Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-740-936/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
e2A-740-936/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00009-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-740-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00009-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujoji pilaitė“ 4 113 Eur turtinės žalos atlyginimą; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2021 m. liepos 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti visą dėl buto užliejimo patirtą turtinę žalą – 5 463,15 Eur, neišskaitant iš šios sumos atsakovės priešpriešinio reikalavimo, kuris siekia 1 719,40 Eur sumą, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.1. Ieškovė nurodė, jog 2020 m. birželio 16 d. jos gyvenamajame name įvyko vandentiekio avarija – trūko šalto vandens magistralinis vamzdis, ko pasėkoje buvo stipriai užlietas ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl užliejimo buvo apgadinta buto apdaila, bute esantys baldai bei buitinė technika. Teismo ekspertas nustatė, jog patirta turtinė žala yra 5 463,15 Eur, ieškovė su ieškiniu pateikė eksperto išvadą. Apytiksliai praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykio, tas pats vamzdis trūko dar kartą, tik šįkart kitoje vietoje ir nors šįkart ieškovė nepatyrė žalos, tačiau, jos nuomone, vienas po kito įvykę įvykiai patvirtina, jog atsakovė UAB „Naujoji pilaitė“, kuri buvo paskirta daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė savo, kaip administratorės, pareigas ir netinkamai prižiūrėjo šalto vandens magistralę. Anot ieškovės, tai patvirtina ir pačios atsakovės surašytas defektinis aktas Nr. AT–60. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė neužtikrino namo bendro naudojimo objektų priežiūros. Būtent dėl šio neveikimo ieškovė patyrė turtinę žalą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovei įteikė raštą, kuriuo su ieškovės pozicija nesutiko ir žalą atlyginti atsisakė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės J. J. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti ieškovės patirtą žalą, tai reiškia, jog nebuvo visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei kilti. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai jas vykdžiusi ar visai nevykdžiusi. Atsakovė atsiliepime pažymi, jog namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimus vykdo, laikydamasi teisės aktuose nustatyto periodiškumo. Nurodė, jog tikėtina, kad avarija įvyko dėl nusidėvėjusio vamzdyno, tačiau bendro naudojimo vamzdynų nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle. Vien namo administratorė neprisiima visos atsakomybės už tinkamą bendro naudojimo patalpų priežiūrą, dalis atsakomybės už šią priežiūrą tenka ir bendrasavininkams, todėl ne administratorė, o butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą, disponuodami informacija, susijusia su defektais, priimti sprendimus dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, o administratorius apskritai neturi teisės savo nuožiūra be bendrasavininkų sutikimo gerinti bendrojo naudojimo objektų. Atsižvelgiant į tai, administratorė nėra atsakinga už vamzdynų defektus, esančius bendrasavininkų atsakomybės ribose, ir civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei kilusią turtinę žalą neturi jai kilti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės J. J. patikslintą ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ priteisė 5463,15 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5463,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros aktais: Nr. KA-3511, Nr. AK-3666, Nr. KA-4116, Nr. KA-4226, Nr. KA-4483. Iš visų apžiūros aktų matyti, jog nustatyti šalto vandens vandentiekio vamzdynų defektai, rekomenduojamas vamzdynų keitimas. Taip pat byloje pateiktas statinio apžiūros aktas AT-60, kuriame nustatyta, jog rūsyje esantys vandentiekio vamzdžiai ir ventiliai yra pažeisti korozijos, remontuoti, vietomis matomos suvirinimo žymos, keliose vietose sumontuotos po avarinės apkabos, o dėl avarinės būklės būtinas vandentiekio magistralinių vamzdynų ventilių ir izoliacijos keitimas. Pabrėžė, jog visos apžiūros vyko dar iki ieškovės buto užliejimo.

4.2. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, jog asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas, todėl teismas sprendė, jog atsakovės argumentai, jog deliktinė atsakomybė jai negalėjo kilti todėl, kad nebuvo jos neteisėtų veiksmų ir kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų priemonių žalos išvengti, yra nepagrįsti.

4.3. Teismas taip pat nurodė, jog vykdydama pagrindinį uždavinį administratorė, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog atsakovė tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigų. Nustačiusi, jog pagrindinis šalto vandens vamzdis yra nusidėvėjęs ir su defektais, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų privalomiems remonto darbams atlikti.

4.4. Bylos duomenys patvirtina, jog pažeistą vamzdyną buvo rekomenduojama keisti ne kartą, tačiau tai iki užpylimo (avarijos) padaryta nebuvo. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki įvykio ėmėsi konkrečių veiksmų, susijusių su šalto vandens vamzdyno keitimu. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 19 d. akto surašymo iki avarijos būtų atlikusi specializuotas šalto vandens vamzdyno apžiūras.

4.5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė balsavimus dėl šalto vandens vamzdyno keitimo organizavo tik po ieškovės buto užpylimo (2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d.), todėl pažeidė STR 1.07.03:2017 85 punktą. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą atlikti vamzdyno priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 85, 96 punktų nuostatos. Vien atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, kuriuose nurodyta, jog šalto vandens vamzdynai yra su defektais, nėra prilyginami jų remontui. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigų. Nustačiusi, jog pagrindinis šalto vandens vamzdis yra nusidėvėjęs ir su defektais, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų privalomiems remonto darbams atlikti. Pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas.

4.6. Teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 (85, 96 punktų reikalavimus), darė išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko administravimo paslaugas, neužtikrino tinkamos pastato priežiūros ir avarijų prevencijos (neteisėtas neveikimas). Atsakovė neįrodė, kad siekė ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų užkirsti kelią bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio avarijai. Teismas sprendė, jog dėl atsakovės neteisėto neveikimo, įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimas (priežastinis ryšys) ir buvo padaryta žala.

4.7. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl turtinės žalos dydžio. Ieškovės žalos sumą sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo (atkūrimo) išlaidos, paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Teismui pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata (parengtos T. M., turinčio leidimą eiti ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, eiti ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas), kurių pakanka žalai apskaičiuoti. Teismo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų, paneigiančių nurodytus dokumentus, neprašė byloje atlikti ekspertizės, turto remonto sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra, konstatavo, kad priežastinis ryšis ir ieškovei padaryta 5463,15 Eur dydžio žala yra įrodyti, todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos priteisimo ieškovei, netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Atsakovės nuomone, nebuvo vertintas įrodymų visetas.

5.2. Apeliantės nuomone, civilinė atsakomybė jai kilo nenustačius visų CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytų sąlygų, kurioms esant gali kilti deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, kokių teisės aktų/sutarčių atsakovė nevykdė/vykdė netinkamai.

Šalies argumentai

5.3. Apeliantė nurodė, jog pastato administratorės pareigos ir atsakomybės nėra tapačios pastato savininkui (valdytojui), kurios reglamentuojamos CK 6.266 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, administratorė neprisiima visų atsakomybių, taip pat administratorė negali be savininkų sutikimo ar nurodymų daryti pastatui ūkinio ar fizinio poveikio.

5.4. Ne administratorės, o buto savininkų atsakomybė yra priimti sprendimus dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo, nes administratorė be savininkų sutikimo negali savo inciatyva imtis gerinti bendrojo naudojimo objektų. Keičiant vamzdyną, sukuriamas naujas bendro naudojimo objektas, o tokie darbai atliekami tik savininkų sprendimu.

5.5. Apeliantė nurodė, jog administratorės pareigas vykdė aktyviai, atliko žodinę apklausą dėl vamzdyno sistemos keitimo, kurios metu gyventojai tokiam pasiūlymui nepritarė, taip pat buvo teiktas pasiūlymas ir dėl pilnos namo renovacijos. Administratorė atliko priežiūros darbus, veikė aktyviai, o pati ieškovė yra neatsakinga ir nerūpestinga, nes nedalyvavo nei viename balsavime.

5.6. Vien tai, jog pastatas perduotas administratorei prižiūrėti, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Atsakovė neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas, todėl negalėjo daryti pastatui fizinio ar ūkinio poveikio, o susijusius sprendimus turi priimti pastato savininkai.

5.7. Atsakovė atsakingai ir pareigingai atliko savo pareigas, kurios yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“. Atsakovė vykdydama savo pareigas ir funkcijas vadovavosi teisės aktais. Atsakovė nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos, todėl ir civilinė atsakomybė jos atžvilgiu kilti negali.

5.8. Atsakovė savo argumentus grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, kurioje teismas pažymėjo, jog administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

Atsiliepimas

6. Ieškovė J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat ieškovės naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:

6.1. Visi atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jau yra ištirti ir paneigti pirmosios instancijos teismo, atlikus įrodymų tyrimą, nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, ieškovės patirtą žalą bei priežastinį ryšį.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Ieškovės nuomone, atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas jai pritaikė griežtąją atsakomybę, kuri yra numatyta CK 6.266 straipsnyje, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog buvo nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovei pritaikyti deliktinę atsakomybę, tai yra: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovė nurodo, jog kitaip nei teigia atsakovė, atsakovės neteisėti veiksmai buvo nustatyti pirmosios instancijos teisme – jie pasireiškė neteisėtu neveikimu, nes administratorė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal nuostatus bei netinkamai atliko administravimo paslaugas – neužtikrino tinkamos pastato priežiūros bei avarijų prevencijos

6.4. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog ieškovės butas buvo užlietas dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio, to neginčija ir atsakovė. Atsakovei, kaip verslininkei, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl prižiūrint pastatą ji turėjo dėti maksimalias pastangas.

6.5. Kitaip nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, gyventojų balsavimo ir sprendimo priėmimo dėl nusidėvėjusio šalto vandens vamzdyno keitimo neorganizavo. Iš byloje pateiktų būklės nuolatinių stebėjimų žurnalų matyti, kad šalto vandens vamzdyno avarijos vyksta ne pirmą kartą. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. liepos 30 d. buvo fiksuotos iš viso penkios vandentiekio vamzdynų avarijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalto vandens vamzdyno defektai atsirado ženkliai anksčiau, tačiau iki ieškovės buto užliejimo atsakovė dėl to nesiėmė jokių veiksmų, o balsavimą surengė tik po užliejimo.

6.6. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su vamzdyno keitimu iki ieškovei žalą sukėlusio įvykio. Taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi specializuotas šalto vandens vamzdyno apžiūras. Vien aplinkybė, jog atsakovė atliko šalto vandens vamzdyno avarijų (įvykusių iki užpylimo) šalinimo darbus ir profilaktinius darbus (nenurodant darbų pobūdžio) nepašalina jos atsakomybės dėl butui esančiam, (duomenys neskelbtini), užpylimo metu atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog atsakovė savo pareigas vykdė nerūpestingai, todėl ieškovė patyrė žalą, o tarp šios žalos ir atsakovės neveikimo yra nepaneigiamas priežastinis ryšys.

6.7. Ieškovės nuomone, nepagrįsti atsakovės argumentai, jog vamzdyno remonto darbus ji atlikti galėjo tik su gyventojų sutikimu. Apskritai, namo gyventojai negalėjo priimti sprendimų dėl namo bendrojo objekto (šalto vandens magistralinio vamzdžio) remonto, kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. (nuo namo administratorės funkcijų prisiėmimo) iki 2020 m. birželio 17 d. (ieškovei žalą padariusios avarijos) neinformavo gyventojų apie būtinybę keisti vamzdyną, neinicijavo vamzdyno keitimo, neteikė pasiūlymų, neorganizavo balsavimo, o pirmasis balsavimas buvo surengtas tik praėjus trims mėnesiams po ieškovei padarytos žalos. Todėl atsakovė neįvykdė savo pareigos informuoti namo gyventojus apie būtinybę keisti vamzdynus bei pareigos rengti balsavimą , atsižvelgiant į tai, kad gyventojai nebuvo informuoti ir nebuvo rengtas balsavimas, todėl jie objektyviai net neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl šalto vandens magistralės keitimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistas turtinės žalos atlyginimas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. birželio 17 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija – trūko šalto vandens magistralinis vamzdis. Dėl įvykusios avarijos buvo užlietas ieškovės butas ir apgadinta apdaila, bute esantys baldai bei buitinė technika. Ieškovės patirta turtinė žala įvertinta 5 463 Eur. Žalos dydį patvirtina prie bylos pridėta žalos atstatymo kaštų ataskaita Nr. 200724.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas

11. Atsižvelgdama į tai, jog administratorė turėjo vykdyti daugiabučio namo priežiūrą, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukreipė į atsakovę – 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė jai pranešimą, kuriuo prašė atlyginti turtinę žalą. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko ir 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurio administratorei galėtų kilti civilinė atsakomybė. Taip pat, jog jos atsakomybė negali būti tapatinama su statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, o dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo nustačius tokius defektus, kaip vamzdynų susidėvėjimas, yra atsakingi buto ir kitų patalpų savininkai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikė, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir kad ji neturi jokio pagrindo atlyginti turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kilus ginčui, ieškovė 2021 m. sausio 4 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ civilinės atsakomybės sąlygos, todėl skundžiamu 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog buvo visos būtinosios sąlygos atsirasti deliktinei atsakomybei. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrindė kaip pasireiškė jos neteisėti veiksmai, todėl ir atlyginti ieškovei kilusios turtinės žalos atsakovė neturi.

14. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog jai negali būti taikoma vadinamoji griežtoji atsakomybė, įtvirtinta CK 6.266 straipsnyje, nes ši atsakomybė gali būti taikoma tik statinių savininkams (valdytojams). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas byloje netaikė griežtosios atsakomybės kilimo pagrindų, priešingai – pirmosios instancijos teismas viso proceso metu nustatinėjo sąlygas, būtinas kilti deliktinei civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Paminėtina, kad ir ieškovės ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu buvo minimas ir akcentuojamas CK 6.263 straipsnis, kaip teisinis ieškinio pagrindas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei netaikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ieškovei tenka pareiga įrodyti visų įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ji padaryta tinkamai taikant materialinės teisės normas.

15. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę.

16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė atlieka namo, kuriame yra užlietas butas, bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. 2020 m. birželio 17 d. po buto užliejimo ieškovė iškart susisiekė su savivaldybės įmone UAB „Grinda“. Į įvykio vietą atvykęs atsakingas asmuo nustatė, kad vandentiekio avarija įvyko trūkus bendro naudojimo (magistraliniam) šalto vandens vamzdžiui, avarinės tarnybos darbų užsakymo kvite nurodyta: namo garaže prakiuro šalto vandens vamzdis. Byloje dėl ieškovės buto užpylimo priežasčių – daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo šalto vandens vandentiekio vamzdžio trūkimas, ginčo nekilo.

17. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi pagrindinis (magistralinis) šalto vandens vandentiekio vamzdynas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

18. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Reglamento 11 punkte (redakcija, galiojusi žalos kilimo metu) įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, siekiant maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Reglamento 84 punktas). Reglamento 10.3 papunktyje išaiškinta, jog bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus.

20. Pagal Reglamento 85 punktą valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovės butas buvo užlietos dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir panašiai.

23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bendro naudojimo šalto vandens vamzdyno defektai buvo nustatyti jau 2018 m. birželio mėn. 19 d. bei rekomenduota atlikti keitimo darbus. 2018 m. spalio 2 d. statinio apžiūros aktu Nr. AK-3666, 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūros aktu Nr. KA-4116 ir 2019 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros aktu Nr. KA-4226 ir 2020 m. birželio 4 d. statinio apžiūros aktu Nr. KA-4483 nustatyti šalto vandens vandentiekio vamzdynų defektai, rekomenduojamas vamzdynų keitimas. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, žinant apie jos techninei priežiūrai priskirto objekto defektus, yra visiškai nepagrįsti bylos duomenimis. Minėta, kad šalto vandens vamzdynų defektai buvo nustatyti 2019 m. bei 2020 m. kasmetinių apžiūrų metu, tačiau atsakovė gyventojų balsavimo ir sprendimo priėmimo dėl nusidėvėjusio šalto vandens vamzdyno keitimo neorganizavo. Iš byloje pateiktų Būklės nuolatinių stebėjimų žurnalų matyti, kad šalto vandens vamzdyno avarijos iki ginčo įvykio vyko ne vieną kartą. Šalto vandens vamzdyno defektus taip pat patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliktas papildomas apžiūros defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog dėl avarinės būklės būtinas vandentiekio magistralinių vamzdynų ventilių ir izoliacijos keitimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantė turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, rengti gyventojų balsavimą, tačiau balsavimas buvo surengtas tik po įvykio, kurio metu buvo užlietas ieškovės butas.

24. Nuostatų 4.11 papunktyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu. Taigi apeliantės teiginiai, kad ji tinkamai įgyvendino savo kaip administratorės pareigas, vykdydama žodines patalpų savininkų apklausas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apie netinkamą šalto vandens vamzdyno būklę namo administratorė žinojo jau nuo 2018 m. birželio 19 d, nes jau tada statinio apžiūros akte Nr. KA-3511 buvo nustatyti vamzdyno defektai ir rekomenduojamas keitimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki ginčo įvykio būtų ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavusi gyventojų balsavimus ar panašiai. Atsižvelgiant į tai bei tai, kad atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rūpestingumo standartai, atsakovė turėjo žinoti ir suprasti, jog vamzdynas yra netinkamos būklės ir jį reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų dėl vamzdyno keitimo ėmėsi tik 2020 metais po ieškovės buto užliejimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalto vandens vamzdyno priežiūra.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė savo, kaip administratorės pareigas vykdė aktyviai ir pagal Nuostatus, nurodoma, jog atliko žodinę apklausą dėl vamzdyno sistemos keitimo, tačiau namo gyventojui nesutiko, todėl atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, apie administratorės funkcijų nevykdymą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikia, byloje nėra įrodymų, jog iki ieškovės buto užliejimo atsakovė būtų organizavusi susirinkimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie administratorės veiksmai, žinant apie šalto vandens vamzdynų būklė, yra nepakankami. Remiantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.7 papunkčiu, administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, be kita ko, organizuoja daugiabučio namo vamzdynų priežiūrą ir sužinojusi apie netinkamą šalto vandens vamzdyno būklę, turėjo imtis veiksmų apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimos žalos. Vien aplinkybė, jog atsakovė atliko šalto vandens vamzdyno avarijų (įvykusių iki užpylimo) šalinimo darbus ir profilaktinius darbus (nenurodant darbų pobūdžio) nepašalina jos atsakomybės dėl butui esančiam, (duomenys neskelbtini), užpylimo metu atsiradusios žalos. Tačiau, kaip jau minėta, susirinkimas buvo surengtas tik po 2020 m. birželio 17 d. įvykusio ieškovės buto užliejimo. Todėl darytina išvada, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto būklė įvykio dieną buvo netinkama, o tai turėjo tiesioginę įtaką kilti ieškovės buto užliejimui. Todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji veikė aktyviai ir atliko nuostatose nustatytus įsipareigojimus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko ieškovės buto užliejimas vandeniu ir jai buvo padaryta žala. Apeliantė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Statybos techninį reglamentą (STR) 1.07.03:2017, nevykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų ir CK 4.85 straipsnio reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimo forma), kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė netinkamai atliko administravimo paslaugas, neužtikrino tinkamos pastato priežiūros ir avarijų prevencijos (neteisėtas neveikimas), ir sprendė, jog dėl atsakovės neteisėto neveikimo įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimas (priežastinis ryšys) ir buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei atsakomybei.

28. Pabrėžtina, jog CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrindė jos neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Šiuo atveju, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė būtent rūpestingumo pažeidimu ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu.

29. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis. Nustačius, kad atsakovė savo neveikimu pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, dėl to kilo žala, atsakovė privalo žalą atlyginti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

30. Ieškovė nurodė, jog žalos dydis 5 463,15 Eur. Turtinės žalos dydis grindžiamas šiais rašytiniais įrodymais: 2020 m. rugpjūčio 3 d. Žalos atstatymų kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 200724, apskaičiuota specialisto T. M., kuriame buvo atlikta žalos analizė, nustatyti sugadinti objektai, sudaryta lokalinė sąmata. Ataskaitos galutinėje išvadoje nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo kaštai yra 5 463,15 Eur. Pabrėžtina, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi procesas (CPK 12 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais pagrindė turtinės žalos dydžio apskaičiavimą, atsakovė apeliaciniu skundu žalos dydžio neginčija, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei atlyginti žalą pagal nagrinėjamoje byloje nurodytą šio reikalavimo pagrindą yra pagrįstas.

31. Esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nustatė visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

32. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju patys namo butų ir patalpų savininkai turi pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, todėl yra atsakingi dėl vamzdyno defektų ir žalos, kuri kilo ieškovei. Savo argumentą atsakovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017.

33. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. Nr. 26/07). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, kurią cituoja atsakovė, aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Byloje buvo nustatyta, jog vanduo išsiliejo iš aukščiau esančio buto, todėl administratorė negalėjo apžiūrėti vamzdyno. Byloje nustatyta, kad administratorė veikė aktyviai: rengė informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos informavo apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiūrėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuoti, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą. Atsižvelgiant į tai, jog trūko vamzdynas esantis aukštesniame aukšte nei užlietas butas, byloje nebuvo duomenų, kurie pagrįstų tai, kad administratorė galėjo žinoti apie vamzdyno defektus ir kad reikia atlikti remontą. Taigi minėtoje byloje buvo nustatytos kitokios nei nagrinėjamoje byloje aplinkybės, susijusios su administratorės neteisėtais veiksmais ar neveikimu. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, jog minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendime buvo nagrinėjama analogiška situacija. Dėl šio esminio bylų skirtumo darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai kaip teismo precedentu remiasi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Dėl kitų atsakovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

37. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos ieškovei iš atsakovės priteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Naujoji Pilaitė“, juridinio asmens kodas 121483560900, 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valiukienė