Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11109-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

4. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5. ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. S. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. 08.26 val. (duomenys neskelbtini) jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Skundžiamu 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi esminis šioje byloje kylantis klausimas, ar skundžiamame nutarime nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugpjūčio 2 d. 08.26 val., S. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

8. Iš byloje esančio 2024 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK tyrėjo tarnybinio pranešimo, administracinio nusižengimo protokolo bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 08.26 val. vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę buvo sustabdytas S. A. vairuojamas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotoją patikrinus bekontakčiu alkoholio detektoriumi prietaisas parodė galimą alkoholio vartojimo faktą, buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Bylos duomenys patvirtina, kad S. A. blaivumui nustatyti panaudota techninė priemonė – alkotesteris „Alcotest 6810“, kuria pirmuoju tikrinimu 08.27 val. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui užfiksuotas 0,48 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 08.47 val. užfiksuotas 0,43 promilės neblaivumas. Šie duomenys nurodyti alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale bei neblaivumo nustatymo akte, kuriame S. A. pasirašė su tikrinimo rezultatais sutinkantis. Iš byloje pateikto patikros sertifikato matyti, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, jo patikra atlikta 2024 m. kovo 18 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius S. A. vairuojamą automobilį ir atlikus tikrinimą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, iš karto buvo užfiksuotas neblaivumo požymis, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o neblaivumo laipsnis nustatytas metrologiškai patikrinta ir naudoti tinkama technine priemone alkotesteriu „Alcotest 6810“.

9. Skundu yra ginčijamas alkotesterio duomenų patikimumas ir nurodoma, kad jo rodmenis galėjo suklaidinti tai, jog siekdamas užmaskuoti blogą burnos kvapą, S. A. prieš tikrinimą bekontakčiu detektoriumi, taip pat prieš pirmąjį ir antrąjį tikrinimus alkotesteriu (iš viso tris kartus) į burnos ertmę pasipurškė alkoholio pagrindu (57,5 proc. alkoholio) pagaminto burnos gaiviklio. Vertinant šiuos skundo argumentus, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad nei policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo kamerų įrašuose, nei tarnybiniame pranešime, nei administracinio nusižengimo protokole nėra fiksuoti S. A. paaiškinimai apie tai, kad prieš blaivumo tikrinimą jis į burnos ertmę purškėsi skunde minimą burnos gaiviklį. Priešingai, minėtuose dokumentuose yra fiksuoti S. A. paaiškinimai apie tai, kad alkoholį jis vartojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. vakare. Be to, tokia aplinkybė nebuvo nurodyta ir S. A. atstovo institucijai pateiktame 2024 m. rugsėjo 3 d. prašyme, kuriame, be kita ko, pateikti detalūs paaiškinimai apie tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, nebūtų logiškas ir paaiškinamas asmens elgesys prieš blaivumo patikrinimą, o tuo labiau po neblaivumo požymių nustatymo prieš atliekant tikinimus alkotesteriu, naudoti stipraus alkoholio pagrindu pagamintą burnos gaiviklį ir apie tai neinformuoti tikrinimą atliekančio pareigūno, vėliau neinformuoti tyrimą atliekančios institucijos, o tokią aplinkybę atskleisti tik priėmus jam nepalankų nutarimą. Pažymėtina, kad teismo posėdyje S. A. nurodė, jog yra baigęs biomedicinos mokslus Veterinarijos akademijoje, todėl kritiškai vertintini jo paaiškinimai, kad jis nesuprato naudojantis alkoholio pagrindu pagamintą burnos gaiviklį ir jį naudojo tik norėdamas sudaryti solidesnį įvaizdį prieš pareigūnus. Be to, jeigu tarp pirmojo ir antrojo tikrinimų iš tiesų būtų naudotas didelę alkoholio koncentraciją turintis burnos gaiviklis, nebūtų logiškai paaiškinama, kodėl antrojo tikrinimo rezultatas (0,43 prom.) yra mažesnis už pirmojo tikrinimo rezultatą (0,48 prom.). Galiausiai atsižvelgtina į tai, kad šiuo aspektu S. A. paaiškinimai yra prieštaringi – viena vertus, skunde jis tvirtina sąmoningai nevengęs blaivumo tikrinimo, nes buvo įsitikinęs, jog vairuoja blaivus, kita vertus, jis teigia, kad pamatęs pareigūnus išsigando ir siekdamas užmaskuoti blogą burnos kvapą, į burnos ertmę pasipurškė burnos gaiviklio, tuo tarpu teismo posėdyje apskritai tokį elgesį aiškino tuo, kad norėjo atrodyti solidžiai bendraudamas su pareigūnais. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas skunde nurodytus argumentus apie alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio naudojimą vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintą gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu siekdamas paneigti alkotesterio duomenų patikimumą, S. A. pateikė nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker konsultacinę išvadą, kurioje pateikiamos išvados, jog 2024 m. rugpjūčio 2 d. 08.27 val. ir 08.48 val. alkotesterio parodymai buvo suklaidinti, vairavimo metu S. A. neblaivumas galėjo būti mažiau negu 0,41 promilės. Vertindamas šią konsultacinę išvadą, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad joje visiškai nėra nurodyta jokių motyvų ir argumentų, kuriais remiantis daromos minėtos išvados, o pati konsultacinė išvada parengta iš esmės tik aprašant ekspertui pateiktus duomenis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo suformuluotus klausimus bei pateiktą informaciją. Be to, kaip nurodoma konsultacinėje išvadoje, ją pasirašiusio specialisto kvalifikacija apima gyvų ir mirusių asmenų tyrimus, tačiau išvada yra pateikiama dėl techninės priemonės, t. y. alkotesterio, duomenų vertinimo ir jo rodmenų patikimumo. Teismas įvertina ir tai, kad išvada yra parengta, be kita ko, darant prielaidą, jog prieš tikrinimą alkotesteriu S. A. į burną purškėsi alkoholio pagrindu pagamintą burnos gaiviklį, nors, kaip minėta anksčiau, jokie bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina ir teismas ją vertina tik kaip asmens gynybinę poziciją. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas aptariamą konsultacinę išvadą vertina kritiškai, todėl ja nesiremia kaip įrodymu, paneigiančiu neblaivumo faktą.

11. Teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais tuo aspektu, kad nustatant S. A. neblaivumo laipsnį turėjo būti įvertinta alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ paklaida, kuri pagal patikros sertifikato duomenis sudaro 0,017 prom., todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai nustatytas neblaivumo laipsnis turėtų būti 0,413 prom. Vis dėlto, ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes net ir įvertinus paklaidą, S. A. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją. Tai reiškia, kad šis netikslumas veikos teisinio vertinimo nekeičia ir S. A. atsakomybės nepašalina. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo nutarimo motyvuose yra nurodyti duomenys apie alkotesterio paklaidą, o tai reiškia, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu ši aplinkybė buvo įvertinta tinkamai. Vien tai, kad nutarimo dalyje aprašant nusižengimo esmę neblaivumo laipsnis nebuvo patikslintas pagal paklaidą šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti šį nutarimą neteisėtu.

12. Skunde nurodoma ir tai, kad šiuo atveju kaip patikimesni turėtų būti vertinami S. A. kraujo tyrimo rezultatai, kurie paneigia, jog jis vairavo neblaivus ir patvirtina, kad jo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Be to, skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nesudarė galimybės nuvykti į gydymo įstaiga ir operatyviai atlikti kraujo tyrimą blaivumui nustatyti, o tai leido padaryti tik po to, kai buvo baigti pildyti dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas).

13. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4018/2024(01) matyti, kad S. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta, kraujas tyrimui paimtas 2024 m. rugpjūčio 2 d. 10.15 val. Toks pat kraujo paėmimo laikas nurodytas ir Kretingos ligoninės teismui pateiktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte.

14. Teismas pažymi, kad veikai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti teisiškai reikšminga yra tik vairavimo metu buvusi transporto priemonę vairuojančio asmens būsena. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).

15. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. transporto priemonę vairavo 2024 m. rugpjūčio 2 d. 08.26 val., tuo tarpu kraujas tyrimui atlikti paimtas 2024 m. rugpjūčio 2 d. 10.15 val., t. y. praėjus 1 val. 49 min. po transporto priemonės vairavimo. Vadinasi, specialisto išvada Nr. T-A 4018/2024(01) patvirtina, kad S. A. kraujyje etilo alkoholio nebuvo praėjus beveik 2 valandoms (1 val. 49 min.) po transporto priemonės vairavimo, tačiau negalima daryti išvados, jog etilo alkoholio kraujyje nebuvo ir transporto priemonės vairavimo metu, nes alkoholio kiekis kraujyje mažėja dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių procesų. Kaip minėta anksčiau, S. A. neblaivumo laipsnis iš karto po transporto priemonės vairavimo nustatytas dviem tikrinimais sertifikuotu ir tinkamu naudoti alkotesteriu „Alcotest 6810“, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios techninės priemonės rezultatų patikimumu. Be to, S. A. neneigia, jog 2024 m. rugpjūčio 1 d. vakare jis vartojo alkoholį, teismo posėdyje jis paaiškino apie 22.30 val. baigęs gerti 40 proc. stiprumo alkoholinį gėrimą, kurio iš viso buvo išgėręs apie 200-250 g, todėl anksti ryte nustatytas neblaivumas jam negalėjo būti netikėtas, juolab, kad jis pats tvirtino, jog prieš vairavimą jo turimas asmeninis alkotesteris parodė 0,26 prom. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis daryti įrašai, iš kurių matyti, jog paaiškėjus neblaivumo faktui, bendraudamas su pareigūnu S. A. jam nustatytą neblaivumą aiškina tuo, kad galbūt organizmas nebeskaido alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmojo ir antrojo tikrinimo alkotesteriu duomenys rodo alkoholio kiekio mažėjimo tendenciją, todėl akivaizdu, jog tokia pati neblaivumo laipsnio mažėjimo tendencija išliko ir iki kraujo tyrimo. Įvertinus tai, kad antrojo tikrinimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną ribą, logiška, jog praėjus beveik dviem valandoms asmens neblaivumas jau nebebuvo fiksuojamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad kraujo tyrimo rezultatai paneigia patikros alkotesteriu rezultatus.

16. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad policijos pareigūnai pernelyg ilgai rašė administracinio nusižengimo protokolą ir nepagrįstai nesudarė galimybės S. A. vykti į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimą dar iki dokumentų parengimo.

17. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šioje byloje nenustatyta ANK 608 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, kurioms esant protokolas galėtų būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tai reiškia, kad šiuo atveju nustačius administracinio nusižengimo požymius, S. A. dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo privalomas.

18. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad antrasis S. A. tikrinimas alkotesteriu atliktas 08.47 val., administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis sugeneruotas 09.13 val., o S. A. dokumentai, policijos duomenimis, įteikti apie 09.25 val. Dėl to teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog dokumentai buvo rengiami pernelyg ilgai. Tuo labiau, kad liudytojais teisme apklausti pareigūnai M. S., R. D. patvirtino, kad jiems pradėjus administracinio nusižengimo protokolo rengimą, S. A. savavališkai išvyko į Kretingos ligoninę, todėl pareigūnams teko vykti prie ligoninės ir ten baigti dokumentų rengimą. Tai reiškia, kad šiuo atveju paties S. A. veiksmai taip pat lėmė ilgesnį nusižengimo forminimo procedūros laiką.

19. Trečia, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka su policijos tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kaip minėta anksčiau, antrasis S. A. tikrinimas alkotesteriu atliktas 08.47 val., o administracinio nusižengimo protokolo ir kitų dokumentų pildymas baigtas bei dokumentai S. A. įteikti apie 09.25 val., t. y. praėjus mažiau nei valandai nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu. Administracinio nusižengimo protokolas S. A. įteiktas Kretingos ligoninės kieme, o tai reiškia, kad jam nebereikėjo papildomo laiko nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Vis dėlto, kraujas tyrimui atlikti paimtas tik praėjus dar beveik valandai, t. y. 10.15 val. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog kraujas paimtas tik 10.15 val. šiuo atveju nėra niekaip susijusi su policijos pareigūnų veiksmais, nes policijos pareigūnai neturi nei teisės, nei pareigos užtikrinti savo noru atvykusio asmens priėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje ir operatyvaus kraujo tyrimo atlikimo. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pažeista ar nepagrįstai vilkinama administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra, taip pat nebuvo pažeista S. A. teisė per vieną valandą nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Byloje surinktų duomenų visuma teismui nekelia abejonių, kad nutarime nurodytu laiku S. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11109-2024 nepakeistą ir S. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.