Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val. bei baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti G. B. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 255,78 Eur turtinę žalą.

Iš G. B. priteista: nukentėjusiojo A. K. naudai 4 000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos ir 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) atstovavimo išlaidų, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 255,78 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt penki eurai 78 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže bei kieme prie garažo durų konflikto metu tyčia sumušė A. K., o būtent vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė A. K. į kairį žandikaulį, vieną kartą spyrė į dešinę ranką ties žastu, vieną kartą delnu sudavė į smakrą, taip mušdamas nukentėjusiajam A. K. dėl apatinio žandikaulio lūžių abipus kaklelių bei kūno srityse, kairio žandinio sinuso užpakalinės sienelės lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad nenuoseklūs kaltinamojo G. B. parodymai rodo jo norą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo S. S. parodymai, kita bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Apylinkės teismas priteisdamas civilinius ieškinius nurodė, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko jis buvo operuotas ir gydomas. Nukentėjusysis nurodė, kad žandikaulio operacijos metu jam buvo įdėtos dvi plokštės, kurios bus visam gyvenimui. Po operacijos turėjo nepatogumų, buvo sunku valgyti, nes buvo surakinti dantys. Tai truko 2,5 mėnesio. Blogai miegojo, dėl jaučiamo skausmo vartojo vaistus nuo skausmo ir miegui. Dėl patirtos žandikaulio traumos teko šalinti ir gydyti dantis, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo G. B. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, todėl priteisė 4 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė atmesti skundą ir palikti galioti apylinkės teismo procesinį sprendimą. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo kaltės

8. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl G. B. kaltės grindė ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas dėl G. B. kaltės.

10. Sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nepagrįstai kaip gynybinę versiją atmetant jo ir jo įvykių versiją patvirtinančius liudytojo S. S. parodymus. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistojo bei jo gynėjo dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, prerogatyva, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Taip pat skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.

11. G. B. kaltę padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visų pirma patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. liepos 9 d. po pietų, galėjo būti apie 14 valanda, būdamas savo namuose pamatė, kad pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) atvyko iš matymo pažįstamas G. B.. Prieš du metus G. pasiėmė jo auksinę grandinėlę, taip pat yra pirkęs iš jo automobilio variklį, tačiau jis netiko, todėl nusprendė nueiti pas kaimyną ir paprašyti, kad jis grąžintų paimtą auksinę grandinėlę bei pasiimtų automobilio variklį, bei grąžintų už variklį pinigus. Nuėjo pas kaimynus į garažą, tuo metu garaže buvo G., kuris stovėjo. Paprašė, kad grąžintų anksčiau nurodytus daiktus, tačiau jis to padaryti nesutiko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis aiškino, kad grandinėlė yra netikro aukso. Stovėjo vienas priešais kitą maždaug apie pusę metro atstumu. G. vieną kartą pagąsdino užsimodamas kumščiu, kad trenks, tačiau nekreipė dėmesio, kadangi nesitikėjo, kad jis gali suduoti. Tačiau antrą kartą jis iš niekur nieko užsimojo dar kartą ir dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į kairį žandikaulį, po smūgio iš karto pajautė labai stiprų fizinį skausmą žandikaulio srityje, iš karto pagalvojo, kad išmušė dantis, nukrito dešine kūno dalimi ant garaže stovėjusių rakandų, po nukritimo atsistojo ir pradėjo trauktis nuo G. link garažo išėjimo durų. Nuo skausmo žandikaulio srityje pasilenkė į priekį, tada jis koja vieną kartą spyrė į dešinę ranką ties žastu, po spyrio taip pat jautė stiprų fizinį skausmą dešinės rankos srityje, po spyrio, truputį atsilenkė ir norėjo pažiūrėti, ką jis darys toliau, tačiau jis delnu sudavė vieną smūgį į smakro sritį. Po šio smūgio taip pat jautė fizinį skausmą. Supratęs, kad jeigu nepabėgs, smūgiai nesibaigs, pradėjo bėgti iš garažo, jis pradėjo vytis ir kažką šaukti. Nubėgus už tujų, pasidarė bloga, pradėjo vemti. Daugiau G. priėjęs nebuvo. Daugiau jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Jis iš viso sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį žandikaulį, vieną kartą spyrė į dešinę ranką ir vieną kartą delnu sudavė į smakro sritį, dėl šių visų sužalojimų jautė fizinį skausmą. Kuomet atėjo pas kaimynus, matė, kad kieme buvo kaimynas S. S., kuris turėjo matyti konfliktą, daugiau jokių kitų asmenų konflikto metu nei garaže, nei ant kiemo nebuvo. Grįžęs namo paskambino savo sesei L. B., kurios paprašė, kad nuvežtų į ligoninę. Sesuo išvežė į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam iš karto nustatė žandikaulio lūžimą. Prabuvus naktį ligoninėje kitą dieną jį išvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose gulėjo iki liepos 19 dienos. Kauno klinikose atliko vieną operaciją. Šiuo metu negali išsižioti, normaliai valgyti, kadangi yra į burną įdėti metalai, kuriais sukabinti abu žandikauliai. Su G. po įvykio nebendravo, jis neskambino ar kitaip nesusisiekė. Akistatos su G. tikrai neatliks, kadangi jo matyti tikrai nenori, šiuo metu jaučia labai didelį diskomfortą kalbėti, jo bijo, jis ir taip sukėlė daug nepatogumų gyvenime. Įvykio dieną buvo neblaivus, kadangi nuo ryto vartojo alkoholinį gėrimą - alų, jo išgėrė du butelius, 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo, iš vakaro taip pat buvo vartojęs alaus. Rugpjūčio 18 dieną yra numatytas vizitas Kauno klinikose dėl šio sužalojimo, tada spręs, ar nereikia dar vienos operacijos, pažiūrės ar tinkamai gyja žandikaulis. Civilinį ieškinį dėl sužalojimo pareikš tyrimo eigoje.

13. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymai išliko nuoseklūs, nekito viso proceso metu, todėl jais netikėti ir nesivadovauti pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pastebėti, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykis iš esmės buvo konfliktiškas, priešiškumas vienas kito atžvilgiu truko ne vienerius metus, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiojo parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais.

14. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistojo kaltė yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais ir specialisto išvada. Aplinkybę, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas bei kad nuteistasis konflikto metu sumušė A. K. (o būtent, kad dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam į veidą), patvirtina ir liudytojo S. S. parodymai, kurie tiek, kiek įvykį matė šis liudytojas, vis tik patvirtina ne nuteistojo, bet nukentėjusiojo nurodytą įvykių versiją. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2022 m. liepos 9 d. į jo kiemą A. K. atėjo tikrai sveikas. Kas tiksliai įvyko garaže tarp G. ir A. pasakyti negali, kadangi tuo metu buvo ant laiptų į rūsį. Jo matomumą apsunkino garaže pastatytos automobilio sėdynės. Garaže grojo muzika, tačiau vis tiek girdėjo tarp A. ir G. vykstantį žodinį konfliktą. Tik po to, kai išgirdo kažkokį keistą kritimo garsą, nusprendė nuo rūsio laiptų ateiti ir pažiūrėti, kas vyksta. Ateidamas pamatė, kad A.keliasi maždaug iš tarpo buvusio garaže tarp motorolerio ir automobilio variklio. A. iš karto išbėgo iš garažo pro pagrindinius vartus, paskui jį pradėjo bėgti ir G.. Kuomet A. pradėjo bėgti į lauką, jis stovėjo prie motorolerio priekio, aikštelėje, kuri yra trimis laipteliais žemiau nei garažo grindys. Pamatęs, kad A. su G. išbėga į lauką, jis pradėjo eiti link jų, tačiau į lauką neišėjo, liko garaže. G. pasivijo A. jau lauke prie pat garažo vartų iš kiemo pusės. Suduodamo smūgio jis nematė, tik matė, kad G. dešine ranka užsimoja ir tada išgirdo pliaukštelėjimą. Kiek pamena, A. lauke nukritęs daugiau nebuvo, tik matė, kad jis eina link namų, o G. eina paskui A.. Kad ką nors vienas kitam sakytų, jis negirdėjo. A. nuėjo į namų pusę, o G. išvažiavo namo. Prie jo keliuko auga tujos, pro kurias A. visada eina namo. Dėl ko A. nukrito garaže, negali pasakyti, nes to fakto nematė.

15. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2022 m. liepos 10 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta informacija, kad 2022 m. liepos 9 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), garaže buvo sumuštas A. K., jį sumušė iš matymo pažįstamas G. B.. Gautas pranešimas iš Alytaus S. Kudirkos ligoninės, kad A. K. nustatytas apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžis, 1,92 promilių girtumas, vežamas į Kauno Klinikinę ligoninę.

16. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo parodymai dėl kvalifikavimui esminių aplinkybių yra nuoseklūs, taip pat juos patvirtina liudytojo S. S., specialisto išvadą parengusio specialisto V. V. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2022 m. liepos 26 d. teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo dėstomą įvykio versiją laikė gynybine. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų turėjęs realų pagrindą apkalbėti G. B..

17. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad nuteistasis vieną kartą spyrė nukentėjusiam į dešinę ranką ties žastu. Šią aplinkybę patvirtina tik nukentėjusiojo parodymai, tačiau šiuo veiksmu sukelti sužalojimai (nukentėjusysis nurodo ant dešinio žasto liko didelė kraujosruva) neužfiksuoti nei specialisto išvadoje, spyrio momento nematė ir byloje apklaustas liudytojas. Aplinkybės dėl spyrio tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tirtos. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas preziumavo šį nukentėjusiajam padarytą sužalojimą prieš tai ir po to sekusių sužalojimų faktu. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, kad nuteistasis G. B. vieną kartą spyrė A. K. į dešinę ranką ties žastu. Pažymėtina, kad šis patikslinimas neturi jokio įtakos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis atliko provokuojančius veiksmus, kurie iššaukė nuteistojo gynybinę poziciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Tokių sąlygų nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta. Nors nukentėjusysis ir pradėjo žodinį konfliktą, G. B. jis nepuolė. Kita vertus, tokie nuteistojo skundo argumentai prieštarauja jo pozicijai – iš vienos pusės jis neigia vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš kitos pusės – prašo jo veiksmus vertinti kaip gynybinius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys nepatvirtino nuteistojo teiginių apie jo atžvilgiu buvusią pagrįstą nukentėjusiojo provokaciją ar puolimą, nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų sužalojęs nuteistąjį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

19. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą neginčijamai konstatuotina, kad G. B. 2022 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže bei kieme prie garažo durų konflikto metu tyčia sumušė A. K., o būtent vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė A. K. į kairį žandikaulį, vieną kartą delnu sudavė į smakrą, taip mušdamas nukentėjusiajam A. K. dėl apatinio žandikaulio lūžių abipus kaklelių bei kūno srityse, kairio žandinio sinuso užpakalinės sienelės lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus nuteistojo atliktą veiksmą – smūgius ranka į veido sritį, konstatuotina, kad nuteistasis suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiu būdu nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

20. Pakartotinai pastebėtina, kad galimai tarp šalių buvusi įtampa dėl su šia byla nesusijusių konfliktų, nulėmusi nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina nuteistojo elgesio ir baudžiamosios atsakomybės dėl to nešalina, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir G. B. išteisinti teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmės ir civilinių ieškinių

21. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

22. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. B. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą: padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika; veika baigta; 2016 m. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jam paskirta bauda yra išieškota tik 2022 m. vasario 23 d., taigi, teistumas laikomas neišnykusiu; per paskutinius penkerius metus 22 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; yra dirbantis, sukūręs šeimą ir turi išlaikytinų asmenų; nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Vis tik, laikydamas, kad ši G. B. padaryta veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio bei iš dalies išprovokuota neblaivaus nukentėjusiojo veiksmais, apylinkės teismas sprendė, kad ir šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Be to, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo 7 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą bei sukeltas pasekmes.

23. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą teismas privalo nustatyti visais atvejais. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecijos teisė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas G. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo nustatyti ir intensyvią priežiūrą, kontroliuojant nuteistąjį elektronine stebėjimo priemone. Sutiktina, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Taip pat pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

24. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu tenkintais nukentėjusiojo A. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais, teigiant, kad jie turėtų būti palikti nenagrinėtais.

25. Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys 2255,78 Eur sumai susijęs su atlyginimu išlaidų, ligonių kasos sumokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo A. K. gydymą. Nustačius, kad G. B. yra kaltas dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiuo civiliniu ieškiniu pareikštu reikalavimu ir jo dydžiu, jis pagrįstai laikytas įrodytu.

26. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, jam priteisiant 4000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

27. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

28. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo pasisakymai dėl patirtos žalos nebuvo tirti, apylinkės teismo nustatyta, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – konstatuota apatinio žandikaulio lūžiai apibus kaklelių bei kūno srityse, kairio žandinio sinuso užpakalinės sienelės lūžimas, dėl ko nukentėjusysis buvo operuojamas, taigi ne tik patyrė skausmą, tačiau sutrikus žandikaulio funkcijai, kurios liekamieji reiškiniai yra nepašalinami (į žandikaulį įdėtos metalinės plokštės nebus išimtos), daugiau nei du mėnesius negalėjo išsižioti, normaliai valgyti ir kalbėti. Dėl tokių sužalojimų, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo, A. K. neabejotinai patyrė ne tik reikšmingus sužalojimus, fizinį skausmą, tačiau ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, tai yra smurtiniai G. B. veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ir didelį emocinį šoką, moralinį pažeminimą, nesaugumo jausmą. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteista 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Dėl priteistų atstovavimo išlaidų

29. Nukentėjusysis A. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas dėl advokato pagalbos. Prašyme šias išlaidas detalizavo, taip pat pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad patyrė 1500 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 77-79). Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisė visas prašytas procesines išlaidas.

30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu bei advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat nustatęs, kad už atskirus procesinius veiksmus prašomos priteisti sumos nesiekia Rekomendacijomis nustatytų atlygintinų išlaidų baudžiamosiose bylose rekomenduojamų maksimalių dydžių, aukštesnysis teismas sutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista atstovavimo išlaidoms atlyginti suma nėra per didelė, yra pagrįsta, todėl teisėtai priteista.

31. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinį skundą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad G. B. nukentėjusiajam A. K. vieną kartą spyrė į dešinę ranką ties žastu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.