- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-17
- Bylos Nr.
- e2-702-1102/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10027-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Monika Šadbarė, Gytis Gaurilčikas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo D. Š. (toliau – ir ieškovas) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei A. Š. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovas prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 (toliau – Sprendimas) nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu (ieškovu); 2) panaikinti Sprendimu nustatytą prievolę ieškovui teikti 280 Eur dydžio periodinėmis išmokomis išlaikymą vaikui; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokant po 280 Eur iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti ieškovo nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (2022 m. balandžio 26 d. CBP-10007; 2022 m. gruodžio 5 d. DOK-197062).
2. Ieškinį ieškovas grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir išsprendė susijusius klausimus. Sprendimu šalių sūnaus M. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš atsakovo priteistas 280 Eur/mėn. išlaikymas, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Nuo 2019 m. spalio 17 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Po teismo sprendimo priėmimo vaikas gyveno su atsakove, tačiau, paūmėjus jos psichinei ligai vaikui iškilo pavojaus grėsmė, dėl ko su šeima vaiko teisių specialistai pradėjo dirbti dar intensyviau. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė piktybiškai neleido ir trukdė ieškovui bendrauti su vaiku, ignoruodavo ieškovo žinutes, skambučius ir t.t., teikė nepagrįstus skundus ir pareiškimus policijai, kad ieškovui būtų apribota galimybė bendrauti su sūnumi. Vaiko teisių specialistai, siekdami sušvelninti tarp šalių susiklosčiusią situaciją sureguliavo situaciją ir padėjo ieškovui bendrauti su vaiku minimaliai, t. y. pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos/būrelių, o savaitgaliais praleidžiant laiką su vaiku be nakvynių. 2021 m. balandžio 26 d. vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūra su artimu giminaičiu, mama buvo hospitalizuota psichiatrinėje ligoninėje. Nuo 2021 m. gegužė 18 d. laikinosios priežiūros priemonė pratęsta senelio (atsakovės tėvo) gyvenamojoje vietoje. 2022 m. sausio 10 d. vaikui nustatytas apsaugos poreikis ir pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė su tėvu (ieškovu) Vilniaus miesto Krizių centre iki 2022 m. vasario 2 d. 2022 m. vasario 2 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti pritaikytą laikinosios priežiūros priemonę, mažametis M. Š. kartu su tėvu grįžo gyventi į tėvo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 12 d. vaikui svečiuojantis pas senelius (atsakovės tėvus), vaiko motina pasiėmė sūnų ir jį parsivežė į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Nei sūnus nei vaiko senelis į skambučius neatsiliepė, ieškovas kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau policija atsakė, kad motina gali pasiimti sūnų, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Vaikas su atsakove prabuvo nuo 2022 m. kovo 12 d. iki balandžio 15 d. Šiuo laikotarpiu Vaiko teisių specialistai vertino situaciją, surašė 2022 m. balandžio 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, nustatė potencialią grėsmę vaikui gyventi su motina, surašė 2022 m. balandžio 15 d. laikiną vaiko priežiūros aktą, kuriuo vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir pilnamete vaiko seserimi (ieškovo dukra), ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo aktu, vaikas jau daugiau nei savaitę laiko nepertraukiamai gyvena su ieškovu. Vaikui gyvenant su ieškovu pagerėjo vaiko emocinė būklė (vaikas pradėjo lankyti Paramos vaikams centro psichologo konsultacijas), pavyzdingai lanko ugdymo įstaigą, mokyklos specialistai išsakė, kad vaiko būsena yra stabilesnė. Ieškovas aktyviai visus teisinius klausimus sprendžia kartu su Krizių centro teisinio švietimo specialistais. Skyriaus specialistų prašo skubiai spręsti klausimą dėl vaiko gerovės ir saugumo užtikrinimo. Siekiant sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti geriausius vaiko interesus ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, bendravimo tvarkos užtikrinimo su atsakove bei išlaikymo priteisimo. Iki šio ieškinio pateikimo dienos, ieškovas buvo ne kartą pasikreipęs į atsakovę, siūlydamas bendru susitarimu susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, tačiau su atsakove jokiomis priemonėmis nėra galimybių susikalbėti nei ieškovui nei vaikų teisių specialistams, ji dėl savo psichinės ligos - (duomenys neskelbtini) teikia neadekvataus turinio raštus/skundus dėl ne tik dėl ieškovo bet ir dėl specialistų, kurie nori padėti šeimai, ypatingai vaikui, siekiant maksimalios vaiko gerovės. Atsakovės elgesys tapo nebekontroliuojamas ir keliantis realią grėsmę vaiko saugumui ir galimam vaiko teisių pažeidimui. Nuo 2021 m. spalio mėn. paūmėjus atsakovės sveikatos būklei, ji nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. kovo 2 d. jau šeštą kartą buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini). Taigi, jos psichinė būklė kelia pavojų vaiko gyvybei, vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 29 d. rašte nurodoma, kad atsakovei klinikoje teikiamos psichikos sveikatos centro paslaugos, yra reikalingas gydytojo psichiatro stebėjimas. Rašte informuojama, kad atsakovei diagnozuota psichinė liga – (duomenys neskelbtini), kurios atsakovė nepripažįsta, dėl ko, gydytojų rekomendacijų nevykdo ir atsisako medikamentinio gydymo. (duomenys neskelbtini) turimais duomenimis, po paskutinio stacionaraus gydymo Aatsakovė nesilankė Psichikos sveikatos centre, vaistų nevartojo. Vaiko teisių specialistai, dirbdami su šeima nustatė, kad atsakovė perdėtai rūpinasi vaiku, dėl ko pastebėta hipergloba, o tai turi tiesioginės įtakos vaikui, kadangi atsakovė neskatindama vaiko savarankiškumo sukelia vaikui nepasitikėjimo jausmą savo jėgomis, padidintą prisirišimą prie savo mamos, jautrumą, atskirtį nuo socialinės aplinkos ir t. t. Jau dabar esamos padarinių apraiškos atsispindi ir Vaiko situacijos vertinimo anketoje, iš kurios matyti, kad vaikas turi socialinę atskirtį, neturi draugų, nemoka užmegzti kontakto su vaikais, negeba savarankiškai pasirūpinti savimi. Vaiko gyvenimo su atsakove metu specialistai nustatė, kad vaikas galimai patiria psichologinį smurtą, yra nuteikinėjamas tėvo atžvilgiu, nepilnamečiui trūksta socializacijos, vaikas yra ribojamas nuo aplinkos, nereguliariai lanko mokyklą. Vaiko mokytojos išsakytos pastabos iš esmės papildo vaikų teisių specialistų padarytas išvadas: “vaiko mama per daug vaiką globoja, neskatina jo savarankiškumo, savo kalbomis kartais nuteikinėja prieš tėvą. Ji ateina po du - tris kartus per dieną į mokyklą“. Natūralu, kad išdėl tokio perdėto atsakovės rūpinosi vaiku, vaiko noras gyventi su mama bei mamos ilgesys yra paaiškinamas. Tačiau, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių, jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos. Atsakovės neadekvatų elgesį liudija jos Pagalbos šeimai skyriaus specialistams nuolat siunčiami neadekvatūs ir neaiškaus turinio elektroniniai pranešimai. Atsakovė iškreiptai suvokia realybę, dėl ko nuolat teikia policijai nepagrįstus pareiškimus dėl neva netinkamo ieškovo elgesio ir netinkamos vaiko priežiūros, tuo pačiu skundžia vaiko teisių specialistų darbą ir siekį padėti šeimai, užtikrinant geriausius vaiko interesus. Atsakovė klaidingai suvokia ir savaip interpretuoja vaiko ligą, susijusią su regėjimu. Atsakovė teigia, kad vaikui būtina po 6 val. per dieną atlikti akių korekcijos pratimus, nes kitaip jis gali netekti regėjimo, tačiau gautuose akių gydytojo rekomendacijose nėra nurodyta akių korekcijos pratimų. Atsakovei būdingi tokie pasisakymai kaip: “noriu mirti kartu su vaiku“, „mes negyvensime tokiame pasaulyje “, „aš turiu savo pasaulį “ kelia pavojų vaiko gyvybei, gyventi su tokiu asmeniu vaikui yra nesaugu. Manytina iki tol, kol atsakovės psichinė sveikatos būklė nepagarės tol jos bendravimas su vaiku turi būti ribojamas. Vaikas esant dabartinei situacijai negali būti paliekamas su atsakove be priežiūros, nes turi būti garantuotas vaiko saugumas. Dėl to susitikimai turėtų vykti tarpininkaujant specialistui. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo – teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendime buvo nustatyta, kad vaikui per mėnesį reikalingas 620 Eur išlaikymas, kuris mažintinas 60 Eur, todėl likusi dalis – 560 Eur. dalintina per pusę nustatant, kad tėvas teikia 280 Eur dydžio išlaikymą. Vaiko poreikiai nėra pasikeitę, todėl iš atsakovės priteistinas analogiško dydžio išlaikymas. Ieškinį grindė įstatymo nuostatomis ir teismų praktika. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP) (2022 m. balandžio 26 d. CBP-10007).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti LAP, taip pat atsiliepimą į ieškinį, kuriuose prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, LAP netaikyti. Atsakovė savo poziciją grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Atsakovė susirgo liga (duomenys neskelbtini) dar 2011 m., tačiau nepaisant ligos, teismo sprendimu 2020 metais vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Kad mama tinkamai rūpinosi sūnumi gali patvirtinti liudininkai. Sprendimas yra įgijęs galutinio įsiteisėjimo (res judicata) galią. Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai yra neteisėti, iš neteisės negali kilti teisė. Pažeidžiant teismo sprendimą, vaikas yra neteisėtai paimtas iš vaiko motinos ir neteisėtai laikomas pas ieškovą, t. y. faktiškai vaikas yra pagrobtas. 2022 m. balandžio 15 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. R.-B., Tarnybos atstovei Editai Kašauskienei, taip pat policijos pareigūnams, iš atsakovės neteisėtai paėmė jos nepilnametį vaiką M. Š., fiziškai atskyrė vaiką, įstūmė jį į Tarnybos automobilį. Specialistės D. R.-B. nurodymu, neteisėtai, nesant atsakovės sutikimo, ji buvo nugabenta į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus budintis psichiatras pabendravęs su atsakove, atsisakė patalpint ją į ligoninę ir išleido namo. Atsisakymas hospitalizuot akivaizdžiai paneigia ieškovo ieškinio ir Tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketos argumentą, kad buvo būtinybė paimt vaiką, nes motina kėlė grėsmę aplinkiniams ir savo vaikui. 2022 m. balandžio 19 d. tarnybos priimtu Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. laikina priežiūra perduota ne ieškovui, o (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ieškovo dukrai iš pirmos santuokos E. Š.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovo broliui A. Š., kuris su šeima yra laikinai išvykęs. 2022 m. balandžio 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, kuri po įvykio buvo atsiųsta atsakovei el. paštu, pasirašyta tik Tarnybos vyriausiosios specialistės D. R.-B.. Atsakovės atstovas kreipėsi į Tarnybą prašydamas nurodyti vaiko paėmimo pagrindą, ar buvo teismo leidimas paimti vaiką. Tarnyba raštu informavo, kad vaikas buvo paimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 36 str. 4 p., kuris skelbia, kad nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios neutralios aplinkos. Atsakovės atstovo vertinimu, Tarnyba be teismo nutarties, leidimo ar sutikimo faktiškai pritaikė ieškovo dar tik prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. D. Š. pagal tėvo gyvenamąją vietą (akte – su E. Š.). Manytina, kad Tarnyba įtakoja, kontroliuoja ieškovo veiksmus ir kartu su ieškovu derina veiksmus, nukreiptus prieš atsakovę. Atsakovė prašys teisme apklaust ją gydžiusius gydytojus psichiatrus, kurie patvirtins, kad atsakovė ne tik kad gali, bet ir privalo rūpintis savo vaiku. Tarnybos specialistų veiksmai vertintini kaip sergančios psichine liga diskriminacija. Ieškovas nėra jauno amžiaus, jis taip pat turi ligų, privalo pastoviai vartot vaistus nuo padidinto kraujospūdžio, galimai vartoja vaistus su alkoholiniais gėrimais. Yra skeptiškai nusistatęs gydymo, sveikatos priežiūros atžvilgiu, nevykdo gydytojų rekomendacijų, pavyzdžiui š. m. kovo mėnesį apsirgus vaikui, buvo išrašyti vaistai, tačiau ieškovas jų nepirko ir nedavė vaikui. Vaiko gyvenamoji vieta su ieškovui negali būti nustatyta ir dėl to, kad jis gyvena kitam asmeniui (savo broliui) priklausančiame vieno kambario bute. Ieškovės trijų kambarių bute vaikas turi savo atskirą kambarį, yra visi reikalingi baldai, žaislai. Vaiko gyvenamoji vieta su ieškovui negali būti nustatyta dėl to, kad vaikas kalba apie tėvo vykdytą seksualinį priekabiavimą. Tarnybos atstovai buvo atvykę 2022 m. balandžio 15 d. į mokyklą pamokų metu, norėjo vaiką perduot tėčiui, berniukas buvo itin sujaudintas, verkė, į mokyklą buvo iškviesta GMP ir vaikas atvežtas į PSPS . Per pokalbį su gydytoju vaikas išreiškė nuomonę, kad jo didžiausias noras – gyvent su motina. Tai įrašyta vaiko sveikatos istorijoje. 2022 m. balandžio 15 d. atskyrus vaiką nuo motinos, jis yra izoliuotas ir nuo mamos ir nuo senelių. Telefoninių pokalbių su seneliu metu vaikas prašo senelio A. Š. kuo skubiau jį paimt iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžint mamai arba apgyvendint pas senelį. A. Š. su anūku sieja stiprūs emociniai ryšiai, anūkas gali gyvent pas senelį su močiute, nes čia sudarytos visos reikalingos jam sąlygos. 2022 m. gegužės 4 d. įvyko atsakovės ir mobilios komandos susitikimas, atsakovė sutiko priimt mobilios komandos pagalbą, išreiškė norą bendradarbiaut siekdama kuo greičiau atgaut neteisėtai paimtą vaiką. Atsakovė turi pastovias pajamas, darbo kontraktą, gyvenamąją vietą, tėvus (duomenys neskelbtini). Geba ir nori rūpintis savo vaiku. Atsakovei nustatyta liga negali būt priežastimi atskirt vaiką nuo motinos. Pažymėjo, kad po 2020 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovas daugybę kartų pažeidė teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, dažnai atvykdavo paimt vaiko nenustatytu laiku, tokiais atvejais atsakovė daug kartų kvietė policijos pareigūnus. Dėl to atsakovė patyrė didelį stresą, kuris tiesiogiai atsiliepė jos sveikatai. Nei ieškovas, nei Tarnyba neturėtų spręst apie atsakovės sveikatos būklę. Gulėjimas ligoninėje savaime nereiškia psichinės būklės pablogėjimo, atvirkščiai tai rodo atsakovės rūpinimąsi savo sveikata ir gydymo rezultatus. Teikiami sveikatos dokumentai liudija, kad atsakovė periodiškai konsultuojasi su psichikos specialistais. Atsakovė nuolatos bendrauja su ja gydančiais gydytojais M. R., D. R.. Išvadą, kad atsakovė dėl jai diagnozuotos ligos gali ar negali toliau rūpintis savo vaiku, gali duoti tik specialistai – psichiatrai. Po 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo tai jau trečias kartas kai Vaiko teisių apsaugos specialistai grubiai pažeidžia galiojantį teismo sprendimą: 2021 m. balandžio 26 d. panaudojant prievartą, vaikas buvo pirmą kartą paimtas iš atsakovės namų, (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 9 d. vaikas prievarta buvo paimtas iš motinos, išlaužus atsakovės buto, (duomenys neskelbtini) duris ir įsibrovus į privačią nuosavybę. Po kiekvieno vaiko paėmimo iš namų, dėl patirtos prievartos, visiškos nevilties, Tarnybos savavaldžiavimo pasekoje atsakovė būdavo hospitalizuojama. Atsakovės manymu, Tarnyba veikia nekompetentingai, neteisėtai paimdama vaiką iš motinos ir nustatinėdama laikinosios priežiūros priemones apgyvendinant vaiką tai pas senelį A. Š., tai senelį pas vaiko motiną, tai vaiką su tėvu, tai vaiką pas (duomenys neskelbtini) E. Š.. Kad vaiko paėmimai yra ypač žalingi vaikui, liudija Tarnybos specialistų pastebėjimas 2022 m. kovo 11 d. apsilankius tėvo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), po dviejų mėnesių vaiko praleistų su ieškovu, kuriame nurodoma: „berniukas iš pradžių visiškai nebendravo. Jis išsigandęs tūnojo po rašomuoju stalu, prispaudęs nugara prie sienos ir šnypštė kaip išgąsdintas žvėrelis“. Taip pat vaikas atsisakė bendrauti su Tarnybos specialiste ir 2022 m. gegužės 18 d., vaikui gyvenant su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Atsiliepimus grindė įstatymo nuostatomis ir teismų praktika (2022 m. gegužės 9 d. DOK-81306; 2022 m. gegužės 30 d. DOK-95984).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė pirminę išvadą „Dėl M. Š.“, papildomus dokumentus. Išvadoje nurodė, kad Tarnyba nustatė, jog ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) esančiame 2-jų kambarių bute su patogumais, baldais ir namų apyvokos daiktais, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo broliui. Vaikui ieškovo namuose įrengtas inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui, Tarnybos vertinimu, ieškovo gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis, gyventi. Ieškovas Tarnybos atstovui nurodė, kad su atsakove skyrium gyvena apie 1,5 metų. Vyras paaiškino, kad sūnus anksčiau gyveno su mama, o pats su vaiku turėjo matytis kas antrą savaitgalį bei antradieniais, ketvirtadieniais, tačiau atsakovė, anot ieškovo, piktybiškai neleisdavo vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Vyro teigimu, atsakovė turėjo psichikos problemų, todėl vaikas buvo apgyvendintas su juo; atsakovė, pasak vyro, su vaiku nesusitinka ir prie berniuko išlaikymo neprisideda, nurodė, kad jo mėnesio pajamas sudaro apie 900 Eur suma. Tarnyba nustatė, kad šiuo metu atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) esančiame 2-jų kambarių bute su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės tėvams. Atsakovės gyvenamoje vietoje vaikas ir atsakovė dalinasi vienu kambariu, kuriame yra inventorius vaiko poreikiams tenkinti (poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti), Tarnybos vertinimu, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis ar gyventi atsakovės gyvenamoje vietoje. Moteris paaiškino, kad ji nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais, teigė, jog ieškovas pagrobė sūnų 2022 m. balandžio 15 d., todėl iki šiol vaiko nematė ir su juo nebendravo. Pasak moters, ieškovas informacijos apie vaiką jai neteikia, ji mano, kad ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti vaiku – neprižiūri vaiko higienos, vaiką laiko įkaitu, jam neleidžia bendrauti, nepagamina sveiko maisto, vaikas nuolat būna prie kompiuterio, ieškovas nesivadovauja medikų nurodymais vaiko atžvilgiu. Pasak atsakovės, ieškovas niekina vaiką juo manipuliuodamas ir taip ardo vaiko psichinę bei fizinę sūnaus sveikatą. Moteris teigė, jog ieškovas vaiką buvo pagrobęs tris kartus per dvejų metų laikotarpį. Atsakovė teigė, kad jos mėnesio pajamas sudaro apie 2 000 Eur, taip pat 73,50 Eur išmoka vaikui. Tarnyba nustatė, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 1-ą klasę. Anot vaiko tėvo, berniukui yra nustatyti (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); pasak atsakovės, vaikas yra alergiškas (kviečiams, dideliam cukraus kiekiui, citrusiniams vaisiams, braškėms). Berniuko sveikatos priežiūros paslaugos vykdomos ,, (duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Vaiko nuomonė išklausyta nebuvo, kadangi vaikas bendrauti su Skyriaus specialiste atsisakė. Skyriaus atstovės apsilankymo ieškovo namuose metu, berniukas žaidė, buvo aprengtas švariais drabužiais, atrodė tvarkingai ir esantis prižiūrėtas. Šeima Tarnybai žinoma nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki šiol. Tarp vaiko tėvų dažniausiai kyla tarpusavio konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, kurių metu įvykdomi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2019 m. spalio 29 d. šeimai taikoma atvejo vadyba BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre, kur pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkės sudarė pagalbos šeimai planus kiekvienam atskirai (toliau – Planas). Tarnybos išvadoje nurodoma, kad atsakovė jos Plane nurodytų siektinus tikslus ir uždavinius vykdo iš dalies, t. y. konfliktuoja su ieškovu tarpusavyje; ji ne visuomet užtikrina sūnaus ugdymosi procesą; ieškovė nereguliariai bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais; ji neužsiregistravo pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose, nepateikė jų išklausymo pažymėjimo. Vaiko tėvas Plane nurodytus uždavinius vykdo nepriekaištingai. Pažymėta, kad atsižvelgus į byloje pateikiamą informaciją apie atsakovei nustatytus psichikos sveikatos sutrikimus ir diagnozuotą ligą, dėl kurios ji periodiškai yra gydoma psichikos sveikatos įstaigoje stacionare ir, kaip nurodoma gydytojų pateiktuose raštuose, nevykdo medikamentinio gydymo ir su tuo susijusių rekomendacijų ambulatoriškai, manytina, kad vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Tėvo gebėjimus pasirūpinti vaiku patvirtina socialiniai darbuotojai, vykdantys ir vertinantys atvejo vadybos procesą (2022 m. gegužės 20 d. DOK-90845).
Šalies argumentai
5. Patikslintame ieškinyje (pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo) ieškovas nurodė, kad įvertinus teismo posėdžių metu išsakytą atsakovės poziciją apie bendravimo su vaiku galimybes, požiūrį ir supratimą dėl atsakovės kaip vaiko motinos pareigos bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kompleksiškai vertinant kartu su pagalbos plane numatytomis priemonėmis ir rekomendacijomis, pirminė prašyta nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka tikslintina. Iš atsakovės pozicijos galima daryti išvadą, kad atsakovės interesas dalyvauti vaiko gyvenime yra tik tuomet kuomet vaikas gyvena su ja. Nuo bylos iniciavimo momento matyti, kad atsakovė faktiškai su vaiku nebendrauja ir to nesiekia daryti iki kol vaikas gyvens su ieškovu, taip pat iš aktualiausio pagalbos plano matyti, kad atsakovė nebendradarbiauja su specialistais, nepriima jų pagalbos nuo pat 2022 m. gegužės 23 d., nereaguoja į jų skambučius, slepia savo namų adresą, neatskleidžia jo tarnyboms, dėl ko, tarnybos negali įvertinti jos gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kitaip tariant atsakovė visiškai atsisako pagalbos, kuri galėtų stiprinti socialinius įgūdžius dėl bendravimo su vaiku. Atsakovė nededa jokių pastangų įrodyti ir parodyti, kad galėtų pati užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, nepalaiko net menkiausio ryšio su vaiku, kas tik kelia pagrįstų abejonių atsakovės galimybėmis auginti vaiką ir užtikrinti vaikui saugią ir sveiką aplinką bei patenkinti būtiniausius vaiko poreikius atitinkančius nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu nuo to momento kada nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, t. y. nuo 2022 m. balandžio mėn. vaiko psichologinė ir emocinė būsena yra visapusiškai pagerėjusi. Ieškovas užtikrina vaiko psichologo lankymą, vadovaujasi visomis specialistų rekomendacijomis, atsakingai kartu su specialistais deda maksimalias pastangas dėl vaiko psichologinės ir bendros savijautos gerovės. Vaikas jaučiasi emociškai ir psichologiškai daug stabilesnis, guvesnis, linksmesnis, drąsesnis, tai patvirtina ir vaikų psichiatrės V. K. pastabos. Gyvenant su ieškovu pagerėjo vaiko mokymosi rezultatai, nuotaika, vaikas pavyzdingai lanko pamokas, jų nepraleidinėja, nevėluoja, turi visas reikalingas mokymosi priemones, turi draugų, yra linksmas, domisi gyvenimu mokykloje, gerai mokosi, nesiskundžia sveikata. Tai liudija 2022/2023 m. m. pirmojo trimestro ugdymo medžiaga iš TAMO dienyno. Vaiko sveikata ieškovas taip pat atsakingai rūpinasi, vadovaujasi specialistų rekomendacijomis dėl akių pratimų, reguliariai pagal gydytojų rekomendacijas lankosi pas gydytojus. Vaikas apie savo mamą nekalba nei namuose nei mokykloje. Akivaizdu, kad jo ryšys su mama yra susilpnėjęs, kurį reikia palaipsniui atkurti pasirenkant tam tinkamas priemones. Vaikų psichiatrė V. K., kuri vaiko psichologinės ir emocinės būsenos pokytį turėjo galimybę stebėti nuo pat 2022 m. balandžio mėn. iki dabar, nurodė, kad esant tokiai situacijai kokia yra susiklosčiusi šiai dienai, specialistė nerekomenduoja atsakovės ir vaiko susitikimams, kadangi atsakovė prieš susitinkant su vaiku turėtų praeiti tam tikrą pasiruošimą, kaip susitikti su sūnumi, vėliau susitikimuose dalyvaujant specialistams. Priešingu atveju, įvertinus vaiko emocinę ir psichologinę būseną – staigūs susitikimai po ilgos pertraukos – galėtų pakenkti vaikui, dėl ko, vaikas grįžtų į pirminę stadiją, iš kurios išlipimas taptų tik dar sunkesnis. Jau dabar esantys ilgi nesimatymo su motina laikotarpiai formuoja vaiko nutolimą nuo mamos. Po ilgesnio laiko, atsakovei ir toliau nededant jokių pastangų atkurti/palaikyti ryšio su vaiku, jis tik dar labiau silpnės, dėl ko, vaiko ir motinos saugaus ryšio atkūrimui ir bendravimui bus ženkliai sunkiau nepadarant žalos vaiko psichologinei ir emocinei būsenai. Pastangas ir norą turi parodyti ir pati atsakovė. Ieškovo nuomone, yra tikslinga skirti profesionalaus nešališko psichologo/ psichoterapeuto pagalbą ir tarpininkavimą tinkamam vaiko ir motinos bendravimo pereinamuoju laikotarpiu atkūrimui. Tam, kad vaikas realiai galėtų susitikti su mama, būtina įsitikinti atsakovės reikiamais socialiniais įgūdžiais, kad ji yra iš tiesų pasiruošusi susitikimui su vaiku, žino kaip bendrauti su sūnumi esant tokiai jautriai situacijai. Atsakovė pirmiausiai įpareigotina išklausyti Pozityvios tėvystės kursus. Išklausius šiuos mokymus, organizuoti atsakovės ir vaiko susitikimus dalyvaujant specialistui – psichologui. Ieškovas nėra nusiteikęs prieš atsakovės bendravimą su vaiku be specialistų, tačiau jis, pirmiausia, turi atitikti nepilnamečio vaiko interesus, nekelti streso, įtampos, kad nepasikartotų vaiko paėmimo atvejai. Nurodė prašomą nustatyti bendravimo tvarką, numatant pasirengimą ir pereinamąjį laikotarpį (2022 m. gruodžio 5 d. DOK-197062).
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą ankstesniuose dokumentuose. Ieškovės vertinimu, laikina bendravimo tvarka turėjo būti nustatyta jau 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Tarnyba ir teismas neveikimu sudarė situaciją, kai motina, nesant motinos teisių apribojimo, neturi teisinio kelio, realių galimybių, nuo vaiko paėmimo dienos (2022 m. balandžio 15 d. ) iki dabar matytis su savo vaiku. Todėl atmestini ieškovo teiginiai, jog „nuo bylos iniciavimo momento matyti, kad atsakovė faktiškai su vaiku nebendrauja ir to nesiekia daryti iki kol vaikas gyvens su ieškovu“. Ieškovo prašymai numatyti atsakovei pareigą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išklausyti Pozityvios tėvystės kursus, o išklausius nurodytus kursus – nustatyti Atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, paskiriant 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį yra panašūs į Baudžiamojo kodekso 48 str. „Laisvės apribojimas“ ir 4 d. numatytus įpareigojimus nuteistajam dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ieškovas ieškinį tikslina praėjus 8 mėnesiams nuo bylos iškėlimo. Savo poziciją grindžia neteisėtai iš Tarnybos gautais duomenimis (2022 m. gruodžio 28 d. DOK-210443).
7. Tarnyba išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodė Tarnyba neturi duomenų apie pasikeitusią (pagerėjusią ar pablogėjusią) vaiko motinos A. Š. sveikatos būklę. 2022 m. lapkričio 8 d. Pagalbos plane atvejo vadybos paslaugas teikiantys specialistai pažymėjo, jog A. Š. su jais paskutiniu metu nebendravo, nebendradarbiavo, neatsakė į sms žinutes bei elektroninius laiškus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė atvejo vadybos pagalbos šeimai plano posėdžiuose nedalyvavo. Visa tai, specialistų vertinimu, – neigiami pokyčiai A. Š. šeimoje, bei esant duomenims, jog atsakovė nebegyvena anksčiau nurodytu adresu, atvejo vadybos specialistai priėmė sprendimą nutraukti atvejo vadybos procesą. Tame pačiame pagalbos plane teigiama, kad ieškovas nuolat su specialistais bendravo, bendradarbiavo, sudarė sąlygas lankytis šeimoje ir bendrauti su paslaugų gavėjų sūnum M. Š., be to jis stengėsi vykdyti atvejo vadybos paslaugas teikiančių specialistų rekomendacijas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo pastebimi teigiami pokyčiai vaiko atžvilgiu. Berniukas ėmė domėtis naujomis veiklomis, papildomo lavinimo paieškomis (būreliais). Teigiamais nepilnamečio pokyčiais laikoma ir tai, jog jis ėmė drąsiau bendrauti su socialine darbuotoja, su kuria anksčiau iš viso buvo nelinkęs bendrauti, taip pat pastebėta, kad vaikas labiau savimi pasitiki. Pažymėta, kad M. Š. ir jo motinos emocinis ryšys galimai suprastėjęs ar visiškai nutrūkęs per visą laikotarpį, trukusį nuo 2022 m. gegužės iki šiol, kai vaikas su motina nebendravo kontaktiniu būdu bei naudojantis bet kokiomis ryšio priemonėmis. Motinos ir sūnaus šiam ryšiui atstatyti ar sukurti gali būti reikalingas neapibrėžtas laikotarpis bei trečiųjų asmenų – psichologo, socialinio darbuotojo ar kt. specialistų pagalba. Atsižvelgus į visa kas paminėta aukščiau, ypač įvertinus teigiamus vaiko pokyčius, kurie fiksuoti gyvenant su tėčiu, Tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kurios prašo ieškovas. Tai atitinka geriausius vaiko interesus (2023 m. sausio 11 d. DOK-5639).
8. Posėdžio metu ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad vykstant procesui atsakovė su juo nėra susisiekusi, nesiteiravo apie vaiką. Berniukui dažnai paskambina jo senelis (atsakovės tėvas), jie pasikalba. Gyvai vaikas su atsakovės artimaisiais pastaruoju metu nesusitinka. Atsakovas laisvu nuo darbo ir vaiko ugdymo užsiėmimų metu nuvyksta su vaiku pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Teikė paaiškinimus apie vaiko regėjimo priežiūrą sveikatos įstaigoje ir namuose, vaiko lankymąsi pas psichikos sveikatos specialistus, vaiko mokyklinį ugdymą, popamokinį užimtumą. Nurodė, kad sūnus lanko šachmatų būrelį, namuose labai domisi ir rūpinasi terariumu, kuris įgytas kaip naujametinė dovana.
Atsiliepimas
9. Atsakovė posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Teigė, kad ji žino apie vaiką iš savo tėvo (vaiko senelio). Nurodė, kad nesiekia tiesioginio bendravimo su vaiku, kol vaikas yra, jos įsitikinimu, neteisėtai nuo jos atskirtas, pagrobtas. Mano, kad tėvas neturi gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina vaikui užimtumo. Mano, kad neprivalo atsiliepti į nepažįstamų asmenų skambučius. Bendrauja su vaiku netiesiogiai, mintimis. Kol vaikas nebus apklaustas teismo posėdyje, ji atsisako bendrauti su sūnumi. Atsakydama į teismo klausimą, kaip ji įsivaizduoja, kokiu būdu turėtų būti atkurtas jos ir vaiko ryšys, jei teismas vis tik tenkintų jos prašymą atmesti ieškinį, paaiškino, kad mano, kad vaikas turėtų būti grąžinamas su rašytiniu aprašu, kuriame būtų nurodyta, kaip vaikas buvo visą šį laiką ugdomas, kaip buvo užtikrinama jo sveikatos priežiūra ir pan. Ji galėtų pasirūpinti vaiku tik jei žinotų, kokios būklės yra sūnus. Nurodė, kad mano, jog neprivalo atsakyti į teismo klausimą apie savo pajamas.
10. Liudytojas A. Š., atsakovės tėvas, 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kasdien telefonu pasikalba su anūku, skambina į ieškovo telefoną. Vaikas į klausimą „ką veiki“ dažnai atsako „nieko“ arba „žiūriu filmukus“. Anksčiau berniukas lankė futbolą, šachmatais žaidė, piešė, senelis su anūku eidavo į sporto aikštelę ir pan. Mano, kad tokie vaiko pagrobimai sunkina vaiko būklę. Jau ne pirmą kartą vaiką jėga paima, su įsilaužimais. Yra klausęs anūko, ką jis labiausiai myli, šis atsakė, kad mamą, tuomet senelį su močiutę, o tuomet draugus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mano, kad jo dukra (atsakovė) gali pasirūpinti vaiku, nes užaugino iki (duomenys neskelbtini) metų, buvo dirbanti, važiuodavo atostogauti. Labai rūpinosi vaiko regėjimu, daug pinigų išleido okulistams. Taip pat klausė anūko, ar šis dengia akytę, tai vaikas patvirtino, kad taip, deda įdėklus į akinukus. Liudytojo vertinimu, ieškovas tylaus, uždaro būdo, jo interesai – dirbti, nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) ir atgal. Yra matęs alkoholio ieškovo namuose. Liudytojas su žmona galėtų pasirūpinti vaiku, nes abu pensininkai ir dar stiprios sveikatos. Nežino, at ieškovas dalyvavo pagrobiant vaiką. Kiek pamena, dukrai šiais metais du kartus buvo kviesta greitoji. Dukra nenori vaikui skambinti.
11. Liudytoja V. K., vaikų psichiatrė, 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovę matė 2022 m. balandžio 14 d., kai ši atvedė sūnų, o ieškovą mato dažnai, nes pastaruoju metu būtent jis atvesdavo vaiką. Bendrauja nedaug, pradžioje aptarė vaiko atžvilgiu atliktus pirminius tyrimus, numatomą pagalbos planą. Liudytoja nurodė, kad 40 metų dirba vaikų psichiatrijos srityje. Atsakydama į klausimą, ar vaikui reikalinga pagalba, atsakė, kad taip, šiuo metu reikalinga, kita vertus berniukas nėra kuo nors ypač išskirtinis, labai daug tokių pacientų, vaikų ji mato. M. Š. ypatumą įvertintų, kad vaikui trūksta emocijų raiškos, taip pat yra tam tikrų emocinių apraiškų, dėl ko vaikui reikalinga pagalba. Intelektinė branda neatsilieka, nėra raidos sutrikimų, pagalba reikalinga būtent emocinėje srityje. Paaiškino, kad dalyvavo vaiko gerovės posėdyje, kai buvo sprendžiama, kas galėtų pasirūpinti vaiku. Kartais mato, kaip vaikas po užsiėmimų išbėgęs į koridorių, pribėga prie tėčio ir „duoda penkis“. Su vaiku dabar dirba psichologė. Berniukas 2022 m. gegužės mėn. buvo daugiau „užsistresavęs“, dabar stabilesnis. Dabar susitikimas su mama vaikui būtų nepageidaujama intervencija.
12. Liudytoja D. R.-B., Tarnybos vyr. specialistė nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima Tarnybai žinoma nuo 2019 m. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. Tarnyba gavo begalę laiškų iš atsakovės. Bandant su atsakove susisiekti, ši telefonu neatsiliepdavo, atrašydavo, kad daug dirba ir gali su specialistais bendrauti arba iki 5:30 val. ryto, arba po 21:00 val. vakaro. Apie situaciją šeimoje buvo renkama situacija iš visur, iš mokyklos, socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų ir pan. Ne kartą vaiko atžvilgiu taikyta laikinosios priežiūros priemonė su giminaičiais nepasiteisino. Paaiškėjo, kad atsakovė neužtikrina vaiko mokyklos lankomumo. 2022 m. balandžio 15 d. liudytoja buvo pasyviame budėjime, kai gavo policijos pranešimą, kad atsakovė su vaiku sutiko išeiti į gatvę prie savo gyvenamojo namo. Nurodė, kad ieškovas neinicijavo Tarnybos veiksmų, Tarnyba veikė savo iniciatyva. Liudytojos vertinimu, ieškovas, priešingai, buvo „nuleidęs rankas“, dalinai praradęs motyvaciją siekti vaiko saugumo užtikrinimo.
13. Liudytojas M. R., psichiatras, nurodė, kad labai seniai yra buvęs gydančiu atsakovės gydytoju, gal prieš 20 metų, atsakovė tuomet buvo kita pavarde dar. Kartą yra bendravęs ir su ieškovu, aplinkybių gerai nepamena, apie atsakovės sveikatos būklę buvo kalbama. Atsakovė vėliau yra į jį kelis kartus kreipusis patarimo kaip į pažįstamą psichiatrą, patarimo dėl kitų gydytojų paskirto gydymo, tačiau jis jos jau negydęs tuomet. Apie dabartinę situaciją nieko negali pasakyti. Negali pasakyti, ar žino, kad šalys turi nepilnametį vaiką. Iš seniau pamena, kad atsakovė jam paliko gebančios įsitvirtinti darbinėje srityje moters įspūdį. Pastebėjo, kad diagnozė, kokia ji bebūtų, pati savaime gali nieko nereikšti, svarbus yra žmogaus gebėjimas tinkamai funkcionuoti esminėse gyvenimo srityse.
14. Liudytoja I. D., atsakovės pažįstama, nurodė, kad su atsakove artimai draugavo jos jaunesnė sesuo, todėl ir pažįsta atsakovę. Buvo sutikusi atsakovę ir pabendravo prieš 3-4 metus (duomenys neskelbtini), tuomet atsakovė su sūnumi atostogavo, liudytojai ji atrodė sportiška, pasitempusi. Paskutinį kartą atsakovę su berniuku matė 2022 m. kovo ar balandžio mėn., kai ji atvažiavo pasiimti kosmetikos. Liudytojai atsakovė visuomet atrodė rami, viską apgalvojanti, išsilavinusi. Berniukas atrodė toks visažinis, rimtas, gražiai su gyvūnais sutariantis. Liudytoja žinojo, kad atsakovė dirbo banke atsakingą darbą, buvo gera specialistė. Niekada nebūtų pasakiusi, kad A. Š. gali turėti psichikos ligą, tik žinojo, kad ji galimai turėjo išsekimą nuo darbo. Dar buvo girdėjusi apie atsakovės ir ieškovo nesutarimus, jai susidarė įspūdis, kad jie labai skirtingi žmonės, kad atsakovė nusivylė ieškovu, manė, kad jis kitoks žmogus.
Šalies argumentai
15. Ieškovo rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodyta, kad ieškovas prašo tenkinti patikslintą ieškinį visa apimtimi. Cituota kasacinio teismo praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo. Pažymėta, kad dėl atsakovės psichikos sveikatos paūmėjimų kyla grėsmė vaikui ir tokias aplinkybes nustatė Tarnybos specialistai, kurie 2022 m. sausio 10 d. atliko vaiko situacijos vertinimą, kuriame buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei skirta laikinoji vaiko priežiūros priemonė, nepilnametį M. Š. apgyvendinant kartu su tėvu (eškovu). Laikinoji priemonė 2022 m. balandžio 15 d. atnaujinta ir nepilnametis vaikas de fakto toliau nuo 2022 m. gegužės mėn. gyvena su Ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Jokių aplinkybių dėl kurių vaikas turėtų būti grąžintas atsakovei specialistai nenustatė. Atsakovė bylą nagrinėjant teisme, taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad vaikas turėtų gyventi su ja, neįrodė nei savo sveikatos būklės pagerėjimo, tęsiamo gydymo ar kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima neabejoti atsakovės tinkamumu pasirūpinti vaiku. Tokios pozicijos laikosi iš išvadą duodanti institucija. Iš atsakovės elgesio ir požiūrio, bylos nagrinėjimo metu jos pačios teiktų paaiškinimų apie tai kaip ji mato tolimesnę vaiko gyvenamąją vietą, tam tikrų sąlygų kėlimą tuo atveju jei vaiko gyvenamoji vieta ir toliau būtų nustatyta su ja, galima daryti išvadą, kad atsakovė nėra pasirengusi besąlygiškai priimti vaiko. Tuo pačiu iš byloje esančių duomenų galima matyti, kad atsakovė vaikui daro neigiamą įtaką, formuoja sūnaus neigiamą požiūrį į ieškovą, daro psichologinį spaudimą sūnui, kad jis nebendrautų su tėvu, o tai neabejotinai kelia neigiamas pasekmes vaiko psichologinei būsenai ir raidai. Vaikų teisių specialistai, dirbdami su šeima taip pat nustatė, kad atsakovė perdėtai rūpinasi vaiku, dėl ko pastebėta hipergloba – tai sukelia vaikui nepasitikėjimo jausmą savo jėgomis, padidintą prisirišimą prie savo mamos, jautrumą, atskirtį nuo socialinės aplinkos ir t.t., dėl ko, vaikas neturėjo draugų, nemokėjo užmegzti kontakto su vaikais, negebėjo savarankiškai pasirūpinti savimi ir t.t. Nepilnamečiui jau daugiau nei pusmetį gyvenant su ieškovu, vaiko situacija pagerėjo, tai atsispindi 2022 m. lapkričio 7 d. pagalbos plane.
16. Atsakovės rašytinėje baigiamojoje kalboje pažymėta, kad ieškinys nepagrįstas. Vaiko interesus labiausiai atitinka sprendimas nekeisti jo gyvenamosios vietos. Nagrinėjant šią bylą nebuvo nustatyta, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vaiko motina. Pagrindinis ieškovo argumentas – atsakovės sveikatos būklei paūmėjimas. Atsakovė prieš 20 metų susirgo psichine liga, gydėsi nuo 2011 m., tačiau, nepaisant atsakovės turimo psichinio sutrikimo, teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu vaiko gyvenamąją vietą nustatė su mama. Teismo sprendimo priėmimo metu ta aplinkybė, kad A. Š. turi psichikos sutrikimą buvo žinoma ir teismo įvertinta. Byloje nėra medicinos ekspertų išvados, kad motina dėl savo ligos ar būsenos toliau nebegali rūpintis vaiku ar juo labiau kelia grėsmę savo mylimam vaikui. Liudytoja I. D. apibūdino atsakovę kaip ramią, išprususią, išsilavinusią, aukšto intelekto, dirbusią banko analitike. Jos žiniomis, atsakovė susirgo dėl persidirbimo. Atsakovė aktyvi, jai reikia sportuoti, judėti, keliauti, o ieškovas mėgo sėdėti ir žiūrėti televizorių. Liudytojas A. Š. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 15 d. vakare telefoninio pokalbio su dukra metu girdėjo kaip anūkas gailiai sušuko „Mama, mama gelbėk“, po to pokalbis nutrūko. Dukra yra gera ir rūpestinga motina. Apibendrinant, galima teigti, kad nėra duomenų, jog atsakovės psichinė būklė kelia pavojų vaikui ir jo aplinkai. Duomenys apie atsakovės ligą yra konfidencialūs. Tačiau Tarnybos specialistai disponuojantys šia informacija, jos nesaugojo ir perdavė trečiosioms šalims. Tiek ieškovo, tiek Tarnybos veiksmai akivaizdžiai pažeidžia EŽTK 8 str. numatytą atsakovės teisę j privataus ir šeimos gyvenimą gerbimą. Tarnyba veikė nekompetentingai paimdama vaiką iš motinos ir nustatinėdama laikinosios priežiūros priemones. Teismas priimdamas sprendimą turėtų atsižvelgti ir į tai, kad atsakovei berniukas yra vienintelis vaikas, kuriam ji gali skirti visą savo laiką, rūpestį ir meilę. Tuo tarpu ieškovas turi vaikų iš ankstesnės santuokos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimai iš esmės tenkintini.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį sūnų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Iš bylos dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 (toliau – Sprendimas), kuriame dėl nepilnamečio M. Š. teismas nusprendė: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina A. Š., jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo D. Š., nepilnamečiam vaikui, išlaikymą, mokamą po 280 periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo, 2020 m. gegužės 29 d., iki vaiko pilnametystės; priteisė ieškovei A. Š. iš atsakovo D. Š. 7 920 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: tėvas bendrauja su vaiku po 2 valandas antradieniais ir ketvirtadieniais, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 18 val. ir jį grąžindamas iki 20 val.; tėvas kas antrą savaitgalį sūnų pasiima šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 18 val.; tėvas bendrauja su vaiku savo atostogų metu nepertraukiamai 14 dienų, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir jį grąžindamas paskutinę atostogų dieną iki 19 val.; neporiniais metais Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu, kuris pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos švenčių dieną 11 val. ir grąžina 18 val.; vaikas Motinos dieną praleidžia su motina, o Tėvo dieną praleidžia su tėvu; vaikas savo gimimo dieną poriniais metais praleidžia motina, neporiniais metais – su tėvu; nustatoma, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyksta vaiko motinai nedalyvaujant; abu vaiko tėvai įsipareigoja netrukdyti sūnui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis, kai sūnus yra pas vieną iš jų; tėvas bendravimo su juo laikotarpiu užtikrina, jog vaikas atliktų jam nustatytas akių korekcijos mankštas.
19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus šalių, liudytojų paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys iš esmės tenkintinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
I. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
20. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kasacinio praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Tokiose bylose vadovautinasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001; kt.).
22. Ieškovas reikalavimą pakeisti teismo nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti su juo grindė tuo, kad atsakovė, su kuria Sprendimu nustatyta šalių sūnaus gyvenamoji vieta, nebeužtiktino vaiko teisių ir interesų, dėl atsakovės veiksmų ar tinkamo neveikimo vaikas būdamas su mama, atsidūrė nesaugioje situacijoje. Atsakovė šiam ieškinio reikalavimui prieštaravo argumentuodama, kad nuo Sprendimo priėmimo situacija nėra pasikeitusi, jai diagnozuota liga jau daug metų, Sprendimas yra įsiteisėjęs, nei Tarnyba, bei ieškovas neturi kompetencijos vertinti jos psichinės būklės, Tarnyba be teisinio pagrindo kišosi į jos privatų gyvenimą.
23. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma (keičiama) atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kiek vienas ir kitas iš tėvų užtikrina/neužtikrina, taip pat kaip geba/negeba užtikrinti vaiko interesus.
24. Nesutiktina su atsakove ir jos atstovu, kad teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šis teismo sprendimas negali būti keičiamas. Visuotinai žinoma, kad teismų sprendimai (nutartys) tiek, kiek jie susiję su nepilnamečiais vaikais, neįgyja galutinio įsiteisėjimo (res judicata) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; kt.). Įstatymas numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
25. Taip pat nesutiktina su atsakovės pusės argumentais, kuriais jie kvestionuoja Tarnybos įgaliojimus operatyviai reaguoti į vaiko teisių esamus ar galimus pažeidimus, į gautą informaciją apie galimus pažeidimus. Įstatymas įpareigoja Tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, gavusį žodžiu, raštu ar bet kokiomis ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradėti nagrinėti pranešimą ir susitikti su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgus į vaiko amžių ir brandą išklausyti vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertinti vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, toliau – VTAPĮ, 36 straipsnio 1 dalis). Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą (VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalis).
26. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad Tarnyba turėjo teisę paimti nepilnametį M. Š. iš atsakovės tik su teismo leidimu. Kreipimasis į teismą prašant leisti paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų yra kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), kuri taikoma tik tuomet, kai nėra galimybės taikyti nuosaikesnės laikinosios priežiūros priemonės (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalies 2 punktas, 36⁵ straipsnis). Jei egzistuoja galimybė, visuomet pirmiau turi būti taikomos laikinosios priežiūros priemonės. VTAPĮ 36⁴ straipsnis nustato, kad Tarnyba, įvertinusi vaiko situacija ir nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalis). Vaiko laikinoji priežiūra bendru atveju trunka 30 dienų, su galimybe pratęsti papildomoms 30 dienų, atskirais atvejais – iki 12 mėnesių (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2022 m. balandžio 25 d., t. y. po 10-ies dienų, kuomet M. Š. 2022 m. balandžio 15 d. buvo paimtas iš atsakovės, pateikė teismui ieškinį ir tokiu būdu išreiškė poziciją prisiimti atsakomybę už nepilnametį sūnų. Atitinkamai Tarnybai nebeliko pareigos spręsti, ar tęsti laikinųjų priežiūros priemonių taikymą, ar jas nutraukti ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti M. Š. iš jo įstatyminių atstovų.
28. Taigi, galima teigti, kad būtent šioje byloje priimant 2022 m. birželio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir buvo laikinai išspręstas vaiko „paėmimo“ iš atsakovės A. Š. „teisminio teisėtumo“ klausimas. Šioje nutartyje teismas nustatydamas nepilnamečio M. Š. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), sprendė, kad atsakovė neužtikrina vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, ugdymo proceso, socializacijos, ne visuomet geba adekvačiai reaguoti į aplinkybes, suvokti savo atsakomybes. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad vaikui nebe pirmą kartą taikomos vaiko laikinos priežiūros priemonės. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsakovė neužtikrino jo lankomumo, vaikas vėluodavo į mokyklą (atvykdavo į 2-3 pamoką) arba neatvykdavo visai, mama neteikė pateisinančių dokumentų, skyrėsi atsakovės ir paties vaiko paaiškinimai apie jo sveikatą ir nebuvimo ugdymo įstaigoje priežastis. Atsakovė sistemingai nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, nebendradarbiavo su specialistais. Atsakovės tėvai nurodė, kad atsakovė turi įsiskolinimų už gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), ėmė vengti bendravimo su artimaisiais, artimiesiems kelia nerimą jos emocinė būsena. 2022 m. pradžioje atsakovė daugiau kaip mėnesį gydėsi psichiatrijos stacionare. Nustatyta, kad nuo 2022 m. pradžios vaiku daugiau rūpinasi ieškovas: 2022 m. sausio 10 d. vaikui nustačius apsaugos poreikį, ieškovas su sūnumi iki 2022 m. vasario 2 d. gyveno Vilniaus miesto Krizių centre, o po to su sūnumi grįžo gyventi į tėvo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 12 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. vaikas gyveno su atsakove, o nuo 2022 m. balandžio 15 d. vėl gyvena su tėvu. Tarnybos į bylą pateiktuose dokumentuose (BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. spalio mėn., 2022 m. kovo mėn. raštuose, Tarnybos 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. balandžio 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketose) nurodoma, kad ieškovas su vaiko teisių apsaugos ir socialines paslaugas teikiančiais specialistais bendrauja ramiai, mandagiai, priima pagalbą, atsižvelgia į rekomendacijas. Vaikui gyvenant su tėvu, tapo užtikrintas vaiko ugdymo užsiėmimų lankymas.
29. Reikšminga yra tai, kad 2022 m. birželio 8 d. nutarties teisėtumas buvo patikrintas ir apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, priėmė 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju, ieškovas prašydamas nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo, priešingai nei teigia atsakovė, įrodė būtinybę taikyti tokią LAP. Be 2022 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio 15 d. Tarnybos specialistams atlikus Vaiko situacijos vertinimą, šalių nepilnamečiam vaikui pakartotinai nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei nuspręsta taikyti laikinąją priežiūros priemonę, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į nustatytus rizikos veiksnius. Atsakovei yra diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio ji periodiškai gydoma psichikos sveikatos įstaigoje stacionare. Paskutinį kartą atsakovė buvo gydoma nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. kovo 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma gydytojų pateiktuose raštuose, atsakovė po paskutinio stacionaraus gydymo Psichikos sveikatos centre nesilankė, nevykdė medikamentinio gydymo ir su tuo susijusių rekomendacijų ambulatoriškai. Nors atsakovė nurodo, kad nuolatos bendrauja su ją gydančiais gydytojais, vykdo jų nurodymus, vis tik iš gydytojų pateiktų medicininių išrašų matyti, kad ji nesutinka su jai nustatyta diagnoze, išrašytų vaistų neperka ir jų nevartoja. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė šiuo metu galimai objektyviai nevertina savo sveikatos būklės, atsisako medikamentinio gydymo. Be to, atsakovė nevykdė pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, nebendravo su Pagalbos šeimai skyriaus specialistais. Pagalbą teikiantys specialistai pastebėjo, kad vaikas būdamas su mama galimai patiria psichologinį smurtą, yra nuteikinėjamas tėvo atžvilgiu, nepilnamečiui trūksta socializacijos, vaikas yra ribojamas nuo aplinkos, nereguliariai lanko mokyklą, stebima mamos hipergloba vaiko atžvilgiu, nepateikiami nebuvimo ugdymo įstaigoje pateisinantys dokumentai. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su vaiku, keltų grėsmę jo interesams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi ir vystytis. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas netinkami rūpinasi vaiku (CPK 178 straipsnis). Jos teiginiai, kad vaiko gyvenimas su ieškovu vaikui sukelia jam neigiamus emocinius išgyvenimas, daro socialinę ir psichologinę žalą, kad ieškovas yra agresyvaus charakterio ir piktnaudžiauja alkoholiu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo neparemti. Apygardos teismas vertino, kad nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį ir atsakovės teiginiai, kad nebuvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė, pažymėjo, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visą lemianti. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad Tarnyba, neturėdama teismo nutarties, leidimo ar sutikimo, jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atkreipė atsakovės dėmesį, kad 2022 m. balandžio 15 d. Tarnybos specialistų sprendimu buvo pritaikytos ne laikinosios apsaugos priemonės, o pritaikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta VTAPĮ 36⁴ straipsnyje.
30. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos vaiko interesų užtikrinimui bylos nagrinėjimo metu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis situacija sureguliuojama tik laikinai. Byla buvo nagrinėjama 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengiamajame, taip pat 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdžiuose. 9 mėnesius trukusio bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo visas galimybes teikti teismui įrodymus apie tai, kad ji tinkamai suvokia savo pareigas vaikui, vaiko interesus, kad bendradarbiauja su vaiko teisių specialistais, dalyvauja atvejo vadybos procese, bendrauja su vaiką gydančiais gydytojais, mokytojais ar pan., konsultuojasi dėl būdų ir priemonių, kaip galėtų atkurti ryšį ir bendravimą su vaiku. Deja, jokių tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė neprašė jai skirti psichiatrinės ekspertizės, kuri patvirtintų jos gebėjimą rūpintis nepilnamečiu vaiku, nepateikė atitinkamų gydytojų išvadų. Pateikti sveikatos dokumentai (gydytojos psichiatrės D. R. 2022 m. įrašai) atsakovės naudai liudija tik tai, kad ji lankėsi pas specialistus, tačiau taip pat liudija ir tai, kad ji nepripažįsta savo ligos, nevartoja paskirtų vaistų. 2022 m. lapkričio 7 d. Pagalbos plane nurodoma, kad atsakovė pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, prisideklaravo savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pasak moters tėvo A. Š., moteris jų namuose negyvena. Nustatyta, kad atsakovės nuosavybės teise turimame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jau 2022 m. balandžio 27 d. nebuvo jokių atsakovės daiktų, o 2022 m. rugsėjo 13 d. domofonu atsiliepęs vyriškis nurodė, kad šį butą nuomoja, jokia A. čia negyvena. Taigi, atsakovė, prašydama palikti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, nenurodo savo gyvenamosios vietos, kad specialistai galėtų įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas. Taip pat atsakovė posėdžio metu atsisakė paaiškinti, iš kokių pajamų ji gyvena, teismui nustačius, kad jos darbiniai santykiai pasibaigė 2022 m. rugpjūčio mėn. Minėtame 2022 m. lapkričio 7 d. Pagalbos plane konstatuojama, kad A. Š. šeimoje stebimi neigiami pokyčiai, moteris nepriima socialinių paslaugų, į specialistų rašytinius kreipimusis atsako kaltinamo pobūdžio nesusijusiais su klausimu teiginiais ir kt. Atsakovės iniciatyva kviesti liudytojai arba buvo pernelyg artimas giminaitis (tėvas), kurio parodymai vertintini rezervuotai, arba asmenys, kurie iš esmės nežinojo nieko apie aktualią šeimos situaciją (I. D., M. R.). Pastebėtina, kad teismui bandant keliais teismo nustatytais adresais įteikti šaukimą atsakovės prašomai kviesti liudytojai gydytojai psichiatrei D. R., pastaruoju metu konsultavusiai atsakovę, ir to nepavykus užtikrinti, atsakovė nedėjo pastangų nurodyti aktualius gydytojos kontaktus ar užtikrinti šios liudytojos dalyvavimą savo iniciatyva. Atsakovė posėdžio metu kėlė sąlygas bendravimui su vaikui (bendraus su vaiku, tik jei vaikas bus išklausytas teisme; bendraus su vaiku, tik jei vaikas jai bus perduotas su rašytine instrukcija ir pan.). Atsakovė proceso metu pasirinko poziciją kaltinti Tarnybos specialistus viršijus kompetenciją bei ją persekiojant, taip pat kaltinti atsakovą negebant pasirūpinti vaiku. Atsakovės elgesys neliudijo siekio spręsti susiklosčiusią situaciją. Todėl teismas sprendžia, kad situacija atsakovės šeimoje nuo 2022 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo nėra pasikeitusi į gerąją pusę.
31. Bylos nagrinėjimo metu įbyla teikiami ieškovo ir Tarnybos dokumentai patvirtino, kad atsakovas tinkamai rūpinasi sūnumi, konsultuojasi su specialistais, užtikrina vaiko ugdymą, sveikatos priežiūrą.
32. Šiame kontekste aptartinas ir atsakovės kaltinimas ieškovo atžvilgiu apie neva jo naudotą seksualinę prievartą sūnaus atžvilgiu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. Š. 2021 m. spalio 21 d. psichologei galimai išsakius informaciją apie galimą seksualinę prievartą iš tėvo pusės, šio klausimo sprendimą perdavus policijos pareigūnams, Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius priėmė 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nurodyta, kad nepakanka duomenų konstatuoti, kad galėjo būti atlikta nusikalstama veika prieš vaiką. Iš nutarimo matyti, kad į 2021 m. spalio 21 d. konsultaciją pas psichologą vaikas buvo atvestas motinas iniciatyva, tačiau motina vėliau nebendradarbiavo nei su tyrėjais, nei su globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atstovais tiriant paaiškėjusias aplinkybes. Konstatuotina, kad nenustatyta duomenų, kad vaiko tėvas naudotų prievartą vaiko atžvilgiu.
33. Dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikiamo argumento, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020, kuriuo buvo tenkintas jos, o ne vaiko tėvo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su konkrečiu motina/tėvu, neva reiškia jos tinkamumą rūpintis vaiku ir atsakovo negalėjimą pasirūpinti vaiku pastebėtina, kad įvertinus Sprendimą matyti, kad teismas vaiko tėvo priešieškinio reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo netenkino ne dėl to, kad būtų konstatavęs vaiko tėvo vienokius ar kitokius veiksmus vaiko atžvilgiu, charakterio savybes ar pan., kliudančias rūpintis vaiku, o dėl to, kad nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo motiną ir kasdien ryte vykdavo į darbą (duomenys neskelbtini) 115 km ir vakare atgal, sprendė, kad toks vaiko vežiojimas neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), netoliese vaiko ugdymo įstaigos, geba pasirūpinti sūnumi, o atsakovė neužtikrina vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, ugdymo proceso, socializacijos, ne visuomet geba adekvačiai reaguoti į aplinkybes, suvokti savo atsakomybes.
34. Nagrinėjamu atveju vaiko nuomonės neišklausymas negali būti vertinamas, kaip kliūtis teismui priimti sprendimą. Iš bylos medžiagos, liudytojos vaikų psichiatrės V. K. paaiškinimų darytina išvada, kad vaikas turi tam tikrų emocinių bendravimo iššūkių. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad vaiko elgesyje socializacijos prasme stebimi teigiami pokyčiai. 2022 m. balandžio 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad „2022-03-11 tėvo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) su vaiku bendrauta atskirai, jo kambaryje. Berniukas iš pradžių visiškai nebendravo. Jis išsigandęs tūnojo po rašomuoju stalu, prispaudęs nugara prie sienos ir šnypštė kaip išgąsdintas žvėrelis. Skyriaus specialistui prisėdus ant grindų ir pakvietus susipažinti, papasakojus apie save, vaikas po truputį ėmė šliaužti artyn. Po 15 minučių Skyriaus specialisto monologo, vaikas šiek tiek atsipalaidavo klausydamas, išsitiesė, nes buvo susigūžęs į kamuolį, ištiesė delną - ranką, kviesdamas pats susipažinti. Po truputį jis prakalbo, kad gyvena dabar su tėčiu, tačiau jam čia nepatinka, nes neturi draugų ir nėra ką veikti. Vienintelį privalumą pas tėtį vaikas įvardijo maistą - tėtis visada gamina ir daro tai skaniai. Vaikas užsiminė, kad neprisimena, kada matė mamą, kad ji niekada neatvažiuoja, nepaskambina. M. norėtų gyventi su mama nes ten yra draugas, kuris gyvena netoliese, bet dabar vaikas pyksta ant mamos ir apie ją nekalba. Mažametis patikino, kad nei mama, nei tėtis, kurį jis vadina vardu – D. - jo niekada neskriaudė. Berniukas tik liūdėjo, kad nei mokykloje, nei kieme neturi draugų, nes niekas su juo nedraugauja“. 2022 m. lapkričio 7 d. Pagalbos plane nurodyta, kad „bandant užtikrinti M. veiklų tęstinumą, lankant būrelius, kuriuos lankė gyvendamas su motina, M. išreiškė prieštaravimą ir pasipriešinimą, todėl nuspręsta lesiti pačiam vaikui pasirinkti mėgstamą veiklą. Apsilankymų šeimos namuose metu pastebima, kad dažniausiai su socialine darbuotoja nelinkęs bendrauti berniukas bendrauja drąsiau, labiau savimi pasitiki, paskutinio apsilankymo metu pavyko ir pajuokauti, ir pažaisti, M. paklaustas papasakojo apie savo piešinius ir kokias muzika jam patinka“.
35. Įvertinus tai, kad aukščiau nurodyta ir nustatyta, spręstina, kad vaiko M. Š. interesus atitinka jo pagrindinės gyvenamosios vietos pakeitimas ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (CPK 185 straipsnis).
36. Šalims išaiškinama CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
37. Šalims taip pat išaiškinama, kad vaiko tėvams gyvenant skyriumi, tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pirminė betarpiška atsakomybė už nepilnametį vaiką, šis tėvas/motina yra įgaliotas veikti vaiko vardu ir interesais, įgyvendindamas tėvo/motinos valdžią, atstovauti vaiką santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Ieškovui išaiškinama, kad jis privalo tėvo valdžią naudoti tinkamai, ja nepiktnaudžiauti.
II. Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos
38. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).
39. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę išklausyti Pozityvios tėvystės kursus, motyvuodamas tuo, kad atsakovė prieš susitinkant su vaiku turėtų praeiti tam tikrą pasiruošimą, taip pat nurodė manantis, kad yra tikslinga skirti profesionalaus nešališko psichologo/psichoterapeuto pagalbą ir tarpininkavimą tinkamam vaiko ir motinos bendravimo pereinamuoju laikotarpiu atkūrimui. Tik tuomet numatytinas teismų praktikoje įprastos apimties atsakovės bendravimas su vaiku. Atsakovės atstovas tokius reikalavimus prilygino baudžiamojo poveikio priemonėms. Atsakovė nedetalizavo, kokios bendravimo tvarkos ji pageidautų, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.
40. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgtina į 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje liudytojos vaikų psichiatrės V. K., sudariusios nepilnamečiui M. Š. psichologinės pagalbos planą, pastebėjimus, kad „vaikui šiuo metu reikalinga pagalba; yra tam tikrų emocinių apraiškų, dėl ko vaikui reikalinga pagalba; pagalba reikalinga būtent emocinėje srityje; dabar susitikimas su mama vaikui būtų nepageidaujama intervencija“.
41. Šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus: siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, teismas gali savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (prašymo) dalyku ir pagrindu, gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.65 straipsnis, CPK 376 straipsnis).
42. Teismas sprendžia, kad reikalavimui dėl pozityvios tėvystės kursų išklausymo numatytina atlernatyva – gauti specialistų rašytinius motyvuotus sutikimus dėl bendravimo pradžios. Taip užtikrintinas tam tikras lankstumas, elgesio alternatyvos. Dėl ieškovo prašomo pereinamojo šešių mėnesių termino, pastebėtina, kad teismų sprendimų vykdymo praktikoje yra susiduriama su situacijomis, kuomet bendravimas tarpininkaujant psichologui nebūtinai įvyksta sklandžiai. Todėl numatytinas ir būtinas įvykusių susitikimų skaičius ir trukmė. Kitoje dalyje bendravimo tvarka koreguotina siekiant daugiau aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat ir lankstumo.
43. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, jog nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprasti ryšio su mama, užtikrins jam būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku.
44. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).
45. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
III. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
46. Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui, atitinkami keistinas Sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
47. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).
48. Ieškovas, teikdama ieškinį, prašė priteisti sūnui išlaikymą iš atsakovės po 280 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Šį dydį siejo su Sprendime nustatytais vaiko poreikiais ir iš jo Sprendimui priteistu išlaikymo dydžiu. Atsakovė nenurodė, kokio dydžio išlaikymą sutiktų teikti sūnui, dėl šio klausimo nepasisakė ir procesiniuose dokumentuose
49. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, įvertinus, kad valstybė skiria 85,75 Eur dydžio išmoką vaikui, nuo 2023 m. sausio 1 d. turi būti ne mažesnė kaip (633 – 85,75) / 2 = 274 Eur.
50. Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
51. Teismas šioje byloje 2022 m. birželio 8 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad iš atsakovės priteistino laikino išlaikymo vaikui suma yra ne 280 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, kaip prašė ieškovas, ir kaip nustatyta teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendime, o 250 Eur/mėn. – atsižvelgiant į tai, kad atsakovė galimai turi sveikatos problemų, kurios gali riboti jos galimybes dirbti.
52. Remiantis Sodros duomenimis, atsakovė nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. liepos 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sodros 2023 m. sausio 11 d. duomenimis, duomenų apie atsakovės darbo santykius ir gaunamas darbines pajamas po 2022 m. rugpjūčio 29 d. nėra. Atsakovės darbo užmokestis dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė apie 4300 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė apie 3600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, o dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ – apie 3300-3600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Nors atsakovės gaunamas darbo užmokestis jai dirbant viršijo šalies vidutinį darbo užmokestį, tačiau tos aplinkybės, kad atsakovė santykinai dažnai keitė darbo vietas, kad Sodros duomenimis, dirbdama turėdavo nedarbingumo laikotarpių, kad pastaruoju metu jau apie pusę metų nedirba, kad atsakovei yra diagnozuota psichikos liga, kuri gali turėti įtakos jos galimybėms dirbti, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės finansinė padėtis negali būti laikoma ypač stabilia.
53. Remiantis Sodros duomenimis, atsakovas nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna apie 2015 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių.
54. Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės mokėtino išlaikymo dydžio sūnui, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti sūnui išlaikymą, į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, į nedidelį M. Š. amžių, į tai, kad vaikas turi sveikatos priežiūros poreikių, kad konstatuota, jog atsakovės finansinė padėtis galimai ir dėl jos sveikatos būklės negali būti laikoma ypač stabilia. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteistina po 274 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis. Vertina, kad toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
55. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo darbo užmokestį, taigi turėjo pajamų vadovaudamasis vaiko geriausiais interesais, sprendžia, kad ieškovės teisių nepažeis 274 Eur/mėn. dydžio išlaikymo priteisimas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. balandžio 26 d. Sprendimas dėl išlaikymo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Į atsakovės mokėtinas sumas įskaičiuotinos jos sumokėtos laikino išlaikymo, priteisto 2022 m. birželio 8 d. nutartimi šioje byloje, sumos. Ieškovas tampa nepilnamečio sūnaus atstovu pagal įstatymą, todėl jis skirtinas iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
57. Ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovės sūnui išlaikymą po 274 Eur, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (274 x 12) x 0,03 x 0,75 = 74 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo.
58. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 176 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 banke „Swedbank“, AB). Byloje pateikti įrodymai liudija, kad ieškovas patyrė 1800 Eur išlaidų savo atstovės advokato padėjėjos teisinės pagalbos apmokėjimui (sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. gruodžio 31 d. mokėjimai).
59. Byloje pateikti įrodymai liudija, kad atsakovė patyrė 2500 Eur išlaidų savo atstovo advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimui (sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimai).
60. Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinus, reikalavimą dėl bendravimo tvarkos tenkinus su neženkliomis korekcijomis, reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinus iš dalies, vertintina, kad ieškinys tenkintas 95 procentais, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina (176 + 1800) x 0,95 = 1877,20 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai iš ieškovo atsakovei priteistina 2500 x 0,05 = 125 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą iš atsakovės ieškovui priteistina 1877,20 – 125 = 1752,20 Eur.
61. Byloje patirta 66,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, atsakovės mokėtina suma sudaro 63,38 Eur (66,72 x 0,95), ieškovo – 3,34 Eur (66,72 x 0,05). Ieškovo valstybės biudžetui mokėtina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš jo valstybės naudai nepriteistina.
62. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 74 + 63,38 = 137,38 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 dalį dėl nepilnamečio vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko M. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tėvu) D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).
2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 dalį dėl nepilnamečio vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą 274 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).
3. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 dalį dėl bendravimo su nepilnamečio vaiku M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama) bendravimo tvarką su sūnumi M. Š. (toliau – vaikas, sūnus), pagal kurią:
3.1. Mama su sūnumi gali pradėti bendrauti tik tuomet, kai savo pasirinktoje įstaigoje (organizacijoje) išklauso Pozityvios tėvystės/motinystės kursus ir pateikia vaiko tėvui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas, vaiko tėvas) paštu, betarpiškai ar el. paštu tai pagrindžiančius įrodymus. Nurodyta sąlyga dėl Pozityvios tėvystės/motinystės kursų išklausymo nėra būtina, jei mamos ir vaiko bendravimui, taikant 3.2 punkte numatytą pereinamąjį laikotarpį, raštu motyvuotai pritaria Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, taip pat raštu motyvuotai pritaria bent vienas iš vaikui psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų (psichologas ar psichiatras), taip pat raštu motyvuotai pritaria atsakovei psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas (psichiatras).
3.2. Mamos ir vaiko betarpiško bendravimo atkūrimui taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu mama su vaiku bendrauja dalyvaujant tarpininkui. Tarpininku gali būti psichologas, psichiatras, ar kitas asmuo, turintis patirties medijavimo ar tarpininkavimo srityje. Vaiko tėvas per vieną mėnesį nuo 3.1 punkte nurodytų sąlygų įvykdymo, sms žinute, el. paštu ar raštu praneša atsakovei tarpininko kontaktus. Mama ir vaiko tėvas privalo bendradarbiauti su tarpininku. Prieš prasidedant mamos bendravimui su vaiku, kiekvienas iš vaiko tėvų (mama ir vaiko tėvas) privalo susitikti ne mažiau kaip vieną kartą su tarpininku individualiai. Tarpininko išlaidas mama ir vaiko tėvas padengia lygiomis dalimis. Mamos ir vaiko bendravimas vyksta pagal tarpininko rekomendacijas.
3.3. Pereinamasis laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 6 (šeši) mėnesiai. Pereinamojo laikotarpio metu privalo įvykti ne mažiau kaip 2 (du) mamos ir vaiko betarpiški susitikimai, kurių kiekviename mama su vaiku, dalyvaujant tarpininkui, bendrauja ne trumpiau kaip 20 min, taip pat privalo įvykti ne mažiau kaip 2 (du) mamos ir vaiko betarpiški susitikimai, kurių kiekviename mama su vaiku, dalyvaujant tarpininkui, bendrauja ne trumpiau kaip 40 min, taip pat ne mažiau kaip 2 (du) mamos ir vaiko betarpiški susitikimai, kurių kiekviename mama su vaiku, dalyvaujant tarpininkui, bendrauja ne trumpiau kaip 1 val. Tik įvykus šiame punkte nurodytoms sąlygoms, laikoma, kad pereinamasis laikotarpis pasibaigė.
3.4. Po pereinamojo laikotarpio pabaigos mama su sūnumi bendrauja:
3.4.1. metų lyginių savaičių savaitgaliais paimdama vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams (o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos mamos ir vaiko tėvo sutartos vietos 18.00-18:30 val.) ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00-18:30 val. Vaiko tėvui sutinkant, vaikas gali būti grąžinamas pirmadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams. Šis punktas netaikomas metų didžiųjų švenčių ir atitinkamų mokyklinių atostogų metu (tvarkos 3.4.3, 3.4.4, 3.4.5 punktai).
3.4.2. mama su vaiku bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną savaitę ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, nuo 19 val. iki 19.30 val. Vaiko tėvams nesusitariant dėl konkrečių savaitės dienų, nustatoma, kad bendravimo dienos yra pirmadienis ir trečiadienis. Vaiko tėvas privalo sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su mama nuotolinio ryšio priemonėmis.
3.4.3. mama su vaiku bendrauja poriniais metais vaiko rudens mokyklinių atostogų metu, pasiimdama vaiką pasibaigus užsiėmimams ir grąžindama vaiką paskutinę laisvą prieš ugdymo užsiėmimus dieną 18.00-18:30 val. Atitinkamai neporiniais metais su vaiku jo rudens mokyklines atostogas praleidžia vaiko tėvas.
3.4.4. mama su vaiku neporiniais metais bendrauja vaiko mokyklinių žiemos (kalėdinių) atostogų metu, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, įkaitant Kūčių ir Šv. Kalėdų šventimą, iki gruodžio 31 d. 10:00 val. Tėvas su vaiku bendrauja likusį vaiko mokyklinių žiemos laiką, įskaitant Naujųjų metų šventimą, iki prasidedant ugdymo užsiėmimams. Atitinkamai poriniais metais pirmąją nurodytų atostogų pusę, įkaitant Kūčių ir Šv. Kalėdų šventimą, su vaiku bendrauja tėvas, o antrąją, įskaitant Naujųjų metų šventimą, iki paskutinės laisvos nuo ugdymo užsiėmimų dienos 18.00-18:30 val., – mama.
3.4.5. mama su vaiku poriniais metais bendrauja vaiko pavasario (velykinių) atostogų metu, įkaitant Šv. Velykų šventimą, pasiimdama vaiką pasibaigus užsiėmimams ir grąžindama vaiką paskutinę laisvą prieš ugdymo užsiėmimus dieną 18.00-18:30 val. Atitinkamai neporiniais metais su vaiku jo pavasario (velykines) atostogas, įkaitant Šv. Velykų šventimą, praleidžia vaiko tėvas.
3.4.6. vaiko gimtadienio šventimą poriniais metais organizuoja mama, neporiniais – vaiko tėvas. Kitas iš tėvų turi teisę atvykti į šventę ir pasveikinti vaiką.
3.4.7. mama ir vaiko tėvas praleidžia su vaiku po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai vasaros metu. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo su vaiku laiką neporiniais metais turi mama, poriniais – vaiko tėvas. Pirmenybės teisę turintis tėvas/mama praneša kitam iš tėvų iki einamųjų metų gegužės 1 d. apie savo pageidaujamą atostogavimo su vaiku laikotarpį vasaros metu. Kitas iš tėvų savo atostogavimo laiką nurodo pirmajam iki einamųjų metų birželio 1 d.
3.4.8. Mama ir vaiko tėvas kaip įmanoma anksčiau informuoja vienas kitą, kai dėl svarbių aplinkybių (vaiko ligos, vaiko tėvų ar jų artimųjų ligos, vaiko mokyklinio, popamokinio, kito užimtumo, kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos.
3.5. Vaiko tėvas ir mama gali raštu, ar el. paštu, ar sms žinutėmis susitarti ir dėl kitokios mamos ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 1752,20 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 20 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 137,38 Eur (šimtą trisdešimt septynis eurus 38 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistą sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2022 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.