Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-865/2023, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu (pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skirta kaltinamajam subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b., I d., b. l. 52-93).

Kiek tai liečia ankstesnius jo teistumus, taip pat iki bausmės atlikimo skirtas administracines nuobaudas už greičio viršijimą, bendrininkavimą darant nusikalstamas veikas, tai atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, kaltininko pozicija dėl kaltės, ankstesniais teistumais, gali būti vertintinos tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668- 579/2020). Bausmių vykdymo kodeksas sąlygas, kuriomis esant gali būti taikomos lygtinis paleidimas, sieja tik su atliktos bausmės dalimi, nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, asmens elgesiu bausmės vykdymo metu, jo integravimu į visuomenę (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-312-932/2021). Ankstesni jo teistumai, nuobaudos už administracinius nusižengimus, bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas ir kitos aplinkybės, kurias Komisija laikė kliūtimi taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę, šių aplinkybių bausmės atlikimo metu jis negali pakeisti, kad ir kiek stengtųsi, jos neigiamai neapibūdina jo elgesio bausmės atlikimo metu ir nerodo neigiamų jo elgesio perspektyvų taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios aplinkybės, susijusios su jį charakterizuojančiais duomenimis laikotarpiu iki bausmės atlikimo pradžios, buvo kliūtimi jam taikyti lygtinį paleidimą ir 2022 m. gruodžio 27 d., kai šis klausimas Komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą. Akivaizdu, kai nuo ankstesnio jo svarstymo komisijoje jo teistumų kiekis negalėjo sumažėti, negalėjo išnykti nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimo ar bendrininkavimo darant nusikalstamas veikas faktas. Taigi, tokia Komisijų praktika, kad kliūtimi lygtiniam paleidimui tampa statinės aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, yra ydinga, kadangi tokiu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai (nutarys bylose Nr. 1S-673-209/2012, 1S-21-211/2013, 1S-248/2013).

Taigi jo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į laisvėje esančius tvirtus teigiamus socialinius ryšius, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog būdamas laisvėje jos laikysis įstatymų ir nenusikals, adaptuosis visuomenėje ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. Kaip minėta, tokios nuomonės laikėsi ir atskirąją nuomonę surašęs Komisijos narys (b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. skundas netenkintinas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Įvertinus nuteistojo asmens bylą, konstatuotina, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai reiškia, kad pastarasis vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 16 d. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame Nutarime.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. nuteistojo R. R. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 13 d. atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžtina, jog minėtas kriterijus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra linkęs didėti. Nuteistojo R. R. pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo atliktas 2022 m. birželio 16 d. Tuo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinai nuteistasis buvo vertintas 2022 m. lapkričio 25 d., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir minėto vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus buvo pasižymėjęs dinamika – nustatytas reikšmingas rizikos valdymo pokytis, ko pasekoje šis kriterijus buvo nustatytas mažas. Taigi, retrospektyviai žvelgiant į šį nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijų, pripažintina, kad minėtas rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi ir nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis R. R. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vykdė 2022 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos antrame sektoriuje Komisijos sudarytą nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plane Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas priemones, o būtent – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Nuteistojo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertintinas, kaip sėkmingas. R. R. priėmė jam teikiamą informaciją, nesipriešino nustatytai tvarkai bei taisyklėms. Su aplinka palaiko pozityvų santykį, neinicijuoja konfliktinių situacijų. Nuo 2022 m. liepos 19 d. buvo įdarbintas į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos įsakymu jam leista užsiimti individualia veikla - (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuo 2023 m. rugsėjo asmuo planuoja mokytis ir įgyti (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Savanoriškai sumokėjo antstoliui 100 Eur, Nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. lankė ir sėkmingai baigė 5 užsiėmimų „Emocijų ir pykčio valdymo principų — grupinius užsiėmimus“ (duomenų apie pasiektus rezultatus neturima). Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: (duomenys neskelbtini) kalėjimo specialistų (atsakingų už nuteistųjų pozityvų užimtumą) išvadoje apie priemonių įgyvendinimą nurodyta, kad nuteistasis 16 pozityvaus užimtumo (jogos būrelis, sporto varžybos, būreliai, paskaitos) veiklų. Taip pat yra duomenų, kad nuteistasis dalyvavo teisinio - socialinio švietimo programoje (duomenų apie pasiektus rezultatus neturima). Nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. lankėsi individualiose konsultacijose ir baigė 6-ių individualių užsiėmimų „Racionalaus-emocinio elgesio keitimo terapijos“ kursą, kuris yra paremtas kognityvinės terapijos principais. Individualių konsultacijų metu buvo analizuojami veiksniai, kurie paskatino nusikalsti, gilintasi į nuostatas, kurios prisidėjo prie smurtinio elgesio pateisinimo ir atsakomybės neutralizavimo, jog būtų išvengta nusikaltimo. Asmens emocinių ir fizinių impulsų kontrolė šiuo metu vertinama teigiamai, savitvarda teigiamai. Konsultacijų metu atsiskleidžia, jog, asmuo gailis ir kaltina save dėl įvykdyto nusikaltimo, geba įvardyti savo elgesio priežastis ir galimas pasekmes, geba atrasti alternatyvius sprendimo būdus konfliktinėje situacijoje. Asmuo gilinosi į savo gyvenimo tikslus ir vertybes, kurios prisideda prie mažesnės pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Atspindi, jog asmeniui svarbi jo šeima, pastebimas ganėtinai aukštas sutarimas su kitais, atsižvelgiant į generuojamas įvairių konfliktų sprendimo idėjas, nestebimos smurtinės nuostatos, geba pateikti socialiai priimtiną elgesį siekiant patenkinti savo poreikius. Apibendrinant, nuteistasis geba ne tik išsikelti socialiai priimtinus tikslus, tačiau juos apibrėžti ir numatyti konkretų siektiną rezultatą bei veiksnius reikiamus tam rezultatui pasiekti; (Duomenys neskelbtini) kalėjime tęsiama „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų Teisinio ir socialinio švietimo programa“, išklausė 7 temas (duomenų apie pasiektus rezultatus nėra). 2023 m. birželio 19 d. dalyvavo Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės (atėmimo vietose prevencijos programoje (duomenų apie pasiektus rezultatus negauta). 2023 m. kovo 29 d. kviestas pirminiam pokalbiui. Pokalbio metu nuteistasis žodžiu bei raštu| supažindintas su psichologinės intervencijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nuteistasis kaltę dėl, įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta, gailisi. Praeityje taip pat teistas, tačiau nuo paskutinio nusikaltimo laisvėje gyveno apie 10 metų. Nuteistasis teigia, kad šį laikotarpį nesivelti į nusikalstamą veiklą jam padėjo orientacija į šeimą ir jos gerovę. Nuteistasis turi artimuosius, su kuriais palaiko glaudžius santykius (žmona, du vaikai, tėvai), ką ir šiuo metu įvardija kaip pagrindinę savo motyvaciją. Pats nuteistasis paskutines nusikalstamas veikas aiškina prasta draugų kompanija, impulsyvumu susidūrus su problemomis, suprastėjusią finansine padėtimi dėl pandemijos. Nuteistasis baigęs (duomenys neskelbtini) klasių, mokėsi profesijos, tačiau egzaminų nelaikė. Laisvėje R. R. užsiėmė (duomenys neskelbtini), teigia, kad verslas sekėsi gerai iki kol prasidėjo pandemija. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metui užsiėmė individualia veikla (duomenys neskelbtini) - norėtų pratęsti šią veiklą ir (duomenys neskelbtini) kalėjime. Taip pat nuteistasis planuoja sportuoti, pasidomėti mokymosi galimybėmis. Su kitais nuteistaisiais teigia sutariantis gerai, nekonfliktuojantis. Įstaigoje jaučiasi saugus. Suicidinio ar autoagresyvaus elgesio rizika nenustatyta. Nuteistasis patiria diskomfortą dėl sveikatos problemų - praeityje teigia užsiėmęs (duomenys neskelbtini), tad turi įvairių traumų ir stuburo sveikatos problemų. Taip pat nuteistasis patiria nerimą dėl adaptacijos naujoje vietoje. Pokalbio metu stebimas bendradarbiaujantis bendravimo stilius. 2023 m. balandžio - gegužės mėn. nuteistasis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Įvadinio pokalbio metu nuteistasis pasisakė patiriantis sunkumų santykiuose su artimaisiais, tad buvo priimtas kelioms psichologo konsultacijoms, siekiant padėti spręsti asmenines, problemas. Konsultacijų metu nuteistasis buvo bendradarbiaujantis, atvirai dalinosi savo išgyvenimais, priėmė grįžtamąjį ryšį. Su nuteistuoju suplanuotos palaikomojo pobūdžio konsultacijos (esant poreikiui).

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo taikymo, šios, tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės, t. y. tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienų iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, R. R. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl R. R. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statinis R. R. kriminogeniniai veiksniai yra pripažintini – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičius (7); ne kartą teistas už įsibrovimą; pirmą kartą susidūrė su policija nepilnametis (duomenys neskelbtini); realią laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą; nusikaltimai sunkėjantys. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: 1) lėšų tvarkymo kompetencijų stoka; 2) agresyvaus/instrumentinio elgesio naudojimas; 3) problemų sprendimo ir pasekmių numatymo įgūdžių stoka; 4) neigiama nuostata į visuomenės narius. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik du apsauginiai veiksniai – 1) vykdo individualią veiklą (prilyginta darbinei) laisvės atėmimo vietų įstaigoje; 2) patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo R. R. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje, konstatuota, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo gyvenimo būdo rezultatas, o jo komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis, individualių asmens savybių aspektai buvo reikšmingi jo nusikalstamumui. Aptariant nuteistojo R. R. santykį su lėšų tvarkymu ir pajamomis, nurodoma, kad pastarasis pajamas gaudavo iš darbinės veiklos. Nuteistasis neneigė, kad vykdydamas nusikalstamas veikas siekė pasipelnyti, kadangi karantino metu iškilo sunkumų dėl pajamų, o vieną iš „greitų ir lengvų“ pinigų gavimo būdų buvo nusikalstamos veikos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, atsižvelgiant į R. R. pagrobto turto vertę, į pareikštus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius, jų dydį, į tai, jog turtinė žala nėra atlyginta, solidariai su bendra vykdytojais priteista 36 616,92 Eur. (Duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, R. R. turi vykdomųjų dokumentų, kurių suma siekia 21 261 Eur. Asmuo vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai, pajamos apie 300 Eur/mėn., tačiau šiuo atveju priverstinis išieškojimas nevykdomas. Pinigines perlaidas jam daro žmona, artimieji ir draugai. Nuteistasis savanoriškai pervedė antstoliams 100 Eur. Apibendrinant turimus duomenis, praeityje nuteistasis stokojo lėšų paskirstymo kompetencijų, ne kartą teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tad šis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus pastebėta, kad nuteistajam būdingas įsitraukimas į nusikalstamas veikas - viso teistas 6 kartus (vieną iš jų užsienio valstybėje). Teisės pažeidėjas savo kriminalinę karjerą pradėjo ganėtinai jauname amžiuje - pirmas susidūrimas su teisėsauga - (duomenys neskelbtini). Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau jis negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atliko bendrininkų grupėje. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Interviu metu asmuo nurodo, kad nusikalstamai veikti kartais pasiūlydavo ir jis pats, taip pat prisidėdavo ir prie draugų idėjų. Teigia suvokiantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes, bausmės atlikimo metu norintis atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka tame pačiame būryje, kaip ir vienas iš jo nusikaltimo bendrininkų, teigia su juo puikiai sutariantis. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (laisvalaikio praleidimo būdai) ir draugai turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas bei organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį bei analizuojant jo kriminalinę istoriją, pastebėta, kad pastarasis nepadaro išvadų iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo įvykdytas spontaniškai, neplanuojant. Nuteistojo kriminaliniam elgesiui buvo būdinga ir instrumentinė agresija, kuomet smurto panaudojimu, grasinimu siekė gauti finansinės naudos (2004 m. bei 2006 m. nuteistas už plėšimus). Asmuo dažnai vengia spręsti iškilusias problemas, tikėdamasis, kad jos išsispręs pačios, o jei sprendžia - pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas ar socialiai nepriimtinus jų sprendimo būdus, kadangi pernelyg susikoncentruoja į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes. Analizuojant kriminalinio elgesio istorija nustatyta, kad nuteistasis stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais bei neįvertino savo ankstesnio elgesio pasekmių. Nuteistojo mąstyme dominuoja abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai. Pastebima, jog asmuo geba suprasti ir įvertinti kitų žmonių požiūrį, tačiau nusikalstamo elgesio ypatumai rodo, jog praeityje siekdamas savo tikslų nesusimąstė apie savo elgesio pasekmes kitiems. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog su nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Siekiant nusikaltimų prevencijos, nuteistajam būtų tikslinga tęsti dalyvavimą elgesio korekcinėse programose ir tiksliniuose užsiėmimuose. Vertinant nuteistojo ypatumus išskirtinai kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, tačiau asmuo teistas šeštą kartą, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Analizuojant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebimos nuteistojo pastangos skatinti pozityvesnį elgesį, t. y. įkalinimo įstaigose nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka. Tačiau visgi stebima ir tam tikra neigiama raiška visuomenės atžvilgiu, kadangi asmuo ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, taip pat baudžiamąją teisena nuteistas už plėšimą (smurto ar grasinimo panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu) bei siekdamas užsitikrinti savo gyvenimo geresnę kėsinosi į kitų asmenų nuosavybę bei turtą, taip pat jo kriminalinėje istorijoje yra ir sunkus kūno sužalojimas kito asmens atžvilgiu. Apibendrinant galima teigti, jog nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi. Asmens nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio bei mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo probleminių sričių aspektus, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo R. R. atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.

Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių nuteistojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos Nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma. Aptariamam Komisijos nutarimui aktualioje 2023 m. rugsėjo 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam R. R. taikomų priemonių įtaka nuteistojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Akivaizdu, kad jog minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam R. R. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad R. R. yra teistas šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą už sunkaus, apysunkio bei nesunkaus nusikaltimų, susijusiu su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais, padarymą (BK 178 straipsnio 3 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumų teisės pažeidimams yra būdingas finansinės naudos siekimo ir smurtinio elgesio modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika bei R. R. kriminalinėje istorijoje yra ne vienas nusikaltimas su įsibrovimo elementu.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, R. R. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo R. R. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.