Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarimas

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Kęstučiui Vaitaičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-4915-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. 22169072976 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-4915-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. 22169072976 (toliau – Nutarimas) J. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2022 m. gegužės 23 d., 16.15 val., Rokiškio r. sav., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 18,30 km, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Irmantas Ruželė teismo posėdyje palaikė skundą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad byloje esančiame vaizdo įraše kelias matosi labai fragmentiškai, o J. B. lenkimo manevrą galėjo atlikti, ir neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, o tada KET pažeidimo nebūtų. Tuo tarpu tarnybiniame automobilyje sėdėję policijos pareigūnai negalėjo matyti lenkimo manevro, kadangi jie stovi pakankamai toli nuo pagrindinio kelio ir jie patys sėdi automobilyje žemiau nei yra kelio ženklinimas. Be to, iš internetinės svetainės „google Maps“ duomenų matyti, kad į kairę pusę prieš pat ženklą Nr. 110 yra ir kitas nusukimas į kairę, kuris taip pat yra klaidinantis. Taip pat iš įvykio eismo vietos schemos matyti, kad ženklas Nr. 110 stovi kelis kartus arčiau nei nurodyta Nutarime, o vienos eismo uostos kelio plotis kartu su kelkraščiu yra pakankamas aplenki kitą automobilį, jei šis pasitraukia į šalikelę, todėl galimas lenkimas, ir neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Be to, teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno nurodytos aplinkybės yra netikslios ir jis nemažai aplinkybių neprisimena.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. teismo posėdyje nurodė, kad kelio ženklo Nr. 110 nematė. Jo lenkiamas automobilis važiavo lėčiau ir jis lenkimo metu pasitraukė į šalikelę, o jo (J. B.) valdomas automobilis tilpo savo eismo juostoje. O pravažiavus minimą sankryžą už 2-3 km pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam padiktavo, ką rašyti ir jis pasirašė protokole, tačiau jis neprisipažino, padaręs nusižengimą. Taip pasielgė, kadangi jis buvo išsigandęs, nežinojo, ką daryti, todėl parašė tai, ką diktavo pareigūnai. Stovinčio policijos pareigūnų automobilio nematė.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. dirbo su Mantu Čereška kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys. Jų tarnybinis automobilis stovėjo šalutiniame kelyje, važiuojant į dešinę pusę link Daugpilio. Pamatė, kaip iš dešinės pusės nuo Daugpilio prieš sankryžą priešpriešine eismo juosta „BMW“ automobilis lenkė kitą automobilį, o sankryžą kirto, važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Į dešinę kelio pusę grįžo jau už sankryžos. Patį lenkimo manevrą matė, kliūčių jį matyti nebuvo. „BMW“ automobilio greičio nematavo, bet jį pasivijo ne iš karto. Sustabdžius, kaip vėliau paaiškėjo, J. B. automobilį, prie jo nuėjo jo kolega Mantas Čereška. Stabdė todėl, kad lenkė priešpriešinėje eismo juostoje. Kokiu atstumo jų automobilis stovėjo netoli nuo pagrindinio kelio, tikslaus atstumo neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nagrinėjamu atveju J. B. Nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, tuo pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad kelio ženklas Nr. 110 yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris įspėja apie būsimą pavojingą kelio ruožą (šiuo atveju sankryžą su šalutiniu keliu iš kairės), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, t. y. sankryžoje galioja KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti.

Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga ir išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad pareigūnas, priėmęs Nutarimą, iš esmės rėmėsi šiais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto Manto Čereškos 2022 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu ir jo surašytu administracinio nusižengimo protokolu, į bylą pateiktais vaizdo įrašais (failai „2022-0523-173103“, „P1527-(duomenys neskelbtini)sankryza“, 2022-0523-173103), paties J. B. administracinio nusižengimo protokole sutašytu paaiškinimu. Nors Nutarimą priėmusio pareigūno vertinimu, šių duomenų pakanka J. B. kaltei pagrįsti, tačiau teismas nesutinka su tokiu duomenų vertinimu ir Nutarimu priimtu galutiniu sprendimu dėl šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nenustatyta surinktų įrodymų visuma, nebejotinai pagrindžianti J. B. galimą kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo.

Vieni objektyviausių, informatyviausių ir išsamiausių bylos įrodymų – byloje esantys vaizdo įrašai (failai „2022-0523-173103“, „P1527-(duomenys neskelbtini)sankryza“, 2022-0523-173103), o reikšmingas įrodymas nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti – byloje esantis vaizdo įrašas „P1527-LT0771-sankryža“, kurį peržiūrėjus teismo posėdyje, matyti, kad policijos pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje šalutiniame kelyje šalia pagrindinio kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys. Vaizdo kamera, kaip matyti iš kitų vaizdo įrašų, yra įrengta viršutinėje priekinio lango dalyje, ties galinio vaizdo veidrodėliu. Iš dešinės pusės kelią policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui užstoja įvairūs objektai: elektros stulpai, elektros pastotė, įvairi augmenija – medžiai, krūmai. Vaizdo įrašo 00:39 sek. matyti, kaip dešinėje pusėje tolumoje pasirodo raudonas automobilis, vaizdo įrašo 00:40 sek. matyti link raudono automobilio artėjantis pilkos spalvos automobilis, vaizdo įrašo 00:44 sek. sankryžoje matyti pilkos spalvos automobilis, už sekundės vaizdo įraše sankryžą pravažiuoja raudonos spalvos automobilis. Taigi, byloje esančiame vaizdo įraše „P1527-LT0771-sankryža“ neužfiksuotas J. B. atliktas lenkimo manevras, kuomet pilkos spalvos automobilis prasilenkia su raudonos spalvos automobiliu, kadangi tai objektyviai užstoja prieš tai minėti objektai. Kitas šiame vaizdo įraše užfiksuotas momentas – kaip J. B. valdomas automobilis pravažiuoja minimą kelių sankirtą, tačiau kelio ženklinimo nematyti, kadangi policijos pareigūnų tarnybinio automobilio buvimo vieta yra žemiau nei pagrindinis kelias. Vien remiantis šiuo vaizdo įrašu, kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl Nutarime nurodytos aplinkybės, kad sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, J. B. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, bet ir dėl Institucijos atstovo teiginio, kad J. B. važiavo priešingo eismo juosta per sankryžą. Teismas šį vaizdo įrašą priima, kaip reikšmingą bylos įrodymą, nors skunde prašoma nelaikyti jį įrodymu, nes jis galimai gautas neleistinu būdu, t. y. pareigūnai užfiksavo tuos duomenis, atokiai pasislėpę nuo kitų transporto dalyvių. Teismas kreipia dėmesį į patį vaido įrašą „P1527-(duomenys neskelbtini)sankryza“, iš kurio matyti, kaip policijos tarnybinis automobilis stovi šalutiniame kelyje, kuris aiškiai pažymėtas kelio ženklinimu, ir nors iš dešinės pusės policijos tarnybinis automobilis yra sunkiau pastebimas kitų eismo dalyvių, tačiau iš kairės pusės judantiems eismo dalyviams policijos tarnybinio automobilis yra puikiai pastebimas, todėl teiginiai apie pasislėpusius patruliuojančius policijos pareigūnus nepagrįsti. Taip pat šiuo klausimu sutiktina ir su Institucijos atsiliepime išdėstyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad policijos pareigūnai, pastebėję daromą administracinį nusižengimą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui, sulaikyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Tokį policijos patrulių veikimo modelį numato ir Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (aktuali redakcija nuo 2022 m. balandžio 9 d.) (toliau – Aprašo) nuostatai, numatantys, kad sektoriuje dirbantys policijos pajėgų vienetų pareigūnai privalo, be kita ko, aktyviai stebėti aplinką; įtarę, kad daroma nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, ar pastebėję, kad būtina neatidėliotina pagalba, – nutraukti pastebėtą daromą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą ar suteikti neatidėliotiną pagalbą. Kilus įtarimui, kad asmenys elgsis neleistinai, priešingai visuomenės ar jos narių interesams, privalo įspėti juos dėl atsakomybės už teisės aktų reikalavimų pažeidimus (Aprašo 16.1 punktas).

Tuo tarpu kiti byloje esantys tiesioginiai įrodymai – policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, t. y. teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. B. nurodė, kad matė, kaip J. B., lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžą kirto, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, o į dešinę kelio pusę grįžo jau už sankryžos. Taip pat liudytojas teismui patvirtino, kad patį lenkimo manevrą matė ir kliūčių jį matyti nebuvo. Daugiau konkrečių aplinkybių dėl aptariamo įvykio liudytojas nenurodė. Tokias pats iš esmės aplinkybes nurodė ir kitas policijos pareigūnas Mantas Čereška pateiktame tarnybiniame pranešime, t. y. jiems stovint šalutiniame kelyje pastebėjo, kaip automobilis „BMW“ prieš sankryžą pradėjo lenkti kitą lėčiau važiavusį automobilį. Aiškiai buvo matoma, kad jis lenkdamas išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, į savo juostą grįžo už sankryžos. Nors abiejų šių tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės yra iš esmės sutampančios, tačiau, teismo vertinimu, tokios šių liudytojų nurodytos aplinkybės yra neišsamios, grindžiamos labiau subjektyviu vertinimu ir net prieštarauja kitam objektyvesniam ir išsamesniam bylos įrodymui – prieš tai aptartam vaizdo įrašui „P1527-LT0771-sankryža“, iš kurio matyti, kad dėl objektyvių priežasčių ne tik nesimatė paties J. B. atlikto lenkimo manevro iki aptariamos sankryžos, bet ir to, ar jis važiavo priepriešinio eismo juosta per pačią sankryžą. Taigi, teismas šių liudytojų nurodytas aplinkybes vertintina kritiškai ir mano, kad vadovautis vien šiais policijos pareigūnų teiginiais ir jais grįsti Nutarime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes negalima.

Taip pat teismas vertina į bylą pateiktą 2022 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos schemą (b. l. 44), iš kurios matyti, kad pagrindiniame kelyje nuo Daugpilio link Rokiškio 72 m atstumu nuo sankryžos su šalutiniu keliu link Rudelių kaimo stovi kelio ženklas Nr. 110. Nuo šio kelio ženklo iki sankryžos kelias pažymėtas tokiu būdu: 22 m brūkšninė linija, 22 m ištisinė linija, 12 m brūkšninė linija sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės, 24 m ištisinė linija. Kelio plotis dešinėje pusėje 3,30 m, kairėje pusėje - 3,50 m, kelkraščio plotis dešinėje pusėje – 1,60 m. Teismo vertinimu, šis byloje esantis įrodymas tik sustiprina abejones dėl pateiktame skunde nurodytų ir J. B. atstovo teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių dėl šio asmens atlikto lenkimo manevro eigos ir trajektorijos teisingumo, t. y. dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės pašalinti abejonių, ar J. B. atliktas lenkimo manevras galėjo būti baigtas iki prasidedant ištisinės linijos žymėjimui, ar kitas lenkiamas automobilis buvo pasitraukęs į šalikelę, siekiant praleisti J. B. valdomą automobilį, tokiu būdu iš viso jam neišvažiuojant į priešingo eismo uostą. Šios aplinkybės būtent ir rodytų J. B. atlikto lenkimo manevro teisėtumą, tačiau, kaip jau minėta, jų patikrinti objektyviai nėra galimybės. Juolab šių abejonių nepašalina Institucijos atstovo subjektyvūs vertinimai apie tokio lenkimo manevro, lenkiam automobiliui pasitraukus į šalikelę, nesaugumą ar labai didelį J. B. valdomo automobilio greitį, dėl ko neįmanoma grįžti į savo važiavimo juostą, kai byloje nėra objektyvių duomenų apie šio asmens atlikto lenkimo manevro eigą ir trajektoriją.

Priimant Nutarimą taip pat remtasi tuo, kad J. B. neginčijo, padaręs administracinį nusižengimą, ir tai patvirtino savo ranka rašytame paaiškinime. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą „2022-0523-173103“, įrašo 00:45 sek. matyti, kaip policijos pareigūnas Mantas Čereška stovi prie J. B. vairuoto automobilio ir sako, kad kelyje yra trikampis ženklas ir sankryža, o J. B. atsako „...kad turėtų būti“. Po to, pareigūnas sako, kad jis šioje sankryžoje lenkė mašiną ir paklausia, ar sutinka. J. B. aiškaus atsakymo į šį klausimą vaizdo įraše negirdėti. Peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą „2022-0523-173103“, įrašo 00:40 sek. matyti, kad policijos pareigūnas diktuoja J. B., ką reikia rašyti :„..Juozapai parašyk čionai, kad kelyje lenkiau kitą automobilį, kuris važiavo lėčiau...“. Byloje esančiame 2022 m. gegužės 23 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 50-ANR_P_3623-2022 skiltyje „Asmens paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, yra J. B. ranka rašytas paaiškinimas „lenkiau automobilį kuris važiavo lėčiau per sankryžą, dėl pažeidimo gailiuosi“. Teismo posėdžio metu J. B. neginčijo, kad protokole pasirašė, paaiškino, kad jis sustabdytas išsigando, todėl parašė tai, ką diktavo pareigūnai, tačiau pažeidimo nepripažino. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. yra jauno amžiaus, o jo vairavimo patirtis nėra ilga, ankščiau administracine tvarka jis nėra baustas. Visi šie duomenys pagrindžia, kad J. B. rašytinis prisipažinimas administracinio nusižengimo protokole neišreiškia tikrosios jo valios, ką patvirtina ir jo paaiškinimai teismo posėdyje. Juolab vien šio asmens prisipažinimas, pasirašant protokole, nesant kitų objektyvių jo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių duomenų, nebūtų pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju jį nubausti už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Įvertinus aukščiau byloje surinktus įrodymus, visgi darytina išvada, kad byloje surinkti ir prieš tai aptarti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vieną nuoseklią grandinę, neleidžia daryti neginčytinos išvados dėl J. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo turiniu bei atsižvelgus į pažeidėjui suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju institucija, surašiusi Nutarimą, privalėjo įrodyti, kad J. B. lenkdamas kitą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iš prieš tai aptartų duomenų, šiuo konkrečiu atveju nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei pažeidėjo skundą nagrinėjant teisme, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, jog J. B. Nutarime nurodytoje vietoje ir laiku, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismo įsitikinimu, byloje esant prieštaringiems duomenims ir liekant nepašalintoms abejonėms, J. B. objektyviai negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje.

Esant nurodytiems argumentams, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs Nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje ir įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo nubausti J. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl Nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena šio asmens atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-4915-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.