Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) 2012 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2) teismo 2013 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., bausmę subendrinus su 2012 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, laisvės apribojimu vieniems metams; 3) 2013 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2013 m. vasario 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, laisvės apribojimu vieniems metams trims mėnesiams, bausmę atlikęs 2014 m. balandžio 25 d.; 4) teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu trims mėnesiams, bausmę atlikęs 2015 m. kovo 12 d.; 5) teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 188 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams; 6) teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 7) teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 21 str. 1 d., 199 str. 1 d., 21 str. 1 d., 199² str. 1 d. 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda; 8) 2019 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., bausmę subendrinus su 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimu 1vieniems metams vienam mėnesiui; 9) 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, 2019 m. liepos 31 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2019 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, laisvės apribojimu vieniems metams devyniems mėnesiams; 10) 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę subendrinus su 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi nustatyta bausme, laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams ir 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda; 11) teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieniems metams keturiems mėnesiams, teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 118 MGL (4443,88) Eur dydžio bauda, apeliacinės instancijos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pakeitus teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 118 MGL (4443,88 Eur) Eur dydžio bauda; 2022 m. vasario 11 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, paleistas atlikęs bausmę 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 12) teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 180 str. 1 d., 281¹ str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, 13) teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmė neatlikta – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. 3, 4 d., 5 d. 5, 6, 7 p. nustatyta nedelsiant atlikti šešis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimus, bausmė neatlikta – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023).

Kaltinamieji teigia, kad nebuvo susitarę apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau, kaltinamajam T. N. sudavus nukentėjusiajam pirmą smūgį ir sudavus smūgius prie automobilio, kaltinamasis D. Ž. juos matė, kartu nuėjo į mišką ir taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgius, iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo paaiškinimų nustatyta, kad miške iš nukentėjusiojo daiktus – piniginę, grandinėlę, paėmė abu kaltinamieji, taip pat abu kaltinamieji išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu ir vėliau juo naudojosi. Tokiu būdu kaltinamasis D. Ž., kaltinamajam T. N. pradėjus nusikalstamą veiką, prisidėjo panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ir pagrobdamas nukentėjusiajam priklausantį turtą, t. y. abiejų kaltinamųjų veikose yra plėšimo objektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad nesvarbu, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, tačiau, esant bendrininkavimo požymiams, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika vertinama pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji veikė bendrai, vieninga tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad grobia svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Kaltinamieji padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamieji kaltę iš esmės pripažino, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, todėl vertinama, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi jį padarę. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo T. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Nustatyta, kad kaltinamasis T. N. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu septyneriems metams. Kaltinamasis nusikaltimą, už kurio padarymą teisiamas, padarė iki priimant minėtą nuosprendį, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrinamos iš dalies jas sudedant. Į bausmės laiką įskaitoma pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmė.

Kaltinamasis D. Ž. iki nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo nebuvo nuteistas, tačiau buvo nubaustas administracine tvarka, kaltinamasis vykdė individualią veiklą. Pagal LR BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. Ž. nusikalto būdamas neteistas, todėl, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertinama, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – areštą, nustatant maksimalų sankcijoje numatytą bausmės terminą.

Kaltinamasis D. Ž. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. 3, 4 d., 5 dalies 5, 6, 7 p., po šio nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta D. Ž. nedelsiant atlikti šešis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant: 1) nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamasis nusikaltimą, už kurio padarymą teisiamas, padarė iki priimant minėtą nuosprendį, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrinamos iš dalies jas sudedant, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str.). Į bausmės laiką įskaitoma pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis D. Ž. nuosprendžiu teisiamas už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltinamasis vykdė individualią veiklą, vėlesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas, vertinama, kad bausmės tikslų dar galima siekti nustačius kaltinamajam atlikti tik dalį laisvės atėmimo bausmės, likusios bausmės dalies vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos, kadangi kaltinamieji šiuo metu atlieka bausmes.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 2230 Eur turtinės ir 20000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad iš jo buvo pagrobtas automobilis, už kurį prašo priteisti 1000 Eur žalos atlyginimą. Automobilį įsigijo prieš metus iki įvykio už 900 Eur, tačiau jis pagerino automobilį – keitė kai kurias jo dalis. Pagal internete skelbiamus duomenis, įvykio metu tokio automobilio rinkos vertė buvo 1200 Eur. Grąžintu automobiliu nebuvo galima važiuoti, nes jo dalys buvo išplėštos, viskas sulaužyta. Automobilio neremontavo, nes būtų buvusi didelė remonto kaina, pvz. automobilyje buvo antiblokavimo sistema, ją naują įdėti būtų kainavę 900 Eur, nes sistemos kaina 200 Eur, sistemos įdėjimo kaina – 700 Eur. Automobilį pardavė kaip laužą už 200 Eur, tačiau realiai pinigų negavo, nes reikėjo sumokėti už stovėjimo aikštelę, kurioje buvo laikomas automobilis. Naujo telefono „Huawei“ vertė buvo 700 Eur, įvykio metu jis kainavo 400 Eur. Piniginė jam buvo grąžinta, tik be pinigų, dėl to jam padaryta 350 Eur dydžio žala. Taip pat kaltinamieji pagrobė grandinėlę, kurios vertė 80 Eur. Gydymuisi išleido 50 Eur – pirko tvarsčius, vaistus. Taip pat turėjo 200 Eur išlaidų dėl to, kad negalėjo pats nuvykti nusipirkti maisto produktų. Parduotuvė maždaug už 10 km nuo jo gyvenamosios vietos, todėl prašė pažįstamų, kad jam iš miesto atvežtų maisto produktų. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinti jo dėvėti drabužiai ir batai, dėl jų sugadinimo padaryta 350 Eur dydžio žala. Veždamas kaltinamuosius jis avėjo odinius „Nike“ firmos sportbačius, vilkėjo geros kokybės drabužius – odinę striukę, brangesnius džinsus. Neturtinę žalą vertina 20000 Eur, nes jį mušė, sudavė daug smūgių, sakė, kad jį užmuš, jam buvo baisu, jis bijojo dėl savo gyvybės. Jis tris savaites dėl sužalojimų, dėl išvaizdos negalėjo išeiti iš namų, penkias dienas jautė fizinį skausmą, o emocinė būsena liko suprastėjusi iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį, nors jau buvo susitaręs. Kaltinamieji įvykio metu jam sakė, kad, jei jis kreipsis į policiją, kaltinamojo broliai jį užmuš, todėl po įvykio jis jautė didelę baimę, nesijautė saugus.

Kaltinamieji su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies.

Kaltinamasis T. N. paaiškino, kad nesutinka su automobilio verte. Mano, kad automobilis įvykio metu galėjo kainuoti apie 700 Eur, taip pat iš dalies sutinka maisto produktų atvežimu susijusių išlaidų dydžiu, – sutinka sumokėti 100 Eur, už drabužių sugadinimą sutinka sumokėti 50 Eur. Sidabrinės grandinėlės neėmė, ją paėmė D. Ž.. Sutinka su telefono kaina, taip pat sutinka atlyginti 50 Eur išlaidų, susijusių su gydymu. Nesutinka su nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, sutinka sumokėti 2000 Eur. Vėliau duodamas paaiškinimus kaltinamasis nurodė, kad sutinka sumokėti žalos atlyginimą, bet gali tik dalimis.

Kaltinamasis D. Ž. paaiškino, kad su nukentėjusiojo prašomu priteisti sumos dydžiu nesutinku, nes suma per didelė. Automobilio vertė gali būti 1000 Eur, sutinka su 350 Eur pinigų suma, sutinka su telefono kaina, sidabrinės grandinėlės verte (80 Eur), sutinka atlyginti 50 Eur dydžio gydymo išlaidas ir 200 Eur dydžio išlaidas už maisto atvežimą, taip pat sutinka, kad sugadintų drabužių vertė 350 Eur. Nesutinka su nukentėjusiojo nurodoma 20000 Eur dydžio neturtine žala, sutinka sumokėti ne daugiau 10000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusysis prašo priteisti 2230 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Kaltinamieji sutiko su nukentėjusiojo nurodoma turtine žala dėl telefono (400 Eur) ir dėl piniginėje buvusių pinigų (350 Eur) pagrobimo, sutiko atlyginti 50 Eur dydžio gydymosi išlaidas. Kaltinamasis D. Ž. sutiko atlyginti 1000 Eur už pagrobtą automobilį, 350 Eur dydžio išlaidas dėl sugadintų drabužių, 80 Eur dydžio išlaidas dėl sidabrinės grandinėlės pagrobimo, 200 Eur dydžio išlaidas dėl maisto produktų atvežimo. Kaltinamasis T. N. nurodė, kad išlaidos maisto produktams atvežti galėjo būti 100 Eur dydžio, o sugadintų drabužių vertė – 50 Eur, paaiškino, kad automobilis galėjo kainuoti 700 Eur. Kaltinamasis T. N., tik iš dalies sutikdamas su civiliniu ieškiniu, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad įvykio metu kaltinamųjų pagrobto automobilio rinkos vertė buvo 700 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilio „Volkswagen Passat“ (pagamintas 1998 m., 1,9 l, kuras – dyzelinas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įvykio metu buvo 1200 Eur, prašomą priteisti sumą nukentėjusysis sumažino už automobilį gautos sumos (200 Eur) dydžiu. 2022 m. spalio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiajam priklausantis automobilis, surastas stovintis J. K., įsigijusio automobilį iš kaltinamojo T. N., gyvenamosios vietos kieme. Protokole nurodoma, kad automobilis be valstybinio numerio ženklų, automobilyje nėra akumuliatoriaus, nėra automobilio priekinio bamperio apatinės dalies, kairė pusė apgadinta, sulankstyti automobilio abiejų pusių priekiniai sparnai, atšokusi plastikinė apdaila, dešinės pusės priekinių ir galinių durų apačia, sudaužytas kairės pusės šoninio veidrodėlio korpusas, automobilio salone išmėtyti daiktai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į dabartinę analogiškų automobilių rinkos vertę, kuri svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties, vertinama, kad nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti už automobilį 1000 Eur dydžio žalos atlyginimą. Įvertinus nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, dėl kurių tris savaites negalėjo savarankiškai nusipirkti maisto produktų, sprendžiama, kad pagrįstos nukentėjusiojo prašomos priteisti 200 Eur dydžio išlaidos dėl maisto produktų įsigijimo. Kaltinamieji pripažįsta, kad dėl nusikalstamos veikos buvo sugadinti nukentėjusiojo drabužiai ir avalynė, kaltinamasis T. N. paaiškino, kad dėl drabužių ir avalynės sugadinimo galėjo būti padaryta 50 Eur dydžio žala. Nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą buvo apsirengęs gerais drabužiais – gamintojo „Nike“ odiniais sportbačiais, odine striuke, geros kokybės džinsais, kurių vertė 350 Eur, drabužiai sugadinti, jais toliau naudotis negalėjo. Nėra pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų dėl sugadintų drabužių ir batų suma, kadangi nekyla abejonių, kad drabužiai ir avalynė buvo sugadinti. Nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, ji atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl vertinama, kad pagrįstas nukentėjusiojo reikalavimas dėl 2230 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl nusikaltimo. Šio straipsnio 1 d. numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Pagal teismų praktiką, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs (nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010, 2K-294-303/2018), kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes ir kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį – nusikalstama veika sukelti padariniai, kurie vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, kaip jie paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veikų patyrė emocinį stresą, išgąstį, fizinį skausmą, kitus dvasinius ir fizinius nepatogumus, tačiau nukentėjusysis neteikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, byloje negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius, taip pat veiksnius, lėmusius nukentėjusiojo visavertį socialinį gyvenimą, negebėjimą užsiimti mėgstama veikla ir / ar dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylose dėl nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai), taip pat apeliacinės instancijos nutartys baudžiamosiose bylose – Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-386-954/2023 – 4000 Eur (sulaužytas žandikaulis, atlikta operacija, du mėnesius negalėjo normaliai valgyti ir kalbėti), byloje Nr. 1A-169-923/2023 – 800 Eur (apatinio žandikaulio lūžis); Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. AT 1A-83-350/2023 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžiai, atlikta operacija, nustatyti liekamieji reiškiniai). Pagal teismų praktiką, bylose, kuriose padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo išlieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-957/2023).

Atsižvelgus į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą – nežymus sveikatos sutrikdymas, nekyla abejonių, kad neteisėti smurtiniai kaltinamųjų veiksmai bei dėl jų kilę padariniai sveikatai sukėlė nukentėjusiajam neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, nerimą, baimę, pažeminimą), kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, iš nukentėjusiojo buvo atimtas automobilis ir kitas turtas, nukentėjusysis buvo paliktas miške, atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį – nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių, tame tarpe metaliniu vamzdžiu ir pagaliu, smūgis metaliniu vamzdžiu suduotas į gyvybiškai svarbų organą – galvą, nusikalstama veika pradėta nukentėjusiajam vairuojant automobilį, po to smūgiai buvo suduoti prie automobilio, vėliau nukentėjusiajam buvo liepta eiti į mišką, kur jam taip pat buvo suduoti smūgiai, tame tarpe ir pagaliu, nukentėjusysis nuo smūgių buvo pargriuvęs ant žemės, nusikalstamus veiksmus atliko du kaltinamieji. Minėtos aplinkybės kėlė didesnį pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, atitinkamai nukentėjusysis patyrė didelį stresą, jis visą šį laiką jautė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nepateikta duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie nukentėjusiojo gydymąsi ir apie tai, kad patirti sužalojimai turėjo įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei po gydymosi. Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir formuojama teismų praktika, vertinama, kad 3000 Eur dydžio suma pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamieji turtinę ir neturtinę žalą padarė bendrais veiksmais, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamųjų priteisiamas solidariai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis vamzdis pakuotėje Nr. 1, šluostė pakuotėje Nr. 1, tuščias šampano butelis pakuotėje Nr. 2, čekis ir ANK protokolas pakuotėje Nr. 0079923, tyrėjo 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK. Dėl minėtų daiktų grąžinimo prašymų negauta, todėl daiktai sunaikinami kaip menkaverčiai. Daiktai supakuoti į pakuotes, kurios taip pat sunaikinamos kaip menkavertės.

Dėl proceso ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

LR BPK 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam išmokėta 17,16 Eur dydžio suma, skirta jo kelionei į teismo posėdį apmokėti. Šios išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms (BPK 103 str. 1 p.), todėl š kiekvieno kaltinamojo turėtų būti priteistas 8,58 Eur dydžio minėtų proceso išlaidų atlyginimas Minėto BPK 105 str. 5 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad kaltinamieji šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jiems paskirtą bausmę ir nėra duomenų apie tai, kad jie gautų pajamų ar turėtų santaupų, iš kaltinamųjų šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteisiamas žalos atlyginimas, taip pat žalos atlyginimas priteistas ir ankstesniu nuosprendžiu, todėl, atsižvelgus į kaltinamųjų galimybę sumokėti proceso išlaidas, į tai, kad minėtų išlaidų suma nedidelė ir priverstinio išlaidų išieškojimo sąnaudos žymiai viršytų išlaidų sumą, nukentėjusiajam atlyginta jo kelionės išlaidų suma iš kaltinamųjų nepriteisiama.

LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus. Nustatyta, kad teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teikti byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. N. paskirta adv. R. Giruckienė, kaltinamajam D. Ž. – adv. R. Boreika Gynėjai paskirti LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu – gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamajam D. Ž. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 309,25 Eur, taip pat gauta 2024 m. liepos 22 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad kaltinamajam T. N. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 564,58 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti turi būti atsižvelgiama į tai, koks gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamiesiems teisę į gynybą užtikrino valstybė nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamieji šiuo metu ir ateityje gautų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti šias išlaidas), minėtos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. N. (T. N.) pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nepriteisti iš T. N. proceso ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

D. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam devyniasdešimties parų trukmės arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., nustatyti, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, D. Ž. nedelsiant atlieka aštuonis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) vienus metus neišeiti iš namų nuo 21 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nepriteisti iš D. Ž. proceso ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

D. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš T. N. (T. N.) ir D. Ž. 2230 (du tūkstančius du šimtus trisdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimo D. P..

Priteisti solidariai iš T. N. (T. N.) ir D. Ž. 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo D. P..

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį vamzdį, šluostę, tuščią šampano butelį, čekį ir ANK protokolą, saugomus Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK, sunaikinti, šių daiktų pakuotes sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.