Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, teistas:

1) 2012 m. liepos 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, 4 MGL dydžio bauda (sumokėta 2012 m. rugsėjo 10 d.;

2) 2016 m. sausio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 14 MGL dydžio (537,24 Eur) bauda, bausmę atlikęs (bauda išieškota 2022 m. vasario 23 d.), turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2022 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže bei kieme prie garažo durų konflikto metu tyčia sumušė A. K., o būtent vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė A. K. į kairį žandikaulį, vieną kartą spyrė į dešinę ranką ties žastu, vieną kartą delnu sudavė į smakrą, taip mušdamas nukentėjusiajam A. K. dėl apatinio žandikaulio lūžių abipus kaklelių bei kūno srityse, kairio žandinio sinuso užpakalinės sienelės lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

2022 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 385/2022(09), nurodyta, kad A. K. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio lūžiai abipus kaklelių bei kūno srityse, kairio žandikaulio sinuso užpakalinės sienelės lūžimas. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, labiau tikėtina tiesioginio poveikio metu, galimai 2022-07-09 nurodytomis aplinkybėmis. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t.1., b. l. 52-53).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad G. B., vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė A. K. į kairį žandikaulį, vieną kartą spyrė į dešinę ranką ties žastu, vieną kartą delnu sudavė į smakrą, dėl apatinio žandikaulio lūžių abipus kaklelių bei kūno srityse, kairio žandinio sinuso užpakalinės sienelės lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Suduodamas smūgius kumščiu, kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir nors to nenorėjo, turėjo ir galėjo tą numatyti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti.

Pats kaltinamasis G. B. patvirtino, kad sudavė ranka nukentėjusiajam per veidą, dėl ko pastarasis nukrito, o po šio suduoto smūgio nukentėjusysis jam iš karto pasakė „dabar tau bus blogai“. Panašiai šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad „tarp jo ir G. įvyko žodinis konfliktas ir tada G. kirto rankos kumščiu į kairę veido pusę. Nuo smūgio susvyravo ir nukrito ant motorolerio. Krisdamas dešiniu šonu atsirėmė į motorolerio sėdynę. Atsistojęs pajautė skausmą ir susiėmęs už veido pasitraukė nuo G.“. Tiek kaltinamasis G. B., tiek nukentėjusysis A. K., tiek liudytojas S. S. patvirtino, kad A. B. kėlėsi nuo žemės ar motociklo rėmo. Kaltinamojo pozicija, kad jis jautė grėsmę dėl A. K. veiksmų, nes pastarasis gestikuliavo rankomis ketindamas jam suduoti, todėl šis tik atsistūmė nukentėjusįjį nuo savęs, taip neturėdamas tyčios jo sužaloti, vertintinas kaip gynybinė versija. Tiek nukentėjusysis, tiek pats kaltinamasis nurodė, kad po A. pasikėlimo nuo ranka suduoto smūgio, A. išeidinėjo iš garažo, o kaltinamasis ėjo jam iš paskos. Nukentėjusysis nurodė, kad po smūgio „apsisuko ir ėjo link išėjimo iš garažo. Išėjęs į lauką ir stovėdamas pasilenkęs pasakė „G., tau geruoju tai nesibaigs“. Tada kaltinamasis atėjęs spyrė iš kojos ir pataikė į dešinės rankos žastą. Kai atsitiesė, jis sudavė dešinės rankos delnu į veidą. Iš viso G. sudavė tris smūgius“. Liudytojas S. S. iš dalies patvirtino šią aplinkybę nurodydamas, kad „ pamatęs, kad A. su G. išbėga į lauką, pradėjo eiti link jų, tačiau į lauką neišėjo, liko garaže. G. pasivijo A. jau lauke prie pat garažo vartų iš kiemo pusės. Suduodamo smūgio jis nematė, tik matė, kad G. dešine ranka užsimoja ir tada išgirdo pliaukštelėjimą“. Šie, tolimesni, kaltinamojo nukentėjusiajam suduoti smūgiai, paneigia kaltinamojo versiją dėl jaučiamos baimės dėl galimų smurtinių nukentėjusiojo veiksmų jo paties atžvilgiu. Kaltinamasis, laikydamasis savo gynybinės pozicijos, nurodė, kad iš karto po įvykio S. S. sodyboje nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad kaltinamasis G. B. apie 16.49 val. skambino G. T., iš kurio sužinojo, kad nukentėjusysis A. K. išvežtas į ligoninę (t. 1, b. l. 98-103). Iki to laiko kaltinamasis nebuvo nuvykęs į policiją, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad vyko iš karto po konflikto su nukentėjusiuoju. Byloje esantis policijoje registruotas kaltinamojo pareiškimas yra pateikiamas tik 2022 m. liepos 9 d. 17 val. 58 min. t. y. praėjus daugiau kaip 3,5 valandos po įvykio ir apie 1 valandai po G. T. skambučio (t. 1, b. l. 132).

Teismo vertinimu, nenuoseklūs kaltinamojo parodymai rodo jo norą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kita aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad G. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 5 000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko jis buvo operuotas ir gydomas. Nukentėjusysis nurodė, kad žandikaulio operacijos metu jam buvo įdėtos dvi plokštės, kurios bus visam gyvenimui. Po operacijos turėjo nepatogumų, buvo sunku valgyti, nes buvo surakinti dantys. Tai truko 2,5 mėnesio. Blogai miegojo, dėl jaučiamo skausmo vartojo vaistus nuo skausmo ir miegui. Dėl patirtos žandikaulio traumos teko šalinti ir gydyti dantis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo G. B. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, todėl iš kaltinamojo priteistina 4 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 2 255,78 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 69-71).

Ieškinyje nurodoma, kad A. K. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytojo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad jo civilinį ieškinį sudaro stebėjimo paslaugos 124,63 Eur, 2 082,99 Eur viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė sudėtinga, bei 48,16 Eur veido ir žandikaulio chirurgo paslaugos t. y. viso 2 255,78 Eur. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių A. K. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais G. B. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 2 255,78 Eur, priteisiant iš kaltinamojo.

Civilinio ieškovo atstovas advokatas Vytautas Klimavičius teismui pateikė prašymą iš kaltinamojo G. B. priteisti patirtas 1 500,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas už konsultaciją, civilinio ieškinio paruošimą, atstovavimą teisme. Byloje yra pateikti dokumentai (sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas), kurie patvirtina, kad advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1 500,00 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, be kita ko, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turėtų būti pilnas jų atlyginimas. Nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta. Todėl teismas sprendžia, kad 1 500,00 Eur nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

Dėl G. B. skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamasis G. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis 2016 m. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jam paskirta bauda yra išieškota tik 2022 m. vasario 23 d. (t. 2, b. l. 19-20), taigi, teistumas laikomas neišnykusiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. G. B. per paskutinius penkerius metus 22 kartus baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (t. 1., b. l. 152-169). Psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 1., b. l. 173-174), dirbantis.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ši G. B. padaryta veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, iš dalies išprovokuota neblaivaus nukentėjusiojo veiksmais, ir šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti pakankama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas 60 parų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, jis yra dirbantis, sukūręs šeimą ir turi išlaikytinų asmenų, bausmės tikslai, teismo nuomone, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. B. bausmės vykdymas atidedamas 7 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kartu su intensyvia priežiūra paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 255,78 Eur turtinę žalą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 69 straipsnis). Teismo požiūriu būtent tokia bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti bausmės tikslus.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskiros arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti G. B. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 255,78 Eur turtinę žalą.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiojo A. K. naudai 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. B. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 255,78 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.