Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-15269-994/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-24
Bylos Nr.: e2-15269-994/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atstovei O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Mano Būstas Sostinė, prašydama priteisti iš atsakovės 951,12 Eur turtinės žalos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog 2022-10-03 dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio, prasiskverbęs vanduo apgadino ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – Ieškovas) apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Ieškovas ir draudėja S. S. duomenys neskelbtini) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2022-06-16 iki 2023-06-15 buvo apdraustas Draudėjos turtas. Šios sutarties pagrindu Ieškovui, kaip šio Turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 951,12 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.84 straipsnio 1 dalis reguliuoja, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. UAB „Mano būstas Sostinė“ (toliau – Atsakovas) yra paskirtas daugiabučio namo, esančio adresu duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio, kuomet prasiskverbęs vanduo apgadino Ieškovo apdraustą Turtą. Taigi Atsakovui netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovui atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 951,12 EUR draudimo išmoka, todėl draudikas turit teisę reikalauti išmokėtos sumos iš Atsakovo. Žalos dydį pagrindžia prie ieškinio pridedamos apgadinto turto fotonuotraukos, nuostolio apskaičiavimas, mokėjimo nurodymas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB Mano Būstas Sostinė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. sausio 19 d. Atsakovas organizavo balsavimą dėl dalyvavimo daugiabučių namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, bei namo atnaujinimo projekto administratoriaus skyrimo (Priedas Nr. 1). Balsavime dalyvavo butų ir kitų patalpų savininkų kvorumas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Akivaizdu, kad bendrojo naudojimo objekto administratorius dėjo maksimalias pastangas, siekiant atnaujinti visas inžinerines sistemas, tačiau patys daugiabučio namo savininkai nusprendė atsisakyti ir nepritarti modernizavimo programai. Būtent toks savininkų veikimas įrodo, kad bendrojo naudojimo objekto administratoriaus atsakomybės šiuo konkrečiu atveju nėra. Atsakovas nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Būtent dėl to iš Atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius atsiradusius nuostolius. Pabrėžtina, kad vien Atsakovo pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už bet kokią daugiabutyje kilusią žalą, kaip šiuo atveju Ieškovo patirtą žalą. Pastebėtina, kad sutinkamai su CK 4.84 str. 8 d. bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas Nuostatų 3 p. įtvirtintą uždavinį administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2 p.); vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 p.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą ir teikia jį derinti patalpų savininkams (Nuostatų 4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 p.); su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (Nuostatų 4.6.1 p.); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus (Nuostatų 4.9 p.). Pastebėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai (CK 4.85 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 punktas Nr. 32), išskyrus atvejį jeigu kompetentingi subjektai (pavyzdžiui pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ar techninis prižiūrėtojas) nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 p.). Pažymėtina, jog Atsakovas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK LR 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju Atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Todėl Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo byloje atsakovo atžvilgiu taikyti pagal LR CK 6.266 str. nuostatas „griežtąją atsakomybę“ - atsakomybę be kaltės. Ieškovo ieškinys grindžiamas iš esmės argumentu, kad Atsakovas, turėdamas įstatymais jai nustatytą pareigą prižiūrėti visą pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, šios pareigos nevykdė, todėl yra atsakingas už privačioje nuosavybėje trūkusį vamzdį ir tos avarijos pasėkoje atsiradusią žalą. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Įvertinus Ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad Ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog Ieškovas neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto ir kilnojamojo turto nusidėvėjimu. Pažymėtina, jog apgadintas turtas buvo naudojamas, todėl neapskaičiavus turto nusidėvėjimo ir tokią sumą priteisus iš Atsakovo, Ieškovas nepagrįstai praturtėtų Atsakovo sąskaita, nes turto būklė būtų geresnė nei buvusi iki ginčo įvykio. Pastebime, jog pareiga apskaičiuoti ir pritaikyti turto nusidėvėjimą, taip įrodant žalos dydį tenka Ieškovui, todėl šiai to neatlikus žalos dydis negalėtų būti laikomas įrodytu, bei nebūtų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Ieškovė tik išvardina įstatymo nuostatas dėl valdytojo atsakomybės, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė Atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246 - 6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3k-3-62/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pažymėtina, jog Ieškovas nepateikia įrodymų, kad Atsakovas būtų veikęs nerūpestingai ar neapdairiai. Netgi priešingai – atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikiami įrodymai patvirtina, kad Atsakovas veikia rūpestingai ir apdairiai, tinkamai ir laiku vykdė visas iš teisės aktų jai kylančias pareigas, taigi Atsakovo kaltė liko neįrodyta. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti Atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.

3. 2023-11-07 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad nesutinka dėl atsakovės pozicijos, kad vandens skverbimąsi bute įtakojo nesandarios namo išorinės siūlės, nes vanduo skverbėsi iš viršaus nuo lubų bei lašėjo per vamzdį. Atsakovė nepateikė duomenų, kad atliko šildymo vamzdyno remonto darbus, taip pat nėra duomenų, kad atitinkamai šalino pastebėtus trūkumus. Paskutinis buto remontas atliktas 2019 metais, todėl turėtų skaičiuotis 10,5 proc. nusidėvėjimas detalėms. Draudimo ekspertas nepateko į viršutinį butą ir netyrė visų aplinkybių, rėmėsi apžiūra bute ir draudėjos paaiškinimais.

4. 2023-11-07 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad nėra byloje objektyvių įrodymų, kada buvo atliktas buto remontas. Dėl nesandarių seno namo bloko siūlių gali prasiskverbti vanduo, kaip nurodė liudytoja. Avarijos dieną nebuvo užsuktas ar remontuotas šildymo sistemos vamzdis, tik tarpblokinės siūlės. Tik spalio 19 dieną paleistas šildymas, tad klausimas, ar vamzdis buvo pripildytas vandeniu. Iš defektinio akto matyti, kad prieš tai 14 bute buvo tapati namo išorinių bloko siūlių problema. Namo kasmetinės, periodinės apžiūros buvo vykdomos tinkamai. 2022 m. sausio mėnesį namo gyventojai nesutiko su siūlymu renovuoti namą. Namo administratorius atliko savo pareigas tinkamai, jokių nusiskundimų iš 15 buto prieš tai gauta nebuvo.

5. Liudytoja P. S., buto savininkės (duomenys neskelbtini), 2022-10-03 buvo bute, kai pradėjo šlapti, nes (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi. Kaip nurodė, drėgmė skverbėsi per sieną ir iš viršaus nuo lubų, per vamzdį. Buvo šlapios lubos, siena ir varvėjo ant grindų per kampe esantį vamzdį. Ji buvo padėjusi skudurus ant žemės, kad surinktų drėgmę. Valė sieną skuduru. Iš pačio vamzdžio jokios šiurkšlės nebuvo. Buto kambario siena yra laukinė, butas 3 namo aukšte. Atvykę avarinės tarnybos darbuotojai pasakė, kad vamzdžio jokio pažeidimo bute nemato. Varvėjimas, drėkimas užsibaigė po dienos ar kelių. Jai nežinoma, ar avarinės tarnybos vyrai ėjo į viršutinį butą žiūrėti. Pati pas kaimynus, gyvenusius viršuje, taip pat nėjo. Nepamena, koks tuo metu buvo oras lauke.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatytina, kad tarp S. S. (toliau – ir draudėjas) ir ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022-06-16 buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis – liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu laikotarpiui nuo 2022-06-16 iki 2023-06-16 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Ieškovę informavus apie tai, kad 2022-10-03 ginčo bute įvyko įvykis, t. y. buvo sulietas butas, draudėjai ieškovė išmokėjo 951,12 Eur draudimo išmoką.

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo draudėjai sumokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Sostinė, kuri, anot ieškovės, yra atsakinga už ginčo butui padarytą žalą. Reikalavimo pagrįstumą įrodinėja tuo, kad įvykio metu ginčo butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu ir įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė pagal nuostolio apskaičiavimo aktą nurodė, kad buto remonto kainą sudaro 951,12 Eur, ir išmokėjo draudėjai šią draudimo išmoką. Anot ieškovės, išmokėta draudimo išmoka yra jos patirta turtinė žala, kurią turi atlyginti atsakovė, nes ji, būdama pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau –ir Statinys), administratore netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. neprižiūrėjo minėto statinio bendro naudojimo inžinerinės įrangos, būtent šildymo vamzdžio, ir iki įvykio neorganizavo jo remonto.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

9. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

11. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

13. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius / techninis prižiūrėtojas ir ji yra atsakinga už namo bendrųjų inžinerinių objektų ir bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, privalo užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui. Taigi, byloje ginčo dėl to, kad atsakovė yra atsakinga už bendrojo naudojamo objektų statinyje priežiūrą, nėra.

14. Byloje kilo ginčas dėl tikrosios vandens pratekėjimo (duomenys neskelbtini) priežasties, atsakovei įrodinėjant, kad buvo namo bloko išorinių sienų siūlių nesandarumas, kas sąlygojo kampinės laukinės sienos, lubų drėkimą ir vandens lašėjimą, dėl ko po įvykio 2022 metų spalio-lapkričio mėnesiais buvo atliekamas išorinių sienų tarblokinių siūlių remontas (DOK – 151943) bei (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio mėnesį fiksuotas tarpblokinių siūlių nesandarumas. Tuo tarpu ieškovė rėmėsi apžiūros akte fiksuotu draudėjos atstovės paaiškinimu, kad UAB „Mano būstas Sostinė“ atstovai pasakė, jog bėga per bendro naudojimo vamzdžius. Liudytoja P. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad draudiko atstovo surašytas apžiūros aktas ir grafa „nustatytos įvykio aplinkybės“ buvo užpildyta remiantis jos paaiškinimais, draudiko atstovui 2022 m. spalio 7 dieną vykdant apžiūrą bute, fiksuojant buto stovį foto nuotraukomis, matuojant drėgmę. Pati liudytoja nematė jokio šildymo sistemos vamzdžio pažeidimo ar buvusios šiurkšlės iš šildymo vamzdžio jos (duomenys neskelbtini) bute. Duomenų dėl šildymo vamzdžio trūkio vietos name neturi.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas foto nuotraukas, vaizdo įrašą (2023-10-17 DOK – 163798) taip pat liudytojos paaiškinimus, kad vandens lašai skverbėsi tiek per lubas, tiek vamzdžiu tekėjo, sprendžia, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad vandens pratekėjimo priežastis buvo nesandarus bendro naudojimo karšto vandens vamzdis, nei nesandarios tarpblokinės lauko sienos siūlės. Šias labiau tikėtinas teismo išvadas teismas daro, byloje šalims nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo nustatytas tarpblokinių siūlių nesandarumas ties draudėjos butu ir pan. Pats faktas, kad butas buvo trečiame aukšte (ne viršutiniame aukšte) ir vanduo skverbėsi iš viršutinės buto kampo dalies, per sieną ir per vamzdį neleidžia paneigti šių teismo išvadų. Dar daugiau, atsakovė, būdama namo administratore ir fiksavusi draudėjos pranešimą dėl vandens tekėjimo savo sistemoje taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl įvykio konkrečios priežasties nustatymo ir fiksavimo, įkeldama kartu su atsiliepimu į ieškinį tik dalį atsakovės sistemos duomenų, apie 2022-10-03 įvykio fiksavimą. Šios aplinkybės taip pat sustiprina teismo išvados tikėtinumą dėl ieškovės įrodinėtinos pratekėjimo priežasties – nesandaraus karšto vandens vamzdžio, juolab, kad namas yra 1972 metų statybos. Byloje nesant objektyvių duomenų dėl karšto vandens vamzdžio (ne)pripildymo vandeniu, nepradėjus name šildymo ką nurodė atsakovė, taip pat nėra objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės įrodinėta vandens pratekėjimo priežastimi – bendro karšto vandens vamzdžio nesandurumu ir vandens pratekėjimu.

16. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas nulėmė ieškovės draudėjai, kaip patalpų savininkei, žalos atsiradimą. Iš ieškinio turinio, rašytinių ir žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė atsakovės neteisėtais veiksmais laiko netinkamą pareigos prižiūrėti statinio bendrojo naudojimo inžinerines įrangas ir kitas konstrukcijas ir iki įvykio organizuoti jų remontą įgyvendinimą. Taip pat detalizuoja, kad dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinerinę įrangą ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta žala, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

17. Teismui konstatavus tikėtiną vandens prasiskverbimo priežastį – šildymo sistemos vamzdžio problematiką, ką įrodinėjo ieškovė ir ko nepaneigė atsakovė, kaip namo administratorė, fiksavusi įvykį ir aiškinusi aplinkybes, svarbu pažymėti, kad sprendžiant klausimą bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės dėl žalos atlyginimo vykdant priežiūros funkcijas, atsiranda pareiga įrodyti, jog buvo imtasi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir kt., kaip tai įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau Nutarimas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau Reglamentas) ( Klaipėdos apygardos teismo 2022-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-151-459/2022,Vilniaus apygardos teismo 2022-04-12nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-740-936/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-175-883/2022 ).

18. Ne tik ieškovės nurodytas bendras šildymo sistemos vamzdis, bet ir įvykio priežastimi atsakovės nurodytos pastato išorinės sienos (bendrosios pastoto konstrukcijos) yra bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius (techninis prižiūrėtojas). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkto 2 papunktis nustato, kad vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus. Reglamento 13 punkto 1 papunktis numato, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). Bendrojo naudojimo objektų administratorius (techninis prižiūrėtojas) vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti (Reglamento 85 p.). Namo būklei įvertinti ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1.1. p.). Pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) atliekamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 p.). Namo būklei įvertinti gali būti atliekamos specializuotos apžiūros, namo statybiniai tyrimai, ekspertizės ir kt. (Reglamento 87.3-87.6 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal nuolatinių apžiūrų metu nustatytus bendrojo naudojimo objektų defektus ar trūkumus planuoja ir organizuoja atnaujinimo (remonto) darbus ir jų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas.). Tuo atveju, jei kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas), kitų nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, atnaujinimo (remonto) darbus, numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, organizuoja patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (Reglamento 98 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).

19. Vertinant, ar atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2022-10-03 įvykis, paminėtina tai, kad administratoriui, kaip nustato teisės aktai, būtina reguliariai kas 2 mėnesius atlikti statinio būklės nuolatinius stebėjimus. Pagal pateiktą į bylą Statinio techninės priežiūros žurnalą ir jame fiksuotus duomenis matyti, kad Statinio techninės priežiūros žurnale 2021 m. balandžio-gegužės mėnesiais buvo pažymėta apie nesandarų karšto vandens ventilį ir jo keitimą taip pat trūkusį šalto vandens stovą (2023-09-14 DOK – 145026)

20. Kasmetinės pastato apžiūros atliktos 2021-06-23 (Statinio apžiūros aktas; priedas prie prašymo 2023-09-26 Nr. DOK-151943) bei 2022-09-25 (Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini); priedas prie prašymo 2023-09-26 Nr. DOK-151943), kuriuose yra atžymos ties karšto vandentiekio tinklai 3.2 ir 3.5 p. „jog būklė patenkinama. Vykdyti nuolatinius stebėjimus ir priežiūros darbus“; dalies vamzdynų izoliacija neatnaujinta, sena; esant poreikiui remontuoti; atnaujinti vidaus inžinerines sistemas“. Pastabų apie konkrečias nustatytas defektų vietas nėra. Byloje nėra pateikta ir jokių duomenų, kad iki ginčo įvykio (2022-10-03) būtų buvę atlikti šildymo sistemos, taip pat ir bendro šildymo vamzdžio remonto darbai.

21. Nustatytos aplinkybės pakankamos pripažinti, kad atsakovė, vykdydama pareigas, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, žinodama apie esamus pastato karšto vandentiekio sistemos defektus, izoliacinius trūkumus, atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė savalaikių ir/ar pakankamų veiksmų, kad pro inžinerines sistemas (karšto vandens bendras vamzdis) nesiskverbtų ir nesikauptų vanduo, ko pasekoje neatsirastų žala. Akivaizdu, kad bendrojo naudojimo objekto (inžinerinės sistemos) defektai atsirado ne 2022-10-03 draudiminio įvykio dieną, bet ženkliai anksčiau, kas buvo fiksuojama 2021-06-23, 2022-09-25 statinio apžiūros aktuose bei Statinio techninės priežiūros žurnale nuo 2021 metų, juolab, kad namas 1972 metų statybos. Atsakovė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, tokių kaip konkrečių karšto vandens bendro vamzdžio remonto darbų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad daugiabučio namo gyventojai, tame tarpe ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, neinformavo apie problemas dėl galimai prastos karšto vandens vamzdžio būklės iki 2022-10-03 įvykio nėra pakankamas pripažinti atliktų pareigų tinkamumą, todėl nepašalina jos atsakomybės dėl butui, (duomenys neskelbtini), atsiradusios žalos.

22. Priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamos pareigos įgyvendinimo prižiūrint bendro naudojimo objektą (savalaikiai ir tinkamai nepašalinus bendro karšto vandens vamzdžio defektų, kad nebūtų daromas poveikis pastatui ir žala patalpų savininkams) ir atsiradusios žalos yra įrodytas (CK 6.247 straipsnis). Priešingai, jeigu atsakovė būtų tinkamai įgyvendinusi pareigą (savalaikiai tinkamai sutvarkiusi inžinerinę sistemą, kad pastatas būtų apsaugotas nuo vandens pratekėjimo poveikio, nebūtų daroma žala pastato savininkų turtui), vanduo nebūtų patekęs į trečio aukšto vidaus patalpas – butą, (duomenys neskelbtini). Objektyvių įrodymų, patvirtinančių kitą vandens pratekėjimo priežastį bei šaltinį, nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė, veikianti pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūros srityje, jai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

23. Dar daugiau, atsakovė, įrodinėdama savo pareigų tinkamą įgyvendinimą, pateikė į bylą 2022 m. sausio 19 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolą (atsiliepimo priedas), patvirtinantį, kad atsakovė organizavo namo savininkų balsavimą dėl namo renovacijos, tačiau savininkų pritarimo namo renovacijai nebuvo. Tai, kad namo savininkai nepritarė namo renovacijai nepašalina atsakovės pareigos atlikti teisės aktuose įtvirtintą pareigą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangą. Priėmus sprendimą tvarkyti inžinerines instrukcijas (vamzdžius, jo dalis) ar atsakovės nurodytas namo sienos tarpblokines siūles, gavus gyventojų prašymus arba avarijos atveju, ką nurodė atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, spręstina, kad toks atsakovės veikimas nebuvo pakankamas, rūpestingas, tinkamas, kad užkirsti kelią ginčo įvykiui atsirasti. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė netinkamai atliko bendrųjų namo konstrukcijų stebėjimą (ar tai būtų bendro naudojimo karšto vandens vamzdis ar pastato sienų tarpblokinės siūlės), kad būtų išvengta vandens protrūkio bute. Kita vertus, namo bendraturčių nesutikimas su renovacija taip pat neleidžia pagrįstai teigti, buvus pašalintam inžinerinių sistemų, kaip šiuo atveju bendro namo karšto vandens vamzdžio, trūkumui, atsakovei nepateikus siūlytų renovacijos sąlygų, apimčių ir pan.

24. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad Statinio butų savininkai turi pareigą patys stebėti visų inžinierinių konstrukcijų būklę ir informuoti administratorių, jei nustato defektus, tačiau tai neeliminuoja atsakovės įstatyme numatytos pareigos stebėti Statinio konstrukcijų būklės tinkamą įgyvendinimą. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27, 29 punktai).

26. Ieškovė iš atsakovės reikalauja priteisti 951,12 Eur turtinės žalos, kurią ji sumokėjo draudėjai, kaip draudimo išmoką. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė 2022-10-07 Nuostolio apskaičiavimo aktą, foto nuotraukas, buto planą (ieškinio priedai ir 2023-10-17 DOK – 163702). Iš nuostolio paskaičiavimo akto matyti, kad skaičiuojant draudėjos remonto galimas išlaidas, nebuvo atsižvelgta į buto nusidėvėjimą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarant draudimo sutartį su draudėju nebuvo fiksuojama buto būklė, taip pat įvykus ginčo įvykiui, ieškovės atstovas buvo nuvykęs apžiūrėti buto, o atlikto remonto datą – 2019 metai - nurodė pati draudėjo atstovė. Draudiko atstovui - specialistui įvertinus kambario būklę, nekilo abejonių dėl nurodytos remonto datos, todėl apžiūros akte ir buvo užfiksuota paskutinio remonto atlikimo data – 2019 metais. Jokių pastabų draudiko atstovas dėl šio fakto nefiksavo.

27. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudimo išmoka buvo nustatyta, apskaičiuojant atstatymo (remonto) išlaidas, tačiau neįvertinus nusidėvėjimo. Ieškovė pateikė byloje nuostolio apskaičiavimo aktą, kuriuo remiantis draudėjai buvo sumokėta draudimo išmoka. Taigi, šiuo atveju ieškovė pati atliko remonto darbų vertinimą.

28. Pačio apskaičiavimo pagrįstumo atsakovė byloje neginčijo, išskyrus nusidėvėjimo įvertinimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovės eksperto parengtame akte nurodytos darbų kainos yra neprotingo dydžio ir neatitinka ginčo įvykio metu egzistavusias darbų kainas ir pažeidimų mastą. Teismas sprendžia, kad nuostolio apskaičiavimo akte nurodyti darbai, atsižvelgiant į draudėjo turtui padarytos žalos pobūdį, yra būtini ir atsakovės nepaneigti.

29. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

30. Draudimo sutartyje nustatyta, kad statinys yra 1972 m. statybos. Ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo ir pripažino, kad yra pagrindas žalą skaičiuoti, atsižvelgiant į Statinio statybos metus bei į jo nusidėvėjimą, buvusį ginčo įvykio metu.

31. Remiantis liudytojos P. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kuri dalyvavo ir surašant 2022-10-07 apžiūros aktą, buto kasmetinis remontas galėjo būti atliktas prieš 7-10 metų. Duomenų, pagrindžiančių remonto faktą 2019 metais, kaip nurodyta apžiūros akte, byloje nėra pateikta. Įvertinus buto foto nuotraukas, grindų, lubų, sienų apdailos būklę bei prisiekusios liudytojos paaiškinimus teismo posėdžio metu, spręstina, kad labiau tikėtina, jog buto kasmetinis remontas galėjo būti atliktas ne prieš 3 metus, kuo suabejojo liudytoja teismo posėdžio metu, nurodžius šiuos duomenis akte, bet anksčiausiai prieš 7 metus. Tad įvertinus nusidėvėjimo koeficientą, nustatytą ir užfiksuotą Nuostolio apskaičiavimo akte – 3,5 proc. už kiekvienus pilnus metus, paskaičiuotinas žalos dydis mažintinas – nuo 951,12 Eur iki 718,10 Eur ( (951,12 Eur x 24,50 proc.). Kadangi iš nuostolio paskaičiavimo akto nėra objektyviai įmanoma išskirti darbų ir detalių kainų, o nusidėvėjimas, anot ieškovės atstovės, skaičiuojamas tik sugadintų pastatų ar daiktų remontui panaudojamoms medžiagoms ir detalėms, teismas nusidėvėjimą skaičiuoja visai nuostolio paskaičiavimo akte nurodytai sumai.

32. Šiame sprendime nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtą pareigą stebėti Statinio bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (tarp jų ir bendrų konstrukcijų - sienų) techninę būklę ir laiku organizuoti remontą (neteisėti veiksmai), dėl ko ginčo buto draudėjai buvo padaryta žala ir ieškovė turėjo sumokėti ir sumokėjo draudimo išmoką, taigi, tokiu būdu patyrė nuostolius (ieškovei buvo padaryta žala), kurie įrodytais laikomi 718,10 Eur apimtyje (žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos). Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 718,10 Eur dydžio turtinę žalą.

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 718,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – yra patenkinti 76 proc. (718,10 × 100 / 951,12).

36. Ieškovė sumokėjo 22,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 16,72 Eur (22,00 Eur × 76 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniu).

37. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

38. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatas, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi šalims tenkanti su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų dalis yra mažesnė už Įsakyme nustatytą minimalų priteistino bylinėjimosi išlaidų dydį, ši suma iš ieškovės ir atsakovės valstybei nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 718,10 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų ir 10 ct) turtinės žalos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 718,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,72 Eur (šešiolika eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė