- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1127-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21847-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas M. K. pareiškė ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovė D. K. pareiškė priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi laikinai nustatyta nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikina gyvenamoji vieta su atsakove, ieškovas įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų, iš atsakovo priteistas periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatyta laikina bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašo pakeisti teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašo nustatyti sekančią tvarką:
3.1. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukros N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3.2. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio sūnaus U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su atsakove D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3.3. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai N. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), paskiriant ieškovą M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
3.4. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), paskiriant atsakovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
3.5. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo tvarką:
lyginių metų savaičių savaitgaliais ieškovas pasiima nepilnametį sūnų U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina sūnų pirmadienį į ugdymo įstaigą, sūnų paimant iš ugdymo įstaigos, o sūnui ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš sūnaus gyvenamosios vietos. Jei tą dieną sūnus lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti sūnų į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti sūnaus dalyvavimą juose;
kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovas pasiima nepilnametį sūnų U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. ir bendrauja su sūnumi iki 19 val. nepertraukiamai, sūnų paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o sūnui ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jo gyvenamąją vietą. Jei tą dieną sūnus lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti sūnų į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti sūnaus dalyvavimą juose;
3.5.1. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką:
3.5.1.1. lyginių metų savaičių savaitgaliais atsakovė pasiima nepilnametę dukrą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose;
3.5.1.2. kiekvienos savaitės trečiadienį atsakovė pasiima nepilnametę dukrą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 19 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose.
Šalies argumentai
4. Ieškovas M. K. nurodo, kad:
4.1. pasikeitus faktinėms aplinkybėms, egzistuoja pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su dukros N. K. laikinąja gyvenamąja vieta, laikina bendravimo su vaiku tvarka bei laikinu išlaikymu vaikui nustatymu. Nepilnametė dukra išreiškė vienareikšmišką norą gyventi kartu su tėvu, į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgiama. Galimai motinos elgesys nulėmė dukros apsisprendimą gyventi su tėvu. Motina verčia dukrą elgtis prieš jos valią, nuteikinėja vaiką prieš tėvą ir kitus artimuosius;
4.2. ieškovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia daugiau laiko, nei yra numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Motina leidžia tėvui pabūti ilgesnį laiką su vaikais, kai išvykta į Švediją. Motinos draudimas dukrai matytis su tėvu, vaikui nuolat kartojant apie teismų sprendimus, galėjo nulemti mergaitės apsisprendimą nebegyventi su mama, o laikinai apsistoti gyventi pas tėvą. Dukra yra apsistojusi pas tėvą nuomojamame bute ir nuo 2023 m. vasario 27 d. nesutinka, kad tėvas ją vežtų į motinos namus;
4.3. argumentuodamas būtinybę pakeisti bendravimo tvarkos su sūnumi tvarką, atsakovas nurodo, jog ieškovas savaitės viduryje pageidautų praleisti daugiau laiko su sūnumi. Motina neleidžia tėvui su vaikais susitikti dažniau, negu numatyta nutartyje. Bendravimo su sūnumi tvarka (trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val.) yra nepakankama, kadangi paimti sūnų iš darželio tėvas gali tik 17.00 val., tuomet praleidęs apie valandą, turi sūnų grąžinti motinai. Iš dviejų valandų, skirtų praleisti su sūnumi, apie 45 min. su sūnumi praleidžiama automobilių spūstyse. Su sūnumi savaitgaliais ieškovas susitinka tik lyginėmis savaitėms, o nelyginėmis savaitėmis sūnų mato tik dvi valandas (trečiadienį) per visą savaitę. Laikina bendravimo tvarka yra minimali ir šios tvarkos įgyvendinimas neužtikrina tėvo galimybių maksimaliai dalyvauti sūnaus gyvenime bei auklėjime.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu atsakovė D. K. prašo atmesti ieškovo prašymą. Nurodo, kad:
5.1. vaiko noras (kuo išimtinai remiasi ieškovas) priimant nutartis, nebuvo pripažintas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko laikinoji gyvenamoji vieta. Teismai klausimą dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos vertino atsižvelgdami į vaikų interesus (gyvenamosios vietos stabilumas, grėsmės pas motiną nebuvimas). Dukrai yra tik 10 metų, todėl jos nuomonė formuojasi priklausomai nuo įvairių aplinkybių ir gali kisti. Vien vaiko nuomonė, kuri yra stipriai paveikta manipuliacijų ir nuteikinėjimų, nėra objektyvus pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui turi būti konstatuotas esminis aplinkybių pasikeitimas. Būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų;
5.2. vertinant gydytojos psichoterapeutės pažymą, prašė atsižvelgti, kad ta pati psichoterapeutė paaiškino, jog didžiausia bėda yra šalių konfliktai, į kuriuos įtraukiama dukra. Atsakovei neribojus ieškovo bendravimo su vaiku, ieškovas baugino dukrą, kad atsakovės draugas neva yra nusikaltėlis, kuris prekiauja vaikų organais. Dukra buvo įbauginta, kad atsakovė su vaikais apsigyvens pas šį asmenį Švedijoje, dėl to jai kils grėsmė ir tuo vaikui yra sukeltas didžiulis nesaugumo jausmas. Dukra nuolat klausia motinos apie asmenį, su kuriuo atsakovė bendrauja. Tą patį dukra pasakojo ne tik atsakovei, bet ir seneliui (atsakovės tėvui), soc. darbuotojai E. P., savo psichoterapeutei G. S.. Atsakovė kreipėsi į soc. darbuotojus, vaikų teisių specialistus bei psichoterapeutę raštu ir žodžiu, bet ieškovas į specialistų rekomendacijas neatsižvelgia. Dėl ieškovo manipuliacijų pastarąsias dvi savaites dukra nebendrauja su motina, atsisako bendrauti ir su giminaičiais bei draugais iš atsakovės pusės;
5.3. ieškovas nevykdo teismo nutarties dalies dėl laikinos gyvenamosios vietos, savavališkai perkraustęs vaiką pas save, ieškovas visiškai neskatina vaiko bendrauti su motina. Vaiko noras atsakovui nebuvo reikšmingas, vedant derybas dėl galimybės santuoką nutraukti bendru sutarimu. Ieškovo teiginiai apie jos naudotą prievartą prieš dukrą neteisingi. Atsakovė nenuteikinėjo dukters prieš tėvą ir kitus jo artimuosius. Atsakovė rūpinasi vaikų užrašymu į darželį, mokyklą, dukros ugdymu, pasiruošimu pamokoms, organizuoja būrelius, bendrauja su mokytojais ir pan., ko visiškai nedaro atsakovas. Ieškovas dukrą yra izoliavęs nuo atsakovės, riboja informaciją apie vaiko sveikatą, ugdymą. Informaciją atsakovė sužino tik iš elektroninio dienyno arba užklaususi mokytojų;
5.4. apie sūnaus gyvenamosios vietos keitimą ieškovas nesvarsto ir poreikio tam nemato, nes rūpintis dvimečiu vaiku neturi noro bei įgūdžių. Ieškovas negalvoja apie tai, kad jis siekia išskirti brolį ir seserį. Užuot bendravęs su sūnumi papildomą jam siūlomą laiką (pvz. vaiko ligos metu, per atostogas), ieškovas bando parodyti, kad siekia aktyviai bendrauti su vaiku ir jam trūksta laiko. Ieškovas turi pagal laikiną bendravimo tvarką dalintis vaikų slaugymo rūpesčiais nesunkios ligos atveju. Ieškovas galėtų bendrauti su vaikais ir per vaikams ugdymo įstaigose nustatomas atostogas, pusę atostogų laiko. Ieškovo bendravimo savaitgaliais, jei vaikai ugdymo įstaigos nelanko, vaikus turėtų paimti penktadienį iš namų ne vėliau kaip iki 10 val. ryto. Ieškovas dažnai atsisako bendrauti su sūnumi, motyvuodamas darbu arba iš viso nepaaiškindamas priežasties;
5.5. atsakovė sutiktų, kad U. bendravimo laikas su tėvu būtų prailgintas nurodytu būdu, o ne įvedant papildomą nakvynę darbo savaitės metu, kas vaiką blaškytų. Atsakovė siūlė ieškovui bendrauti su vaikais per jų ugdymo įstaigoje numatytas atostogas, tačiau ieškovas noro neišreiškė, 2023-03-09 atsakovė pasiūlė ieškovui paimti sūnų bendravimui, bet ieškovas atsakė, kad sūnų paims tik kitą dieną. Sūnus serga nuo 2023-03-03, tačiau ieškovas nė karto nepasiteiravo apie jo sveikatą. Atsakovė kelis kartus per dieną skambina ieškovui vaizdo skambučiu, kad pabendrautų su vaiku, bet ieškovas dažniausiai neatsiliepia, o jei atsiliepia, neįsijungia vaizdo kameros, kad vaikas jį galėtų matyti, o dažniausiai net ir neperskambina.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu ir kt., šalių santykiams esant konfliktiškiems, buvo užtikrinti prioritetiniai vaikų interesai – gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, šeimos, emocinių ryšių su tėvu bei abiejų vaikų tarpusavyje tęstinumas, kt. Tarnybos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl dukros noro gyventi su tėvu, samprotavimai, jog galimai pačios motinos elgesys nulėmė tokį dukros norą ir kt., vertintini kitų bylos duomenų, tame tarpe ir anksčiau nepilnametės išsakytos nuomonės (teismui pateikta anksčiau) kontekste. Tarnybos nuomone, prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyti ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, nėra pagrįstas teismų praktikoje laikomais esminiais šalių gyvenamosios aplinkos, turtinės padėties, sveikatos, galimybių rūpintis vaikais ar kt. pasikeitimais, įvykusiais po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties priėmimo. Kadangi saugumas ir stabilumas, sesers ir brolio emocinio tarpusavio ryšio išsaugojimas, taip pat bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu yra saugotini vaiko interesai, stabilumą, ramybę ir saugumo jausmą vaikams užtikrintų būtent pastovus gyvenimas su motina, bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu bei nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi sausio 23 d. ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Papildė 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo M. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K. ir U. J. K. laikiną bendravimo tvarką: „3. Vaikų ugdymo įstaigų numatytų vasaros atostogų laikotarpiu tėvas praleidžia ne mažiau kaip 14 (keturiolika) nepertraukiamų dienų su vaikais. 4. Vaikų ugdymo įstaigų numatytų visų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiu tėvas praleidžia po pusę atostogų laiko su vaikais. Esant nelyginiam atostogų dienų skaičiui, didesnis dienų skaičius tenka skyrium gyvenančiam tėvui M. K.. 5. Tėvams nesutariant dėl atostogų laiko, poriniais metais pasirinkti pirmenybę turi ieškovas, neporiniais – atsakovė. 6. Dėl konkretaus atostogų laiko, kurį su vaikais praleis kiekvienas iš tėvų, konkretaus vaikų paėmimo laiko ir vietos, tėvai turi raštu (elektroniniu paštu, socialinių tinklų programėlėmis, SMS žinutėmis ar pan.) susitarti likus ne mažiau kaip 2 (dviem) savaitėms iki numatomo atostogų laiko“. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Nurodė, kad:
7.1. dėl dukters laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo pažymėjo, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Dukra N. K. yra 10 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai nelaikytini pakankamai brandžiais, kad galėtų priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su gyvenamosios vietos pasirinkimu ir už tokius sprendimus prisiimti atsakomybę (taip perkeliant atsakomybę už šių sprendimų priėmimą nuo vaikais turinčių pasirūpinti tėvų). Tokio amžiaus vaikai paprastai lengvai paveikiami aplinkinių asmenų. Gydytojos psichoterapeutės 2023-02-20 išvadoje ir 2023-03-01 elektroniniame laiške, susirašinėjimuose akivaizdu, jog didžiausią žalą vaikui daro tėvų tarpusavio santykių problemų perkėlimas vaikui. Tokią informaciją vaikui pateikia būtent ieškovas M. K.. Dukters noras yra nulemtas tėvų skyrybų situacijos ir neadekvačiai vaikui perkeliamų problemų. Dukters noras neatitinka geriausių jos pačios interesų. Iš elektroninio dienyno išrašo (pastabų, susirašinėjimų su mokytojomis) matyti, jog dukrai gyvenant pas tėvą, nėra skiriama pakankamai dėmesio tam, kad dukra paruoštų namų darbus, turėtų visas reikiamas priemones. Dukters noras gyventi su tėvu gali taip pat būti sąlygotas būtent to, kad dukra pas tėvą jaučiasi laisviau, galėdama neatlikti darbų, kurie jai privalomi;
7.2. brolio ir sesers santykių puoselėjimas, jų tarpusavio ryšio užtikrinimas yra svarbus. Nustačius šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, šio ryšio nepertraukiamumas būtų pažeistas, brolio ir sesers ryšys galimai silpnėtų. Dukters noras prieštarauja jos interesams, yra nesuderinamas su aplinkos stabilumu ir saugumu, teisės į tinkamą ugdymą užtikrinimu. Teiginiai dėl galimo motinos prievartos naudojimo dukters atžvilgiu yra nepagrįsti. Ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas, neigiamų nuostatų vienas kito atžvilgiu neišsakymas vaikams. Dukra nurodo vienodai mylinti abu tėvus. Tėvų elgesys, kai menkinamas kitas iš tėvų, sukelia vaikui lojalumo konfliktą, o su laiku tai vaiko bendravimą su vienu iš tėvų ar netgi su abiem tėvais gali padaryti itin problematišku;
7.3. dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo nurodė, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka leidžia šalims vienodai naudotis savaitgaliais (kas antrą savaitgalį vaikai leidžia su kiekvienu iš tėvų). Taip pat vieną dieną darbo savaitės metu, t. y. trečiadienį, nuo 17 iki 19 valandos, 2 valandas tėvas praleidžia su vaikais. Sūnui yra šiek tiek daugiau nei dveji metai. Tokio amžiaus vaikui yra ypatingai svarbus dienos režimo, rutinos užtikrinimas. Vaikui lankant ugdymo įstaigą, jo dienotvarkės palaikymas yra būtinas. Be to, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui darbo savaitės laikotarpiu kokybiško bendravimo laiko su vaiku taip pat nelieka itin daug – kartu gyvenantis tėvas po dienos ugdymo įstaigoje, būreliuose grįžus į namus vaikui, pirmiausia paprastai rūpinasi jo fiziologinių poreikių patenkinimu – perrengimu, maitinimu, prausimu, migdymu. Tokio amžiaus vaikui, kaip šiuo metu yra šalių sūnus, bendravimas su nakvyne savaitės viduryje neduotų tiek naudos, kiek galimai būtų padaroma žalos, išbalansuojant sūnui įprastą dienotvarkę. Iš susirašinėjimų matyti, jog ieškovas pats nerodo didelio noro bendrauti su sūnumi ilgiau, nei numatyta laikinoje bendravimo tvarkoje, nesinaudojo atsakovės pasiūlyta galimybe praleisti su vaikais dalį jų atostogų, pasimatyti savaitės viduryje, vaiko ligos laikotarpiu. Tai rodo, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra labiau deklaratyvus;
7.4. tikslinga papildyti laikiną bendravimo tvarką tokiomis nuostatomis, kurios leistų vaikų ugdymo įstaigų numatytų vasaros atostogų laikotarpiu tėvui praleisti ne mažiau kaip po 14 nepertraukiamų dienų su vaikais. Visų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiu tėvas taip pat turėtų turėti galimybę praleisti pusę atostogų laiko su vaikais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
8.1. nustatyti nepilnametės dukros N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
8.2. nustatyti nepilnamečio sūnaus U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su atsakove D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
8.3. iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai N. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), paskiriant ieškovą M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
8.4. iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), paskiriant atsakovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
8.5. nustatyti tokią ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo tvarką:
8.5.1. lyginių metų savaičių savaitgaliais ieškovas pasiima nepilnametį sūnų U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina sūnų pirmadienį į ugdymo įstaigą, sūnų paimant iš ugdymo įstaigos, o sūnui ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš sūnaus gyvenamosios vietos. Jei tą dieną sūnus lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti sūnų į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti sūnaus dalyvavimą juose;
8.5.2. kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovas pasiima nepilnametį sūnų U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. bendrauja su sūnumi iki sekančios dienos 9 val. nepertraukiamai, sūnų paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o sūnui ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jo gyvenamąją vietą arba pristatant į ugdymo įstaigą. Jei tą dieną sūnus lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti sūnų į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti sūnaus dalyvavimą juose;
8.6. nustatyti tokią atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką:
8.6.1. nelyginių metų savaičių savaitgaliais atsakovė pasiima nepilnametę dukrą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose;
8.6.2. kiekvienos savaitės ketvirtadienį atsakovė pasiima nepilnametę dukrą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 19 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose.
9. Ieškovas M. K. nurodo, kad:
9.1. teismo teiginiai, kad dukters noras gyventi su tėvu yra nulemtas netinkamo ieškovo poveikio, nėra pagrįsti duomenimis. Ieškovas siekia užtikrinti dukters saugumą, patogumą ir atsižvelgti būtent į dukters, o ne kitų asmenų, norus ir poreikius. Atsakovė darė neigiamą įtaką jos pirminiam apsisprendimui ir norui gyventi su motina. Susitikimo metu su Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojais metu N. K. pasakė, kad jai buvo pasakyta, jog jei jos klaus kiti asmenys, su kuo ji nori gyventi, tai ji turi pasakyt, kad 1) ji nori gyventi su mama; 2) tėtį nori matyti tik savaitgaliais; 3) brolis U. J. K. turi gyventi su ja ir mama; 4) nori likti gyventi jų namuose. Vaikas neturi būti įtrauktas į skyrybų procesą, nes gali būti labai stipriai sutraumuotas psichologiškai. Gydytoja-psichoterapeutė G. S. nurodė, kad mergaitė atkartoja mamos teiginius – „bankas atims namus“, „tėtis nenori palikti namų“, „mes neturėsime kur gyventi“. N. K. žinutėse motinai nurodė, kad neverstų eiti kartu. Atsakovė dukrą ne kartą akivaizdžiai bandė palenkti į savo pusę;
9.2. prasidėjus ištuokos procesui, atsakovė sąmoningai nupirko dukrai augintinį, nepasitarusi ir nepranešusi ieškovui. Atsakovė siekė įtikti dukrai, kad vaikas specialistams nurodytų, kad nori gyventi būtent su motina. Naujo iPhone telefono nupirkimas, itin dažnos pramogos, apsilankymai kavinėse, naujų daiktų / žaislų pirkimai yra atsakovės naudojami manipuliavimo būdai. Atsakovė ignoruoja geriausius vaiko interesus ir psichologinę būseną, traumuoja vaiko emocijas ir santykį su tėvu;
9.3. teismo teiginiai, kad dukters laikinas gyvenimas su tėvu neatitinka geriausių jos interesų, yra nemotyvuoti ir neteisingi. Byloje nėra informacijos apie visą N. K. mokymosi periodą ir gautas pastabas, kuomet ji gyveno tik su atsakove. Išrašai iš TAMO programos patvirtina, kad gyvendama su motina dukra gaudavo ženkliai daugiau pastabų. Mokytoja nurodė, kad N. K. sekasi gan gerai, dažniausiai būna pasiruošusi visoms pamokoms, į jas nevėluoja, ateina atlikusi namų darbų užduotis. Kai N. K. gyvena su tėvu, gerėja mokykliniai pasiekimai, gerėja jos emocinė būsena ir savijauta. Psichologė-psichoterapeutė G. S. patvirtino, kad mergaitė jaučiasi daug geriau ir stabiliau;
Žemesnės instancijos teismas
9.4. teismas neįvertino nepilnametės šalių dukters nuomonės ir taip pažeidė kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vaiko norai prieštarauja jo interesams;
9.5. dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių papildymas tėvo laiku su vaikais per atostogas, vykstančias kelis kartus metuose, neužtikrina vaikų ir tėvo ryšio stiprinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas buvimą su vaikais per atostogas reguliuojant poriniais ir neporiniais metais, neužtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, siekiant sureguliuoti ginčo metu esančią situaciją ir užtikrinti vaikų interesus ir teisę matytis ir bendrauti su abiem savo tėvais. Su sūnumi savaitgaliais M. K. susitinka tik kas antrą savaitę (lyginėmis savaitėmis). Nelyginėmis savaitėmis M. K. sūnų mato tik dvi valandas (trečiadienį) per visą savaitę – nuo 17.00 iki 19.00 val. Vairuojant žaisti su sūnumi nesaugu, todėl nelyginėmis savaitėmis matant sūnų 2 valandas per savaitę, nėra galimybės palaikyti tokio artimo ir glaudaus ryšio su vaiku, prie kokio yra įpratęs;
9.6. atsakovė sudaro kliūtis trečiadieniais tėvui pasimatyti su sūnumi, nes vaiką išveža pas senelius į Ignaliną. Tėvui reikalingas nepertraukiamas laikas nuo trečiadienio vakaro iki 10 ketvirtadienio ryto, kurio metu galėtų pasiimti vaiką (jeigu reikia pasiimti iš senelių Ignalinoje) ir nors iki kitos dienos ketvirtadienio praleisti laiką su vaiku;
9.7. turi egzistuoti itin rimtas pagrindas numatyti tėvo ir vaikų minimalią bendravimo tvarką, net ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
10. Atsakovė D. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
10.1. į vaiko nuomonę gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl vaiko nuomonės išklausymo. Apeliantas negali sukonkretinti, kas pasikeitė vaiko gyvenime, kad reikia pakeisti dukters laikinąją gyvenamąją vietą. Ieškovas psichologiškai nuteikė vaiką prieš atsakovę. Atsakovė siekė bendrauti su dukra tarpininkaujant „SOS vaikų kaimas“ organizacijai, tačiau ieškovas atsisakė parašyti sutikimą dėl dukters susitikimų šioje organizacijoje. 2023-04-05 atsakovė nuvyko į mokyklą, kad galėtų perduoti dukrai knygas, kurias ji turi grąžinti į biblioteką. Vaikui leidus, atsakovė apsikabino dukrą ir perdavė jai lauktuvių braškių. Apeliantas laišku pareikalavo, kad atsakovė daugiau nebeitų pas vaiką, nes dėl susitikimo su motina dukra neva pasijuto blogai ir negalėjo dalyvauti paskutinėje pamokoje. 2023-04-07 atsakovė vėl buvo nuvykusi pas dukrą į mokyklą, nunešė N. Velykų dovaną nuo senelių. Po šio apsilankymo vėl parašė laišką, reikalaudamas nesilankyti pas vaiką;
10.2. apeliantas trukdo atsakovei įgyvendinti motinos valdžią vaiko atžvilgiu ir dukrą išnaudoja savo asmeninėms ambicijoms santuokos nutraukimo byloje. Atsakovei paprašius atblokuoti jos numerį dukters telefone, ieškovas atsakė, kad jis nieko neturi daryti. Atsakovė ieško įvairių būdų, kad dukra vėl pradėtų su ja bendrauti, 2023-03-19 el. laišku kreipėsi į dukros gydytoją, prašydama parašyti siuntimą pas poliklinikos psichoterapeutą, kad atsakovei ir dukrai būtų paskirtos bendros psichoterapijos sesijos. Atsakovė prašo, kad mokytojai mokykloje perduotų dukrai, kad ją myli. Vaikui gyvenant su atsakove, ieškovui nebuvo daroma kliūčių bendrauti su vaiku. Dukrai esant pas tėvą, jis blogai kontroliuoja ugdymo procesą;
10.3. apeliantas siekia išskirti vaikus vieną nuo kito, nes keisti laikinąją gyvenamąją vietą prašo tik vieno vaiko atžvilgiu, kitu visiškai nesusirūpindamas. Nei vienos teismo nutarties ieškovas nevykdo. Prašymas keisti laikinąsias apsaugos priemones iš tikrųjų yra siekis išvengti galiojančios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Apeliantas elgiasi taip, kaip jam yra patogu – jeigu šiuo atveju jam naudingiau yra nutarties nevykdyti, tai jis taip ir elgiasi. Atsakovė jau inicijavo nutarties priverstinio vykdymo procedūrą;
10.4. ieškovas vengia bendrauti su mažamečiu sūnumi U. J. bent kiek ilgesniais laikotarpiais ir siekia tik jam patogios laikinos bendravimo tvarkos. Trečiadieniais bendravimas su vaiku yra užtikrinamas, bendraujant vakarais, o naktimis vaikas miega ir joks bendravimas nevyksta, todėl vaikas viduryje savaitės neturėtų būti ištraukiamas iš stabilios aplinkos. Bendravimas su nakvynėmis ilgesniais laikotarpiais leistų formuotis apelianto ryšiui su vaiku, užtikrintų nepertraukiamą vaiko apsipratimą su tėvo aplinka ir tokiu būdu neabejotinai teigiamai atsilieptų vaiko savijautai, ko negalima pasakyti apie pavienę nakvynę kartą per 2 savaites. Vaikas į Ignaliną buvo išvežtas vieną kartą, kad atsigautų po ligos. Atsakovė yra dirbanti, todėl jai taip pat svarbu užtikrinti ne tik vaiko priežiūrą, bet ir darbinių įsipareigojimų vykdymą. Apeliantas galėjo tą savaitę pats užtikrinti vaiko priežiūrą namuose, bet tokia galimybe nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas iki bylos išnagrinėjimo, laikiną bendravimo tvarką ir laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Abi šalys apeliaciniame procese pateikė naujus įrodymus. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus ir prašė prijungti N. K. mokytojos el. laiško kopiją; išrašą iš TAMO programos; 2023-03-17 G. S. el. laiško kopiją; 2023-03-26 šalių susirašinėjimą dėl sūnaus U. paėmimo iš Ignalinos. Atsakovė pateikė naujus įrodymus ir prašė prijungti 2023-04-05 ieškovo el. laišką; 2023-04-05 dukters video įrašą; 2023-04-05 atsakovės el. laišką; 2023-04-07 ieškovo el. laišką; 2023-02-24 ieškovo susirašinėjimą su dukra; 2023-03-21 šalių susirašinėjimą dėl numerio atblokavimo; atsakovės žinutės vaikui; 2023-03-19 atsakovės el. laišką dukros gydytojai; susirašinėjimą su mokytojais, priminimus dėl vaiko ugdymo proceso, išrašus iš TAMO dienyno.
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečius vaikus liečiantys klausimai, sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.
17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl faktinių aplinkybių
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo M. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, atsakovės D. K. priešpriešinį prašymą tenkino iš dalies: (i) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove D. K.; (ii) įpareigojo ieškovą M. K. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) D. K. ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (iii) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš ieškovo M. K. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam, paskirdamas atsakovę D. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; (iv) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė ieškovo M. K. ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką.
19. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-258-855/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-11-24 nutartį paliko nepakeistą ir ieškovo M. K. atskirąjį skundą atmetė.
20. Praėjus maždaug mėnesiui po Vilniaus apygardos teismo 2023-01-26 nutarties paskelbimo, ieškovas 2023-03-03 teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo nurodė, jog pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pakeisti dukters N. K. gyvenamąją vietą, o taip pat reikalinga pakeisti bendravimo su sūnumi U. J. K. tvarką.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kol bus priimtas sprendimas
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
22. Skundžiama nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas pakeisti dukters N. K. gyvenamąją vietą. Dukters gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-24 nutartimi nustatyta su motina D. K.. Priimdamas šį sprendimą, pirmosios instancijos teismas 2022-11-24 nutartyje atsižvelgė į tai, kad šalys jau kurį laiką gyvena skyrium, vaikai nuo to laiko faktiškai gyvena su atsakove, byloje nėra duomenų, kad vaikams gyvenant su motina, būtų pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Vilniaus apygardos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, 2023-01-26 atmetė ieškovo argumentus, susijusius su netinkamu atsakovės elgesiu vaikų atžvilgiu, o taip pat įvertino galimą grėsmę, susijusią su L. Č., su kuriuo, ieškovo tvirtinimu, atsakovė palaiko artimus ryšius.
23. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui į teismą besikreipianti šalis turi pagrįsti skubaus vaiko gyvenamosios vietos keitimo su kitu iš tėvų būtinumo faktą. Naujai atsiradusiomis aplinkybėmis ieškovas nurodo tai, jog nepilnametė dukra N. K. išreiškė norą gyventi kartu su savo tėvu M. K., ką patvirtina psichoterapeutės G. S. 2023-02-20 išvada, kuria konstatuota, kad šiuo metu mergaitės apsisprendimas yra tas, kad ji vienareikšmiškai nori gyventi su tėčiu. Mergaitė myli abu tėvus, tačiau nedrįsta jiems pasakyti, nes bijo pykčio ir atstūmimo. Ji visiškai realiai supranta, kaip atrodys gyvenimas su tėčiu, tačiau dėl to jaučiasi saugiai. Gyvenimo su mama kol kas ji neįsivaizduoja. Ieškovas pažymi, kad dukra savo noru yra apsistojusi pas tėvą nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė nuo 2023-02-27 nesutinka (prieštarauja), kad tėvas ją vežtų į motinos D. K. namus, kaip yra nurodyta 2022-11-24 teismo nutartyje.
24. Vaiko požiūrio dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra itin svarbus priimant sprendimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.164 straipsnis analogiškai nurodyta, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
25. Visgi, teismas turi ne tik vadovautis vaiko nuomone, tačiau ir ją vertinti, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes ir pasisakė, kodėl nelaiko galimu atsižvelgti į vaiko nuomonę, perteiktą psichoterapeutės G. S. 2023-02-20 išvadoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu nepilnametės dukters N. K. išreikštos nuomonės vertinimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, vaiko nuomonė yra nepastovi. 2022-12-08 Vaiko nuomonės išklausymo akte N. K. nurodė, kad su mama ji sutaria gerai ir nori gyventi toliau su mama. Mergaitė nurodė, kad tėvams gyvenant skyriumi, su tėčiu ji norėtų matytis per šventes, savaitgaliais, kartais – darbo dienomis. Pasak mergaitės, su tėčiu jos santykiai yra blogesni, negu su mama. Psichoterapeutės G. S. 2023-02-20 išvada, kurioje nurodyta, kad duktė norėtų gyventi su tėvu, duota praėjus vos dviem mėnesiams.
26. Abi šalys teikia argumentus viena prieš kitą, įrodinėdami kitos šalies manipuliavimą vaikais skyrybų procese. Bandymas įtraukti vaikus į skyrybų procesą matyti iš teismui pateiktų el. laiškų, šalių susirašinėjimo tarpusavyje bei su kitais asmenimis. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tėvas stengiasi įgyti dukters palankumą, galimai nuteikdamas ją prieš motiną. Nors teismas šios išvados neparėmė įrodymais, tačiau teismo ši išvada atitinka bylos duomenis. Iš atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų matyti, jog dukrai gyvenant su ieškovu, yra neužtikrinamas dukters bendravimas su motina, tiek susitikimų metu, tiek palaikant ryšį kitomis priemonėmis, motinos numeris yra blokuotas vaiko telefone, ieškovas draudžia motinai su dukra susitikti net mokykloje.
27. Nuo dukters apsigyvenimo pas tėvą momento (2023-02-27) iki prašymo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo praėjo vos savaitė, taigi nepakanka duomenų spręsti dėl to, kokią įtaką gyvenamosios vietos pakeitimas galėjo padaryti vaiko mokymosi rezultatams, todėl pasiekimų vertinimas nėra informatyvus. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šeimoje vyksta itin konfliktiškas skyrybų procesas, kas gali turėti didelę įtaką vaiko pasiekimams. Taigi vertinimas, kokios priežastys gali sąlygoti pasikeitimus, nėra informatyvus.
28. Susidariusiomis aplinkybėmis svarbu užtikrinti nepilnamečio vaiko aplinkos stabilumą ir saugumą, sesers ir brolio emocinio tarpusavio ryšio išsaugojimą. Ieškovas pradėtu procesu siekia brolio ir sesers atskyrimo, kadangi jis prašo pakeisti tik vieno vaiko gyvenamąją vietą. Brolis ir sesuo visą laiką augo kartu, todėl jų išskyrimas prieštarautų abiejų vaikų interesams. Teismas sutinka, jog brolio ir sesers neišskyrimo principas itin vertingas ir saugotinas.
29. Pirmosios instancijos teismas 2022-11-24 nutartyje, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalims kurį laiką gyvenant skyrium, vaikai nuo to laiko faktiškai gyveno su atsakove. Dukters nuomonės pasikeitimas po 10 metų gyvenimo kartu su motina, taip pat ir tėvams pradėjus gyventi skyrium, laikytinas trumpalaikiu bei nulemtu itin konfliktiškų santykių tėvų skyrybų procese, abiems tėvams siekiant vaiko palankumo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nepilnametė dukra, ieškovo teigimu, nesutinka būti grąžinta motinai, su kuria nuolat gyveno, įvertinus vaiko nuomonę, išreikštą Vaiko nuomonės išklausymo akte 2022-12-08, nepatvirtina būtinumo keisti neseniai nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, vaiko nuomonė neatitinka jos interesams, yra nesuderinama su aplinkos stabilumu ir saugumu.
30. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo keisti N. K. gyvenamąją vietą iki bylos proceso pasibaigimo ir pagrįstas, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas. Atmetus prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra reikalo iš naujo spręsti laikino išlaikymo bei bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo klausimų.
Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos
31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-24 nutartyje nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir su U. J. K., tvarka:
31.1. lyginių metų savaičių savaitgaliais ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigą, vaikus paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose;
31.2. kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo 17 val. ir bendrauja su vaikais iki 19 val. nepertraukiamai, vaikus paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jų gyvenamąją vietą. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.
32. Ieškovas teismo prašė pakeisti jo bendravimo su sūnumi tvarką kiekvienos savaitės trečiadieniais, nustatant, kad jis nepilnametį sūnų U. J. K. pasiima nuo 17 val. ir bendrauja su sūnumi iki sekančios dienos 9 val. nepertraukiamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-17 nutartimi teismas nustatė papildomą bendravimo tvarką atostogų metu, tačiau ieškovo prašymą dėl vaiko likimo trečiadieniais per naktį atmetė, nurodęs, jog bendravimas tokiu būdu išbalansuotų vaiko įprastą dienotvarkę.
33. Nesutiktina su apelianto teigimu, kad teismo nutartimi yra nustatyta minimali tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Nustatyta bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarka vertintina, kaip įprastai taikoma bendravimo tvarka. Ieškovas turi galimybę su sūnumi bendrauti kiekvieną savaitę. Sutiktina su atsakove, kad naktimis vaikas miega, todėl nėra bendraujama. Nakvynės viduryje savaitės kitoje aplinkoje nustatymas, kai kitą dieną vaikas turi būti vedamas į vaikų darželį, turėtų didelę įtaką vaiko dienotvarkei ir rutinai. Ieškovas nurodo, jog didelę dalį laiko trečiadieniais praleidžia spūstyse. Teismo nuomone, geranorišku šalių susitarimu tėvo bendravimo su vaiku laikas trečiadieniais gali būti valanda ar pan. prailginamas. Kadangi toks prašymas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, tai šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
34. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-17 nutartimi ieškovui sudarytos papildomos bendravimo galimybės atostogų metu. Atsakovė pabrėžia, jog skatina ieškovą daugiau bendrauti su sūnumi, teismui yra pateiktas tą rodantis šalių susirašinėjimas. Taip pat motina skatina ieškovą dalintis vaikų slaugymo rūpesčiais nesunkios ligos atveju, per vaikams ugdymo įstaigose nustatomas atostogas, pusę atostogų laiko, siūlo, kad vaiką tris darbo dienas per savaitę vaikus slaugytų atsakovė, dvi – ieškovas. Aplinkybes dėl vaiko išvežimo pas tėvus į Ignaliną atsakovė paaiškino reikalingumu atgauti jėgas po ligos. Tokia priežastis yra suprantama, o neįvykęs bendravimas gali būti kompensuojamas kitu metu. Siekdami bendravimo su vaiku, tėvai visų pirma turi atsižvelgti į vaiko interesus ir vaikų nenaudoti tarpusavio konflikto gilinimui.
35. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje priimtais sprendimais dėl ieškovo bendravimo su sūnumi U. J. K..
36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo M. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.