Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo ieškovas prašė:

1) iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d., 2023 m. kovo 17 d. ir 2024 m. sausio 8 d. nutartimis šioje civilinėje byloje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, jas išdėstant taip:

1.1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti šalių nepilnametės dukros N. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu;

1.2) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti prašyme nurodytą atsakovės ir šalių nepilnametės dukros laikiną bendravimo tvarką;

1.3) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, pervedant jas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

1.4) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.5) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti prašyme nurodytą ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką;

2) nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti prašyme nurodytą šalių nepilnametės dukros ir šalių nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką;

3) įpareigoti atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjimo momento pateikti ieškovui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui lankytis gyvenamosiose patalpose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nelyginių metų savaičių ketvirtadieniais nuo 19 val. iki 20 val.

9. Tarnyba pateikė išvadą dėl bendravimo „50:50“ tvarkos, kurioje nurodė, jog vaikų interesus geriausiai atitiktų vienoda bendravimo tvarka, galimai „50:50“, pagal kurią abu kartu bendrautų su skyriumi gyvenančiais tėvais, o jų tarpusavio emociniai ryšiai galėtų vystytis natūraliai, be tarpininkų įsikišimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17. Atskirajame skunde nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sprendžiamas ginčas iš esmės ir šių priemonių tikslas yra tik laikinai sureguliuoti situaciją. Šalių dukra beveik du metus faktiškai gyvena su tėvu ir tai negali būti nereikšminga, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Tėvas geba pasirūpinti mergaite ir sukurti vaikui saugią aplinką. Teismas savo iniciatyva nustatė laikiną tėvų bendravimą su abiem vaikais pagal principą „50:50“, todėl užtikrinant šalių lygiateisiškumo principą dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, o sūnaus – su motina. Šiuo metu nėra atkurtas dukros ir motinos ryšys dėl motinos netinkamo elgesio ir specialistų rekomendacijų nepaisymo, todėl geriausius dukros interesus atitinka vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Šiuo metu tėvas visiškai išlaiko savo dukrą motina prie dukros išlaikymo neprisideda ir tėvas dar papildomai privalo dukrai skirtą išlaikymo sumą (250 Eur) pervesti į dukros motinos banko sąskaitą. Motina tik nežymias sumas skiria dukrai tuo metu, kai susitinka ir leidžia laiką su dukra. Lygiai taip pat ieškovas šalių sūnui moka išlaikymą (kas mėnesį 250 Eur pervesdamas į atsakovės banko sąskaitą) ir leidžia papildomas pinigines lėšas tuo metu, kai sūnus būna su tėvu. Skundžiama nutartimi paliktos galioti ir nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės (susijusios su dukros išlaikymu) ne tik neatitinka faktinės situacijos, bet sukuria neproporcingą naštą ir akivaizdų disbalansą ieškovo atžvilgiu, o taip pat atleidžia vieną iš tėvų (šiuo atveju – motiną) nuo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo.

18. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kaip vaikų gerovė yra susijusi su tuo, kad ieškovas nesilankys bendrame šalių bute. Vaikai nuolat su atsakove negyvena, todėl nesant bute vaikų, nėra pagrindo ieškovui konkrečiomis valandomis (du kartus per mėnesį po vieną valandą) neleisti užeiti (patekti) į butą. Ieškovas neprašė pirmosios instancijos teismo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugo priemones – gyvenimą skyriumi. Jis tik prašė pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – užtikrinti jam teisę atitinkamomis dienomis bei valandomis patekti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu susiklosčiusi faktinė situacija yra tokia, kad santuokos nutraukimo procese pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai riboja ieškovo nuosavybės teises ir absoliučiai neriboja atsakovės teisių į bendrą butą. Gyvenimo skyriumi nustatymas negali būti aiškinamas kaip absoliutus draudimas ieškovui patekti į bendrą būstą. Šiuo metu egzistuojant faktui, kad bendro buto spyna buvo pakeisti, ieškovas kaip bendraturtis turi teisę gauti ir turėti raktus nuo buto. Pirmosios instancijos teismas ne jokio pagrindo atmetė ieškovo argumentus, kad bute privalo būti reguliariai vykdomi įvairūs gerbūvio darbai, pavyzdžiui, vandens gręžinio pildymas druska, keičiami filtrai ir t. t. Neatlikus šių veiksmų butui gali būti padaroma nepataisoma žala, sugadinamas vamzdynas, buitinės technikos įrenginiai (skalbimo mašina, indaplovė), dėl ko buto rinkos vertė gali ženkliai pakisti. Teismas skundžiama nutartimi nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl ieškovas negali patekti į butą, siekiant pasiimti asmeninių daiktų, tokių kaip rūbai, papuošalai, elektronikos įrenginiai ir pan. Teismo nustatytas įpareigojimas gyventi skyriumi nėra asmens iškeldinimas (iškraustymas), todėl vykdydamas teismo įpareigojimą gyventi skyriumi ir laikinai išeidamas iš jungtinės nuosavybės teise priklausančio būsto asmuo neprivalo iš karto susirinkti visų asmeninių daiktų be teisės atvykti į būstą vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, tenkintas iš dalies ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktas ir jis išdėstytas taip: iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja pasiimdamas vaikus lyginių metų savaičių pirmadieniais pasibaigus ugdymo įstaigos užsiėmimams, bet ne vėliau kaip iki 18 val., o vaikams ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – ieškovas pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos iki 10 val., ir grąžina vaikus kitos savaitės pirmadienį į kiekvieno iš vaikų ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo įstaigos užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą iki 10 val.; jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Teismas šia nutartimi likusioje dalyje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas atmetė.

25. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas dalį ieškovo reikalavimų ir nenustatydamas šalių nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu bei nepriteisdamas šalių nepilnametei dukrai laikino išlaikymo iš atsakovės nustatė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neatitinka faktinės situacijos, sukuria neproporcingą naštą ir akivaizdų disbalansą ieškovo atžvilgiu, o taip pat atleidžia vieną iš tėvų (šiuo atveju – motiną) nuo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas dalį ieškovo reikalavimų ir neįpareigodamas atsakovę perduoti ieškovui buto, kuris priklauso šalims ir kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, raktus, taip pat neįpareigodamas atsakovę reguliariai sudaryti ieškovui sąlygas lankytis šiame bute, absoliučiai riboja ieškovo nuosavybės teises ir absoliučiai neriboja atsakovės teisių į bendrą butą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

26. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir inter alia nustatė šalių nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė laikiną išlaikymą vaikams iš ieškovo po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, įpareigojo ieškovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų gyvenančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatė ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, kurią sudarė 2 punktai.

28. Teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi papildyta teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka 3-6 punktais.

29. Teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarta laikinai – dviem mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo pakeisti teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytą nepilnametės dukters bendravimo su motina tvarką ir nustatyti, kad nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo du mėnesius atsakovė, laikinai su dukra bendrauja nutartyje nurodyta tvarka, pagal kurią, be kita ko, ieškovas privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove bendrauti pagal nutartyje nurodytą laikiną bendravimo tvarką. Taip pat nurodyta, kad pasibaigus nurodytam, dviejų mėnesių laikotarpiui, toliau galioja teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatyta laikina bendravimo tvarka.

30. Teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nutarta pakeisti teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir ją išdėstyti taip:

1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja lyginių metų savaičių savaitgaliais, ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo ketvirtadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigą, vaiką paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val.; jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose;

2) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti, kad lyginiais metais Šv. Velykas kartu su abiem šalių vaikais praleidžia ieškovas, o Šv. Kalėdas – atsakovė, o sekančiais nelyginiais metais Šv. Velykas su abiem šalių vaikais praleidžia atsakovė, o Šv. Kalėdas – ieškovas, toliau bendraujant šiuo rotacijos principu;

3) vaikų ugdymo įstaigų numatytų vasaros atostogų laikotarpiu tėvas praleidžia ne mažiau kaip 14 (keturiolika) nepertraukiamų dienų su abiem vaikais;

4) vaikų ugdymo įstaigų numatytų visų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiu tėvas praleidžia po pusę atostogų laiko su abiem vaikais; esant nelyginiam atostogų dienų skaičiui, didesnis dienų skaičius tenka skyrium gyvenančiam tėvui;

5) tėvams nesutariant dėl atostogų laiko, poriniais metais pasirinkti pirmenybę turi ieškovas, neporiniais – atsakovė;

6) dėl konkretaus atostogų laiko, kurį su vaikais praleis kiekvienas iš tėvų, konkretaus vaikų paėmimo laiko ir vietos, tėvai turi raštu (elektroniniu paštu, socialinių tinklų programėlėmis, SMS žinutėmis ar pan.) susitarti likus ne mažiau kaip 2 (dviem) savaitėms iki numatomo atostogų laiko.

1) laikinai pereinamajam laikotarpiui pakeisti šia nutartimi keičiamą teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytą laikiną šalių dukters bendravimo su motina bendravimo tvarką, numatant motinos ir dukters bendravimą, dalyvaujant tarpininkui;

2) paskirti Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centrą „In Pace“ teikti tarpininkavimo paslaugas vykdant laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką;

3) įpareigoti šalis per 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, kreiptis į Centrą ir užsiregistruoti susitikimui;

4) įpareigoti Centrą parengti atsakovės bendravimo su dukra planą;

5) nustatyti, jog atsakovės bendravimas su dukra yra vykdomas pagal Centro sudarytą planą;

6) įpareigoti ieškovą užtikrinti dukros atvykimą į Centrą specialisto nurodytu laiku;

7) įpareigoti šalis lygiomis dalimis apmokėti Centrui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas;

8) Centro paskirtam tarpininkui pateikus rekomendaciją, kad tolimesnis motinos ir dukters bendravimas gali vykti be tarpininko, vykdoma šia teismo nutartimi pakeičiama (naujai išdėstoma) laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka.

32. Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi pakeistas teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktas ir jis išdėstytas taip: iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja pasiimdamas vaikus lyginių metų savaičių pirmadieniais pasibaigus ugdymo įstaigos užsiėmimams, bet ne vėliau kaip iki 18 val., o vaikams ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – ieškovas pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos iki 10 val., ir grąžina vaikus kitos savaitės pirmadienį į kiekvieno iš vaikų ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo įstaigos užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą iki 10 val.; jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.

1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti šalių nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu;

34. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

36. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

37. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

38. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos ir kitos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

40. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

41. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

42. CK 3.192 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai kol bus išnagrinėta byla.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi nustatyta toks laikino šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu (ieškovu) modelis, pagal kurį šalių vaikai su ieškovu praleidžia tiek pat laiko, kiek ir su mama (atsakove), su kuria nustatyta abiejų vaikų gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“). Pažymėtina, kad dėl tokios šalių su vaikais bendravimo (iš esmės ir gyvenimo) tvarkos šalys ginčo nekelia – šalys tokią tvarką nustatančios skundžiamos nutarties dalies neskundė. Tokiai tvarkai procesiniuose dokumentuose pritarė tiek šalys, tiek išvadą teikianti institucija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių dėl kurių tokia laikina šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nagrinėjamu atveju neatitiktų geriausių vaikų interesų.

44. Byloje nėra ginčo, kad nors dar teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikint laikinąsias apsaugos priemones šalių nepilnametės dukros laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama (atsakove), faktiškai vaikas jau virš dviejų metų, t. y. nuo 2023 m. vasario 26 d., gyvena su ieškovu, taip pat kad šalių nepilnametė dukra reiškia kategorišką nenorą gyventi su mama (atsakove), o ryšio su mama atstatymas, net ir tarpininkaujant, dalyvaujant specialistams, vyksta apsunkintai ir vangiai. Nors tokia situacija, tikėtina, susidarė dėl šalių itin konfliktiško elgesio, galimai, dėl jų įtakos vaikui ir pan., tačiau sutiktina, kad prievartos naudojimas prieš vaiką – šalių nepilnametę dukrą verčiant ją gyventi su mama nagrinėjamu atveju nebūtų suderinamas su prioritetiniais vaiko interesais.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius tokią šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo (iš esmės ir gyvenimo) tvarką, pagal kurią šalių vaikai su šalimis praleidžia vienodai laiko, gyvenamosios vietos nustatymas tampa labiau formalus. Nustačius tokią ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią šalių vaikai su šalimis praleidžia vienodai laiko, gyvenamosios vietos formalus pakeitimas iš esmės nieko nekeičia, kadangi vaikas tokiu atveju faktiškai gyvena dviejose vietose. Be to, svarbu tai, kad tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 53)).

46. Kaip teisingai nurodė atskirajame skunde ieškovas, tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

47. Vis dėl to, ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad šiuo metu jis visiškai išlaiko savo nepilnametę dukrą, o mama prie dukros išlaikymo neprisideda, be to, ieškovas dar papildomai privalo dukrai skirtą išlaikymo sumą (250 Eur) pervesti į atsakovės banko sąskaitą. Tačiau ieškovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus tai, kad viename iš pridedamų el. laiškų atsakovė prašė susimokėti už sūnaus darželį.

48. Tuo tarpu, atsakovė, atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškovo pasisakymai, jog atsakovė neišlaiko dukters yra absoliučiai melagingi. Paaiškino, jog kiekvieną ketvirtadienį atsakovė dukrai į banko kortelę perveda 20 Eur, jei kartais pritrūksta perveda papildomai, kas mėnesį apmoka jos telefono ir papildomo interneto (planšetei) sąskaitas, reguliariai perka jai drabužius, higienos ir kosmetikos priemones, visas reikalingas priemones mokyklai, moka už mokyklos organizuojamas ekskursijas ir kitus renginius, apmoka kasmetines sąskaitas už gydymą privačioje klinikoje „Inmedica“ bei reikiamus tyrimus kiekvieną kartą, dantų priežiūrą, kiekvieno susitikimo metu (ar susirašinėjant) klausinėja ar jai ko netrūksta ir nuperka viską, ko tuo metu jai reikia. Atsakovė, taip pat teigia, kad priešingai nei teigia ieškovas, dukters sveikatos reikalais rūpinasi išimtinai tik atsakovė, t. y. atsakovė vežioja dukrą pas gydytojus, organizuoja jai atliekamus tyrimus, perka vaistus, vitaminus, rūpinasi, kad ji juos tinkamai vartotų, pasirūpina reikiamomis pažymomis mokyklai ir t. t. Nurodo, kad tėvų susirinkimuose mokykloje ieškovas taip pat nedalyvauja. Be to, atsakovė teikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys šiuo atveju paneigia minėtą prezumpciją, jog dėl šalių nepilnametės dukros faktinio gyvenimo kartu su ieškovu, tiek kasdienės, tiek periodines ar vienkartines išlaidas didžiąja dalimi patiria ieškovas. Kita vertus, ieškovas nurodo, jog iki šiol atsakingai ir tinkamai vykdė nustatytą įpareigojimą ir atsakovei kas mėnesį mokėjo 500 Eur dydžio periodines išmokas (tiek sūnaus, tiek dukros išlaikymui), nepaisant to, jog nuo 2023 m. vasario mėnesio šalys vaikus augina „50:50“ principu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nieko neužsimena apie išlaikymo sumos indeksavimą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovas tinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuodamas teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nustatytą 250 Eur per mėnesį išlaikymą nuo 2025 m. vasario mėnesio turėtų mokėti 258 Eur dydžio išlaikymą (250 Eur x 1,012 x 102,1; CK 3.208 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas). Be to, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – ir MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu yra patvirtinusi 2025 metais taikomą 1 038 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur. Įvertinus tai, kad vienas iš tėvų vaiko poreikiams tenkinti papildomai 2025 metais turėtų gauti po 122,50 Eur kas mėnesį valstybės vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra šalių vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudarytų 654,89 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur), o vieno iš tėvų – 327,45 Eur (654,89 Eur / 2).

50. Taigi, vertintina, kad ieškovas vaikams ir taip teikia mažesnį išlaikymą nei turėtų būti teikiamas indeksuojant priteistą išlaikymą, taip pat žymiai mažesnį nei galėtų būti nustatytas vadovaujantis teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu kriterijumi. Atsižvelgiant į tai, kad nors šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškovu, tačiau atsakovė pirkdama dukrai drabužius, higienos ir kosmetikos priemones ir kt., rūpindamasi dukters sveikatos, ugdymo ir kt. reikalais patiria didžiąją dalį tiek kasdienių, tiek periodinių ar vienkartinių dukrai išlaikyti būtinų išlaidų, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovo dukrai mokamas 250 Eur per mėnesį išlaikymas pervedant jį į atsakovės sąskaitą, šiuo atveju, reikšmingai ar apskritai nepažeidžia šalių, kaip tėvų, teisių ir pareigų balanso.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir nustatyti šalių nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir laikiną 250 Eur per mėnesį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai priteisti iš atsakovės. Kita vertus, tenkinus šiuos ieškovo reikalavimus, tai suponuotų ieškovo prievoles tvarkyti šalių nepilnametės dukros sveikatos, ugdymo ir kt. reikalus, kai pagal nusistovėjusią tvarką tai iš esmės daro atsakovė (mama), taip pat apmokėt su tuo susijusias išlaidas. Tokie pasikeitimai gali dar labiau paaštrinti šalių nepilnametės dukros emocinę ir psichologinę būklę, taip pat dar labiau apsunkinti atsakovės ir šalių nepilnametės dukros ryšio atkūrimą, kas nagrinėjamu atveju taip pat nebūtų suderinama su prioritetiniais vaiko interesais.

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai nustatyti šalių nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti šalių nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą iš atsakovės, laikytina teisėta ir pagrįsta.

53. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui buto, kuris priklauso šalims ir kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, raktus, taip pat įpareigoti atsakovę reguliariai sudaryti ieškovui sąlygas lankytis šiame bute, nurodo, jog sutinka su šioje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškovas neįrodė ir tikėtinai nepagrindė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti ar padidėti žala. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad bute būtinas vandens gręžinio pildymas druska, keičiami filtrai ir t. t., tačiau nenurodė, kodėl tai reikia daryti taip dažnai – kas antrą savaitę. Kita vertus, ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, jog nėra duomenų, kad atsakovė negebėtų ar būtų nesuinteresuota pati ar pasitelkusi profesionalių meistrų pagalbą pasirūpinti buto gerbūviu. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad negali patekti į butą, siekiant pasiimti asmeninių daiktų, tokių kaip rūbai, papuošalai, elektronikos įrenginiai ir pan. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovė, ieškovas vėl gi nekonkretizuoja kokių konkrečiai daiktų jam reikia. Kita vertus, ieškovas nenurodo, kad būtų prašęs atsakovės juos atiduoti, o ši būtų nesutikusi. Galiausiai, daiktų pasiėmimui, manytina, užtektų ir vieno apsilankymo. Akivaizdu, kad esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, siekiant apsaugoti atsakovės interesus ir nesant būtinumo ieškovui pateikti į šalių butą, nėra būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrintų reguliarų patekimą į atsakovės gyvenamąją aplinką, tuo labiau, kai teismo nutartimi yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) ir šalių nepilnamečių vaikų.

54. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui buto, kuris priklauso šalims ir kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, raktus, taip pat įpareigoti atsakovę reguliariai sudaryti ieškovei sąlygas lankytis šiame bute taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu, nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamu atveju yra siekiama tik apsaugoti sutuoktinių ir prioritetiniais laikomus vaikų interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

56. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

57. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiam nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.