Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-336-450/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-24
Bylos Nr.: e2A-336-450/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00739-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-336-450/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00739-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maple leaf stadiums baltic“ ieškinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Maple leaf stadiums baltic“ bankroto administratorė A. M. (toliau – administratorė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 57 921,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškinį grindė tuo, kad teismas BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavęs, jog įmonės buvę valdymo organai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonėje nebuvo tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies, 1, 5 punktai), nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Bendra patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ bankroto byloje sudaro 59 671,55 Eur. Kadangi iš kito bendrovės buvusio vadovo A. B. priteista 1 749,77 Eur žalos atlyginimas, už likusios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų pradelstos sumos (57,921,78 Eur), susidariusios, 2006 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais, atsiradimą, yra atsakingas R. B., nes ši žala kreditoriams atsirado jo vadovavimo BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ laikotarpiu. R. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, konstatavus, jog įmonė buvo nemoki 2005 m. gruodžio 31 d., atsakovui kilo pareiga inicijuoti ir pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Maple leaf stadiums baltic“, tačiau šios pareigos atsakovas neįvykdė; veikė nerūpestingai, neatidžiai, nesąžiningai ir priešingai bendrovės kreditorių interesų apsaugos pagrindui, dėl to nepavyko išsaugoti bendrovės turto, kurio vertė 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 338 803 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 57 921,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ įregistruota 2005 m. rugpjūčio 24 d.; bendrovės vadovu nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. buvo R. B,, nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. – A. B.. 2017 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-221/2017 BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-760-241/2017 nutartis palikta galioti. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017 pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento 2008 m. liepos 21 d. BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo K. G. paskirtas likvidatoriumi, nuspręsta įmonę likviduoti; priteisė iš A. B. 1 749,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Įvertinęs aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-664-790/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ buvęs vadovas R. B. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas sutiko su ieškove, kad nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią atsakovo R. B. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie minėtą Kauno apygardos teismo bylą, jos nagrinėjimą apeliacine ir kasacine tvarka.

6. Teismas vertino, kad atsakovas nustatytos dėl bendrovės nemokumo momento (2005 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki) aplinkybės nepaneigė, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti 2005 m. gruodžio 31 d. buvus bendrovės gerą finansinę padėtį, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ nustatytu momentu buvimą. Žinodamas apie BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ prastą finansinę padėtį atsakovas privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Maple leaf stadiums baltic“. BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams bendrai 57 921,78 Eur sumai atsirado 2006 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais, t. y. atsakovo vadovavimo laikotarpiu; skolų dydžiai nuo jų atsiradimo momento nepakito iki kol bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nes bendrovė faktiškai veiklos nevykdė jau nuo 2006 metų pabaigos.

7. Teismas sprendė, kad jeigu atsakovas R. B. būtų savalaikiai, t. y. nustačius įmonės nemokumą, per protingą terminą inicijavęs bankroto bylos iškėlimą BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ ir išsaugojęs bendrovės balanse apskaitytą turtą, šie kreditorių finansiniai reikalavimai būtų neatsiradę arba savalaikiai padengti iš bendrovės turto vertės. Be to, atsakovas tinkamai nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu, t. y. tinkamai nevykdė jo, kaip vadovo, kompetencijai priskirtas pareigas. Todėl atsakovo veiksmus dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo ir bendrovės turto, dokumentų neišsaugojimo, netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo laikė neteisėtais.

8. Teismas sprendė, kad atsakovas vadovavo BUAB „Maple leaf stadiums baltic“: atsakovui buvo mokamas atlyginimas, komandiruotpinigiai, avansas ūkio išlaidoms, jis iš sąskaitos grąžindavo pinigus bendrovei. Atsakovas neginčija, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo bendrovės įsteigimo, iki 2006 m. gruodžio 27 d. (iki atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų) visuose bendrovės dokumentuose yra jo parašai.

9. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo išdėstytus teiginius, kad atsakovas nesuprato, kas yra įmonės nemokumas, jog visus dokumentus ruošdavo A. B., o jis, tik kaip vadovas, dokumentus pasirašydavo jų neskaitęs. Nors atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovas visiškai nedalyvavo bendrovės veikloje, nesirūpino kasdienine įmonės veikla, jos nekontroliavo, nederindavo sutarčių su klientais ar partneriais, neduodavo nurodymų darbuotojams, tačiau tuo pačiu nurodoma ir tai, jog formaliojo jo vadovavimo laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, atsiskaitydavo su kreditoriais, tinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos registrus, tai patvirtina, kad atsakovas žinojo įmonės padėtį, ja domėjosi ir veiklą kontroliavo.

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, todėl ieškovės ieškinį kaip pagrįstą ir įrodytą tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino, nenurodė jokių motyvų, nors atsakovo atstovė 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje reiškė prašymą taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 ir 1.131 straipsnių normas. Šiuo konkrečiu atveju aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams atlyginti žalą pareikšti, tuo tarpu, ieškinys apelianto atžvilgiu buvo pareikštas tik 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo nutarties dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškinys buvo pareikštas pavėluotai ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.

11.2. Nesutinka su teismo išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, kurioje apeliantas buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti, kadangi jis procesinių dokumentų įteikimo metu gyveno ir iki šiol gyvena Suomijoje. Procesinių dokumentų įteikimas kitoje valstybėje, nei apeliantas realiai gyvena, gyvenančiai apelianto motinai, kuri jam apie bylą nepranešė, laikytinas netinkamu.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, kadangi apelianto atžvilgiu ji neturi prejudicinės galios. Dėl šios priežasties minėtoje civilinėje byloje konstatuota aplinkybė, kad ieškovė buvo nemoki jau 2005 m. pabaigoje, nėra aktuali šiai civilinei bylai; apeliantas nesutinka ir teismo išvada, jog ieškovė buvo nemoki 2005 m. pabaigoje.

11.4. Teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės veiklos laikotarpiu; BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ buvo įkurta ir pradėjo veikti 2005 m. rugpjūčio 24 d., todėl suprantama, jog pradėjus bendrovei veikti, ji veiklos pradžioje negauna pakankamai pelno ir / ar dirba nuostolingai. Todėl nesutinka, kad apeliantas dar 2005 m. pabaigoje turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

11.5. Apelianto pateikti į bylą įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti, o teismui pasisakant dėl aplinkybių, susijusių su faktiniu vadovavimu ieškovės veiklai, buvo selektyviai ir neteisėtai apsiribota tik suinteresuotų bylos baigtimi (A. B. ir K. G.) asmenų šioje byloje ir kituose procesuose duotais paaiškinimais, atrenkant iš prieštaringų tarpusavyje jų paaiškinimų tuos, kurie buvo palankūs ieškovei.

11.6. Tikruoju ieškovės vadovu buvo A. B., vienintelis jis bendrovėje buvo įdarbintas iki 2016 m. gegužės 19 d., kai bendrovė veiklos nevykdė jau dešimtmetį.

11.7. Teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų ir paaiškinimų apie tai, jog jis buvo tik formalus ieškovės vadovas, tikrasis bei faktinis vadovas buvo A. Bilziukevičius, nevertino ieškovės administratorės veiksmų bei pozicijos prieštaringumo, nenuoseklumo, reikalaujant žalos atlyginimo iš apelianto. Ankstesni teismai pasisakė ne dėl visų buvusių ieškovės vadovų pareigų, susijusių su ieškovės valdymu, nevykdymo, o konkrečiai analizavo tik A. B. ir K. G. veiksmus, kadangi būtent jų vadovavimo laikotarpiu nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita ir nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

11.8. Teismas nenustatė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado iš ieškovei nenaudingų sandorių, už kurių sudarymą yra atsakingas apeliantas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė veiklą vykdė ir generavo pajamas iki 2006 m. spalio mėn., todėl vien tik kreditorinių finansinių reikalavimų atsiradimas 2006 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais pats savaime negali būti laikomas neteisėtais apelianto veiksmais.

11.9. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-221/2017, kuria BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo nustatyti už bankrotą atsakingi ieškovės vadovai (A. B. ir K. G.) ir konstatuotas jų netinkamas įstatyme nustatytų pareigų vykdymas, tačiau nėra nustatyti kokie nors apelianto netinkami veiksmai; nėra pripažinta, kad apeliantas pažeidė fiduciarines pareigas ir yra kaltas dėl to, jog nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ar kad neišsaugojo ieškovės turto, ar netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Teismo išvada dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo buvo nulemta netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ administratorė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

12.1. Ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvusių BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ valdymo organų atžvilgiu, galėjo būti reiškiami per 3 metų laikotarpį, skaičiuotiną nuo dokumentų perėmimo momento, t. y. nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2020 m. liepos 12 d., todėl ieškovei pareiškus ieškinį 2019 m. rugsėjo 18 d., ieškinio senatis, įtvirtinta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nebuvo praleista. Be to, nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 įsiteisėjimo momento – 2019 m. birželio 20 d., konstatuotas faktas dėl R. B. atitinkamų pareigų, sukėlusių žalą įmonės kreditorių atžvilgiu, nevykdymo (netinkamo vykdymo), todėl ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo gina tinkamai, nepraleidusi ieškinio senaties termino. Jei teismas vertintų, jog ieškovė parleido 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, prašo šį terminą atnaujinti.

12.2. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017 13 punkte yra nurodyta, kad šioje civilinėje byloje dominuoja R. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, „jog bendrovė neturėjo jokio turto, tik K. G. paskolos pagrindu gautus pinigus – 627 000 Lt“, – ši faktinė aplinkybė rodo, jog R. B. buvo žinoma apie civilinės bylos procesą ir ginčo esmę. Be to, trečiuoju asmeniu byloje įtrauktam R. B. visi teismo šaukimai, pranešimai bei kiti procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais tinkamai jo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, kadangi, toks procesinių dokumentu įteikimas laikomas tinkamu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Atsakovas pripažino faktą, kad teismų siunčiamus dokumentus priėmė jo motina, kuri privalėjo informuoti ir galimai informavo sūnų dėl gautų iš teismo dokumentų, tačiau siekdamas išvengti civilinės atsakomybės šioje civilinėje byloje, atsakovas teigia, jog jam nebuvo žinoma apie bylų procesus. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią atsakovo R. B. atžvilgiu ir jų nereikia pakartotinai įrodinėti.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 pripažino, kad įmonė buvo nemoki jau 2005 m. pabaigoje, konstatavo, jog tuo metu buvęs vadovas R. B. turėjo pareigą įvertinti įmonės finansinę būklę (įmonei esant nemokiai, 2006 m. sausio 11 d. su K. G. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė iš K. G. pasiskolino 627 000 Lt (181 591,75 Eur), duomenų apie paskolos grąžinimo faktą nėra).

12.4. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie iš esmės paneigtų bendrovės nemokumo faktą 2005 m. pabaigoje; įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė padėtis buvo gera, nepateikta. Todėl nepaneigta vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nustatytu momentu. Jeigu atsakovas būtų savalaikiai, t. y. nustačius įmonės nemokumą, per protingą terminą inicijavęs bankroto bylos iškėlimą BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ ir išsaugojęs bendrovės balanse apskaitytą turtą, kreditorių finansiniai reikalavimai būtų neatsiradę arba savalaikiai padengti iš bendrovės turto.

12.5. Teismas remdamasis CPK 185 straipsniu tinkamai įvertino byloje įrodymus, patvirtinančius faktą, jog atsakovas 2005 m. rugpjūčio 24 d. – 2006 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu faktiškai vadovavo įmonei ir nebuvo „formalus vadovas“, kaip teigia apeliantas. Atsakovas jo vadovavimo įmonei laikotarpiu aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, spręsdavo klausimus, susijusius su piniginių lėšų srautų judėjimu, tai paneigia prielaidą, jog įmonėje jis neatliko jokių funkcijų ir vadovo pareigas ėjo tik „formaliai“.

12.6. Eidamas bendrovės vadovo pareigas ir žinodamas apie BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ nemokumą 2005 m. gruodžio 31 d., apeliantas privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

12.7. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugsėjo 21 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-2763 patvirtina faktą, kad pagal bendrovės mokestiniam tyrimui pateiktus 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. spalio 31 d. laikotarpio, kurio metu bendrovei vadovavo atsakovas, buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, mokesčių administratorius tik iš dalies galėjo nustatyti, ar įmonė teisingai deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM; tai reiškia, jog apeliantas netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą ginčo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 57 921,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis jo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2005 m. sausio 1 d. tarpininkavimo sutartį, jo teigimu, patvirtinančią, jog bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. apeliantas vertėsi kita atlygintine tarpininkavimo veikla. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto teikiamą dokumentą, sprendžia, kad šis dokumentas nėra susijęs su ieškinio reikalavimu ir aplinkybė, iš kokių šaltinių apeliantas gavo pajamų ir kokiomis pajamomis disponavo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šios sutarties nepriima ir jos nevertina.

Dėl ieškinio senaties termino

18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises teismine tvarka ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.

19. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinio reikalavimams, dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, pareikšti taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Apelianto teigimu, ieškinys jo atžvilgiu buvo pareikštas 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo nutarties dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2016 m. balandžio 16 d.), t. y. ieškinys pareikštas pavėluotai ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.

20. Ieškinio senaties termino pradžios eigos momentui įvertinti svarbi yra ta aplinkybė, kad ieškinys šiuo atveju pareikštas bankrutavusios įmonės vardu. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių bei bankrutavusios įmonės teises ir interesus teisme atstovauja bankroto administratorius. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 86 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nurodytina, kad BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ buvę valdymo organai neįvykdė pareigos perduoti bendrovės dokumentus administratorei, todėl ieškovės BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ administratorė apie bendrovės buvusių valdymo organų (taip pat ir atsakovo) pareigų nevykdymo, sukėlusių galimos žalos atsiradimą bendrovės kreditorių atžvilgiu, atitinkamas aplinkybes sužinojo, kuomet administratorei 2017 m. liepos 12 d. priėmimo–perdavimo aktu iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento buvo perduoti ieškovės 2005–2006 m. dokumentai. Atitinkamai, nuo šios dienos (2017 m. liepos 12 d.) administratorė jau turėjo galimybę susipažinti ir įvertinti atsakovo veiksmus / neveikimą bendrovės sudarytus sandorius, jų teisėtumą, todėl ieškinio senaties eigos pradžia tokio pobūdžio reikalavimui buvusiam vadovui pareikšti skaičiuotina nuo dokumentų gavimo dienos. Ir nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties termino, akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nebuvo praleistas, nes ieškovę atstovaujama administratorė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo pareiškė 2019 m. rugsėjo 18 d., kai ieškinio senatis dar nebuvo suėjus. Todėl apelianto argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo

22. Apeliaciniame skunde apeliantas be kita ko kelia klausimą dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo procesą pažeidimo išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, kurioje apeliantas buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo ir kurioje nustatytais faktais kaip prejudicija rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą, nes vadovavosi sprendimu (prejudiciniais faktais), kurį priimant jis neturėjo galimybės dalyvauti procese, pareikšti savo pozicijos, teikti įrodymus ir sprendimo apskųsti, todėl šis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, kurioje apeliantas nedalyvavo, apie bylos eigą nebuvo tinkamai informuotas, jo atžvilgiu neturi prejudicinės galios. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2A-805-781/2019 medžiaga, su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 24 punktas). Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

24. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo apeliantas, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta dėl galimybės taikyti pragmatišką, konstruktyvų požiūrį įteikiant procesinius dokumentus bei šiame kontekste, be kita ko, vertinti paties proceso dalyvio uolumą, elgesį, sužinant apie jam aktualų procesą (žr. mutatis mutandis 2002 m. spalio 15 d. sprendimą byloje C. de G. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020).

25. CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame CPK nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. B. paskutinę gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 5 d. teiktame prašyme dėl termino pratęsimo R. B. atstovės nurodomas būtent šis atsakovo adresas. Viena vertus, apeliantas nurodo, kad pastaruosius septynerius metus (nuo 2014 m. liepos mėn.) jis gyvena ir dirba Suomijoje, gyvendamas Lietuvoje jis 10 metų gyveno ne su tėvais, o kartu su savo šeima (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kita vertus, pripažįsta, jog jam siųstus procesinius dokumentus priėmė jo motina. Be to, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017, kurioje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrintas apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, atsakovas teikė rašytinius paaiškinimus, vadinasi atsakovui be jokios abejonės buvo žinoma apie civilinės bylos procesą ir ginčo esmę.

27. Kaip buvo minėta šios nutarties 25 punkte, CPK 123 straipsnio 3 dalis leidžia procesinius dokumentus, adresato neradus gyvenamojoje vietoje, įteikti kartu su juo gyvenantiems pilnamečiams asmenims. Šiuo atveju procesinius dokumentus už apeliantą priėmė jo motina, toks įteikimas laikytinas tinkamu, be to, byloje nėra duomenų ir nenustatyta, kad šio asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas apelianto suinteresuotumui. Taip pat vertintina ir tai, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė rašytinius paaiškinimus, taigi, apie vykstantį procesą žinojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu jo neradus kartu gyvenančiam asmeniui ir toks įteikimas laikytinas tinkamu CPK 123 straipsnio 3 dalies aspektu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apelianto atžvilgiu kaip prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti. Tuo tarpu, apelianto keliamos prielaidos dėl jo teisės į teisingą teismą galimo pažeidimo, atmetamos kaip nepagrįstos.

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų taikymo nagrinėjamoje byloje

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019).

29. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi nors įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu, dėl ko įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis) byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2013). Nurodytina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, apelianto atžvilgiu turi prejudicinę galią ir pirmosios instancijos teismas pagristai jais rėmėsi.

Dėl faktinio bendrovės nemokumo momento nustatymo

31. Civilinė atsakomybė vadovui už delsimą inicijuoti bankroto bylą kyla, nes pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti naujų potencialių įmonės kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Be to, jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), todėl didėja bendrovės įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

32. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga atsirado, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nuo kurio atsirado vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, atsiradęs dėl delsimo inicijuoti bankroto bylą, todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

33. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-221/2017 BUAB ,,Maple leaf stadiums baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje e2-760-241/2017 Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ vadovais buvo: nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. – R. B., nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. – A. B., nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. balandžio 5 d.) likvidatoriumi buvo K. G..

35. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prejudiniu faktu, nustatytu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019, kurioje pripažinta, kad įmonė buvo nemoki jau 2005 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent nuo šio momento atsakovas turėjo suprasti ir žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą, todėl jam nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdžius įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, tokį jo neveikimą vertino kaip vadovo neteisėtus veiksmus.

36. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą bei spręsdamas dėl atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momento, netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ nemokumo, pripažindamas, jog įmonė faktiškai buvo nemoki jau 2005 m. pabaigoje; neteisingai vertino, kad apeliantas buvo faktiniu įmonės vadovu, kuriuo, apelianto teigimu, jis nebuvo, o faktiškai bendrovei visada vadovavo, įskaitant laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d., A. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais dėl žemiau nurodytų motyvų.

37. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 pagal vienintelio viešajam registrui pateikto 2005 metų balanso duomenis, viena vertus, vertino, jog BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ turėjo turto už 387 744,14 Eur (1 338 803 Lt), kurį sudarė ilgalaikis turtas – 65 949 Eur (227 709 Lt), trumpalaikis turtas – 321 795,06 Eur (1 111 094 Lt), o įmonės po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 137,86 Eur (35 004 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 326 976,07 Eur (1 128 983 Lt), todėl konstatavo, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą buvo nemoki jau 2005 metais.

38. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtoje byloje pripažinęs, kad įmonė nemoki buvo 2005 m. pabaigoje, konstatavo, jog būtent tuo metu buvęs vadovas atsakovas R. B. turėjo pareigą įvertinti įmonės finansinę būklę (įmonei esant nemokiai, 2006 m. sausio 11 d. sudarė su K. G. paskolos sutartį, kuria įmonė pasiskolino 627 000 Lt (181 591,75 Eur), duomenų apie paskolos grąžinimo faktą nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-805-781/2019 pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią apelianto atžvilgiu ir jų, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia pakartotinai įrodinėti. Taigi, BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ 2005 m. pabaigoje buvo nemoki. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie iš esmės paneigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotą bendrovės nemokumą 2005 m. pabaigai. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – apelianto pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, patvirtina, kad įmonė 2005 m. pabaigoje buvo nemoki: BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ buvo įsigijusi papildomai akcijų ir neapmokėjusi už jas 442 350 Lt; nuo 2006 m. įmonės finansiniai duomenys nebuvo teikiami; nuo 2007 m. registruoti BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ areštai Turto areštų aktų registre; bankroto bylos iškėlimo metu įmonė neturėjo jokio registruoto turto ir lėšų įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose.

39. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Minėtoje normoje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

40. Nurodytina, kad apeliantas žinodamas apie jo vadovaujamos įmonės prastą finansinę padėtį privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Maple leaf stadiums baltic“. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2017 m. balandžio 20 d. nutartimis bankroto bylose Nr. eB2-46-324/2021 bendrai 57 921,78 Eur sumai, atsirado 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, t. y. būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu (kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus – nuo 2006 metų IV ketvirčio (patvirtintas finansinis reikalavimas 7 601,71 Eur), kreditorių UAB „Omnitel“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB), TEO LT – nuo 2006 m. balandžio mėnesio (patvirtintas finansinis reikalavimas UAB „Omnitel“ 754,88 Eur, AB, TEO LT 1 203,06 Eur), kreditorės UAB „Balthana“ – nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. (patvirtintas finansinis reikalavimas 3 573,04 Eur), kreditorės UAB „Stiklitos projektai“ – nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. (patvirtintas finansinis reikalavimas – 44 789,09 Eur). Skolų dydžiai nuo jų atsiradimo momento nepakito iki pat kol bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nes bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė jau nuo 2006 metų pabaigos.

Dėl vadovavimo bendrovei

41. Apeliantas neneigia, kad visi neįvykdyti sandoriai sudaryti jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau įrodinėja, jog laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. apeliantas buvo tik formalus vadovas, o faktiškai bendrovei vadovavo A. B.. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apelianto teiktais ieškovės akcininko A. T. (A. T.) rašytiniais paaiškinimais.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes priešingai nei teigia atsakovas, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-508-781/2019 išspręstos visos aplinkybės, susijusios su A. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu ir jo padarytos žalos apimtimi įmonės kreditoriams, priteisiant iš A. B. 1 749,77 Eur žalos atlyginimą BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ naudai, t. y. prejudiciniais faktais nustatyta, kad A. B. faktiškai įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. ir šiuo vadovavimo laikotarpiu atsiradusią žalą privalo atlyginti BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ kreditoriams.

43. Be kita ko, nurodytina, kad valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre išviešintais duomenimis laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. būtent apeliantas veikė kaip šios bendrovės vadovas; apeliantas neneigė faktinės aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu jis asmeniškai pasirašydavo visus BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ dokumentus. Tuo tarpu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad įmonės dokumentus jam duodavo pasirašyti A. B., įvertinus tai, jog apeliantas turi verslininko patirties, vertintinos kritiškai, kaip apelianto pasirinkta gynybinė pozicija. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pasirašydamas BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ dokumentus, gaudamas iš įmonės pinigines lėšas, taip pat įnešdamas pinigines lėšas į įmonės kasą ar banko atsiskaitomąją sąskaitą, apeliantui buvo mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai, išmokamos piniginės lėšos ūkio reikmėms, tai matyti iš kasos knygos ir banko sąskaitų išrašų bei 2019 m. spalio 24 d. įmonės kreditorių susirinkime nemokumo administratorės pateiktos informacinės suvestinės apie BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ grynųjų piniginių lėšų judėjimą, apeliantas prisiėmė visa su tuo susijusią riziką ir tai patvirtina apelianto realų vadovavimą bendrovei laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktinę aplinkybę, jog apeliantas bendrovėje nebuvo tik kaip formalus vadovas, patvirtina ir faktas, kad apeliantas buvo ir BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ vienas iš akcininkų, kuris 2008 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ likvidavimo, K. G. paskyrimo likvidatoriumi ir tuometinio direktoriaus A. B. atleidimo. Įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1681-343/2017 7 punkte užfiksuoti 2005–2006 m. dirbusios įmonės vyr. buhaltere liudytojos R. S., kuri šioje civilinėje byloje buvo apklausta teismo posėdyje, parodymai taip pat patvirtina, kad apeliantas realiai vadovavo įmonei ginčo laikotarpiu. Tuo tarpu, teismui pateiktas vieno iš bendrovės akcininkų A. T. atsakymai į atsakovo atstovės pateiktus klausimus, kuriais apeliantas grindžia aplinkybę, jog jis ginčo laikotarpiu buvo tik faktiniu įmonės vadovu, viena vertus, negali būti vertinamas patikimu įrodymu, nes A. T. parašas nėra patvirtintas, dėl ko nėra galimybės įsitikinti jo tikrumu bei šių paaiškinimų patikrinti; kita vertus, prieštarauja byloje nustatytų įrodymų visumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė nepatikimais.

44. Pabrėžtina, kad būtent atsakovui, buvus BUAB „Maple leaf stadiums baltic“ vadovu, kilo įvairios pareigos įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose, pvz. susijusios su bendrovės turto apskaitos organizavimu, bendrovės finansinės padėties stebėjimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje esantis Vilniaus apskrities VMI 2007 m. rugsėjo 21 d. Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-2763 patvirtina faktą, jog pagal bendrovės mokestiniam tyrimui pateiktus 2005–2006 m. laikotarpio, kurio metu bendrovei vadovavo apeliantas, buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, mokesčių administratorius tik iš dalies galėjo nustatyti, ar bendrovė teisingai deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM. Vadinasi, apeliantas tinkamai nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šią faktinę aplinkybę, kaip neteisėtus atsakovo veiksmus.

Dėl įrodymų vertinimo

45. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, iš esmės rėmėsi ieškovės reikalavimus patvirtinančiais įrodymai, taip pat asmenų (A. B. ir K. G.), kurie yra suinteresuoti bylos baigtini duotais paaiškinimais; nevertino apelianto paaiškinimus patvirtinančių įrodymų; nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su šaldymo įranga; formaliai ir nesistengdamas patikrinti ieškovės akcininko Šveicarijos piliečio A. T. paaiškinimų teisingumo, jų nevertino, tokiu būdu pažeidė pagrindinę CPK nustatytą rungimosi taisyklę.

46. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo ieškinio reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

47. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

48. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose bei įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui kyla pareiga atlyginti jo vadovavimo laikotarpiu kreditoriams atsiradusių finansinių reikalavimų dydį kaip žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ieškinio bei atsiliepimo į jį argumentus, išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais bei kasacinio teismo praktika. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną atsakovo išsakytą teiginį, ypatingai į tą, apie kurį apeliantas tik užsimena, bet jo neišgrynina, dėl jo plačiau nepasisako (dėl įgytos šaldymo įrangos), nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Apeliantas nepateikė duomenų, kad įmonė įsigijo specialios paskirties šaldymo įrangą, kurios balansinė turto vertė 2006 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 057 717,52 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir Šveicarijos įmonė ,,MLS Maple Leaf Stadiums AG“ sudarė 2006 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MLS 06/3-29, pagal kurią Šveicarijos įmonė įsipareigojo ieškovei parduoti specialios paskirties šaldymo įrangą už 1 128 232 Eur. Pagal nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties 5 punktą nuosavybės teisė pirkėjui perduodama pasirašius šaldymo įrangos perdavimo–priėmimo aktą ir pardavėjui išrašius sąskaitą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie akto dėl nuosavybės teisių perleidimo pasirašymą. Į bylą yra pateikta 2006 m. kovo 30 d. sąskaita Nr. 20060330/1, išrašyta ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį 1 128 232 Eur sumai. Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad šaldymo įranga buvo įtraukta į ieškovės turto apskaitą. Ieškovei šaldymo įrangą buvo perduota laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal 2005 m. lapkričio 10 d. panaudos sutartį Nr. 20051114. Tačiau įrangos perdavimas pagal panaudos sutartį nepatvirtina nuosavybės teisės į įrangą perleidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant tik netiesioginiams įrodymams apie galimą nuosavybės teisės į įrangą įgijimą, negalima daryti išvadą, kad ieškovei specialios paskirties šaldymo įranga bendrovei priklausė nuosavybės teise. Kita vertus, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai (kasa, banko sąskaitos išklotinės) patvirtina, jog bendrovė neturėjo lėšų (1 128 232 Eur) šiam turtui įsigyti. Nurodytina ir tai, kad žalos atlyginimas sietinas su nepatenkintų bankroto procese kreditorių finansinių reikalavimų apimtimi.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl aplinkybės, kurios nepagrindė pats apeliantas, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo, nes, kaip buvo nurodyta, teismas turėjo pareigą motyvuotai atsakyti tik į nagrinėjamam ginčui reikšmingus argumentus, ką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, patirtos dėl buvusio įmonės vadovo veiksmų, atlyginimo, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė žalos atlyginimą ir juridinio asmens vadovo atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta RadzevičienėAntanas Rudzinskas