- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1962-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10027-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo D. Š. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei A. Š. (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovas prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 (toliau – sprendimas) nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu (ieškovu); 2) panaikinti sprendimu nustatytą prievolę ieškovui teikti 280 Eur dydžio periodinėmis išmokomis išlaikymą vaikui; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokant po 280 Eur iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti ieškovo nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP): 1) nustatyti šalių sūnaus M. Š. laikiną gyvenamąją vieta su ieškovu (tėvu) pagal jo gyvenamąją vietą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje; 2) priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių vaikui kas mėnesį mokamą po 280 Eur periodinėmis išmokomis iki sprendimo įsiteisėjimo; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti vaikui priklausančius daiktus, pasą, gimimo liudijimą, mokymosi reikmenis: pratybų sąsiuvinius, knygas, mokymosi priemones, sportinę aprangą, vaiko telefoną, laikrodį gudrutis. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. atsakovės elgesys vis labiau darosi nekontroliuojamas ir kenkiantis vaiko interesams. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove nebeatitinka geriausių vaiko interesų. Vaikų teisių specialistams imantis skubių priemonių dėl pasikeitusio atsakovės elgesio ir pasikeitusių šeimoje aplinkybių po teismo sprendimo priėmimo jau du kartus buvo nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta su ieškovu.
2.2. vaiko tėvams taikoma atvejo vadyba, tačiau atsakovė nėra linkusi bendradarbiauti, neatvyksta paskirtu laiku į susitikimus, neįgyvendina vaikų teisių specialistų plano priemonių, nesistengia ieškoti kompromiso, veikia savavališkai.
2.3. esant nestabiliai atsakovės psichikos sveikatos būklei bei kitoms ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, vaikui kyla realus pavojus gyvenant su atsakove, vaikas yra žalojamas, atsakovė siekia nuteikti vaiką tiek prieš tėvą (ieškovą), tiek ir prieš visus kitus artimuosius.
2.4. atsakovė atsisako pripažinti, kad serga (duomenys neskelbtini), kad turi psichikos sutrikimų, kuriuos atsisako gydytis. Jos elgesys, kalbos apie mirtį, priešiškumą ir neadekvatų elgesį kelia baimę dėl jos gebėjimo pasirūpinti vaiku bei užtikrinti jam saugią aplinką, kyla reali grėsmė dėl vaiko gyvybės. 2022 m. balandžio 15 d. buvo surašytas vaiko paėmimo aktas, faktiškai nuo 2022 m. balandžio 15 d. vaikas gyvena su ieškovu, vaiko būklė stabilizavosi.
2.5. nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, taip pat būtina sureguliuoti ir išvestinius reikalavimus, t. y. priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių vaikui bei įpareigoti atsakovę grąžinti vaikui priklausančius daiktus, dokumentus ir kt., kurie vaikui yra būtini jo ugdymui bei asmeniniam naudojimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, nes ieškovas tikėtinai nepagrindžia savo ieškinio reikalavimų.
3.2. nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Atsakovei liga diagnozuota 2011 m., tačiau nepaisant ligos, 2020 m. teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir nepakeistas.
3.3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pati be teismo nutarties, leidimo ar sutikimo jau pritaikė laikinąsias apsauso priemones, t. y. 2022 m. balandžio 15 d. faktiškai jau nustatė vaiko M. Š. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (akte – su E. Š.).
3.4. Atsakovės liga negali būti teisėtu pagrindu prievarta paimti vaiką, nesant kompetentingų medikų, ekspertų išvados, kad motina dėl savo ligos ar būsenos negali rūpintis vaiku. Tarnybos veiksmai vertintini kaip sergančios psichine liga diskriminacija.
3.5. Ieškovas nėra jauno amžiaus, jis taip pat turi ligų, privalo pastoviai vartoti vaistus nuo padidinto kraujospūdžio, juos vartoja nepastoviai, taip pat kartu su alkoholiniais gėrimais. Ieškovas skeptiškai nusistatęs gydymo, sveikatos priežiūros atžvilgiu, nevykdo gydytojų rekomendacijų, kurios teikiamos dėl vaiko sveikatos. Ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, laikinai gyvena jo broliui priklausančiame vieno kambario bute.
3.6. Atsakovė turi pastovias pajamas, darbo kontraktą, gyvenamąją vietą, tėvus Vilniuje, geba ir nori rūpintis savo vaiku.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą „Dėl M. Š.“, papildomus dokumentus. Tarnybos vertinimu, ieškovo ir atsakovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis, gyventi. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgus į byloje pateikiamą informaciją apie atsakovei nustatytus psichikos sveikatos sutrikimus ir diagnozuotą ligą, dėl kurios ji periodiškai yra gydoma psichikos sveikatos įstaigoje stacionare ir, kaip nurodoma gydytojų pateiktuose raštuose, nevykdo medikamentinio gydymo ir su tuo susijusių rekomendacijų ambulatoriškai, manytina, kad vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Tėvo gebėjimus pasirūpinti vaiku patvirtina socialiniai darbuotojai, vykdantys ir vertinantys atvejo vadybos procesą. Dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Tarnyba pažymėjo, kad vaikas nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki šiol gyvena su tėvu, kuris šiuo metu tinkamai ir nepažeisdamas vaiko teisių ir geriausių interesų juo rūpinasi, ugdo ir kitaip vykdo savo (tėvo) teises ir pareigas, todėl Tarnyba neprieštaravo, kad būtų nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020 (toliau – Sprendimas) rezoliucinės dalies nuostatas dalyje dėl nepilnamečio vaiko M. Š. gyvenamosios vietos ir išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo ir nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 26 d.): nustatė nepilnamečio vaiko M. Š. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) D. Š.; nustatė, kad ieškovas D. Š. neturi prievolės mokėti Sprendimu priteisto išlaikymo 280 Eur dydžio periodinėmis išmokomis sūnui M. Š.; nustatė, kad atsakovė A. Š. teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Š., kas mėnesį mokėdama po 250 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas sumas uzufrukto teise valdyti pavedant D. Š.; įpareigojo atsakovę A. Š. perduoti vaiko tėvui D. Š. vaiko M. Š. pasą, gimimo liudijimą, mokymosi reikmenis (pratybų sąsiuvinius, knygas, mokymosi priemones, sportinę aprangą), vaiko telefoną, laikrodį gudrutis.
6. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), berniukas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020, kuriame dėl nepilnamečio M. Š. teismas nusprendė: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina A. Š., jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo D. Š., nepilnamečiam vaikui, išlaikymą, mokamą po 280 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo, 2020 m. gegužės 29 d., iki vaiko pilnametystės; priteisė ieškovei A. Š. iš atsakovo D. Š. 7 920 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
7. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuo 2022 m. pradžios vaiku daugiau rūpinasi ieškovas: 2022 m. sausio 10 d. vaikui nustačius apsaugos poreikį, ieškovas su sūnumi iki 2022 m. vasario 2 d. gyveno Vilniaus miesto Krizių centre, o po to su sūnumi grįžo gyventi į tėvo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 12 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. vaikas gyveno su atsakove, o nuo 2022 m. balandžio 15 d. vėl gyvena su tėvu. Tarnybos į bylą pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovas su vaiko teisių apsaugos ir socialines paslaugas teikiančiais specialistais bendrauja ramiai, mandagiai, priima pagalbą, atsižvelgia į rekomendacijas. Vaikui gyvenant su tėvu, tapo užtikrintas vaiko ugdymo užsiėmimų lankymas. Dėl vaiko 2021 m. spalio 21 d. psichologei pasisakytos informacijos apie galimą seksualinę prievartą iš tėvo pusės, pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Konstatavo, kad preliminariai įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta duomenų, kad vaiko tėvas netinkamai rūpintųsi savo vaiku.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaiko motina jau daugiau kaip metus neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros ir jo pagrindinių poreikių tenkinimo, vaikui nebe pirmą kartą taikomos vaiko laikinos priežiūros priemonės. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsakovė neužtikrino jo lankomumo, vaikas vėluodavo į mokyklą (atvykdavo į 2-3 pamoką) arba neatvykdavo visai, mama neteikė pateisinančių dokumentų, skyrėsi atsakovės ir paties vaiko paaiškinimai apie jo sveikatą ir nebuvimo ugdymo įstaigoje priežastis. Atsakovė sistemingai nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, nebendradarbiavo su specialistais. Atsakovės tėvai nurodė, kad atsakovė turi įsiskolinimų už gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ėmė vengti bendravimo su artimaisiais, artimiesiems kelia nerimą jos emocinė būsena. 2022 m. pradžioje atsakovė daugiau kaip mėnesį gydėsi psichiatrijos stacionare.
9. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, vaiko tėvas gyvena Vilniuje, netoliese vaiko ugdymo įstaigos, geba pasirūpinti sūnumi, o atsakovė neužtikrina vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, ugdymo proceso, socializacijos, ne visuomet geba adekvačiai reaguoti į aplinkybes, suvokti savo atsakomybes. Spręstina, kad vaiko interesus atitinka jo pagrindinės gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė A. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nenustatė pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Atsakovė susirgo 2011 m., tačiau nepaisant ligos, 2020 metų teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Atsakovės sveikatos būklė yra tinkama prižiūrėti vaiką. Ji nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. kovo 2 d. gydėsi VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, šiuo metu nuolatos bendrauja su ją gydančiais gydytojais, vykdo jų nurodymus.
10.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Vaikas, kuriam 2022-10-12 sueis (duomenys neskelbtini) metai, gali reikšti savo nuomonę dėl tolimesnio gyvenimo su tėvu ar motina, taip pat dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi.
10.3. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad vaiko motina jau daugiau kaip metus neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros ir jo pagrindinių poreikių tenkinimo neatitinka tikrovės, prieštarauja nustatytiems faktams. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vaikui susirgus nebereikia teikti popierinių vaikų sveikatos pažymų, pateisinančių neatvykimą mokyklas.
10.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas linkęs smurtauti, pažeisti įpareigojimus, pasižadėjimus, turi priklausomybių, vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, kuriuos maišo su alkoholiu, nebuvo tiriama, ar ieškovas dėl savo sveikatos būklės gali tinkamai prižiūrėti vaiką.
10.5. Vaikui geresnės sąlygos sudarytos pas atsakovę. Atsakovės trijų kambarių bute vaikas turi savo atskirą kambarį, yra visi reikalingi baldai, žaislai. Tuo tarpu ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena į užsienį išvykusio brolio bute, kuris gali bet kada grįžti. Atsakovė turi pastovias pajamas, darbo kontraktą, gyvenamąją vietą, tėvus Vilniuje. Geba ir nori rūpintis savo vaiku.
10.6. Dėl įpareigojimo atsakovei grąžinti vaikui priklausančius daiktus, pasą, gimimo liudijimą, mokymosi reikmenis, pratybų sąsiuvinius, knygas, mokymosi priemones, sportinę aprangą, vaiko telefoną, laikrodį gudrutis, atsakovė tvirtina, kad ji šių daiktų neturi, jie buvo iš jos paimti kartu su vaiku.
10.7. Teismas nevertino atsakovės atsiliepimo argumentų, kad VTAS veiksmai paimant vaiką iš motinos buvo neteisėti. Teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, turi įstatymo galią. VTAS, neturėdama teismo nutarties, leidimo ar sutikimo, jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - 2022 m. balandžio 15 d. faktiškai jau nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu iki bus priimtas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Tarnyba savo išvadoje, vėliausioje vaiko situacijos vertinimo anketoje palaikė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. VTAS patvirtino ieškovo įrodinėjamas aplinkybes apie tai, kad vaikui gyventi su atsakove tapo nebesaugu. Patvirtino, kad vaikui faktiškai gyvenant su ieškovu nuo 2022 m. balandžio 16 d. vaiku yra tinkamai pasirūpinta.
11.2. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nepilnamečiui vaikui su atsakove gyventi jos gyvenamojoje aplinkoje tapo nesaugu, kyla grėsmė vaiko sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.
11.3. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji neturi vaiko daiktų, nepagrįstos. Vaikas buvo paimtas iš atsakovės 21 val. vakaro vaikui žaidžiant kieme, todėl jis negalėjo turėti visų šių daiktų su savimi.
11.4. Nors atsakovė nurodo gebanti geriausiai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, tačiau jos teiginiai neatitinka realybės, o sudėtinga psichinė sveikatos būklė dėl jos turimos psichinės ligos – (duomenys neskelbtini) ir kaip tai atsiliepia jos elgesiui neteikia pagrindo kitokiai išvadai.
11.5. Atsakovė daug dėmesio skiria ir vaiko nuomonei, kuri buvo užfiksuota vaiko situacijos vertinimo anketoje. Nepilnametis vaikas buvo išreiškęs norą gyventi su mama. Šiuo atveju, iš išdėstytų aplinkybių visumos ir nustatytų aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, akivaizdu, kad vaiko išreikštas noras gyventi su motina prieštarauja jo paties interesams.
11.6. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apinkybes, kad vaiko gyvenimas su ieškovu vaikui sukelia jam neigiamus emocinius išgyvenimas, daro socialinę ir psichologinę žalą, kad ieškovas yra agresyvaus charakterio ir piktnaudžiauja alkoholiu. Šių aplinkybių nepagrindžia ir atsakovės nurodyti inicijuoti ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl fizinio smurto prieš nepilnametį vaiką, o ieškovo atžvilgiu dėl galimo fizinio smurto prieš atsakovę. Be to, jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovo vartotą smurtą ar kitokį netinkamą elgesį prieš nepilnametį vaiką byloje nėra – apie tai neužsimenama nei VTAS išvadose.
11.7. VTAS vykdo įstatymo priskirtas funkcijas, ir vien ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su VTAS pateiktomis išvadomis, ir jų pagrindu 2022 m. balandžio 15 d. atliktu Vaiko situacijos vertinimu, kuomet VTAS surašė laikiną vaiko priežiūros aktą, kuriuo vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nesudaro pagrindo konstatuoti VTAS veiksmų neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atsakovės teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad nepilnamečiui vaikui su atsakove gyventi jos gyvenamojoje aplinkoje tapo nesaugu.
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Berniukui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020, kuriuo nepilnamečio M. Š. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su vaiko motina A. Š., jos gyvenamojoje vietoje; iš D. Š. nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, mokamas po 280 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo, 2020 m. gegužės 29 d., iki vaiko pilnametystės; A. Š. iš D. Š. priteistas 7920 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas bei nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio), ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
17. Tuo atveju, kai iš bylos duomenų galima konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nenustatymas su vienu iš tėvų galėtų būti žalingas tam nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, teismas neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi: sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas ir viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, prašydamas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas įrodė būtinybę taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, taip pat Tarnybos kartu su išvada pateiktų dokumentų matyti, kad 2022 m. sausio 10 d. bylos šalių nepilnamečiam vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis ir pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė, nepilnametis vaikas su ieškovu iki 2022 m. vasario 2 d. gyveno Vilniaus miesto Krizių centre, o panaikinus laikinąją priežiūros priemonę ieškovas su sūnumi grįžo gyventi į ieškovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 12 d. atsakovei išsivežus šalių nepilnametį vaiką, jis iki 2022 m. balandžio 15 d. gyveno su atsakove. 2022 m. balandžio 15 d. Tarnybos specialistams atlikus Vaiko situacijos vertinimą, šalių nepilnamečiam vaikui pakartotinai nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei nuspręsta taikyti laikinąją priežiūros priemonę. Pažymėtina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į nustatytus rizikos veiksnius. Atsakovei yra diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio ji periodiškai gydoma psichikos sveikatos įstaigoje stacionare. Paskutinį kartą atsakovė buvo gydoma nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. kovo 2 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau - RVPL). Kaip nurodoma gydytojų pateiktuose raštuose, atsakovė po paskutinio stacionaraus gydymo Psichikos sveikatos centre nesilankė, nevykdė medikamentinio gydymo ir su tuo susijusių rekomendacijų ambulatoriškai. Nors atsakovė nurodo, kad nuolatos bendrauja su ją gydančiais gydytojais, vykdo jų nurodymus, vis tik iš gydytojų pateiktų medicininių išrašų matyti, kad ji nesutinka su jai nustatyta diagnoze, išrašytų vaistų neperka ir jų nevartoja. Taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu galimai objektyviai nevertina savo sveikatos būklės, atsisako medikamentinio gydymo. Be to, atsakovė nevykdė pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, nebendravo su Pagalbos šeimai skyriaus specialistais. Pagalbą teikiantys specialistai pastebėjo, kad vaikas būdamas su mama galimai patiria psichologinį smurtą, yra nuteikinėjamas tėvo atžvilgiu, nepilnamečiui trūksta socializacijos, vaikas yra ribojamas nuo aplinkos, nereguliariai lanko mokyklą, stebima mamos hipergloba vaiko atžvilgiu, nepateikiami nebuvimo ugdymo įstaigoje pateisinantys dokumentai.
20. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su vaiku, keltų grėsmę jo interesams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi ir vystytis, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, iš Tarnybos specialistų surinktos medžiagos nepilnamečiam vaikui gyvenant su tėvu buvo užtikrintas sistemingas psichologinės pagalbos vaikui teikimas, vaiko tėvas glaudžiai bendradarbiavo su mokyklos atstovais, stabilizavosi vaiko ugdymosi procesas. Be to, ieškovas bendrauja su vaiko teisių apsaugos ir socialines paslaugas teikiančiais specialistais, priima pagalbą, atsižvelgia į rekomendacijas. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas netinkami rūpinasi vaiku (CPK 178 straipsnis). Jos teiginiai, kad vaiko gyvenimas su ieškovu vaikui sukelia jam neigiamus emocinius išgyvenimas, daro socialinę ir psichologinę žalą, kad ieškovas yra agresyvaus charakterio ir piktnaudžiauja alkoholiu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo neparemti.
21. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas linkęs smurtauti, pažeisti įpareigojimus, pasižadėjimus, turi priklausomybių, vis tik oficialių duomenų, kad ieškovas būtų naudojęs fizinį smurtą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu nėra. Dėl vaiko galimai patirtos seksualinės prievartos iš tėvo pusės, pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepakakus duomenų konstatuoti, kad galėjo būti atlikta nusikalstama veika prieš vaiką. Kiti ieškovo atžvilgiu inicijuoti ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl galimo fizinio smurto prieš atsakovę, tačiau pažymėtina, kad duomenų apie juose priimtus procesinius sprendimus šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad preliminariai įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta duomenų, kad vaiko tėvas netinkamai rūpintųsi savo vaiku.
22. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį ir atsakovės teiginiai, kad nebuvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visą lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nepilnamečio bylos šalių sūnaus nuomonė, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, bus įvertinta nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme iš esmės.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19837-984/2020, kuriuo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, turi įstatymo galią. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad Tarnyba, neturėdama teismo nutarties, leidimo ar sutikimo, jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad 2022 m. balandžio 15 d. Tarnybos specialistų sprendimu buvo pritaikytos ne laikinosios apsaugos priemonės, o pritaikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnyje.
24. Atitinkamai nepagrįstas yra ir atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad vaikui geresnės sąlygos gyventi yra sudarytos pas ją. Iš Tarnybos pateiktos išvados matyti, kad Tarnybos specialistams apsilankius tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę, buvo nustatyta, kad pas juos abu vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis ar gyventi.
25. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teisėtai ir pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.