- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- 1-51-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04631-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nurodęs, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavimų vadybininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS
M. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą :
M. L. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. 2 d. iki 2016 m. gegužės mėn. 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu bei įmonės įstatų pagrindu turėdamas pareigą pagal paskirtį naudoti įmonės lėšas, laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2015-11-30 jam kaip atskaitingam asmeniui iš bendrovės sąskaitų buvo išmokėta: AB „Šiaulių bankas sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - viso 27 818,48 Eurų , Nr. (duomenys neskelbtini)- viso 21 416,41 Eurų ir iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)- viso 34 268,42 Eurų. Nurodytu laikotarpiu gavęs iš viso 83 503, 31 Eurų pateisindamas apskaitos dokumentais bendrovės veikloje panaudojo tik dalį šių lėšų, t. y. 41 022,82 Eurų, o likusių piniginių lėšų, t. y. 42 480,49 Eurų tyčia, turėdamas tikslą juos pasisavinti, bendrovei negrąžino ir nepateisino jų panaudojimą privalomais apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB “(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - pinigines lėšas iš viso 42 480,49 Eurų. Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
M. L. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą :
M. L. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. 2 d. iki 2016 m. gegužės mėn. 18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu bei įmonės įstatų pagrindu turėdamas pareigą pagal paskirtį naudoti įmonės lėšas, neturint jokio teisėto pagrindo bei žinodamas, kad jo faktiškai valdoma bendrovė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) yra nemoki ir, kad ateityje negalės grąžinti už jos įsipareigojimus sumokėtas pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-07-31 UAB “(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsipareigojimus, o būtent:
iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ be pagrindo pervedė:
2014-10-01 UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 200 litų (57,92 Eurų);
2014-10-02 R. L.- 500 litų (144,81 Eurų);
2014-10-06 S. J.- 400 litų (115,85 Eurų);
2014-10-16 R. L.- 500 litų (144,81 Eurų);
2014-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)-3 000 litų (868,86 Eurų);
2014-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)-4 000 litų (1158,48 Eurų);
2014-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)-4 000 litų (1158,48 Eurų);
2014-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)-500 litų (144,81 Eurų);
2014-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)-5 000 litų (1448,10 Eurų);
2014-10-30 UAB “(duomenys neskelbtini)“-1600 litų (463,39 Eurų);
2014-10-31 R. L.-1000 litų (289,62 Eurų);
2014-11-05 UAB “(duomenys neskelbtini)“- 200 litų (57,92 Eurų);
2014-11-06 UAB “(duomenys neskelbtini)“-2000 litų (579,24 Eurų);
2014-11-07 R. L.- 1000 litų (289,62 Eurų);
2014-11-07 S. J.-1000 litų (289,62 Eurų);;
2014-11-13 UAB „(duomenys neskelbtini)-1694,76 litų (490,84 Eurų);
2014-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“- 343,70 litų (99,54 Eurų);
2014-11-14 R. L.- 800, 00 litų (231,70 Eurų);
2014-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“-659,44 litų (190,99 Eurų);
2015-02-24 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-130,00 Eurų;
2015-04-20 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-70,00 Eurų;
2015-05-18 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-160,00 Eurų;
2015-06-26 R. L.- 200, 00 Eurų;
2015-07-07 R. D.- 70,00 Eurų;
bei iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ be pagrindo pervedė:
2014-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)-2000, 00 litų (579,24 Eurų);
2014-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“-606,04 litų (175,52 Eurų); ;
2014-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“-2700, 00 litų (781,97 Eurų);
2014-10-24 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-800,00 litų (231,70 Eurų);
2014-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)-1500, 00 litų(434,43 Eurų);
2014-11-04 (duomenys neskelbtini)- 630, 00 litų (182,46 Eurų);
2014-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“-2260, 00 litų (654,54 Eurų);
2014-11-05 (duomenys neskelbtini)-32000, 00 litų (9267,84 Eurų);
2014-11-21 UAB “(duomenys neskelbtini)“-1000 litų (289,62 Eurų);
2014-11-21 R. L.- 400, 00 litų (115,85 Eurų);
2014-11-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1500, 00 litų (434,43 Eurų);
2014-11-25 UAB “(duomenys neskelbtini)“-1500 litų (434,43 Eurų);
2014-11-28 R. L.- 500, 00 litų (144,81 Eurų);
2014-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“-600, 00 litų (173,77 Eurų);
2014-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“-363, 00 litų (105,13 Eurų);
2014-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“-370, 00 litų (107,16 Eurų);
2014-12-12 R. L.- 500, 00 litų (144,81 Eurų);
2014-12-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“-531,37 litų (153,90 Eurų);
2014-12-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1000, 00 litų (289,62 Eurų);
2014-12-19 R. L.- 1000, 00 litų (289,62 Eurų);
2014-12-23 R. L.- 500,00 litų (144,81 Eurų);
2014-12-31 R. L.- 500,00 litų (144,81 Eurų);
2015-01-09 R. L.- 290, 00 Eurų;
2015-01-13 “ (duomenys neskelbtini)“-111,64 Eurų;
2015-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“-91, 00 Eurų;
2015-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“-157,02 Eurų;
2015-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“-300,00 Eurų;
2015-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“-166, 00 Eurų;
2015-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“-70, 00 Eurų;
2015-01-22 R. L.- 300, 00 Eurų;
2015-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“-200, 00 Eurų;
2015-01-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150, 00 Eurų;
2015-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“-35, 00 Eurų;
2015-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“-135, 00 Eurų;
2015-02-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“-60, 00 Eurų;
2015-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“-200, 00 Eurų;
2015-02-11 R. L.- 150, 00 Eurų;
2015-02-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“-60, 00 Eurų;
2015-02-13 R. L.- 300, 00 Eurų;
2015-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“-105, 00 Eurų;
2015-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“-200, 00 Eurų;
2015-02-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“-70, 00 Eurų;
2015-02-25 R. L.- 300, 00 Eurų;
2015-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“-100, 00 Eurų;
2015-03-12 R. L.- 270, 00 Eurų;
2015-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“-100, 00 Eurų;
2015-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“-120, 00 Eurų;
2015-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“-400, 00 Eurų;
2015-03-27 R. L.- 300, 00 Eurų;
2015-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“-300, 00 Eurų;
2015-04-01 R. L.- 200, 00 Eurų;
2015-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150, 00 Eurų;
2015-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“-300, 00 Eurų;
2015-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“-72,41 Eurų;
2015-04-10 R. L.- 368, 00 Eurų;
2015-04-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“-110,00 Eurų;
2015-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“-160,00 Eurų;
2015-04-14 „(duomenys neskelbtini)“-400,00 Eurų;
2015-04-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150,00 Eurų;
2015-04-17 “ (duomenys neskelbtini)“-192,39 Eurų;
2015-04-24 R. L.- 300, 00 Eurų;
2015-04-30 UAB“ (duomenys neskelbtini)“-250, 00 Eurų;
2015-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1000,00 Eurų;
2015-05-04 R. D.-400,00 Eurų;
2015-05-04 R. B.-300,00 Eurų;
2015-05-07 R. B.-300,00 Eurų;
2015-05-08 R. L.- 368, 00 Eurų;
2015-05-12 R. D.-782,16 Eurų;
2015-05-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“-106,48 Eurų;
2015-05-22 R. L.- 300, 00 Eurų;
2015-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150, 00 Eurų;
2015-05-22 R. D.- 200,00 Eurų;
2015-05-22 R. B.-100,00 Eurų;
2015-06-05 R. D.- 180,00 Eurų;
2015-06-05 R. B.-100,00 Eurų;
2015-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“-501,90 Eurų;
2015-06-09 R. L.- 200, 00 Eurų;
2015-06-14 R. L.- 368, 00 Eurų;
2015-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“- 220,15 Eurų;
2015-06-14 R. L.- 1400, 00 Eurų;
2015-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1000,00 Eurų;
2015-06-26 R. D.- 180,00 Eurų;
2015-06-26 R. B.-100,00 Eurų;
2015-07-10 R. L.- 668, 00 Eurų;
iš viso iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)" minėtų sąskaitų M. L. pervedė 41 153,22 Eurų. Tokiu būdu iššvaistydamas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą pinigines lėšas - 41 153.22 Eurų, bendrovei padarė didelę turtinę žalą. Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS
Kaltinamasis M. L. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Paaiškino, kad jis turėjo 100 procentų įmonių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcijų, valdė jas nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki rugsėjo mėnesio. Tuo metu buvo vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” teikė spausdinimo paslaugas, turėjo spausdinimo įrangą: spaudos mašiną, visus reikalingus įrengimus. Nurodė, kad įmonių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” negalima nagrinėti atskirai, nes jų veiklos yra visiškai susijusios, nors pagal teisinę registraciją tai yra dvi įmonės: UAB,,(duomenys neskelbtini)” gamino, parduodavo produkciją UAB,,(duomenys neskelbtini)“, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” parduodavo užsakovams - įmonėms ,,(duomenys neskelbtini)” ,, (duomenys neskelbtini)” ,, (duomenys neskelbtini)”, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi sutartis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įrangos neturėjo, buvo tik pardavėjas, o ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo įrangą tai produkcijai gaminti. Tokia situacija buvo nuo pat pradžių. 2014 m. rugsėjo-spalio mėnesį labai trūko apyvartinių lėšų, todėl 2014 m. rugpjūčio mėn. gale – rugsėjo mėn. pradžioje kreipėsi į A. B. dėl pastarojo galimybės įsigyti dalį abiejų įmonių akcijų. 2014 m. rugsėjo mėn. jie dviese sutarė, kad jam yra įdomu įsigyti tas įmones, todėl pradėjo nagrinėti įmonių finansinę situaciją, gamybinius pajėgumus, turimas nuomojamas patalpas, ir tai užtruko du mėnesius. Po 70 procentų abiejų įmonių akcijų A. B. įsigijo 2014 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Tada A. B. apskaitininkė perėmė visus abiejų įmonių dokumentus. 30 procentų akcijų liko pas jį, M. L., dar du mėnesius, paskui dėl reikalingų papildomų įrangai pirkti investicijų buvo paprašyta laikinai perleisti 30 procentų. Nuo 2015 m. sausio mėnesio A. B. buvo šimtaprocentinis abiejų įmonių savininkas, o jis pagal bendrą susitarimą liko vadovu (vykdančiuoju direktoriumi).
2014 m. rugsėjo mėnesį į pirkimo procedūrą buvo įtraukta A. B. valdomos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” finansininkė V. O., kuri sutiko vykdyti apskaitą ,, (duomenys neskelbtini)” patalpose (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. B. įsigyjant įmonės akcijas reikalavo, kad apskaitą vestų ,,(duomenys neskelbtini)” finansininkė. V. O. buvo įdarbinta ,,(duomenys neskelbtini)” nuo lapkričio mėn. 1 d. Rugsėjo mėn. viduryje – spalio mėn. viduryje jis pateikė V. O. ir A. B. visus finansinius dokumentus. Jis pats, M. L., visus apskaitos dokumentus iš įmonės ,, (duomenys neskelbtini)” paėmęs nuvežė į ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) gatvėje ir perdavė V. O.. Jam perimant dokumentus iš ,, (duomenys neskelbtini)” buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, o V. O. jis viską atidavė nepasirašant jokių dokumentų. Dar iki akcijų pirkimo A. B. ir V. O. gavo visus finansinius dokumentus ir su jais pilnai susipažino.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ du įrengimus (spausdinimo mašiną ir popieriaus pjovimo mašiną) ir patalpas nuomavosi iš individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)”. Jo paties, A. B. ir gamybos vadovo K. S. buvo nuspręsta, kad neapsimoka mokėti nuomos įmonei ,, (duomenys neskelbtini),” o reikia tartis dėl įrangos nupirkimo. „(duomenys neskelbtini)“ lėšų neturėjo. Tą įrangą A. B. sprendimu nupirko įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” ir buvo sutarta, kad bus nuomojama su išsipirkimu per du metus ,,(duomenys neskelbtini)i”. 2015 m. kovo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš ,, (duomenys neskelbtini)”už 45 000 eurų. Nors su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo asmeniškai niekas nesieja, tačiau jis dalyvavo šiame sandoryje. Buvo paprašyta papildomų garantijų - perleisti A. B. 30 procentų įmonės akcijų, su kuo jis sutiko. Įranga, kurią turėjo ,,(duomenys neskelbtini)”, buvo nepakankama, skirta visai kitai produkcijai. K. S. ir jis pats sutiko, kad perka įrangą „(duomenys neskelbtini)“, todėl taip išėjo, kad dalį įrangos turėjo „(duomenys neskelbtini)“, o kitą dalį - ,,(duomenys neskelbtini)”. ,,(duomenys neskelbtini)” jokios įrangos neturėjo.
2015 m. pavasarį kilo nesutarimai, nes jis ir gamybos vadovas buvo prieš, o A. B. norėjo, kad nebebūtų gaminama jokia užsakomoji produkcija ir ,,(duomenys neskelbtini)” pradėtų gaminti tik savo produkciją ir ją pardavinėti. 2015 m. liepos mėnesį prasidėjo trintis ir A. B. pasiūlė jam, M. L., perleisti visą įmonę arba nesikišti, arba pirkti visą dalį, o jis pasitraukia. 2015 m. spalio 9 d. A. B. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, įteikė jam, M. L., vienintelio akcininko sprendimą nušalinti jį nuo vadovo pareigų. Jis atvažiavo su V. O., pastarąjį pristatė kaip būsimą įmonės vadovą, ir nurodė, kad jis, M. L., pasilieka kaip atsakingas už pardavimus, darbą su užsakovais, bet nesikiša į finansinius reikalus. 2015 m. spalio 9 d. V. O. perėmė vadovavimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. spalio 12 d. buvo sušauktas visuotinis darbuotojų susirinkimas, kuriame buvo pasakyta, kad viskam vadovauja V. O., o M. L. lieka atsakingas už darbą su klientais, už pardavimus. Maždaug po dviejų mėnesių jie nusprendė pervežti visą turimą įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įrangą į ,, (duomenys neskelbtini)” patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes per brangu mokėti „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą. Jis, M. L., geranoriškai su sprendimu sutiko, nes tai naudinga įmonei. Tačiau pervežus lapkričio mėnesį įrangą į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, jis ten nebuvo įleistas. Jam paskambino A. B., pasakė parduoti butą, surasti 100 000 eurų, sumokėti jam, nes kitaip jis turi pakankamai įrodymų dėl nusikalstamos veikos, dėl lėšų iššvaistymo ir jie iškels įmonei ,,(duomenys neskelbtini)” bankrotą, o iš jo kaip iš vadovo ir atskaitingo asmens reikalaus grąžinti kažkokias iššvaistytas lėšas. A. B. iniciatyva buvo iškelta bankroto byla, ir toliau jie vykdė veiklą įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” patalpose ,,(duomenys neskelbtini)” vardu. Tačiau, jo nuomone, tyčinį bankrotą sukėlė pats akcininkas, nes įmonei ,,(duomenys neskelbtini)” už produkciją nebuvo sumokėta 30 000 eurų, tas pajamas gavo ,,(duomenys neskelbtini),‘ neatsiskaitė su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai ,,(duomenys neskelbtini)” neatsikaitė už patalpas, už komunalines paslaugas su teikėjais, taip viskas ramiai perėjo į ,, (duomenys neskelbtini)” rankas.
Dėl pareikšto kaltinimo dėl iššvaistymo paaiškino, kad apmokėjo už suteiktas paslaugas, pirktas medžiagas, patalpų nuomą, dirbusiems žmonėms atlyginimus, ,,Sodrai” mokesčius, todėl tai nėra iššvaistymas, tai išlaidų apmokėjimas. Yra tik viena problema. UAB,,(duomenys neskelbtini)” nerašė sąskaitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, nes kai A. B. įsigijo įmonės akcijas, bendrai su buhaltere buvo nuspręsta, kad neverta rašinėti pirmyn atgal pirkimo-pardavimo sąskaitų, tuščiai mokėti PVM, nes įmonės priklauso vienam savininkui, faktinis vadovas yra A. B.. ,,(duomenys neskelbtini)” gaudama pajamas, apmokėdavo. Galvoja, kad ,,(duomenys neskelbtini)” neišrašė mažiausiai 100 000 eurų sąskaitos ,,(duomenys neskelbtini)i” už pagamintą produkciją. Kadangi iš pradžių buvo didelis pasitikėjimas, bendrai buvo sprendžiami visi finansiniai klausimai, buvo nuspręsta nepervedinėti į ,, (duomenys neskelbtini)”, o iš ,, (duomenys neskelbtini) tiekėjams, ,,(duomenys neskelbtini)” sumokės tiekėjams už medžiagas, o sąskaitų nerašys. Tai tokiu principu ir dirbo. Dar paaiškino, kad nors A. B. akcijas įgijo 2014 m. lapkričio mėnesį, tačiau jis dalyvavo pilnai įmonės veikloje jau nuo 2014 m. rugsėjo vidurio, „(duomenys neskelbtini)” visą laiką mokėjo tiekėjams už ,, (duomenys neskelbtini)” parduotas žaliavas ir spalio mėnesį, ir rugsėjo mėnesį. Pavedimuose buvo nurodoma, kad mokama už „(duomenys neskelbtini)“ ir konkrečiai už ką – ar popierių ar atlyginimą. Buvo pervedama tiesiai iš ,,(duomenys neskelbtini)“, nes buvo sutarta, kad paskui užskaitas pasidarys. Visą laiką tiek V. O., tiek A. B. sakė, kad viskas tvarkoje, metų gale pasidarys užskaitas, jokių problemų čia nemato. 2014 m. pabaigoje užskaitos nebuvo padarytos, ruošiant 2014 m. balansus jis su V. O. tą sakė A. B..
Dar nurodė, kad iki lapkričio 1 d. jis vienas darė pavedimus, bet po 2014 m. lapkričio mėn. pradžios, ne jis vienas darė mokėjimus, juos darė ir V. O. su savo generatoriumi, nes jos generatorius buvo prijungtas prie ,,(duomenys neskelbtini)” Swedbanko sąskaitos. Prie Swedbanko ir Šiaulių banko sąskaitų turėjo prisijungimus jis ir V. O.. Jo prisijungimas buvo atjungtas 2015 m. spalio mėn. 9 d. Laikotarpiu nuo 2014 m sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. prie Šiaulių banko sąskaitos tik jis vienas galėjo prisijungti, taip pat ir prie Swedbanko sąskaitos. Nuo 2015 metų balandžio mėnesio buvo sutarta su A. B., kad visus mokėjimus atlikinės V. O., o jis tik gali surinkti mokėjimus. Kiekvienas mokėjimas buvo derinamas su A. B..
Teigė, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” visą laiką buvo moki, turėjo turtą, kurio vertė buvo lygi įsipareigojimams. Įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vienose patalpose, įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo savo įrangą, visos įmonės pajamos nueidavo į ,, (duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo padengti, nežiūrėjo į jas kaip į atskiras įmones. Tai tos išlaidos, kurios kažkodėl vadinamos iššvaistymu, ir padengia ,, (duomenys neskelbtini)” išlaidas. Nesutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” piniginėmis lėšomis apmokėjo ,,(duomenys neskelbtini)” kreditorinius įsipareigojimus, nes apmokėjo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”. Tuos mokėjimus atliko ir jis ir buhalterė, o visi mokėjimai buvo derinami su akcininku A. B.. Paties apmokėjimo fakto neginčija, buvo apmokėtos išlaidos, bet tos išlaidos buvo susijusios su ,,(duomenys neskelbtini)” produkcija. Buvo nesutvarkyta finansinė apskaita tarp valdomų įmonių bendru sutarimu, o traktuojama kaip iššvaistymas. Nėra iššvaistymo, o yra atsiskaitymas už medžiagas.
Sužinojęs, kad yra iškelta bankroto byla, jis pats susisiekė su bankroto administratore, paaiškino apie įmonių valdymą, pasakė, kad yra nušalintas ir pasakė, kad dokumentai saugomi pas V. O.. Jis nebuvo faktinis vadovas nuo 2015 m. spalio mėnesio ir negalėjo pateikti dokumentų. Dėl dokumentų perdavimo du kartus kalbėjo su bankroto administratore. Antrojo pokalbio metu ji pasakė, kad jai skambino žmogus, kaip jis vėliau suprato E., kuris pasakė, kad jokių „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negaus. Tas žmogus su ja susisiekė po jos pokalbio su V. O.. Kaip supranta administratorei nebuvo perduoti visi apskaitos dokumentai.
Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, kiekvieno mėnesio paskutinę dieną visi dokumentai buvo renkami „(duomenys neskelbtini)“ administratorės I. G. ir jis, M. L., juos nuveždavo V. O.. Papildomai 2015 balandžio mėn., kai A. B. įsigijo 100 procentų akcijų, iš jo pusės buvo pageidavimas priskirti ,, (duomenys neskelbtini),” vadybininką T. M. kiekvieną dieną atvažiuoti iš ryto į ,, (duomenys neskelbtini)” patalpas pas administratorę I. G. paimti ataskaitą už prieš tai buvusios dienos atliktus darbus ir visus dokumentus ir nuvežti V. O.. Tokia darbo tvarka buvo nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. spalio 9 d., kai buvo nušalintas. Jie pilnai turėjo visą informaciją, įmonė buvo kontroliuojama.
Swedbanko kortelė yra išduota įmonei ,,(duomenys neskelbtini),” ant jos parašyta M. L., ja naudojosi jis ir K. S., kortelė gulėjo pas administratorę I. G. ofise, visada buvo galima atsiskaityti ar išimti pinigus, tiesiog turėjo atnešti I. patvirtinimo dokumentus dėl panaudotų lėšų. Todėl ne jis vienas išiminėjo pinigus, ant bankomato neparašyta, kas paėmė. Jis nepasisavino pinigų. Jis, M. L., kontroliavo pinigų išėmimą iš kortelės, taip pat ir T., o V. O. matė visus nuėmimus, nes vedė visą apskaitą. Buhalterė niekada nereiškė pretenzijų, kad trūksta dokumentų. Visi dokumentai- čekiai, sąskaitos, išlaidų orderiais, kasos pajamų orderiai buvo atiduodami I. G., o mėnesio gale visi nuvežami ir atiduodami V. O.. Iš sąskaitos nuimami pinigai visada buvo pateisinami apskaitos dokumentais.
Dar paaiškino, kad kai 100 procentų pardavė akcijas A. B., jo kaip atskaitingo asmens skola įmonei nebuvo fiksuota. Jis nebuvo skolingas įmonei. Kreditoriniai įsipareigojimai buvo apmokami nuo 2014 m. spalio 1 d., kai jis dar buvo akcininkas, iki lapkričio mėn. Jis kaip įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius, apmokėjo už ,,(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimus, kadangi tą produkciją, kurią pagamino ,,(duomenys neskelbtini),” ,,(duomenys neskelbtini)” pardavė ir tuo metu tiesiogiai apmokėjo išlaidas, susijusias su tos produkcijos pagaminimu. 2014 m. pavasarį ,,(duomenys neskelbtini)” rašė sąskaitas ,,(duomenys neskelbtini)i,” bet paskui buvo nuspręsta, kad rašinėti tarp savęs dokumentų nėra prasmės, nes tai apkrauna apskaitą, o metų gale metų, tiesiog pasidarys bendras užskaitas, kad buvo pagaminta produkcija, už ją buvo atsiskaityta tiesiai su tiekėjais.
Jis nesutinka, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” yra dvi skirtingos įmonės, turinčios atskirą buhalterinę apskaitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atsiskaityti už „(duomenys neskelbtini)“ skolas. Nurodė, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” ir įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” vykdo bendrą veiklą, priklauso vienam savininkui, iš pradžių jam, paskui – A. B., todėl nemato didelės problemos, kad ,,(duomenys neskelbtini)” atsiskaito tiesiai už ,, (duomenys neskelbtini)” parduotas medžiagas. Dėl aplaidumo nebuvo surašyti už atliktas finansines operacijas dokumentai. Formaliai jis buvo direktorius, bet faktiškai visos operacijos buvo valdomos A. B.. Teigė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, nes nors neturėjo lėšų, tačiau turėjo įrangą ir galėjo parduoti savo įrangą ir atsiskaityti, bet ta įranga buvo reikalinga ,,(duomenys neskelbtini)” produkcijai gaminti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo sąskaitos neatsiskaitė su savo kreditoriais (nesumokėjo jiems), nes įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” nepervedė skolos už produkciją įmonei ,,(duomenys neskelbtini)”. Nurodė ir tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti skolos, nes būtų gavęsi taip, kad A. B. reikalauja pats iš savęs ir jis, M. L.“, reikalauja pats iš savęs. Tai yra tik apskaitos vedimo klaida, kad tiesiog tvarkingai nepervedinėjo ,,(duomenys neskelbtini)”už produkciją ,, (duomenys neskelbtini),”o ,,(duomenys neskelbtini)” – tiekėjams, tiesiog padarė greičiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” lėšų atsiskaityti su kreditoriais neturėjo, lėšų sąskaitoje nebuvo, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola už produkciją, todėl ,,(duomenys neskelbtini)” atsiskaitė su tiekėjais tiesiai už ,,(duomenys neskelbtini),” visuose pavedimuose yra parašyta už ,,(duomenys neskelbtini).”Apie finansines operacijas, kurios nurodytos kaltinamajame akte iki 2015-07-31 d., kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” įmonės sąskaitos buvo pervesta už ,,(duomenys neskelbtini)” kreditorinius įsipareigojimus, žinojo tiek jis, tiek A. B., tiek ir V. O.. Dėl 8000 eurų paaiškino, kad negali atsakyti kokiu tikslu iš įmonės sąskaitos buvo nuimti 8000 eurų ir kur jie buvo panaudoti, nes apyvartos buvo didžiulės. Piniginės lėšos į jo asmeninę sąskaitą buvo pervedamos įmonės poreikiams, t.y. pirkimams reikalingiems įmonės veiklai, jų įvardinti tiksliai negali, tačiau ne asmeniniams poreikiams. Visus dokumentus visoms išlaidoms kiekvieną mėnesį iki penktos dienos pateikdavo buhalterei V. O.. K. S. turėjo galimybę atsiskaityti banko kortele, K. S. atsiskaitymus banko kortele jis, M. L., kontroliavo, viskas pas jį buvo tvarkoje. Bendru susitarimu visos įmonės dirbo po viena vėliava, todėl visi finansai buvo bendri.
Liudytoja S. G. parodė, kad 2016 m. gegužės pradžioje Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir teismo nutartimi ji yra paskirta bankroto administratore, bankroto procedūra nėra baigta. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas jokio turto jai kaip bankroto administratorei neperdavė ir ji įmonės vardu pateikė teismui du civilinius ieškinius. Vienoje byloje ginčas yra baigtas taikos sutartimi, išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas antstolės (duomenys neskelbtini) kontorai vykdyti. Toje byloje vykdymo procese ji kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto administratorius pateikė ieškinį dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi M. L. prasidėjus vykdymo veiksmams su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį. Vilniaus apylinkės teismas povedybinę sutartį pripažino negaliojančia, tačiau sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kitoje byloje susiklostė tokia situacija: pagal įstatymą įmonė gali vadovui avansu pervesti pinigus įmonės reikmėms pirkti. Iškėlus bankroto bylą administratorius privalo patikrinti sandorius, suveda, kiek pinigų pakliuvo per avansinę apyskaitą. 42 000 eurų sumai nebuvo pateikta įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų, todėl ji tai vertino kaip pas atskaitingą asmenį esančias pinigines lėšas be teisinio pagrindo, pateikė ieškinio reikalavimą priteisti šią sumą iš M. L. kaip iš atskaitingo asmens. Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas patenkinti ieškinį, tačiau sprendimas apskųstas. Pagal avansinę apyskaitą yra pinigų likutis, kurį M. L., iškėlus bankroto bylą, administratorei turėjo perduoti, bet neperdavė. Pinigų jis nepanaudojo, neišleido, nes pagal avansinę apyskaitą asmuo, jei panaudoja įmonės reikmėms, turi užpildyti avansinę, surašyti dokumentus ir juos perduoti buhalterei, tai M. L. 42 000 sumai jokių pateisinančių dokumentų nepateikė. ,,Įmonių bankroto“ įstatyme, o ir teismo nutartyje yra numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas per penkiolika dienų nuo nutarties įsiteisėjimo privalo perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę sudarytą bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo duomenimis ir visus dokumentus. Jokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto M. L. jai kaip bankroto administratorei neperdavė, o dokumentus nurodė jai pačiai nuvykti ir pasiimti pas paskutinę buhalterę. Nurodė jos pavardę, vardą ir telefoną. Ji susisiekė su buhaltere ir nuvyksi pasiėmė dokumentus.
2016 m. ji pirmą kartą bendravo su M. L., siuntė pranešimą registruotu laišku, teismo nutartį. Pranešime būna suformuluoti reikalavimai, ką įmonės vadovas privalo padaryti ir pateikti administratoriui, nurodyti terminai, per kiek laiko jis turi tai padaryti ir M. L. jai atskambino telefonu. M. L. pagal registro duomenis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, darbo sutartį su vadovu nutraukė ji, taigi, darbo santykiai nebuvo pasibaigę, ir ji šiuo atveju neturi pagrindo teigti, kad kažkas kitas tiek de jure, tiek de facto būtų buvęs įmonės vadovu. Darbo sutartis su M. L. buvo nutraukta 2016 metais. Ji pagal dokumentus nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” materialaus ilgalaikio turto per visą savo veiklos laikotarpį buvo įsigijusi tik kelias pozicijas. Nebuvo parduota kaip likutis ilgalaikio turto, nors apskaitoje buvo rodomas, bet jokių nei staklių, nei jokių įrenginių, kurie būtų naudojami spaustuvėse gamybai, nebuvo. Daugiau viskas buvo avansinėje apyskaitoje. Nuo 2014 metų, kuomet ,,(duomenys neskelbtini)” vadovu tapo M. L., tai pinigai ir pradėjo keliauti M. L. avansinėje apyskaitoje. Per 2014-2015 metus į tą avanso apyskaitą sukeliavo visi įmonės pinigai avansinės apyskaitos forma, o daugiau jokio turto. ,,(duomenys neskelbtini)” buvo paties M. L. kita įmonė. Ji matė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” mokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kreditoriams, nors Civilinis Kodeksas aiškiai sako, kad juridinis asmuo neatsako nei už akcininko, nei už kitų asmenų prievoles. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” už ,,(duomenys neskelbtini)” kreditorinius įsipareigojimus sumokėjo 41 153, 22 eurus. Tai nustatė iš apskaitos dokumentų. Esant civiliniams teisiniams santykiams trečiasis asmuo gali mokėti už skolininką ir įgyja tuomet atgręžtinį reikalavimą. Šiuo atveju kada ,,(duomenys neskelbtini)” mokėjo už ,, (duomenys neskelbtini)” skolininkus, ,,(duomenys neskelbtini)” jau buvo nemokus, ir vadovas jau žinojo, kad ,,(duomenys neskelbtini),” mokėdama už ,, (duomenys neskelbtini)” jos skolininkams pagal atgręžtinį reikalavimą į ,, (duomenys neskelbtini)” niekada tų pinigų nebesusigrąžins. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nemokus iš įvairių bylos įrodymų, juos išvardijo rašant civilinį ieškinį. Apie neapskaitytus ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini)” sandorius jai nieko nežinoma.
Atsiimant dokumentus iš buhalterės, surašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti segtuvai. Yra Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis, kurioje pasakyta, kad pareiga perduoti bankroto administratoriui dokumentus yra įstatyminė įmonės vadovo pareiga, kurios jis niekam negali perduoti. Pats M. L. turėjo nuvykti ir numeruoti tuos dokumentus, o buhalterė perdavė segtuvų pavidalu. Prieš atsiimant dokumentus buhalterė pasakė, kad ji su ,,(duomenys neskelbtini)” akcininku turi pasitarti, kaip suprato su A. B.. Ji informavo buhalterę, kad yra bankroto procedūra ir reikalingi dokumentai, tuo pačiu pokalbiu ir sutarė dėl dokumentų perdavimo. Nepamena, kad ,,(duomenys neskelbtini)” būtų skolingas ,,(duomenys neskelbtini)i“. M. L. jai buvo minėjęs, kad įranga yra ,,(duomenys neskelbtini)”, o ne ”(duomenys neskelbtini)“, o apie skolos atidavimą įranga tikrai tokios kalbos nebuvo. M. L. nesakė, kad pageidautų dalyvauti perduodant iš buhalterės dokumentus. M. L. nepateikė jokių paaiškinimų, kur tie pinigai, kurių neperdavė, teismas ir priteisė. ,,(duomenys neskelbtini)” tapo nemoki anksčiau, nei kad ,,(duomenys neskelbtini)” buvo iškelta bankroto byla. Ji vertina buhalterinėje apskaitoje registruotus rašytinius sandorius, ir žiūri, kas yra kreditoriai, nes iškėlus bankroto bylą balansą bylos iškėlimui įsiteisėjimo dienos duomenimis, turto sąrašą, kreditorių ir debitorių sąrašą jai pateikti turi įmonės vadovas. Ji atsimena reikšmingą aplinkybę, kad M. L. sakė, kad iš jo atimtas generatorius, tačiau tą dieną, kurią M. L. paminėjo kaip dieną, kada iš jo buvo atimtas generatorius, banke dar buvo truputėlį pinigų ir po to iš ,,(duomenys neskelbtini)” sąskaitos į paties M. L. sąskaitą dar buvo atlikti du mokėjimai bendroje sumoje gal 240 eurų, o daugiau jokio judėjimo nebuvo, ir jo skola įmonei dar padidėjo. Pagal avansinę apyskaitą dalis pinigų buvo pervesta į M. L. sąskaitą, dalis išimta grynais.
Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta M. L. apie 20 metų kaip vadybininką įmonių, kurios dirbo su spaustuvine atributika. Jis pats versle yra apie 27 metus, o įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusi su langais, vartais, šiuo metu gamina keltuvus žmonėms su negalia. Galimai 2014 m. M. L. atvažiavęs pas jį paprašė pagalbos, nurodė, kad jo įmonių ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini)“ sunki situacija, trūksta apyvartinių lėšų, ir norėjo, kad jis, A. B., finansiškai padėtų jam pakelti tas įmones. Nurodė, kad jis, M. L., nuomoja patalpas už kurias moka apie 3000 eurų ir spausdinimo mašiną už kurią irgi moka 3000-4000 eurų. M. L. pasiūlė jam nupirkti tą mašiną, o pats persikeltų į laisvas jo, A. B., įmonės patalpas ir tokiu būdu sutaupyti. Jis sutiko pagelbėti M. L., su sąlyga, kad M. L. tai sumai išrašys vekselius. Gavosi taip, kad jis pirko abiejų įmonių akcijas, o M. L. tai sumai išrašė vekselius. Sumos tiksliai nepamena, galimai apie 88 tūkstančius litų.
Įmonių akcijas pirko etapais, nupirko visu šimtu procentų. Nupirko stakles, nuomavo patalpas, o jie dirbo, tačiau pelno nebuvo. Tuomet jis bandė kontroliuoti situaciją, tačiau žmonės susidurdavo su informacijos negavimu. M. L. tikrai daug žinojo, tačiau matėsi, kad jis daro veiksmus, kad ta įmonė ,,nesikeltų ant kojų“. Kai nusipirko visas ,,(duomenys neskelbtini)” akcijas, M. L. įmonėje liko direktoriumi. Iš pradžių M. L. tvarkė ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą per kažkokias įmones, paskui jis, A. B., paprašė buhalterės V. O., kad ji perimtų ,, (duomenys neskelbtini)” buhalteriją ir ji tvarkė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” banko sąskaita galėjo naudotis M. L. ir kartu V. O., bet visus pavedimus iš pradžių darė M. L., o kai jau situacija blogėjo, gal irgi kažkiek ir pats darė. V. O. turėjo banko generatorių. M. L. protingai savinosi pinigus: jis nesisavino didelėmis sumomis, o po truputį. Tačiau užkliuvo, kai pamatė, kad iš įmonės sąskaitos yra pervesti į M. L. sąskaitą ar išgryninti 8 000 eurų. Jam tas įtarimas kilo, kai įmonė jau buvo nemoki. M. L. dėl 8000 eurų panaudojimo paaiškino, kad jam reikėjo tų pinigų atsiskaityti su kažkuo, su kompanija ,, (duomenys neskelbtini)”, o už ką nežino. Bankroto procedūrą inicijavo jis pats, nes įmonė visai neturėjo apyvartinių lėšų, veikla buvo visiškai sustojusi ir negalėjo finansiškai vykdyti jokių įsipareigojimų. Jis tikrai kreipėsi dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto, o dėl ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto nesikreipė. Pirmas pokalbis buvo apie abi įmones, bet vėliau, kai jau ėmė gilintis į tą veiklą, visa kalba buvo apie įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“. ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo turto, turėjo stakles, turėjo gal 4-5 vienetus spausdinimo įrangos, bet veiklos nevykdė.
Jam buvo žinoma, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sąskaitos buvo apmokami UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kreditoriniai reikalavimai, tačiau į tai nesikišo. M. L. nelabai aiškino, kodėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” lėšomis apmoka UAB ,,(duomenys neskelbtini)” skolas, buvo bendri pasakymai, kad reikia. Klausimas, ką darys viena įmonė, ką kita sprendžiamas nebuvo, „(duomenys neskelbtini)” veikloje jis beveik nedalyvavo, o ,,(duomenys neskelbtini)” pagrindinė veikla buvo spausdinimo veikla. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo galimybę spausdinti reklamą, lankstinukus. Staklės buvo ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)”. „(duomenys neskelbtini)“ staklės spausdino, jos dirbo, tačiau kaip buvo apskaitomos finansinės operacijos tarp ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini),” nežino. M. L. buvo direktorius ir atsakingas už tą veiklą, jis pats veikloje nedalyvavo.
Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų paaiškino, kad bankroto administratorė paskambino ir pasakė, kad nori gauti ,,(duomenys neskelbtini)” visus dokumentus, o kadangi juos tvarkė V. O., tai ir ji atidavė bankroto administratorei. Tiesiogiai nedalyvavo tų dokumentų perdavime, tačiau tai vyko ofise, jis matė administratorę, pasisveikino. Pretenzijų iš M. L., kad perdavė ne visus dokumentus, kad kažkas buvo nuslėpta, nebuvo pareikšta. M. L. šituose veiksmuose fiziškai nedalyvavo.
Dar nurodė, kad V. O. nebuvo realus įmonės direktorius. Nuo spalio 9 d. dienos jis pats bandė V. O. įvesti, kad šis kažkiek pradėtų kontroliuoti M. L.. Tačiau direktorius visada buvo M. L.. Tai buvo neatsargus bandymas ,,pastatyti” V. O. direktoriumi, kurio atsisakė. M. L. vieną dieną buvo nušalintas, įsakymas kiek pamena nebuvo priimtas. Įsigydamas akcijas nesidomėjo įmonių ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini)” finansine padėtimi dėl to, kad M. L. pasirašė vekselius. Pirminis susitarimas buvo toks, kad jis ne akcijas perka, o M. L. pinigus skolina. Vekselis garantavo, kad jei M. L. reikės, jis jam grąžins tuos pinigus už akcijas. Vekselis yra garantija, o ne paskola. Buhalterė V. O. įsigyjant ,, (duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini)” akcijas netikrino šių įmonių finansinės padėties. 2015 m. spalio mėn., kuomet įvyko nesutarimas su M. L., jis buvo iš M. L. paėmęs tik banko kortelę, generatoriaus neėmė. Buhalterė V. O. turėjo „(duomenys neskelbtini) generatorių, ji atlikdavo finansines operacijas. T. M. yra gamybos vadovas. Pastarojo jis prašė pasidomėti, ką konkrečiai daro ,,(duomenys neskelbtini),” nes po pusmečio darbo ,,(duomenys neskelbtini)” veikla pradėjo kelti labai didelį įtarimą, nes nebūdavo finansinių įplaukų, arba tos finansinės įplaukos dingdavo. T. M. sakė, kad jis negali prieiti prie informacijos, nes ji jam nesuteikiama. M. L. vykdė viską – nuo užpirkimų iki pardavimų. V. O. sakydavo, kad M. L. savinasi pinigus bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo kada taip sakydavo – nepamena. Buhalterė kasos netvarkė ir jis jokių dokumentų susijusių su kasa jai neteikdavo.
Liudytoja V. O. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhaltere dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. pabaigos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikdavo M. L., o ji tvarkė buhalteriją. Jos darbo vieta buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” patalpose, kadangi tuo metu dirbo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Jos darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” metu įmonė vykdė spausdinimo paslaugas, pirkdavo prekes. Įmonė turėjo skolų tiekėjams, jas pamažu dengdavo, bet ne visas. Pirkėjai atsiskaitydavo irgi. Vyko normali veikla. Būdavo uždelsimai mokesčiams šiek tiek, nes trūko lėšų. Mokesčių mokėjimą atlikdavo pats M. L., o vėliau gal ir ji darė. 8000 eurų grynais nuėmė M. L., nes jis turėjo įmonės kortelę, grynindavo pinigus. Jai pačiai neteko gryninti įmonės pinigų. Ji atlikdavo pavedimus elektroninėje bankininkystėje, visada suderinusi arba jai pasakydavo, kokiam tiekėjui sumokėti. M. L. pasakydavo, kurį pavedimą padaryti, ir tada ji atlikdavo. Pati savarankiškai nespręsdavo, kam daryti mokėjimo pavedimus.
Dar paaiškino, kad ji darydama apskaitą matė, kad buvo už ,, (duomenys neskelbtini)” daromi apmokėjimai. Tokius mokėjimus atliko M. L.. Klausė, kodėl už „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimai buvo vykdomi iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankinės atsiskaitomosios sąskaitos, jai buvo paaiškinta, kad ,,(duomenys neskelbtini)” buvo skolingas tiekėjams, ir tie tiekėjai tuomet neteikdavo prekių ,,(duomenys neskelbtini)i” ir kad pamažinti skolą, nes abi įmonės buvo M. L., jis apmokėjo, mažino skolą ,, (duomenys neskelbtini)”. Buhalterinėje apskaitoje tai buvo atvaizduojama kaip avansinis mokėjimas iš ,, (duomenys neskelbtini)” ,, (duomenys neskelbtini)”, nes ,,(duomenys neskelbtini)” nevykdė tuo metu veiklos. Nežino, kas tvarkė ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą. Ji pati nedarė ,,(duomenys neskelbtini)” pavedimų, o jei ir atiko tokio pobūdžio apmokėjimus, tai tikrai ne savo nuožiūra, nes nežinojo, kam skolingas ,,(duomenys neskelbtini)”, kad galėtų pati savarankiškai apmokėti skolas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” lėšomis. Ji sąskaitas gaudavo tiesiogiai iš M. L.. Nežino, ar buvo pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kiek pateikdavo, tiek ji tvarkė. Būdavo, kad pritrūkdavo kokios sąskaitos, tai tada ieškodavo, vėliau pateikdavo. Jai nepateikė dokumentų, kur buvo panaudoti 8000 eurų, išgryninti iš įmonės sąskaitos. Su M. L. dėl tų pinigų nesiaiškino. Kai su ja buvo nutraukta sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentai liko ,, (duomenys neskelbtini)” patalpose, kol paskui juos paėmė bankroto administratorė. Pamena, kad administratorė atvažiavo ir išsivežė buhalterinės apskaitos dokumentus. Buvo surašytas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo dokumentas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojos V. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24-25, 28-3, 34-37), kuriuos liudytoja patvirtino. Po parodymų pagarsinimo paaiškino, kad kasa nebuvo jos žinioje. Nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturi sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. L., S. J., UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir neturi trišalės sutarties tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir šitų asmenų, buvo apskaitomi kaip avansiniai tiekėjų mokėjimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, nes buvo mokama skola už ,,(duomenys neskelbtini)”. Nors tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)“, R. L., S. J. nėra jokių dokumentų, kurie apspręstų tokią finansinę operaciją, kad neva, tai yra mokėjimas tiekėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, tiesiog mokėjimo paskirtyje buvo parašyta mokama už UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Kitokių dokumentų nežino. Nesant tokių dokumentų buvo vykdoma tokia apskaita todėl, kad jai M. L. sakė, kad tai yra skola už ,,(duomenys neskelbtini)”, tai žinojo iš M. L. žodžių, ir jokių dokumentų nėra, kadangi direktoriumi visą laiką pasitiki. Pavedimo pagrindą žino direktorius. Kiek atsimena, po to, kai 2015 m. rugsėjį M. L. perdavė A. B. banko kortelę ,, (duomenys neskelbtini)” patalpose jai dalyvaujant, užblokavo savo generatorių banke, o vėliau, 2015 m. rugsėjį, M. L. vėl atsiblokavo banko generatorių.
Nepamena, ar A. B. minėjo, kad O. rūpinsis finansiniais ,,(duomenys neskelbtini)” reikalais, o M. L. rūpinsis tik pardavimais ir gamyba. Taip pat nepamena, ar O. yra jai perdavinėjęs ,,(duomenys neskelbtini)” pirkimo-pardavimo dokumentus nuo 2015 m. spalio mėn. . Administratorė I. G. jai neperdavinėjo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentų. Nepamena, ar 2014 m. rugsėjo mėn., iki jos paskyrimo ,,(duomenys neskelbtini)” buhaltere, jai elektroniniu paštu buvo persiųsta visa įmonių finansinė informacija. 2015 m. vasario-kovo mėn. buvo A. B. nurodymas jai ir M. L. visus atliekamus mokėjimus derinti bendrai su A. B.. T. M. nėra jai atvežęs ir perdavęs darbų iš I. G. ir M. L.. 2014 m. lapkričio mėnesį M. L. jai perdavė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” finansinės apskaitos dokumentus, kuriuos prieš tai tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. Nežino, ar V. O. ,, (duomenys neskelbtini)” vykdė direktoriaus funkcijas. Po to, kai buvo nustatytas 42 480,49 eurų trūkumas, M. L. jai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šių piniginių lėšų panaudojimą.. M. L. buvo žinoma apie tą trūkstamą sumą, tai yra, apie 42 480,49 eurų, nes su M. L. kalbėjo apie trūkumą.
Papildomai apklausta liudytoja V. O. 2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu parodė neatsimenanti, kad būtų elektroniniu paštu siuntusi M. L. kasos dokumentus. Jeigu jai buvo teikiami pirminiai apskaitos dokumentai, tai ji juos įvesdavo į buhalterinės apskaitos programą. Kasos išlaidų orderis arba kasos pajamų orderis vėliau sudaro kasos knygą. Ji vedė apskaitą, taip pat ir kasos knygą. Visus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos ji gavo iš M. L. ir kurie buvo suvesti, ji perdavė bankroto administratorei. Kasos dokumentus į kompiuterį suvedinėjo ji, tačiau vedė dokumentus tiek, kiek jai pateikdavo duomenų, ji suvedė kasą. Kasa atspausdinta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų likučius suvedė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ji nematė .2014 m. balansus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė ji, tačiau neatsimena, ar ji atliko skolų suderinimo aktus tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji kasą suvedė iš tiek dokumentų, kiek ji turėjo po 2014 m. lapkričio 1 d. Ji kasos pinigų neturėjo, vedė apskaitą pagal pirminius dokumentus. Dokumentus išlaidų turėjo ir vedė dokumentus tiek, kiek turėjo, kalba apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, už UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pavedimų nedarė. 2015 m. lapkričio 16 d. dėl atleidimo iš darbo prašymą adresavo M. L., nes jis buvo direktorius. Jos darbo metu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo M. L..
Liudytojas A. S. parodė, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto administratorius, dėl to pažįsta M. L.. 2016 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto bylos iškėlimo, ir paskyrė jį šitos įmonės bankroto administratoriumi. Prasidėjo bendravimas su buvusiu įmonės vadovu ir pradžioje gana sklandžiai viskas vyko: susitiko, aptarė bankroto eigą. Jam įteikė bankroto administratoriaus įsakymą apie dokumentų ir turto perdavimą, ir tuomet pradėjo strigti bendradarbiavimas, nes buvęs vadovas paaiškino, kad turtas yra kitur, nurodė adresą, sakė ten nuvažiuoti ir susirasti turtą. Tačiau pats vadovas turi nuvažiuoti, parodyti turtą, kuris yra pagal balansą, ilgalaikio turto sąrašą. Šito nebuvo padaryta, jam pačiam teko susirasti. Dalis turto buvo rasta, dalis – ne. Po to su buvusiu vadovu bendravo ne tiesiogiai, o elektroniniu paštu. Bendravimo metu pastarasis nurodė, kad turtas yra kažkur garaže, tačiau ten nebuvo važiuota ir ieškota. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų paaiškino, kad buvo delsiama pateikti dokumentus. Jei bankroto byla iškelta 2016 m. sausio mėnesį, tai dokumentai buvo pristatyti 2016 m. spalio mėnesį. Juos pateikė buvęs ,,(duomenys neskelbtini)” vadovas M. L.. Tada buvo galima susipažinti su įmonėje buvusia situacija. Buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nepastebėjo, kad trūktų kažkokio laikotarpio dokumentų. 2019-10-17 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos pabaigos ir išregistravimo. Dėl neperduoto turto ir negrąžintų piniginių lėšų bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ir teismas priteisė bankrutuojančios įmonės, kaip ieškovo, nurodytą sumą. Ieškinys buvo pateiktas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2017 m. kovo mėn., o Vilniaus miesto apylinkės teismas, sprendimu už akių priteisė šitą sumą 2017 m. pabaigoje.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad 2014 metais buvo ,,(duomenys neskelbtini)” pardavimo sandoriai UAB ,,(duomenys neskelbtini)i” už 166 000 litų, pardavinėjo įvairius spaudos darbus. Kad ,,(duomenys neskelbtini)” ką nors parduotų ,,(duomenys neskelbtini)” nenustatė. ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje skolų tarp šitų dviejų įmonių nerado, visos paslaugos buvo suteiktos. Tokių dokumentų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” būtų mokėjusi už ,,(duomenys neskelbtini)” skolas, nematė. Kiek žino iš buvusio vadovo ir matėsi pagal pateiktus dokumentus, 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bendrovei prasidėjo problemos, kreditoriai kreipėsi į teismą dėl nemažų įsiskolinimų, buvo išduoti vykdomieji raštai, buvo užblokuotos sąskaitos. Kada buvo užblokuotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, tiksliai negali pasakyti, tačiau jau 2014 m. pradžioje pastebėjo, kad įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” finansinė padėtis buvo bloga.
UAB “(duomenys neskelbtini)“, R. L., S. J., UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)“ - tai šie fiziniai asmenys, buvo įmonės darbuotojai, jiems įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”buvo skolinga darbo užmokestį. Nematė tokių duomenų, kad paminėtiems asmenims darbo užmokestis tam tikrą periodą būtų mokamas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” lėšų. Pagal pateiktus dokumentus nenustatė tokios aplinkybės, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gavusi prekes, paslaugą, gaminį iš ,,(duomenys neskelbtini)”, būtų neatsiskaičiusi ir būtų likusi skolinga ,, (duomenys neskelbtini)”. Bankroto bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” iškėlė darbuotojai kartu su ,,Sodra”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą vedė, berods, samdoma įmonė. ,,(duomenys neskelbtini)” nebuvo skolingas ,,(duomenys neskelbtini)i”.
Liudytojas A. Š. parodė, kad dirbo buhalteriu buhalterinėje įmonėje “ (duomenys neskelbtini)“ ir vedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą labai trumpai, apie kelis mėnesius, tiksliau laikotarpio nepamena. “ (duomenys neskelbtini)“ buvo tvarka, kad kiekvienas buhalteris turėjo savo ir administratorės vadinamą ,,lentynėlę”, kurioje buvo pateikiami dokumentai. Tiesioginio bendravimo nepamena. M. L. jis buvo pristatytas dėl buhalterinės apskaitos vedimo, todėl jį tik iš matymo pažįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinius dokumentus rasdavo savo ,,lentynėlėje” arba juos pateikdavo elektroniniu paštu, tačiau kas – neprisimena. Jis pagal pateiktus dokumentus suvesdavo į apskaitą: nei grynųjų, nei bankinių pavedimų jis nekontroliavo. Pamena, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalteriniai dokumentai vėluodavo, tačiau ir kitų įmonių vėluodavo. Neprisimena, kad buhalteriniai dokumentai dėl išlaidų nebūtų pateikiami. Neatsimena, ar M. L. buvo skolingas įmonei tuo metu, kai buvo nutraukta sutartis dėl buhalterinių paslaugų. Pasibaigus santykiams, buhalteriniai dokumentai buvo perduoti vadovui M. L. dalyvaujant jam, A. Š., ir jo vadovui.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 81-84), kuriuos liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingai užrašyti.
Liudytojas V. O. parodė, kad dirbo įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pažįsta kaltinamąjį M. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš kelis metus, žino, kad tarp A. B. ir M. L. buvo konfliktas. Jis tą konfliktą matė. Pamena, kad konfliktas buvo dėl įrangos, kuri buvo nupirkta padėvėta ir visa esmė buvo dėl finansų, smulkmenų nepamena.
BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo V. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 46-47), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus. Nurodė, kad kartu su A. B. vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie oro uosto, kur tarp A. B. ir M. L. įvyko konfliktas. A. B. galvojo, kad čia yra investuoti jo pinigai, o verslas neįsibėgėja, reiškė pretenzijas, kad kažkas nepadaryta, kažkas ne taip padaryta ir taip prasidėjo tas konfliktas. Tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įranga atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, tačiau kaip buvo juridiškai apiforminti dokumentai, nežino. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016 m. spalio mėnesio, vadybininku, tačiau atsižvelgiant į tai, ką daro spaustuvė. Spaustuvėje visus veiksmus atliko A. B. nurodymu. „(duomenys neskelbtini)“ patalpose M. L. būdavo labai retai, bet ateidavo ir bendraudavo su B.. Kelis kartus matė jį atėjusį. Negali pasakyti, ar tuo laikotarpiu M. L. vykdė spaustuvės vadovo pareigas. Spaustuvėje kiekvienas padalinys atsako už savo bazę, o jis, kaip vadybininkas, buvo įpareigotas padaryti spaustuvės produkciją konkurencingą rinkai. Jo dabas buvo važinėti ir siūlyti produkciją. Su M. L. jis savo veiksmų dėl produkcijos realizavimo nederino.. Kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervežta į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, jam teko girdėti iš A. B. pretenzijų L. dėl kažkokių skolų. Negali nei patvirtini, nei paneigti, ar M. L. perdavė A. B. elektroninės bankininkystės korteles. Jis pats buvo vadybininkas, jam buvo pavesta susipažinti su produkcija ir ieškoti kam parduoti produkciją. Jis suprato, kad M. L. kaip buvo vadovas, taip ir liko. V. O. jis pats neperdavė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Jis pats niekada sąskaitų neišrašinėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Pasakodamas apie spaustuvės veiklą, pasakojo apie „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja I. G. parodė, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbino vasarą, liepos pabaigoje, metų nepamena, ir dirbo iki kitų metų gruodžio mėnesio. Iš pradžių dirbo gamyboje, o vasario mėnesį pradėjo dirbti administratore. M. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kai perėjo į „(duomenys neskelbtini)“, persikraustė į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tada vadovavo A. B. ir V. O.. Buvo pakeistos darbo sutartys paskutinį mėnesį, kad būtų iš ko mokėti algas, nes nebuvo iš ko mokėti ir A. B. pasiūlė išmokėti iš „(duomenys neskelbtini)“, bet ar pasirašė sutartį – nepamena. Buvo susirinkimas, jau link rudens, kurio metu buvo pranešta, kad „(duomenys neskelbtini)“ susijungė su „(duomenys neskelbtini)“, ir dabar bus du direktoriai – M. L. ir A. B.. Po to vis tiek vadovavo M. L., sakydavo ką daryti, kokie užsakymai, kokius užsakymus priimti, padėjo rinkti užsakymus ir šalia būdavo V., kuris klausinėdavo ką jie daro. V. O. pristatė A. B. kaip žmogų, kuris padės, prižiūrės kaip jie dirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė buhalterė V., kuri dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Ji pati gaudavo įmonės sąskaitas, sudėdavo jas pas save į aplanką pagal datas, o paskui M. L. išveždavo tas sąskaitas V. O.. Taigi, visus apskaitos dokumentus buhalterei tiekdavo M. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su tiekėjais, kai dar nebuvo susijungę su „(duomenys neskelbtini), apmokėdavo M. L., o ji užsakydavo prekes. Ji pati mokėjimų neatlikdavo. Žino, kad tarp M. L. ir A. B. įvyko konfliktas dėl dingusių pinigų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijungimas įvyko, kai „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo savo patalpose (duomenys neskelbtini), vasarą, maždaug praėjus metams nuo jos įsidarbinimo. Kai įmonės susijungė, V. O. pervesdavo pinigus už prekes, už paslaugas. Iki susijungimo, „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ji dėdavo į aplanką ir perduodavo M. L.. Persikėlus į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas dirbo kartu su V. O. kabinete, „(duomenys neskelbtini)“ visi finansiniai dokumentai buvo pas V. kabinete. T. M. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, jis vadovavo „(duomenys neskelbtini)“ gamybai, padėjo jiems kai kraustėsi. V. O. buvo pristatytas kaip žmogus, kuris prižiūrės ir padės dirbti, tačiau jis nebuvo pristatytas kaip direktorius. Po susijungimo, ji „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perduodavo V. O.. V. O. perduodavo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir pastarasis jas veždavo V. O. jau po susijungimo. T. M. ar yra perdavusi kokias nors ataskaitas, pirkimo-pardavimo dokumentus, nepamena. K. S. buvo gamybos vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis vadovavo gamybai, sakydavo kokius užsakymus gavo, ką turi daryti. Jai žinoma, kad K. S. užsakinėdavo medžiagas, pasirūpindavo sugedusiais įrenginiais. „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo ant jos stalo. Jeigu K. S. kažką pirkdavo ar parduodavo, tai atveždavo jai sąskaitas. K. S. atsiskaitinėdavo su tiekėjais, o taip pat ir M. L.. Nežino, kokiu būdu K. S. atsiskaitydavo su tiekėjais, jis tik atnešdavo sąskaitas ir pasakydavo, kad jau sumokėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė turėjo įmonės kortelę, kuri buvo tame bendrame kabinete, stalo stalčiuje, yra mačiusi, kad K. S. ėmė tą kortelę. Kaip su ja atsiskaito K. S., nėra mačiusi. Nežino, kokios K. S. buvo pareigos įmonėje. K. S. jai sakydavo, kad jis jau apmokėjo, o kaip apmokėdavo, ar grynais, ar kortele neklausdavo ir nežino. M. L. žinojo apie tuos K. S. apmokėjimus. Kartais jie pykdavosi, kad K. S. išlaidauja, kartais K. S. ateidavo į darbą girtas. Kažkada jai M. L. sakė, kad K. S. naktį išėmė iš įmonės kortelės pinigų.
Liudytojas T. M. parodė, kad pažįsta M. L., santykiai draugiški. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba nuo 2008 m., buvo vadybininkas, o nuo 2016 m. pabaigos yra gamybos vadovas. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo M. L.. A. B. investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų ar paskolino ir kažkokiu momentu A. B. pradėjo prižiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą. A. B. davė jam nurodymus patikrinti, ką daro „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kontroliuoti spausdinamos produkcijos kiekius. Tai buvo tam tikras laikotarpis, kuris truko 2 ar 3 mėnesius. Metų nepamena, tačiau buvo dar sniegas. Jis bendraudavo su M. L. ir I. G., kuri rodydavo tos dienos darbus suplanuotus. Tai buvo dienos darbų grafikas, kurį pateikdavo I. G., tie dokumentai likdavo pas jį, sužiūrėdavo tos dienos darbus ir mašinų skaitliuką. Jo darbas buvo tik žiūrėti ar atitinka šitie skaičiai gamyboje. Ar I. G. jam pateikdavo kokius nors „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perduoti V. O., negali pasakyti, nebent paprašydavo pabūti kurjeriu. Raštiškai B. iš jo nieko neprašė. Pastarasis sakė, kad nesupranta, kodėl nėra pelno. Kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini), tai buhalterinius dokumentus išrašydavo M. L.. V. O. buvo vadybininkas. A. B. pavedė V. O. prižiūrėti visą spaustuvės veiklą, kokios tiksliai įmonės nežino, o įranga spausdinimo buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo spaustuvės įranga, tik nežino kada spausdino „(duomenys neskelbtini)“, o kada „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo paskirtas kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinę veiklą, nes A. B. kilo įtarimas, kad M. L. ne viską parodo, kokie yra spausdinami užsakymai ir kad pinigai kažkur dingsta.
V. Ž., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad tvirtina 2018 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos tyrimo. V. Ž. susipažinusi su pateiktais į bylą papildomais dokumentais ( t. 7, b. l. 42-53), paaiškino, kad šie pateikti dokumentai - tai 2014 m. apskaitos registrai ir jie jos duotos išvados nekeičia, nes apskaitos dokumentų, kuriais būtų pagrįstos išlaidos, nėra pateikta. Išvadai išlaidom pagrįsti reikalingi būtent apskaitos dokumentai, o ne registrai. Būtent apskaitos dokumentas pagrindžia išlaidas, sumokėtus pinigus, o registre atvaizduotos yra pirkėjų skolos. Pagal pateiktus „(duomenys neskelbtini)“ registrus už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. nėra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji tyrimą atliko pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir juos vertino. Dokumentus jai pateikė tyrėjas. Pamena, kad buvo pateikta dalis kasos operacijų knygos nuo 2014 m. pradžios iki 2014 m. rugsėjo 8 d. Nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. kasos operacijų knygos nebuvo pateikta. Jai buvo pateikti kasos dokumentai, išlaidų ir pajamų orderiai, juos aprašė išvadoje ir vertino, kad yra neįtraukti, o kitų nevertino, ar buvo užregistruoti kasos knygoje ar ne, nes nebuvo pateikta laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio kasos knyga, t. y jos tikrinto laikotarpio. Buvo pateikta suvestinis registras - sąskaitų apyvarta, kuriame buvo buhalterinės sąskaitos registruotos. Detalių apskaitos registrų nebuvo pateikta. Pagal suvestinį sąskaitų apyvartos registrą, sudarytą 2015 m. lapkričio 30 d., kasoje turėjo būti 28 348, 19 eurų. Ji išvadoje parašė, kokie dokumentai nepateikti.
Liudytojas R. L. parodė, kad M. L. pažįsta maždaug 8 metus, santykiai darbiniai. Dirbo jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012 m. lapkričio mėnesį ir dirbo iki to laiko, kai jį atleido bankroto administratorius, galimai 2016 m. pradžia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik mėnesį ar du ir tai buvo 2015 m. rudenį, galimai rugsėjis-spalis. 2015 rudenį vienu metu jis dirbo dviejose įmonėse – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudėju, nes 2015 m. vasaros pabaigoje M. L. jam pasakė, kad negalės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam mokėti algos naujo akcininko parėdymu ir jei jis nori gauti algą reikia įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti atlyginimą, bet įmonė nemoki ir jam negali mokėti algos, tai jis algą gauna įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nerašė prašymo, kad jį atleistų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ar rašė prašymą priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Jo darbo vieta ir pobūdis nepasikeitė, dirbo toje pat vietoje, su ta pačia įranga, nepasikeitė ir darbo apimtis. Pagal Sodros duomenis dirbo dviejose įmonėse, tačiau viena įmonė buvo visiškai nemoki ir nemokėjo jam algos. 2015 m. rudenį jam atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neilgai. Alga į rankas buvo 3000 litų. Po to visi darbuotojai perėjo į UAB “(duomenys neskelbtini)”. Atlyginimą gaudavo už tą pačią produkciją, kurią gamindavo. Už darbą jam pinigai buvo pervedami ne tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už “ (duomenys neskelbtini)“ jam mokėjo atlyginimą galimai ilgiau kaip pusę metų. Pirmą kartą 2014 m. kovo 28 d., o paskutinį 2015 m. rugpjūčio 3 d., banko dokumentuose parašyta, kad moka UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB “(duomenys neskelbtini)“. Tuo laikotarpiu jis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai pradėjo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB “(duomenys neskelbtini)“ tuo metu „vos kvepsėjo“. Tai tos įmonės susijusios, bet ganėtinai prasilenkė laike. UAB “(duomenys neskelbtini)“ kaip supranta tuo metu jau buvo nebemoki, todėl taip mokėjo. Jis tuo metu dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gamino realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją.
Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis tarp tiekėjo ir užsakovo jis nebuvo susipažinęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nedidelė įmonė ir daugelį užsakovų pažįsta asmeniškai. Kad buvo spausdinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams jis sprendė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei vieno užsakovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai veikos nevykdė. Visą veiklą vykdė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė nuo tada, kai jis gavo pirmą pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ne tik jam, bet ir kitiems darbuotojams tokiu būdu pinigai buvo mokami, pinigus pervedinėjo M. L., kuris buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.
Liudytojas Š. K. parodė, kad pažįsta M. L. apie 15 metų, nes M. L. dirbo spaustuvėje, o jis tiekė medžiagas jo vadovaujamai įmonei. Iš pradžių tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, po to kitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ M. L. buvo direktorius, akcininkas. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbęs. 2014-2016 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos- direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)” parduodavo UAB “(duomenys neskelbtini)” medžiagas, susijusias su spaudos procesu, taip pat ir UAB “(duomenys neskelbtini)”. UAB „(duomenys neskelbtini)” arba UAB „(duomenys neskelbtini)” liko skolinga. Pamena, kad kažkuri perėmė skolą, tiksliai nepamena. Su A. B. susitiko dėl neapmokėtų sąskaitų dėl įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” arba UAB “(duomenys neskelbtini)”. Kalbėjo su A. B. kaip su akcininku įmonių „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ . Po pokalbio jokių pinigų nėra gavęs. UAB “(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos likučių, galimai atsakė paštu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. spalio 10 d. Įmonės vadovu registruotas nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2014 m. sausio 7 d. buvo N. R., nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. – M. L.; įmonės akcininke nuo įsteigimo iki 2014 m. sausio 7 d. buvo V. R., nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. – M. L.; nuo 2015 m. balandžio 8 d. – A. B. (t. 2, b. l. 91-93,101-121; t. 7, b. l. 135- 137).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto duomenų matyti, kad 2014 metais įmonės grynasis pelnas sudarė 48 373 Lt., 40 000 Lt paskirstyta dividendams sumokėti (t. 2, b. l. 121).
Iš Buhalterinių paslaugų 2014. rugpjūčio 9 d. sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. L., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus D. M., dėl buhalterinių paslaugų teikimo (t. 2, b. l. 67-69, 70-74). Susitarimu 2014 m. spalio 31 d. ( t.2.b. l. 75) „Dėl sutarties nutraukimo“ ši sutartis nutraukta nuo susitarimo pasirašymo dienos.
Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu 2014 m. lapkričio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama finansinio-konsultanto A. Š., perdavė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. L. priėmė šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 2014 m. birželio – rugsėjo mėn. apskaitos registrus, banką, pirkimus, pardavimus, darbo užmokestį, VMI, Sodrą (t. 2, b. l. 77).
Iš 2014 m. sausio 1 d. duomenų apie asmens turimas sąskaitas (t. 3, b. l. 1) matyti, kad M. L. turi sąskaitas: AB DNB banke – (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), AB DNB banke – (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko Vilniaus filiale (duomenys neskelbtini).
Iš duomenų apie asmens turimas sąskaitas (t. 3, b. l. 2) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sąskaitas: AB Šiaulių banko Vilniaus filiale - Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ – (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banke – (duomenys neskelbtini).
AB „Swedbank“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.S/2929 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir M. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2017 m. kovo 17 d. ( t. 3,b.l. 9-29).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ( t. 3.,b.l. 9 - 29) matyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta kaltinime nurodytos sumos, t. y. 2014-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)-2000, 00 litų (579,24 Eurų); 2014-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“-606,04 litų (175,52 Eurų); 2014-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“-2700, 00 litų (781,97 Eurų); 2014-10-24 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-800,00 litų (231,70 Eurų); 2014-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)-1500, 00 litų(434,43 Eurų); 2014-11-04 (duomenys neskelbtini)- 630, 00 litų (182,46 Eurų); 2014-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“-2260, 00 litų (654,54 Eurų); 2014-11-05 (duomenys neskelbtini)-32000, 00 litų (9267,84 Eurų); 2014-11-21 UAB “(duomenys neskelbtini)“-1000 litų (289,62 Eurų); 2014-11-21 R. L.- 400, 00 litų (115,85 Eurų); 2014-11-25 04 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1500, 00 litų (434,43 Eurų); 2014-11-25 UAB “(duomenys neskelbtini)“-1500 litų (434,43 Eurų); 2014-11-28 R. L.- 500, 00 litų (144,81 Eurų); 2014-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“-600, 00 litų (173,77 Eurų); 2014-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“-363, 00 litų (105,13 Eurų); 2014-12-11UAB „(duomenys neskelbtini)“-370, 00 litų (107,16 Eurų); 2014-12-12 R. L.- 500, 00 litų (144,81 Eurų); 2014-12-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“-531,37 litų (153,90 Eurų); 2014-12-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1000, 00 litų (289,62 Eurų); 2014-12-19 R. L.- 1000, 00 litų (289,62 Eurų); 2014-12-23 R. L.- 500,00 litų (144,81 Eurų); 2014-12-31 R. L.- 500,00 litų (144,81 Eurų); 2015-01-09 R. L.- 290, 00 Eurų; 2015-01-13 “ (duomenys neskelbtini)“-111,64 Eurų; 2015-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“-91, 00 Eurų; 2015-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“-157,02 Eurų; 2015-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“-300,00 Eurų; 2015-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“-166, 00 Eurų; 2015-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“-70, 00 Eurų; 2015-01-22 R. L.- 300, 00 Eurų; 2015-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“-200, 00 Eurų; 2015-01-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150, 00 Eurų; 2015-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“-35, 00 Eurų; 2015-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“-135, 00 Eurų; 2015-02-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“-60, 00 Eurų; 2015-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“-200, 00 Eurų; 2015-02-11 R. L.- 150, 00 Eurų; 2015-02-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“-60, 00 Eurų; 2015-02-13 R. L.- 300, 00 Eurų; 2015-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“-105, 00 Eurų; 2015-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“-200, 00 Eurų; 2015-02-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“-70, 00 Eurų; 2015-02-25 R. L.- 300, 00 Eurų; 2015-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“-100, 00 Eurų; 2015-03-12 R. L.- 270, 00 Eurų; 2015-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“-100, 00 Eurų; 2015-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“-120, 00 Eurų; 2015-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“-400, 00 Eurų; 2015-03-27 R. L.- 300, 00 Eurų; 2015-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“-300, 00 Eurų; 2015-04-01 R. L.- 200, 00 Eurų; 2015-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150, 00 Eurų; 2015-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“-300, 00 Eurų; 2015-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“-72,41 Eurų; 2015-04-10 R. L.- 368, 00 Eurų; 2015-04-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“-110,00 Eurų; 2015-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“-160,00 Eurų; 2015-04-14 (duomenys neskelbtini)-400,00 Eurų; 2015-04-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150,00 Eurų; 2015-04-17 “ (duomenys neskelbtini)“-192,39 Eurų; 2015-04-24 R. L.- 300, 00 Eurų; 2015-04-30 UAB“ (duomenys neskelbtini)“-250, 00 Eurų; 2015-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1000,00 Eurų; 2015-05-04 R. D.-400,00 Eurų; 2015-05-04 R. B.-300,00 Eurų; 2015-05-07 R. B.-300,00 Eurų; 2015-05-08 R. L.- 368, 00 Eurų; 2015-05-12 R. D.-782,16 Eurų; 2015-05-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“-106,48 Eurų; 2015-05-22 R. L.- 300, 00 Eurų; 2015-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“-150, 00 Eurų; 2015-05-22 R. D.- 200,00 Eurų; 2015-05-22 R. B.-100,00 Eurų;2015-06-05 R. D.- 180,00 Eurų; 2015-06-05 R. B.-100,00 Eurų;2015-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“-501,90 Eurų; 2015-06-09 R. L.- 200, 00 Eurų; 2015-06-14 R. L.- 368, 00 Eurų; 2015-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“- 220,15 Eurų; 2015-06-14 R. L.- 1400, 00 Eurų; 2015-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“-1000,00 Eurų; 2015-06-26 R. D.- 180,00 Eurų; 2015-06-26 R. B.-100,00 Eurų; 2015-07-10 R. L.- 668, 00 Eurų; 2015-07-31 R. L.- 400, 00 Eurų.
Iš AB Šiaulių banko rašto (t. 3, b. l. 1-163) matyti, kad pateikta M. L. vardu banke atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2014-08-07 iki 2017-03-21 išrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-16 iki 2015-07-21 išrašai.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta kaltinime nurodytos sumos (3 t., b. l. 79-153), t. y. 2014-10-01 UAB “(duomenys neskelbtini)“ 200 litų (57,92 Eurų); 2014-10-02 R. L.- 500 litų (144,81 Eurų); 2014-10-06 S. J.- 400 litų (115,85 Eurų); 2014-10-16 R. L.- 500 litų (144,81 Eurų); 2014-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)-3 000 litų (868,86 Eurų); 2014-10-21 B „(duomenys neskelbtini)-4 000 litų (1158,48 Eurų); 2014-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)-4 000 litų (1158,48 Eurų); 2014-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)-500 litų (144,81 Eurų); 2014-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)-5 000 litų (1448,10 Eurų); 2014-10-30 UAB “(duomenys neskelbtini)“-1600 litų (463,39 Eurų); 2014-10-31 R. L.-1000 litų (289,62 Eurų); 2014-11-05 UAB “(duomenys neskelbtini)“- 200 litų (57,92 Eurų); 2014-11-06 UAB “(duomenys neskelbtini)“-2000 litų (579,24 Eurų); 2014-11-07 R. L.- 1000 litų (289,62 Eurų); 2014-11-07 S. J.-1000 litų (289,62 Eurų); 2014-11-13 UAB „(duomenys neskelbtini)-1694,76 litų (490,84 Eurų); 2014-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“- 343,70 litų (99,54 Eurų); 2014-11-14 R. L.- 800, 00 litų (231,70 Eurų); 2014-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“-659,44 litų (190,99 Eurų); 2015-02-24 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-130,00 Eurų; 2015-04-20 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-70,00 Eurų; 2015-05-18 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“-160,00 Eurų; 2015-06-26 R. L.- 200, 00 Eurų; 2015-07-07 R. D.- 70,00 Eurų.
Iš 2018 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,kad S. G. pagal pareikalavimą pateikė turimus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, viso 13 segtuvų: 1.Segtuvas „Pardavimo sąskaitos faktūros 2014.10.01-2014.12.31“, 149 lapai; 2. Segtuvas „Pardavimo sąskaitos faktūros 2015.01.01-2015.11.30“, 361 lapas; 3. Segtuvas „Pirkimo sąskaitos faktūros 2014.10.01-2014.12.31“, 54 lapai; 4. Segtuvas „Avanso apysk. , pirkimo PVM SF 2015-01-04“, 408 lapai; 5. Segtuvas „Pirkimo sąskaitos faktūros, avanso apysk. 2015.05.01.-2015.11.30“, 484 lapai; 6.Segtuvas „Sodros ir VMI deklaracijos 2014.10.01-2016-02-11“, 154 lapai; 7. Segtuvas „Darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbuotojų kortelės 2014.10.01-2015.11.30, darbuotojų prašymai dėl atostogų, darbuotojų prašymai dėl atleidimo iš darbo, antstolių patvarkymai“, 127 lapai; 8. Segtuvas“Metinės finansinės ataskaitos už 2014 m., 79 lapai; 10. Segtuvas „Pirkimo PVM SF, avanso ap. 2014-10-12“, 265 lapai; 11. Segtuvas 2014m. 01-05“, 302 lapai; 12 Segtuvas „2014 m. bendras“, 593 lapai; 13. Segtuvas „(duomenys neskelbtini) likučiai“14.05.31, 118 lapų; 14. Segtuvas „Važtaraščiai“, 263 lapai (t. 4, b. l. 15-16).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT prie LR VRM) Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-12-14 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos“ (4t., b .l. 39-159) matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-02 – 2015-11-30 laikotarpio banko sąskaitų išrašus (5 priedas, suvestinė) nustatyta, kad iš bendrovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) AB Šiaulių banke ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) „Swedbank“, AB banke atskaitingam asmeniui iš viso išmokėta 83 503,31 Eur (184 155,37 Lt arba 53 334,91 Eur 2014 m. ir 30 168,40 Eur 2015 m.), t. y.: 61 944,97 Eur grynaisiais; 2 386,10 Eur už prekes ir paslaugas; 19 172,24 Eur į asmenines M. L. banko sąskaitas. Tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-02 – 2015-11-30 laikotarpio apskaitos dokumentų (banko išrašų, avanso apyskaitų ir kt. dok.) duomenimis (5 priedas, suvestinė) nustatyta, kad pinigai 83 503,31 Eur, kurie išmokėti iš bendrovės banko sąskaitų grynaisiais, už prekes ir paslaugas bei pervesti į asmenines M. L. banko sąskaitas, iš jų 41 022,82 Eur (32 645,33 Eur arba 112 717,74 Lt 2014 m. ir 8 377,49 Eur 2015 m.) panaudojimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir likusių piniginių lėšų 42 480,49 Eur panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, t. y. pas atskaitingą asmenį nepanaudotas pinigų likutis 2014-12-31 d. turėjo būti 20 689,58 Eur, o 2015-11-30 dienai – 42 480,49 Eur.
Tyrimui atlikti nebuvo pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio pradelstus įsipareigojimus, todėl bendrovės mokumas vertinamas pagal finansinių rodiklių duomenis. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų balanso ir suvestinio apskaitos registro „Sąskaitų apyvarta“ 2014-01-01 d., 2014-12-31 d. ir 2015-11-30 d. duomenis, apskaičiuoti šie mokumo rodikliai: bendrojo mokumo (įsiskolinimo) koeficientai – viso turto ir visų įsipareigojimų santykis – 2 896 (2014-01-01), 1,13 (2014-12-31) ir 0,76 (2015-11-30); einamojo mokumo koeficientai – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis – 2 896 (2014-01-01), 2,5 (2014-12-31) ir 0,93 (2015-11-30). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo mokumo koeficientas 1,13 (2 lentelė) ir einamojo mokumo (padengimo) koeficientas 2,5 (3 lentelė) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „gera padėtis“ rodiklius – bendrovė yra moki. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-30 d. bendrojo mokumo koeficientas 0,76 (2 lentelė) ir einamojo mokumo koeficientas 0,93 (3 lentelė), atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklius – bendrovė nėra moki. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo susidarymo priežastys 2015-11-30 d. – bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 6 643 Eur arba 0,76 karto viršijo apskaitoje užregistruotą turtą; neinventorizuoti pinigai kasoje, pas atskaitingą asmenį, įmonės skolos; nustatytas 20 562,94 Eur (21 917,55 Eur – 42 480,49 Eur) didesnis atskaitingo asmens įsiskolinimas įmonei, nes apskaitoje užfiksuotas 21 917,55 Eur (2015-11-30), o pagal apskaitos dokumentus – 42 480,49 Eur (2015-11-30) (4 t., b. l. 39-159).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d sprendimo matyti, kad byla buvo nagrinėta pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo M. L. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo M. L. 23188,41 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-09-03 iki visiško prievolės įvykdymo pagal 2014-09-03 pasirašytą paprastąjį vekselį, taip pat 23211,59 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-11-03 iki visiško prievolės įvykdymo pagal 2014-11-03 pasirašytą paprastąjį vekselį bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas M. L. pateikė pateikė priešieškinį ir patiksliną priešieškinį, kuriais prašė 2014-09-03 ir 2014-11-03 ir 2015-10-10 jo pasirašytus paprastuosius vekselius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas tiek ieškovo A. B. ieškinį, tiek ir atsakovo M. L. priešieškinį atmetė (t. 2, b. l. 4-8; t. 5, b. l. 58-67). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 9-10).
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sąrašas(t. 5, b. l. 11-12).
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1114-864/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 303163991) bankrotas pripažintas tyčiniu.(t. 5. b.l.68-74; 87-90). Lietuvos Apeliacinio Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi (t. 5, b. l. 75-84; 91-95), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis palikta nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu išnagrinėjus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. L. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo nuspręsta priimti ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl 22 987,34 Eur priteisimo iš atsakovo M. L.; civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas ir priteista iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)), ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k.303163991, naudai 42 480,49 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 49 centus), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (42 480,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(t. 5, b. l. 102-108; t. 7, b. l. 104-110).Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 7, b. l. 111-118).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi (t. 5, b. l. 127-128) patvirtinta tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G. ir M. L. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią M. L. sutiko sumokėti 20 000 eurų sutartyje nurodytomis sąlygomis.
2020 m. vasario 11 d. apžiūros protokolu (t. 7, b. l. 74-89) buvo apžiūrėtas M. L. pateiktame nešiojamame kompiuteryje „Dell“ inspiron mini: IMEIU (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto programoje „Outlook 2003“ esanti informacija, susijusi su dokumentais, siųstais gavėjui „mikas“ 2014 m. birželio 27 d. ir 2014 m. spalio 28 d. iš naudotojo R. B. (duomenys neskelbtini)
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo M. L. kaltė padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad M. L. nuo 2014 m. sausio mėn. 2 d. iki 2016 m. gegužės mėn. 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, viso 42 480,49 Eurų, bei iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, viso 41 153,22 Eur.
Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-7-84/2012).
atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas; kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012, 2K-175-303/2018);
vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012);
esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019).
Šie išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamoje byloje.
Priimdamas sprendimą teismas remiasi liudytojų parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kadangi teismui nekyla abejonių dėl jų teisingumo, jų parodymai atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Teismas taip pat remiasi specialisto išvada, kuri yra aiški ir motyvuota, gauta BPK nustatyta tvarka, ir specialistės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Teismas remiasi ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos. Kaltinamojo parodymai vertinami atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus.
M. L. kaltinamas būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasisavinęs jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turtą – pinigines lėšas, viso 42 480,49 eurus, bei iššvaistęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, viso 41 153,22 Eur. Ištyrus byloje esančius įrodymus toks kaltinimas pasitvirtino.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. 18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. L. (Juridinių asmenų registro duomenys) (t. 7, b. l. 135-137). Be to, M. L. nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o nuo 2014 m. lapkričio 25 d. įmonės akcininku įregistruotas A. B. (t. 5, b. l. 104; t. 7, b. l. 135-137). M. L. nurodė pardavęs įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. B. per du kartus, o A. B. teisme patvirtino tokius M. L. parodymus ir teigė pirkęs įmonių akcijas etapais, šimtu procentų per du kartus. Kaltinamojo ir liudytojo parodymai šioje dalyje neprieštarauja tarpusavyje, juos patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, iš kurių matyti, kad 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku įregistruotas A. B. (t. 5, b. l. 104, t. 7. b. l. 135-137), todėl teismas šiais parodymais neturi pagrindo netikėti.
Byloje nustatyta ir tai, kad, A. B. įgijus abiejų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir toliau buvo M. L.. Tokią teismo išvadą pagrindžia šie duomenys:
Pats M. L. ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 29-31) ir teisme teigė vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2014 m. rudens, kai rugsėjo viduryje A. B. jau visiškai dalyvavo įmonės veikloje, lapkričio mėnesio pradžioje A. B. perėmė po 70 procentų abiejų įmonių akcijų, o nuo 2015 m. sausio mėnesio pagal bendrą susitarimą su A. B. jis liko įmonių vadovu. 2015 m. spalio 9 d. vienintelio akcininko A. B. sprendimu jis buvo nušalintas nuo vadovo pareigų ir V. O. perėmė vadovavimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dar teigė, kad faktiškai įmonę valdė A. B., o jis tik formaliai buvo direktorius.
Tačiau M. L. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nevadovavo, o faktiškai vadovavo akcininkas A. B., kurio nurodymus jis vykdė, bei nuo 2015 m. spalio 9 d. vadovu buvo V. O. paneigia, visų pirma, A. B. parodymai, kuris patvirtino, kad nors įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau direktoriaus pareigas ir toliau vykdė M. L., kuris savarankiškai priėmė verslo sprendimus, organizavo bendrovės veiklą, disponavo banko sąskaita, kol kilus įtarimams dėl lėšų pasisavinimo 2015 m. spalio 9 d. bandė pristatyti V. O. kontroliuoti M. L.. A. B. patvirtino, kad V. O. realus įmonės direktorius niekada nebuvo, o M. L. buvo direktorius iki bendrovės veiklos pabaigos. Taip pat liudytojo V. O. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad nors A. B. jam siūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau vėliau tokį pasiūlymą atsiėmė ir jis nebuvo įregistruotas šios įmonės vadovu ir jokių jos įsipareigojimų perėmęs nebuvo. Liudytojos V. O. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo būtent M. L., kuris priimdavo savarankiškus sprendimus dėl įmonės lėšų panaudojimo, organizavo bendrovės veiklą. Liudytojos I. G. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. L., ir po įvykusio susirinkimo, kai buvo pranešta, kad „(duomenys neskelbtini)“ susijungė su „(duomenys neskelbtini)“, vis tiek vadovavo M. L., kuris sakydavo, ką daryti, kokius užsakymus priimti, o V. O. A. B. pristatytė kaip žmogų, kuris „prižiūrės ir padėsi dirbti“, tačiau jis nebuvo pristatytas kaip direktorius. Liudytojo R. L. parodymais, kuriais jis patvirtino, kad M. L. buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.
Tą aplinkybę, kad būtent M. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtina ir rašytiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų teikimo duomenys už 2014 m. (t. 4, b. l. 56-57), 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (t. 4, b. l. 59-60), kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nurodomas M. L.; 2014 m. balansas (t. 4., b. l. 58), pelno ( nuostolių) ataskaita (t. 4, b. l. 57), 2014 m. rugpjūčio 21 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimas (t. 4, b. l. 65), kuriuos M. L. tvirtino savo parašu kaip direktorius; galiausiai ir finansiniai dokumentai (pavyzdžiui, 2014 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderis (t. 4, b. l. 114)), kuriuos M. L. tvirtino kaip vadovas savo parašu.
Aplinkybę, kad M. L. 2015 m. spalio 9 d. buvo nušalintas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, pripažįsta tiek M. L., ją nurodo ir A. B., liudytojai V. O., V. O., todėl ji teismui abejonių nekelia. Tačiau M. L. tolimesnis vadovavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinama skirtingai. Pats M. L. teisme aiškino, kad jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas nuo 2015 m. spalio mėnesio, vadovavimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo spalio 9 d. perėmė V. O.. Tačiau tokius M. L. parodymus paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek ir rašytiniai įrodymai. A. B. nurodė, kad M. L. tik vieną dieną buvo nušalintas, įsakymas nebuvo priimtas ir V. O. realus įmonės direktorius nebuvo, pastarasis atsisakė juo būti. Liudytojas V. O. teisme patvirtino, kad po pokalbio, įvykusio tarp A. B. ir M. L., A. B. jam pateiktą pasiūlymą tapti bendrovės vadovu atsiėmė, o ir jis pats nesutiko būti vadovu; jis nebuvo perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo, nei šios bendrovės dokumentų, nei jos turto, nei jokių kitų priemonių, susijusių su šios bendrovės piniginių lėšų valdymu ar disponavimu. Liudytoja I. G. nurodė, kad V. O. buvo pristatytas kaip žmogus, kuris prižiūrės ir padės dirbti, tačiau jis nebuvo pristatytas kaip direktorius. V. O. patvirtino, kad po įvykusio M. L. konflikto su A. B., visus finansinius klausimus bendrovėje spręsdavo direktorius M. L., jis ir toliau vykdė bendrovės vadovo funkcijas. Tokius V. O. parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys – V. O. 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą atleisti ją iš darbo adresavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. L., kuris šį dokumentą tvirtino savo parašu kaip direktorius jau po 2015 m. spalio 9 d. (t. 4, b. l. 70), kas patvirtina, kad būtent M. L. šias pareigas vykdė ir tai neabejotinai suvokė. Be to, kaip jau minėta, Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo M. L. nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. Šie įrodymai dera tarpusavyje, papildo vieni kitus, todėl teismui jokių abejonių nekelia ir jais teismas vadovaujasi kaip teisingais.
Teismo vertinimu, aptarti įrodymai pakankami išvadai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. M. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis visą šį laikotarpį įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė, priiminėjo sprendimus ir buvo atsakingas. Tokia teismo išvada neprieštarauja ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimui, kuriame konstatuota, kad būtent įmonės vadovo M. L. sprendimų pagrindu buvo vykdoma bendrovės veikla, būtent jis darė verslo sprendimus, sprendė dėl piniginių lėšų panaudojimo, sprendė dėl darbuotojų priėmimo, rūpinosi užsakymais ir t. t. (t. 5, b. l. 102-108).
Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo būtent M. L., surinktų įrodymų viseto pagrindu, teismas daro išvadą, kad M. L. neteisėtais veiksmais bendrovei buvo padaryta turtinė 42 480,49 Eur žala.
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos“ (4 t., b. l. 39-159) matyti, kad 42480,49 eurų sumos panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra pagrįstas apskaitos dokumentais. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 2 d.–2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš bendrovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) AB Šiaulių banke ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) AB „Swedbank“ banke atskaitingam asmeniui iš viso išmokėta 83 503,31 Eur (184 155,37 Lt arba 53 334,91 Eur 2014 m. ir 30 168,40 Eur 2015 m.), t. y.: 61 944,97 Eur grynaisiais; 2 386,10 Eur už prekes ir paslaugas,19 172,24 Eur į asmenines M. L. banko sąskaitas; iš jų 41 022,82 Eur panaudojimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir likusių piniginių lėšų 42 480,49 Eur panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, t. y. pas atskaitingą asmenį nepanaudotas pinigų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo būti 20 689,58 Eur, o 2015 m. lapkričio 30 d. – 42 480,49 Eur.
M. L. neigė būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pasisavinęs pinigines lėšas – 42 480,49 eurus, nurodė, kad visas lėšas, tiek gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą, tiek grynais jis panaudojo įmonės reikmėms, dėl šių piniginių lėšų panaudojimo buvo išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai ir pateikti buhalterei V. O.. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. O. parodymais, kuri patvirtino, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pagal M. L. pateiktus apskaitos dokumentus, kuriuos jis jai pateikdavo tiesiogiai. Kai buvo nustatytas 42 480,49 Eur trūkumas, M. L. jai jokių dokumentų, pagrindžiančių šią sumą, nepateikė, M. L. apie šią trūkstamą sumą buvo žinoma, pati apie trūkumą kalbėjo su M. L..
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. O. detalizavo, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje susidarė situacija, kad pagal banko išrašus buvo matoma, kad yra nuimta apie 42 000 eurų, tačiau buhalterijai nėra pateikta nuimtų pinigų panaudojimo dokumentų. Kiek atsimena, į minėtą 42 000 eurų sumą įeina ir pinigai, kuriuos M. L. už UAB „(duomenys neskelbtini)" suteiktas paslaugas mokėjo kiti asmenys (pirkėjai). Iki 2015 m. rugsėjo mėn. nuimti įmonės pinigus ir daryti pavedimus galėjo M. L. (t. 2, b. l. 24-25). V. O. pažymėjo ir tai, kad visus turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, iškėlus bendrovei bankrotą, perdavė bankroto administratorei S. G. (t. 2, b. l. 28-29). Netikėti liudytojos parodymai teismas neturi pagrindo, jie buvo nuoseklūs viso proceso metu.
Bankroto administratorė S. G. patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus paėmusi iš V. O.. Nurodė, kad paimant iš buhalterės dokumentus buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyti segtuvai. Dar S. G. nurodė, kad ji kaip bankroto administratorė tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus ir nustatė, kad nėra virš 42 000 eurų sumai pateikta įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų. Šios lėšos jai nebuvo perduotos. Pagal avansinę apyskaitą ji nustatė M. L. negrąžintą virš 42 000 eurų pinigų likutį, šių pinigų jis nepanaudojo įmonės reikmėms, nes jei panaudoja, turi užpildyti avansinę apyskaitą, surašyti dokumentus ir perduoti buhalterei, tai šiai sumai jokių pateisinančių dokumentų jai nebuvo pateikta.
Iš 2018 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kokius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus S. G. pagal pareikalavimą pateikė tyrėjai, t. y. viso 13 segtuvų: 1. Segtuvas „Pardavimo sąskaitos faktūros 2014.10.01-2014.12.31“, 149 lapai; 2. Segtuvas „Pardavimo sąskaitos faktūros 2015.01.01-2015.11.30“, 361 lapas; 3. Segtuvas „Pirkimo sąskaitos faktūros 2014.10.01-2014.12.31“, 54 lapai; 4. Segtuvas „Avanso apysk. , pirkimo PVM SF 2015-01-04“, 408 lpai; 5. Segtuvas „Pirkimo sąskaitos faktūros, avanso apysk. 2015.05.01.-2015.11.30“, 484 lapai; 6.Segtuvas „Sodros ir VMI deklaracijos 2014.10.01-2016-02-11“, 154 lapai; 7. Segtuvas „Darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbuotojų kortelės 2014.10.01-2015.11.30, darbuotojų prašymai dėl atostogų, darbuotojų prašymai dėl atleidimo iš darbo, antstolių patvarkymai“, 127 lapai; 8. Segtuvas „Metinės finansinės ataskaitos už 2014 m., 79 lapai; 10. Segtuvas „Pirkimo PVM SF, avanso ap. 2014-10-12“, 265 lapai; 11. Segtuvas 2014m. 01-05“, 302 lapai; 12 Segtuvas „2014 m. bendras“, 593 lapai; 13. Segtuvas „(duomenys neskelbtini) likučiai“14.05.31, 118 lapų; 14. Segtuvas „Važtaraščiai“, 263 lapai.(t. 4, b. l. 15-16).
Šiais duomenimis taip pat nustatyta, kokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterė turėjo ir perdavė bankroto administratorei. Duomenų, kad buhalterė perdavė ne visus turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nėra. Specialisto išvadoje (t. 4, b. l. 39-51) nustatyta, kad šio tyrimo atlikimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyti ir išvadoje išvardinti papildomi apskaitos dokumentai, detalūs apskaitos registrai, kasos knyga, inventorizacijų aprašai, pradelstų įsipareigojimų tiekėjams ir kitiems kreditoriams sąrašai (specialisto išvados 2 lapas, t. 4, b. l. 40)). Šie duomenys paneigia M. L. versiją, kad jis visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perduodavo buhalterei, nes nustatytas jų trūkumas. Pažymėtina ir tai, kad M. L. versija, kad dokumentų, pagrindžiančių lėšų panaudojimą, dingimas yra A. B. siekis jam pakenkti, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestina.
Pasisakant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų – 8000 eurų, kurie buvo išgryninti, pažymėtina, kad M. L. neginčijo gavęs šias pinigines lėšas, tačiau negalėjo atsakyti, kokiu tikslu iš įmonės sąskaitos buvo nuimti 8000 eurų ir kur jie buvo panaudoti. V. O. patvirtino, kad 8000 eurų grynais nuėmė M. L., o dokumentų, kur buvo panaudoti šie pinigai, nepateikė.
Apklausiamas teisme M. L. teigė, kad ne tik jis pats, bet ir K. S. turėjo galimybę atsiskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, surišta su banko sąskaita. Tačiau jis, M. L., kontroliuodavo tokį K. S. lėšų panaudojimą ir jokių ne pagal paskirtų pinigų panaudojimo atvejų nebuvo nustatyta. Nurodė, kad K. S. išgryninus 1500 eurų ir nepateikus panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, iš jo atlyginimo buvo nuskaičiuota atitinkama pinigų suma. Taigi pats M. L. kaip įmonės vadovas, kontroliuodamas įmonės lėšų panaudojimą, jokių K. S. pažeidimų nenustatė, kas suponuoja išvadą, kad dėl kaltinime nurodytų lėšų pasisavinimo atsakingas įmonės vadovas M. L..
Tiriant aplinkybę, kad nušalinus M. L. 2015 m. spalio 9 d. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų iš jo buvo paimtas banko sąskaitos generatorius nustatytos tokios aplinkybės:
Nors M. L. teigia, kad iš jo buvo atimta galimybė valdyti bendrovės sąskaitas ir generatorius 2015 m. spalio 9 d., tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojos V. O. parodymais ir rašytine bylos medžiaga. V. O. teisme parodė, kad M. L. perdavė banko kortelę A. B. jai dalyvaujant, užblokavo generatorių banke, tačiau vėliau M. L. vėl atsiblokavo banko generatorių. Ikiteisminio tyrimo metu ji detalizavo, kad M. L. iš karto po konflikto užblokavo savo prieigas prie bendrovės sąskaitų, tačiau netrukus (praėjus maždaug savaitei po užblokavimo), juos atblokavo, nes reikėdavo vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais ir pan. Po įvykusio konflikto su A. B., visus finansinius klausimus bendrovėje spręsdavo direktorius M. L., jis ir toliau vykdė bendrovės vadovo funkcijas. Ji taip pat turėjo bendrovės AB „Swedbank“ generatorių, kuriuo galėjo jungtis ir atlikti operacijas bendrovės sąskaitoje, tačiau tą darydavo tik direktoriaus M. L. nurodymu ir tik su jo žinia. Neturint direktoriaus sutikimo, ji jokių finansinių operacijų bendrovės sąskaitose neatlikdavo( t. 2, b. l. 34-35). Analogiškai, o būtent, kad pavedimus elektroninėje bankininkystėje ji atlikdavo su M. L. žinia, V. O. nurodė ir teisme. Netikėti šiais liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. spalio 9 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke buvo atlikti tik du mokėjimai 258,45 Eur sumai (2015 m. lapkričio 5 d. – 142,45 Eur ir 2015 m. lapkričio 19 d.– 116 Eur), tačiau šios lėšos buvo pervestos pačiam M. L. į sąskaitą banke (t. 3, b. l. 21-22; t. 4, b. l. 98), kas patvirtina, kad būtent M. L. disponavo įmonės lėšomis.
Ištyrus įrodymus, teismas laiko įrodytu, kad būtent M. L. disponavo ir kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa ir buvo įmonės kasininkas. Nors ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 29-31) M. L. teigė, kad nuo 2014 m. spalio mėn. pradžios jis A. B. nurodymu perdavė V. O. įmonės kasą, tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojos V. O. parodymais, kuri nurodė, kad įmonės kasa buvo M. L. žinioje. Tokius liudytojos V. O. parodymus patvirtina rašytiniai bylos duomenys, todėl teismas jais tiki. Iš esančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad M. L. juose pasirašinėjo ir kaip buhalteris, ir kaip kasininkas – 2014 m. rugsėjo 3 d. kasos pajamų orderis ( t. 4, b. l. 111), 2014 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderio kvitas, 2015 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderis (t. 4, b. l. 115), 2015 m. kovo 6 d. kasos pajamų orderis (t. 4, b. l. 116), 2015 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderis (t. 4, b. l. 117).
M. L. šiuo atveju su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis – 42 480,49 Eur elgėsi kaip su nuosavu turtu, taip pažeidė jam suteiktus įgaliojimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017 ir kt.).???
Nors kaltinamasis M. L. teigia nepasisavinęs inkriminuotų lėšų, o panaudojęs bendrovės reikmėms (nuomai, atlyginimams, kurui, telefonams, medžiagoms, gamybai), tačiau dokumentų ar kitokių įrodymų apie realų pinigų panaudojimą nepateikė. Pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog įmonės turtas buvo pasisavintas. Tvirtinimas apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. -271-719/2019). Remiantis objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į teismų praktiką pasisavinimo faktas nepaneigtas. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui padarymas. Nagrinėjamoje byloje turtinės žalos padarymas nukentėjusiam asmeniui (įmonei) pasireiškė piniginių lėšų sumažėjimu. Aptartais įrodymais nustatyta, kad pasisavinti pinigai nebuvo naudojami bendrovės reikmėms. Ta aplinkybė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiškė civilinio ieškinio byloje, nepaneigia žalos padarymo fakto bendrovei. Tokia formuojama ir teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314-693/2018).
Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1874-577/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu (t. 5, b. l. 102-108) priteista iš M. L. ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 42 480,49 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 49 centus), konstatavus, kad ši žala padaryta dėl neteisėtų M. L. veiksmų ir jis jokiais dokumentais šios sumos nepateisino. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos faktas M. L. neteisėtai disponuojant bendrovės turtu konstatuotas šioje civilinėje byloje, priteistas civilinis ieškinys. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1114-864/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 303163991) bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 5, b. l. 68-74, 87-90).
Taigi visos pirmiau nurodytos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu bei pareigą naudoti įmonės lėšas pagal paskirtį, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, gavęs 83 503,31 Eur, pateisindamas apskaitos dokumentais bendrovės veikloje panaudojo dalį lėšų – 41 022,82 Eur, o 42 480,49 Eur bendrovei negrąžino ir jų panaudojimo nepateisino privalomais apskaitos dokumentais. Taip M. L. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, padarydamas įmonei didelę –42 480,49 Eur eurų žalą. Veika įrodyta, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teisingai.
Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas išvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto išvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017).
Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, o žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-699/2017).
Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011).
Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-699/2017)
Ištyrus įrodymus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitų be jokio teisėto pagrindo buvo pervestos piniginės lėšos fiziniams ir juridiniams asmenims, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)” nesiejo jokie finansiniai įsipareigojimai.
Piniginių lėšų pervedimo faktą, sumas, asmenis ir datas patvirtina rašytiniai bylos duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (t. 3, b. l. 9-29) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (3 t., b. l. 79-153). Iš jų matyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos kaltinime nurodytos sumos fiziniams ir juridiniams asmenims, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie finansiniai įsipareigojimai. Byloje nustatyta, kad tokiais veiksmais įmonei buvo padaryta didelė – 41 153,22 eurų žala.
Kaip jau nustatyta anksčiau, kaltinamasis M. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo atsakingas už įmonės lėšų panaudojimą pagal paskirtį. Kaltinamasis M. L. kaltės dėl turto iššvaistymo nepripažino, tačiau neneigė lėšų pervedimo fakto. Kaltinamojo M. L. vertinimu, lėšos buvo pervestos pagrįstai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsipareigojimus, o ne asmeniškai jis. Tuos mokėjimus atliko ir jis, ir buhalterė, o visi mokėjimai buvo derinami su akcininku A. B.. Jis kaip įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius, apmokėjo už ,,(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimus, kadangi tą produkciją, kurią pagamino ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)” pardavė ir tuo metu tiesiogiai apmokėjo išlaidas, susijusias su tos produkcijos pagaminimu. Tokius savo veiksmus aiškino tuo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalima nagrinėti atskirai, nes jų veiklos visiškai susijusios, nors pagal teisinę registraciją tai yra dvi įmonės. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gamino, parduodavo produkciją UAB,,(duomenys neskelbtini)”, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” parduodavo užsakovams – įmonėms ,,(duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,P. M.“, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi sutartis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įrangos neturėjo, buvo tik pardavėjas, o ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo įrangą tai produkcijai gaminti. Nurodė, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė bendrą veiklą, priklausė vienam savininkui, iš pradžių jam, paskui A. B., todėl nemato didelės problemos, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito tiesiai už ,, (duomenys neskelbtini)“ skolas. Jo vertinimu, tik dėl aplaidumo nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. Pasak M. L., „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė mažiausiai 100 000 eurų sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ už pagamintą produkciją.
Tokie kaltinamojo M. L. parodymai, kad jis neiššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma:
1) Visų pirma liudytojo A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus parodymais, kuris paaiškino, kad M. L. jam pateikė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių jis nustatė, kad 2014 metais buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sandoriai UAB ,,(duomenys neskelbtini)i“ už 166 000 litų. Kad ,,(duomenys neskelbtini)“ ką nors parduotų ,,(duomenys neskelbtini)“, nenustatė. ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje skolų tarp šitų dviejų įmonių nerado, visos paslaugos buvo suteiktos. Šie duomenys paneigia M. L. parodymus, kad nebuvo išrašomi buhalteriniai dokumentai ir patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko tarpusavio atsiskaitymai už suteiktas paslaugas. Byloje duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudos darbus, tačiau šių operacijų neapskaitė ir negavo pajamų iš UAB“(duomenys neskelbtini)“, nėra.
2) M. L. teisme tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik dėl blogai vestos apskaitos skola nebuvo atvaizduota buhalterijoje. Bebaigiant nagrinėti bylą teisme, M. L. nurodė, kad jam pavyko rasti savo kompiuteryje dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola užfiksuota ir dokumentuose. Iš dokumentų, kurie buvo pateikti teismui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos(t. 7, b. l.41-53) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014 m. spalio mėn, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinime nurodomu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisme apklausta specialistė V. Ž. nurodė, kad pateikti dokumentai jos duotos išvados nekeičia, nes nėra pateikta apskaitos dokumentų, kuriais būtų pagrįstos išlaidos.
Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dvi skirtingos įmonės, turinčios atskirą buhalterinę apskaitą, ir tai, kad abi įmonės priklauso tam pačiam akcininkui, savaime nereiškia, kad neturi būti išrašomi buhalterinės apskaitos dokumentai vykstant tarpusavio atsiskaitymams tarp įmonių.
3) M. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas apmokėjo žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sunki, kad įmonė yra nemoki.
Nors M. L. teisme teigė, kad „(duomenys neskelbtini)” visa laiką buvo moki, tačiau tokie parodymai paneigti bankroto administratoriaus A. S. parodymais, kuris nurodė iš buvusio vadovo paaiškinimo ir įmonės dokumentų žinąs, kad 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bendrovei prasidėjo problemos, kreditoriai kreipėsi į teismą dėl nemažų įsiskolinimų, buvo išduoti vykdomieji raštai, buvo užblokuotos sąskaitos. Kada buvo užblokuotos UAB ,,(duomenys neskelbtini): sąskaitos, tiksliai negali pasakyti, tačiau jau 2014 m. pradžioje pastebėjo, kad įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo bloga.
Liudytojas R. L. patvirtino, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam M. L. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės mokėti algos, nes įmonė nemoki. Tuomet atlyginimas jam buvo pervedamas ne tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą jam taip pinigai tai buvo sumokėti 2014 m. kovo 28 d., o paskutinį 2015 m. rugpjūčio 3 d. Jau pirmo pinigų pervedimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė.
Liudytoja S. G. parodė, kad iš apskaitos dokumentų matė, kad, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki ir vadovas žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdama už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos skolininkams pagal atgręžtinį reikalavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada tų pinigų nebesusigrąžins. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsipareigojimus sumokėjo 41 153,22 eurus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. O. patvirtino, kad atlikdama apskaitą matė, kad už „(duomenys neskelbtini)“ M. L. atliko mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės atsiskaitomosios sąskaitos. M. L. jai aiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ skolingas tiekėjams ir tiekėjai neteikdavo prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, siekiant pamažinti skolą, jis apmokėjo. Buhalterinėje apskaitoje tai buvo atvaizduojama kaip avansinis mokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ jau nebevykdė veiklos. Ji pati nežinojo, kam skolingas „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė ir savarankiškai tokių apmokėjimų neatliko.
Kaip jau nurodyta aukščiau, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujant M. L., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams iš viso 41153,22 Eur sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios dalies (40191,99 Eur) už bendrovę sumokėtų sumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgal negrąžino. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla. Nutartyje, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nustatyta, kad įmonė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė; Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2013 metus; pagal 2013 m. balansą įmonės turto vertė sudarė 117720,11 Eur, iš jų 97566,03 Eur trumpalaikis turtas, kuris net 67275,25 Eur sumai nurodyta kaip kitas turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 71410,16 Eur; registruotino turto neturėjo; nenustatyta, kad įmonė vykdytų veiklą, gautų pajamas; skola Sodrai sudarė 2139,94 Eur, mokestinė nepriemoka – 19451,93 Eur. Taigi akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo M. L., finansinė padėtis jau 2013 m. nebuvo gera, kadangi bendrovės skolos kelis kartus viršijo ilgalaikio turto vertę, bendrovė nuo 2014 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo neteikė finansinės atskaitomybės viešam registrui, bankroto bylos iškėlimo metu neturėjo jokio ilgalaikio turto, yra skolinga kreditoriams 55606,82 Eur.
Šie aptarti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai buvo žinomi ir M. L., nes jau pats bendrovės vadovo statusas įpareigojo jį žinoti apie įmonės finansinę padėtį, jie teismo įsitikinimu patvirtina, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)” tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkus, t.y. nuo 2014 m. spalio pradžio iki 2015 m. liepos pabaigos jau buvo nemoki.
Taigi visos pirmiau nurodytos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu bei įmonės įstatų pagrindu turėdamas pareigą naudoti įmonės lėšas pagal paskirtį, be teisėto pagrindo, žinodamas, kad jo faktiškai valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki, UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsipareigojimus, viso 41 153,22 Eur. Taip M. L. iššvaistė UAB „Tormeta“ turtą, padarydamas įmonei didelę –41 153,22 eurų žalą. Veika įrodyta, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2dalį, teisingai.
Tikslinamas M. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes rašytiniai bylos duomenys (t. 3, b. l. 9-29) patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 32000, 00 litų (9267,84 Eurų) 2014 m. lapkričio 5 d., o ne 2014 m. lapkričio 4 d., kaip kad nurodyta kaltinime; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1500, 00 litų (434,43 Eurų) 2014 m. lapkričio 25 d., o ne 2014 m. lapkričio 4 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600, 00 litų (173,77 Eurų) buvo pervesta 2014 m. gruodžio 3 d., o ne 2014 m. lapkričio 4 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 370, 00 litų (107,16) eurų buvo pervesta 2014 m. gruodžio 11 d., o ne 2014 m. lapkričio 11 d.; 2015 m. balandžio 14 d. pervesta 400,00 Eurų (duomenys neskelbtini), o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kaltinimas šioje dalyje patikslinamas, laikant, kad buvo padarytos rašymo apsirikimo klaidos, kurių ištaisymas nekeičia inkriminuotų nusikalstamų veikų.
III. SKIRTINOS BAUSMĖS IR KITI KLAUSIMAI
Bausmės skyrimas
Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).
Kaltinamasis M. L. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negalioja; dirba, yra vedęs, augina nepilnametį vaiką. Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad M. L. padarė dvi nusikalstamas veikas. Nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje yra sunkus tyčinis nusikalimas, už kurį sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki dešimties metų, nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, yra sunkus tyčinis nusikalsimas, už kurį sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Taigi abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam M. L. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam pareigas, kurių visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018). Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-29-942/2016).
M. L. nusikalstamus veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (BK 183 straipsnio 2 dalis), bei nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. (BK 184 straipsnio 2 dalis), todėl jo atžvilgiu gali būti taikomos nuostatos, numatytos BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d).
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė, o ir kaltinamojo gynėjas (tuo atveju, jei teismas pripažins M. L. kaltu), prašė M. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, M. L. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis M. L. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, nėra. M. L. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, t. y. M. L. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nors nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, tačiau kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas galiojęs veikos padarymo metu, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs reglamentavimas yra švelnesnis kaltinamojo atžvilgiu.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu (t. 7, b. l. 104-110) M. L. yra priteistos nemažos sumos, todėl jam neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su finansiniais įpareigojimais (turtinės žalos atlyginimu ar pašalinimu, ar įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas (civilinėje byloje patenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės civilinis ieškinys, padarytą žalą priteisiant iš M. L.)).
Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Šioje byloje kaltinamajam M. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 60-62). Ji paliktina iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentai, pateikti pagal 2018 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą bankroto administratorės S. G. (t. 4, b.l.15-16) ir 2019 m. birželio 20 d. nutarimu (t. 4, b. l. 21-22) perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, viso 13 segtuvų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini bankroto administratorei S. G..
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti M. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę M. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus, pateiktus pagal 2018 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą bankroto administratorės S. G. (t. 4, b. l.15-16) ir 2019 m. birželio 20 d. nutarimu (t. 4, b. l. 21-22) perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, viso 13 segtuvų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini bankroto administratorei S. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.