- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-175-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03541-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Paskirtis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pagal kreditorės ADB „Gjensidige“ 2021 m. liepos 5 d. pareiškimą 2021 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8691-1119/2021 nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Paskirtis“ kreditorei ADB „Gjensidige“ 1045,47 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 8 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Skolininkei UAB „Paskirtis“ pateikus 2021 m. liepos 12 d. prieštaravimus, kreditorė ADB „Gjensidige“ Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio nustatyta tvarka pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1045,47 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad buvo apdraudusi butą, esantį daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 12 d. butas buvo aplietas dėl pro išorinę pastato sieną prasiskverbusio vandens. Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. 2020/052050 administravimą. Remiantis žalos bylos administravimo metu surinktais dokumentais, buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu išmokėta 240,30 Eur draudimo išmoka.
Ieškovė ADB „Gjensidige“ taip pat buvo apdraudusi butą, esantį daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 2 d. butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro pastato nesandarumus. Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. 2020/154889 administravimą. Remiantis žalos bylos administravimo metu surinktais dokumentais, buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu išmokėta 805,17 Eur draudimo išmoka.
Abiejų namų – (duomenys neskelbtini) – administratorius yra UAB „Paskirtis“ (toliau - ir atsakovė). Ieškovė dėl abiejų įvykių kreipėsi į pastato administratorių – atsakovę, prašydama pateikti informaciją apie nustatytas įvykio priežastis bei kaltininką, tačiau atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, prašomos informacijos nepateikė, nepateikė jokios informacijos bei dokumentų, kad savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas vykdė tinkamai. Ieškovės nuomone, abiem atvejais žala kilo dėl pastato bendrųjų konstrukcijų, už kurių priežiūrą yra atsakingas būtent namo administratorius, netinkamos būklės, todėl atsakovė privalo atlyginti dėl šių įvykių atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Paskirtis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes į bylą pateikta medžiaga neįrodo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nėra aiškus žalos apskaičiavimas bei nėra įrodymų, kas apskritai sąlygojo žalos atsiradimą. Nurodė, kad gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas atsakovė. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, turi sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų, o darbai jų pagrindu atliekami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Nuo pat paskyrimo administratorius nuolat domėjosi abiejų namų technine būkle, atliko tikrinimus, gyventojams teikė informaciją apie namo būklę, siūlymus apie atliktinus namo atnaujinimo darbus, tačiau nė vieno iš ginčui aktualių namų gyventojų neišreiškė pritarimo kaupti lėšas ir atnaujinti namus. Be kasmetinių apžiūrų, siekdamas, kad statinių būklė visuomet būtų tinkama, administratorius bent kas du mėnesius, o, manydamas esant poreikį, ir dažniau, vykdo nuolatinius statinių būklės stebėjimus, reguliarias apžiūras, o jų metu pastebėti smulkūs gedimai, defektai ir kt. nedelsiant šalinami.
Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) ir daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) yra pastatyti daugiau kaip prieš 3 dešimtmečius ir nė vienas iš jų per tą laiką nebuvo iš esmės remontuotas nei iš vidaus, nei iš išorinės. Atitinkamai, dėl savo amžiaus, natūralaus nusidėvėjimo, ilgos eksploatacijos, nuolatinio drėgmės, šalčio, saulės poveikio, šie namai neatitinka šių dienų statybos standartų, o kad juos atitiktų, būtina atlikti jų pilną modernizavimą (šiltinimo darbus, inžinerinių tinklų atnaujinimą ir kt.), dėl ko, minėta, sprendimą turi priimti patys gyventojai. Gyventojams nenorint nei iš dalies atnaujinti savo daugiabučių namų, nei atlikti pilnos namo renovacijos, administratoriui negali būti keliami reikalavimai užtikrinti, kad daugiau kaip 30-ies metų senumo nerenovuotų namų konstrukcijos, šilumos izoliacija ir kt. būtų tokie patys, kaip buvo tik juos pastačius, ar tokie, kokie yra šiuo metu statomų pastatų.
Pagal formuojamą teismų praktiką, jei nenustatyti akivaizdūs defektai, kritinė būklė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, administratorius neturi nei pareigos, nei teisės vykdyti remonto, atnaujinimo, pakeitimo darbų. Duomenų, kad kurio nors iš ginčui aktualių namų sienos, fasadas, stogas neatitiktų teisės aktuose numatytų reikalavimų jų, kaip statinio elemento būklei ir dėl to esmingai ribotų statinio naudojimą, nėra, todėl, nesant gyventojų sutikimo modernizuoti namą ar atlikti kitus esminio atnaujinimo darbus, atsakovas to savo nuožiūra daryti negali. Atsakovės teigimu, pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus nėra, todėl ieškovei šios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodžius, atsakomybė atsakovui už prašomą priteisti žalą nekyla.
Byloje be ieškovės parengtų sąmatų nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių žalos dydžius; nėra pateikta butų planų, kuriuose būtų pažymėtos pažeistos sienos, namų fasadų nuotraukų, kuriose būtų fiksuoti konkretus pastato trūkumai, lėmę žalos atsiradimą, duomenų, apie butų būklę iki draudimo sutarčių sudarymo, informacijos apie tai, kodėl ir kaip buvo nustatytas/apskaičiuos konkretus žalos dydis, kodėl nuostolių lentelėse nurodomi vieni dydžiai, o turto žalos įvertinimo skaičiuoklėse – kiti. Ieškovas neatliko išsamaus žalos atsiradimo priežasčių vertinimo, todėl nėra įrodytas ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų administratoriaus veiksmų ir atsiradusios žalos kaip atskiros civilinės atsakomybės sąlygos buvimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ieškovei ADB „Gjensidige“ 1 045,47 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir 24 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės UAB „Paskirtis“ valstybei 9,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymai patvirtina, jog po stipraus lietaus 2020 m. kovo 12 d. į ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini), prasiskverbė vanduo, virtuvės sienos kampas liko šlapias, siena pradėjo pelyti; pelėsis yra pažeidęs virtuvės sienų kampą ir lubas, vietomis matyti dažų skilimo, aptrupėjimo. Draudikas pagal pateiktą pranešimą pradėjo žalos bylą Nr. CLT2070752, nustatė padarytos žalos dydį (300,30 Eur), iš kurios atėmė išskaitą (60,00 Eur) ir išmokėjo draudikui 240,30 Eur išmoką.
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat nustatė, kad 2020 m. lapkričio 2 d. lyjant lietui pradėjo šlapti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos, siena, grindys; pelėsis yra pažeidęs kambario sienų kampą ir grindjuostes, sienos tapetai vienoje vietoje atšokę, susidaręs po tapetais oro tarpas, ant sienų matyti vandens lašai. Draudikas pagal pateiktą pranešimą pradėjo žalos bylą Nr. CLT2208864, nustatė padarytos žalos dydį (805,17 Eur) ir išmokėjo draudikei 805,17 Eur išmoką.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, kad ji, būdama administratoriumi, nevykdė ar netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas pareigas, dėl ko kilo žala tretiesiems asmenims (butų savininkams).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2020 m. kovo 12 d. įvykio ir administratoriaus veiksmų (neveikimo) nurodė, jog 2020 m. kovo 12 d. įvykis pripažintas draudiminiu, nes dėl stipraus lietaus (gamtinė jėga – liūtis) vanduo prasiskverbė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko sušlapo virtuvės sienų kampas, lubos, siena pradėjo pelyti. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoju apklaustas draudėjas R. L., taip pat viešai prieinama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiama informacija apie gausius kritulius 2020 m. kovą. Teismo vertinimu, pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė, tačiau nagrinėjamu atveju pelėsis atsirado ne visame bute, o tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe. Byloje nesant įrodymų, kad dėl draudėjo kaltės yra ypač padidėjusi santykinė drėgmė, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų pažeidimai atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas (atsižvelgiant į pažeidimų lokalizaciją (sienų kampas) –tarpblokines namo siūles),t.y., dėl liūties.
Teismas nurodė, kad žalos dydis – 240,30 Eur - yra visiškai įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, neteikė savo skaičiavimų. Vertindamas, ar administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2020 m. kovo 12 d. įvykis, teismas nurodė, kad nors administratorius, kaip nustato teisės aktai, reguliariai kas 2 mėnesius atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus, tačiau fasado tarpblokinių siūlių deformacijų nepastebėta. Atliekant sezonines pastato apžiūras, iki įvykio fasado tarpblokinių siūlių deformacijų nepastebėta. Tačiau po įvykio stebima, kad fasado blokai ir tarpblokinės namo siūlės dėl namo amžiaus praradusios fizines savybes, todėl rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių ir fasado sienų hermetizavimą; šio namo fasado deformacijos nustatytos po to, kai draudikas administratoriui išsiuntė 2020 m. balandžio 24 d. pranešimą apie 2020 m. kovo 12 d. įvykį. Remdamasis šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir laiku nepastebėjo atsiradusių fasado tarpblokinių siūlių deformacijų bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad draudikui dėl staigaus vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas neatsirastų šioje byloje nustatyta žala. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog 2020 m. kovo 12 d. draudiminis įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė laiku nesiėmė veiksmų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t. y., įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, atsakovei laiku pastebėjus fasado tarpblokinių siūlių deformacijas ties draudėjo butu ir ėmusis veiksmų pašalinti šias deformacijas, nebūtų kilusi šioje byloje nustatyta žala, taigi ieškovė įrodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.
Teismas nurodė, kad atsakovės atsakomybės nešalina aplinkybė, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. namo gyventojai patvirtino ilgalaikį planą 2020-2024 metams, nes minėtas ilgalaikis planas ir kaupiamosios įmokos tarifas patvirtinti po 2020 m. kovo 12 d. įvykio. Teismas atkreipė dėmesį, jog, atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. gegužės 11 d. nebuvo stebimos fasado tarpblokinių siūlių deformacijos, jų sutvarkymas nebuvo įtrauktas į ilgalaikį planą, taigi iki 2020 m. kovo 12 d. įvykio nustačius, kad ties draudiko butu yra fasado tarpblokinių siūlių deformacijos, šio defekto šalinimą būtų galima priskirti darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus, t. y., pastato apsaugą nuo drėgmės. Teismas konstatavo, kad ieškovė šioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 2020 m. kovo 12 d. draudiminio įvykio, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.
Spręsdamas dėl 2020 m. lapkričio 2 d. draudiminio įvykio ir administratoriaus veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d. įvykis pripažintas draudiminiu, nes lyjant vanduo pro pastato nesandarumus prasiskverbė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko sušlapo kambario sienų kampas, lubos, siena ir grindjuostės pradėjo pelyti. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja apklausta draudėja ir viešai prieinami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys. Įvertinęs 2020 m. spalio vidutinę oro temperatūrą, kad kai kur buvo fiksuotos šalnos iki -3 C, taip pat esant duomenims apie pavojingą lietų, nuotraukose užfiksuotas aplinkybes (vandens lašai, tapetuose susidaręs oro tarpas), iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog buto sienų, lubų ir grindjuosčių pažeidimai atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas (namo sienas), t. y., dėl liūties, o ne dėl namo sienų peršalimo. Teismas nenustatė, kad pelėsis atsirado visame bute, jis nustatytas tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe, ant grindjuosčių, todėl įvertinęs tai, kad drėgmė ant sienų/lubų ir atitinkamai grindjuosčių atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens bendrąsias namo konstrukcijas, pelėsis stebimas ir vietose, kuriose oro cirkuliacija nebuvo apribota, nesant duomenų apie iki minėto įvykio padidėjusią santykinę drėgmę draudėjos bute (kambaryje), teismas sprendė, kad pelėsis atsirado ir pradėjo plisti dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas (sieną).
Teismo vertinimu, žalos dydis – 805,17 Eur - yra visiškai įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, neteikė savo skaičiavimų. Vertindamas, ar administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2020 m. lapkričio 2 d. draudiminis įvykis, teismas nurodė, kad nors administratorius reguliariai kas 2 mėnesius atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus, tačiau sienų deformacijų ar trūkių nepastebėta, po draudėjos pranešimo administratoriui apie tai, kad pro sienas veržiasi vanduo, nefiksuota, kad ties draudėjos butu siena trūkusi ar yra kitų deformacijų ar nesandarumų; atliekant sezonines pastato apžiūras, administratorius iki draudiminio įvykio ir vėliau nėra nustatęs, kad sienos yra nesandarios. Atsižvelgęs į kito gyventojo pateiktą informaciją apie vandens pratekėjimą į antrą laiptinę, teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog nėra fiksuojami namo sienų trūkiai ar nesandarumai, name yra užliejamos patalpos per namo sienas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir laiku nepastebėjo atsiradusio sienos nesandarumo bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad draudikei dėl staigaus vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas neatsirastų šioje byloje nustatyta žala. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog 2020 m. lapkričio 2 d. draudiminis įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė laiku nesiėmė veiksmų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t. y., įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo nuomone, atsakovei laiku pastebėjus, kad siena nėra sandari ties draudėjos butu ir ėmusis veiksmų pašalinti šias deformacijas, nebūtų kilusi šioje byloje nustatyta žala. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės atsakomybės nešalina aplinkybė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra pasyvūs, nedalyvauja balsavimuose tvirtinant ilgalaikius planus ir kaupiamosios įmokos tarifą. Teismo vertinimu, nustačius sienų suskilinėjimą, ištrupėjimus tarp plytų ar kitus sienų nesandarumus, yra pažeisti esminiai statinių reikalavimai, dėl ko kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, todėl asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad administratorius nesiėmė visų veiksmų, kad užkirstų kelią žalai atsirasti, todėl ieškinį ir šioje dalyje tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė UAB „Paskirtis“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Savo išvadas pirmosios instancijos teismas grindė buto gyventojo draudimo bendrovei pateikta informacija, vieša Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją iš tinklapio http://www.meteo.lt/lt/2020-kovas, tačiau kitų rašytinių įrodymų, įskaitant paties gyventojo R. L. liudijimus, teismas nevertino ir juos iš esmės atmetė, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo ir sprendimų priėmimo taisyklės.
Teismas nevertino į bylą pateiktų apžiūrų aktų, kuriuose nėra fiksuota jokių stogo ar sienos pažeidimų ties ginčui aktualiu butu, taip pat neįvertino, kad nebuvo atlikta jokių remonto darbų.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, savo nuožiūra rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis; nė viena iš šalių šiais duomenimis nesirėmė, savo pozicijos byloje jais negrindė. Teismas šalims nesiūlė teikti duomenų apie meteorologines sąlygas bylai aktualiu laiku. Teismui grindžiant sprendimą duomenimis, kurie nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu, dėl kurių sąsajumo, leistinumo, patikimumo bei įrodomosios reikšmės šalims nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, buvo iš esmės pažeisti civilinio proceso principai bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas viešoje erdvėje rastos informacijos nesiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Teismo išvada, kad sienų ir lubų pažeidimai atsirado dėl liūties metu pro tarpblokines namo siūles prasiskverbusio vandens yra grindžiama duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriami ir apskritai neturi sąsajumo su nagrinėjama byla, bei duomenimis, kurie proceso metu juos nurodžiusio asmens iš esmės buvo paneigti (tiek dėl drėgmės atsiradimo laiko, tiek dėl galimų priežasčių).
19.5. Teismas netinkamai atliko atsakovo atsakomybės vertinimą, teismo sprendimas grindžiamas išvedžiojimais ir prielaidomis. Teismo daroma išvada apie tai, kad konkrečiai ties ginčui aktualiu butu po įvykio buvo nustatytos kokios nors siūlių deformacijos, nėra susijusi loginiais ryšiais su byloje esančiais dokumentais. Teismas neįvardija jokių teiginius, jog ties draudėjo butu būtų buvę kokių nors tarpblokinių siūlių deformacijų, pagrindžiančių įrodymų. Apžiūros aktuose atkreipiamas dėmesys į visą namo fasadą, kuris dėl savo amžiaus esant suprastėjusioms jo fizinėms savybėms (šiluminė varža ir kt.) yra reikalingas atnaujinimo. Ieškovui neįrodžius ir teismui nenustačius drėgmės atsiradimo priežasčių, atsakovas negali būti laikomas atsakingu už gyventojui atsiradusią žalą.
19.6. Prioritetą teikdamas abstraktiems duomenims iš interneto, teismas be jokios motyvacijos atmetė ir nesivadovavo byloje esančiais ir bylos nagrinėjimo metu analizuotais dokumentais konkrečiai apie ginčui aktualų namą (duomenys neskelbtini), t. y., Statinio apžiūros aktus. Jokiuose dokumentuose ar nuotraukose nėra užfiksuoti ištrupėjimai tarp plytų ar kiti sienų nesandarumai, pro kuriuos į pastatą nuolat veržtųsi vanduo. Specialistai, atliekantys apžiūras, nė karto nenustatė, kad namo galinių sienų fizinių savybių praradimas dėl namo amžiaus kelia grėsmę žmonėms ar jų turtui.
Žemesnės instancijos teismas
19.7. Teismas, kalbėdamas apie tariamai avarinę pastato sienų būklę, ignoravo ir specialų teisės aktą, detaliau reglamentuojantį atvejus, kuomet yra pagrindas kalbėti apie galimą avarinę statinio ar jo dalių būklę, ir, kartu, žalos grėsmę gyventojams bei jų turtui – STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“. Deklaratyviu avarinės būklės konstatavimu, nesant teisės aktuose numatytų požymių, netaikant šiuos aspektus reglamentuojančio teisės akto, grindžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartį c. b. Nr. e3K-3-409-684/2017).
Atsiliepimas
Ieškovė ADB Gjensidige pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: tuo,
20.1. Atsakovė ginčija sprendimą akcentuodama aplinkybę, kad nėra žinomas tikslus žalos padarymo momentas, tačiau tiksli drėgmės atsiradimo data nėra reikšminga, nes draudimo sutartis galioja nuo 2018 m. birželio 20 d., o administratoriaus atsakomybė dėl kelių dienų skirtumo taip pat nekinta. Byloje svarbi žalos padarymo vieta, kuri aiškiai pagrindžia, kad dėl įvykio yra atsakinga atsakovė. Pažeidimas fiksuotas lubų lygyje, kur draudėjo butas nesiriboja su jokiais kitais kaimyniniais butais. Vanduo į butą galėjo patekti tik per pastato išorines konstrukcijas.
20.2. Tiek apžiūros akte, tiek pranešime apie įvykį yra fiksuotas stipraus lietaus faktas. Atsakovė ginčydama tokią aplinkybę, atitinkamai turėjo pateikti pažymas, kad lietaus draudėjo nurodytomis dienomis nebuvo, tačiau tokių dokumentų į bylą neteikė. Todėl šios aplinkybės ginčijamas teikiant apeliacinį skundą, nėra pagrįstas.
20.3. Teismo pasirėmimas viešai prieinama informacija jokia apimtimi atsakovės teisių nepažeidė. Atsakovei iki sprendimo priėmimo buvo žinomos ginčo, taigi ir įvykio, aplinkybės, nesutikdamas su draudėjos parodymais, raštuose išdėstyta informacija, atsakovas, įgyvendinant rungimosi principą, turėjo pareigą teikti ją paneigiančius įrodymus, tačiau to nedarė.
20.4. Atsakomybė už laiku nepastebėtus pastatų defektus ir dėl to kilusią žalą negali būti perkeliama namo butų savininkams, už tai yra atsakingas administratorius, kuris už priežiūros funkcijų vykdymą gauna atlygį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje buvo nagrinėti tarpusavyje nesusiję draudiminiai įvykiai: 2020 m. kovo 12 d. įvykis, kai dėl stipraus lietaus vanduo prasiskverbė į butą (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. lapkričio 2 d. įvykis, kuomet lietaus vanduo pro pastato nesandarumus prasiskverbė į butą (duomenys neskelbtini).
Dėl 2020 m. kovo 12 d. draudiminio įvykio
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. gyventojų turto draudimo sutartimi, draudimo liudijimo Nr. GJELT 2705252, buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas. Būstui galiojo draudimo apsauga nuo gamtinių jėgų bei vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, draudiminė apsauga galiojo nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 19 d.
Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėto buto sienų ir lubų pažeidimai atsirado dėl liūties metu pro tarpblokines siūles prasiskverbusio vandens.
Byloje pateikti duomenys, kad 2020 m. kovo 12 d. draudėjas R. L. pranešė draudikui, kad po stipraus lietaus prasiskverbė vanduo, sušlapo virtuvės sienos kampas, siena pradėjo pelyti. 2021 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu apklaustas liudytoju R. L. paaiškino, kad bute gyvena jau keturiolika metų, patalpos yra prižiūrimos; 2020 m. pavasarį pastebėjo, kad siena pakeitė spalvą, buvo drėgna, praėjus laikui, atsirado pelėsis; šlapias buvo nedidelis sienos plotas; mano, kad dėl lietaus arba sniego, penktame aukšte per stogą arba per siūles, dėl broko, galimai dėl šalčio tiltelių, prasiskverbė vanduo ir sugadino sieną; viename kampe kaupiasi drėgmė; anksčiau tokio atvejo nebuvo. Namo administratorius su buto savininku nesusiekė, į draudimo bendrovę kreipėsi dėl atsiradusio pelėsio; šiuo metu buto sieną jau yra suremontavęs.
Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad butas (duomenys neskelbtini) yra penktame aukšte, taigi drėgmė į butą pateko ne iš kito buto, ne iš kitų patalpų, o dėl namo konstrukcijų nesandarumo. Dėl įvykio draudimo bendrovė 2020 m. balandžio 24 d. teikė paklausimą atsakovei, informuodama apie įvykį, prašydama pateikti dokumentus ar kitą turimą medžiagą įrodančią, jog įvykio priežastis galėjo būti kita, o ne pro išorinę pastato sieną prasiskverbęs vanduo, nurodyti, kokios nustatytos įvykio priežastys, ar nustatytas įvykio kaltininkas, jeigu nenustatyta tiksli įvykio priežastis, tuomet kokia, atsakovės nuomone, yra labiausiai tikėtina įvykio priežastis. Taigi šiuo atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, kad ji nėra atsakinga dėl vandens prasiskverbimo ir drėgmės bute atsiradimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė žalos administravimo procese nedalyvavo, nors atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovei, kuri yra suinteresuota sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas savo nuožiūra rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kurie nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba užtikrina visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką, t. y., duomenis kaupia taip pat ir visuomenės informavimo tikslu. Pirmosios instancijos teisme yra nustatomi, tiriami ir vertinami faktai, todėl teismo veiksmai, vertinant šalių pateiktus įrodymus ir duomenų patikrinimas pasinaudojant viešai prieinama informacija, priešingai nei nurodo apeliantė, nerodo netinkamo civilinės bylos išnagrinėjimo.
Apeliantės teigimu, teismas netinkamai atliko ir atsakovės atsakomybės vertinimą. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nagrinėjamu atveju žalos butui (duomenys neskelbtini), atsiradimo metu atsakovė UAB „Paskirtis“ buvo daugiabučio namo administratorė.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ normose, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas, Nuostatų 3 punktas).
Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 88.1, 88.2, 88.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 89.1 punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 89.2 punktas). Specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (Reglamento 89.3 punktas).
Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 92 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 95 punktas).
Nors apeliantė teigia, kad atsakovės darbuotojų vizualinių apžiūrų metu nefiksavus jokių konkrečių lokalių fasado pažeidimų, kurie galėtų daryti žalą gyventojų turtui, atsakovė neturėjo jokio pagrindo imtis kažkokių veiksmų, tačiau jau po ginčo draudiminio įvykio 2020 m. gegužės 11 d. statinio apžiūros akte konstatuojama, kad fasado blokai ir tarpblokinės namo siūlės dėl namo amžiaus praradusios fizines savybes, todėl rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių ir fasado sienų hermetizavimą. Apeliantė teigia, kad įvykio metu siena sudrėko ne dėl tarpblokinių siūlių defektų, tačiau dėl kitų, nenustatytų priežasčių, nes neatlikus jokių tvarkymo darbų siena daugiau nebedrėksta. Teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip deklaratyvius. Kaip jau minėta, atsakovė draudiminio įvykio žalos administravimo procese nedalyvavo ir jokių kitų įvykio priežasčių draudėjui nenurodė. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo bute 2020 m. kovo mėnesį siena sudrėko ne dėl pro išorinę sieną prasiskverbusio vandens.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis)
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už namo fasado priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis namo fasado blokais ir tarpblokinėmis siūlėmis administruojamame daugiabučiame name ir jo nepriežiūra lėmė žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis buvo atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, kad bendrosios namo konstrukcijos yra blogos būklės, turėjo sudaryti prielaidas rūpestingam administratoriui imtis priemonių sandarinti tarpblokines siūles ir teikti gyventojams svarstyti fasado atnaujinimo klausimą.
Dėl 2020 m. lapkričio 2 d. draudiminio įvykio
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 16 d. gyventojų turto draudimo sutartimi, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3208659, buvo apdraustas butas (nauja vertė), esantis (duomenys neskelbtini), namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas. Būstui galiojo draudimo apsauga nuo gamtinių jėgų bei vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, draudiminė apsauga galiojo nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. birželio 25 d. Byloje pateikti duomenys, kad 2020 m. lapkričio 2 d. draudėja pranešė draudikui, kad lyjant lietui pradėjo šlapiuoti lubos, siena, grindys. Apie draudiminį įvykį atsakovė buvo informuota 2020 m. lapkričio 4 d., atsakymo nepateikė, žalos administravime nedalyvavo.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą teikdamas abstraktiems duomenims iš interneto apie meterologines sąlygas, neanalizavo konkrečių dokumentų apie namą (duomenys neskelbtini). Apeliantė akcentuoja, kad fasado galinė raudonų plytų siena peršala esant ne tik neigiamai lauko temperatūrai, todėl bute gali atsirasti kondensatas, ypač prasidėjus šildymo sezonui; nesandarumas ties ginčo butu nebuvo fiksuotas.
Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuojama, kad sienos tapetai atšokę, po tapetais susidaręs oro tarpas, pelėsis pažeidęs kambario sienų kampą ir grindjuostes. Iš pateiktos remonto darbų sąmatos matyti, kad reikia dažyti lubas, keisti sienų apmušalus, išmontuoti ir sumontuoti grindjuostes. Sutiktina su apeliante, kad dėl sienų peršalimo ir didelės vidinės drėgmės galimas pelėsio atsiradimas, tačiau nagrinėjamu atveju fiksuoti ir kiti pažeidimai - po tapetais atsiradęs oro tarpas ir atšokę tapetai, rodo, kad į patalpas buvo patekęs vanduo.
Byloje taip pat pateikti ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros aktai. Pateiktame 2019 m. gegužės 14 d. akto 6 punkte „Fasadai“ nurodyta, kad 5 a. balkono sąramos ištrupėjusi siūlė; fasado galinės raudonų plytų sienos praradusios fizines savybes, esant žemai lauko temperatūrai peršąla, rekomenduojama atlikti siūlės remontą; renovuoti pastatą, šildant namo fasadą. Tokie patys pastebėti fasado defektai fiksuoti ir 2019 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. gegužės 25 d., 2021 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros aktuose, nurodytos ir tokios pačios rekomendacijos. Gaunamų dokumentų registro duomenimis 41 buto savininkė 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į namo administratorių su „prašymu dėl sienų“ ir 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi dėl „susidariusios situacijos“. Žurnaluose nėra pažymėta pastabų dėl pateiktų prašymų išnagrinėjimo, taip pat nėra duomenų apie buto savininkei pateiktus atsakymus.
Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodoma, jog nuo 2019 metų fiksuoti įrašai apie fasado trūkumus, tačiau namo administratorius jokių veiksmų gerinant namo konstrukcijų būklę neatliko, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tikėtina, kad atsakovės vykdoma apžiūra bei stebėsena buvo atliekama tik formaliai. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti nevienareikšmišką išvadą, kad, kaip nurodė atsakovė savo apeliaciniame skunde, administratorė nuosekliai, laiku ir tinkamai atliko jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo domėtis, dėl kokių priežasčių pradėjo sunktis vanduo pro buto sieną, imtis priemonių drėgmės atsiradimo priežasčiai nustatyti ir ją pašalinti, tačiau, kaip jau minėta, namo administratorė atsiradusios žalos administravimo procese nedalyvavo, nepateikė jokių duomenų apie galimą kitą vandens prasiskverbimo priežastį.
Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) apliejimas įvyko dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto (fasado) būklė draudžiamojo įvykio dieną buvo netinkama (sienos praradusios fizines savybes), tai turėjo tiesioginę įtaką kilti buto užliejimui, o atsakovė apie šią būklę žinojo ir, kaip namo administratorė, turėjo pareigą imtis veiksmų ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau išskyrus savo subjektyvią nuomonę įrodymų, kad šias pareigas atliko tinkamai, nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priešingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, savo sprendime tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.