Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-166-856/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-08
Bylos Nr.: e2A-166-856/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02229-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė, Aleksandras Rusakas
Atsakovas: E. S.
Ieškovas: S. K.

Kategorijos

2.1.5.1.2.6Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-166-856/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02229-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.1.18.1.1.; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Aleksandro Rusako, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-401-948/2024 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą E. S. savo lėšomis per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės S. K. žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nutiestą (sumontuotą) vandentiekio vamzdį bei atstatyti iškasinėtos šio žemės sklypo dalies būklę į tą, kuri buvo prieš atliekant kasinėjimo darbus (išlyginti iškasinėtą vietą, užsėti ją veja).

2. Ieškovė nurodė, jog 2023-06-16 kartu su savo vyru R. K. nuvyko į jiems priklausančią sodybą adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kur pamatė, kad jų Sklype yra atlikti kasinėjimo darbai, matyti jau užkastas griovys. Apie šiuos Sklype vykusius kasinėjimus prieš tai nei ji, nei jos sutuoktinis nieko nežinojo, jų niekas neatsiklausė, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad žemės Sklype kasinėjo atsakovas. Tą pačią dieną į ieškovės namus atvyko atsakovas, kuris bendravo su jos vyru R. K.. Po pokalbio R. K. jai paaiškino, kad atsakovas Sklype palei tvorą įkasė vandentiekio vamzdį. Dėl šio įvykio Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK buvo pradėtas tyrimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, kuris baigtas atsakovo atžvilgiu surašant 2023-07-04 administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Atsakovas su administracinio nusižengimo padarymo faktu sutiko tiek įvykdydamas minėtame protokole įrašytą administracinį nurodymą, tiek šiame protokole parašydamas „Sutinku“. Nors atsakovas ir yra įvykdęs administracinį nurodymą, tačiau jos teisės išlieka pažeistos, kadangi atsakovo Sklype sumontuotas vandentiekio vamzdis tebėra. Jokio atsakovo nurodomo leidimo jam niekada nedavė, tarp atsakovo ir jos sutuoktinio niekada nebuvo susitarimo, kad savavališkai atsakovo nutiestas vandentiekio vamzdis Sklype gali likti mainais už suremontuotą tvorą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovą E. S. savo lėšomis per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės S. K. žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nutiestą (sumontuotą) vandentiekio vamzdį bei atstatyti iškasinėtos šio žemės sklypo dalies būklę į tą, kuri buvo prieš atliekant kasinėjimo darbus (išlyginti iškasinėtą vietą, užsėti ją veja); priteisė iš atsakovo E. S. ieškovės S. K. naudai jos patirtas 659,47 Eur (duomenys neskelbtini) dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo E. S. 30,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

4. Teismas iš į bylą pateikto E. S. 2023-06-29 apklausos protokolo administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad jis nurodo, jog po 4-5 dienų po griovio iškasimo nuvyko pas S. K. vyrą R., su kuriuo pašnekėjo apie iškastą griovį, su juo sutarė, R. K. jam pretenzijų neturėjo. Tuo tarpu R. K., 2023-06-30 apklaustas Šiaulių AVPK tyrėjos, nurodė, kad tą pačią dieną kai apie iškastą griovį pranešė policijai, į jų namus atvyko E. S., kuriam pasakė, jog nepageidauja, kad vamzdis būtų įkastas jų sodyboje. S. K., 2023-06-30 apklausta Šiaulių AVPK tyrėjos, nurodė, kad tą pačią dieną kai parašė policijai pareiškimą, į jos namus atvyko E. S., kuris bendravo su jos vyru. Nurodė, kad nepageidauja, jog jų žemės sklype įkastu vamzdžiu tekėtų vanduo. Taigi, ieškovė nuo pat pradžių teigė, jog nepageidauja, kad jos žemės sklype liktų įkastas vamzdis.

5. Teismas iš į bylą pateiktų tvoros fotonuotraukų nustatė, kad tvora, juosianti ieškovės sodybą, yra sena, tinklinė. Ieškovės tvoros dalis, besiribojanti su atsakovo sklypu, stovi apytiesiai, apžėlusi žole, o tvoros dalis, nesiribojanti su atsakovo sklypu, išlinkusi, išgriuvinėjusi. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų 2023-06-30 darytų fotonuotraukų matyti, kad tvora, skirianti šalių sklypus, kažkiek patvarkyta, patiesinta, žemė palei tvorą šviežiai sukasta. Teismas pripažino, kad atsakovas galimai patiesino tvora, tačiau tuo pačiu jis pagerino ir savo sklypo estetinį vaizdą, kadangi tvora buvo patvarkyta tik toje dalyje, kur ribojasi su ieškovės sklypu.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog rašytinis susitarimas dėl to, kad ieškovė neturi atsakovui pretenzijų dėl atsakovo veiksmų įkasant sklype vandentiekio vamzdį ir kad ji duoda atsakovui tokį leidimą palikti vamzdį sklype, yra reikalingas, tačiau dėl pasitikėjimo ieškove tokio rašytinio susitarimo iš ieškovės nepareikalavo, pamanė, kad gali susitarti tik žodžiu. Tačiau ieškovė atsakovą pirmą kartą pamatė tik posėdžio metu, iki tol jokių santykių nebuvo.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas su G. A. 2023-06-22 sudarė rašytinę sutartį dėl rangos darbų atlikimo, 2023-06-30 sudarė darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovas sudarė ne vieną rašytinį sandorį su asmeniu dėl tvoros remonto darbų, tokius sandorius sudarė tam, kad įvykdytų susitarimą su ieškove, tačiau su pačia ieškove rašytinio susitarimo nesudarė, neprašė iš jos pasirašyti bent ant su G. A. sudaryto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, taip pat pats neperdavė ieškovės naudai atliktų darbų pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Nelogiška, kad visus kitus sandorius rašytine forma sudarantis asmuo esminio sandorio – susitarimo dėl leidimo palikti vandentiekio vamzdį Sklype – nesudaro raštu.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, policijoje apklaustas 2023-06-29, ant protokolo pasirašė 2023-07-04. Tačiau atsakovas 2023-06-29 nei policijoje nurodė, kad Sklype atliekami tvoros atstatymo/sutvarkymo darbai, nei ant 2023-07-04 protokolo parašė, kad tokie darbai yra atliekami. Atsakovas sutiko su tuo, jog savivaldžiauja, jeigu, anot jo paties, reikiamą leidimą iš ieškovės įkasti vamzdį Sklype jis buvo gavęs, už tai netgi turėjo susimokėti 1 300 Eur (ne pačiai ieškovei, bet už jos naudai tariamai atliktus darbus). Jeigu atsakovo nurodomos aplinkybės išties egzistuotų, natūralu, kad apie jas policijai būtų užsiminęs, policijai pateiktų rašytinę rangos sutartį su G. A., kuri sudaryta 2023-06-22, t. y. dar prieš atsakovo apklausą ir Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK 2023-07-04 protokolo surašymą.

9. Teismas sprendė, kad daugiau tikėtina ta aplinkybė, jog atsakovas iš ieškovės ir (ar) jos sutuoktinio nėra gavęs sutikimo. Atsakovo naudai liudijusio jo sūnaus R. S. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi tėvo naudai, o tuo pačiu ir savo, nes pats gyvens toje sodyboje.

10. Teismas nurodė, kad posėdžio metu išaiškėjo aplinkybė, jog ieškovė atsakovą pirmą kartą pamatė tik posėdžio metu ir į ją, kaip žemės sklypo savininkę, atsakovas su prašymu nesikreipė ir jokia forma nebendravo. Nesant byloje ginčo dėl to, kad ieškovės galimybės laisvai ir nevaržomai naudotis sklypu įkasus vandentiekio vamzdį tapo apsunkintos, ir neįrodžius, kad ieškovė davė sutikimą, jog vamzdis liktų jos sklype mainais už aptvarkytą tvorą, teismas ieškovės ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti 2024 m. sausio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. S. atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Kaip yra įprasta santykiuose ir susitarimuose tarp kaimynų praktikoje, bendravimas tarp šalių, įskaitant ir susitarimą dėl vamzdžio, vyko žodžiu. Įrodymų visuma pagrindžia, jog susitarimas tarp šalių išties buvo, o teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

11.2. Teismo išvada, kad posėdžio metu paaiškėjo, jog ieškovė atsakovo nėra mačiusi ir su ja niekas nebuvo derinta, yra neteisinga ir yra pagrįsta tik pačios ieškovės parodymais, kurie yra prieštaringi. Nors ieškovė iš pradžių nurodė, kad atsakovo nėra mačiusi ir nieko su juo nederino, tačiau vėliau pati pripažino, jog pas ją į namus atsakovas buvo atvykęs. Ieškovė nurodė, kad kalbėjosi su jaunuoliu (atsakovo sūnumi R. S.), pati atsakovė nurodė vamzdžio klausimu tartis su jos vyru R. K.. 2023-06-30 administracinio nusižengimo tyrimo apklausos metu ieškovė nurodė, kad atsakovas visgi buvo atvykęs pas ją į namus ir kalbėjosi su jos vyru. Tuo tarpu liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad kartu su atsakovu buvo atvykęs pas ieškovę į namus, ieškovė nurodė kalbėtis su jos vyru R. K..

11.3. Tiek ieškovė, tiek jos vyras R. K. buvo apklausti administracinės bylos nagrinėjimo metu 2023-06-30, abu nurodė, kad vamzdžio Sklype nepageidauja. 2023-06-30 atsakovas jau buvo įvykdęs savo susitarimo su ieškove dalį – atstatęs išvirtusią tvorą (darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2023-06-30). Taigi, apklausa vyko kai tvora jau buvo atstatyta. Pats atsakovas 2023-06-29 apklausos metu nurodė, kad su ieškove yra susitaręs. Tuo tarpu ieškovė, jau gavusi naudą, nusprendė tiek pasilikti gautą naudą, tiek ir neleisti atsakovui palikti Sklype įkasto vamzdžio.

11.4. Tiek iš byloje pateiktų įrodymų, pačios ieškovės pateiktų nuotraukų, pačios ieškovės kviestos liudytojos J. J. parodymų darytina išvada, kad tvoros remonto darbai buvo atlikti. Kad tvora buvo remontuota konstatavo ir teismas. Teismas, nepaisydamas to, kad ieškovė apie tvoros atstatymą pateikė akivaizdžiai melagingas aplinkybes, tiek ieškovės, tiek liudijusio jos vyro R. K. pateiktas aplinkybes vertino ir joms suteikė pirmenybę prieš atsakovo nurodomas aplinkybes.

11.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos vyras teismo posėdžio metu nurodė akivaizdžiai melagingas aplinkybes, darytina išvada, jog šie asmenys ir apklausoje administracinio nusižengimo tyrimo metu galėjo nurodyti melagingas aplinkybes siekdami sau naudos. Nėra visiškai jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės ir jos vyro parodymams turėtų būti suteikiama didesnė įrodomoji galia nei atsakovo, kuris dar 2023-06-29 nurodė, kad yra su ieškove susitaręs, parodymams.

11.6. Teismo išvada, kad nelogiška, jog visus kitus sandorius raštu sudarantis atsakovas raštu nesudarytų sandorio su ieškove, yra nepagrįsta. Atsakovas raštu sudarė vienintelį sandorį su G. A. ir tai įvyko G. A. iniciatyva, tuo tarpu atsakovas nesitikėjo, kad ieškovė ir jos vyras galėtų pažeisti savo duotą žodį, sudaryti žodžiu susitarimus su kaimynais atsakovui yra įprasta praktika, tad su ieškove atsakovas susitarė žodžiu ir pats faktas, kad žodinis susitarimas nebuvo įformintas raštu, niekaip nepaneigia susitarimo buvimo fakto bei nepanaikina jo galiojimo.

11.7. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo esą atsakovas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neminėjo savo susitarimo su ieškove. Kaip matyti iš 2023-06-29 apklausos protokolo, atsakovas būtent jau apklausos metu nurodė, kad su ieškove susitarė. Atsakovo apklausos protokole, esančiame su ieškiniu pateiktoje administracinės bylos medžiagoje, užfiksuota, kad atsakovas nurodo „po 4-5 dienų nuvykau pas S. K. vyrą R., su kuriuo pašnekėjome apie iškastą griovį, su juo susitarėme, jis man pretenzijų neturėjo“. Vien tai, jog protokole nėra nurodomos konkrečios susitarimo detalės, niekaip nepakeičia fakto, kad atsakovas patį susitarimo buvimą paminėjo. Apklausos metu atsakovas atsako į užduotus klausimus, protokolą surašo ne jis pats, o apklausą atliekantis pareigūnas. Administracinio tyrimo medžiagai nebuvo svarbu, kokios konkrečiai yra šalių susitarimo sąlygos, tad natūralu, kad jos ir nėra nurodytos apklausos protokole. Atsakovui tuo metu nebuvo svarbi administracinio tyrimo baigtis – atsakovas žinojo, kad su ieškove yra susitaręs ir dėl vamzdžio gali nesirūpinti, o administracinio tyrimo metu paskirta 8 Eur dydžio bauda yra nereikšminga ir neverta rinkti ir vežti į komisariatą dokumentus, reikalauti baudos neskirti ir pan.

11.8. Akivaizdu, kad jeigu šalys nebūtų susitarusios, atsakovas savo lėšomis tikrai nebūtų gerinęs ieškovei priklausančio turto. Teismo prezumpcija, kad ieškovės turtas esą gerintas dėl to, jog dėl to pagerėja ir atsakovo sklypo estetinis vaizdas, yra visiškai nepagrįsta – pagerinta tvora priklauso ieškovei ir nesiderina su atsakovo tvoromis, juosiančiomis atsakovo sklypą iš kitų pusių. Be kita ko, iš atsakovo sklypo vis dar matosi visos kitos ieškovės tvoros dalys, kurios yra išvirtusios, tad vienos tvoros atstatymas neturi įtakos estetiniam atsakovo sklypo vaizdui – jeigu atsakovo tikslas būtų pagerinti estetinį vaizdą, tai atsakovas turėtų aptverti savo ir ieškovės sklypų ribą tokia pačia tvora, kuri juosia jo sklypą iš visų kitų pusių (atsakovo tvora yra kitokios spalvos, aukštesnė).

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. K. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovės naudai priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Šalys nebuvo bendraujančios tarpusavyje, nebuvo pažįstamos, neturėjo jokios nusistovėjusios bendravimo praktikos. Be to, ieškovė Sklype net negyvena, į jį atvyksta tik kartais, o tai patvirtino ir pats atsakovas 2023-06-29 apklausos policijoje metu, nes nurodė, kad sodyba (Sklypas) „negyvenama“, „apleista“. Tad vien dėl to tarp šalių negalėjo nusistovėti kokie nors bendravimo santykiai. Būtent dėl šių priežasčių šioje situacijoje kur kas tikroviškiau atrodytų aplinkybė, kad atsakovas iš ieškovės būtų gavęs rašytinį, o ne žodinį sutikimą. Ypač tikėtina tai yra atsižvelgiant į menamų atsakovo darbų vertę už tai, kad jam neva duodamas leidimas palikti vamzdį Sklype.

12.2. Su ieškove kalbėjo ne atsakovas, o jo sūnus, tad ieškovė nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių prieštaringų aplinkybių. Ieškovė nuosekliai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad su atsakovu nėra bendravusi, ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios net nežino kaip atrodo atsakovas.

12.3. Paaiškinimus policijos pareigūnams atsakovas teikė 2023-06-29, t. y. jau būdamas sudaręs 2023-06-22 sutartį su G. A.. Apie ją policijos pareigūnams atsakovas neužsiminė nei žodžiu. G. A. menamus tvoros remonto darbus baigė neva 2023-06-30. Policija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo 2023-07-04 protokolu. Atsakovas jam surašytą administracinį nurodymą įvykdė, su protokolu sutiko ir jokia forma jo neginčijo. Atsakovui turėjo kilti abejonių, kodėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėm už savavaldžiavimą, jeigu, kaip pats nurodo, vis tik gavo ieškovės leidimą dėl vamzdžio palikimo Sklype. Kadangi tokių abejonių atsakovui nekilo, jis jokia forma neginčijo padaryto administracinio nusižengimo dėl savavaldžiavimo, tai netgi pripažino, laikyta, kad atsakovas jokio leidimo dėl vamzdžio palikimo Sklype iš ieškovės negavo.

12.4. G. A. pasitelktas paties atsakovo iniciatyva. Vadinasi, atsakovas galėjo suprasti, kad rašytine forma sudaromi sandoriai yra akivaizdūs ir tokio pat reikėtų ne tik su G. A., bet ir su ieškove.

12.5. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovo 2023-06-29 apklausos protokole pavartotas žodis ne „susitarėme“, o „sutarėme“. Visiškai neaišku iš šio apklausos protokolo, ką neva sutarė ginčo šalys jeigu jau apskritai ką nors sutarė - ar tai, kad vamzdis bus paliktas, ar tai, kad jis bus iškastas ir pašalintas. Nei 2023-06-29, nei kada nors vėliau į aptariamą administracinio nusižengimo bylą atsakovas policijos pareigūnams nepateikė nei vieno rašytinio dokumento, gauto iš G. A. dėl menamų tvoros atstatymo darbų. Tai patvirtina, kad atsakovas niekada nebuvo gavęs leidimo palikti vandentiekio vamzdį Sklype.

12.6. Jeigu atsakovas būtų gerinęs ieškovės turtinę padėtį menamais tvoros atstatymo darbais, tai tokią aplinkybę jis būtų nurodęs lygiai taip pat, kaip kad akcentavo, kad jokių nuostolių ieškovei nesukėlė. Tačiau apie G. A. darbą Sklype atsakovas net neužsiminė ir netgi tame pačiame apklausos protokole dar nurodė, jog „Daugiau nieko paaiškinti negaliu.“, kas visiškai nekoreliuoja su aplinkybėmis, kad G. A. neva nuo 2023-06-22 jau dirbo Sklype ir 2023-06-29 iš esmės turėjo būti jau atlikęs 1 300 Eur vertės darbus.

12.7. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog G. A. atsakovo iniciatyva pagerino ieškovės tvorą. Skundžiamu sprendimu pasisakyta tik tiek, kad „Teismas pripažįsta, kad atsakovas galimai patiesino tvora“. 2023-06-29 apklausos protokole pats atsakovas nurodė, jog „iškasiau nedidelį griovelį <...>, kuris vedė per kaimynų žemės sklypą palei tvorą <...>“. Jeigu šalia ieškovės tvoros atsakovas ir atliko kokius nors kasinėjimo darbus, tai ne dėl to, kad tai buvo atsilyginimas ieškovei už leidimą palikti Sklype vandentiekio vamzdį, o dėl to, kad tai buvo paties vandentiekio vamzdžio paklojimo Sklype darbų dalis. Be to, jeigu atsakovas ir ardė ieškovės tvorą, o po to ją surinko, tai tik todėl, kad galėtų patekti su sunkiasvore mechanizuota techniką į Sklypą, kuris buvo aptvertas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei S. K. nuo 2008-10-03 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu.

15. 2023-06-21 S. K. kreipėsi į Šiaulių AVPK pareiškimu, nurodydama, kad 2023-06-16, apie 18 val., nuvykusi į jai priklausančią negyvenamą sodybą adresu: (duomenys neskelbtini), pamatė, jog sodybos žemės sklypas buvo iškastas. Prašo policijos pareigūnų nustatyti asmenį, kuris be jos leidimo jai priklausančiame žemės sklype iškasė žemę, ir jį patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

16. 2023-07-04 Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo E. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad nepranešęs ir negavęs sutikimo iškasė S. K. priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), griovį, į jį įdėjo vandentiekio vamzdį ir griovį užkasė. Šiais savo veiksmais, vykdydamas savavališką tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo – S. K. – nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, asmeniui siūloma sumokėti iki 2023-07-19 8 Eur baudą. Bauda sumokėta 2023-07-05.

17. 2023-06-11 buvo sudaryta Sutartis Nr. 1 tarp E. S. ir vykdytojo G. A., kuria buvo sutarta, kad G. A. įsipareigoja atlikti tvoros remonto paslaugas, sutartis turi būti įvykdyta 2023-06-22 iki 2022-06-30. Sutarties paslaugų kaina už atliktus statybos darbus – 1 300 Eur.

18. 2023-06-30 surašytas Darbų perdavimo priėmimo aktas, išrašyta sąskaita faktūra 1 300 Eur sumai.

19. 2023-07-30 Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už tvoros atstatymo darbus atsakovas G. A. sumokėjo 1 300 Eur.

Dėl ginčo esmės

20. Ieškovė ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jos nuosavybės teises varžantį vandentiekio vamzdį, kuris įrengtas savavališkai. Toks ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnyje. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės galimybės laisvai ir nevaržomai naudotis Sklypu atsakovui įkasus jos sklype vandentiekio vamzdį, tapo apsunkintos.

21. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė davė sutikimą, kad įkastas vamzdis liktų jos sklype. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad įrodymų visuma pagrindžia, jog susitarimas tarp šalių išties buvo, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas liudytojų parodymams ar byloje esantiems rašytiniams įrodymams lemiamos įrodomosios reikšmės. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Apeliantas teisiniais argumentais taip pat nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs ginčui reikšmingas aplinkybes, o pateikia savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų turinio. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, atsakovas per ieškovės sklypą nutiesė vandentiekio vamzdį. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos.

25. Vandentiekio vamzdžio statybai keliami reikalavimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). To paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, nustatančios su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą bendruoju atveju pateikiamus dokumentus, atitinkamai 6 ir 14 punkte nurodyta, kad pateikiama: kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius) (6 p.); žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – ir SŽNSĮ) nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje (14 p.). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 15 punktas numatė, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo suvestinė redakcija nuo 2023-05-01 iki 2023-06-22).

26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 numatė, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas, suvestinė redakcija nuo 2023-05-01 iki 2023-10-31).

27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apsaugos zona nagrinėjamu atveju dar nėra nustatyta, tačiau įkasus vamzdį atsiranda pagrindas jos nustatymui (SŽNSĮ 6 straipsnis). SŽNSĮ 43 straipsnyje yra numatyti apribojimai, kurie būtų taikomi nustačius Sklypo dalyje Apsaugos zoną (draudimai pilti druskas, sandėliuoti chemines medžiagas, atlikti sprogdinimo darbus ir pan.). SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko <...> rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – ir asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.

28. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas darytina išvada, kad tais atvejais, kai pagal Statybos įstatymą privalomi sutikimai (sutartys, susitarimai) dėl numatomų vykdyti statybos darbų statytojo (užsakovo) nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldomame žemės sklype ir/ar sutikimai dėl SŽNSĮ nurodytos apsaugos zonos nustatymo, tai juos privaloma gauti iš žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nėra davusi rašytinio sutikimo atsakovui, kaip tai numato minėtos įstatymų nuostatos, atsakovas pripažįsta, jog vandentiekio vamzdį ieškovės žemės sklype įkasė savavališkai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų tiesiant inžinerinius tinklus per kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesilaikymas, gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimo negavimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

29. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo savininko (naudotojo, valdytojo) subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis apginti pakanka įrodyti, jog ginčo inžineriniai tinklai yra įrengti be ginčo žemės sklypo savininko (šiuo atveju ieškovės) rašytinio sutikimo. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę ieškovė įrodė. Dar daugiau, akcentuotina, kad konstatavus, jog atsakovas vandentiekio vamzdį įkasė pažeisdamas imperatyvias teisės normas, jo teisės ir teisėti interesai nagrinėjamoje byloje negali būti apginti, nes pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), o iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą statyti inžinerinį statinį jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl statybos, taip atsisakant teisės aktų įtvirtintos su statyba susijusių jo interesų apsaugos. Toks sutikimas gali būti tik jo laisvos valios išraiška ir traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnis 3, 4 dalys).

31. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nedavė sutikimo atsakovui statyti vandentiekio vamzdį jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, taip pat ieškovė su atsakovu nesudarė rašytinio susitarimo dėl to, kad ieškovė neturi atsakovui pretenzijų dėl atsakovo veiksmų įkasant sklype vandentiekio vamzdį ir kad ji duoda atsakovui tokį leidimą palikti vamzdį sklype. Tačiau apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad ieškovė neturi atsakovui pretenzijų dėl atsakovo veiksmų įkasant sklype vandentiekio vamzdį ir kad ji duoda atsakovui tokį leidimą palikti vamzdį sklype.

32. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantu, visų pirma pažymi, kad pagal CK 1.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos turi įstatymo galią ir juose įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio teisės norma pateikti būtent rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Taigi, ir šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, taikant įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis), ieškovė raštu turėjo patvirtinti, kad ji neturi atsakovui pretenzijų dėl atsakovo veiksmų įkasant sklype vandentiekio vamzdį ir kad ji duoda atsakovui tokį leidimą palikti vamzdį sklype mainais į tai, kad atsakovas savo lėšomis perkas ir atstatys nuvirtusią ieškovės tvorą, besiribojančią su atsakovo sklypu.

33. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl reikšmingų sandorio aplinkybių įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, – rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

34. Nagrinėjamu atveju, net ir laikant, kad atsakovas turėjo teisę remtis liudytojų parodymais, svarbu akcentuoti, jog liudytojų parodymai turi būti įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus: ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, apelianto apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų R. S., J. J. parodymai ir pozicija ginčo klausimais (dėl sutikimo davimo, tvoros tvarkymo ir panašiai) teisėjų kolegijos vertinami kaip subjektyvūs, be to, apeliantą ir R. S. sieja ir giminystės ryšiai, todėl nėra pagrindo šio liudytojo parodymų vertinti kaip objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių visas jo nurodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

35. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo esą atsakovas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neminėjo savo susitarimo su ieškove, kaip matyti iš 2023-06-29 apklausos protokolo, atsakovas būtent jau apklausos metu nurodė, kad su ieškove susitarė, atsakovo apklausos protokole, esančiame su ieškiniu pateiktoje administracinės bylos medžiagoje, užfiksuota, kad atsakovas nurodo „po 4-5 dienų nuvykau pas S. K. vyrą R., su kuriuo pašnekėjome apie iškastą griovį, su juo susitarėme, jis man pretenzijų neturėjo“. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantu, pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad iš šio apklausos protokolo visiškai nėra aišku, dėl ko konkrečiai buvo susitarta – ar dėl to, kad vamzdis bus paliktas, ar dėl to, kad jis bus iškastas ir pašalintas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad žemės sklypas, kuriame atsakovas įkasė vandentiekio vamzdį, asmeninės nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei S. K., o ne jos vyrui R. K., šis žemės sklypas nėra bendras šeimos turtas, todėl ginčo atveju bet kokie susitarimai (sutartys) su asmeniu, kuris neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą (šiuo atveju ieškovės S. K. vyru R. K.) ir nėra įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka atstovauti žemės sklypo savininkę (ieškovę) bei veikti jos vardu, neturi juridinės galios.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš kitų byloje esančių įrodymų – atsakovo su G. A. 2023-06-22 sudarytos rašytinės sutarties dėl rangos darbų atlikimo, 2023-06-30 sudaryto darbų perdavimo-priėmimo akto, 2023-06-30 darytų fotonuotraukų, iš kurių, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad tvora, skirianti šalių sklypus, kažkiek patvarkyta, patiesinta, žemė palei tvorą šviežiai sukasta, – taip pat nėra galimybės spręsti apie ieškovės duoto sutikimo atsakovui turinį ir apimtį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas galimai patiesino tvora, tačiau tuo pačiu jis pagerino ir savo sklypo estetinį vaizdą, kadangi tvora buvo patvarkyta tik toje dalyje, kur ribojasi su ieškovės sklypu. Taigi, nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė ieškovės sutikimo gavimo fakto.

37. Ieškovė viso bylos nagrinėjamu metu teigė, kad niekada nedavė atsakovui sutikimo, jog savavališkai atsakovo nutiestas vandentiekio vamzdis Sklype gali likti mainais už suremontuotą tvorą. Ieškovė aiškiai nurodė negatorinio ieškinio pagrindą ir dalyką, o apelianto subjektyvaus pobūdžio nurodomos aplinkybės dėl neva ieškovės duoto žodinio sutikimo palikti vandentiekio vamzdį jai priklausančiame sklype, prieštarauja nuosavybės teisės neliečiamumo principui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikrais atvejais, kai savininkui įstatymas suteikia galimybę pateikti sutikimą dėl jo paties nuosavybės teisių apribojimo ar naudojimosi teisių daiktu suteikimo kitam asmeniui, išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje savininko, nes tik jis pats turi teisę spręsti, ar sutikti su nuosavybės teisių suvaržymu, ar atsisakyti dalies savo teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022, 36 punktas). Šiuo atveju iš neteisėtų veiksmų ir jų rezultato – vandentiekio vamzdžio pastatymo (įkasimo) ir palikimo svetimame žemės sklype be jo savininko sutikimo, kilę interesai – išsaugoti statinius, naudotis jais ir nepatirti nuostolių, negali būti laikomi teisėtais interesais ir ginami.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso bei materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėAleksandras Rusakas