Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu, paskiriant intensyvią priežiūrą 8 mėnesiams ir įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o netekus darbo, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. V. L. S. 370,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu J. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. vasario 12 d., apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą L. S. į veidą, nuo suduoto smūgio L. S. parkritus ant grindų, spyrė 3-4 kartus L. S. į galvos sritį, padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, taip dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. S. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi vidiniam įsitikinimui susiformuoti būtina sąlyga – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, pateikė motyvus kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta kaip nepatikimus, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

8. Nuteistasis J. V. viso proceso metu įgyvendino savo teisę į gynybą, pateikdamas save kaip asmenį, nukentėjusį nuo L. S. veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu jis prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kuriais jis nuosekliai neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad būtent L. S. pirmas pradėjo konfliktą kai begeriant jam priminė apie praeitą vasarą paimtus šortus ir paklausė kada grąžins. Dėl šortų įsiplieskė žodinis konfliktas, konflikto eigoje atsistojo eiti parūkyti į virtuvę. Kaip tik tuo metu L. atsistojo ir puolė jį, durdamas pirštu į akį, po to bandė smūgiuoti kumščiu, bet pataikė į petį. Durdamas pirštu į akį, įdrėskė šalia dešiniosios akies ir dešinį antakį. Gindamasis nuo L. S. veiksmų, stipriai abejomis rankomis pastūmė jį nuo savęs ir šis griuvo veidu į žemę. Tuo metu kai L. stojosi, jis (J,. V) ėjo į lauką parūkyti, todėl nematė ar L. buvo sužalotas. Lauke užsidegė cigaretę, iš paskos atėjo L. Nematė kraujo ant jo veido, nes lauke buvo tamsu. Lauke tęsėsi jųdviejų žodinis konfliktas ir tuo metu iš kažkur atsirado L. tėvai. Tėvas sulaikė jį už drabužių, neleido niekur eiti, o motina rėkė: „pažiūrėk ką padarei“, tada pamatė, kad L. veidas buvo kruvinas (1 t., b.l. 19-20, 29-30). Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimą, J. V. taip pat kategoriškai neigė sudavęs L. S. vieną smūgį į veidą ir 3-4 kartus spyręs į galvos sritį. Jis patvirtino anksčiau duotus parodymus, kad būtent L. pradėjo konfliktą puldamas, todėl jis (J. V.) jį nustūmė nuo savęs ir išėjo į lauką. Pastumtas L. S. krito ant žemės (2 t., b.l. 82-83). Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad jo parodymus patvirtina jam padaryti sužalojimai prie akies ir byloje esanti papildoma specialisto išvada, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi L. S. kiekvieną kartą skirtingai pateikiamais parodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia versiją, kad L. S. ir T. K. galėjo pasidalinti L. S. pagrobtus iš jo piniginės 400 eurų ir, pasinaudoję L. S. kritimu veidu į grindis, išvengti atsakomybės dėl vagystės (2 t., b. l. 105-108).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, šią nuteistojo poziciją atmeta kaip nepagrįstą. Nuteistojo papasakotos jį teisinančios įvykio aplinkybės teismo nuosprendyje paneigtos byloje surinktų įrodymų visetu:

10.4 nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Alkotesteriu J. V. 2022-02-12, 21.58 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (1t., b. l. 170-172). Iš 2022-02-13 asmens apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad L. S. veidas sužalotas (1 t., b.l.123-126), o medicininiuose dokumentuose konstatuotas L. S. nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 129; 133). Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. S. nustatyti veido sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, yra padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai susiformavo mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio, L. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., b.l. 140). L. S. ir T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotos nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa (1 t., b.l.51-59, 93-99).

10.5 Iš asmens apžiūros protokolo ir jo priedų – fotonuotraukų, matyti, kad 2022-02-12, 21:55 val. apžiūrint J. V. veidą, matyti nedidelis odos nubrozdinimas, įbrėžimai nosies dešinėje pusėje prie akies ir kairėje pusėje prie šnervės, kairėje pusėje prie akies vidinio kampo ( I t. b.l.149-152 ). Tačiau, kaip matyti iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ( Rokiškis) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06604-22, kurioje L. S. buvo pranešta apie įtarimą, kad jis 2022-02-12, apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, rankos pirštais sudavė J. V. į veidą, taip sukeldamas skausmą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius L. S. veikoje baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį ( I t., b. l. 157-162 ). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas nutarimas būtų buvęs apskųstas aukštesniajam prokurorui ir panaikintas.

10. Minėtų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui davė pagrindą išvadai, kad J. V., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą L. S. į veidą, nuo suduoto smūgio L. S. parkritus ant grindų, spyrė 3-4 kartus jam į galvos sritį, padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, taip dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. S. sveikatą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėtį, su tokia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Aptarti įrodymai paneigia J. V. apeliacinio skundo argumentą, kad konfliktą pradėjo ne jis, o L. S.. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo motina N. S. parodė, kad 8 val. vakaro paskambino sūnus ir pasakė, kad J. jį muša. Išsigando, nes sūnus turi sveikatos problemų ir niekada negalėjo savęs apginti (2 t., b.l. 84-85). Šios liudytojos parodymus apie nukentėjusiojo fizinę būklę patvirtino T. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad L. bandė gintis nuo J. smūgių, tačiau jam nesisekė, nes L. fiziškai silpnesnis. J. L. spardė, kai šis gulėjo ant žemės, L. veidas buvo kruvinas. Jį (T. K.) šokiravo toks J. elgesys (2 t., b.l. 92-95). Beje, liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su J. V. yra draugai, o nukentėjusiojo nepažįsta, pirmą kartą matė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, o taip pat nėra pagrindo tikėti skundo argumentais, kad T. ir L. susitarė apšnekėti jį (J. V.).

12. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į specialistės S. M. papildomą išvadą, kad negalima atmesti galimybės, jog L. S. nustatytas sužalojimas - nosies kaulo lūžis „galėjo atsirasti dėl to, kad jis stipriai abiem rankomis pastumtas krito veidu į grindis“. Tokia išvada, anot J. V., patvirtina jo parodymus, kad L. S. nustatyti sužalojimai padaryti ne jo smūgiais ranka ir kojomis į galvos sritį, o L. S. griuvus veidu į grindis po to kai stipriai pastūmė jį nuo savęs, nes L. S. pirštu jam dūrė į akį.

13. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Be to, apeliaciniame skunde minima specialistės S. M. 2022-05-26 papildoma išvada Nr. pG 568/2022 (05) (1 t., b.l. 148) ne paneigia, o tik papildo jos ankstesnę 2022-03-21 išvadą Nr. G 259/2022 (05) (1 t., b.l. 140), kurioje nurodyta, kad L. S. nustatyti veido sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, yra padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai. Pirmojoje išvadoje taip pat nurodyta, kad duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Abi išvados tikėtinos ir byloje surinktais įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes patvirtina būtent pirmojoje iš jų aptariamas nustatytų sužalojimų galimas mechanizmą.

14. Tai, kad L. S. aptariamo įvykio metu ne puolė J. V., o bandė apsiginti, patvirtina ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06604-22, kuriame L. S. buvo pranešta apie įtarimą, kad jis 2022-02-12, apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, rankos pirštais sudavė J. V. į veidą, taip sukeldamas skausmą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius L. S. veikoje baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį ( I t., b. l. 157-162 ). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas nutarimas būtų buvęs apskųstas aukštesniajam prokurorui, panaikintas.

15. Taigi, aptartomis aplinkybėmis J. V. kaltė įrodyta byloje surinktais ir apeliacinės instancijos teisme dar kartą įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje sutapo bei paneigė apelianto keliamas versijas. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

16. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam J. V., buvo patirtos 150 eurų dydžio išlaidos.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo J. V. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.