- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2-401-948/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02229-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovui advokato padėjėjui G. R., atsakovui E. S., jo atstovui advokatui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą E. S. savo lėšomis per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės S. K. žemės sklype, adresu: (duomenys nesklebtini), unikalus daikto numeris (duomenys nesklebtini), nutiestą (sumontuotą) vandentiekio vamzdį bei atstatyti iškasinėtos šio žemės sklypo dalies būklę į tą, kuri buvo prieš atliekant kasinėjimo darbus (išlyginti iškasinėtą vietą, užsėti ją veja). Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. To paties prašo ir dublike. Ieškovė nurodo, kad 2023-06-16 kartu su savo vyru R. K. nuvyko į jiems priklausančią sodybą, adresu: (duomenys nesklebtini) (toliau – Sklypas), kur pamatė, kad jų Sklype yra atlikti kasinėjimo darbai, matyti jau užkastas griovys. Apie šiuos Sklype vykusius kasinėjimus prieš tai nei ji, nei jos sutuoktinis, nieko nežinojo, jų niekas neatsiklausė, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad žemes Sklype kasinėjo atsakovas E. S. Tą pačią dieną į ieškovės namus atvyko atsakovas E. S., kuris bendravo su jos vyru R. K. Po pokalbio R. K. jai paaiškino, kad atsakovas Sklype palei tvorą, įkasė vandentiekio vamzdį. Dėl šio įvykio Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK buvo pradėtas tyrimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kuris baigtas atsakovo atžvilgiu surašant 2023-07-04 administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Atsakovas su administracinio nusižengimo padarymo faktu sutiko, tiek įvykdydamas minėtame protokole įrašytą administracinį nurodymą, tiek šiame protokole parašydamas „Sutinku“. Nors atsakovas ir yra įvykdęs administracinį nurodymą, tačiau jos teisės išlieka pažeistos, kadangi atsakovo Sklype sumontuotas vandentiekio vamzdis faktiškai tebėra. Su tuo niekada nesutiko, mano, kad to vamzdžio buvimas jos Sklype yra neteisėtas, pažeidžiantis jos teises. Jokio atsakovo nurodomo leidimo jam niekada nedavė, tarp atsakovo ir jos sutuoktinio niekada nebuvo susitarimo, kad savavališkai atsakovo nutiestas vandentiekio vamzdis Sklype gali likti mainais už suremontuotą tvorą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. To paties prašo ir triplike. Atsakovas nurodo, kad ieškovė sąmoningai subjektyviai pateikia susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nenurodo reikšmingos esminės informacijos, kad pati ieškovė sutiko, jog atsakovo vamzdis liktų jos Sklype, o atsakovas faktiškai ieškovei už tai atsilygino. Buvo nuvykę pas ieškovę į namus, kur bendravo su ieškovės vyru R. K. bei pačia ieškove. Pokalbio metu atsiprašė, kad neatsiklausė leidimo kasti Sklype, bei paaiškino, kad jam prieš kasant nepavyko su ieškove bei jos vyru susisiekti. Sklypas nenaudojamas ir daug metų apleistas, tad manė, kad jokios žalos ieškovei nepadaręs. Pripažino, kad turėjo gauti ieškovės leidimą kasimo darbams, tad pasiūlė susitarti ir kompensuoti ieškovei už tai, kad Sklype bus įkastas vamzdis, arba pasiūlė vamzdį nukirsti, nes vanduo į šį vamzdį dar nebuvo pajungtas. Kadangi ieškovės sodyba, esanti Sklype, yra negyvenama ir apleista, ieškovės Sklypą juosianti tvora jau eilę metų buvo blogos būklės. Su jo sklypu iš pietvakarių pusės besiribojanti tvoros dalis buvo visiškai nuvirtusi. Susitarė su ieškove ir jos sutuoktiniu, kad savo lėšomis perkas ir atstatys nuvirtusią ieškovės tvorą, besiribojančią su jo sklypu, o mainais ieškovė ir jos sutuoktinis neturės pretenzijų dėl vamzdžio, įkasto Sklype. Po šio susitarimo su ieškove ir jos sutuoktiniu, tikėdamasis, kad problema išspręsta, 2023-06-22 susitarė su individualią veiklą vykdančiu ir įvairiais statybos darbais užsiimančiu G. A. dėl tvoros remonto paslaugų ir sudarė sutartį, kurios 2 punkte šalys numatė, kad G. A. atliks tvoros remonto darbus, o sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovas už šių darbų atlikimą sumokės 1 300 Eur. 2023-06-30 G. A. pateikė darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurį abi šalys pasirašė. Tą pačią dieną G. A. pateikė sąskaitą faktūrą, kurią jis apmokėjo. Be to, savo lėšomis nuomojo ekskavatorių, kuris buvo naudotas atliekant tvoros atstatymo darbus, taip pat savo lėšomis jau po tvoros kasybos darbų atsėjo Sklypo dalyje, kuri buvo perkasta atstatant tvorą, žolę. Nesant susitarimo su ieškove ir jos vyru, nebūtų savo lėšomis gerinęs ieškovės daikto – tvoros. Taip pat nebūtų ir administraciniam tyrimui pateikęs paaiškinimo, kad su ieškove yra susitaręs. Negavęs išankstinio ieškovės sutikimo atliko jos Sklype kasimo darbus – nutiesė vandentiekio vamzdį, taip apribodamas ieškovės teisę valdyti savo Sklypą (nes jo dalyje atsiranda pagrindas numatyti vandens tiekimo infrastruktūros apsaugos zoną), tačiau vėliau susitarė su ieškove dėl atlyginimo darbais (tvoros atstatymu) už ieškovės teisių apsunkinimą, sutartus darbus atliko. Mano, kad jo darbais (tvoros perkasimu ir atstatymu) sumokėta kompensacija, kurios dydis yra beveik 2 000 Eur (1 300 Eur sumokėta paslaugų teikėjui G. A., taip pat mokėta už ekskavatoriaus nuomą, žolės atsėjimą) yra proporcinga ir užtektina atsižvelgiant į sukurtus Sklypo naudojimo apribojimus. Nors šalių susitarimas buvo sudarytas žodžiu, o ne raštu, formos nesilaikymas nedaro susitarimo negaliojančiu.
3. Ieškovė S. K. posėdžio metu ieškinį palaikė. Parodė, kad gyvena (duomenys nesklebtini), tačiau turi paveldėjusi iš mamos sodybą (duomenys nesklebtini). Sodyba negyvenama. Šių metų birželio mėnesio pradžioje nuvažiavo į sodybą ir pamatė, kad perkasta žemė. Kreipėsi į policiją pareiškimu. Su atsakovu jokio susitarimo dėl tvoros remonto nebuvo. Atsakovą pirmą kartą pamatė tik dabar, teismo posėdžio metu. Su ja nebuvo tartasi, nei klausta ar prašyta. Tvora, juosianti sodybą priklauso jai. Tvora paprasta kaimo tinklinė. Atsakovas tvorą sutvarkė tiek, kiek buvo pažeista kasant griovį. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. S. posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Parodė, kad virš 30 metų gyvena sodyboje (duomenys nesklebtini), o kaimyninis namas priklauso ieškovei. Tvora buvo ištiesinta, atkasta, kas buvo prašyta, tas buvo ir padaryta. Vamzdį gali pašalinti be problemų, kadangi jis dar nepajungtas. Vamzdį įkasė tikslu nuvesti vandenį iš namo į pirtį. Vamzdžio ilgis apie 25 m. Kada tiksliai įkasė vamzdį, nebeprisimena. Buvo paprašęs kaimynės J. ieškovės telefono numerio, kad galėtų susitarti dėl griovio iškasimo, tačiau duotu klaidingu numeriu susisiekti nepavyko. Įkasus vamzdį, viską sutvarkė. Kai su juo susisiekė policija, tą pačią dieną nuvyko į (duomenys nesklebtini), pas ieškovę į namus. Sūnus nuėjo į namo vidų pakviesti pasikalbėti dėl perkasimo. Su ieškovės vyru namo kieme buvo draugiškai sutarta, kad jis sutvarkys tvorą, o jie nebeturės pretenzijų dėl įkasto vamzdžio. Tą pačią dieną sudarė sutartį su G. A. dėl tvoros remonto darbų. Tvora buvo ištiesinta, išstumdytas gruntas palei tvorą ir apsėta veja. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Liudytojas R. K. parodė, kad sodybą (duomenys nesklebtini), prižiūri kaimynė J. Iki įvykio atsakovo nepažinojo. Atsakovas su jaunu vyruku po įvykio vienintelį kartą buvo atvažiavęs pas juos į namus (duomenys nesklebtini). Apie tvorą jokios kalbos nebuvo, tik prašė leisti palikti vamzdį. Nesutiko, kad būtų paliktas tas įkastas vamzdis. Tvoros būklė, kokia buvo, tokia ir yra. Sodyba priklauso žmonai.
6. Liudytoja J. J. parodė, kad gyvena (duomenys nesklebtini), abiejų šalių kaimynystėje. Prižiūri ieškovės sodybą. Tuo metu, kai atsakovas įkasė vamzdį, buvo darbe, todėl nematė. Atsakovas jos neprašė duoti ieškovės kontaktų ar telefono numerio. Pamačiusi ieškovės sklype sukastas velėnas, informavo savininkus. Atsakovas žemę iš savo pusės perpylė į ieškovės sklypo pusę. Tvora aplink ieškovės sklypą yra nuo tarybinių laikų. Atsakovas seniau yra tiesęs kelią palei tvorą, todėl pylė žvyrą, dėl ko tvora buvo palinkusi. Tvora kažkiek paremontuota. Veja palei tvorą pasėta nebuvo, žemės tebuvo išdrapakuotos.
7, Liudytojas R. S. parodė, kad yra atsakovo sūnus. Vasarą vedėsi vandenį į namą ir į pirtį. Sodyba priklauso tėvui, bet joje dabar gyvens jis. Pro kaimynų sklypą buvo daug arčiau įvesti vandenį į pirtį, todėl ir įkasė ten vamzdį. Po savaitės su tėvu nuvažiavo pas ieškovę į namus. Su ieškovės vyru draugiškai bendravo namo kieme apie 30 minučių. Girdėjo visą pokalbį tarp tėvo ir ieškovės sutuoktinio. Kažką užsiminė apie tvorą, kad patvarkius ją, įkastas vamzdis gali likti. Tvoros būklė buvo tragiška, ji beveik visa buvo išvirtusi. Tėvas tvorą sutvarkė. Matė, kad tvorą atkasinėjo, tvarkė patvorį.
8. Liudytojas G. A. parodė, kad atsakovas yra jo užsakovas. Tvarkė tvorą, darbus atliko per porą savaičių. Buvo nukastas gruntas, išrauti visokie palei tvorą augę krūmai, karklai, sutankintas gruntas. Po atliktų darbų buvo atsėta veja. Aplink visą sodybą tvora buvo išgriuvusi. Tvoros sutvarkė tokį ruožą, dėl kurio buvo sutarta su užsakovu. Dirbo dviese su kolega. Ieškovės sodybos pusėje žemės buvo aukščiau, augalinis gruntas buvo išstumdytas ir išlygintas iš vienos pusės ir iš kitos pusės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
S. K. nuo (duomenys nesklebtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys nesklebtini), įgytas paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu (b. l. 13, 14).
2023-06-21 S. K. kreipėsi į Šiaulių AVPK Pareiškimu, nurodydama, kad 2023-06-16 apie 18 val. nuvykusi į jai priklausančią negyvenamą sodybą, adresu: (duomenys nesklebtini), pamatė, kad sodybos žemės sklypas buvo iškastas. Prašo policijos pareigūnų nustatyti asmenį, kuris be jos leidimo jai priklausančiame žemės sklype iškasė žemę ir jį patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 10).
2023-07-04 Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo E. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad nepranešęs ir negavęs sutikimo iškasė S. K. priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys nesklebtini), griovį, į jį įdėjo vandentiekio vamzdį ir griovį užkasė. Šiais savo veiksmais, vykdydamas savavališką tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo – S. K. – nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis ANK 518 straipsnio 1 dalimi, asmeniui siūloma sumokėti iki 2023-07-19 8 Eur baudą (b. l. 8, 9). Bauda sumokėta 2023-07-05 (b. l. 7¹).
2023-06-11 buvo sudaryta Sutartis Nr. 1 (Užsakovas E. S., vykdytojas G. A.), kuria buvo sutarta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti tvoros remonto paslaugas, sutartis turi būti įvykdyta 2023-06-22 iki 2022-06-30. Sutarties paslaugų kaina už atliktus statybos darbus – 1300 Eur (b. l. 33).
2023-06-30 surašytas Darbų perdavimo priėmimo aktas, išrašyta sąskaita faktūra 1300 Eur sumai (b. l. 34).
2023-07-30 Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už tvoros atstatymo darbus atsakovas G. A. sumokėjo 1300 Eur (b. l. 36).
10. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – CPK 185 straipsnyje, o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).
11. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
12. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (toliau – Apsaugos zona) gali būti nustatomos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynams, įrengiamiems iki 2,5 metro gylyje (nagrinėjamu atveju vandentiekio vamzdis įrengtas 1-1,5 metro gylyje). Pastebėtina, kad Apsaugos zona nagrinėjamu atveju dar nėra nustatyta, tačiau įkasus vamzdį atsiranda pagrindas jos nustatymui (SŽNSĮ 6 straipsnis). SŽNSĮ 43 straipsnyje yra numatyti apribojimai, kurie būtų taikomi nustačius Sklypo dalyje Apsaugos zoną (draudimai pilti druskas, sandėliuoti chemines medžiagas, atlikti sprogdinimo darbus ir pan.). SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko <...> rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys nesklebtini) ir (duomenys nesklebtini), savininkai. Neginčytinai nustatyta, kad atsakovas per ieškovės sklypą nutiesė vandentiekio vamzdį. Atsakovas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirtą baudą sumokėjo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės galimybės laisvai ir nevaržomai naudotis Sklypu įkasus jos sklype vandentiekio vamzdį, tapo apsunkintos. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė davė sutikimą, kad įkastas vamzdis liktų jos sklype. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad buvo nuvykęs pas ieškovę į namus, susitarė su ieškove ir jos sutuoktiniu, kad jis savo lėšomis perkas ir atstatys nuvirtusią ieškovės tvorą, besiribojančią su jo sklypu, o mainais ieškovė ir jos sutuoktinis neturės pretenzijų dėl vamzdžio, įkasto sklype. Kadangi ieškovė pati davė jam leidimą palikti Sklype vamzdį mainais už tvoros atstatymą, atšaukti savo sutikimą ieškovė neturi teisės. Tačiau ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovą ji pirmą kartą mato tik dabar bylą nagrinėjant teisme posėdžio metu. Su ja asmeniškai niekas nebuvo derinta, jokio sutikimo ji nedavė.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad anksčiau minėtas SŽNSĮ reguliavimas dėl žemės sklypo sutikimo gavimo suponuoja, kad žemės savininko sutikimas duodamas laisva valia, šiam sutikimui taikomas sutarties laisvės principas. Įstatymas nedetalizuoja, ar toks sutikimas išreiškiamas vienašaliu sandoriu (sandoris, išreiškiantis vienos šalies tam tikrų faktų patvirtinimą), ar sutartimi su suinteresuotu asmeniu.
15. Iš į bylą pateikto E. S. 2023-06-29 apklausos protokolo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad jis nurodo, jog po 4-5 dienų po griovio iškasimo nuvyko pas S. K. vyrą R., su kuriuo pašnekėjo apie iškastą griovį, su juo sutarė, R. K. jam pretenzijų neturėjo (b. l. 6). Tuo tarpu, R. K. 2023-06-30 apklaustas Šiaulių AVPK tyrėjos, nurodė, kad tą pačią dieną, kai apie iškastą griovį pranešė policijai, į jų namus atvyko E. S., kuriam pasakė, jog nepageidauja, kad vamzdis būtų įkastas jų sodyboje (b. l. 6¹). S. K. 2023-06-30 apklausta Šiaulių AVPK tyrėjos, nurodė, kad tą pačią dieną, kai parašė policijai pareiškimą, į jos namus atvyko E. S., kuris bendravo su jos vyru. Nurodė, kad nepageidauja, jog jų žemės sklype įkastu vamzdžiu tekėtų vanduo (b. l. 7). Taigi, ieškovė nuo pat pradžių teigė, jog nepageidauja, kas jos žemės sklype liktų įkastas vamzdis.
16. Iš į bylą pateiktų tvoros foto nuotraukų nustatyta, kad tvora, juosianti ieškovės sodybą, yra sena, tinklinė. Ieškovės tvoros dalis, besiribojanti su atsakovo sklypu stovi apytiesiai, apžėlusi žole, o tvoros dalis, nesiribojanti su atsakovo sklypu, išlinkusi, išgriuvinėjusi (b. l. 37, 38). Iš į bylą pateiktų 2023-06-30 darytų foto nuotraukų matyti, kad tvora, skirianti šalių sklypus, kažkiek patvarkyta, patiesinta, žemė palei tvorą šviežiai sukasta (b. l. 48, 49). Teismas pripažįsta, kad atsakovas galimai patiesino tvora, tačiau tuo pačiu jis pagerino ir savo sklypo estetinį vaizdą, kadangi tvora buvo patvarkyta tik toje dalyje, kur ribojasi su ieškovės sklypu.
17. Atsakovas pripažįsta, jog rašytinis susitarimas dėl to, kad ieškovė neturi atsakovui pretenzijų dėl atsakovo veiksmų įkasant sklype vandentiekio vamzdį ir kad ji duoda atsakovui tokį leidimą palikti vamzdį sklype, yra reikalingas, tačiau dėl pasitikėjimo ieškove, tokio rašytinio susitarimo iš ieškovės nepareikalavo, pamanė, kad gali susitarti tik žodžiu. Tačiau kaip jau buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovą pirmą kartą pamatė tik posėdžio metu, iki tol jokių santykių nebuvo.
18. Atsakovas su G. A. 2023-06-22 sudarė rašytinę sutartį dėl rangos darbų atlikimo, 2023-06-30 sudarė darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovas sudarė ne vieną rašytinį sandorį su asmeniu dėl tvoros remonto darbų, tokius sandorius sudarė tam, kad įvykdytų susitarimą su ieškove, tačiau su pačia ieškove rašytinio susitarimo nesudarė, neprašė iš jos pasirašyti bent ant su G. A. sudaryto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, taip pat pats neperdavė ieškovės naudai atliktų darbų pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Nelogiška, kad visus kitus sandorius rašytine forma sudarantis asmuo esminio sandorio – susitarimo dėl leidimo palikti vandentiekio vamzdį Sklype – nesudaro raštu.
19. Atsakovas policijoje apklaustas 2023-06-29, ant protokolo pasirašė 2023-07-04. Tačiau, atsakovas 2023-06-29 nei policijoje nurodė, kad Sklype atliekami tvoros atstatymo/sutvarkymo darbai, nei ant 2023-07-04 parašė, kad tokie darbai yra atliekami. Atsakovas sutiko su tuo, jog savivaldžiauja, jeigu anot jo paties, reikiamą leidimą iš ieškovės įkasti vamzdį Sklype jis buvo gavęs, už tai netgi turėjo susimokėti 1300 Eur (ne pačiai Ieškovei, bet už jos naudai tariamai atliktus darbus). Jeigu Atsakovo nurodomos aplinkybės išties egzistuotų, natūralu, kad apie jas policijai būtų užsiminęs, policijai pateiktų rašytinę rangos sutartį su G. A., kuri sudaryta 2023-06-22, t. y. dar prieš atsakovo apklausą ir Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK 2023-07-04 protokolo surašymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad daugiau tikėtina ta aplinkybė, kad atsakovas iš ieškovės ir (ar) jos sutuoktinio nėra gavęs sutikimo. Atsakovo naudai liudijusio jo sūnaus, R. S. parodymai vertintini kritiškai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi tėvo naudai, o tuo pačiu ir savo, nes pats gyvens toje sodyboje.
20. Be to, posėdžio metu išaiškėjo aplinkybė, kad ieškovė atsakovą pirmą kartą pamatė tik posėdžio metu ir į ją, kaip žemės sklypo savininkę, atsakovas su prašymu nesikreipė ir jokia forma nebendravo. Nesant byloje ginčo dėl to, kad ieškovės galimybės laisvai ir nevaržomai naudotis sklypu įkasus vandentiekio vamzdį tapo apsunkintos, ir neįrodžius, kad ieškovė davė sutikimą, jog vamzdis liktų jos sklype mainais už aptvarkytą tvorą, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai - atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės S. K. žemės sklype, adresu: (duomenys nesklebtini), nutiestą (sumontuotą) vandentiekio vamzdį bei atstatyti iškasinėtos šio žemės sklypo dalies būklę į tą, kuri buvo prieš atliekant kasinėjimo darbus (išlyginti iškasinėtą vietą, užsėti ją veja).
Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
22. Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 550,47 Eur, sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas byloje turėjo 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos 550,47 dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei, priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais: 659,47 Eur (550,47+109) (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 30,43 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 30,43 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės S. K. žemės sklype, adresu: (duomenys nesklebtini), unikalus daikto numeris (duomenys nesklebtini), nutiestą (sumontuotą) vandentiekio vamzdį bei atstatyti iškasinėtos šio žemės sklypo dalies būklę į tą, kuri buvo prieš atliekant kasinėjimo darbus (išlyginti iškasinėtą vietą, užsėti ją veja)
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas 659,47 Eur Eur (šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 47 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.