Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023-06-08 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6373-2023, A. K. nubaustas 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kad 2023-05-07, 08.17 val., Žaltakalnio g., Plungėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,43 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. apskundė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą tenkino ir pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 8 d. nutarimą bei pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskyrė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Teismas nutartyje nurodė, jog šio nusižengimo padarymo dienai A. K. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, nesusijusius su vairavimu neblaiviam, o iš su skundu pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, darbas mobilus (A. K. charakteristika), prižiūri neįgalų brolį M. K., kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), dviese gyvena (duomenys neskelbtini), skundžiamu nutarimu paskirta bauda sumokėta. Teismo nuomone, kompleksiškai vertinant šiuos nutartyje aptartus duomenis matyti, kad Pareiškėjas automobilį vairavo nežymiai viršijant leistiną 0,40 promilių normą (0,41 promilė pritaikius leistiną paklaidą), žala niekam nepadaryta, anksčiau nėra baustas už analogiškus nusižengimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011 konstatavo, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismo nuomone, sumokėta 800 Eur bauda būtų pakankama nuobauda, tuo pačiu ir prevencinė priemonė ateityje nebedaryti nusižengimų, neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 8 d. nutarimą be pakeitimų.

3.1. Institucija skunde nurodo, jog nesutinka su teismo priimta nutartimi ir mano, jog teismas nepagrįstai pakeitė Institucijos 2023-06-08 nutarimą bei nepagrįstai sušvelnino A. K. paskirtą administracinę nuobaudą. Visų pirma, nesutinkama su teismo nurodytu pagrindu švelninti nuobaudą, t. y. kad nebuvo padaryta žala. Institucijos nuomone, šiuo A. K. padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta fizinė ar moralinė žala tretiesiems asmenims, tačiau padaryta žala nustatytai valstybės tvarkai ir visuomenės interesams, sukeltas pavojus eismo saugumui. ANK 422 str. 5 d. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Taigi nėra numatyta, jog atsakomybė kyla tik tada, kai padaroma žala kitiems asmenims. Antra, vadovaujantis šio straipsnio dalies dispozicija, atsakomybė kyla, kai nustatytas neblaivumas viršija 0,41 promilę. Šiuo atveju A. K. nustatytas neblaivumas - 0,43 promilės, o pritaikius prietaiso paklaidą 0,017 promilės, - 0,413 promilės, taigi viršija nustatytą leistiną normą. Trečia, teismo argumentai švelninti nuobaudą labiau, negu sankcijoje numatyta atsakomybė, dėl to, kad A. K. nebuvo baustas už analogiškus nusižengimus ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, yra nepagrįsti tuo, kad šios aplinkybės yra vertinamos skiriant administracinę nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 str. l, 2, 3, 4 dalimis. Šios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip ypatingos, išimtinės, ar itin reikšmingos aplinkybės.

3.2. Institucijos nuomone, A. K. padarė nusižengimą neblaivus, todėl privalu vadovautis teismų praktikoje taikomu išaiškinimu, jog ANK 34 str. 6 d. numatyta galimybė teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūnui) skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, gali būti taikoma tik nustačius ypatingas, išimtines, ar itin reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., teismas ar Institucijos pareigūnas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

3.3. Institucijos nuomone, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktame skunde A. K. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė, arba ji visai neskiriama. Be to manome, kad šiuo atveju, kadangi A. K. padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, neturėtų būti taikomos ANK 34 str. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. elgėsi lengvabūdiškai sėsdamas už transporto priemonės vairo, žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, ir tai rodo tyčinius veiksmus jo veikoje, tuo jis padarė grubų, pavojingą administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Institucijos nuomone, kad teismas šioje nutartyje nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių A. K. būtų galima taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas, t. y. panaikinti administracinio poveikio priemones. A. K. dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai, darbiniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Manome, kad A. K. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti.

3.4. Nurodoma, jog Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimuisi artimaisiais ar dėl nepatogios susisiekimui gyvenamosios vietos geografinės padėties, ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nutartyje nurodyti motyvai, kuriais remiantis švelninama administracinio poveikio priemonė, nėra reikšmingi. A. K. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

3.5. Taip pat Institucija mano, kad skundžiamu nutarimu A. K. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda 800 Eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui, bei alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taip pat minimaliam 12 mėnesių terminui yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymėtina, kad A. K. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti A. K. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, kaip numatyta ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį: ,,Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus“.

4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo A. K. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija skundu prašo netaikyti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos.

7. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą ir nepagrįstai taikė A. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir tinkamai individualizavo nuobaudą bei pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas švelninti A. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

8. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomų argumentų pakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliamą naštą jam bei jo artimiesiems.

10. Pažymėtina, jog A. K. buvo nustatytas 0,413 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,017 promilės), tai yra visiškai nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. A. K. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nusižengimo padarymo dienai A. K. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta. A. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju, darbas mobilus, be to, prižiūri neįgalų brolį M. K., kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, paskirta bauda sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog A. K. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. K. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad jis jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti skundžiamą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.