Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) M.-P. S. z o. o. S. k., apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1498-457/2023 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei M.-P. S. z o. o. S. k. dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M.-P. Sp. z o. o. S.. k. 48768,00 Eur sumokėto avanso, 256,53 Eur palūkanų nuo pareigos grąžinti avansą (2022 m. gruodžio 10 d.) atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 3 d.), 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

23. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo J. K. reikalavimas dėl avanso priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės M.-P. S. z o. o. S. k. ieškovui J. K. 48737,52 Eur sumokėto avanso, 256,37 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (48993,89 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3156,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad ieškovas pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. Sutartį pervedė 162560,00 Eur pinigines lėšas atsakovei į jos banko sąskaitą, o atsakovė jas gavo, nėra, taip pat ginčo, kad atsakovė pagal minėtą Sutartį perdavė ieškovui 22406 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai, daigumas – ne mažiau 97 procentų, veislė – Hornas, o ieškovas minėtą kiekį česnako gavo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl pirkimo sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimo

27. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2022 m. rugsėjo 27 d. Pirkimo sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovės, turinio ir jos sąlygų.

28. Byloje esančiais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovas, kaip pirkėjas, ir atsakovė, kaip pardavėja, sudarė Pirkimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 32000 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai, daigumas – ne mažiau 97 procentų, veislė – Hornas, o ieškovas įsipareigojo įsigyti Prekę už 162560 Eur (5,08 Eur už kg). Ieškovas įsipareigojo sumokėti avansu 74560 Eur, o likusią sumą – prieš pasikraunant Prekę į ieškovo transporto priemonę (Sutarties 1 punktas). Sutartis pasirašyta pirkėjo – ieškovo ūkininko J. K., ir pardavėjos – atsakovės M.-P. S. z o. o. S. k. Ieškovas 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. spalio 21 d. ir 2022 m. spalio 22 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 74560 Eur, 50000 Eur ir 38000 Eur, viso: 162560 Eur. 2022 m. spalio 11 d. atsakovė ieškovo vežėjui pakrovė 9786 kg netto, o 2022 m. spalio 25 d. – 12620 kg netto česnakų, viso atsakovė ieškovui perdavė 22406 kg česnakų, tinkamų ir paruoštų sėjai. Atsakovė bylos nagrinėjimo procese siekė įrodyti, jog ji minėtą Sutartį įvykdė pilna apimtimi ir pateikė ieškovui tokį kiekį česnako tinkamo ir paruošto sėjai, kokį jis įsigijo.

29. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakovės M.-P. S. z o. o. S. k. argumentus, kad Sutartimi ieškovė nupirko, o atsakovė pardavė 32000 kg česnako galvučių, vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus bei rėmėsi pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu, kad česnakų sodinimui/sėjai yra naudojamos ne česnakų galvutės, o česnakų skiltelės, todėl padarė išvadą, kad Sutartyje įtvirtinta sąlyga „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32000,00 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“, reiškia, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 32000 kg česnakų skiltelių, tinkamų ir jau paruoštų sodinimui/sėjai. Jokios sąlygos dėl 30-35 procentų svorio išminusavimo iš 32000 kg česnakų, juos susmulkinus skiltelėmis ir paruošus sodinimui/sėjai, Sutartyje nėra numatyta. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimas paremtas nelogiškais teiginiais, teisiškai nepagrįstas, teismas nevertino šalių ikisutartinių santykių.

30. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Konsensualinė pirkimo–pardavimo sutarties prigimtis reiškia, kad, pirma, ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje nustatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis).

31. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

32. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-378/2023 45 punktą ).

33. Pirmosios instancijos teismas remdamasis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovės atstovo paaiškinimus, kad česnakų sodinimui/sėjai yra naudojamos ne česnakų galvutės, o česnakų skiltelės, darė išvadą, kad Sutartyje įtvirtinta sąlyga „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32000 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“, reiškia, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 32000 kg česnakų skiltelių, tinkamų ir jau paruoštų sodinimui/sėjai . Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet ir vertino tai, kad ieškovas yra ūkininkas, užsiimantis česnakų sodinimu, Sutarties sudarymo metu neturėjęs įrengimų česnakų galvučių smulkinimui, iki tol česnakus sodinimui ruošdavo česnakų galvutes smulkindamas rankiniu būdu, todėl ieškovas sudarydamas Sutartį siekė įsigyti 32000 kg česnakų, jau paruoštų ir tinkamų sodinimui/sėjai. Tuo tarpu atsakovė prekiavo česnaku sodinimui/sėjai, turėjo įrengimus česnakų galvučių smulkinimui ir jų paruošimui sėjai, dėl ko šalys Sutartyje ir numatė, kad „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32000 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“. Atsakovė neneigė fakto, kad česnako galvutės nėra tinkamos ir paruoštos sėjai, nes jos turi būti išskirstytos ir atrinktos, tik tada yra gaunamas česnakas tinkamas ir paruoštas sėjai. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentą, kad ieškovė nusipirko 32000 kg česnakų, kurie buvo tinkami sodinti (prieš smulkinimą), vertina kaip nepagrįstą ir neįrodyta, nes tik atlikus smulkinimo darbus ir atrinkus yra gaunamas tinkamas ir paruoštas sėjai česnakas, tada žinomas ir tikslus jo svoris.

34. Žodis „sėkla“ „Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje“ aiškinamas kaip sėjamoji medžiaga – augalų sėklos, išaugusios iš sėklapradžio, vaisiai ar jų dalys, sudėtiniai vaisiai. „Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje“ taip pat nurodoma, kad valgomasis česnakas dauginamas skiltelėmis, sodinamas skiltelėmis, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties tekstą sprendžia, kad Sutartyje šalys sutarusios kad „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32000 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“ reiškia, kad ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti česnako tinkamo ir paruošto sėjai skiltelėmis, o ne galvutėmis.

35. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

38. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, kad jos tikrasis ketinimas sudarant Sutartį buvo parduoti ieškovui 32000 kg česnakų galvučių ir jas susmulkinti skiltelėmis, kurios yra paruoštos ir tinkamos sodinimui/sėjimui. 32000 kg česnakų galvučių smulkinant skiltelėmis, atsiranda 30-35 procentai atliekų, netinkamų sodinimui/sėjai, todėl ji ieškovui paruošė ir perdavė 22400 kg česnakų, tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai. Apeliantė taip pat nurodė, kad parduodamo česnako 1 kg kaina susideda iš dviejų dalių - 1 kg nelukštento česnako kainuoja 20 (zl) PLN, t. y. 4,62 Eur, už papildomą darbą, t. y. česnakų smulkinimą ir lukštenimą mokama po 2 (zl) PLN (t. y. 0,46 Eur/cento). Visa kaina yra 22 (zl) PLN, kuri pagal ginčo Sutarties sudarymo metu galiojantį valiutų kursą: 1 Eur- 4,33 PLN, sudaro 5,08 Eur. Būtent už tokią kainą atsakovė sutiko parduoti 1 kg nelukštentų česnaku ir atlikti smulkinimo darbus, o ieškovas sutiko nupirkti prekę su darbu, ir sumokėti už 1 kg nelukštento česnako su darbais 5,08 Eur.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad šalys iki sutarties pasirašymo vedė derybas, derino Sutarties sąlygas tiek žodžiu, tiek raštu ir 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarė Sutartį, kuri tiko abiems šalims. Minėta sutartimi šalys sutarė „...Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32000,00 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai, daigumas – ne mažiau 97 proc., veislė – Hornas“; „...Pardavėjas sutinka parduoti, o Pirkėjas – nupirkti prekę už 162560,00 Eur (5,08 Eur už kg)“. Šalys sutartimi nustatė prekės kainą 5,08 Eur už kilogramą, tačiau sutartimi šalys nenumatė, kad 5,08 Eur kainą sudaro nelukštento česnako kaina ir kaina už papildomą darbą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovės Sutarties aiškinimas vertintinas tik kaip jos subjektyvus sutarties aiškinimas, nes ir pati atsakovė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nurodė, kad ji ieškovui perdavė 22400 kg česnakų, tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai, kuris buvo ne galvučių, o skiltelių forma, todėl ir sutarties sąlyga, kad „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32000 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“ reiškia, kad ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti česnako tinkamo ir paruošto sėjai skiltelėmis, o ne galvutėmis. Minėta sutartimi šalys taip pat nenumatė, kad ieškovas būtų pirkęs prekę su darbu, ar pavedęs atsakovei atlikti česnako paruošimo sėjai darbus.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovo pasirašytoje 2022 m. rugsėjo 27 d. Pirkimo sutartyje nėra įrašytos sąlygos apie 30-35 procentų atliekų, likusių po česnakų smulkinimo, išminusavimo iš 32000 kg česnakų, t. y. dėl šios atsakovės nurodytos sąlygos šalys sutartimi nesusitarė, o kad šis klausimas buvo svarstomas iki sutarties sudarymo šalys neneigia, tačiau tokia sutarties sąlyga netiko ieškovui, atsakovas sutiko šią sutarties sąlygą pašalinti iš sutarties ir jos į sutartį neįtraukti, ir šalys atsakovės teiktą sutartį be sąlygos apie 30-35 procentų atliekų, likusių po česnakų smulkinimo, išminusavimo iš 32000 kg česnakų, pasirašė. Todėl apeliantės argumentas, kad jos tikrasis ketinimas sudarant Sutartį buvo parduoti ieškovui 32000 kg česnakų galvučių ir jas susmulkinti skiltelėmis, kurios yra paruoštos ir tinkamos sodinimui/sėjimui, apeliacinės instancijos teismo vertintinas tik kaip apeliantės noras, siekis tokį susitarimą pasiekti derybų metu, tačiau tokia sutarties sąlyga ieškovo netenkino ir šalys šios sąlygos į sutartį neįtraukė.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą pagrįstai vertino, kad nors atsakovės atstovas ir teigė, kad derybų metu buvo susitarta dėl 30-35 procentų atliekų, likusių po česnakų smulkinimo, išminusavimo iš bendro 32 000 kg česnakų kiekio, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikti du ranka rašyti lapai, kuriuose nurodyti įmokų dydžiai, 1 kg kaina (5,08 Eur), svoris bruto ir netto, - 30 proc. po smulkinimo, pakrovimo data (2022 m. spalio 11 d.) ir pan., negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo tartasi dėl aukščiau minimos sąlygos, nes abejuose lapuose esantys įrašai yra daryti ranka, nėra aišku, kas juos ir kada padarė, juose nėra jokių vardų, pavardžių, parašų, todėl atsakovė neįrodė, kad su ieškovu ar jo tėvu buvo tartasi ir susitarta dėl 30-35 procentų svorio išminusavimo iš 32 000 kg česnakų po česnakų smulkinimo skiltelėmis.

Dėl avanso grąžinimo

43. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji 2022 m. rugsėjo 27 d. Pirkimo sutartį įvykdė tinkamai, t. y. kad atsakovė pagal minėtą Sutartį perdavė viso 32000 kg ieškovės įsigyto česnako, tinkamo ir paruošto sodinimui/sėjai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovei neperdavus ieškovui 9594 kg česnako, tinkamo ir paruošto sėjai, jai atsirado pareiga ieškovui grąžinti permokėtus 48737,52 Eur (9 594 kg X 5,08 Eur).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino informacijos įrodomąją vertę pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) ir juos aiškinančia kasacinio teismo praktika. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą – ieškovas turėjo įrodyti, kad sumokėjo pinigus pagal sutartį, o atsakovė turėjo paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes – ir įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad atsakovė tik iš dalies įvykdė 2022 m. rugsėjo 27 d. Pirkimo sutartį, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl įrodymų vertinimo

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

47. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

48. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

49. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

51. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1500,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės M.-P. S. z o. o. S. k. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M.-P. S. z o. o. S. k. (S. z o. o.) M.-P., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.