Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š.-S., M. R., uždaroji akcinė bendrovė „Krelona“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. R. pateikė skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, kuriuo prašo: 1) išieškojimo procese vadovautis 63 731 Eur suma, kuri yra nurodyta notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. vykdomajame įraše; 2) sustabdyti išieškojimą iki visiško skundo išnagrinėjimo.

2. Skunde nurodoma, kad N. Š.-S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0033/24/01214 pagal notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 63 731 Eur delspinigių (skolos), 315,34 Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, 44 034,48 Eur palūkanų (skolos), 310 026,60 Eur (skolos) išieškojimo iš skolininkų M. R. ir V. R. išieškotojos UAB „Krelona“ naudai. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 16 d. gavo patvarkymą dėl skundo Nr. S-24-33-28602, kuriuo antstolė priėmė sprendimą surašyti naują piniginių lėšų paskirstymą, atsižvelgiant į naujus skolos, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimus. Tačiau notaro E. N. vykdomajame įraše yra padaryta delspinigių skaičiavimo klaida, t. y. nurodoma, jog išieškomi 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas delspinigių ir baudų išieškojimui. Tai reiškia, jog delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti tik 180 dienų. Išieškotojo atstovė prašo išieškoti delspinigius už 1980 dienų, kas sudaro 613 852,67 Eur sumą. Be jokios abejonės, tai neteisėtas prašymas, todėl prašo taikyti delspinigių išieškojimo senatį (delspinigius skaičiuoti tik 180 dienų). Pažymėjo, kad tiek išieškotoja, tiek antstolė neteisingai traktuoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir nepagrįstai netaiko CK 1.130 straipsnio 3 dalies. Be to, didesnei išieškojimo sumai, nei 63 731 Eur vykdomojo įrašo nėra arba pareiškėjas apie jį neinformuotas, todėl bet kokie išieškojimo veiksmai atliekami didesnei sumai yra neturintys pagrindo bei neteisėti.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š.-S. 2024 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-24-80 pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė skundą bei vykdomąją bylą Nr. 0033/24/01214 Vilniaus miesto apylinkės teismui skundo nagrinėjimui.

4. Antstolė nurodė, kad pareiškėjui bendrosios santuokinės nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas, t. y. butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš pirmųjų varžytynių 2024 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu už 649 600 Eur pirkėjui MB „YLA.lt“. Antstolė 2024 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu Nr. S-24-33-27669 paskirstė pinigines lėšas 649 600 Eur gautas už parduotą turtą. Antstolių kontoroje 2024 m. rugsėjo 13 d. gautas išieškotojos UAB „Krelona“ skundas, kuriuo prašoma pakeisti 2024 m. rugsėjo 9 d. piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-33-27669 bei 2024 m. rugsėjo 9 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų pervedimo pagal Europos prokuratūros nutarimą Nr. S-24-33-27679. Nurodė, kad 0,1 proc. delspinigiai pagal notaro 2019 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2505 sudaro 613 852,67 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. (310 026,60 Eur negrąžinto kredito suma x 0,1 proc. delspinigių x 1980 dienos yra 613 852,67 Eur), todėl bendra piniginio išieškojimo išieškotojos UAB „Krelona“ naudai suma sudaro 1036 666,33 Eur, bet ne 507 583,61 Eur, kaip yra nurodyta ginčijamame antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-243327669. Taip pat nurodė, kad po išieškotų lėšų paskirstymo nulinės eilės išieškotojai nebelieka nepaskirstytų piniginių lėšų, kurios turėtų būti pervestos į Generalinės prokuratūros sąskaitą. Antstolė 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu dėl išieškotojos UAB „Krelona“ nutarė skundą patenkinti ir perskirstyti pinigines lėšas. Antstolė sutiko su pateiktais skundo argumentais, laikė juos teisingais ir pagrįstais. Antstolė atliko naują palūkanų bei delspinigių skaičiavimą (išminusavusi išieškotojo pateiktus skolininko mokėjimus tiesiogiai išieškotojams) bei nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. (palūkanų fiksavimo data) dienai hipotekos kreditoriaus UAB „Krelona“ bendrą skolos likutį sudaro 310 026,60 Eur skolos, 44 034,48 Eur fiksuotų palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų 136 989,29 Eur, 544 922,64 Eur delspinigių (iš delspinigių išminusuoti skolininko atlikti mokėjimai tiesiogiai išieškotojui), 315,34 Eur už vykdomojo įrašo išdavimą. Iš viso 1 036 288,35 Eur reikalavimas.

5. Antstolė pažymėjo kad pagal 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. išduotą vykdomąjį raštą reg. Nr. 2505 iš skolininkės M. R. ir subsidiariai atsakingo asmens V. R. reikalinga išieškoti 310 026,60 Eur negrąžinto kredito, 44 034,48 Eur (fiksuotų palūkanų iki vykdomojo rašto išdavimo dienos), 315,34 Eur notarinių išlaidų, 8 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2019 m. kovo 4 d. iki vykdomajame rašte nurodytos skolos sumokėjimo, 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Šio vykdomojo dokumento įstatymu nustatytu terminu nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė M. R. neginčijo, neskundė notaro veiksmų dėl išieškotinos sumos nurodytos vykdomajame dokumente, dėl nurodytų palūkanų bei nurodytų išieškoti delspinigių. Todėl darytina išvada, kad su išduotu vykdomuoju dokumentu sutiko. Vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2505 yra galiojantis bei nepanaikintas. Antstolis negali vykdyti išieškojimo kitaip nei nurodyta vykdomajame rašte. Pareiškėjas būdamas atidus bei rūpestingas nuo 2019 metų turėjo galimybę kreiptis į notarą dėl klaidos ištaisymo (jei manė, kad tokios esama), skųsti notaro veiksmus ar ginčyti vykdomąjį dokumentą įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to iki šiol nepadarė. Skundu dėl antstolio veiksmų yra ginčijami antstolio, bet ne notaro veiksmai. Pareiškėjo paaiškinimai dėl vykdomajame rašte esamos delspinigių skaičiavimo klaidos yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

6. Antstolė nurodė, kad pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 bendrosios dalies 6.8 punktą nustatyta, kad buvo numatyta mokėti numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį. Minėtos paskolos sutarties specialiosios dalies 2.15 p. numatytas delspinigių dydis 0,2 proc. Akivaizdu, kad išieškodamas kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo padarė lengvatą skolininkams ir per pusę sumažino prašomą išieškoti delspinigių sumą nuo 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl toks delspinigių sumažinimas vykdomajame įraše yra ne išieškotojo, o skolininkų naudai bei nepažeidžia pareiškėjo kaip subsidiaraus skolininko interesų. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai teisės normų pažeidimus ar skaičiavimų klaidas padarė antstolė vykdomojoje byloje. Be to, antstolės 2024 m. rugsėjo 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-33-28603 piniginės lėšos jau buvo paskirstytos.

7. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Krelona“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad visiškai sutinka su antstolės pozicija ginčo klausimu. Vadovaujantis notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. atliktu vykdomuoju įrašu Nr. 2505, 0,1 proc. delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną. Vadovaujantis 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL sąlygomis, skolininkai įsipareigojo mokėti delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną (paskolos sutarties 6.8. punktas). Sutartyje nenustatyta, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami iki kitokio trumpesnio termino nei visiškas prievolės įvykdymas, taip pat tokios sąlygos nėra ir notaro atliktame vykdomajame įraše.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, remiantis notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. atliktu vykdomuoju įrašu Nr. 2505, 0,1 proc. delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL 6.8 punkto sąlygas, skolininkai įsipareigojo mokėti delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Taigi, darytina išvada, jog skolininkai susitarė dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Taip pat paskolos sutartyje nenustatyta, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami iki kitokio trumpesnio termino nei visiškas prievolės įvykdymas, taip pat tokios sąlygos nėra ir notaro 2019 m. balandžio 10 d. atliktame vykdomajame įraše Nr. 2505.

10. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, į ieškinio senaties instituto tikslus, į tai, kad vykdymo procese nėra nagrinėjami šalių pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, o konkrečiai vykdomi įstatymų numatyti vykdomieji dokumentai, darė išvadą, kad vykdymo procese ieškinio senatis nėra taikytina ir minėtu pagrindu iš skolininko išieškomi delspinigiai negali būti mažinami (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė neatsižvelgia, jog iki antstolės 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl skundo Nr. S-24-33 28602, ji pati delspinigių skaičiavimui taikė 180 dienų terminą. Notaro išduotame vykdomajame rašte nurodyta konkreti išieškoma suma: 354 061,08 Eur. Taip pat nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami po 0,1 procento nuo sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 354,06 Eur už dieną. Juos padauginus iš sutrumpinto šešių mėnesių termino, tai yra 180 dienų, gauname 63 731 Eur sumą. Teismas taikė CK 6.127 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Sekant tokia teismo logika, ieškinio senaties terminas gali neprasidėti niekada. Pareiškėjo nuomone, ieškininė senatis netesyboms (šiuo atveju delspinigiams) turi prasidėti nuo prievolės gražinti suteiktą paskola ir/ar mokėti priskaičiuotas palūkanas pažeidimo dienos. Teismas neatsižvelgė į minėto straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas delspinigių ir baudų išieškojimui. Tai reiškia, jog delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti tik 180 dienų, kaip buvo skaičiuojami iki antstolės 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl skundo Nr. S-24-33 28602. Nei pradinis kreditorius, nei vėlesni jo teisių perėmėjai, teisės ginti savo pažeistus interesus, išreikštus negautų delspinigių pavidalu negynė, vykdomųjų raštų, įrašų dėl jų išieškojimo po 2019 m. balandžio 10 d. notaro vykdomojo įrašo Nr. 2505 neišsiėmė, todėl išieškoma padidinta suma antstolės patvarkymu nepagrįsta ir buvo skundžiama. Delspinigių skaičiavimas už 1 980 dienų turėtų būti traktuotinas kaip antstolio veikimas ultra vires.

13. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Krelona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

14. Atsiliepime nurodė, kad išieškotoja sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Atskirajame skunde nenurodytas pagrindas dėl ko pirmosios teismo nutartis skundžiama ir dėl ko ji yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta, nepateikta jokių teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Atskirojo skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų taikymo yra visiškai nesusiję su ginčo dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo esme, o pareiškėjo nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi ratio decidendi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo V. R. skundas dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, kuriuo buvo prašoma: 1) išieškojimo procese vadovautis 63 731 Eur suma, kuri yra nurodyta notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. vykdomajame įraše; 2) sustabdyti išieškojimą iki visiško skundo išnagrinėjimo.

18. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netyrė svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis veikė teisėtai, skundas išnagrinėtas pernelyg formaliai, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. vykdomajame įraše notarinio registro Nr. 2505 nurodyta, kad notaras, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 punktu, siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės M. R. ir subsidiariai iš įkaito davėjų M. R. ir V. R., hipotekos kreditoriaus B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, indentifikavimo kodas 0120120007524, patvirtintą 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus m. 7-ame notarų biure, reg. Nr. 3422.

20. Vykdomajame įraše nurodoma, kad vadovaujantis kreditoriaus prašymu, 2019 m.kovo 14 d. patvirtintu Vilniaus 6-ame notaro biure, notarinio registro Nr. 1713 : 1) skolininko skola kreditoriui: 354 061,08 Eur, kurią sudaro negrąžinta kredito suma 310 026,60 Eur ir palūkanos 44 034,48 Eur; 2) kitos išlaidos – 315,34 Eur, t. y. išlaidos susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu; iš viso: 354 061,08 Eur skola, 8 proc. metinių sutartinių palūkanų (Paskolos sutarties 2.6 punktas) nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2019 m. kovo 4 d. iki vykdomajame įraše nurodytos skolos sumokėjimo, 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą ir kitas su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas, išieškojimą nukreipiant į skolininkės M. R. ir įkaitų davėjų M. R. bei V. R. hipotekos sutartimi kreditoriui įkeistą turtą; 315,34 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu.

21. Pagal byloje pateiktos skolininkės M. R. ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. gegužės 4 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-00144 bendrosios dalies 6.8 punktą matyti, kad buvo susitarta mokėti numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį. Šios paskolos sutarties specialiosios dalies 2.15 punkte numatytas delspinigių dydis 0,2 proc.

22. Antstolė N. Š.-S. 2024 m. birželio 11 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-33-17785 priėmė vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. 2505 dėl piniginio išieškojimo iš skolininkų V. R. ir M. R. išieškotojos UAB „Krelona“ naudai. Kaip nurodyta patvarkyme, piniginį išieškojimą sudaro 315,54 Eur išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, 44 034,48 Eur palūkanos (skola), 310 026,60 Eur skola ir skaičiuoti palūkanas.

23. Antstolė 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-24-33-28602 nurodė, kad atliko naują palūkanų bei delspinigių skaičiavimą (išminusavusi išieškotojo pateiktus skolininko mokėjimus tiesiogiai išieškotojams) bei nustatė, jog 2024 m. rugsėjo 8 d. (palūkanų fiksavimo data) dienai hipotekos kreditoriaus UAB „Krelona“ bendrą skolos likutį sudaro 310 026,60 Eur skolos, 440 34,48 Eur fiksuotų palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų 136 989,29 Eur, 544 922,64 Eur delspinigių (iš delspinigių išminusuoti skolininko atlikti mokėjimai tiesiogiai išieškotojui), 315,34 Eur už vykdomojo įrašo išdavimą, viso 1 036 288,35 Eur reikalavimas. Antstolė iš esmės sutiko su išieškotojo UAB „Krelona“ skunde išdėstyta pozicija, jog delspinigiai skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo.

24. Tuo tarpu, pareiškėjas skųsdamas antstolės veiksmus laikosi pozicijos, kad vadovaujantis CPK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu sutrumpintu ieškinio senaties terminu, antstolė galėjo paskaičiuoti delspinigius tik už 180 dienų. Paaiškina, jog notaro išduotame vykdomajame rašte nurodyta konkreti išieškoma suma – 354 061,08 Eur, taip pat nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami po 0,1 procento nuo sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 354,06 Eur už dieną. Juos padauginus iš sutrumpinto šešių mėnesių termino, tai yra 180 dienų, gaunasi 63 731 Eur suma.

25. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

26. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

28. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausiai apibrėžia antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – notaro vykdomasis įrašas (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Nagrinėjamu atveju akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti pareiškėjas nenurodė ir teismas byloje tokių aplinkybių nenustatė.

29. Sutiktina, kad nagrinėjamu byloje pateiktos paskolos sutarties 6.8 punkte vartojama formuluotė „už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną“ suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022). Nagrinėjamu atveju paskolos sutartyje nenustatyta, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą ar vykdomojo dokumento išdavimo ir kitokio trumpesnio termino nei visiškas prievolės įvykdymas. Taip pat tokių sąlygų nėra nustatyta ir notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. atliktame vykdomajame įraše Nr. 2505.

30. Pažymėtina, kad delspinigiai kaip ir procesinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius. Delspinigių ir procesinių palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą, todėl kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Įvertinus sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, konstatuotina, kad delspinigių skaičiavimas po vykdomojo dokumento išdavimo iki visiško prievolės įvykdymo yra galimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022). Taigi, kaip teisingai nurodė antstolė ir išieškotoja, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, delspinigių, kaip ir procesinių palūkanų, skaičiavimas po vykdomojo dokumento išdavimo iki visiško prievolės įvykdymo yra galimas, jis nėra neteisėtas ar pažeidžiantis skolininko.

31. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo.

32. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų dėl sutrumpinto ieškinio senaties taikymo, pažymėtina, jog pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Konstatavus, kad pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, taip pat konstatuotina, kad antstolis neturi teisės taikyti ieškinio senaties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).

33. Tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, antstolė iki 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl skundo Nr. S-24-33-28602 pati skaičiavo delspinigius tik už 180 dienų, nesudaro pagrindo pareiškėjo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo pripažinti pagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia (be kita ko) veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Darytina išvada, kad antstolė gavusi išieškotojos skundą 2024 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-24-33-28602 pati ištaisė vykdymo trūkumus. Būtent delspinigių skaičiavimas tik už tam tikrą laikotarpį turėtų būti traktuotinas kaip antstolio veikimas ultra vires.

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Apskritai, pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės yra pažeidžiamos, skaičiuojami delspinigiai neprotingi, akivaizdžiai per dideli, neproporcingi, vykdomajame įraše yra klaidų ir pan., turi teisę kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais, skųsti notaro veiksmus ar kt., bet ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

35. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolės veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.