Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. B. skirta galutinė subendrinta – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant į paskirtos bausmės laiką Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš N. B. priteista 3 226,77 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nutenėjusiojo V. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš N. B. priteista 17,49 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – po nuosprendžio paskelbimo nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 21.17 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė V. V. vieną smūgį į veidą, pataikydamas į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo dešinio kampo srityje, toliau tęsiantis konfliktui tyčia kumščiu smogė vieną smūgį V. B. į veidą, pataikydamas į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo dešinio kampo srityje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą dviem žmonėms.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo N. B. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką, patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje teistas 17 kartų, baustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nesutinkama tik su bausmės individualizavimu, nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam N. B. bausmės rūšį ir dydį, teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apeliantas mano, kad jam pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų ar naujų aplinkybių, į kurias neatsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas bausmę, sudarančių pagrindą nuteistajam N. B. paskirti švelnesnę bausmę.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-153-976/2022). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad įvykio vietoje jis nebuvo sulaikytas ir alkoholį vartojo su draugais jau po nusikalstamos veikos padarymo. Vis dėlto, šie nuteistojo teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarta, kodėl teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis N. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo veikos nusikaltimo padarymui. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus, garsiai šūkaliojo, buvo nusiteikęs agresyviai. Kiek pažįsta nuteistąjį, šis toks būna išgėręs alkoholio. Teismas taip pat vertino liudytojo K. B. parodymus apie tai, kad prieš įvykį jie kartu su apeliantu buvo neblaivūs, gėrė alų. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R., kuri teigė mačiusi, kad prie tvenkinio ant suoliuko sėdėjo K. B., N. B., dar vienas asmuo, pravarde ,,E.“ ir jie visi gėrė alų (1 t., b. l. 168–172). Įvertintina ir tai, kad nuteistasis N. B., atvykus policijos pareigūnams, atsisakė tikrintis blaivumą, kas sudaro pagrindą manyti, kad įvykio metu jis išties buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šį manymą sustiprina ir aplinkybės, kad nuteistajam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sindromas (2 t., b. l. 39), o praeities smurtinės nusikalstamos veikos administraciniai nusižengimai padaryti taip pat apsvaigus nuo alkoholio (2 t., b. l. 101–124). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu konstatavus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Ir nors skunde nuteistasis teigia, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus, o alkoholį vartotojo po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tokie pastarojo argumentai vertinami kaip gynybos pozicija ir atmetami.

9. Nuteistasis įsitikinęs, kad teismas turėjo jam paskirti švelnesnę bausmę, atsižvelgęs į bausmės vidurkį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. B. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, N. B. apylinkės teismas skyrė išties didesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šį sprendimą apylinkės teismas argumentavo tuo, kad N. B. praeityje ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tad akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Pritardamas šiems nuosprendžio motyvams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad N. B. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net 17 kartų (vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai), nusikalstama veika dviem asmenims padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiesiems padarytas apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje), inkriminuojama nusikalstama veika buvo įvykdyta teistumui neišnykus, kas patvirtina, jog nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo netinkamo ir priešingo teisei elgesio. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tik patvirtina, kad N. B. elgesys nesikeičia, nuteistasis ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir įstatymus. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatant didesnę, nei sankcijos vidurkis jos trukmę. Nuteistasis N. B. pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles, tačiau netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirtą bausmę bendrindamas su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad taikant bausmių bendrinimą pagal BK 64 straipsnio nuostatas, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės įskaityti į paskirtos bausmės laiką bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Šis baudžiamojo kodekso normų pažeidimas negali būti ištaisomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų nepagrįstai pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo. Vis dėlto, šis netikslumas gali būti ištaisytas bausmės vykdymo metu, bausmės atlikimo įstaigai kreipiantis teikimu į pirmosios instancijos teismą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad paskirta bausmė su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme turėtų būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis (taikant bausmių bendrinimą visiško bausmių sudėjimo būdu). Vis dėlto, tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai nurodyta, kad nuosprendžiai bendrinami pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies taisykles (taikant bausmių bendrinimą dalinio bausmių sudėjimo būdu).

11. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. B. paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam N. B. sušvelninti paskirtą bausmę.

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad N. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 116,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo N. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.