- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1680-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22330-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., O. Š., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. S. dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys O. Š. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens K. S. nubaudimo už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019 nevykdymą.
2. Pareiškime antstolė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi (pakeista 2019 m. birželio 7 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019 buvo nustatyta suinteresuoto asmens (išieškotojo) O. Š. ir nepilnamečio vaiko K. Š. bendravimo tvarka, kurią suinteresuotas asmuo K. S. (skolininkė) 2019 m. liepos 11 d., 13 d., 15 d., 17 d., 19 d. 21 d. pažeidė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi nustatyta tokia laikinoji tėvo O. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje: bendrauti su vaiku K. Š. kas antrą dieną (pradedant kitą dieną po teismo nutarties priėmimo) vaiko tėvų sutartu laiku, o tėvams nesutarus – nuo 10 valandos iki 17 valandos, vaiko tėvų sutartoje vietoje, o šalims nesutarus – pareiškėjo laikinojoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , dalyvaujant vaiko motinai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovui/atstovams (nebent vaiko tėvai bendrai sutartų, kad konkrečiu atveju tokio atstovo/atstovų dalyvavimas nėra būtinas). Pareiškime nurodoma, kad 2019-07-11 (ketvirtadienį), 2019-07-13 (šeštadienį), 2019-07-15 (pirmadienį) 10.00 val. O. Š. kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais laukė atvykstančios vaiko motinos K. S. su vaiku K. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Mama vaiko neatvežė (v/b lapai 68-71). 2019-07-17 (trečiadienį), 2019-07-19 (penktadienį), 2019-07-21 (sekmadienį) O. Š. nuo 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) laukė atvykstant vaiko mamos ir sūnaus, bet K. S. neatvyko (v/b lapas 86). K. S. atstovė advokatė 2019 m. liepos 15 d. el. paštu antstolei paaiškino, kad mama mano, jog tėvas siekia bendravimo siekdamas inicijuoti incidentą, nurodo, kad mama kategoriškai atsisako sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su vaiku (v/b lapas 74); 2019 m. liepos 19 d. el. paštu antstolei paaiškino, kad tvarkos nesilaikyta dėl to, kad kreiptasi į teismą dėl jos pakeitimo, bet to vaiko tėvas savo veiksmais kelia grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui (v/b lapai 76-83).
3. Byloje gauta Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 1SD-5687/19(8.1.27) „Dėl nepilnamečio K. Š.“, kurioje nurodyta, kad Tarnybai šeima yra žinoma nuo 2019 m. gegužės 31 d. dėl tėvų nesutarimų, nustatant sūnaus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ir galimų vaiko teisių pažeidimų. Tėvams buvo išaiškinta, kad netinkamas tėvų elgesys daro žalą vaiko brandai, jo harmoningam ir visapusiškam vystymuisi, kad tėvai, spręsdami tarpusavio konfliktus ar siekdami savo konkrečių interesų, nepainiotų savo interesų su nepilnamečio vaiko interesais. Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi išieškotojo O. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad tėvas gyvena 2 kambarių, apie 60 kv. m. nuomojamame bute. Berniukui yra skirta atskira lova tėvo miegamajame, kitame kambaryje yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, vystymuisi reikalinga abiejų tėvų paramą rūpestis. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo (šiuo atveju – šalių tarpusavio santykių iširimo), įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai sunkiausia – gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su kitu iš tėvų bei užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Pažymėtina, kad abu tėvai privalo gebėti atliepti vaiko poreikius. Nurodyta, kad tokio amžiaus vaikas yra emociškai pažeidžiamas, jis jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikas nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamasis tėvo namuose, tokio amžiaus vaikas turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaiko dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. Pažymėta, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) K. S. nenurodė priežasčių, kodėl sūnus nebuvo atvežtas bendravimui su tėvu. K. S. nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalėjo įvykdyti teismo sprendimo (nutarties), todėl manytina, kad antstolio reikalavimas neįvykdytas be pateisinamos priežasties. Dėl nutarties nevykdymo pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai. Pateikta išvada, kad būtų tikslinga tenkinti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, kartu atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir išlaiko, todėl vaiko motinai skirtina minimali bauda.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo K. S. pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsiliepimą, kuriuo prašė antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti, priteisti iš O. Š. K. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomos tokios aplinkybės ir argumentai: Vilniaus apygardos teismo 2019-06-07 nutarties vykdymo metu, 2019 m. liepos 1 d. O. Š. grasino vaiko motinai, aiškino, kad ji turės daug problemų; 2019 m. liepos 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), O. Š. susitikimo su vaiku metu vonios kambaryje užpuolė K. S., ant kurios rankų buvo mažametis K. Š., K. S. pradėjo šauktis pagalbos ir dalyvaujanti susitikime Tarnybos specialistė iškvietė policijos pareigūnus. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28620-19. Tą pačią dieną, vėlai vakare, K. S. buvo iškviesta į komisariatą duoti parodymų, kur buvo sulaikyta, nes O. Š. paaiškino, kad būtent jį vonioje sumušė vaiko motina. Paleista iš Vilniaus areštinės vaiko motina buvo tik sekančią dieną 15.00 val. K. S. kreipėsi pagalbos į Vilniaus moterų namus. Vilniaus moterų namai rekomendavo teismo nutarties dėl vaiko ir tėvo laikino bendravimo nevykdyti. Nurodoma, kad po šio smurtinio epizodo metu vaikas patyrė nervinį sukrėtimą, naktį verkė, krūpčiojo. 2019-07-11 K. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorę dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-07 nutarimu tenkino prokuroro prašymą ir uždraudė O. Š. artintis prie K. S..
5. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-07-25 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019-05-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019-06-07 nutartimi, dalyje dėl O. Š. laikinos bendravimo su mažamečiu K. Š. tvarkos, nustatant, jog iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje O. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. Š. pirmadieniais ir ketvirtadieniais vaiko tėvų sutartu laiku, o tėvams nesutarus – nuo 10 valandos iki 13 valandos, vaiko tėvų sutartoje vietoje, o tėvams nesutarus – pareiškėjo laikinojoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Tarnybos atstovui ar atstovams (nebent vaiko tėvai sutartų, jog konkrečiu atveju šio atstovo ar atstovų dalyvavimas nėra būtinas), bet nedalyvaujant vaiko motinai K. S..
6. Pažymėta, kad K. S. buvo pasirengusi leisti tėvui matytis su vaiku, tačiau dėl 2019 m. liepos 7 d. įvykusio šalių konflikto mano, kad O. Š. elgesys yra pavojingas vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, dėl ko atstovaudama vaiko teises ir interesus K. S. atsisakė sudaryti sąlygas matytis tėvui su vaiku. Nurodyta, kad apie tai, kad esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui vaiko motina atsisako sudaryti vaiko tėvui sąlygas matytis su vaiku, K. S. pranešė antstolei Virginijai Meškauskienei ir Tarnybai, nurodydama priežastis, dėl kurių nevykdys teismo nutarties ir prašydama paaiškinti vaiko tėvui, dėl kokios priežasties ji atsisako pristatyti vaiką adresu (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad O. Š. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atėjęs į darželį vaiką iš ten išnešė ir vaiko motina vėl kvietė policiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nutarė antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui K. S. skyrimo už Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą tenkinti. Skyrė K. S. 250 Eur dydžio baudą už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties ir 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria nustatyta bendravimo vaiko su tėvu tvarka civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019, nevykdymą išieškotojo O. Š. naudai.
8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mažamečio motina, nesudarydama sąlygų tėvui matytis su sūnumi nei vieną iš teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi nustatytų dienų (2019 m. liepos 11 d., 13 d., 15 d., 17 d., 19 d. 21 d.) elgėsi savavališkai ir vienasmeniškai nepagrįstai sprendė, kad tėvas neturi teisės matytis su sūnumi, o sūnus su tėvu. K. S. pernelyg sureikšmino savo ir vaiko tėvo tarpusavio konfliktiškus santykius, nesugebėjo atsiriboti nuo jų ir įvertinti, kad vaiko interesus atitiktų tėvo ir sūnaus bendravimas. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjui O. Š. buvo uždrausta be teismo leidimo išvežti nepilnametį sūnų K. Š. iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje, taigi motina galėjo perduoti sūnų bendravimui nesibaimindama, kad tėvas jį išsiveš į Vokietiją. Apie motinos negeranoriškumą ir pastangų nedėjimą sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi, tėvui dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime liudija inter alia šios aplinkybes: 2019 m. birželio 17 d. tėvams kartu su vaiku ir Tarnybos atstovu lankantis MediCa klinikoje, motina neatsižvelgė į tėvo prašymą kalbėti su vaiką gydančiu gydytoju jam suprantama rusų kalba ir su gydytoju pakartotinai bendravo lenkų kalba (b. l. 132); 2019 m. rugpjūčio 5 d. tėvui atvykus į vaiko lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą adr. Smėlio g. 18, Bajorų k. Avižienių sen., motina neleido tėvui bendrauti su vaiku, buvo kviečiami šalių atstovai, Tarnybos atstovai, policijos pareigūnai, kurių pagalba klausimas sureguliuotas taikiai.
9. Teismas laikė, kad K. S. nepagrindė, kad tėvas daro žalą ar kelia grėsmę vaikui. Teismas įvertinęs, kad suinteresuotas asmuo K. S. augina nepilnametį vaiką, turi užtikrinti jo poreikius. Suinteresuotam asmeniui K. S. skyrė vienkartinę 250 Eur dydžio baudą už teismo nutarties nevykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė K. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei antstolės prašymą atmesti. Priteisti iš O. Š. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10.1 Nurodė, kad Vaiko motina, neleisdama tėvui susitikti su vaiku vadovavosi ne Vilniaus moterų namų pažyma, kaip neteisingai nustatė teismas, o prioritetinėmis mažamečio vaiko teisėmis ir interesais. Tėvo elgesys buvo pavojingas vaiko motinai ir vaikui, nesuderinamas su vaiko saugumu, dėl ko K. S. nesutiko dalyvauti su vaiku susitikimuose vykdant Vilniaus apygardos teismo 2019-06-07 nutartį.
10.2 Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-06-07 nutarties vykdymo metu, 2019 m. liepos 07 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Vaiko teisių skyriaus atstovui, O. Š. vonioje užpuolė laikančią ant rankų vaiką K. S., tai yra fiziškai smurtavo prieš vaiko motiną ir vaiką. K. S. šaukė pagalbos ir Vaiko teisių skyriaus atstovė iškvietė policiją.
10.3 Pažymėjo, kad šis incidentas, kuriuo metu tėvas fiziškai smurtavo prieš vaiko motiną vaiko akivaizdoje, tuo pačiu savo elgesiu sukeldamas grėsmę vaiko sveikatai nėra vienintelis, nes Vokietijoje, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl O. Š. neteisėtų veiksmų, kuomet vaiko akivaizdoje vaiko tėvas sudaužė telefoną, necenzūriniais žodžiais šaukė ant vaiko motinos, galiausiai metė lėkštę su maistu ant vaiko motinas, privesdamas vaiką prie verksmo ir baimės, tuo pačiu galėdamas vaiką sužaloti.
10.4 Nurodė, kad tai, kad tėvas visiškai nesiorientuoja dėl savo paties teisių įrodo incidentas darželyje, kuri beje, pirmos instancijos teismas įvertino kaip motinos negeranoriškumą ir negebėjimą sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su vaiku, kuomet O. Š. atėjęs į darželio valgyklą paėmė vaiką ir tiesiog išnešė iš darželio girdint bėgančią ir paskos ir šaukiančią vaiko motiną. O. Š. visiškai nepaisė aplinkybės, kad vaikas yra darželyje, kad sėdėjo valgykloje kartu su kitais vaikais, o niekam nieko nepranešdamas tiesiog išnešė vaiką iš darželio ir ėjo link mašinos. Tėvas aiškino turintis teisę matytis su vaiku, susitarti su juo geruoju buvo neįmanoma, dėl ko teko kviesti policiją. Kuo pasireiškė K. S. negeranoriškumas nėra aišku.
10.5 Pažymėjo, kad analogiškai vertintina teismo pastaba dėl bendravimo lenkų kalba pas gydytoją. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad vaiko tėvas konfliktavo su gydytoja, trukdė jai atlikti savo pareigas ir galiausiai buvo išprašytas iš kabineto, o bendravimas pareiškėjui nesuprantama kalba su gydytoja kažkodėl tai neigiamai charakterizavo vaiko motiną. Niekas nedraudė O. Š. bendrauti su gydytoja kalba, kokia jis pageidavo ir domėtis vaiko sveikata, tačiau vaiko tėvas neigė gydytojos nurodymus, konfliktavo, kėlė balsą, kėlė balsą ant VTAS specialistės, kuri jam taip pat pasiūlė išeiti iš kabineto.
10.6 Nurodė, kad priešingai negu teigia teismas, vaiko motina ruošė vaiką susitikimams su tėvu ir į pirmus susitikimus vaikas ėjo noriai. 2019-07-07 buvo pildomas susitarimas dėl sekančio susitikimo, tačiau jis neįvyko tik dėl O. Š. kaltės. Kada gydytoja rekomendavo vaikui lovos rėžimą, vaiko motina pasiūlė tėvui atvykti ir bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, tačiau pastarasis atsisakė. Įvykus incidentams, kuomet dėl tėvo elgesio du kartus buvo kviečiami policijos pareigūnai, kuomet vaikas turėjo išgyvenimų, verkė ir nesuvokdavo kas vyksta, kodėl verkia motina ir kodėl aplink jį yra tiek daug svetimų asmenų, vaikas šiuo metu, kaip teisingai nurodė psichologas, prarado pasitikėjimą, visiškai nepaleidžia motinos, kategoriškai atsisako būti be jos, dėl ko adaptacija darželyje neįvyko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotiems asmenims K. S. ir O. Š. (duomenys neskelbtini)Vokietijoje gimė sūnus K. Š.. Suinteresuoti asmenys nuo vaiko gimimo gyveno kartu nesudarę santuokos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Berlyne, Vokietijoje. Vaikas yra Vokietijos pilietis. Vaiko tėvas O. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo pagal 1980 metų Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies, uždraudė K. S. be teismo leidimo išvežti nepilnametį sūnų K. Š. iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, bei iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje nustatė laikinąją pareiškėjo O. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarką, leidžiant pareiškėjui bendrauti su sūnumi kas antrą dieną vaiko tėvų sutartu laiku, o tėvams nesutarus – nuo 10 valandos iki 17 valandos, vaiko tėvų sutartoje vietoje, o šalims nesutarus – pareiškėjo laikinojoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant vaiko motinai. Minėta nutartis buvo pakeista 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. liepos 25 d. nutartimis. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00742 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį, pakeistą 2019 m. birželio 7 d. nutartimi, dėl laikinosios O. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarkos.
14. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui K. S. skyrimo už Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą tenkino ir skyrė K. S. 250 Eur dydžio baudą už Vilniaus 2019 m. gegužės 29 d. nutarties ir 2019 m. birželio 7 d. nutarties nevykdymą.
15. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
16. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
17. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2019-07-11 (ketvirtadienį), 2019-07-13 (šeštadienį), 2019-07-15 (pirmadienį) 10.00 val. O. Š. kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais laukė atvykstančios vaiko motinos K. S. su vaiku K. Š. adresu: (duomenys neskelbtini) . K. S. vaiko neatvežė (v/b lapai 68-71). 2019-07-17 (trečiadienį), 2019-07-19 (penktadienį), 2019-07-21 (sekmadienį) O. Š. nuo 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) laukė atvykstant vaiko mamos ir sūnaus, bet K. S. neatvyko.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
19. Nagrinėjamu atveju prašymas skirti skolininkei baudą motyvuojamas tuo, kad K. S. nevykdo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas O. Š. neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi K. Š.. Įpareigojimas sudaryti sąlygas išieškotojui bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal teismo nustatytą grafiką taikomas būtent K. S., nes tik ji, vaiko motina, turi galimybę tokias sąlygas sukurti arba nesukurti. K. S. nutarties dėl bendravimo tvarkos nevykdymo priežastimis nurodė tai, kad tėvo elgesys buvo pavojingas vaiko motinai ir vaikui, nesuderinamas su vaiko saugumu, nurodė, kad 2019-07-07 d. pareiškėjas smurtavo vaiko akivaizdoje prieš vaiko motiną, sukeldamas grėsmę vaiko sveikatai.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019 kelis kartus keitė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių t. y. dėl vaiko bendravimo tvarkos, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodė, kad, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje, tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pirmadieniais ir ketvirtadieniais vaiko tėvų sutartu laiku, o tėvams nesutarus – nuo 10 val. iki 13 val. Tuo teismas sumažino tėvo bendravimo laiką su nepilnamečiu sūnumi nurodydamas, kad dažni ir ilgai trunkantys tėvo ir vaiko pasimatymai bei pastovus vaiko perkėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą mažametį vargina, kelia jam stresą, o vaiko išvežimas iš jo gyvenamosios vietos apie 7 valandų laikotarpiui pažeidžia vaiko dienos režimą. Teismas vertino, kad tokia laikino bendravimo tvarka užtikrins, kad vaiko dienos režimas nebus smarkiai trikdomas, padės išlaikyti tėvo ir vaiko ryšį. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019, 2019 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo O. Š. prašymą grąžinti nepilnametį sūnų į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Vokietijos Respubliką – atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį paliko nepakeistą, tuo nustatyta, kad vaiko motina nepadarė pažeidimo vaiko tėvo atžvilgiu, išveždama vaiką iš Vokietijos į Lietuvą.
21. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas keitė laikinąsias apsaugos priemones, su trumpindamas tėvo ir nepilnamečio vaiko pasimatymų laiką, bei į tai, kad teismas konstatavo, kad pastovus vaiko perkėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą mažametį vargina, kelia jam stresą, darytina išvada, kad vaiko motinos padarytas pažeidimas, t.y. nepristatymas vaiko į tėvo gyvenamąją vietą terminais, kurie nurodyti antstolio sprendimo nevykdymo akte, dėl kurio motinos atžvilgiu taikytina atsakomybė, tačiau paskirta bauda 250 Eur neatitinka pažeidimo sunkumo. Civilinio proceso kodeksas numato švelnesnes nuobaudas, kurias gali taikyti teismas pažeidėjų atžvilgiu. Tai, kad 2019-05-29 teismo nutartimi buvo nustatytas per ilgas bendravimo su tėvu terminas, kad šis terminas buvo sutrumpintas 2019-07-25 d. nutartimi, leidžia daryti išvadą, kad K. S. padarytas pažeidimas nesukėlė ypatingai neigiamo poveikio pareiškėjui, todėl netikslinga buvo jai skirti baudą, mokėtiną pareiškėjo naudai. Teismas daro išvadą, kad apeliantei K. S. skirtina nuobauda – įspėjimas, taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalis ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui K. S. skyrimo už Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą tenkinti dalinai, skiriant K. S. teismo nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui K. S. skyrimo tenkinti iš dalies, už Vilniaus apygardos teismo 2019-05-29 ir 2019-06-07 nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skirti K. S. teismo nuobaudą – įspėjimą.