- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- AN2-14-491/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00027-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko Arnoldo Glodenio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu J. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 23 d. 16.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.1 punktą.
2. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas patenkino J. B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą – panaikino Institucijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir J. B. nutraukė administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teiseną. Teismas nurodė, kad byloje esantys prieštaringi įrodymai ir nepašalintos abejonės turi būti vertinamos J. B. naudai. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nebuvo įrodyta, jog J. B. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, t. y. pažeidė KET 140.1 punktą, taip padarydamas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas A. Glodenis prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
3.1. Sutiktina su apylinkės teismu, kad vadovautis administracinio nusižengimo protokole J. B. įrašytu paaiškinimu negalima, nes policijos pareigūnas nurodė, ką jam įrašyti šiame protokole. Tačiau J. B. versija, kad jo lenkiamas automobilis pasitraukė į šalikelę taip, kad jis šį automobilį apvažiavo neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, atsirado tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Taigi, J. B. paaiškinimai negali būti pripažįstami nuosekliais ir patikimais. Šių jo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Iš vaizdo įrašų matyti, kad J. B. policijos pareigūnams pripažino lenkęs kitą automobilį, jų klausė, kur reikės sumokėti baudą, kaip susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
3.2. J. B. versiją, kad jį praleido priekyje, ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis pasitraukdamas į šalikelę, paneigia įvykio vietos schema. Iš jos matyti, kad toje kelio atkarpoje bendras važiuojamosios dalies plotis yra 6,80 m, o J. B. važiavimo krypties eismo juostos plotis yra 3,30 m, kelkraščio plotis – 1,60 m. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, toje vietoje kelkraštis yra padengtas žvyruota danga. Esant tokiam kelkraščiui ir asfaltuotos važiuojamosios dalies vienos eismo juostos pločiams, judant užmiestyje leistinais greičiais dviem automobiliams, didesniu greičiu apvažiuoti transporto priemonę neįvažiuojat į priešpriešinio eismo juostą nėra realios galimybės. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad policijos pareigūnams sustabdžius J. B. automobilį ir jam stovint kelkraštyje, kiti ta pačia kryptimi važiavę vairuotojai J. B. automobilį apvažinėjo įvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą (tai matyti iš vaizdo įrašų).
3.3. Teismas nepagrįstai liudytojo policijos pareigūno J. B. parodymus ir policijos pareigūno M. Č. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad jie matė, kaip sankryžoje J. B. vairuojamas automobilis lenkė kitą automobilį, pripažino nepatikimais įrodymais. Sutiktina su teismu, kad vien iš vaizdo įrašų nėra galimybės nustatyti, kur J. B. pradėjo lenkti kitą automobilį, ar jis kirto ištisinę ženklinimo liniją bei ar šis lenkimas dar vyko sankryžoje. Tačiau šiuo atveju svarbu yra nustatyti tai, ar J. B., baigdamas lenkimą, spėjo ar nespėjo grįžti į savo važiuojamosios krypties eismo juostą iki sankryžos. Policijos pareigūnai M. Č. ir J. B. vienodai nurodė, jog matė, kad J. B., lenkdamas kitą automobilį, sankryžoje važiavo priešpriešinio eismo juosta ir į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžo jau už sankryžos. Policijos pareigūnams sankryžos neužstojo jokie objektai, buvo šviesu, geras matomumas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes. Vykdydami eismo priežiūrą, policijos pareigūnai pasirinko sustojimo vietą bei sukoncentravo dėmesį būtent sankryžos, kurioje ir buvo nustatytas J. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas, stebėjimui. Natūralu, kad pareigūnų matomumo zona yra žymiai platesnė nei gali užfiksuoti tarnybiniame automobilyje įrengta stacionari vaizdo stebėjimo kamera. Taigi, vaizdo įrašai nepaneigia policijos pareigūnų nurodytų įvykio aplinkybių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. B. atstovas advokatas I. Ruželė prašo: šio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą; išieškoti J. B. jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodoma:
4.1. J. B. niekada neneigė, kad aplenkė lėčiau už jį važiavusį automobilį. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis kitą automobilį aplenkė išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Atlikti tyrimo veiksmus bei surinkti visus reikšmingus duomenis yra institucijos pareiga. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta kruopščiai, nes bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Institucijos atstovas teikė papildomus duomenis. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad J. B. išsamius paaiškinimus turėjo teikti tik administracinio nusižengimo tyrimo metu.
4.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad J. B. policijos pareigūnams pripažino, jog lenkė kitą automobilį pažeisdamas KET reikalavimus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad J. B. neneigė lenkęs kitą automobilį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis pripažino tai daręs pažeisdamas KET reikalavimus. Tai, kad bendraudamas su policijos pareigūnais, J. B. elgėsi ramiai ir pastabų neturėjo, dar nesudaro pagrindo teigti, kad jis sutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu.
4.3. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, esant važiuojamosios kelio juostos ir kelkraščio bendram 4,90 m pločiui, dvi transporto priemonės, kurių bendras plotis – 3,60 m (kaip nurodė Institucijos atstovas apylinkės teismo posėdyje), gali prasilenkti judėdamos toje pačioje eismo juostoje ir šalia jos esančiame kelkraštyje. Tai, kad sustabdžius J. B. kiti vairuotojai jį aplenkė išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą, šios versijos nepaneigia.
4.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų M. Č. ir J. B. nurodytomis aplinkybėmis. Iš vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai didžiosios dalies kelio atkarpos, kur J. B. aplenkė kitą automobilį, negalėjo matyti, nes ją užstojo inžinieriniai įrenginiai, vešli augmenija. Dėl to teismas pagrįstai suabejojo pareigūnų paaiškinimais dėl jų galimybės matyti lenkimą. Policijos pareigūnai buvo pakankamai toli nutolę nuo sankryžos, todėl jie niekaip negalėjo matyti pagrindinio kelio ženklinimų, ištisinės linijos, skiriančios priešpriešinio eismo juostas.
4.5. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad policijos pareigūnai galėjo matyti daugiau aplinkybių, negu buvo užfiksuota tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo įrašai negali būti vertinami kaip menkesnę įrodomąją vertę turintis šaltinis, negu policijos pareigūnų paaiškinimai. Nagrinėjamas įvykis vyko per labai trumpą laiką, pareigūnai jį stebėjo tik momentiškai, tarnybiniame automobilyje vaizdo stebėjimo kamera buvo sumontuota aukščiau, negu pareigūnų akių lygyje. Tai sudaro pagrindą byloje esančius vaizdo įrašus vertinti kaip objektyvesnius įrodymus, negu policijos pareigūnų paaiškinimai.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina J. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija reikalavimą panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) policijos pareigūno M. Č. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei liudytojo policijos pareigūno J. B. parodymai patvirtina, kad J. B. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį; 2) J. B. versiją, jog jo lenkiamas automobilis pasitraukė į šalikelę taip, kad jis šį automobilį galėjo apvažiuoti neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, pateikė tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme; 3) šią jo versiją paneigia įvykio vietos schema, pagal kurią taip apvažiuoti kitą automobilį jis neturėjo sąlygų ir galimybių; 4) jis pats pirminės administracinio nusižengimo tyrimo stadijos metu pripažino KET 140.1 punkto pažeidimą, dėl to gailėjosi.
7. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, J. B. važiavo priešpriešinio eismo juosta, t. y. sankryžoje lenkė kitą automobilį, taip pažeisdamas KET 140.1 punktą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad patikimų ir abejonių nekeliančių objektyvių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl J. B. kito automobilio lenkimo (važiavimo priešpriešinio eismo juosta) minėtoje sankryžoje, byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje esantys vaizdo įrašai savaime tokios išvados daryti neleidžia, nes pats lenkimas šiuose įrašuose nebuvo užfiksuotas, kas galėtų paneigti ar patvirtinti J. B. iškeltas versijas ar policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes. Teismo įsitikinimu, tokios išvados daryti neleidžia ir kiti bylos įrodymai – įvykio vietos schema, J. B. pirminiai paaiškinimai raštu administracinio nusižengimo protokole.
8. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Apylinkės teismas, nutraukdamas J. B. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl liudytojo policijos pareigūno J. B. parodymai ir policijos pareigūno M. Č. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei kiti bylos įrodymai neleidžia patikimai pagrįsti faktą, kad J. B. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, tuo pažeidė KET 140.1 punktą. Pritardamas pakankamai išsamiems skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvams, apygardos teismas atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET 140.1 punkte, kurio pažeidimas inkriminuojamas J. B., nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taigi, lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
11. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad J. B. inkriminuojamo KET 140.1 punkto pažeidimą, visų pirma, patvirtintų faktas, jog jis sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, važiavo priešpriešinio eismo juosta. Tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiai aplinkybei neginčijamai nustatyti vien policijos pareigūnų paaiškinimų ir jų parodymų šiuo atveju nepakanka. Tai teisingai apylinkės teismas nurodė ir skundžiamame nutarime. Policijos pareigūnas M. Č. tarnybiniame pranešime nurodė, kad sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame šalutiniame kelyje, matė, kaip pagrindiniame kelyje, prieš sankryžą, J. B. vairuojamas automobilis „BMW“ pradėjo lenkti kitą automobilį; aiškiai matė, kad automobilis „BMW“ lenkdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžo už sankryžos. Taigi, pagal policijos pareigūno M. Č. nurodytas aplinkybes J. B. vairuojamas automobilis per sankryžą važiavo priešpriešinio eismo juosta. Tai patvirtino ir apylinkės teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. B.. Jis parodė, kad J. B., lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sankryžą kirto važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, o į savo eismo juostą grįžo už sankryžos. Taip pat liudytojas tikino, jog J. B. lenkimą matė, tam jokių kliūčių nebuvo. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, kad nors šių abiejų įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės sutampa, tačiau jų nepatvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Apygardos teismas su tokia išvada visiškai sutinka. Visų pirma, vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio patvirtina, kad policijos pareigūnai sankryžą stebėjo taip, kad lenkimo metu jų tarnybinis automobilis stovėjo šalutiniame kelyje ir gerokai atokiau nuo sankryžos. Tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera fiksavo sankryžą iš aukščiau, negu policijos pareigūnai galėjo ją stebėti sėdėdami automobilio priekyje. Iš vaizdo įrašo negalima suprasti nei kokia eismo juosta per sankryžą važiavo J. B. vairuojamas automobilis, nei kokia juosta iš paskos jo važiavo raudonos spalvos automobilis. Antra, prisimenant, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą bei po to grįžtant į savo eismo juostą, policijos pareigūnų paaiškinimų ir parodymų, kad jie matė J. B. atliktą raudonos spalvos automobilio lenkimą ir kad jiems tai matyti niekas netrukdė, nepatvirtina vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnams vaizdą iš dešinės pusės, iš kurios važiavo raudonos spalvos automobilis ir paskui jį J. B. vairuojamas automobilis, užstojo vešlūs krūmai, medžiai, žolė, elektros pastotė ir stulpai. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaizdo įrašo 40 sek. matyti link raudonos spalvos automobilio artėjantis J. B. vairuojamas automobilis, po to vaizdą važiuojamojoje dalyje užstoja minėti objektai (vešli augmenija, elektros stulpai, pastotė) ir tik 44 sek. sankryžoje pasimato iš pradžių J. B. vairuojamas automobilis, o po to – raudonos spalvos automobilis. Taigi, kaip pagrindiniame kelyje J. B. aplenkė raudonos spalvos automobilį, policijos pareigūnai dorai nematė. Tai nėra užfiksuota ir vaizdo įraše. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad jie aiškiai matė, kaip J. B. automobilis aplenkė kitą raudonos spalvos automobilį bei kaip per sankryžą J. B. automobilis važiavo priešpriešinio eismo juosta, vertina kaip jų sąžiningą suvokimo klaidą, nes jie aiškiai matyti patį lenkimą bei sankryžą neturėjo sąlygų ir galimybių, ką patvirtina vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės.
12. Policijos pareigūnai, patruliuodami žymėtu tarnybiniu automobiliu ir siekdami užtikrinti eismo saugumą, ne tik patys turi būti matomi eismo dalyviams, bet ir patys matyti eismo dalyvių veiksmus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą. Šiuo gi atveju policijos pareigūnai, negana to, kad buvo susikoncentravę tik į pačią sankryžą, bet ir pakankamai toli nuo jos stovėjo, vaizdą iš dešinės pusės jiems užstojo įvairūs minėti objektai, didžiosios dalies eismo dalyvių, tarp jų – ir J. B., veiksmų jie negalėjo matyti. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismui, kad vien policijos pareigūnų subjektyvaus manymo, kad J. B., lenkdamas raudonos spalvos automobilį, nespėjo iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, sugrįžti į savo eismo juostą, ko nepatvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, negalima grįsti J. B. kaltės ir jam taikyti pakankamai griežtą administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
13. Kitos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, apelianto nuomone, pagrindžiančios J. B. kaltę, yra tai, kad jis iš pradžių (jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams) neneigė, jog sankryžoje lenkė kitą automobilį, bei tai, kad jis savo parodymuose nebuvo nuoseklus ir kėlė įvairias versijas. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas šiuos apelianto argumentus išsamiai aptarė bei motyvuotai nurodė, kad jie taip pat nėra pakankami J. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Visų pirma, administracinio nusižengimo protokole yra J. B. ranka įrašytas paaiškinimas, kad jis per sankryžą lenkė kitą automobilį ir dėl to gailisi. Apylinkės teismo posėdyje J. B. parodė, kad administracinio nusižengimo protokole jis savo ranka įrašė tai, ką jam policijos pareigūnas padiktavo; kai jį policijos pareigūnai sustabdė, jis išsigando, sutriko, tačiau pažeidimo nepripažino. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamame nutarime, tokie J. B. parodymai nebuvo paneigti. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad J. B. administracinio nusižengimo protokole paaiškinimą įrašė tokį, kokį jam policijos pareigūnas padiktavo. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad negalima laikyti, jog toks J. B. paaiškinimas, nors ir jo paties parašytas, atitinka jo tikrąją valią. Kitas apeliaciniame skunde aptariamas J. B. elgesys iš karto po to, kai jį policijos pareigūnai sustabdė, t. y. klausinėjimas apie baudos sumokėjimą, teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimą, taip pat savaime neįrodo, jog jis pripažino pažeidęs KET 140.1 punktą. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad J. B. yra jauno amžiaus, anksčiau su tokia situacija niekuomet nebuvo susidūręs. Taigi, policijos pareigūnų klausinėjimas apie baudos sumokėjimą ir specialiosios teisės susigrąžinimą yra normalus informaciją norinčio gauti asmens elgesys. Be viso to, sutiktina su apylinkės teismu, jog vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina, kad J. B. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams aiškiai pripažino kitą automobilį aplenkęs sankryžoje. Tuo labiau, kad iš vaizdo įrašų galima spręsti, jog J. B. kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ nematė. Tą jis patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje. Taigi, J. B. rašytinis paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole savaime nėra jo kaltę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį įrodanti aplinkybė, ką pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamame nutarime.
14. Antra, vien tai, kad J. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu iškėlė versiją, jog jis raudonos spalvos automobilį apvažiavo neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, taip pat nėra jo kaltę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrindžianti aplinkybė. Versijų kėlimas yra viena iš teisės gintis nuo pareikšto administracinio kaltinimo įgyvendinimo formų. Tokių versijų nebūtų, jei neabejotini būtų byloje surinkti įrodymai. Institucija turi pareigą surinkti duomenis įvairioms iškeltoms versijoms patikrinti (jas paneigti arba patvirtinti). Šiuo gi atveju bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu J. B. iškėlus aptariamą versiją, Institucija ėmėsi veiksmų šiai jo versijai patikrinti, t. y. teismui pateikė įvykio vietos schemą. Apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme, Institucija laikosi pozicijos, kad ši įvykio vietos schema paneigia J. B. versiją. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas šiuos Institucijos argumentus taip pat išsamiai aptarė bei motyvuotai atmetė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų nematyti, kaip J. B. vairuojamas automobilis apvažiavo raudonos spalvos automobilį, kadangi šį vaizdą užstojo vešli augmenija, elektros pastotė ir stulpai. Iš įvykio vietos schemos matyti, kad važiuojamosios kelio juostos ir kelkraščio bendras plotas – 4,90 m, t. y. pakankamas prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams. Taigi, J. B. versijos byloje surinkti įrodymai nepaneigia. Vien tai, kad, anot apelianto, lenkiamo automobilio vairuotojai paprastai taip nesielgia, t. y. nesitraukia į žvyruotą kelkraštį, kad praleistų juos lenkiantį automobilį, taip pat savaime neįrodo J. B. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo. Spėliojimais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti grindžiama. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos schemos, iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kelias buvo paženklintas brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija. Taigi, toje kelio atkarpoje iki sankryžos J. B. galėjo aplenkti raudonos spalvos automobilį ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Ar J. B. spėjo ar nespėjo apvažiuoti lenkiamą raudonos spalvos automobilį iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y. ar sankryžoje važiavo priešpriešinio eismo juosta ir į savo eismo juostą grįžo tik už sankryžos, iš bylos nėra aišku. Tokiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Šioje byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, J. B. veikoje nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas pagrįstai jam nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo nutarimo motyvų ir nesudaro pagrindo jo naikinti.
15. Atsiliepimu prašoma iš Institucijos išieškoti J. B. 400 Eur išlaidas, kurias jis patyrė už advokato I. Ruželės pagalbą surašant atsiliepimą. Šias J. B. patirtas išlaidas patvirtina advokato I. Ruželės kontoros išduotas 2023 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas.
16. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to šio asmens turėtos išlaidos surašant atsiliepimą taip pat turi būti apmokėtos.
18. Šioje byloje J. B. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinį skundą sunkinančiais pagrindais padavė tik Institucijos atstovas, dėl to J. B. buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Šia nutartimi Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsiliepimas į šį skundą yra pakankamai išsamus, motyvuotas ir informatyvus, jame pasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad prašoma J. B. išieškoti 400 Eur patirtų išlaidų suma advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįsta, nėra aiškiai per didelė ar aiškiai neteisinga. Mažinti šią sumą apygardos teismas pagrindo nenustatė. Taigi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo J. B. tenkinamas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punktą, už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Taigi, šiuo atveju J. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 2 d. nutarimą J. B. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Arnoldo Glodenio apeliacinio skundo netenkinti.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato išieškoti J. B. 400 Eur (keturis šimtus eurų) jo patirtų išlaidų advokato Irmanto Ruželės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.