Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) MARKIE-POL atstovams K. M. (K. M.), advokatui Tadeuš Gudzinski,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei MARKIE-POL dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas J. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) MARKIE-POL (toliau – ir atsakovė) 48 768 Eur sumokėto avanso, 256,53 Eur palūkanų nuo pareigos grąžinti avansą (2022 m. gruodžio 10 d.) atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 3 d.), 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš metus laiko su kolega buvo nuvykęs į Lenkiją pas atsakovę pažiūrėti česnakų kokybės, jų paruošimo galimybės. Pažiūrėjo procesą, įvertino kokybę bei galimybes ir atsakovės atstovas K. M. suskaičiavo kainą, už kurią jis parduos paruoštus sėklai česnakus. Kainą paskaičiavo zlotais, po to pervertė į eurus, t. y. 5,08 Eur už kilogramą. Neruoštų česnakų kaina Lenkijos rinkoje tuo metu buvo nuo 3 Eur iki 3,6 Eur. Jie susitarė, kad 5,08 Eur už kilogramą paruošto česnako sėklai, ne už česnako galvutes, o už paruoštą česnaką skiltelėmis. K. M. paaiškino, kad tiek kainuoja paprastas česnakas maišais, o jei jis paruoš česnaką ir jį sutvarkys, tai kainuos tiek ir tiek. K. M. rodė česnakų smulkinimo įrangą. Pas atsakovę vietoje viską apžiūrėjo, K. M. pats viską sudėliojo, suskaičiavo kainą, kurią suderėjo. Jis su K. M. buvo viską iš anksto apsitarę, kokios sąlygomis, kokia kaina ir dėl česnako kokybės. K. M. česnakus rodė ir galvutėse, ir nulukštentą, rodė visą liniją, kaip dirba moteriškės, kaip lukštena, kaip dirba technika. Buvo parodyti šaldytuvai, visa technologinė grandinė. Ieškovas kartu su juo derybose Lenkijoje nedalyvavo. Ieškovui, savo sūnui, jis pasakė, kokiomis sąlygomis susitarė, už kokią kainą, kokia česnako kokybė, kad kokybė ir kaina yra teisingos, jog galima sudaryti sutartį ir pirkti česnakus. Sutarties surašyme jis nedalyvavo. Bendravo su sūnumi sutarties pasirašymo klausimais. Ruošiant sutartį lenkų pusė atsiuntė, kad atsiranda koeficientas 1,3. Dėl 1,3 koeficiento, tai jis mano, kad atsakovė sugalvojo papildomai uždirbti. Jie buvo sutarę galutinę kainą - 5,08 Eur/kg, K. M. pats ją buvo suskaičiavęs, o apie jokį koeficientą jie nebuvo šnekėję. Atsakovė norėjo į sutartį įtraukti papildomą sąlygą, tokiu atveju, jiems nebebuvo tikslo pirkti tų česnakų, nes iš kitų pardavėjų galėjo nupirkti tą pačią prekę ir kiekį už teisingą kainą. Jie informavo atsakovę, kad tokia sąlyga netinka, arba atsakovei tinka ta kaina, kurią jie buvo sutarę, arba jie nepirks prekės ir tokios kainos nemokės. Sūnus jam papasakojo, kad tą koeficientą atsakovė iš sutarties pašalino ir ieškovas viską susitvarkė. Jis gavo žinutes iš K. M., tomis žinutėmis lenkas norėjo parodyti, kad vyksta darbas, jog ruošia ieškovui česnakus. Jis yra ūkininkas, pats sodino česnakus, jo profesija yra agronomas. Jis neturėdavo česnakų smulkinimo įrangos ir česnakus smulkino rankiniu būdu. Kai smulkindavo česnakus rankiniu būdu, būdavo apie 6 procentus atliekų. 32 tonos česnakų sėklos, aiškus kiekis buvo nurodytas sutartyje. Jiems buvo pristatyta apie 22 400 kg česnakų, šio kiekio neužteko užsodinti norimą plotą, nes trūko sėklos, atsakovė jiems neatvežė apie 10 tonų sėklos. Tai, kad smulkinant česnakus į skilteles atsiranda atliekos, tuos duomenis atsakovės atstovas K. M. buvo įsiskaičiavęs į kainą. Buvo sutarta kaina už česnakų sėklas. Ieškovas derino sutarties sąlygas su juo. Jis pačios sutarties, kaip dokumento, nematė, neskaitė, jis tik žinojo tris pagrindinius sutarties parametrus – kainą, daiktą ir kiekį. Jis su sūnumi derino, kad kaina 5,08 Eur/kg už kilogramą sėklos, parsivežant savo transportu. Lapų, kuriuos būtų pavaizduota, kad išminusuos 30 procentų, jis nematė. Kai gaudavo iš K. M. žinutes su vaizdo įrašais, jis suprato, kad yra ruošiama sėkla pardavimui.

Liudytoja V. H. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba pas atsakovę, yra atsakinga už raštinės ir administracijos reikalus. Lietuviai domėjosi česnakų pirkimu, nes turi žemės, kurią dirba. Lietuviai domėjosi įmone, gamybine dalimi, ją apžiūrinėjo, bet pokalbiuose ji nedalyvavo. Vėliau gavo sutartį iš Lietuvos, kurią vadovas pasirašė ir ji sutartį nusiuntė tuo pačiu el. paštu. Po kurio laiko gavo iš vadovo nurodymą dar kartą perspausdinti sutartį, iš jos pašalinti punktą, kadangi jį palikus, užsakovai negali atlikti bankinio pervedimo. Buvo pašalintas punktas dėl atliekų kiekio, apdorojus česnakus. Šis punktas buvo įrašytas pirminėje sutartyje, o vėliau jis buvo pašalintas. Pirminė sutarties versija buvo su punktu dėl atliekų kiekio, bet pirkėjas tos sutarties nepasirašė. Jiems užsakovas atsiuntė kitą sutarties variantą, kuriame tas punktas dėl atliekų kiekio buvo pašalintas. Iš to, ką jai pasakė K. M., ji žino, kad iš sutarties būtina pašalinti punktą dėl atliekų kiekio, nes kitaip pirkėjas negali padaryti pinigų pervedimo. Ji išrašė sąskaitą-faktūrą dėl 32 000 kg česnakų. Ji kalba ir apie išankstinę sąskaitą-faktūrą, ir apie galutinę sąskaitą-faktūrą. Pagal viską, galutinė sąskaita-faktūra turėjo būti išsiųsta el. paštu. Sąskaitos-faktūros buvo išrašomos lenkų kalba. Su ieškovu el. paštu ji bendravo lenkų kalba. Nepamena, kokia kalba ieškovas su ja bendravo el. paštu. Česnakai galvutėmis, nesupakuoti. Ji nežino, kas surašė pirminį sutarties variantą, ji tik ją atspausdino iš el. pašto. Pirminę sutartį ji gavo iš ieškovo. Gavus sutartį, ji jokių sutarties korekcijų neatliko, tik vieną kartą ir antrą kartą atspausdino. Nežino, kas prirašė sąlygą dėl 30-35 procentų kiekio išminusavimo sutarties pabaigoje. Nėra tikra, kad ieškovas atsiuntė sutartį su įrašyta šia sąlyga. 2022 m. spalio 3 d. el. laiškas, kuriame K. M. rašo „Laba diena, pridedu pataisytą skenuotą sutartį“, nežino, ar šį laišką siuntė ji. Šiuo el. paštu naudojasi ir ji, ir K. M.. Negali pasakyti, ar K. M. pats atliko kokias korekcijas sutartyje. Atsakovo vadovas pats gali prieiti prie to el. pašto ir atsidaryti laiškus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovas, kaip pirkėjas, ir atsakovė, kaip pardavėja, sudarė Pirkimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 32 000 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai, daigumas – ne mažiau 97 procentų, veislė – Hornas (toliau – Prekė), o ieškovas įsipareigojo įsigyti Prekę už 162 560 Eur (5,08 Eur už kg). Ieškovas įsipareigojo sumokėti avansu 74 560 Eur, o likusią sumą – prieš pasikraunant Prekę į ieškovo transporto priemonę (Sutarties 1 punktas). Sutartis yra pasirašyta pirkėjo – ieškovo ūkininko J. K., ir pardavėjos – atsakovės UAB MARKIE-POL. Ieškovas 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. spalio 21 d. ir 2022 m. spalio 22 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 74 560 Eur, 50 000 Eur ir 38 000 Eur, viso: 162 560 Eur. 2022 m. spalio 11 d. atsakovė ieškovo vežėjui pakrovė 9 786 kg netto, o 2022 m. spalio 25 d. – 12 620 kg netto česnakų, vadinasi, viso atsakovė ieškovui perdavė 22 406 kg česnakų, tinkamų ir paruoštų sėjai.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės jo naudai priteisti 48 768 Eur, nes atsakovė netinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atsakovė Sutartimi įsipareigojo ieškovui parduoti 32 000 kg česnakų, paruoštų ir tinkamų sėjai, o pardavė 22 400 kg, t. y. ieškovui atsakovė neperdavė 9 600 kg česnakų (32 000 kg – 22 400 kg), kurių vertė 48 768 Eur (9 600 kg X 5,08 Eur). Ieškovas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pilnai, nes į atsakovės sąskaitą bendrai pervedė 162 560 Eur, kaip tai ir numatė Sutartis.

Taigi, byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2022 m. rugsėjo 27 d. Pirkimo sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovės, turinio ir jos sąlygų. Sutartyje yra įtvirtinta „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32 000,00 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai, daigumas – ne mažiau 97 proc., veislė – Hornas“. Būtent, dėl šios Sutarties sąlygos aiškinimo ieškovas bei atsakovė nesutinka ir šią Sutarties sąlygą aiškina skirtingai.

Sutarčių aiškinimo taisyklės yra nustatytos CK 6.193 straipsnyje – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir atsižvelgiant tiek į ieškovo, tiek į atsakovės atstovo paaiškinimus, kad česnakų sodinimui/sėjai yra naudojamos ne česnakų galvutės, o česnakų skiltelės, darytina išvada, kad Sutartyje įtvirtinta sąlyga „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32 000,00 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“, reiškia, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 32 000 kg česnakų skiltelių, tinkamų ir jau paruoštų sodinimui/sėjai. Tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovo pasirašytoje sutartyje nėra įrašytos sąlygos apie 30-35 procentų atliekų, likusių po česnakų smulkinimo, išminusavimo iš 32 000 kg česnakų.

Teismas, įvertinęs ieškovo byloje pateiktus paaiškinimus, įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra ūkininkas, užsiimantis česnakų sodinimu, Sutarties sudarymo metu neturėjęs įrengimų česnakų galvučių smulkinimui, ruošdamas česnakus sodinimui, česnakų galvutes smulkindavęs rankiniu būdu, daro išvadą, kad tikrieji ieškovo ketinimai sudarant Sutartį buvo įsigyti 32 000 kg česnakų, jau paruoštų ir tinkamų sodinimui/sėjai. Tokius ieškovo ketinimus patvirtina liudytojo V. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad nuvykus pas atsakovę, apžiūrėjus jos turimą gamybinę liniją, skirtą česnakų galvutėms smulkinti skiltelėmis, kurios jau yra paruoštos sodinimui, jis su atsakovės atstovu K. M. sutarė, kad iš atsakovės už 5,08 Eur/kg perka 32 000 kg jau paruoštų ir tinkamų sodinimui/sėjai česnakų skiltelių, bet ne česnakų galvučių, atsakovės atstovas K. M., skaičiuodamas kainą, į ją įskaičiavo mokestį už česnakų galvučių smulkinimą. Tai, kad ieškovo tikrasis ketinimas buvo už 5,08 Eur/kg įsigyti jau paruošus sodinimui/sėjimui česnakus, patvirtina ir ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimai, iš kurių matyti, kad panašiu laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovas iš Latvijoje įsikūrusios įmonės pirko česnakus, neparuoštus sodinimui/sėjai už 1 Eur/kg bei už 3 Eur/kg, t. y. ieškovas 1 kg česnakų galvučių pirko už žymiai mažesnę kainą. Be to, Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė mažmeninė česnakų kaina prekyboje 2022 m. spalio mėnesį buvo 4 Eur/kg. Taigi, visai nelogiška būtų ūkininkui pirkti česnakus galvutėmis po 5,08 Eur už kilogramą, kai tuo pačiu metu česnakus galvutėmis iš Latvijos įmonės jis pirko už 1 Eur/kg, 3 Eur/kg, o mažmeninė kaina prekyboje buvo 4 Eur/kg.

Iš atsakovės atstovo pateiktų paaiškinimų, įrodymų, teismas daro išvadą, kad atsakovės tikrasis ketinimas sudarant Sutartį galimai buvo parduoti ieškovui 32 000 kg česnakų galvučių ir jas susmulkinti skiltelėmis, kurios yra paruoštos ir tinkamos sodinimui/sėjimui. 32 000 kg česnakų galvučių smulkinant skiltelėmis, atsiranda 30-35 procentai atliekų, netinkamų sodinimui/sėjai, todėl ji ieškovui paruošė ir perdavė 22 400 kg česnakų, tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai.

Tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad ieškovo tėvas, byloje apklaustas liudytojas V. K., buvo atvykęs pas atsakovę, kur kartu su atsakovės atstovu K. M. apžiūrėjo atsakovės įmonę, gaminamą produkciją (česnakus galvutėmis, česnakus skiltelėmis), česnakų sodinimo įrenginius, česnakų laikymo, šaldymo įrenginius, gamybos liniją, skirtą česnakų galvutėms smulkinti skiltelėmis ir pan. Liudytojas V. K. paaiškino atsakovės atstovui, kad jis nori įsigyti 32 000 kg česnakų skiltelių, tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai, atsakovės atstovas K. M. viską suskaičiavo ir V. K. pateikė 1 kg česnakų skiltelėmis kainą, t. y. 5,08 Eur/kg, bei paskaičiavo bendrą kainą už 32 000 kg česnakų, tinkamų ir paruoštų gamybai. Ieškovo tėvą, liudytoją V. K. tokia česnakų, tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai kaina tenkino, jis grįžęs ieškovą informavo, kad su atsakove galima sudaryti Sutartį, nes česnakų kokybė ir kaina yra gera, juolab, kad iš atsakovės perka jau sodinimui/sėjai paruoštus česnakus. Atsižvelgiant į V. K. su atsakovės atstovu suderintas sąlygas, ieškovas parengė Sutarties projektą ir el. paštu nusiuntė atsakovei.

Atsakovės atstovas teigia, kad jis išaiškino liudytojui V. K., kad susmulkinus 32 000 kg česnakų galvučių, gaunasi apie 30-35 proc. atliekų, t. y. 32 000 kg česnakų galvučių, paruošus jas sodinimui/sėjai, masė sumažės 30-35 procentais, t. y. ieškovas pirks 32 000 kg česnakų, bet tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai gaus apie 22 400 kg. Atsižvelgdama į tai ir gavusi iš ieškovo pirminį Sutarties projektą, kuriame nebuvo sąlygos dėl 30-35 procentų išminusavimo, atsakovė į Sutartį įrašė sąlygą „Klientas turi galvoje, kad pirkdamas 32 000 kg česnako galvutėmis nulupimui, po česnakų smulkinimo į skilteles česnakų svoris sumažės 30-35 procentų“ ir pakeistą bei atsakovės atstovo pasirašytą Sutarties projektą el. paštu nusiuntė atgal ieškovui.

Ieškovas gautą atsakovės siųstą Sutarties projektą atidžiai perskaitė ir pamatė įrašytą papildomą sąlygą, su kuria nesutiko, nes pasirašius tokią Sutartį, ieškovas būtų česnakus nupirkęs žymiai brangiau, nei tuo metu galėjo nupirkti iš Latvijos (aukščiau buvo minėta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovas iš Latvijoje įsikūrusios įmonės pirko česnakus, neparuoštus sodinimui/sėjai už 1 Eur/kg bei už 3 Eur/kg). Ieškovas atsakovės atstovo siųsto Sutarties projekto su papildoma sąlyga dėl 30-35 procentų svorio sumažėjimo nepasirašė ir apie tai informavo atsakovę. Atsakovės atstovas iš Sutarties projekto pašalino sąlygą „Klientas turi galvoje, kad pirkdamas 32 000 kg česnako galvutėmis nulupimui, po česnakų smulkinimo į skilteles česnakų svoris sumažės 30-35 procentų“, pasirašė Sutartį be šios sąlygos ir nusiuntė ieškovui, kuris taip pat pasirašė sutartį. Taigi, tarp šalių pasirašyta Sutartis buvo be sąlygos „Klientas turi galvoje, kad pirkdamas 32 000 kg česnako galvutėmis nulupimui, po česnakų smulkinimo į skilteles česnakų svoris sumažės 30-35 procentų“.

Nors atsakovės atstovas ir teigia, kad derybų metu buvo susitarta dėl 30-35 procentų atliekų, likusių po česnakų smulkinimo, išminusavimo iš bendro 32 000 kg česnakų kiekio, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovės pateikti du ranka rašyti lapai, kuriuose matyti įmokų dydžiai, 1 kg kaina (5,08 Eur), svoris bruto ir netto, - 30 proc. po smulkinimo, pakrovimo data (2022 m. spalio 11 d.) ir pan., negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo tartasi dėl aukščiau minimos sąlygos, nes abejuose lapuose esantys įrašai yra daryti ranka, nėra aišku, kas juos ir kada padarė, juose nėra jokių vardų, pavardžių, parašų. Taigi, atsakovė neįrodė, kad su ieškovu ar jo tėvu, liudytoju V. K., buvo tartasi ir susitarta dėl 30-35 procentų svorio išminusavimo iš 32 000 kg česnakų po česnakų smulkinimo skiltelėmis.

Šalių elgesys po Sutarties sudarymo – ieškovas, vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, per tris kartus atsakovei pervedė visą Sutartimi sutartą sumą, t. y. 162 560 Eur. Atsakovė ieškovo atsiųstam transportui 2022 m. spalio 11 d. pakrovė 9 786 kg česnakų, o 2022 m. spalio 25 d. – 12 620 kg česnakų, viso: 22 406 kg česnakų. Dėl šio kiekio česnakų ieškovas neturi jokių pretenzijų, nes česnakų skiltelės buvo tinkamos, kokybiškos ir paruoštos sodinimui. Ieškovas, negavęs likusios iš 32 000 kg dalies česnakų, tinkamų ir paruoštų sodinimui/sėjai, 2022 m. spalio 31 d. pranešimu paprašė atsakovės informuoti, kada tiksliai likusi dalis Prekės bus paruošta atsiėmimui bei informavo, kad Prekės neparuošus atsiėmimui šią savaitę, ieškovas nori susigrąžinti permokėtą avansą 48 768 Eur, kadangi ši savaitė yra paskutinė, tinkama sėjai, vėliau Prekė nebebus reikalinga. 2022 m. spalio 31 d. atsakovės atstovas el. laišku atsakė, kad pagal Sutartį buvo užsakyta 32 000 kg žaliavos (česnakų galvučių) po 22 zl/kg už smulkinimą ir paruošimą sodinti. 2 zl/kg už smulkinimą ir kalibravimą buvo priskaičiuota prie česnakų kainos. Po atlikto smulkinimo ir kalibravimo (sodinimui tinkamų skiltelių rūšiavimo) prekė buvo pasiųsta. Apie 30 procentų svorio yra netinkama sodinimui. 2022 m. spalio 31 d. el. laišku ieškovas informavo atsakovę, kad pagal Sutartį sutarta, kad 32 000 kg bus paruošta sodinimui. Dėl 30 procentų nuostolių susitarimo nebuvo. Atsakovei neatsakius į šį el. laiką, 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovas informavo atsakovę, kad Sutartis, dalyje dėl likusio kiekio česnakų (9 600 kg) yra nutraukiama nuo 2022 m. gruodžio 10 d., bei prašo kuo skubiau grąžinti atitinkamą avanso sumą – 47 768 Eur. Taigi, iš ieškovo elgesio po Sutarties sudarymo akivaizdu, kad jis nesitarė su atsakove apie 30 procentų svorio išminusavimą iš 32 000 kg česnakų po jų smulkinimo skiltelėmis, o atsakovė, paruošusi ir pateikusi ieškovui 22 406 kg česnakų skiltelių, jautėsi tinkamai ir visiškai įvykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė skirtingai aiškina savo ketinimus pagal Sutartį, o jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą neįmanoma, teismas taiko pažodinį sutarties teksto aiškinimo būdą.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir atsižvelgiant tiek į ieškovo, tiek į atsakovės atstovo paaiškinimus, kad česnakų sodinimui/sėjai yra naudojamos ne česnakų galvutės, o česnakų skiltelės, darytina išvada, kad Sutartyje įtvirtinta sąlyga „Pardavėjas parduoda Pirkėjui 32 000,00 kg česnako, supakuoto dėžėse, tinkamo ir paruošto sėjai“, reiškia, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 32 000 kg česnakų skiltelių, tinkamų ir jau paruoštų sodinimui/sėjai. Jokios sąlygos dėl 30-35 procentų svorio išminusavimo iš 32 000 kg česnakų, juos susmulkinus skiltelėmis ir paruošus sodinimui/sėjai, Sutartyje nėra numatyta.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ieškovui perdavė 22 406 kg česnako, tinkamo ir paruošto sodinimui/sėjai (2022 m. spalio 11 d. 9 786 kg, 2022 m. spalio 25 d. 12 620 kg), o buvo įsipareigojusi perduoti 32 000 kg, vadinasi, atsakovė ieškovei neperdavė 9 594 kg česnako, tinkamo ir paruošto sodinimui/sėjai. Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. pagal Sutartį atsakovei pervedė 162 560 Eur už 32 000 kg česnako, tinkamo ir paruošto sėjai. Taigi, atsakovei neperdavus ieškovui 9 594 kg česnako, tinkamo ir paruošto sėjai, jai atsiranda pareiga ieškovui grąžinti permokėtus 48 737,52 Eur (9 594 kg X 5,08 Eur), todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 48 768 Eur sumokėto avanso grąžinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 48 737,52 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas ieškinyje formuluoja reikalavimą priteisti iš atsakovės 256,53 Eur palūkanų nuo pareigos grąžinti avansą (2022 m. gruodžio 10 d.) atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą (2023 m. sausio 3 d.), bei 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAKSVPĮ 2 str. 5 d.).

Konstatavus, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę pagal Sutartį, ieškovui, kaip ūkio subjektui, iš atsakovės, kaip ūkio subjekto, priteistinos 256,37 Eur palūkanos (((48 737,52 Eur X 8 proc.) : 365 dienų) X 24 dienų) bei 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 48 993,89 Eur (48 373,52 Eur + 256,37 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, 2 dalis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys tenkinamas 99,94 procentų.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šioje byloje ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 916 Eur žyminio mokesčio, 2 000 Eur išlaidų, susijusių su suteikta advokatės Neringos Šilinskės pagalba, 242,19 Eur už dokumentų vertimą, viso: 3 158,19 Eur. Patenkinus 99,94 procentus ieškovo ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 3 156,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 158,19 Eur X 99,94 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 800 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus 99,94 proc. ir atmetus 0,06 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 800 Eur X 0,06 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) MARKIE-POL, juridinio asmens kodas 362309694, buveinės adresas Lagievnicka (Łagiewnicka) g. 80/98 218A, Lodzė (Łódź), Lenkijos Respublika (Polska), 48 737,52 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 52 ct) sumokėto avanso, 256,37 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 37 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (48 993,89 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 156,29 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1,08 Eur (vieną eurą 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) MARKIE-POL, juridinio asmens kodas 362309694, buveinės adresas Lagievnicka (Łagiewnicka) g. 80/98 218A, Lodzė (Łódź), Lenkijos Respublika (Polska), naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.