Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, kuriuo S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių terminui už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. 8.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,43 promilių (su paklaida) neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.13. Apelianto vertinimu, bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos jam negali būti taikomos. Visos aptartos aplinkybės, apelianto nuomone, parodo, kad inkriminuojamas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas, jam, vairuojant transporto priemonę, buvo nustatytas 0,413 promilių girtumas (atėmus paklaidą), ir tai rodo, kad praktiškai nebuvo viršyta norma, ir tik vos 0,003 prom. buvo viršyta leistina norma, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Visos aplinkybės nurodytos apeliaciniame skunde rodo, kad jis atsakingai suvokia inkriminuojamo nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį, kadangi transporto priemonių negali vairuoti ir nevairuoja nuo jam inkriminuojamo nusižengimo momento, t. y. nuo šių metų rugpjūčio 2 d. Todėl mano, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam terminui – dvylikai mėnesių bei netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Taip pat atkreipia dėmesį ir į veikos realų pavojingumo lygį, į išskirtinai teigiamą pažeidėjo asmenybės charakterizavimą, ilgą vairavimo stažą, į tai, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, į asmeninio pobūdžio, į administracinio nusižengimo padarinius, į finansinę padėtį (ypač kurioje jis atsidūrė praradęs teisę vairuoti), į ankstesnius asmens nusižengimus, dėl kurių jis buvo traukimas administracinėn atsakomybėn.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. apeliacinio skundo reikalavimai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsti, tačiau pritaria tam, kad vietoje paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 12 mėnesių, S. A. būtų paskirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl S. A. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

7. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

9. Apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto S. A. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu bei tikėti S. A. aiškinimu, jog alkoholio matuoklio rodmenys galėjo būti netikslūs dėl to, kad jis prieš tikrinimą naudojo burnos gaiviklį. Apylinkės teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad S. A. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ Kretingos ligoninę, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra, paimtas kraujas. Tačiau apylinkės teismas tokius savarankiškai pateiktus duomenis vertino visų bylos įrodymų kontekste su kitais bylos įrodymais ir aiškiai nurodė, kodėl S. A. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų, kurie parodo, kad S. A. vairavimo metu buvo neblaivus.

10. Nagrinėjamu atveju iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. policijos pareigūnams sustabdžius S. A. vairuojamą automobilį, alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391, kurio patikros sertifikatas galiojo iki 2024 m. rugsėjo 15 d., buvo patikrintas S. A. blaivumas, ir 8.27 val. jam buvo nustatytas 0,48 promilių, o 8.48 val. – 0,43 promilių (su ± 0,017 promilės paklaida) girtumas, t. y., praėjus ir 21 minutei po to, kai S. A. neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas pirmą kartą, jam su ± 0,017 promilės paklaida nustatytas vis dar 0,43 promilių neblaivumas, ir jis viršijo leistiną vairuoti – 0,4 promilės – ribą. S. A. su tikrinimo rezultatais sutiko, šią aplinkybę alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale patvirtino savo parašu.

11. Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

12. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 2AT-31-489/2024).

13. Nagrinėjamoje byloje S. A., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ Kretingos ligoninę, ten jam buvo atlikta medicininė apžiūra. 2024 m. rugpjūčio 2 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 11 užfiksuota, kad S. A. atvyko savo noru, apžiūra pradėta 2024 m. rugpjūčio 2 d. 10.09 val. (akte nurodyta, kad tiriamojo išvaizda, laikysena, oda, gleivinės, eisena normali, stovėsena stabili, judesiai nesutrikę t. t.), 10.15 val. paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas, paimtame S. A. kraujyje, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4018/2024(01) nurodyta, kad S. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

14. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, todėl duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-31-489/2024, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023).

15. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta bylos duomenimis, VšĮ Kretingos ligoninėje biologinės terpės bandinys – kraujas, paimtas S. A. kraujyje, 10 val. 15 min., t. y. praėjus daugiau kaip valandai laiko – 1 val. 49 min. – po antrojo S. A. tikrinimo alkotesteriu, kuris atliktas 8.48 val., tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė policijos pareigūnų veiksmus ir laiką, per kurį policijos pareigūnai parengė dokumentus, susijusius su S. A. inkriminuotu nusižengimu, bei pagrįstai padarė išvadą, kad dokumentai nebuvo rengiami pernelyg ilgai, ir S. A. galėjo prisistatyti į ligoninę nepraėjus valandai laiko po paskutinio jam neblaivumo tikrinimo alkotesteriu. Šiuo atveju, kaip nustatyta ir skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis sugeneruotas 9.13 val., o S. A. dokumentai, policijos duomenimis, įteikti apie 9.25 val. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į teismo posėdyje apklaustų kaip liudytojais policijos pareigūnų M. S. ir R. D. parodymus, iš kurių nustatyta, kad jiems pradėjus administracinio nusižengimo protokolo rengimą, S. A. savavališkai išvyko į Kretingos ligoninę, todėl pareigūnams teko vykti prie ligoninės ir ten baigti dokumentų rengimą. Šią policijos pareigūnų nurodytą aplinkybę objektyviai patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Ir šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, paties S. A. veiksmai taip pat lėmė ilgesnį nusižengimo forminimo procedūros laiką, tačiau, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, administracinio nusižengimo protokolas S. A. įteiktas Kretingos ligoninės kieme, todėl jam nebereikėjo papildomo laiko nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl šiuo atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog ligoninėje biologinės terpės bandinys – kraujas, paimtas S. A. kraujyje, tik 10.15 val., t. y. praėjus 1 val. 49 min., visiškai nesusijusi su policijos pareigūnų veiksmais, nes policijos pareigūnai neturi nei teisės, nei pareigos užtikrinti savo noru atvykusio asmens priėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje ir operatyvaus kraujo tyrimo atlikimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeista ar nepagrįstai vilkinama administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra, taip pat, kad buvo pažeista S. A. teisė per vieną valandą nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo suvaržyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A. teisės akto nustatyta tvarka gauti ir teikti bylai reikšmingus dokumentus. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog S. A. nebuvo gydytojo priimtas per likusį valandos laiką dėl eilėje laukusių kitų pacientų ar panašiai, o ne dėl paties S. A. delsimo priduoti kraują.

16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau teismų praktikoje yra remiamasi, kad minimalus ir maksimalus alkoholio šalinimo iš žmogaus organizmo greitis yra 0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, 2AT-31-489/2024, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013).

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo nuo S. A. pirmojo tikrinimo alkotesteriu (8 val. 27 min. – nustatytas 0,48 promilių neblaivumas) iki antrojo tikrinimo alkotesteriu (8 val. 48 min. – nustatytas 0,43 promilių neblaivumas), kad nuo pirmojo iki antrojo tikrinimo alkotesteriu praėjo 21 minutė, akivaizdu, jog praėjus atitinkamam laiko tarpui, atitinkamai mažėjo ir neblaivumo laipsnis nuo 0,48 iki 0,43 promilių, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad rezultatai, gauti atlikus S. A. kraujo tyrimą, mediciniškai yra paaiškinami ir iš esmės neprieštarauja bei nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų, nes praėjus 1 val. 49 min., kai buvo paimtas kraujas, vienareikšmiškai neblaivumo laipsnis dar labiau mažėjo ir alkoholis iš organizmo galėjo būti pasišalinęs visiškai. Todėl vien tai, kad po 1 val. 49 val. atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog S. A. yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų.

18. Apeliaciniame skunde S. A. teigia, kad nebuvo atsižvelgta į Neblaivumo nustatymo akte nurodytus kitus požymius, t. y., kad jis galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pataikyti į nosies galą, tačiau šie nustatyti požymiai, kartu esant nustatytam iš esmės ir nedideliam neblaivumo laipsniui, savaime nepaneigia aplinkybės, kad S. A. alkotesteriu buvo nustatytas neleistinas vairuoti automobilį neblaivumo laipsnis bei nepaneigia paties fakto dėl patikrinimo metu nustatyto neblaivumo laipsnio. Be to, Neblaivumo nustatymo akte nurodytas požymis – būtent iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o šios aplinkybės neneigė ir pats S. A., šiame akte nurodytų duomenų teisingumą patvirtindamas savo parašu ir prierašu „Sutinku“.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog vartojo alkoholio iš vakaro, neneigė ir pats S. A. tiek po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. jame nurodydamas, kad alkoholio vartojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. vakare, tiek ir VšĮ Kretingos ligoninėje jo medicininę apžiūrą atlikusiam gydytojui, tiek ir teismo posėdyje. Aplinkybė, kad iš S. A. sklido stiprus alkoholio kvapas, objektyviai nustatyta iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų, t. y. policijos pareigūnas, iš karto įvykio vietoje užuodęs alkoholio kvapą, vairuotojui S. A. pasakė, kad „nu neš tai, neš tai baisu“, o S. A. pripažino, kad jeigu neblaivumą būtų tikrinę Salantuose, tai būtų buvę liūdniau, kad ir taip miegojo ilgiau, kad „organizmas jau nebeskaido“. Kartu pažymėtina, kad iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nenustatyta, kad S. A. būtų užsiminęs apie naudotą burnos gaiviklį, šios aplinkybės nenurodė ir pateiktame prašyme Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, ir tik skunde apylinkės teismui nurodė iš esmės naują aplinkybę, t. y., kad neva naudojo burnos skystį, kuriame yra alkoholio, ir jį naudojo net du kartus prieš jam tikrinant neblaivumą alkotesteriu. Todėl, atsižvelgiant tiek į byloje esančius ir aptartus atskirus įrodymus, tiek ir į jų visumą, ši nurodyta aplinkybė vertintina tik kaip S. A. gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad jeigu S. A. neblaivumas būtų nustatytas dėl prieš tikrinant jo neblaivumą panaudoto burnos skysčio, o jį, kaip nurodo skunduose, būtų panaudojęs ir prieš antrąjį patikrinimą alkotesteriu, tai logiška, jog antrojo tikrinimo rezultatas (0,43 promilės) nebūtų buvęs mažesnis už pirmojo tikrinimo rezultatą (0,48 promilės), be to, logiška, kad iš burnos nebūtų sklidęs stiprus alkoholio kvapas, kurio sklidimo, kaip objektyviai nustatyta vaizdo medžiaga, S. A. ir neneigė. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino ir S. A. pateiktą nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. Ch. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. 8.27 val. ir 8.48 val. alkotesterio parodymai buvo suklaidinti, vairavimo metu S. A. neblaivumas galėjo būti mažiau negu 0,41 promilės, ir ja nesirėmė kaip įrodymu, paneigiančiu neblaivumo faktą. Apylinkės teismas, vertindamas šią konsultacinę išvadą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad joje visiškai nėra nurodyta jokių argumentų, kuriais remiantis daromos minėtos išvados, o pati konsultacinė išvada parengta iš esmės tik aprašant ekspertui pateiktus duomenis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo suformuluotus klausimus bei pateiktą informaciją, išvada yra parengta, be kita ko, darant prielaidą, jog prieš tikrinimą alkotesteriu, S. A. į burną purškėsi alkoholio pagrindu pagamintą burnos gaiviklį, nors, kaip aptarta, jokie bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina.

20. Vertindamas aptartus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad įvykio vietoje atlikta S. A. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, ANK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

21. Apeliaciniu skundu S. A. jam paskirtos nuobaudos – baudos – dydžio neginčija, prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino 12 mėnesių bei skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams; jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pagrindų pakeisti apylinkės teismo nutartį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, tada prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir skirti administracinio poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

22. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be sankcijoje numatytos skirti baudos, kartu privaloma skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

23. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

27. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad S. A., atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, susijusių tiek su darbiniais, tiek ir asmeniniais bei šeimos santykiais. Šioje byloje nėra nustatyta S. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nenustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. S. A. keitė savo poziciją dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai parodo, kad jis nuoširdus nebuvo, savo elgesio kritiškai nevertina, bet priešingai, siekė išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo.

28. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas S. A. padarytą nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantui nustatytas 0,43 promilių (su paklaida) neblaivumo laipsnis taip pat nelaikytinas mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą leidžiančia konstatuoti aplinkybe, kadangi jis viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad S. A., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai taip pat nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to vien tai, kad asmuo nepadarė kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją.

29. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

30. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju jokių S. A. itin teigiamai charakterizuojančių duomenų bei kitokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.

31. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau per paskutiniuosius penkerius metus S. A. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas tik vieną kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jam nustatyto neblaivumo laipsnį, t. y., kad S. A. nustatytas neblaivumo laipsnis viršija leistiną – 0,4 promilių – ribą tik 0,03 promilėmis, apygardos teismo vertinimu, laikantis įstatymo reikalavimų, paskyrus S. A. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, numatytas administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam vienerių metų terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis), nuobauda bus individualizuota tinkamai ir atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, bei tokios nuobaudos paskyrimu bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalį dėl S. A. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 12 mėnesių, ir S. A. skirti administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams.

Kitą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.