

Akistatos metu tarp A. B. ir G. P., A. B. ir liudytojas G. P. liko prie savo duotų parodymų. A. B. parodė, kad perdavė G. pinigus, tačiau sumą patikslino, kadangi sau pasiliko išgryninimo išlaidas, kurios buvo apie 50 Eur, todėl G. P. perdavė ne mažiau 5950 Eur. Pinigai buvo paduoti grynais. Šie pinigai buvo perduodami už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB "(duomenys neskelbtini)". G. P. parodė, kad jis skolinosi iš A. B. pinigų, tačiau ne tokią sumą. Jis neatsimena, kiek A. B. jam yra skolinęs, nes skolinęs yra kelis kartus, bet tikrai tiek nedavė. A. B. parodė, kad vėliau, 2017m. balandžio mėn. jis padavė 1000 Eur G. P.. Šie pinigai buvo perduodami už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai buvo perduoti grynaisiais.

G. P. parodė, kad šito pinigų perdavimo neatsimena. Jis A. B. supažindinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. M. ir, kai jis kreipdavosi į jį dėl griovimo darbų, kai kuriuos jų pasiūlydavo atlikti A. B., nes A. M. jokio skirtumo kas padarys tuos darbus. Kai kuriuos darbus yra atlikęs A. B., bet čia seni laikai, jis neatsimena. Ar jis gavo iš A. B. 1000 Eur, neatsimena.

A. B. parodė, kad jei tokią sumą 4800 Eur nurodė savo papildomos apklausos metu, vadinasi ją ir perdavė, nes visos sumos buvo nurodytos teisingai pagal sąskaitų išrašuose matomas išgrynintas sumas. Vėl gi, pasilikdavo išgryninimo išlaidas, kurios buvo ne daugiau 50 Eur, tai realiai G. P. galėjo perduoti ne mažiau 4750 Eur. Šie pinigai buvo perduodami 2017 m. gegužės mėn. už UAB „Kadesa“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB "(duomenys neskelbtini)". (duomenys neskelbtini) G. P. parodė, kad neatsimena, bet aplamai su pinigais tuo metu buvo painiava, ten sunku suvesti, nes jis ir A. B. yra padėjęs, ir A. B. jam yra padėjęs, ten tie pinigai susidengdavo kartais. Neatsimena, kokiomis sumomis A. B. jam yra davęs. Tiek jis A. B. yra dirbęs, tiek A. B. jam, ten gavosi maklevonė, sunku suskaičiuoti. Neatsimena, kiek gavęs ir kiek davęs A. B. pinigų.

A. B. parodė, kad dėl 1000 Eur perdavimo 2017m. liepos mėn., tai UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą pervestos sumos 2017-2018 m. laikotarpiu, buvo pervedamos už UAB „Kadesa“ atliktus darbus, tačiau ar visus pinigus perdavė G. P. negali patvirtinti, nes tuo metu G. P. buvo jam skolingas ir kažkiek yra pasilikęs. Pinigai G. P. buvo pervedami už jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. P. yra perdavęs ne mažiau 16 000 Eur.

G. P. parodė, kad tikrai neatsimena ar A. B. jam perdavė 1000 Eur. Tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, būdavo atvejų, kad jo darbuotojai dirbo pas A. B., o kartais A. B. dirbdavo su savo darbininku pas jį.

A. B. parodė, kad 2017m. rugpjūčio mėn. perdavė G. P. 6000 Eur, bet vėl gi sau pasiliko išgryninimo išlaidas, kurios buvo ne daugiau 50 Eur, todėl G. P. galėjo perduoti ne mažiau 5950 Eur. Šie pinigai, kaip ir prieš tai buvo perduodami už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

G. P. parodė, kad neatsimena, laikosi prieš tai išsakytos savo nuomonės.

A. B. parodė, kad kaip ir sakė, G. P. yra perdavęs grynais pinigais ne mažiau 16 000 Eur.

G. P. parodė, kad tikrai nežino. 16 000 Eur iš A. B. gavęs nėra. Jau prieš tai viską pasakė, tiek A. B. pas jį dirbo, tiek jis pas A. B., darbininkai buvo susimaišę, piniginės lėšos tuo metu vaikščiojo, bet kaip ten viskas buvo nieko neatsimena.

A. B. parodė, kad taip, toliau laikosi savo parodymų.

G. P. parodė, kad papildomai paaiškinti nieko nenori, laikosi savo duotų parodymų (3 t., b. l. 39 – 42).

2019-05-02 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyriausiajai specialistei A. M. apžiūrai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašai iš "(duomenys neskelbtini)", AB banko už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31, kiti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyriausioji specialistė A. M. pateikė išvadą, kad dokumentų apžiūrai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB išrašas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31. Banko sąskaitos likutis laikotarpio pradžiai buvo 1,14 Eur, tiriamuoju laikotarpiu gauta 91502,48 Eur įplaukų. Išlaidos sudarė 91505,58 Eur, iš kurių 40048,00 Eur nuimta grynais pinigais. Kaip nurodyta aukščiau, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tiriamuoju laikotarpiu buvo nuimta grynais pinigais 40048 Eur. Dokumentai, patvirtinantys kaip minėta suma buvo panaudota, dokumentų apžiūrai nepateikti. Jei 40048 Eur buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 40048 Eur nuostolį. Ikiteisminio tyrimo metu liudininkai pateikė parodymus: A. G. 2019-02-21 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „>...< Iš viso mums A. B. su broliu sumokėjo po 200 Eur >...<“. R. G. 2019-02-21 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „>...< Maždaug po pirmos darbo savaitės, atlikus armatūros sustatymo, klojinių darbus, grįžus namo į Kauną, prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" mums su broliu A. B. sumokėjo po 200 Eur, niekur sumokant pasirašyti nedavė >...<“. M. T. 2019-02-26 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „>...< Iš mano pradirbtų dviejų mėnesių A. B. man atlyginimą mokėjo maždaug apie mėnesį laiko. Sumokėdavo tik penktadieniais, sumokėdavo kiek tuo metu turėdavo. Viso A. B. man sumokėjo ne mažiau 600 Eur. Per tą pirmą mėnesį jis išmokėjo tais penktadieniais po maždaug 150 Eur, keturis penktadienius, bet tai nebuvo pilnas mano darbo užmokestis, nes, kaip ir minėjau, mums žadėjo po 70 Eur į dieną, savaitėje 5 darbo dienos, bet dar būdavo, kad dirbdavome ir šeštadieniais, tai alga turėjo būti ne mažesnė nei 1400 Eur į mėnesį. >...< Po to jam vis paskambindavome primindavome, praėjus mėnesiui, maždaug kovo 14 dieną A. B. mus T. J. pakvietė susitikti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje ir ten mums padavė po 100 Eur, bet aš jam sakau, tu mums tiek skolingas duok bent dar po 50 Eur ir pamištam tas skolas, tai jis mums su Tomu davė dar po 50 Eur. Viso man išdirbus 2 mėnesius pas A. B. UAB (duomenys neskelbtini), jis man išmokėjo ne mažiau nei 750 Eur >...<“. R. Š. 2019-02-26 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „>...< Už tas dvi dienas su manimi atsiskaitė, atsiskaitė grynais pinigais 100 Eurų už dvi dienas, o ar į kortelę dar pervedę nežinau >...<“. T. V. 2019-02-28 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „>...< Viso A. B. man yra sumokėjęs ne mažiau 200 Eur, nes kaip ir minėjau dirbau ne mažiau 4 šeštadienius, o man mokėjo ne mažiau 50 Eur už pradirbtą dieną>...<“. D. Ž. 2019-02-28 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „>...< Atlyginimas kas mėnesį skirdavosi, nes labai skirdavosi darbo pobūdis. Atlyginimas į mėnesį galėjo svyruoti nuo ne mažiau 400 Eur. >...< Tai viso po praktikos A. B. man iki spalio mėnesio, kai įsidarbinau kitoje įmonėje už pagalbą mokėjo ne mažiau 400 Eur į mėnesį, tai viso gautųsi, kad už 6 mėnesius, skaičiuojant nuo balandžio iki spalio A. B. man išmokėjo ne mažiau 2400 Eur >...<“. Dokumentų apžiūrai nepateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti ar fiziniams asmenims grynais pinigais išmokėtos sumos buvo apskaitytos kaip darbo užmokestis. Jei liudytojų apklausos protokoluose nurodyti gryni pinigai buvo išmokėti neoficialiai, tokiu atveju nuo neoficialiai mokėto darbo užmokesčio nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, garantinio fondo įmokos, gyventojų pajamų mokestis, tuo nesivadovaujant: LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 d., 10 straipsnio 1 d., 12 straipsnio 1 d. nuostatomis, LR Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, LR Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 3 d. nuostatomis. Tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuojama gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos ir socialinio draudimo įmokų: iš viso nuo neoficialaus darbo užmokesčio, įvertinus taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, priskaičiuojama 303,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2302,08 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš jų darbdavio mokama suma (31,18 %) 1848,75 Eur, iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuojama (9 %) 453,33 Eur, 10308 Eur garantinio fondo įmokų. Dėl to, kad už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 nebuvo pildyti buhalterinės apskaitos registrai, Didžioji knyga, kasos knyga visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (2 t., b. l. 157 - 164).

2019-07-12 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyriausioji specialistė A. M. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kitus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusius dokumentus buvo pateikta išvada, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tiriamuoju laikotarpiu buvo nuimta grynais pinigais 40048 Eur. Dokumentai, patvirtinantys, kaip minėta pinigų suma buvo panaudota, dokumentų apžiūrai nebuvo pateikti. Jei 40048 Eur buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 40048 Eur nuostolį, kokie teisės aktai buvo pažeisti? Jei pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai, tačiau tai neužfiksuota jokiose ūkinėse operacijose, kokie teisės aktai buvo pažeisti? Specialistė pateikė atsakymą: Jei 40048 Eur buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 40048 Eur nuostolį, tokiu atveju bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo neįformintos ūkinės operacijos, nepagrįstai išleistos piniginės lėšos, kurios nedokumentuotos nei kasos knygoje nei kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos. Dėl to buhalterinė apskaita nebuvo tinkama ir objektyvi bei buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 4 str., 6 str. 2 d. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų ir kasos knygos nepildė, tokiu atveju nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d., 16 punkto nuostatomis. Jei pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti ir jų apskaitos dokumentai (registrai ir kasos dokumentai) buvo pildyti, bet neišsaugoti, tokiu atveju nesivadovauta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2 dalies nuostatomis bei 4 dalies nuostatomis, LR Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Specialistei užduotas klausimas: Apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kitus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusius dokumentus buvo pateikta išvada, kad dokumentų apžiūrai nepateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti ar fiziniams asmenims grynais pinigais išmokėtos sumos buvo apskaitytos kaip darbo užmokestis. Jei liudytojų apklausos protokoluose nurodyti gryni pinigai buvo išmokėti neoficialiai, kokie teisės aktai buvo pažeisti? Specialistė pateikė atsakymą: Dokumentų apžiūrai nepateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti ar fiziniams asmenims grynais pinigais išmokėtos sumos buvo apskaitytos kaip darbo užmokestis. Jei liudytojų apklausos protokoluose nurodyti gryni pinigai buvo išmokėti neoficialiai, tokiu atveju nuo neoficialiai mokėto darbo užmokesčio nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, garantinio fondo įmokos, gyventojų pajamų mokestis, tuo nesivadovaujant: LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 d. nuostatomis, 10 straipsnio 1 d. nuostatomis, 12 straipsnio 1 d. nuostatomis, LR Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2 dalies nuostatas, LR Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 5 straipsnio 3 d. nuostatomis, Specialistei užduotas klausimas: Apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kitus su UAB „(duomenys neskelbtini)veikla susijusius dokumentus buvo pateikta išvada, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 nebuvo pildyti buhalterinės apskaitos registrai, Didžioji knyga, kasos knyga, todėl visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti? Specialistė pateikė atsakymą: Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos registrų nepildė, tokiu atveju nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. Specialistei pateiktas klausimas: ar pagal 2019-07-05 A. B. papildomai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (Subrangos sutartį su priedais, PVM sąskaitą-faktūrą Serija LDR Nr. 125, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų aktą A001, PVM Sąskaitą faktūrą Serija LDR Nr. 126, Atliktų darbų aktą A002, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, bendrųjų statybos darbų vykdymo žurnalo kopijas) bei 2019-05-02 – 2019-05-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, kitų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla apžiūros metu apžiūrėtus dokumentus galima iš dalies ar visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą? Specialistė pateikė paaiškinimą: pagal A. B. papildomai pateiktus dokumentus bei anksčiau 2019-05-02 – 2019-05-08 apžiūros metu apžiūrėtus dokumentus laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kadangi tiriamuoju laikotarpiu nebuvo pildyti buhalterinės apskaitos registrai, Didžioji knyga, kasos knyga. Specialistei pateiktas klausimas: 2019-05-02 – 2019-05-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, kitų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla apžiūros metu buvo nustatyta, kad iš viso nuo neoficialaus darbo užmokesčio, įvertinus taikomąjį neapmokestinamąjį pajamų dydį, priskaičiuojama 303,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2302,08 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš jų darbdavio mokama suma (31,18 %) 1848,75 Eur, iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuojama (9 %) 453,33 Eur, 10,08 Eur garantinio fondo įmokų. Ar įvertinus 2019-06-19 VSDFV Kauno skyriaus bei 2019-06-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas įmokas keičiasi 2019-05-02 – 2019-05-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, kitų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla apžiūros metu nustatyta nesumokėtų mokesčių suma? Specialistė pateikė paaiškinimą: 2019-05-02 Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad dokumentų apžiūrai nepateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti ar fiziniams asmenims grynais pinigais išmokėtos sumos buvo apskaitytos kaip darbo užmokestis. Jei liudytojų apklausos protokoluose nurodyti gryni pinigai buvo išmokėti neoficialiai, tokiu atveju nuo neoficialiai mokėto darbo užmokesčio nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, garantinio fondo įmokos, gyventojų pajamų mokestis. Nurodytų asmenų bankiniais mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos nebuvo įtrauktos į bendrai apskaičiuojamą darbo užmokestį. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus, liudytojų parodymus bei papildomai pateiktus 2019-06-19 VSDFV Kauno skyriaus bei 2019-06-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis nustatyta: Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. Š. ir I. Š. tiriamuoju laikotarpiu priskaičiuoto atlyginimo papildomai gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, garantinio fondo įmokų nepriskaičiuojama. D. Ž. papildomai gyventojų pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, garantinio fondo įmokos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-10-31, t. y. laikotarpiu kai liudytojas nurodė gavęs atlyginimą grynais pinigais, t. y. neapskaičius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, sveikatos ir socialinio draudimo įmokos, garantinio fondo įmokos pagal kiekvieną asmenį. 2019-05-02 Dokumentų apžiūros metu papildomai buvo priskaičiuota 303,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2302,08 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš jų darbdavio mokama suma (31,18 %) 1848,75 Eur, iš darbuotojo atlyginimo (9 %) 453,33 Eur, 10,08 Eur garantinio fondo įmokų. Apžiūros metu išvada keičiama į: UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priskaičiuojama 323,51 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1829,71 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš jų darbdavio mokama suma (31,18 %) 1419,87 Eur, iš darbuotojo atlyginimo (9 %) 409,84 Eur, 9,11 Eur garantinio fondo įmokų (2 t., b. l. 167-1181).

2019-08-12 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyriausioji specialistė A. M. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, kitų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla apžiūros buvo nustatyta, kad „Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tiriamuoju laikotarpiu buvo nuimta grynais pinigais 40048 Eur. Dokumentai, patvirtinantys kaip minėta suma buvo panaudota, dokumentų apžiūrai nepateikti. Jei 40048 Eur buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 40048 Eur nuostolį“. A. B. pateikė PVM sąskaitas-faktūras prie kurių prisegti išrašyti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynais pinigais už įsigytas prekes ar gautas paslaugas. Ar įvertinus nurodytus dokumentus keičiasi 2019-05-08 apžiūros protokole pateikta specialisto išvada dėl nuostolio, kurį patyrė bendrovė? Specialistė pateikė paaiškinimą: Apžiūros metu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams bei juridiniams asmenims išrašyti kasos pajamų kvitai, kuriuose užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš fizinio asmens T. N. bei juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė pinigines lėšas. Iš viso 2018 metais pagal pateiktus kasos pajamų orderius užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimta 39769,40 Eur grynais pinigais. Kasos pajamų orderių už 2017 metus nepateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tiriamuoju laikotarpiu buvo nuimta grynais pinigais 40048 Eur. Pagal pateiktus kasos pajamų orderius užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimta 39769,40 Eur grynais pinigais. Iš viso 79817,40 Eur. Jei 79817,40 Eur buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 79817,40 Eur nuostolį. Apžiūros metu pateiktos UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios apmokėtos grynais pinigais. Prie nurodytų PVM sąskaitų faktūrų prisegti kasos čekiai, pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderio kvitai. Iš viso už UAB (duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes ir paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims sumokėta 17669,04 Eur, iš kurių 10131,32 Eur sumokėta 2017 metais ir 7537,72 Eur sumokėta 2018 metais. Jei už minėtas prekes ir paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais pinigais priimtais pagal kasos pajamų orderius arba iš lėšų, kurios buvo nuimtos grynais pinigais iš banko sąskaitos, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolis mažinamas 17669,04 Eur ir yra 62148,36 Eur (79817,40-17669,04). Dokumentai, patvirtinantys kaip buvo panaudotos pagal kasos pajamų kvitus gautos pajamos ir iš banko grynais pinigais nuimtos lėšos, dokumentų apžiūrai nepateikti. Taip pat dokumentų apžiūrai nepateikti grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, grynųjų pinigų judėjimo apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti ar minėtos lėtos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominėje veikloje bei kas atsiskaitė už UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ suteiktas prekes ir paslaugas ( 2 t., b. l. 183 – 185 ).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi specialistė A. M. patvirtino duotus paaiškinimus.

Atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo medžiaga (1 t., b. l. 25 – 45).

A. B. pagal 2019-01-29 reikalavimą el. paštu pateikta informacija (2 t., b. l. 39).

2019-07-05 A. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 40‑41).

2019-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019-04-02 reikalavimą el. paštu pateiktais dokumentais, kurie susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 46 - 59).

2019-09-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019-09-13 reikalavimą el. paštu pateiktais dokumentais, kurie susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 2 t., b. l. 61 – 74 ).

2019-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019-09-13 reikalavimą el. paštu pateiktais dokumentais, kurie susiję su UAB "(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 76 – 83).

2019-04-11 Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus raštu, kuriame pateikiama informacija apie UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojus laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 (2 t., b. l. 86).

2019-04-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, prie kurio pridėti įmonės UAB „M(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 88-107).

2019-06-19 Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus raštu, kuriame pateikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 darbuotojams priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir įmokų sumas bei duomenys apie sumokėtas VSD įmokas (2 t., b. l. 114 – 118).

2019-06-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštu, kuriame pateikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (2 t., b. l. 120 – 121).

2019-02-11 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuriame pateikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 atsiskaitomojoje banko sąskaitoje gautas pajamas bei patirtas išlaidas (2 t., b. l. 129 – 142).

2019-11-04 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuriame pateikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas mokėjimo korteles ir asmenys galintys jomis naudotis.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau iš jo duotų parodymų teisme, galima daryti išvadą, kad jis neneigia apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus kartais pildydavo, kartais ne, dažniausiai dokumentą išrašydavo paprašius asmeniui, bet ne savo iniciatyva, grynųjų pinigų kasa niekada nebuvo vedama, kasos knygos neturėjo, darbo užmokesčio žiniaraščių nepildydavo, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų nepildė, medžiagų pajamavimo orderių ir medžiagų nurašymo aktų nepildė. Realiai visi grynieji pinigai buvo pas jį ir jis juos valdydavo, atsiskaitymų bei skolų su pirkėjais nepildydavo, nes žinojo, kam ir kiek skolingas, didžioji knyga nebuvo vedama. Tie dokumentai , kuriuos pildė turėtų būti išsaugoti, neturėtų būti išmetęs.

Teismas, analizuodamas kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatė, kad 2019-09-11 apklausiamas įtariamuoju, A. B. pripažino savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės tvarkymo ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 jis vienintelis tvarkė visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus. Įmonės sąskaita AB „Swedbank“ galėjo disponuoti tik jis, taip pat pripažino, kad darbuotojams mokėjo neoficialų darbo užmokestį. 2019-11-25 papildomai apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad dėl to, kad PVM sąskaitose faktūrose išrašytose MB „(duomenys neskelbtini)“, E. N. individualiai įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ IĮ „(duomenys neskelbtini)“, J. K., UAB "(duomenys neskelbtini)", G. P. buvo įforminta tikrovės neatitinkanti informacija gali paaiškinti, kad šias sąskaitas faktūras pildė norėdamas padėti savo tetai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai J. K.. Tuo metu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunkūs laikai, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo gauti atsiskaitymų bankiniu pavedimu, todėl buvo suforminami pirkimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o vėliau suforminami pardavimai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tos įmonės, kurioms įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitas faktūras į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesdavo sąskaitose nurodytas sumas, o jis iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgrynindavo ir tuos pinigus perduodavo grynaisiais pinigais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realiai prekes parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytiems užsakovams, o jis buvo tik kaip tarpininkas, padėjo atsiskaitymus gauti grynais pinigais. Šiuos savo parodymus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo iš esmės jis patvirtino ir nagrinėjant bylą teisme. Taigi, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jis neneigia, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku buvo įmonės vadovas, jis valdė ne kaip juridinį asmenį, o kaip savo asmeninį. Šios įmonės sąskaitą ir dokumentus naudojo kitos įmonės naudai, ir nors iš jo parodymų matyti, kad taip jis tiesiog norėjo padėti savo tetai UAB „(duomenys neskelbtini)direktorei J. K., bet tiek jis, tiek ji pripažino savo parodymuose, kad taip buvo apgaulingai vedama apskaita, kad UAB „(duomenys neskelbtini)vadovė galėtų gauti pajamų. Taigi, iš to seka, kad buvo sąmoningai tyčia iškraipoma įmonės apskaita ir neteisingai pildomi duomenys buhalteriniuose dokumentuose. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai buvo tvarkoma apskaita daroma išvada ir iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustų liudytojų A. G., R. G., M. T., R. Š., T. V., D. Ž. parodymų, kurie patvirtino, kad dirbo pas A. B. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ , dirbo neilgai, bet atlyginimą mokėjo grynais. Liudytojai D. M., A. B., L. B., E. K., A. B. parodė, kad jie bendravo ir maisto ruošinius jiems tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik keletą kartų, nors bendravo ir kontaktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, tačiau sąskaitos išrašytos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir šiai įmonei pervesti pinigai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nepažįsta ir nežino. Liudytoja J. K. patvirtino A. B. parodymus, kad jos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo reali maisto produktų tiekėja, tačiau sąskaitose faktūrose nurodydavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigus, juos išgryninęs A. B. perduodavo jai. Taigi akivaizdžiai matyti, kad ūkinės operacijos buvo atvaizduojamas apskaitoje žinomai melagingai, taip iškraipant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę. A. B. ir pats pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprekiavo ir nevykdė veiklos, susijusios su maisto gamyba ar tiekimu. Liudytoja A. S. patvirtino, kad pas savo brolį A. B. įmonėje buvo įsidarbinusi fiktyviai, o tai rodo, kad A. B. naudojo įmonę ne taip kaip numatyta Uždarųjų akcinių bendrovių įstatyme ir juridinis asmuo turi veikti savo naudai, o ne atskirų fizinių asmenų interesais, taip iškreipiant įmonės veiklą bei mokesčių administratoriui neturint realios galimybės nustatyti įmonės veiklos įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Specialistė A. M., teikdama 2019-07-12 paaiškinimą ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat liudydama teisme, konstatavo, kad iš jai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ji nustatė, kad jei 40 048 Eur buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 40 048 Eur nuostolį, tokiu atveju bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo neįformintos ūkinės operacijos, nepagrįstai išleistos piniginės lėšos, kurios nedokumentuotos nei kasos knygoje nei kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos. Dėl to buhalterinė apskaita nebuvo tinkama ir objektyvi bei buvo tvarkoma nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., 6 str. 2 d., 4 str. Apžiūros metu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios apmokėtos grynais pinigais. Prie nurodytų PVM sąskaitų faktūrų prisegti kasos čekiai, pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderio kvitai. Iš viso už UAB (duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes ir paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims sumokėta 17 669,04 Eur, iš kurių 10 131,32 Eur sumokėta 2017 metais ir 7 537,72 Eur sumokėta 2018 metais. Dokumentai, patvirtinantys kaip buvo panaudotos pagal kasos pajamų kvitus gautos pajamos ir iš banko grynais pinigais nuimtos lėšos, dokumentų apžiūrai nepateikti. Taip pat dokumentų apžiūrai nepateikti grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, grynųjų pinigų judėjimo apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti ar minėtos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominėje veikloje bei kas atsiskaitė už UAB , (duomenys neskelbtini)“ suteiktas prekes ir paslaugas. Šiuos savo paaiškinimus specialistė patvirtino ir teisme.

Už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą jis turėjo patvirtinti įmonės apskaitos politiką, turėjo patvirtinti sąskaitų planą, turėjo surasti kompetentingą asmenį, tvarkantį buhalterinę apskaitą. 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis nurodo, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 37 straipsnis nurodo, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 21 straipsnis nurodo, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Atsižvelgiant į byloje esančius ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. B. kaltė įrodyta ir nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl svetimo turto pasisavinimo ( BK 183 straipsnio 2 dalis)

.

A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad pinigus, kurie buvo įmonės sąskaitoje, jis išgrynino ir naudojo savo reikmėms. Jis teigė, kad reikėjo atsiskaitinėti su darbuotojais, pirkti medžiagas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šią jo versiją byloje nėra. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad yra įmonės kreditoriai, su kuriais jis neatsiskaitė, taip padarydamas jiems žalą, nes išgrynintus pinigus, kaip ir pats pripažino, naudojo ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Savo parodymuose jis gan nuosekliai išdėstė, kad įmonės pinigais buvo pirktas ir automobilis, vėliau perduotas žmonai, o taip pat žemės sklypas. Be to, A. B. pripažino, kad dalį pinigų, tačiau neįvardijo tikslios sumos, jis atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. P., nes anot A. B., būtent G. P. įmonė atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pats G. P. neigia, kad gavo pinigus iš A. B., o ir jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių A. B. teiginius, byloje nėra. Liudytojas G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B. pažįsta, tačiau jo įmonės vardu jokių darbų neatlikinėjo ir už tai A. B. jam nėra mokėjęs pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikinėjusi darbus ir už tai gavus atsiskaitymus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. jis yra nurodęs ir perleidęs pastarųjų įmonių užsakymus, nes pats nespėdavo ir neaprėpdavo atlikti visų darbų, o užsakovo nenorėjo paleisti. Tačiau anot G. P. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus įmonei ir pagal išrašytas sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiskaitydavo pervesdami pinigus į sąskaitą. G. P. neneigė, kad vienas kitam skolino pinigus, bet 16 000 eurų neskolino ir neperdavė ir kategoriškai neigė apie tokios sumos gavimą iš A. B.. Tai, kad pinigai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybinius darbus buvo pervesti būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, o kas konkrečiai atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigilinta. Bylos medžiaga nustatyta, kad svarbu buvo tai, kad darbai atlikti, tarėsi kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Tai, kad darbai nebuvo sudėtingi ir nesigilinta į tai, kas konkrečiai juos atliko, patvirtino ir liudytojai A. M., A. P., E. M., V. M..

A. B. nepagrindė jam inkriminuotų išgrynintų pinigų panaudojimo teisėtumo, nes nepateikė jokių pateisinamų dokumentų. Be to, teisėtas pinigų panaudojimas nenustatytas ir kitais neginčijamais ir objektyviais įrodymais, tai yra nepatvirtinta nei liudytojų parodymais, nei kitais rašytiniais duomenimis. Deklaratyvūs teiginiai, kad pinigai panaudoti įmonės reikmėms, be paties kaltinamojo parodymų, daugiau nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintina, kad pinigai buvo pasisavinti, taip padarant žalą bendrovei. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltinamojo parodymai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, ar jų perdavimo kitiems asmenims, turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, tai faktiškai yra pasisavinamas. A. B. pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius. CK 2.81, 2.82 straipsniai reglamentuoja, kad akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. CK 2.87 str. įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, tai yra nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jam patikėto bendrovės turto atžvilgiu, tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, tai yra turtas pasisavinamas. Šios aplinkybės svarbios konstatuojant, kad tokie bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. B. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir turtą, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą 57 868,36 eurų.

Civilinis ieškinys

Civilinis ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 57 868,36 Eur civilinį ieškinį už turtinę žalą. Ši žala priteistina iš kaltinamojo A. B., nes atsirado dėl jo kaltės.

Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 1829.71 Eur civilinį ieškinį. kurį prašo priteisti iš kaltinamojo A. B.. Nurodo, kad dėl neteisėtų A. B. veiksmų, Fondo biudžetui buvo padaryta 1829,71 Eur (1419,87 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 409,84 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) turtinė žala. 2020 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad A. B. dalį žalos atlygino, liko neatlyginta 1500 Eur, kurią prašo priteisti (t. 3, b. l. 177-178). Neatlyginta žala priteistina iš A. B..

Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas turi būti pratęstas iki visiško nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra.

Kardomosios priemonės paskirtos nebuvo.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. padarė du tyčinius nusikaltimus: vieną apysunkį, kitą sunkų. Anksčiau neteistas. Nusikaltimai baigti.

Administraciniai teisės pažeidimai – baustas.

Psichiatrinis gydymas, įskaita neįrašytas.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita neįrašytas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą 323,51 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1., b. l. 61) bei atlygino dalį turtinės žalos 329,71 Eur Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui. ( t. 3, b. l. 177-178).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį, o ne būtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, o laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, bet kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-870/2020).

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - tik laisvės atėmimas. Tačiau įvertinus šios bylos duomenis ir tai, kad nors kaltinamasis dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažino kaltu, bet iš parodymų turinio jis neneigia, kad nusiėmęs pinigus nuo sąskaitos naudojo ir asmeniniais tikslais, o taip pat atsiskaitinėjo už paslaugas, tačiau jokių ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų nepildė, iš parodymų turinio jis pripažįsta, kad pinigus naudojo ne įmonės reikmėms ir veiklą vykdė nesivadovaudamas įstatymais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais vadovo atsakomybę. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. šios padarytos vienos nusikalstamos veikos pobūdis nėra toks pavojingas, kad būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ir vertinant kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai veika priskiriama prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra, į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai ir nors jo įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei buvo padaryta turtinė žala, tačiau ekonominis A. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo.

Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, nesant sunkinančių aplinkybių ir esant lengvinančiai aplinkybei, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų įtariamas padaręs daugiau nusikaltimų arba už tai nuteistas, turi šeimą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, dirba, skiriant bausmę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra bauda. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta šio straipsnio sankcijoje – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL – 2500 Eur baudą;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas 180 MGL – 9000 Eur baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 180 MGL – 9000 Eur baudą.

Baudos sumokėjimui nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Priteisti iš nuteistojo A. B. civiliniam ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas: 301151702 civilinį ieškinį 57 868,36 Eur už turtinę žalą.

Priteisti iš nuteistojo A. B. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui civilinį ieškinį 1500 Eur už turtinę žalą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuteistojo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą: žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmę baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

Pagal 2018-12-20 Dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus:

1. Oranžinį segtuvą (gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, KPO, KOI ir kt. apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) - 164 lapus;

2. Pilką segtuvą (gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, KPO, KOI ir kt. apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) - 243 lapus. (bylos tomas I, b. l. 34 - 35)

A. B. 2019-07-05 savanoriškai pateiktus dokumentus:

1. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus - 29 lapus (bylos tomas II, b. l. 40 - 41) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtus dokumentus grąžinti A. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė