Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės, Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių atlyginti civiliniam ieškovui UAB „XX“ dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (4 000 Eur) bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir K. R. paskirta galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių atlyginti civiliniam ieškovui UAB „XX“ dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (4000 Eur) bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į K. R. paskirtos bausmės laiką įskaitas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 10 d. (viena para), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažinta kalta ir nuteista Ž. K., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Ji pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „XX“ priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB „XX“, (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. birželio 3 d. darbo sutartį Nr. 3853 ir pagal UAB „XX“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 03853, plataus profilio darbuotoja, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., tyčia prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto X terminalo, jame atliko neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, iš šio prekybos centro kasos pasisavino grynuosius pinigus:

1.1.1. 2019 m. sausio 2 d. ji savo darbo pamainos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21.45 val., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie X terminalo pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini);

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur į apie nusikalstamą veiką nežinojusiai B. B. priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

1.1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 3 d., savo darbo pamainos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21.45 val., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie X terminalo pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- nurodydama, kad pavedimą daro Ž. K., keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur, į apie nusikalstamą veiką nežinojusiam V. N. priklausančią sąskaitą esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- šešis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 800 Eur, į jai, K. R., priklausančią sąskaitą esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

1.1.3. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 4 d., ji savo darbo pamainos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21.45 val., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie X terminalo pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini);

- septynis kartus po 300 Eur, bendrai - 2 100,00 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

1.1.4. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 8 d., ne darbo metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21.45 val., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie X terminalo pervedė:

- dešimt kartų po 300 Eur, bendrai – 3 000 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- du kartus po 300 Eur, bendrai – 600 Eur, į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

1.1.5. Tokiais savo veiksmais K. R. neteisėtai atliko finansinių operacijų už 14 700 Eur UAB „XX“ P/C „XX“ padarė 14 700 Eur turtinę žalą.

1.2. Taip pat ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „XX“ priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB „XX“, (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. birželio 3 d. darbo sutartį Nr. 3853 ir pagal UAB „XX“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 03853, plataus profilio darbuotoja, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d., tyčia prisijungusi prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto „X“ terminalo ir jame atlikusi neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d., Ž. K., žinančiai, kad jos brolis V. N., jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., neteisėtai perdavus K. R. svetimą – V. N. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ji, paėmusi šią elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai įgijo ir laikė, kuriuos vėliau neteisėtai panaudojo.

1.3. Taip pat ji neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „XX“ priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB „XX“, (duomenys neskelbtini), pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. 3853 ir pagal UAB „XX“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 03853, plataus profilio darbuotoja, 2019 m. sausio 3 d. tyčia prisijungusi prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto X terminalo ir jame atlikusi neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, pervedusi 1 200 Eur į V. N. banko sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d. neteisėtai įgijusi iš Ž. K., žinančios, kad jos brolis V. N., jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., ji tiksliai nenustatytu laiku, bet laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d., neteisėtai panaudojo tikrus V. N. tapatybės indentifikavimo duomenis, įvesdama PIN kodą ir nustatyta tvarka atlikdama finansines operacijas V. N. priklausančia elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, tačiau laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 7 d. išėmė iš V. N. banko sąskaitos, esančios "Luminor" Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur, kuriuos pasisavino.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Dėl paskirtos bausmės

2.2. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo K. R. buvo paskirtos švelnesnės, negu numatytos jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose, bausmės, mano, kad nagrinėjamoje byloje bausmės skyrimo kriterijai, apibrėžti BK 54 straipsnio 2 dalyje, suponuoja didesnės, negu buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bausmės skyrimo prielaidas.

2.5. Manoma, kad baudžiamojoje byloje nuteistosios K. R. asmenybę apibūdinantys duomenys (teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, tačiau niekur nedirba, įregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gauna bedarbio pašalpą, turi įsiskolinimų įvairioms kreditinėms įstaigoms) nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos. Bylos aplinkybės, padarytų nusikaltimų pobūdis neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus tokią bausmę, kokia buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

2.7. Remiantis išdėstytu, prokurorės vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir nuteistąją K. R. apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą tinkamai pritaikyti įstatymą ir skirti jai griežtesnes bausmes už atskirus nusikaltimus bei griežtesnę galutinę subendrintą bausmę.

Dėl pranešimo prokurorui

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 2 dalies nuostata, bylą patikrina paduoto apeliacinio skundo ribose, todėl apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria Ž. K. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Dėl K. R. paskirtos bausmės

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-633/2011, 2K-489/2011). Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismui leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Tokių baudžiamojo įstatymo pažeidimų šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

8. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų, už BK 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos atitinkamai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą šioje byloje, atsižvelgė į tai, kad byloje nuteistosios K. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertino K. R. asmenybę ir jos socialinius ryšius (turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna bedarbio išmokas, turi įsiskolinimų įvairioms kredito įstaigoms), tai, jog K. R. teisiama pirmą kartą, nebausta administracine tvarka, taip pat atsižvelgė į tai, kad paskyrus arešto bausmę, K. R. netektų galimybės įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bei į tai, kad šiuo metu niekur nedirbančiai ir bedarbio pašalpą gaunančiai K. R. būtų per sunku sumokėti ir baudą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai išdėstė bei įvertino kiekvieną teismo nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų visumą, nesuteikdamas nei vienai iš nurodytų aplinkybių prioritetinės reikšmės bei nepalikdamas neįvertintos nei vienos nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą apygardos teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajai K. R. paskirti švelnesnę, nei BK 214 straipsnio 1 dalies, BK 215 straipsnio 1 dalies bei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos minimalios bausmės, bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga, nelaikytina per švelnia ar prieštaraujančia bausmės paskirčiai.

9. Prokurorės apeliaciniame skunde pirmiausia akcentuojamas padarytų nusikalstamų veikų, o ypač BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, pavojingumas ir nepagrįstai sumenkinama nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių reikšmė, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog K. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos. Nepaisant to, kad vienas iš nuteistosios K. R. padarytų nusikaltimų iš tiesų priskirtinas prie sunkių nusikaltimų, kaltės forma – tiesioginė tyčia, nusikaltimai baigti, padaryti siekiant turtinės naudos, tačiau dėl prokurorės apeliaciniame skunde paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo skirti griežtesnes bausmes. Tiesioginė tyčia yra nusikalstamų veikų, kurias padarė K. R., sudėčių būtinoji dalis. Tikslas gauti turtinę naudą yra būdingas finansiniams ir mokestiniams nusikaltimams, todėl ši aplinkybė neturi papildomai sunkinti asmens teisinės padėties, paskiriant sankcijoje numatytą bausmę (BK 2 straipsnio 6 dalis, BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios K. R. pasisavinto svetimo turto vertė (14 700 Eur) tik nežymiai viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą dydį (250 MGL), kuriam esant pasisavintas turtas vertintinas kaip atitinkantis didelės vertės požymį. Tai, kad nuteistoji minėtą turtą pasisavino per trumpą laiko tarpą (nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d.), taip pat nesudaro pagrindo šios nusikalstamos veikos vertinti, kaip labiau pavojingos, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas. Kaip minėta, nuteistoji K. R. nuteista pirmą kartą, administracine tvarka nebuvo bausta, iki baudžiamosios bylos proceso pradžios dirbo, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, jog K. R. pirmą kartą nusikalto, būdama vidutinio amžiaus, kaip nurodė – slegiama skolų kredito įstaigoms. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nusikaltimai, už kuriuos K. R. nuteista, nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė, jos asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmą kartą nuteistos K. R. įvykdytos nusikalstamos veikos ir jos asmenybė nelaikytinos tokiomis pavojingomis, kad ją reiktų izoliuoti nuo visuomenės.

10. Atmestinas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįstai nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos vienos iš alternatyvių aplinkybių (nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką), kuri yra būtina norint konstatuoti buvus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, pati savaime nepaneigia šios nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Bylos duomenimis, nustačius K. R. darbo vietoje pinigų trūkumą ir iškvietus policiją, pastaroji iš karto prisipažino, parašiusi nuoširdų prisipažinimą dėl pinigų pervedimų į savo sąskaitą, pasinaudojant ,,X“ terminalu, viso dėl 15 500 Eur (t. 2, b. l. 1). Taigi, nuteistoji pinigų pasisavinimo faktą pripažino, iš karto nustačius jų trūkumą. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistoji K. R. viso proceso metu dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, išgyveno dėl padarytų veiksmų, teigė, jog pinigų reikėjo padengti skolas (t. 2, b. l. 97-99, 110-112; t. 3, b. l. 184-187). Svarbu pažymėti ir tai, kad K. R. ne tik iki nusikalstamų veikų padarymo turėjo įsipareigojimų įvairioms kredito įstaigoms, pradėjus ikiteisminį tyrimą, ji buvo atleista iš darbo, todėl akivaizdu, kad vykusio baudžiamojo proceso metu nuteistoji neturėjo realios galimybės atlyginti padarytą turtinę žalą ir sušvelninti nusikaltimų pasekmes. Aplinkybės, kad K. R. viso bylos proceso metu neigė ėmusi iš kasos grynuosius pinigus bei nurodė, kad parduotuvės direktorė R. L. žinojo apie jos nusikalstamą veiklą, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistoji linkusi kaltinti kitus asmenis ir nevertina savo veiklos kaip pavojingos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas grynųjų pinigų pasisavinimo iš kasos aplinkybes pašalino iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir dėl šios nuosprendžio dalies prokurorė apeliacinio skundo nepadavė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistosios poziciją baudžiamosios bylos proceso metu ir pagrįstai aplinkybę, kad nuteistoji K. R. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, pripažino jos atsakomybę lengvinančia.

11. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, parinkdamas K. R. skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, tinkamai įvertino visas nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir šios normos taikymą išsamiai argumentavo. Paskirtoji bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga. Skunde išreikšta prokurorės pozicija dėl bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimo, nuteistajai skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, nesudaro pakankamu pagrindo skundžiamą nuosprendį šioje dalyje keisti ir K. R. už nusikaltimų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti galutinę subendrintą bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Todėl šioje dalyje prokurorės apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeičiamas.

Dėl pranešimo prokurorui dalies pagrįstumo

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje byloje K. R. be kita ko buvo kaltinama pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2019 m. sausio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodama nenustatytu kompiuteriu, interneto ryšiu, panaudodama neteisėtai įgytus ir laikomus V. N. elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie V. N. banko sąskaitos, esančios „Luminor“ Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos, neteisėtai atliko finansines operacijas, pervesdama iš V. N. banko sąskaitos, esančios „Luminor“ Bank AS (duomenys neskelbtini) 1201 Eur į jai, K. R., priklausančią banko sąskaitą „Luminor“ Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 2019 m. sausio 9 d. finansinė operacija su 1201 Eur piniginėmis lėšomis buvo atlikta ne iš V. N. sąskaitos į K. R. sąskaitą, tačiau atvirkščiai – iš nuteistosios K. R. sąskaitos į V. N. sąskaitą, todėl, įvertinęs įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį sudarančių veiksmų, padarė išvadą, jog aplinkybės dėl finansinių operacijų su minėtomis piniginėmis lėšomis šioje byloje nebuvo tirtos ir nustatytos bei apie tai skundžiamu nuosprendžiu pranešė prokurorui.

12. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada ir prašo šioje dalyje pranešimą prokurorui pripažinti nepagrįstu. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad aplinkybių dėl 1201 Eur įnešimo į K. R. sąskaitą ir šių pinigų pervedimo į V. N. sąskaitą bei tolimesnio jų panaudojimo teisėtumo tyrimas yra susijęs su teismo jau išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl jų pakartotinis tyrimas pažeis nuteistosios K. R. teises. Atlikus apeliacinės instancijos teisme papildomą įrodymų tyrimą, tikslinga atitinkamai patikslinti nustatytas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

13. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad visas baudžiamojoje byloje užfiksuotas finansines operacijas nuteistoji K. R. atliko, turėdama tikslą užvaldyti pinigines lėšas, pasisavintas iš UAB „XX“. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nenustatytų finansinės operacijos su 1201 Eur piniginėmis lėšomis aplinkybių grindė tuo, kad piniginės lėšos, kurias K. R. nustatytomis nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybėmis, dėl kurių byloje ginčo nėra, iš „X“ terminalo pervedė į V. N. sąskaitą, pastarojo banko mokėjimo kortele buvo išgrynintos. Tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistoji K. R. iš „X“ terminalo pinigines lėšas pervedė ir į jai priklausančią banko sąskaitą „Luminor“ Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių išgrynino tik dalį, o iš likusios piniginių lėšų dalies (2 030 Eur) turėjo galimybę atlikti minimą finansinę operaciją į V. N. sąskaitą (t. 1, b. l. 121-127, 169-171; t. 2, b. l. 77-80, 83-85). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentais atliko dalinį įrodymų tyrimą, išsireikalavo iš „Luminor“ Banko AS V. N. banko sąskaitos laikotarpio nuo 2019 m. sausio 9 iki sausio 30 d. išrašą bei papildomai apklausė nuteistąją K. R.. Nurodytas sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2019 m. sausio 9 d. mokėtojas K. R. pervedė gavėjui V. N. 1201 Eur sumą, suma 1200 Eur per du kartus 2019 m. sausio 10 d. išgryninta mokėjimo kortele (t.5, b. l. 211-213). Nuteistoji K. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji patvirtina banko išraše esančius duomenis, jog nurodytą dieną ji pervedė 1201 Eur į V. N. sąskaitą, kad galėtų juos išgryninti turėta V. N. mokėjimo kortele, šie pinigai buvo dalis tų, kuriuos ji pasisavino per „X“ terminalą, dėl šių veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo išvada, jog nėra nustatytas piniginių lėšų 1 201 Eur, pervestų į V. N. sąskaitą, gavimo šaltinis, padaryta įvertinus ne visus bylose esančius įrodymus, todėl yra nepagrįsta ir nėra pagrindo iš naujo tirti aplinkybes, susijusias su K. R. atliktu piniginių lėšų 1 201 Eur sumai pavedimu į V. N. banko sąskaitą.

14. Nors, kaip minėta aukščiau, nuteistajai K. R. buvo reiškiamas kaltinimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 9 d., pirmosios instancijos teismas pakeitė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatęs, kad nuteistoji šią nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d. Kaip minėta nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, buvo gauti papildomi duomenys – V. N. banko sąskaitos, esančios ,,Luminor“ Bank AS, išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 30 d., patvirtinantis 2019 m. sausio 9 d. atliktą finansinę operaciją, kurios metu K. R. į V. N. sąskaitą pervedė 1 201 Eur, o 2019 m. sausio 10 d. ši pinigų suma per du kartus, t. y. 200 Eur ir 1000 Eur buvo išgryninta, o taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausta nuteistoji K. R. patvirtino, jog į V. N. banko sąskaitą pervedė pinigus tam, kad vėliau pasinaudodama turėta V. N. elektroninio mokėjimo priemone galėtų juos išgryninti.

15. Taigi, atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu gauti duomenys dar kartą patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamų veiksmų aplinkybes dėl K. R. neteisėto naudojimosi V. N. elektronine mokėjimo priemone finansinėms operacijoms atlikti (pinigų išgryninimui), taip realizuojant nusikalstamą veiką – svetimo turto pasisavinimą, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. R., turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB ,,XX” turtą, 2019 m. sausio 9 d. iš savo banko sąskaitos pervedė į V. N. banko sąskaitą dalį pasisavintų UAB ,,XX” piniginių lėšų – 1 201 Eur, kuriuos vėliau, t. y. 2019 m. sausio 10 d., neteisėtai pasinaudodama V. N. priklausančia elektroninio mokėjimo priemone, išgrynino. Tokiu būdu nustatyta faktinė aplinkybė – neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2019 m. sausio 10 d. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prokurorės apeliacinio skundo ribose tikslintinos K. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo faktinės aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis, nustatant, kad K. R. neteisėtai panaudojo V. N. tapatybės indentifikavimo duomenis tiksliai nenustatytu laiku, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog minėtas patikslinimas neturi įtakos K. R. nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui, kadangi, kaip nustatyta bylos duomenimis, elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas pasireiškė tęstiniais K. R. veiksmais, siekiant išgryninti neteisėtai pasisavintus UAB ,,XX” priklausančius pinigus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės patikslinimas nuteistosios teisės į gynybą nepažeidžia.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: K. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „XX“ priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB „XX“, (duomenys neskelbtini), pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. 3853 ir pagal UAB „XX“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 03853 plataus profilio darbuotoja, 2019 m. sausio 3 d. tyčia prisijungusi prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto X terminalo ir jame atlikusi neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, pervedusi 1 200 Eur į V. N. banko sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d. neteisėtai įgijusi iš Ž. K., žinančios, kad jos brolis V. N. jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., K. R. tiksliai nenustatytu laiku, bet laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 10 d., neteisėtai panaudojo tikrus V. N. tapatybės indentifikavimo duomenis, įvesdama PIN kodą ir nustatyta tvarka atlikdama finansines operacijas V. N. priklausančia elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 7 d. išėmė iš V. N. banko sąskaitos, esančios ,,Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur, o 2019 m. sausio 10 d. – 1 200 Eur, kuriuos pasisavino.

17. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir neteisingai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 3,4 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad K. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarė tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 10 d., neteisėtai panaudodama tikrus V. N. tapatybės indentifikavimo duomenis, įvesdama PIN kodą ir nustatyta tvarka atlikdama finansines operacijas V. N. priklausančia elektronine mokėjimo priemone, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 7 d. išimdama iš V. N. banko sąskaitos, esančios ,,Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini), 1200 Eur, 2019 m. sausio 10 d. – 1 200 Eur ir juos pasisavindama.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pranešta prokurorui apie galimai neteisėtą 1 201 Eur įnešimą į K. R. sąskaitą ir šių pinigų pervedimą į V. N. sąskaitą ir tolimesnį jų panaudojimą dėl šių aplinkybių įvertinimo ir procesinio sprendimo priėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.