- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- AN2-374-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00042-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. L.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties T. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjas 2020 m. gruodžio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. L. už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 26 d. 14.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių girtumas. Šia neteisėta veika T. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 25 d. nutarimu T. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Šį nutarimą T. L. skundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto T. L. skundą. Nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad užtenka duomenų daryti išvadai, kad T. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių neblaivumo laipsnis. Nurodė, jog T. L. nuotoliniu alkotesteriu „Alcotest 5000" buvo nustatytas teigiamas rezultatas, todėl vėliau jis buvo patikrintas ir alkotesteriu „Alcotest 7510" NR ARKB-0373. Teismas teigė, jog kad pareigūnai neturėjo jokio pagrindo delsti arba T. L. neblaivumo tikrinti vėliau, kadangi teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Nurodė, jog pareigūnai neturėjo pareigos delsti ir T. L. neblaivumą patikrinti vėliau dar kartą, nes pirmą kartą vairuotojas buvo tikrintas nuotoliniu prietaisu. Teismas taip pat motyvavo tuo, jog vairuotojas neneigė alkoholį vartojęs iš vakaro, neigė vartojęs alkoholį tą pačią dieną. Dėl aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka per 38 minutes nuo nustatyto policijos alkotesteriu neblaivumo medicinos įstaigoje davė kraujo mėginį, kuriame, pagal toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 659112020(01) duomenis, 2020 m. gruodžio 26 d. 14.43 val. paimtame T. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nutartyje šią išvadą teismas vertino, pagal įrodymų vertinimo taisykles, galiojančias visiems įrodymams, nesuteikiant jai prioritetinės reikšmės ir šią specialisto išvadą nelaikė pakankamu įrodymu, paneigiančiu institucijos nutarime nustatytas aplinkybes. Teismas konstatavo, jog T. L. neblaivumas yra nustatytas ir užfiksuotas objektyviai — atliekant patikrinimą tiek nuotoliniu, tiek įprastu alkotesteriu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad T. L. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad su pažeidimu sutinka, paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, to neneigė ir teismo posėdžio metu. Teismo nuomone, tokie jo paaiškinimai taip pat netiesiogiai patvirtina, jog policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 promilių neblaivumas buvo objektyviai nulemtas T. L. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne dėl burnos gaiviklio.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis ANK nustatytas nuostatas. Teismas byloje rėmėsi abejotinais, prieštaringais įrodymais, pilnai ir išsamiai neišnagrinėjo visų, ne tik kaltinančių, bet ir teisinančių asmenį, byloje surinktų įrodymų. Kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog pareigūnai neturėjo jokio pagrindo delsti arba T. L. neblaivumo tikrinti vėliau, kadangi teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Teigia, kad neblaivumo tikrinimo metu jis pareigūnei nurodė, kad kelios minutės iki patikrinimo naudojo burnos gaiviklį, kuris gali daryti įtaką parodymams, todėl policijos pareigūnė gavusi tokią informaciją iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, vadovaujantis alkotesterio instrukcijos reikalavimais, privalėjo išlaukti 15 minučių ir tik tada pakartotinai nustatyti vairuotojo neblaivumą, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alkotest 7510“ panaudojimo registracijos žurnalo išrašu. Apelianto įsitikinimu, yra pažeisti alkotesterio naudojimo numatyti reikalavimai.
4.2. Taip pat skunde nurodoma, jog 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu buvo atliktas eksperimentas, kurio metu panaudojant tą patį alkotesterį, kuriuo ir 2020 m. gruodžio 26 d. T. L. buvo nustatytas neblaivumas. Eksperimento metu 9.43 val. patikrinus T. L. neblaivumą – alkotesteris parodė 0,00 promilės, 9.44 val. T. L. tris kartus pasipurškė burnos gaivikliu „Glister“, 9.51 val. alkotesteriu T. L. nustatytas 1,18 promilių neblaivumas, 10.00 val. – 0,00 promilių blaivumas. Todėl skunde nurodo, jog šio eksperimento rezultatai pagrįstai įrodo, jog viena iš priežasčių dariusių įtaką 2020 m. gruodžio 26 d. T. L. atlikto patikrinimo alkotesteriu gautus rezultatus galėjo būti burnos gaiviklio „Glister“ panaudojimas kelios minutės iki patikros. Dėl minėto eksperimento rezultatų teismo padaryta išvada, jog turėjo būti nustatytas kur kas didesnis neblaivumas – išeina už teismo, kaip neturinčiojo specialiųjų žinių subjekto kompetencijos ribų — nes šiuo konkrečiu atveju, eksperimentas buvo atliktas tik vieną kartą (atliktas tik vienas bandymas), nebuvo atkurtos analogiškos sąlygos, kaip buvo 2020 m. gruodžio 26 d. patikros metu (skirtingos aplinkos temperatūros sąlygos, drėgnumas, galintis lemti skirtingas skysčio pasišalinimo iš organizmo sąlygas, galima skysčio cheminė sąveika su T. L. naudotu maistu, gėrimais, pačio T. L. kūno svoris tuo laikotarpiu, ar buvo tuo laikotarpiu pakankamas skysčių suvartojimas, galima dehidratacija ir pan.), teismas nesiaiškino, kokia galėjo būti šio konkretaus burnos skalavimo sudėtis, kokia jo sąveika su aplinkos veiksniais, kaip greitai jis skyla organizme, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, kokia sąveika su maistu, kitais gėrimais ir t.t. Visos šios aplinkybės pagrįstai įrodo, jog pats eksperimentas ir jo atlikimas, neatkūrus tų pačių sąlygų, kaip buvo 2020 m. gruodžio 26 d. T. L. atlikto patikrinimo metu, neturi visiškai jokios įrodomosios reikšmės, išskyrus tą aplinkybę, jog šis skystis tikrai turi įtakos alkotesterio parodymams. Apylinkės teismas, šioje byloje atlikęs eksperimentą, bet neatkūręs 2020 m. gruodžio 26 d. buvusių sąlygų tikrai negalėjo spręsti apie šio konkretaus burnos skalavimo skysčio pasišalinimo iš T. L. organizmo laiko. Taigi nurodo, jog teismo priimtos išvados, jog „pagal eksperimento metu gautus duomenis, neblaivumas turėjo būti nustatytas kur kas didesnis“ arba, kad po 20 minučių „neblaivumas jau turėjo būti 0,00 promilių“ yra nepagrįsta jokiais objektyviais moksliniais duomenimis, išvadai pateikti būtinomis specialiosiomis žiniomis, todėl pačio eksperimento atlikimo tvarka ir gauti rezultatai šioje byloje negali būti laikomi įrodymu, nes iš esmės neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus dėl savo nepatikimumo ir neobjektyvumo.
4.3. Apylinkės teismas nutartyje teismas rėmėsi selektyviai parinktais, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaltinančiais, o ne teisinančiais, alkoholio pasišalinimo iš organizmo normatyvais, iš su šia byla tik atsietai pagal tą patį ANK straipsnį galimai sietina teismų praktika, nors turėjo kompetentingos įstaigos pateiktus duomenis. Pagal šioje byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktus alkoholio pasišalinimo iš organizmo normatyvus, akivaizdu, jog po atliktos 2020 m. gruodžio 26 d. 14.43 val. jo patikros ligoninėje, jo paimtame kraujyje etilo alkoholio, jei jis (T. L.) būtų 2020 m. gruodžio 26 d., 14.05 val. atliktos patikros alkotesteriu metu neblaivus, kaip nurodoma byloje, turėjo būti mažiausiai bent 0.28 promilės alkoholio. Ta aplinkybė, jog šios patikros medicinos įstaigoje metu, etilo alkoholio jo kraujyje nerasta, pilnai įrodo nurodytas aplinkybes, jog jis (T. L.) patikrinimo metu buvo blaivus ir jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje požymių.
4.4. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kalte gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, nei vienas iš teisme nagrinėtų įrodymų nepagrindžia T. L. kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymu, priešingai – jį teisina ir įrodo, jog 2020 m. gruodžio 26 d. policijos pareigūno atliktos patikros alkotesteriu metu jis buvo blaivus, o neteisingi alkotesterio parodymai buvo sąlygoti patikrą alkotesteriu atlikusio pareigūno alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų, o ne pačio T. L. veiksmų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeista Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
6. T. L. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.
9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
10. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. L. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl jo (T. L.) kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog T. L. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
12. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės, t. y. vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas. Dėl pirmos aplinkybės (automobilio vairavimo) ginčo byloje nėra. Nagrinėjamojoje byloje kyla klausimas dėl to, ar T. L. automobilį vairavo neblaivus ir koks jo neblaivumo (girtumo) laipsnis. Iš T. L. parodymų matyti, kad jis pripažįsta, kad išvakarėse, t. y. 2020 m. gruodžio 25 d., t. y. maždaug prieš 18 valandų iki neblaivumo patikrinimo suvartojo apie 100 gramų alkoholinio gėrimo viskio. Taip pat nurodė, kad 5 min. iki sustabdymo jis pasipurškė gaivikliu „Glister“, kuris galimai turėjo įtakos alkotesterio parodymams.
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš 2020 m. gruodžio 26 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog T. L. nustatytas 0,44 promilių girtumas (0,02 prom. paklaida). Nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, T. L. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6891/2020(01) nustatyta, kad T. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas nenumato, kad asmens neblaivumas gali būti nustatomas tik vieninteliu būdu, t. y. matuojant alkotesteriu. Ši aplinkybė gali būti nustatoma įvairiomis priemonėmis. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, tačiau medicininė apžiūra ir kraujo tyrimo rezultatai, turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, t. y. turi būti vertinamas jų logiškumas, patikimumas, surinkimo aplinkybės, jie turi būti įvertinami visumoje su kitais surinktais įrodymais. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
15. Policijos pareigūnų veiksmai tikrinant ir nustatant neblaivumą, reglamentuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtiname Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte nustatyta, jog šis Aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą ar pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – medicininė apžiūra). To paties Aprašo 2 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir Aprašu.
16. Aprašo 5 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pirmiausia pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką turi įvertinti bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Ir tik įvertinęs bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo asmeniui pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Tada prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Galiausiai įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą.
17. Nagrinėjamu atveju iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog šių taisyklių nebuvo laikomasi, t. y. patikrinus bekontakčiu alkotesteriu ir nustačius, jog asmuo gali būti neblaivus, pareigūnas, pagal minėtą Aprašą, turėjo įvertinti bendrą asmens būklę pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, ir tik po to, esant pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, tikrinti alkotesteriu. Tai yra, nustačius bekontakčiu alkotesteriu, kad asmuo gali būti neblaivus, pareigūnas turėjo patikrinti, ar asmuo gali eiti tiesia linija, ar gali pataikyti pirštu į nosies galą, ir tik po to, įvertinus bendrą būklę bei nustačius, kad yra pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, asmuo galėjo būti tikrinamas alkotesteriu, tačiau to nebuvo padaryta. Tai matyti iš T. L. parodymų, kad po patikrinimo bekontakčiu alkotesteriu iš karto buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Kad būtų vertinama bendra asmens būklė, kaip nurodyta minėto Aprašo 5 punkte, nenurodyta nei nutarime, nei apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje. Taigi, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog T. L. neblaivumas buvo nustatytas ir užfiksuotas objektyviai. Kaip teisingai pažymėta apelianto skunde, jog jis prieš tikrinantis blaivumą įprastu alkotesteriu, pareigūnei pranešė, kad prieš keletą akimirkų jis (T. L.) naudojo burnos gaiviklį „Glister“, kurio sudėtyje yra alkoholio, todėl pareigūnė turėjo vadovautis alkotesterio instrukcijos reikalavimais, išlaukti 15 min. ir tik tada pakartotinai nustatyti vairuotojo neblaivumą. Šiuo nagrinėjamu atveju, to pasekmė – tikrinant T. L. neblaivumą, gauti netikslūs alkotesterio „Alkotest 7510“ parodymai, kas lėmė T. L. patraukimą administracinėn atsakomybėn, pažeidžiant ANK nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Taip pat teismas pažymi, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 8.2 punkte, kur numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, ir yra nesulaikytas, asmeniui paaiškinama, kad jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis.
19. Taigi, net du teisės aktai įtvirtina teisėtą galimybę asmeniui pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, todėl alkotesterio matavimo rezultatai negali būti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo šaltinis, o medicininės apžiūros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali būti visiškai atmetamas vien tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu, nes priešingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje. Nei vienam iš minėtų įrodymų šaltinių negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, kiekvienas jų turi būti vertinamas visumoje su kitais įrodymais juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę.
20. Byloje T. L. nuosekliai parodė, jog jis nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, nes buvo blaivus, alkoholio buvo vartojęs administracinio nusižengimo dienos išvakarėse ir kad 5 min. iki neblaivumo patikrinimo jis pasipurškė gaivikliu „Glister“. Taip pat iš medžiagos matyti, kad tarp neblaivumo patikrinimų nebuvo praėję 15 min., todėl surašius protokolą jis skubėjo į gydymo įstaigą, kad galėtų priduoti kraujo mėginį. Kaip parodė T. L., jis nuvyko į Kėdainių ligoninę, kur kraujas buvo paimtas 14.43 val., kraujo tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Netikėti šiais T. L. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, logiški, atitinka faktinėms aplinkybėms. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad į gydymo įstaigą atvyko nepraėjus 1 val. laiko po tikrinimo, t. y. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus tik 38 min. Šių duomenų patikimu teismas neturi pagrindo abejoti.
21. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu buvo atliktas eksperimentas, kurio metu naudotas alkotesteris „Alcotest 7510“, t. y. tas pats alkotesteris, kuriuo 2020 m. gruodžio 26 d. 14.05 val. T. L. nustatytas 0,44 promilių girtumas. Nustatyta, jog eksperimento eiga iš anksto aptarta su proceso dalyviais, suteikiant galimybę pasisakyti dėl eksperimento eigos bei tikrinimo laikų. Iš eksperimento matyti, kad 9.43 val. patikrinus T. L. neblaivumą – alkotesteris parodė 0,00 promilės, 9.44 val. T. L. tris kartus pasipurškė burną gaivikliu „Glister“, 9.51 val. alkotesteriu T. L. nustatomas 1,18 promilių neblaivumas, 10.00 val. – 0,00 promilių. Ir atsižvelgęs į eksperimento metu gautus rezultatus, apylinkės teismas darė išvadą, kad T. L. teismui pateiktas pasiteisinimas nepasitvirtino, kadangi eksperimento metu gauti rezultatai neatitiko jo nurodytu laiku, t. y. po 7 minučių (5 minutės iki sustabdymo ir patikrinimo nuotoliniu aparatu pasipurškė burnos gaivikliu ir dar praėjo 2-3 minutės iki patikrinimo alkotesteriu) jam nustatyto 0,44 promilių neblaivumo, nes pagal eksperimento metu gautus duomenis, neblaivumas turėjo būti nustatytas kur kas didesnis.
22. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo padaryta išvada, kadangi eksperimentas buvo atliktas tik vieną kartą, nebuvo atkurtos analogiškos aplinkybės, kuomet buvo tikrinamas T. L. neblaivumas. Apylinkės teismas nesiaiškino kokia galėjo būti šio konkretaus burnos skalavimo skysčio sudėtis, kokia jo sąveika su aplinkos veiksniais, kaip greitai ji skyla organizme, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, kokia sąveika su maistu, kitais gėrimais. Pats eksperimentas ir jo atlikimas, neatkūrus tų pačių sąlygų, kaip buvo 2020 m. gruodžio 26 d. T. L. atlikto patikrinimo metu, neturi visiškai jokios įrodomosios reikšmės, išskyrus tą aplinkybę, kad šis skystis tikrai turi įtakos alkotesterio parodymams.
23. Apibendrinant darytina išvada, jog dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai priešingi įrodymai: policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Alcotest 7510“ duomenys, kad įvykio dieną 14.05 val. T. L. nustatytas 0,44 promilės neblaivumo laipsnis; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6891/2020(01), kurioje nurodyta, kad T. L. kraujyje, paimtame įvykio dieną 14.43 val., etilo alkoholio nerasta. T. L. viso proceso metu tvirtino, kad jis vairavo blaivus, alkoholinį gėrimą vartojo tik įvykio dienos išvakarėse ir iki patikrinimo alkotesteriu jis naudojo burnos gaiviklį „Glister“, šiuos parodymus patvirtina byloje surinkti duomenis, todėl nėra pagrindo jais netikėti.
24. Vertindamas šiuos duomenis visumoje teismas atsižvelgia į tai, kad T. L. nuosekliai visą laiką teigė, kad jis buvo blaivus, alkoholį iki patikrinimo paskutinį kartą vartojo įvykio dienos išvakarėse (maždaug prieš 18 valandų), todėl iš pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, siekė būti papildomai patikrintas, stengėsi per 1 val. nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują tyrimams. Atlikus kraujo tyrimą nustatyta, jog po 38 min. paimtame kraujo mėginyje alkoholio visiškai nerasta, t. y. jo nebuvo net 0,15 promilių. Tai visiškai atitinka tiek jo parodymus, tiek teismo specialisto išvadą. Todėl, vadovaujantis teismų praktika ir joje naudojama moksliškai patvirtinta alkoholio pasišalinimo iš organizmo formule, teismas daro išvadą, kad per 38 min. 0,44 promilių alkoholio iš T. L. organizmo pasišalinti negalėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į apylinkės teismo posėdžio metu atlikta eksperimentą, kuomet buvo naudojamas identiškas alkotesteris ir burnos gaiviklis „Glister“.
25. Nors byloje yra alkoholio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad jo patikra įvykio metu buvo galiojanti, tačiau aplinkybės, kad nebuvo laikytasi alkoholio tikrinimo instrukcijos, t. y. nebuvo įvertinta bendra asmens būklė, asmuo nuo pat pradžių neigė vairavęs neblaivus, teigė, kad alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, kad 5 min. iki neblaivumo patikrinimo pasipurškė gaiviklio „Glister“, nebuvo leista tikrintis neblaivumo alkotesteriu antrą kartą bei atsižvelgiant į apylinkės teismo posėdžio metu atlikto eksperimento rezultatus ir visi kiti anksčiau aptarti duomenys, kurie vienas kitą papildo ir iš esmės vienas kitam neprieštarauja, patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 26 d. T. L. transporto priemonę vairavo blaivus, todėl sudaro pagrindą alkotesterio patikros rezultatus vertintini kritiškai.
26. Teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog T. L. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, nepavyko pašalinti abejonių dėl T. L. neblaivumo, todėl aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad T. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių neblaivumo laipsnis. Taigi, daryti vienareikšmišką išvadą, kad T. L. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nėra pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
27. Teismų praktikoje taip pat pasiakyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina, T. L. apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena T. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 422 straipsnio 5 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
29. Apeliaciniame skunde T. L. taip pat prašo atlyginti turėtas proceso išlaidas šioje byloje. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103 – 106 straipsniai. Šiuo atveju advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BPK 104 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl T. L. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes T. L. procese dalyvavo ne kaip nukentėjusysis, o kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai. Kadangi administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), todėl šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo, klausimą. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti T. L. turėtas atstovo advokato išlaidas, todėl šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
T. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-211-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną T. L. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.