- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-258-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21847-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas ieškovo M. K. prašymas ir atsakovės D. K. priešpriešinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškiniu, be kita ko, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovę gyventi skyrium; 2) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų U. J. K. ir N. K. gyvenamąją vietą su tėvu M. K., adresu (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti laikiną motinos D. K. bendravimo su vaikais tvarką bei 4) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą, skiriant 500 Eur mėnesinį išlaikymą, t. y. nustatyti atsakovės mokėtiną 250 Eur dydžio išlaikymą vienam nepilnamečiam vaikui, nustatant teisę šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti M. K.. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Vaikams reikalinga saugi ir stabili aplinka. Atsakovei yra sudėtinga vienai prižiūrėti šalių nepilnamečius vaikus, todėl ji nuolat juos priežiūrai palieka pas savo ar ieškovo tėvus. Palikdama vaikus ieškovui, atsakovė nuolat keliauja į kitas valstybes susitikti su vyru, su kuriuo yra neištikima ieškovui. Šalims pradėjus ištuokos procesą, atsakovės kelionės tik dažnės ir ilgės. Ieškovas nuo 2021 m. gegužės mėnesio prižiūri vaikus asmeniškai, geriausiai žino jų kasdieninius poreikius, jų priežiūrai jam nėra reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, ieškovas nekeliauja ir neleidžia ilgų laiko tarpų be vaikų, gali užtikrinti stabilų ir saugų vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Atsakovė, konfliktuodama su ieškovu, ne kartą yra nurodžiusi ieškovui ir jų vaikams „pratintis“ būti be motinos ir pan. Be to, atsakovė yra linkusi elgtis agresyviai ir neapgalvotai, kilus konfliktams jų nesprendžia, o tampa agresyvi šalia esant šalių nepilnamečiams vaikams. Atsakovė taip pat yra siūliusi ieškovui „vaikus atiduoti į vaikų namus“, kai šalys neturėjo galimybės sumokėti už vaikų ugdymą. Jos emocinė būsena yra nestabili.
2.2. Atsakovė turi pakankamai turto ir pajamų, kas suteikia jai galimybę gyventi skyriumi nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų. Tam, kad šalių nepilnamečiai vaikai nepatirtų psichologinių išgyvenimų ir sukrėtimų per atsakovės nekontroliuojamus agresijos protrūkius, kurie galėtų neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą, yra pagrindas įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. K. atsiliepimu prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti ir tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti ieškovą M. K. per 2 kalendorines dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos išsikelti iš butų, adresu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kurie yra naudojami kaip viena gyvenamoji patalpa, ir gyventi skyrium nuo atsakovės D. K. bei nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K., taip pat netrukdyti atsakovei su vaikais naudotis šia gyvenamąja patalpa; 2) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. gyvenamąją vietą su motina D. K.; 3) nustatyti laikiną ieškovo M. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K. ir U. J. K. tvarką; 4) priteisti iš ieškovo M. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. K. ir U. J. K. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nustatant, kad laikinas išlaikymas mokamas į atsakovės D. K. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pats ieškovas bendruose namuose su atsakove ir vaikais negyveno nuo 2022 m. birželio mėn. pabaigos iki 2022 m. lapkričio mėn. Ieškovas tik kartais atvažiuodavo, motyvuodamas, kad tai yra bendri namai ir jam neuždrausta juose lankytis įvairiems skandalams sukelti ir netgi fiziškai smurtauti prieš atsakovę, nepaisydamas, kad namie yra vaikai. 2022 m. lapkričio mėnesį ieškovas pareiškė, kad sugrįžta gyventi į šeimos būstą, kuriame atsakovė su vaikais gyveno nuo 2022 m. birželio mėnesio pabaigos. Tikėtina, kad toks ieškovo apsisprendimas susijęs su jo pareikštu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Namuose vėl nėra ramybės: ieškovas vaikų akivaizdoje kabinėjasi prie atsakovės, ją užgaulioja, žemina ir kitaip bando palaužti psichologiškai. 2022 m. lapkričio 18 d., nebeištvėrusi ieškovo kaltinimų, replikų ir keliamos emocines įtampos, atsakovė iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai paprašė ieškovo palikti namus, ieškovas pareigūnų nurodymams pakluso ir tąnakt namie nenakvojo, bet ryte ir vėl grįžo namo.
3.2. Šalių santykiai ženkliai pablogėjo 2022 m. pavasario pabaigoje, kuomet atsakovė pranešė ieškovui, kad jos santaupos baigiasi ir jam reikėtų ieškotis darbo. Pastarąjį pusmetį ieškovas naudoja psichologinį smurtą prieš atsakovę, kuris pasireiškia tuo, kad ieškovas pasiėmė atsakovei dovanotus papuošalus, vaikų asmens tapatybės dokumentus, nedavė atsakovei naudotis bendru automobiliu. Atvykdamas į atsakovės ir vaikų gyvenamąją vietą ieškovas sukeldavo konfliktus, replikuodavo atsakovei, priekabiavo prie jos žodžiais ir psichologiškai engdavo vaikų akivaizdoje. Atsakovės teigimu, 2022 m. spalio 3 d. konflikto metu ieškovas stipriai sugriebė atsakovei už kairės rankos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, išgąstį ir baimę. Tuo metu ant savo kelių atsakovė laikė sūnų. Visą šią situaciją matė dukra N. K.. Vėliau dukra atsakovei pasakė, kad tuo metu labai išsigando tėčio. Atsakovė ieškovo agresijos proveržių stebėjo ir anksčiau, kuomet jis nesusivaldęs purtydavo sūnų, kai negalėdavo jo nuraminti. Be to, ieškovas dažnai prie vaikų vartoja alkoholį, nepaisydamas net vaikų jam dėl to duodamų pastabų.
3.3. Konfliktinė ieškovo keliama aplinka ypatingai žaloja nepilnamečių vaikų psichologinę būseną. Dukra N. K. lankėsi pas vaikų ir paauglių psichologę, kur mergaitei buvo numatyta teikti tęstinio pobūdžio psichologinę pagalbą. Šiuo metu dukra taip pat lankosi 3 kartus per mėnesį pas gydytoją psichoterapeutę. Pagal gydytojos išvadą, yra pagrindo teigti, kad mergaitė patiria ilgalaikį stresą.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovei yra sudėtinga vienai prižiūrėti šalių nepilnamečius vaikus, todėl atsakovė nuolat juos priežiūrai palieka pas savo ar ieškovo tėvus, neatitinka tikrovės. Atsakovei vaikų priežiūra yra jos kasdienybė ir pagrindinė veikla bei pareiga – ji yra rūpestinga motina ir niekas to negali paneigti, priešingai – dėl pagalbos prižiūrėti vaikus į savo motiną nuolatos kreipiasi būtent ieškovas, nes pats savarankiškai vaikais pasirūpinti nesugeba.
3.5. Su ieškovo prašymu priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą atsakovė nesutinka, kadangi nėra pagrindo nustatyti laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir šį ieškovo prašymą. Tuo tarpu ieškovo atžvilgiu tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti yra ne tik pagrindas, bet ir būtinybė, kadangi nuo 2021 m. gegužės mėnesio ieškovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, yra bedarbis. Atsakovės teigimu, iki 2022 m. birželio mėnesio būtent ieškovas buvo tapęs šeimai finansine našta, nedirbdamas reikalaudavo, kad atsakovė jį finansiškai išlaikytų. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas nebemoka ir būsto paskolos.
3.6. Vien tik būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, įskaitant ugdymą ir sveikatos priežiūrą, yra būtina skirti ne mažiau nei 350 Eur / mėn., mažesnė suma būtų visiškai nepakankama net ir šiems kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti: sūnus lanko privatų vaikų darželį, kurio ugdymo mokestis sudaro 170 Eur/mėn., maitinimas darželyje – 130 Eur/mėn.; dukra lanko psichoterapijos užsiėmimus, kurių mėnesio kaina -180 Eur, šokių būrelį (40 Eur/mėn.), ispanų kalbos pamokas (24 Eur/mėn.), gitaros pamokas (40 Eur/mėn.), dainavimo būrelį (30 Eur/mėn.). Vaikai turi ir kitų būtinųjų poreikių, tokių kaip apranga, avalynė, higienos prekės ir kt., tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovė papildomai neanalizuoja ir tokių vaikų poreikių, kaip poilsis, atostogos, išlaidos vaikų gimtadieniams ir šventėms, draugų gimtadieniams, kirpyklai ir kt.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad:
4.1. Siekiant užtikrinti vaikų teisę į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, byloje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vaikų tėvus gyventi skyrium.
4.2. Šeima žinoma dėl šalių tarpusavio konfliktų; šeimai taikoma atvejo vadyba; šeimoje situacija tragiška. Tėvai prioritetu šeimoje laiko savo tarpusavio santykius, o antrame plane lieka vaikai. Mergaitė dažnai užeina pas atvejo vadybininkę tiesiog pabūti. Mergaitė yra nuteikinėjama abiejų atstovų pagal įstatymą, gyvena savo tėvų kalbų temomis apie turtų dalybas ir meilužius, girdi jų tarpusavio konfliktus. Mergaitė nurodė, kad jeigu reikėtų rinktis, nori gyventi su motina ir broliu, jų namuose, o su tėvu susitikti tik savaitgaliais.
4.3. Atvejo vadybininkės teigimu, vaiko tėvai nori skirtis, labiau skyrybų nori vaiko motina; tėvui teikti pagalbą sudėtinga, nes jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kartais būna pas savo motiną, kartais pagyvena pas draugą. Mergaitei mokykloje sekasi neblogai, lanko būrelius, tai pat šiuo metu lanko tėvo pageidavimu psichoterapiją; prieš tai lankė psichologės konsultacijas pagalbą šeimai teikiančioje įstaigoje.
4.4. Išklausius vaiko nuomonę, šalių dukra nurodė, jog nuo tėčio kai kuriuos dalykus slepia, o su mama yra atvira, viską jai papasakoja, jos sutaria puikiai. Vaikas nuo gegužės mėnesio stebi tėvų konfliktus. Be to, mergaitė teigė, kad tėvas vartoja alų iš skardinių žiūrėdamas krepšinį. Nepilnametės teigimu, kartą, kai brolis išsisukinėjo ir nenorėjo autis batų, tėtis paėmė į rankas batą ir metė į sieną. Anot N. K., ji jaučia spaudimą iš tėvo, nes jis nuolat klausinėjo jos apie motiną; tėtis jai dažnai sako, kad mama yra blogas žmogus, kad ji turi kitą vyrą, mergaitei yra sunku tai girdėti. Mergaitė nurodė, kad norėtų likti su mama. Jos teigimu, kai tėvai susipyksta ir tėvas išvažiuoja, ji su mama ir broliu labai gerai leidžia laiką. Mergaitė pasakojo, kad kai ji atvažiuoja pas senelę (ten gyvena tėtis), tai ji būna ir bendrauja su senele, o tėtis tuo metu kalbasi telefonu darbo reikalais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo M. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, atsakovės D. K. priešpriešinį prašymą tenkino iš dalies: (i) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove D. K.; (ii) įpareigojo ieškovą M. K. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) D. K. ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini); (iii) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš ieškovo M. K. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam, paskirdamas atsakovę D. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; (iv) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė ieškovo M. K. ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, t. y. kad šalys jau kurį laiką gyvena skyriumi, vaikai nuo to laiko faktiškai gyvena su atsakove, byloje nėra duomenų, kad vaikams gyvenant su motina, būtų pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, sprendė, kad siekiant užtikrinti tam tikrą vaikams įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, tikslinga laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
7. Teismas, įvertinęs tiek Tarnybos pateiktoje išvadoje, tiek Vaiko nuomonės išklausimo akte nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog ieškovo ir atsakovės buvimas kartu vienuose namuose gali kelti grėsmę šalių nepilnamečių vaikų sveikatai bei saugumui, pažeisti vaikų teisę gyventi ir augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje, todėl, atsižvelgęs į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena su motina šeimai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ši gyvenamoji aplinka vaikams yra įprasta, atsakovas jau kurį laiką gyvena skyriumi (tai pas savo motiną, tai pas draugą), teismas ieškovą įpareigojo gyventi skyriumi nuo atsakovės ir vaikų.
8. Teismas, pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant galimybės nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, atsižvelgęs į šiuo klausimu suformuluotą teismų praktiką bei į orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, dydį, įvertinęs aplinkybes, jog sūnus lanko privatų darželį, o dukra turi psichologinių problemų (patvirtina į bylą pateikti gydytojų psichologės ir psichoterapeutės dokumentai), priteisė iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams po 250 Eur laikino išlaikymo kiekvienam, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
9. Teismas pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje iš pateiktų įrodymų nenustatyta, jog ieškovo maksimalus bendravimas su vaikais galėtų kelti grėsmę vaikų interesams, todėl įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus bei siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kurios, anot teismo, yra labai panašios, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nutartimi ieškovas įpareigotas gyventi skyrium nuo vaikų ir sutuoktinės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesais bei tuo pačiu siekdamas užtikrinti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, darė išvadą, jog atsakovės siūloma tvarka labiau atitinka vaikų interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) M. K. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; arba perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatskleidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo esmės, nevertino ir nenagrinėjo ieškovo išdėstytų faktinių aplinkybių (pvz., tokių kaip kad ieškovas nuo 2021 m. gegužės mėn. išėjo iš nuolatinio darbo tam, kad galėtų visą laiką skirti vaikų priežiūrai; ieškovas šiuo metu neturi pastovių pajamų, kurias galėtų skirti būsto nuomai; kad atsakovė šiuo metu palaiko artimus ryšius su kitu vyru, pas kurį išvykdama, nepilnamečius vaikus palieka Lietuvoje; atsakovė yra linkusi elgtis itin agresyviai, t. y. kilus konfliktui, daužo, mėto daiktus, garsiai rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius esant šalia vaikams ir pan.), neanalizavo ir nepasisakė iš esmės dėl visų svarbiausių aplinkybių, susijusių su geriausiais vaikų interesais ir tinkamų laikinųjų apsaugos priemonių nustatymu.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą organizuoti žodinį teismo posėdį, siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, t. y. atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suteikia jai perdėtą pranašumą, tuo tarpu ieškovas suvaržytas daugiau, negu būtina.
10.4. Skundžiama nutartimi teismas neužtikrino tinkamos vaikų teisės bendrauti su ieškovu, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka geriausių vaikų interesų. Abu vaikai buvo įpratę didžiąją laiko dalį praleisti su tėvu. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką, tuo metu, kai tėvas nesusitinka su vaikais savaitgaliais, vaikai nemato tėvo 7 dienas. Nors skundžiama nutartis nedraudžia tėvui su vaikais matytis dažniau, tačiau atsakovė sudaro įvairias kliūtis vaikams susitikti su tėvu. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė, kad vaikams likus su motina, bus užtikrinta saugi aplinka.
Atsiliepimas
11. Atsakovė D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, įtempti ir jie neabejotinai sukelia jų nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, todėl ieškovui naudojant tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš atsakovę vaikų akivaizdoje, nesant duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais ar kitaip pažeidžia jų interesus ar saugią jų aplinką, esant duomenų, kad ieškovas turi galimybę gyventi, ir kartais gyvena, pas savo motiną Vilniaus mieste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove (vaikų motina), o ieškovą įpareigojo gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų nepilnamečių vaikų. Ieškovo pateikta informacija (internetiniai straipsniai) apie byloje nedalyvaujantį asmenį (asmenį, su kuriuo, anot ieškovo, atsakovė palaiko artimus ryšius) jokios grėsmės vaikams nepatvirtina. Didesnė grėsmė vaikams kiltų, jei jų laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su emociškai nesitvardančiu ieškovu, kuris negeba tenkinti kasdienių vaikų poreikių.
11.2. Ieškovas išėjo iš darbo ne dėl to, kad padėtų atsakovei prižiūrėti vaikus, tačiau kad galėtų skirti visą savo laiką iki šiol nuostolingo verslo vystymui, o vaikus prižiūrėjo atsakovė, būdama vaiko priežiūros atostogose bei samdydama auklę.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė riboja jo bendravimą su vaikais. Atsakovė vadovaujasi teismo nutartimi nustatyta laikinąja ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, tačiau taip pat ir sutaria su ieškovu ir dėl jo pageidaujamo kitokio bendravimo su vaikais reguliavimo. Nors šalys geranoriškai susitarė praplėsti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau tokios tvarkos ieškovas laikosi tik tada, kai jam yra patogu, tačiau kai jam yra paranku – ieškovas šiuo susitarimu atsisako vadovautis.
11.4. Ieškovas ne tik pateikė išsamų ieškinį su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir susipažinęs su Tarnybos išvada pasinaudojo teise pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, pridėjęs prie jo papildomus rašytinius įrodymus, todėl teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta procesiškai kaip niekad gerai. O tai, kad teismas preliminariai byloje esančius įrodymus vertino ne taip, kaip to tikėjosi ieškovas, nereiškia, kad teismas netinkamai išsprendė atitinkamus klausimus ar neatskleidė bylos esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovės atitinkamas prašymas patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Kadangi tiek apeliantas (ieškovas), tiek atsakovė su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu / atsiliepimu į atskirąjį skundą) pateikė naujus įrodymus, prieš pradedant nagrinėti atskirąjį skundą, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.
16. Ieškovas pateikė 2022 m. lapkričio 29 d. Šeimos pagalbos skyriaus el. laišką; 2022 m. lapkričio 30 d. šalių tarpusavio susirašinėjimą bei susirašinėjimą su vaiku; 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą pripažinti ieškovo motiną nukentėjusiąja; straipsnius apie L. Č., kaip ieškomą asmenį.
17. Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimus dėl ieškovo bendravimo, taip pat ir papildomo bendravimo su vaikais; dukters N. K. žinutes atsakovei.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos, laikinos bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo klausimai bei ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.
20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino vaikų išlaikymo ir laikinos bendravimo tvarkos bei įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium klausimai, kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
21. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pilna apimtimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies tenkino atsakovės prašymą taikyti jos siūlomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pirmosios instancijos teismas (i ) nustatė nepilnamečių šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove; (ii) įpareigojo ieškovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų; (iii) iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam; (iv) nustatė atsakovės pasiūlytą ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką.
22. Ieškovas iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu (nutartimi), atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas, visų pirma, nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą organizuoti žodinį teismo posėdį, antra, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo esmės, nevertino/nenagrinėjo visų svarbių ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių, kurios yra esminės sprendžiant nagrinėjamą klausimą; trečia, teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, t. y. atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suteikia jai perdėtą pranašumą, tuo tarpu ieškovas suvaržytas daugiau negu būtina, be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka geriausių vaikų interesų, neįvertinta, ar vaikams yra saugu likti su atsakove.
23. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
24. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo prašymą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 147 straipsnyje be kita ko numatyta, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
27. Taigi, visų pirma pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustato teismui pareigos šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Antra, nagrinėjamu atveju atsakovei pateikus atsiliepimą, ieškovas teikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus kartu su papildomais įrodymais, kuriuos teismas priėmė ir vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, taigi galėjo įgyvendinti ir realiai įgyvendino savo procesines teises. Trečia, ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame vėlgi išreiškė savo poziciją, nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi argumentus, pateikė naujus rašytinius įrodymus ir tokiu būdu galėjo įgyvendinti ir realiai įgyvendino savo procesines teises, įskaitant teisę į teisminę gynybą bei teisę apeliaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam ar / ir kitos procesinės teisės, kad tokios teisės negalėjo būti ieškovui užtikrintos nesurengus žodinio jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo.
Dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas CK 3.65 straipsnyje nurodytas priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, tai yra ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir sprendimu šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti ne su ieškovu, kaip pastarojo buvo prašoma, tačiau su atsakove. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino eilę svarbių faktinių aplinkybių, tokių, kaip kad ieškovas nuo 2021 m. gegužės mėnesio išėjo iš savo nuolatinio darbo tam, kad perimtų iš atsakovės mažamečių vaikų priežiūrą, todėl būtent jis geriausiai žino vaikų poreikius, rūpinasi ir prižiūri vaikus, tuo tarpu atsakovė yra linkusi elgtis agresyviai ir neapgalvotai (esant bet kokiam šalių konfliktui, atsakovė vaikų akivaizdoje mėto/daužo daiktus, garsiai rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius ir pan.); be to, atsakovė dažnai išvyksta iš namų, t. y. keliauja į užsienį pas kitą vyrą, su kuriuo palaiko artimus santykius, palikdama vaikus Lietuvoje, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl vaikų saugumo jiems liekant su atsakove, kadangi vyras – L. Č., su kuriuo atsakovė palaiko artimus santykius, turi kriminalinę praeitį (dėl įvykdyto žmogaus užpuolimo), buvo paskelbta jo tarptautinė paieška.
30. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius duomenis, tame tarpe ir Tarnybos pateiktus, kad šalys jau kurį laiką gyvena skyrium ir faktiškai šalių gyvenimo skyrium laikotarpiu nepilnamečiai šalių vaikai gyveno (ir toliau tebegyvena) būtent su motina, kad byloje nėra duomenų, jog vaikams, gyvenant su motina, būtų kaip nors pažeidžiamos vaikų teisės, būtų sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei ar socialinei raidai, todėl darė išvadą, kad esant ypatingai konfliktiškiems šalių santykiams, siekiant užtikrinti stabilią vaikų aplinką iki bus išnagrinėta byla, vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakove – vaikų motina.
31. Pažymėtina, kad nors ieškovas nurodo, kad jis nuo 2021 m. gegužės mėnesio išėjo iš savo nuolatinio darbo tam, kad perimtų iš atsakovės mažamečių vaikų priežiūrą, todėl būtent jis nuolatos rūpinasi vaikais ir geriausiai žino vaikų poreikius ir pomėgius, dienos rutiną, tačiau tokį ieškovo argumentą kontrargumentuoja atsakovė, nurodydama, kad ieškovas išėjo iš savo pastovios darbovietės ne su tikslu prižiūrėti vaikus, o tam, kad vystytų savo verslą, tuo tarpu vaikais ir toliau rūpinosi būtent atsakovė, taip pat nurodo, kad ieškovas nemoka atlikti kasdienių buities darbų – nežino, kaip pagaminti vaikams maistą, išskalbti jų rūbus ir pan.
32. Tad šiuo atveju byloje (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) esant skirtingoms šalių pozicijoms ir argumentams ir nesant konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų kiekvienos iš šalių nurodomas aplinkybes, ieškovo išėjimo iš darbo faktas ir tik deklaratyviai nurodoma priežastis – perimti iš atsakovės mažamečių vaikų priežiūrą, nesuponuoja pagrindo konstatuoti, kad būtent ieškovas gali geriausiai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti vaikų kasdienius poreikius. Tuo tarpu byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose (Tarnybos išvadose, Vaikų situacijos vertinimo anketose) nurodoma, jog abu tėvai rūpinasi vaikais, juos prižiūri, nėra nustatyta vaikų teisės pažeidimų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismo nutartimi, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų teisės ar teisėti interesai.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
34. Tas pats pasisakytina ir dėl apelianto argumento apie atsakovės agresyvaus elgesio proveržius. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė, esant konfliktinei situacijoje, vaikų akivaizdoje mėto/daužo daiktus, garsiai rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius ir pan., tačiau panašius argumentus apie ieškovo agresyvų ir netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje nurodo ir atsakovė. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų ir apie ieškovo netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje / su vaikais (pvz., vaiko apklausos akte nurodoma, kad tėvas vaikų akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus (alų); tėtis, kai brolis nenorėjo autis batų, paėmė į rankas batą ir metė į sieną). Taigi, byloje nesant duomenų, kad atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu būtų netinkamas ar keltų pavojų šalių vaikams (gyvybei, sveikatai, emocinei būsenai ir pan.), priešingai – esant duomenims (2022 m. spalio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje), kad vaikai su atsakove, išvykstant ieškovui, gerai leidžia laiką (manytina, kad nesant įtampos tarp vaikų tėvų, nekeliant vaikams emocinio streso), atsakovė rūpinasi ir prižiūri vaikus, šis ieškovo argumentas laikytinas nepagrįstu.
35. Ieškovas nurodo, kad turi pagrįstų abejonių dėl vaikų saugumo vaikams gyvenant ir būnant su atsakove, kadangi vyras (L. Č.), su kuriuo atsakovė palaiko artimus ryšius ir kuris, galimai, būna ir su šalių nepilnamečiais vaikais, turi kriminalinę praeitį, tarptautiniu mastu buvo paskelbta jo paieška.
36. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad vaikams gyvenant su atsakove būtų nustatyta nors minimali grėsmė, nei viename iš rašytinių įrodymų nėra nustatyta/nurodyta, kad atsakovė neužtikrintų vaikams saugios aplinkos, kad atsakovė bendrautų su netinkamą reputaciją turinčiais asmenimis, kad vaikai kartu būtų tokioje kompanijoje / aplinkoje ar pan. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į tarnybas (tame tarpe ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą) dėl tokios, kaip nurodo teismui, grėsmės vaikams. Iš ieškovo teismui pateiktų internetinių straipsnių / skelbimų apie paskelbtą asmens – L. Č. – paiešką, visų pirma, negalima identifikuoti asmens, t. y. kad 2014, 2015, 2016 metais paskelbtos paieškos yra būtent to L. Č., su kuriuo, kaip nurodo ieškovas, atsakovė palaiko artimus ryšius; antra, byloje nėra duomenų, kad L. Č., kurį omeny turi ieškovas, būtų nuteistas / kaltinamas įvykdžius nusikaltimą arba jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pan.; galiausiai, apie atsakovės santykius ir ryšius su kitu vyru (kaip priežastis / kaltė dėl santuokos nutraukimo) ir tokių galimų santykių įtaką šalių nepilnamečiams vaikams spręs teismas bylą nagrinėdamas iš esmės.
37. Ieškovo nurodomas argumentas, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gali išvykti gyventi į Švedijos Karalystę, nesudaro pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos vaikų laikinosios gyvenamosios vietos. Šiuo pagrindu ieškovas gali kreiptis į teismą su prašymų pakeisti / papildyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., įpareigoti atsakovę neišvežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be atskiro ieškovo leidimo ir pan.), nurodant konkrečias tokią riziką sukeliančias aplinkybes bei pateikdamas šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovas nebuvo išreiškęs tokio prašymo.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaiko interesus atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje proceso stadijoje nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakove.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaiko gyvenamosios vietos klausimas bus išspręstas tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium
40. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium taikoma laikinam ginčo situacijos sureguliavimui tuo atveju, kai yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas šeimos bylose gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų, yra pirmosios instancijos teismo yra pritaikytos siekiant išvengti šalių nepilnamečių vaikų teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje pažeidimo.
42. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo dalimi, apeliantas nurodo, jog jis visą laiką gyveno su šeima ir tik retkarčiais, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų su atsakove, išeidavo iš bendrų namų; taip pat kad ieškovas neturi jokios kitos gyvenamosios vietos r kadangi šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių stabilių pajamų, neturi galimybės būstą nuomoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.
43. Kaip matyti tiek iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir juose esančių paaiškinimų, tiek iš teismui pateiktos Tarnybos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, santykiai tarp šalių yra labai konfliktiški – tėvai pirmiausia gyvena savo problemomis, vaikai ir jų psichologinė savijauta jiems yra antrame plane, vaikai gyvena tėvų kalbomis apie skyrybas, turtų dalybą, neištikimybę ir pan., vaikai yra nuteikinėjami abiejų atstovų pagal įstatymą. Visa tai, neabejotina, kelia vaikams stresą, jie patiria įtampą bei išgyvenimus, neigiamai atsiliepia jų tiek psichinei, tiek fizinei būklei, vaikai priversti atsidurti lojalumo tėvams konflikto būsenoje. Taip pat tiek Tarnybos išvadoje, tiek Vaikų situacijos vertinimo anketose, tiek iš šalių tarpusavio susirašinėjimo bei procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių matyti, kad ieškovas paskutiniu laikotarpiu negyveno šeimos namuose, gyveno arba pas savo motiną, arba pas draugą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant iš to, kad vykdydamas nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, ieškovas su vaikais susitinka, leidžia laiką bei nakvoja būtent savo motinos bute, apeliantas turi galimybę gyventi pas savo motiną. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo motinai priklausantis butas yra (duomenys neskelbtini), t. y. gana netoli nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų kitą gyvenamąją vietą Vilniuje.
44. Atmestini ieškovo argumentai, kad šiuo metu jis neturėdamas nuolatinio darbo ir stabilių pajamų neturi galimybės išsinuomoti gyvenamąjį būstą. Ieškovas yra gana jauno amžiaus, byloje (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) nėra duomenų apie rimtesnes ieškovo sveikatos problemas, trukdančias jam susirasti darbą. Be to, šis apelianto argumentas laikytinas dar vienu pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, abu tėvai turi vienoda dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl ieškovo argumentas, kad jis šiuo metu yra bedarbis ir neturi pajamų, kelia pagrįstą abejonę dėl ieškovo galimybės užtikrinti vaikams pakankamą išlaikymą, vertinant ir tai, kad tai šaliai, su kuria lieka gyventi vaikai, neabejotinai tenka didesnė tiek rūpinimosi, tiek finansinė našta.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
45. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
46. Atsakovas atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nurodydamas, kad tvarka yra minimali ir be pagrindo riboja tėvo ir vaikų bendravimą.
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką – (i) lyginių metų savaičių savaitgaliais ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigą, vaikus paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose; (ii) kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo 17 val. ir bendrauja su vaikais iki 19 val. nepertraukiamai, vaikus paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jų gyvenamąją vietą. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.
48. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų dienos rutiną (lankomi darželis / mokykla, popamokinė veikla, lankymasis pas tam tikrus specialistus ir pan.) bei dienos režimą (mokimosi, laisvalaikio, poilsio, miego laikas), manytina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia vaikų interesų, yra ginčo situacijoje optimali ir negali būti vertinama kaip pažeidžianti ieškovo, kaip vaikų tėvo, teises. Apeliantui suteikiama galimybė nepertraukiamai bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, taip pat galimybė matytis su vaikais ir darbo dienomis. Būtina pažymėti, kad, kaip matyti iš atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų bei prie jų pateiktų rašytinių įrodymų – šalių susirašinėjimų dėl ieškovo bendravimo / papildomo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, atsakovė ne tik, kad neriboja ieškovui galimybių matytis su vaikais, o netgi skatina laikytis teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, sutinka su ieškovu, kad jis su vaikais matytųsi / bendrautų dažniau / daugiau, nei nustatyta laikinojo bendravimo tvarkoje, tačiau, kaip matyti iš ieškovo atsakymų atsakovei, jam ne visada tinka pastarosios pasiūlomas pasimatymų su vaikais laikas (dienos / valandos) ir ieškovas ne visada (netgi ir sutaręs su atsakove) pasiima vaikus ir bendrauja su jais sutartu laiku.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
50. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra išsprendžiami ieškinio reikalavimai iš esmės, laikina bendravimo tvarka nustatoma siekiant tik iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti situaciją, užtikrinant pakankamą skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaikų interesų, todėl atsižvelgiant į teismo nutarties priėmimo metu esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose bei apeliacinės instancijos teismui nurodytas aplinkybes, keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nėra pakankamo pagrindo.
51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl ieškovo ir šalių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu išspręstas klausimas tik dėl laikinos ieškovo ir šalių vaikų bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, laikino išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams, bendravimo tvarkos nustatymo, įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir vaikų tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, ir šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Taikytos priemonės užtikrina ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečių vaikų teises bei interesus iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Spręstina, kad teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir vaikų nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nieko nenurodo ir iš esmės nieko nepasisako dėl priteisto laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo (pagrindo, dydžio), todėl apeliacinės instancijos teismas nieko šiuo aspektu nepasisako.
53. Kiti ieškovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl esant pasikeitusioms aplinkybėms, asmuo turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba taikymo pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto M. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.