- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2VP-1299-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21847-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., M. K.
- Advokatai
- Dainius Židanavičius, Rasa Valiukaiteiir Vilma
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. K. (išieškotojai), suinteresuoto asmens (išieškotojos) atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, suinteresuotam asmeniui M. K. (skolininkui), suinteresuoto asmens (skolininko) atstovėms advokatėms Rasai Valiukaitei ir Vilmai Gečaitei Olišauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės B. P. prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: M. K. (skolininkas), D. K. (išieškotoja), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja antstolė B. P. (toliau – ir pareiškėja, antstolė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama skirti suinteresuotam asmeniui M. K. (toliau – ir skolininkas) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. e2-26838-1157/2022 nurodytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nesilaikymą ir pažeidinėjimą, kurios laikytis M. K. buvo įpareigotas 2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. birželio 12 d. patvarkymais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26838-1157/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nutarta:
„Iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su atsakove D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti ieškovą M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini).
Iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam, paskiriant atsakovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo tvarką:
1. Lyginių metų savaičių savaitgaliais ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigą, vaikus paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.
2. Kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovas pasiima nepilnamečius šalių vaikus nuo 17 val. ir bendrauja su vaikais iki 19 val. nepertraukiamai, vaikus paimant iš vaikų ugdymo įstaigos, o šiems ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jų gyvenamąją vietą. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, ieškovas turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose“.
3. 2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. birželio 12 d. patvarkymais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, M. K. buvo įpareigotas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-26838- 1157/2022.
4. 2023 m. birželio 22 d. antstolės kontoroje gauta M. K. pozicija, kurioje teigiama, kad dukra N. K. nuo 2023 m. vasario pabaigos persikėlė gyventi pas jį savo iniciatyva ir pageidavimu. Po incidento mokykloje, kai mama priverstinai bandė dukrą parvesti namo, N. kategoriškai atsisako su mama bendrauti ir susitikti. Dukra lankosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini) G. S.. Gydytoja 2023 m. vasario 20 d. ginčo šalims pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad dukra nori gyventi su tėčiu. Pasak M. K., jis deda visas pastangas, kad dukra N. atstatytų santykį su mama ir su ja bendrautų. Su sūnumi U. bendrauja ne tik pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, bet dar dažniau. Taip pat nurodė, jog pilnai išlaiko dukrą (motina prie dukros išlaikymo neprisideda). Sūnus su juo praleidžia apie pusę laiko kiekvieną mėnesį, sūnų taip pat pilnai aprūpina tuo metu, kai jis būna su tėvu. Taip pat M. K. 2023 m. birželio 24 d. elektroniniu paštu patvirtino, jog teismo nutarties dėl dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nevykdo iš dalies, t. y. N. K. nuolat gyvena su juo dėl mergaitės nenoro gyventi su mama.
5. 2023 m. liepos 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė antstolei informaciją apie tai, kad „šiuo metu Skyriuje vertinama nepilnametės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), situacija, bendradarbiavimas su vaiko tėvu yra apsunkintas, vyras prieštarauja, kad Skyriaus specialistai bendrautų su vaiku, pats nurodo, kad vaiko priversti bendrauti su mama negali. Skyriui žinoma, kad nepaisant galiojančios Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko tėvas M. K. nepilnametę N. apie 2023 m. kovo mėnesį paėmė iš motinos ir apgyvendino savo namuose, vyras periodiškai tiek motinai, tiek Skyriui nurodo, kad mergaitė nenori gyventi ir bendrauti su mama, o jeigu vaikas norą išreikš, jis vaiką motinai perduos. Vyras, klausiamas dėl nepilnametės N. perdavimo motinai, vis nurodo, kad vaikas nenori gyventi ir bendrauti su ja. Skyriuje 2023 m. birželio mėnesį registruotas pranešimas dėl nepilnametei kilusių (duomenys neskelbtini), vaiką tėvas, laikydamasis specialistų rekomendacijų, pristatė ištyrimui į sveikatos priežiūros įstaigą. Skyriuje turimais duomenimis, nuolatinė vaiko (duomenys neskelbtini) 2023 birželio mėnesio pabaigoje nurodė atsisakanti teikti nepilnametei tęstinę (duomenys neskelbtini), kol vaikui nebus užtikrinama santykio su abiem tėvais pusiausvyra. Skyrius dar ankstesnių vaikų situacijų vertinimo metu yra nustatęs vaiko teisės bendrauti su tėvais pažeidimus. Skyrius turi duomenų, jog nepilnametės motina D. K. maždaug nuo šių metų kovo mėnesio su dukra N. nebepalaiko ryšio ir aktyviai nedalyvauja nepilnametės gyvenime, nebendrauja su dukra taip, kaip numatyta galiojančioje Teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių patvirtinimo. Remiantis Skyriuje turimais duomenimis, nepilnametės atstovams pagal įstatymą Vilniaus miesto socialiniame paslaugų centre buvo pasiūlytos visos reikalingos paslaugos situacijai spręsti, 2023-06-07 dieną vaiko motina informavo, kad teisminę mediaciją nutraukia, kadangi sutarti vaiko klausimais su M. K. nepavyksta, nuo tos dienos situacija šeimoje išlieka nepakitusi.“
6. Antstolė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, atsižvelgdama į vykdomosios bylos medžiagą, vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Nr. e2-26838-l 157/2022 nustatyta tvarka yra pažeidinėjama ir nevykdoma taip, kaip nurodyta teismo sprendime, nesilaikant nutarties dalies, kuria nustatyta nuolatinė N. K. gyvenamoji vieta su mama D. K. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkas neslepia, jog šios nutarties dalies nesilaiko nuo 2023 vasario mėnesio, savo elgesį pagrįsdamas tariamais mažamečio vaiko norais. Antstolė informavo, kad šiai dienai nėra pateikta svarbių įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti stabdomas bylos vykdymas, taip pat antstolė neturi duomenų, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka būtų pakeista teismo sprendimu.
7. Suinteresuotas asmuo M. K. (skolininkas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su antstolės reikalavimu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Skolininkas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikiną gyvenamąją vietą su motina, įpareigojo skolininką gyventi skyriumi nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų. Nutartimi taip pat buvo išspręsti vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos su vaikais klausimai. Nuo 2023 m. vasario mėnesio susiklostė tokia situacija, kad suinteresuotų asmenų nepilnametė dura N. K. nusprendė gyventi su tėčiu. Dukrai kategoriškai atsisakant gyventi su mama, skolininkas nenaudojo ir negalėjo naudoti prieš dukrą fizinės prievartos, kad ją grąžintų į motinos gyvenamąją vietą. Dar daugiau, dukters ir motinos santykiai yra labai įtempti, priešiški, dukra atsisako su mama bet kokio kontakto. Skolininkas pabrėžė, kad įvertinus šią situaciją, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė nustatyti laikiną dukters bendravimo su motina tvarką, kuria pripažino faktinį suinteresuotų asmenų dukros gyvenimą pas tėvą.
9. Remdamasis kasacinio teismo praktika, skolininkas nurodo, jog pats savaime faktas, jog dalyje nėra vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savaime nesudaro pagrindo skolininkui skirti baudą. Šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, kodėl nutartis iš dalies nėra įvykdyta ir ar dėl to yra kaltas išimtinai skolininkas.
10. Skolininko teigimu, jam kol kas nepavyko įvykdyti nutarties dalyje, kurioje dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, dėl objektyvių priežasčių – pačios dukros kategoriško atsisakymo grįžti pas motiną ir kvalifikuotų specialistų rekomendacijų, jog dukros grįžimas pas motiną neturėtų būti užtikrintas taikant prievartą, o turėtų būti kitas žingsnis po to, kai bus atkurtas motinos ir dukros ryšys. Skolininkas atkreipia dėmesį, kad dukros nenoras grįžti pas motiną yra realus ir jis šiuo metu atsižvelgiant į dukros (duomenys neskelbtini) atitinka vaiko interesus.
11. Skolininkas atkreipia dėmesį, kad teismas, kuris priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pripažino, kad nutartyje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymas būtų nesuderinamas su dukters interesais ir todėl 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi anksčiau nustatytą bendravimo tvarką pakeitė įteisindamas dukters faktinį gyvenimą pas tėvą. Skolininko vertinimu, šiai dienai aplinkybės iš esmės pasikeitusios. Skolininko manymu, tiek antstolė, tiek Tarnyba ignoruoja aplinkybę, kad N. K. yra gyvas žmogus, (duomenys neskelbtini) amžiaus mergaitė, kuri turi begalę (duomenys neskelbtini).
12. Skolininkas nurodo, jog (duomenys neskelbtini), mediatorės Ū. D. Rekomendacijose dėl tarpininkavimo, atstatant ryšį tarp dukros N. K. ir mamos D. K., nurodyta, kad: „<...> Atsižvelgiant į tai, kad N. K. šiai dienai turi savo tvirtą susidariusią gynybinę poziciją motinos atžvilgiu ir teigia, jog bendrauti su motina nenori, rekomenduojama nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, o palaipsniui (bet aktyviai) ir be jokios prievartos ieškoti būdų, kaip atkreipti mergaitės dėmesį ir ją skatinti susitikimui“. Mediatorės vertinimu, „Vienaip ar kitaip, prievarta niekada nepadės. Tik po truputi abu tėvai, gali sušildyti vaiko jausmus ir sukurti saugumą ir pasitikėjimą jumis abiem. Bet ta turite daryti abu...“.
13. Taip pat skolininkas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis aktyviais ar pasyviais, tyčiniais veiksmais, žodžiais būtų nuteikęs dukrą prieš motiną ir savavališkai pasiėmęs dukrą gyventi pas save jos negrąžindamas motinai. Tai yra, faktinė situacija, kad dukra gyvena pas tėvą, susiklostė realiai dėl pačios motinos egoistiško elgesio, nenoro spręsti su dukra susijusių problemų bei siekio bet kokia kaina iš principo patenkinti savo interesus.
14. Skolininkas paaiškino, kad kai teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė vaikų gyvenamąją vietą laikinai su motina, skolininkas nutartį vykdė, dukra gyveno su motina, tėvas laikėsi bendravimo tvarkos. Vis tik pati dukra su tėvu norėjo bendrauti daugiau nei buvo nurodyta nutartyje, ką motina draudė dukrai daryti. Tą patvirtina pačios dukters žinutė atvejo vadybininkei, (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas tėvams, Vaiko situacijos vertinimo anketa (toliau – Anketa), kurią į bylą pateikė Tarnyba, rašydama išvadą dėl antstolės pareiškimo.
15. Be to, dukra tėvui pasakojo, kad mama ant jos daug šaukia, bausdama suka už ausies, pas tėvą jai saugiau, nes jis ramesnis, problemas sprendžia be perdėtų emocijų. Dukra pasakojo, kad ji mamai nematant naršė mamos telefone, kuriame rado mamos susirašinėjimą su jos draugu L. Č., kuriame buvo planuojama, kad motina kartu su vaikais išvyks gyventi į Švediją pas minėtą vyrą. Nors šalių dukrai (duomenys neskelbtini), tačiau ji yra brandi, supranta daug dalykų, kovoja už teisybę. Toks motinos susirašinėjimas su jos naujuoju draugu dukrą įskaudino. Dukros požiūrį į tėvus, motinos elgesį su dukra taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) papildoma išvada, Tarnybos 2023 m. kovo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1697, (duomenys neskelbtini), mediatorės Ū. D. Rekomendacijos dėl tarpininkavimo, atstatant ryšį tarp dukros N. K. ir mamos D. K..
16. Taip pat skolininkas pabrėžia, kad jis dėjo ir deda pastangas, kad būtų atkurtas dukros ir motinos ryšys, kad dukra bendrautų su motina ir jis galėtų dukrą perduoti motinai pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tikslu skolininkas kalbasi su dukra apie motiną, aiškina jai, kad mama ją myli, kad mama yra vienintelė, kad ji nori bendrauti ir matytis su dukra ir pan. Šias aplinkybes patvirtina jau minėta Anketa, Tarnybos 2023 m. kovo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1697. Taip pat skolininkas nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio mėnesio organizavo ir vedė dukrą į (duomenys neskelbtini) konsultacijas, už jas mokėjo. Be to, vykstant mediacijos procesui (duomenys neskelbtini) buvo planuojama, kad pirmiausia susitikimai vyks atskirai su kiekvienu suinteresuotu asmeniu, vėliau bus įtraukta ir dukra, kad stiprinti ryšį su motina, atkurti santykius, tačiau motina mediacijos procesą nutraukė, dėl ko darbas su vaiku pradėtas nebuvo.
17. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog palaiko antstolės pareiškimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Tarnyba pateikė išvadą dėl teismo nutarties nevykdymo. Išvadoje nurodoma, jog Tarnybos duomenimis, minėta teismo nutartis nėra įvykdyta, tarp D. K. ir M. K. kyla nuolatiniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami vaikai. Tarnybos nuomone, teismo nutartis turi būti vykdoma geranoriškai, abiem šalims įgyvendinant teises ir pareigas, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir, svarbiausia, atsižvelgiant į vaiko interesus, nes prievartos taikymas vaikui tokio pobūdžio bylose negalimas. Tačiau kadangi teismų praktikoje prioritetiniu vaikų interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, o teismo nutartis geranoriškai nevykdoma, Tarnyba, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, nurodė, jog antstolio prašymui prieštarauti iš esmės neturi pagrindo.
19. Pareiškėja antstolė B. P. teismo posėdyje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. (išieškotoja) nurodė, jog sutinka su antstolės pareiškimu. Prašė skirti maksimalią baudą. Paaiškino, kad iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, tarp šalių nuolat vyko konfliktai, skolininkas nuolat šaukdavo, kad motina turi meilužį, grasino jai. Po nutarties išieškotoja teigia leidusi dukrai bendrauti su tėvu daugiau nei nustatyta. Tuomet dukrai pradėjo kilti keisti klausimai. Pokalbiai su dukra vyko nuolatos iki 2023 m. vasario 28 d., kuomet po skolininko savaitgalio su vaiku, grįžusi namo neberado dukros daiktų.
21. Išieškotoja atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą nutraukė dėl vykusio akivaizdaus vaiko nuteikinėjimo. Motina teigė neturėjusi jokių bendravimo su dukra kanalų, nieko apie ją nežinojo. Nurodo, jog dukters neapykanta jai augo kasdien, nors jos kontakto neturėjo. Dukrai gyvenant kartu su ja, konfliktų nebuvo, apie tai, kad norėtų gyventi pas tėtį, dukra nekalbėjo.
22. Pasak išieškotojos, šiuo metu dukra lankosi pas (duomenys neskelbtini), dėl kurios sutarė su skolininku. Ji pati taip pat lankosi pas (duomenys neskelbtini), baigė pozityvios tėvystės kursus.
23. Išieškotoja paaiškino, kad su skolininku kalbėtis beprasmiška – jis tik žeria kaltinimus, įvairius epitetus jos atžvilgiu. Dukters žodžiuose atsikartoja tėvo žodžiai, tokių žodžių (duomenys neskelbtini) vaikas net prasmės neturėtų žinoti.
24. Taip pat išieškotoja nurodė, jog dukrai gyvenant su ja, dukrai nekilo (duomenys neskelbtini). Tą sužinojusi, būtent išieškotoja pasirūpino, kad tėvas dukrą nuvežtų pas gydytoją. Be to, dukrai gyvenant su ja, nebuvo problemų su mokslais, tuo tarpu šiuo metu pažymiai prasti. Taip pat apsigyvenus pas tėvą, nutrūko dukters bendravimas ir su jos artimaisiais (tėvais, seserimis), su kuriais anksčiau buvo šilti santykiai.
25. Išieškotoja paaiškino, jog po būrelių dukters ji nepasiima, nes dukra atsisako. Išieškotojos teigimu, versijos apie dukters tampymą už rankos, ausų sukinėjimą ir pan. – išgalvotos.
26. Taip pat išieškotoja paaiškino, kad po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ji suprato, kad nutarties turi laikytis taip, kaip nurodyta, tačiau pakalbėjusi su atvejo vadybininke, N. pas tėtį išleido daugiau.
27. Teismo posėdžio metu išieškotojos atstovas advokatas Dainius Židanavičius nurodė, kad skolininkas prisidengia dukros nuomone, kuri yra tėvo įtakota. Bendradarbiavimas su tėvu yra apsunkintas. Atstovo manymu, yra akivaizdus, piktybinis nutarties nevykdymas. Į mokyklą skolininkas atvyko ne savo laiku, vaikui sukėlė lojalumo konfliktą, apstumdė motiną, pasišalino nesulaukęs policijos. Atstovas nurodė, jog skolininkas kasdien veža dukrą į mokyklą ir iš jos pasiima, pažeisdamas nutartį, tačiau turėtų arba dukros nepasiimti, arba ją paėmęs atvežti pas motiną ir ją palikti. Taip pat atstovo vertinimu, aktualu yra antstolės 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimas, o kas vyko po jo – nėra susiję su byla. Atstovo vertinimu, tėvas neatlieka jokių valinių sprendimų, nesuvokia, kas yra tėvo valdžia. Pabrėžia, jog jokie dokumentai (gydytojų rekomendacijos ir pan.) neturi aukštesnės galios už teismo nutartį. Dukros nuomonę apie motiną nulėmė tėvo išsakyti teiginiai. Atstovo vertinimu, skolininkui turėtų būti skirta ne mažesnė nei 1 000 Eur bauda, priešingu atveju, ji neturės atgrasomojo pobūdžio. Efektyviausia būtų skirti baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
28. Taip pat atstovas posėdžio metu pareiškė prašymą skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesu (skolininkas neatvyko į pirmą posėdį, o atvyko į antrą ir išreiškė norą teikti paaiškinimus).
29. Suinteresuotas asmuo M. K. (skolininkas) teismo posėdžio metu paaiškino, jog viskas prasidėjo mokykloje, kai 2023 m. vasarį abu su motina atvyko pasiimti dukros, po ko įvyko incidentas, kad motina tempė dukrą už rankos. Po to dukra liko pas jį. Skolininko teigimu, buvo kreiptasi ir į atvejo vadybininką. Motinai tereikėjo su dukra pasikalbėti. Su dukra lankėsi pas (duomenys neskelbtini) (įvyko 5-6 susitikimai), pas atvejo vadybininkę, socialinę darbuotoją. Maždaug kovo-balandžio mėnesiais bandė kreiptis į (duomenys neskelbtini), bet nebuvo vietų, tuomet kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Pradėjo lankytis liepos mėnesį, rezultatai pasimatė maždaug lapkritį. Tačiau lapkritį mama nustojo laikytis (duomenys neskelbtini) rekomendacijų.
30. Dukrai (duomenys neskelbtini) kilo 2022 m. vasarą, prasidėjus skyryboms, tada buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini). Po 2023 m. vasario apsilankius socialinei darbuotojai, dukra išsakė (duomenys neskelbtini), tuomet vyko į Santariškes. Su dukra kalbėjosi apie tai, kad reikėtų grįžti pas mamą, nepavykus, kalbėjosi su specialistais, laikėsi jų rekomendacijų. Šiuo metu dukra jau sutinka nuvykti pas mamą. 2023 m. vasario – birželio mėnesiais važiavo iki mamos, pakeliui važiuodamas siūlydavo, kad užsuktų į namus, kad nuvežtų pas mamą, tačiau dukra nesutikdavo. Po to pradėjo siūlyti dukrai susitikti su drauge, gyvenančia šalia motinos. Tačiau atvykus paimti dukros ir užėjus į kiemą (kad pabūti su sūnumi, kol dukra susiruoš), motina iškvietė policiją. Dukra tai matė, buvo šokiruota.
31. Dėl dukters mokymosi rezultatų skolininkas paaiškino, jog iki 4 klasės pažymių dukra negaudavo. Dukra gavo keletą dvejetų, nes buvo pametusi prisijungimus. Papildomos pamokos (kurias teigia suorganizavusi motina) vyksta visai klasei. Šiuo metu dukters balai kyla.
32. Dėl bendravimo su motinos giminaičiais, skolininkas paaiškino, kad pati krikšto mama dukrai parašė negražius žodžius apie tėvą. Be to, jų santykiai nebuvo labai gražūs. Tuo tarpu senelis dukrą išvadino melage, todėl dukra pati paskambino Tarnybai.
33. Atsakydamas į išieškotojos atstovo klausimą, skolininkas paaiškino, kad 2023 m. vasario 28 d. buvo ne jo bendravimo su dukra diena, tačiau į mokyklą atvyko, kadangi dukra paprašė. Motinos neapstumdė, nežino, ar buvo iškviesta policija.
34. Skolininko manymu, išieškotojos atstovo siūlymas atvežti ir palikti vaiką nėra žmogiškas. Bandymai atvežti dukrą pas mamą buvo kovą, balandį. Su dukra nekalbėjo apie gyvenimą su mama, o kalbėjo apie bendravimą, kadangi taip rekomendavo specialistai.
35. Dėl namų darbų ruošimo skolininkas paaiškino, kad jis prižiūri, tačiau būna, jog dukra jų nepadaro (juk vaikas), be to, yra mokytojų, kurių dukra bijo, kurie jos darbų nepriima (dėl ko tėvas žadėjo eiti kitą dieną į mokyklą). Be to, yra specialistų rekomendacija, jog spaudimas vaikui būtų žalingas.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismo posėdžio metu skolininko atstovės palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog tarp šalių santykiai konfliktiniai. Abi šalys siekia, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais, t. y. suinteresuotumas bylos baigtimi vienodas. Nustatant skolininko kaltę, institucijų, psichologų ir t. t. išvados – objektyvūs duomenys, leidžiantys daryti išvadas.
37. Dėl dukters mokymosi rezultatų pažymėjo, jog vyksta tėvų skyrybos, todėl tai gali būti dėl bendros situacijos, kadangi vaikas patiria stresą, todėl tai nereiškia, jog yra skolininko kaltė.
38. Atstovės akcentavo, jog nėra objektyvių įrodymų, kad skolininkas aktyviais veiksmais nevykdė teismo nutarties. Skolininkas neprisidėjo prie to, kad dukra pas jį apsigyventų, be to, jis deda pastangas, kad būtų atkurtas ryšys su motina. Atstovių nuomone, teismo sprendimai negali būti vykdomi bukai – visos rekomendacijos nurodo su vaiku kalbėtis, be prievartos. Atkreipia dėmesį, kad pati motina sutinka, kad vaiko tempimas už rankos – smurtas prieš vaiką. Vien tai, kad vaikas nori gyventi su tėvu, nereiškia, kad vaikas yra įtakotas. Kliūtis vaikui grįžti pas motiną – vaiko interesai. Pasak atstovės, skolininko vertinimu, specialistų išvados yra paremtos vaiko interesais, todėl yra aukštesnės galios.
39. Pasisakydama dėl baudos, atstovė nurodė, jog situacija nėra išskirtinė, todėl nėra pagrindo skirti baudos už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną ir nukrypti nuo teismų praktikos.
40. Taip pat atstovė suabejojo antstolės akto apibrėžtumu ir konkretumu – nėra aiškus laikotarpis, už kurį prašoma skirti baudą – iki 2023 m. birželio 12 d. ar 2023 m. rugpjūčio 23 d. Be to, akte nėra nurodyta, kokia turėtų būti bauda.
41. Taip pat atstovės nurodė, jog bendradarbiavimas turėtų vykti iš abiejų tėvų pusės, motina neturėtų kiekvieno bendravimo baigti grasinimu policija ir pan. Tačiau bendradarbiavimo iš motinos pusės nėra.
42. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
43. prašymas tenkintinas iš dalies.
44. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemią tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
46. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26838-1157/2022 (perkeliant bylą į kitus metus, 2023 metais bylai suteiktas Nr. e2-1977-1157/2023, 2024 metais – Nr. e2-323-1157/2024), nagrinėdamas šalių santuokos nutraukimo bylą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir inter alia nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove D. K. bei nustatė ieškovo M. K. ir nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikiną bendravimo tvarką.
47. Byloje nustatyta, kad šalių dukra nuo 2023 m. vasario pabaigos gyvena su tėvu. Antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria nustatyta laikina skolininko bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Antstolė prašo skirti skolininkui baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą.
48. Skolininkas, nesutikdamas su antstolės pareiškimu, iš esmės akcentuoja dukters nenorą gyventi su motina, jos priešišką nusistatymą motinos atžvilgiu, nurodo savo dedamas pastangas dukters ir motinos ryšio atstatymui, pabrėžia motinos nebendradarbiavimą ir jos pačios veiksmus, dėl kurių atsirado dukters noras gyventi su tėvu. Taip pat skolininkas akcentuoja specialistų rekomendacijas, negalėjimą nutarties vykdyti prievarta, kadangi dukra yra gyvas žmogus. Be to, skolininko vertinimu, teismas priimdamas vėlesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taip iš esmės įteisindamas dukters gyvenimą su tėvu (nustatydamas laikiną motinos bendravimo su dukra tvarką), nurodė, jog dukters perdavimas motinai neatitiktų vaiko interesų.
49. Išieškotoja, palaikydama antstolės pareiškimą, akcentavo, jog dukrai gyvenant su ja, konfliktai tarp jų nekildavo, tėvas yra dukrą nuteikęs neigiamai jos atžvilgiu. Be to, išieškotojos atstovas akcentavo, kad tėvas nesiėmė realių veiksmų, kad dukra būtų grąžinta į jos laikiną gyvenamąją vietą su motina, nepanaudojo savo tėvo valdžios.
50. Įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
51. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolio surašomo prašymo dėl baudos skyrimo standartai neturėtų būti itin aukšti. Teismo vertinimu, pakanka iš prašymo turinio nustatyti, kokie pažeidimai buvo galimai padaryti, nes jie nurodyti su pareiškimu pridedamuose dokumentuose. Taigi, remiantis protingumo ir koncentruotumo principu, nagrinėjamoje byloje galima suprasti, už kokius skolininko veiksmus ar neveikimą kreipiamasi į teismą dėl baudos skyrimo, be to, kartu su aktu pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes. Vien laikotarpio pabaigos, dėl kuriuo kreipiamasi šiuo pareiškimu, aiškus neįvardijimas, kai antstolės nurodomas pažeidimas vis dar tęsėsi kreipimosi į teismą momentu, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl kreipimosi neaiškumo. Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių nėra, jog dukra tiek antstolio patvarkymų priėmimo metu, tiek pareiškimo pateikimo teismui metu gyveno su tėvu. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas antstolio pareiškimą nagrinėja už laikotarpį iki pareiškimo teismui surašymo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 23 d.
52. Antstolis, padaręs prielaidą, jog teismo nutartis nebuvo tinkamai vykdoma, neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimą skirti baudą. Tokį sprendimą priima teismas ir tik ištyręs visas aktualias faktines aplinkybes bei pagrįstai nustatęs, kad teismo įpareigojimas nebuvo vykdomas arba buvo vykdomas netinkamai.
53. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog nors teismo nutartimi šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau faktiškai dukra nuo 2023 m. vasario pabaigos gyvena su tėvu, t. y. 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl dukters laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra vykdoma.
54. Kita vertus, sutiktina su skolininko akcentuojama pozicija, jog sprendžiant prašymus dėl baudos skyrimo, turi būti įvertintos priežastys, dėl kurių nutartis nėra vykdoma. Vien pats savaime nutarties nevykdymo faktas nesudaro pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo.
55. Nagrinėjamu atveju skolininkas akcentuoja dukters nenorą gyventi su motina ir jos aiškų apsisprendimą gyventi su tėvu. Pažymėtina, jog byloje pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) rekomendacija, Tarnybos dokumentai, kuriuose užfiksuota mergaitės nuomonė, pačių šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu) rodo, jog dukra ilgą laiką reiškia tą pačią poziciją, aiškiai išsako norinti gyventi su tėvu. Nepaisant to, jog dukra dar yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau sutiktina su skolininku, jog prievartos naudojimas prieš vaiką nagrinėjamu atveju nebūtų suderinamas su prioritetiniais vaiko interesais. Tas yra akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje. Taigi nesutiktina su išieškotojos atstovo dėstyta pozicija, kad tėvas turėjo tiesiog atvežti dukrą ir ją palikti pas motiną netgi prieš dukters valią. Esant tokio lygmens dukters priešiškumui motinos atžvilgiu (kas matyti tiek iš byloje esančių dokumentų, tiek iš pačios išieškotojos paaiškinimų), elgiantis atstovo nurodytu būdu, galėtų būti sugriautas vaiko pasitikėjimas abiem tėvais apskritai. Atkreiptinas dėmesys, jog pati išieškotoja, turėdama galimybę pasiimti dukrą (pvz., šiai vykstant į būrelį ir netgi fiziškai su dukra susitikus), ji to nepadarė, nurodydama tą patį dukters nenorą ir motinos atstūmimą, t. y. pati motina dukters atžvilgiu naudoti prievartą atsisakė. Taigi, reikalaudama, kad prievarta sprendimą vykdytų skolininkas, išieškotoja yra nenuosekli arba galimai tokiu būdu siekia dukros palankumo, ryšio su tėvu sugadinimo sąskaita.
56. Byloje esantys duomenys rodo, jog tėvas dėjo tam tikras pastangas, atliko veiksmus, kad motinos ir dukters santykis būtų atkurtas (lankymasis pas (duomenys neskelbtini), pokalbiai su dukra, kas atsispindi iš Tarnybos pateiktų dokumentų, kuriuose užfiksuoti mergaitės paaiškinimai), tačiau dukra vis tiek atsisakė bendrauti su mama. Tai rodo, jog ankstesniu laikotarpiu tėvo dėtos pastangos buvo nepakankamos arba neefektyvios (pvz., žinių, kompetencijos trūkumas ar pan.).
57. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu, jog šalių tarpusavio santykiai yra ypatingai konfliktiški, abu tėvai tam tikrais atvejais negeba peržengti savo ambicijų, dėl ko klausimų, susijusių su vaikais, sprendime bendradarbiavimo trūksta ne tik iš tėvo, bet ir iš motinos pusės. Be to, periodu, kuomet dukra faktiškai gyveno su tėvu, motina atliko veiksmų, kurie taip pat galėjo sustiprinti dukters apsisprendimą (dukters tempimas už rankos, konfliktiškas elgesys tėvo atžvilgiu dukters akivaizdoje, policijos kvietimas ir pan.).
58. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismui nekyla abejonių, jog skolininkas nevykdė 2022 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos. Taigi spręstinas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo.
Dėl skirtinos baudos dydžio
59. Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys).
60. Už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, jog baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
63. Remiantis apygardos teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
64. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui M. K. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas atsižvelgia į aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su priežastimis, dėl kurių neįvykdyta teismo nutartis, į šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, į abiejų šalių per mažą bendradarbiavimą.
65. Taip pat ypatingai svarbu atsižvelgti į tai, jog iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog šiuo metu dukters bendravimas su motina po truputį yra atstatomas. Vertinant tai, kad baudos skyrimo už nutarties nevykdymą tikslas – visų pirma tinkamas nutarties įvykdymas, darytina išvada, jog pastaruoju metu besiklostanti situacija rodo, jog galimai priemonės, kurių imtasi, yra tinkamos ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalims bendradarbiaujant ir laikantis specialistų rekomendacijų, bus palaipsniui įvykdyta. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje skolininkui skyrus realią piniginę baudą, tarp šalių galimai kiltų nauji konfliktai, įtampa, kas pasiektų priešingą tikslą – sutrukdytų dukters ryšio atstatymo su motina procesą ir galiausiai – tinkamą nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimą.
66. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad dėl nutarties nevykdymo skolininkas anksčiau baustas nebuvo, daroma išvada, kad piniginės baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, teisingumo ir protingumo sąžiningumo principų. Taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui M. K. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu
67. 2024 m. vasario 1 d. vykusio teismo posėdžio metu išieškotojos atstovas pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui už piktnaudžiavimą procesu. Prašymas buvo grindžiamas iš esmės tuo, jog ankstesniame posėdyje, kuriame buvo teikiami šalių paaiškinimai, skolininkas nedalyvavo, tuo tarpu į antrąjį posėdį atvyko. Dėl to galėjo būti užvilkintas procesas.
68. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria baudas Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 42 straipsnio 5 dalis numato, jog šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
69. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
70. Pažymėtina, jog suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, sprendžiant antstolio pareiškimus dėl baudos skyrimo, nesudaro kliūčių bylos išnagrinėjimui (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje skolininko dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Taigi, bylos neišnagrinėjus vieno posėdžio metu ir vykstant antram posėdžiui, dar neperėjus į baigiamųjų kalbų stadiją, o skolininkui atvykus į posėdį ir išreiškus prašymą teikti paaiškinimus, nenustatyta pagrindo, dėl ko jam turėjo būti užkirstas kelias būti išklausytam. Be to, byla neužbaigta nagrinėti vieno posėdžio metu, tenkinus būtent išieškotojos atstovo prašymą dėl bylos dėl santuokos nutraukimo medžiagos prijungimo, po ko turėjo būti sudaryta galimybė skolininko atstovei susipažinti su prijungtos bylos medžiaga. Galiausiai, netgi išklausius skolininko paaiškinimų antrame teismo posėdyje, tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, kadangi šiame posėdyje bylos nagrinėjimas ir baigėsi (trečias posėdis nebuvo paskirtas).
71. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog nenustatyta skolininko piktnaudžiavimo procesu, todėl išieškotojos atstovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72. Suinteresuoti asmenys (skolininkas ir išieškotoja) prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
73. Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai <...> dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkui nevykdant teismo sprendimo. Antstolio prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus <...> baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020).
74. Taip pat šioje situacijoje, teismo vertinimu, netgi konstatavus priešingą abiejų šalių suinteresuotumą, atsižvelgiant į bylos baigtį (skolininkui skirtas įspėjimas, netenkintas išieškotojos prašymas dėl maksimalios baudos skyrimo), abiejų šalių elgesį, dėl kurio nebuvo tinkamai įvykdyta nutartis, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų nei vienai iš šalių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos antstolės B. P. prašymą tenkinti iš dalies.
Skirti skolininkui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26838-1157/2022 nevykdymą.
Išieškotojos D. K. atstovo advokato Dainiaus Židanavičiaus prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui M. K. už piktnaudžiavimą procesu atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.