Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2457-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2S-2457-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21847-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: D. K.

Kategorijos

3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2S-2457-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21847-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis laikinai nustatyta nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikina gyvenamoji vieta su atsakove, ieškovas įpareigotas gyventi skyriumi nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų, iš ieškovo priteistas periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatyta laikina bendravimo tvarka. Teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi papildyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

3. Pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės D. K. prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo atsakovė prašo papildyti ir pakeisti 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu: 1) įpareigoti ieškovą perduoti nepilnametę dukrą N. K. atsakovei; 2) laikinai uždrausti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra N. K.

4. Nurodė, kad ieškovas įsiteisėjusių teismo nutarčių nevykdo ir toliau grubiai pažeidžia nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovas dukrą apie 2023 m. kovo mėnesį paėmė iš motinos, su kuria vaikas tuo metu laikinai gyveno pagal teismo nutartį ir apgyvendino savo namuose. Ieškovas periodiškai tiek atsakovei, tiek su šeima dirbantiems specialistams nurodo, kad mergaitė nenori gyventi ir bendrauti su mama, ieškovas nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais, socialiniais darbuotojais, prieštarauja, kad specialistai pabendrautų su vaiku, pats nurodo, kad vaiko priversti bendrauti su mama negali. Ieškovas yra nuteikęs dukrą prieš atsakovę ir įtraukęs vaiką į šalių santuokos nutraukimo subtilybių narpliojimą. Atsakovės nuomone, ieškovas piktnaudžiauja tėvo valdžia ją naudodamas priešingai vaiko interesams. Atsakovė dukrą paskutinį kartą matė gyvai pas psichoterapeutę. Nuo to laiko praėjo apie du mėnesius. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas slepia nuo jos tikrąją dukters padėtį ir savijautą. Ieškovas neužtikrina nė sesės bendravimo su broliu. Atsakovė nurodė, jog į mokslo metų pabaigą dukters mokytoja parašė atsakovei, kad pastebėjo vaiko nuotaikos svyravimus ir pablogėjusius mokymosi rezultatus. Nuo tada, kai gyvena su ieškovu, suprastėjo beveik visų dalykų mokymosi rezultatai. Šie ieškovo veiksmai jau sukėlė itin neigiamas pasekmes – nuolatinė vaiko psichoterapeutė G. S. 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje atsisakė teikti dukrai tęstinę psichoterapinę pagalbą, kol vaikui nebus užtikrinama santykio su abiem tėvais pusiausvyra. 2023 m. birželio mėnesį dukrai vėl pasireiškė suicidinės mintys, kurias ji išsakė atvejo vadybininkei. Ieškovas bando sumenkinti jo paties sukeltos situacijos rimtumą, slepia tikrąją mergaitės savijautą nuo specialistų, nuo medikų, nesprendžia vaikui kilusių rimtų sveikatos sutrikimų priežasčių, šiuos sutrikimus slepia net nuo sveikatos priežiūros specialistų, nepriima Tarnybos siūlomos pagalbos vaikui ir visiškai ignoruoja tai, kad dukra yra atsiskyrusi nuo likusios šeimos jau beveik pusė metų, nebendrauja su motina, giminaičiais iš motinos pusės, su kuriais iki tol nuolat palaikydavo artimą ryšį. Ieškovo neteisėti veiksmai yra nustatyti ir 2023 m. liepos 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose. Ieškovo veiksmai sukelia grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, todėl yra būtina kuo skubiai taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės teigimu, labai tikėtina, kad dukra, būdama ieškovo žinioje, yra tokioje psichologiškai toksiškoje aplinkoje, paveikta tėvo suformuotos nuomonės apie mamą, galiausiai atribota tiek nuo motinos, tiek nuo visos likusios motinos giminės ir ieškovas nepristato dukros apklausai į Skyrių ir/ar nesudaro galimybės Tarnybos specialistams apklausti dukrą, bijodamas, kad dukra pasisakys ne jo įteigtais žodžiais. Atsakovė nurodė, jog kadangi 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje ieškovui nėra numatytas įpareigojimas dukrą perduoti atsakovei, šią nutartį vykdanti antstolė negali pritaikyti procesinių priemonių, kurios būtų nukreiptos į dukters perdavimą atsakovei, o tai yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo, bet piniginės sankcijos ieškovui neišspręs ieškovo vaikui sukeltos nesaugios aplinkos problemų, todėl vaiką būtina kuo skubiau paimti iš ieškovo. Todėl būtina papildyti nagrinėjamoje byloje galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovą perduoti dukrą atsakovei. Siekiant atkurti emocinį dukters stabilumą, jos psichinę būseną, taip pat ryšį su motina yra būtina užtikrinti vaikui ramią ir nuo ieškovo manipuliacijų apsaugotą aplinką, todėl atsakovė prašo laikinai pakeisti byloje galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, laikinai uždraudžiant ieškovui bendrauti su dukra.

Atsiliepimas

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo ieškovas prašė atmesti atsakovės prašymą visa apimtimi. Taip pat prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukros N. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią atsakovės ir nepilnametės dukros laikiną bendravimo tvarką: a) lyginių metų savaičių savaitgaliais atsakovė pasiima nepilnametę dukrą nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; b) kiekvienos savaitės trečiadienį atsakovė pasiima nepilnametę dukrą nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 19 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose.

Šalies argumentai

6. Ieškovas nurodė, kad atsakovės nurodyti teiginiai apie ieškovo siekį atriboti dukrą nuo motinos yra melagingi. Pažymėjo, kad šalių dukra jau prieš pusę metų išreiškė norą gyventi su tėčiu. Teismui iš dalies atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vaikas ir toliau reiškė norą gyventi su tėčiu ir atsisakė vykti pas motiną. Atsakovės teiginiai dėl vaikui daromos žalos, psichologinių išgyvenimų, tėra nepagrįstos interpretacijos. Ieškovas niekuomet nedraudė ir nedraudžia motinai bendrauti su dukra, priešingai – nuolat skatina, kad dukra ir motina atkurtų natūralų ir teigiamą tarpusavio ryšį. Ieškovas pažymėjo, kad jis niekuomet neslepia jokios informacijos, susijusios su dukters buvimo vieta, savijauta ar pan. Ieškovas nurodė, jog jis neatsisako vykdyti teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau negali ir nenori naudoti fizinės jėgos ar kitokių prievartos priemonių dėl dukters privertimo gyventi su motina, kai to ji pati šiuo metu nenori. Ieškovo įsitikinimu, priverstinis vaiko perdavimas bet kokiomis sąlygomis ir būdais vaikui sukels tikrai daug daugiau neigiamų išgyvenimų, nei palaipsniui atkurtas motinos ir dukters bendravimas ir laiko leidimas, ilgainiui sudarantis sąlygas (esant poreikiui) dukters gyvenimui su motina. Ieškovo įsitikinimu, trečiųjų asmenų, tokių kaip atvejo vadybos specialisčių, vizitai, bendraujant su nepilnamete šalių dukterimi, turėtų vykti esant būtinybei. Nuolatinis vaiko kontaktas su trečiaisiais asmenimis, klausinėjančiais apie tėvų skyrybas, galimai yra didesnis dirgiklis vaikui ir jo emocinei būsenai, nei nešantis naudos. Siekdamas išsiaiškinti tikrąją vaiko savijautą, ieškovas kreipėsi į kelias gydymo įstaigas. Ieškovas siekė išklausyti ir gauti kelių specialistų nuomonę bei rekomendacijas, kurios galėtų pagerinti mergaitės savijautą. Atsakovės nurodomos suicidinės mintys kilo ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, o dėl mergaitės santykių su kitais vaikais mokykloje. Vaikų konfliktai mokyklose yra neišvengiama brandos dalis, niekaip nesusijusi su vaiko gyvenamąja vieta. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo laikinai uždrausti ieškovui bendrauti su dukra, ieškovas nurodė, jog atsakovė iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia laikinai apriboti ieškovo, kaip tėvo, valdžią. Tokie atsakovės reikalavimai yra ypatingai žalingi vaiko emocinei ir fizinei sveikatai, stabilumo ir saugumo jausmui, vidinės ramybės užtikrinimui. Laikinas uždraudimas ieškovui bendrauti su dukra neigiamai paveiktų tiek vaiko emocinę, tiek fizinę savijautą. Ieškovo nuomone, atsakovės prašymas yra pateiktas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir visiškai nepagrįstas. Taip pat, ieškovo nuomone, šiuo metu yra iškilęs poreikis peržiūrėti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovo įsitikinimu, šiuo metu ilgiau nei pusės metų nepertraukiamas gyvenimas ir buvimas su tėvu labiau užtikrina dukros poreikius, todėl stabilią dukters gyvenamą vietą su tėvu reiktų palikti laikinai (iki kol bus išnagrinėta civilinė byla) ar bent jau kol pagerės ryšys su motina. Taip pat pažymėjo, kad dukra iki šiol per tokį ilgą laiko tarpą savo nuomonės ir nusistatymo nepakeitė – vaikas ir toliau nori gyventi su ieškovu. Kol nėra atkurtas teigiamas ryšys tarp mamos ir dukros, dukrą priverstinai perduoti mamai būtų didelė trauma vaikui. Ieškovo manymu, šiuo metu reikėtų susikoncentruoti į dukros ir mamos tarpusavio ryšio gerinimą. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja pagrindas peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šias pakoreguoti – laikiną dukters gyvenamą vietą nustatyti su tėvu, nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką bei priteisti dukrai 250 Eur mėnesinį išlaikymą iš motinos. Ieškovas nurodė, kad jo pateikti garso įrašai (gauti iš anoniminio siuntėjo) patvirtino ieškovo teiginius, kad atsakovės aplinkoje esantys žmonės piktnaudžiauja ne tik alkoholiu, tačiau ir vartoja narkotikus bei skatina juos vartoti atsakovę. Todėl toks Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas kitomis, geriausiai užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų norus, interesus bei poreikius.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovė prašė ieškovo prašymą dėl nepilnamečio vaiko N. K. laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, laikinos bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo tenkinti iš dalies: dalyje dėl nepilnametės dukters laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškovu ir laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo prašymą atmesti; dalyje dėl prašomos nustatyti laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nustatymo prašymą tenkinti iš dalies, nustatant, kad iki kol bus įvykdyta teismo nutartis dėl ieškovo įpareigojimo perduoti atsakovei nepilnametę dukrą atsakovė laikinai su dukra bendrauja tokia tvarka: 1) kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais atsakovė pasiima nepilnametę dukrą nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 2) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovė pasiima nepilnametę dukrą nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 20.00 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 3) nustatyti, kad ieškovas privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove bendrauti pagal aukščiau nurodytą laikiną bendravimo tvarką. Taip pat atsakovė prašo jos prašymą tenkinti visa apimtimi bei skirti ieškovui 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos sumos skiriant atsakovei.

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovo prašymo dalis, kuria yra prašoma pakeisti dukters laikinąją gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą, yra pareikšta piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nes analogiškomis aplinkybėmis ieškovo grįstą 2023 m. kovo 2 d. prašymą teismai atmetė. Prašymo daliai, kuria ieškovas prašo nustatyti jam pareigą užtikrinti dukters bendravimą su atsakove kas antrą savaitgalį ir darbo dienomis, su tam tikromis korekcijomis, kad vaikai tarpusavyje neprasilenktų bendraudami su abiem tėvais, atsakovė neturi pagrindo prieštarauti, mano, kad šioje dalyje ieškovo prašymas galėtų būti tenkinamas tokį bendravimą numatant iki kol bus įvykdytas jos prašymas įpareigoti ieškovą perduoti jai vaiką N. K. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, išskyrus tai, kad nuo ankstesnio jo prašymo praėjo dar 5 mėnesiai. Dėl visų ieškovo nurodytų aplinkybių jau pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyse.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovo prašymų.

10. Pasisakydama dėl atsakovės prašymo, Tarnyba nurodė, kad įvertinus atsakovės argumentus ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, N. K. amžiaus tarpsnio ypatumus, į tai, jog šiuo metu jos emociniai ryšiai su motina galimai susilpnėję ar nutrūkę, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, atsakovės prašymas pakeisti ir papildyti laikinąsias apsaugos priemones galimai prieštarautų vaiko teisėms bei teisėtiems interesams, nes būtų susijęs su prievartos taikymu vaikui. Tarnyba pabrėžė, kad situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis tėvas galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu spręsti, ar vykdyti teismo nutartį, sudaro galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali būti pateisinama; vieno iš tėvų subjektyvūs įtarimai, kad kito tėvo aplinka vaikui nėra pakankamai saugi, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavališkai nevykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pažymėjo, jog teismo nutarties vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai, abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į vaikų interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su tėvo piktnaudžiavimu valdžia ir pan., Tarnyba nurodė, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Vieni svarbiausių vaiko interesų yra saugumas ir stabilumas, o stabilumą, ramybę ir saugumo jausmą vaikui užtikrina pastovus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu. Taip pat Tarnyba atkreipė dėmesį, kad VA Carito mediacijos centras „In pace“ parengė rekomendacijas tėvams, t. y. D. K. ir M. K., bei atvejo vadybininkui dėl tarpininkavimo, atstatant ryšį tarp dukros N. K. ir mamos D. K. Šiuo metu mediacija nutraukta, kadangi nepavyko priimti bendro sutarimo siekiant taikaus susitarimo.

11. Dėl ieškovo prašymo Tarnyba nurodė, jog 2023 m. kovo 6 d. ieškovas jau teikė į bylą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas laikiną dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir taip pat papildyti jo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką. 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo prašymas patenkintas iš dalies: dalyje dėl nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo prašymas buvo atmestas, o ieškovo 2023 m. rugpjūčio 17 d. prašyme iš esmės naujų aplinkybių nenurodyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, jog įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, jog nagrinėjamuoju atveju dukters noras prieštarauja jos interesams, yra nesuderinamas su aplinkos stabilumu ir saugumu, teisės į tinkamą ugdymą užtikrinimu. Kadangi ieškovas nenurodo naujų, esminių aplinkybių, o remiasi iš esmės vaiko nuomone, dėl kurios teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartyje jau pasisakė, Tarnyba mano, kad ieškovo prašymas nepagrįstas, neatitinka vaiko geriausių interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, t. y. laikinai, dviem mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo pakeitė 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą nepilnametės dukters N. K. bendravimo su motina D. K. tvarką ir nustatė, kad nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo du mėnesius atsakovė D. K. laikinai su dukra bendrauja tokia tvarka: 1. kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais atsakovė D. K. pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 2. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovė D. K. pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 20.00 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 3. ieškovas M. K. privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove D. K. bendrauti pagal aukščiau nurodytą laikiną bendravimo tvarką. Pasibaigus nurodytam, dviejų mėnesių laikotarpiui, toliau galioja 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatyta laikina bendravimo tvarka. Likusioje dalyje ieškovo M. K. ir atsakovės D. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateiktu prašymu būtinybę pakeisti laikiną vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu, motyvuoja iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos priimant 2023 m. kovo 17 d. nutartį. Papildomai akcentuoja aplinkybę, kad dukra jau ilgą laiką gyvena su juo. Teismo vertinimu, naujų aplinkybių neatsiradimas iš esmės sudaro pagrindą tokį ieškovo prašymą atmesti. Taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad galiojant teismo nutarčiai dėl dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina, dukra ilgą laiką gyvena su tėvu, nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatytos laikinosios apsaugos priemonės tapo neefektyvios ir kad yra pagrindas tokiai nutarčiai pakeisti. Pažymėjo, kad dėl visų kitų ieškovo išdėstytų argumentų jau buvo pasisakyta teismui priimant 2023 m. kovo 17 d. nutartį, todėl pakartotinai šia nutartimi teismas dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymą dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo netenkino. Atitinkamai, nekeičiant dukters laikinos gyvenamosios vietos netenkino ir prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo.

14. Netenkino atsakovės prašymo dėl ieškovo įpareigojimo perduoti dukrą atsakovei. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina ir numačius tėvo pareigą grąžinti vaikus 1) į ugdymo įstaigą po bendravimo savaitgalio bei 2) į gyvenamąją vietą po bendravimo trečiadieniais, remiantis kasacinio teismo praktika, yra aiškūs šioje nutartyje nustatytų įpareigojimų terminai. Todėl kažkuriam iš tėvų šios tvarkos nesilaikant, tai yra pakankamas pagrindas antstoliui tokį vykdomąjį dokumentą (t. y. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių) vykdyti priverstinai. Papildomi teismo įpareigojimai šiuo atveju būtų pertekliniai. Taip pat sutiko su Tarnybos išvadoje nurodyta pozicija, kad prievartinis vaiko perdavimas būtų nesuderinamas su nepilnamečio vaiko interesais.

15. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nėra keičiama šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, pagrindo keisti teismo jau nustatytą bendravimo tvarką, savaime nėra. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir nėra ginčo, kad faktiškai šalių dukra jau keletą mėnesių gyvena su tėvu (ieškovu), tuo tarpu motinos ir dukters bendravimas yra faktiškai nutrūkęs, dukra yra neigiamai nusistačiusi motinos atžvilgiu. Todėl šiuo metu teismo nutartimis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymas galimai būtų nesuderinamas su prioritetiniais vaiko interesais. Teismo vertinimu, sutiktina, kad turi būti nustatyta laikina pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka, kurios metu būtų sudarytos realios galimybės motinai atkurti ryšį su dukra ir jį stiprinti. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinęs atsakovės atsiliepime į ieškovo prašymą nurodytą aplinkybę dėl vaikų prasilenkiančių savaitgalių ir trečiadienių bei būtinybę išsaugoti brolio ir sesers tarpusavio ryšį, teismas nustatė laikiną, dviejų mėnesių, atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.

16. Teismas atsižvelgė į vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, ir šioje proceso stadijoje neginčijamai nenustatęs, kad tėvas darytų neabejotiną žalą vaiko interesams bei įvertinęs aplinkybę, kad pastaruosius keletą mėnesių dukra gyveno su tėvu, sprendė, kad staigus dukters ir tėvo bendravimo apribojimas nebūtų suderinamas su nepilnametės interesais, todėl toks atsakovės prašymo uždrausti ieškovui bendrauti su dukra netenkino.

17. Pažymėjo, kad vienareikšmiškos nuomonės dėl ieškovo sąmoningo piktnaudžiavimo procesu daryti negalima. Atkreipė dėmesį, kad pats savaime prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo padavimas, proceso neužvilkins. Be to, vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimas, kai šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, o vaiko situacija taip pat komplikuota, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu. Tuo tarpu klausimas, susijęs su nustatytos laikinos bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu ar nevykdymu, yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje (Nr. e2VP-17646-1157/2023), todėl šiuo aspektu pakartotinis asmens baudimas už tą pačią veiką būtų nesuderinamas su dvigubo baudimo draudimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atskiruoju skundu ieškovas M. K. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patenkinti M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo visa apimtimi ir pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukros N. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu M. K.; iš atsakovės D. K. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai N. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, paskiriant ieškovą M. K. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti tokią atsakovės D. K. ir nepilnametės dukros N. K. laikiną bendravimo tvarką: 1) lyginių metų savaičių savaitgaliais atsakovė pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 2) kiekvienos savaitės trečiadienį atsakovė pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 19 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį prašo palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo šalių nepilnametės dukters N. K. valią ir nemotyvavo tokio savo procesinio sprendimo. Nesutiko su teismo išvadomis, jog neatsirado jokios naujos aplinkybės, kurių pagrindu būtų poreikis peržiūrėti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

18.2. Pažymėjo, kad atskirojo skundo pateikimo dieną yra praėję daugiau nei pusę metų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo minimos 2023 m. kovo 17 d. nutarties. Vien šios faktinės aplinkybės turi itin didelę reikšmę nagrinėjant laikinąsias apsaugos priemones (jų pakeitimą) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. N. K. jau itin ilgą laiką gyvena su apeliantu ir vis dar nesutinka gyventi su atsakove; šios aplinkybės įrodo ilgalaikį vaiko apsisprendimą, o ne trumpalaikę būseną. Taigi vaikui nenorint gyventi ar bendrauti su motina ir verčiant tai daryti prievarta, vaikas neabejotinai bus traumuojamas. Nepaisant vaiko interesų prioriteto, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes visiškai ignoruoja ir atsisako pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms peržiūrėti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau nebeatitinka esamos situacijos. Atsižvelgiant į nepilnametės dukters amžių, praleistas gyvenimo laikotarpis (daugiau nei pusė metų) tik su ieškovu tokio amžiaus vaikui yra pakankamai didelis. Vaikui gyvenant tik su ieškovu yra susiformavusi natūrali rutina ir įpročiai, reiškiantys vaiko gyvenimo ir savijautos stabilumą. Nusistovėjusios ir įprastos aplinkos pakeitimas vaikui gali sukelti emocinius išgyvenimus ir tam tikrą socialinę bei psichologinę žalą.

18.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikį suponavo ir kitos, pasikeitusios bylos aplinkybės – byloje yra duomenys, kad atsakovės aplinka yra galimai pavojinga šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovas M. K. 2023 m. birželio 30 d. pateikė teismui garso įrašus kartu su stenogramomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas rezoliucija priėmė M. K. pateiktus garso įrašus su stenogramomis. Analizuojant pateiktą informaciją, matyti, kad D. K. ieškovui buvo ir yra neištikima su kitu asmeniu, kuris tikėtinai vartoja narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu, naudojasi kitomis nelegaliomis paslaugomis (prostitucija ir pan.), galimai yra teistas ar bus teisiamas už padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad narkotinių medžiagų nurodytas asmuo siūlo ir D. K. Tokia aplinka mažamečiams vaikams neabejotinai yra žalinga ir net pavojinga.

18.4. Apelianto įsitikinimu, skundžiama nutartimi yra pažeidžiama ginčo šalių – apelianto ir atsakovės – teisėtų interesų pusiausvyra, paneigiamas šalių lygiateisiškumas. Nagrinėjamu atveju teismas neargumentuoja, dėl kokių priežasčių N. K. laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su tėvu, kai mergaitė ilgą laiką gyvena su M. K., geriau jaučiasi, turi suformuotą rutiną ir įpročius, vaikui užtikrinamas stabilumo ir saugumo jausmas, o dabartinės laikinosios apsaugos priemonės neatitinka prioritetinių vaiko interesų.

18.5. Nesutiko su skundžiamoje nutartyje nurodomu įpareigojimu, kad „ieškovas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti pagal aukščiau nurodytą laikiną bendravimo tvarką“. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokį įpareigojimą paneigia visų specialistų į civilinę bylą pateiktas rekomendacijos bei išvadas. Pažymėjo, kad prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje yra negalimas. N. K. nenorint vykti pasimatyti su motina D. K., tėvas negali ir nenaudos jokios fizinės prievartos perduodant dukrą motinai. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad ši skundžiamos nutarties dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, todėl negali būti palikta galioti.

Žemesnės instancijos teismas

18.6. Teismas skundžiama nutartimi nusprendęs dėl laikinos dukters bendravimo tvarkos ateinančius du mėnesius, nepasisakė ir neišsprendė klausimo dėl išlaikymo dukrai mokėjimo tvarkos pakeitimo. Pažymėjo, kad N. K. jau ilgą laiką gyvena su apeliantu, tačiau materialinio išlaikymo savo nepilnametei dukrai D. K. neteikia. Nepaisant to, kad yra pažeidžiamos CK 3.192 str. 1 ir 3 d. reglamentuotos prievolės, M. K. pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones kas mėnesį už dukters išlaikymą atsakovei turi mokėti 250 Eur. Taigi, šiuo metu apeliantas ne tik privalo vienas išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau dar papildomai atsakovei moka 250 Eur per mėnesį. Kadangi N. K. gyvena su tėvu, tai neabejotinai vaikui mokamas išlaikymas nėra naudojamas jo interesams, todėl yra pažeidžiamas ir CK 3.203 str. 1 d. imperatyvas, o šios lėšos privalo būti išieškotos iš atsakovės.

Atsiliepimas

19. Atsakovė D. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą nedelsiant perduoti dukrą atsakovei, su kuria vaikas ir turi gyventi pagal galiojančias byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taip pat netenkino prašymo dalies dėl uždraudimo ieškovui bendrauti su dukra, o tik laikinai 2 mėnesiams sureguliavo dukters laikiną bendravimą su motina. Tai reiškia, kad jokiai dukters rutinai ir stabiliam gyvenimo ritmui nebuvo pakenkta.

19.2. Pažymėjo, kad vaiko nuomonė nėra vienintelis kriterijus, kuris vertinamas sprendžiant dėl tikslingumo keisti vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Pirmos instancijos teismas įvertinęs daugybinius vaiko teisių pažeidimus ieškovo aplinkoje pagrįstai sprendė, kad situacija yra nepakitusi nuo tada, kai 2023 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant pastarąją su juo buvo atmestas. Atsakovės įsitikinimu, būtent ieškovas pažeidinėja dukters teisę į stabilią gyvenimo rutiną, nevykdydamas įsiteisėjusių teismo nutarčių bei nuteikinėdamas vaiką prieš atsakovę, manipuliuoja, kad šiuos pažeidimus vykdo pusmetį ir tokią situaciją bando pateikti kaip dukters susiformavusią rutiną, tačiau tai niekaip nėra suderinama su prioritetiniais vaiko interesais.

19.3. Nurodė, kad dukra jau 6 mėnesius be jokios pagrįstos priežasties visiškai nebendrauja su motina, seneliais ir krikšto mama, kurie yra atsakovės giminaičiai. Ieškovas sąmoningai nuteikinėja vaiką prieš atsakovę. Ieškovo argumentai apie dedamas pastangas atkurti šalių dukros ir atsakovės ryšį yra visiškai deklaratyvūs. Jis pats vaiko akivaizdoje demonstruoja, kaip motina yra nepageidaujama ir iš jos negalima imti jokių vaikui atvežtų daiktų, kas taipogi formuoja dukrai nuomonę, jog atsakovė neva nesirūpina dukra, kad ji jai yra nesvarbi.

19.4. Pažymėjo, kad šalių santykių iširimo priežastys niekaip nesusijusios su laikinąja vaiko gyvenamąja vieta. Kiti teiginiai yra ieškovo išgalvoti, nes su jokiais narkotines medžiagas vartojančiais ar teisiamais asmenimis atsakovė jokių ryšių niekada nepalaikė. Ieškovas pateikė į bylą neaiškius garso įrašus, kurių patikimumo ir šaltinio nėra galimybės patikrinti, kaip ir nėra galimybės patikrinti, kokie asmenys jame kalbasi, kada ir kur šis pokalbis vyko ir kas jį įrašė. Jei ieškovas turėtų pagrįstų nuogąstavimų dėl jo nurodytų aplinkybių, jis kaip kiekvienas tėvas, kreiptųsi į atitinkamas tarnybas ir imtųsi kitų veiksmų savo vaikui apginti. Tačiau ieškovas ne tik niekur nesikreipia, bet netgi ir neprašo keisti nepilnamečio U. J. laikinosios gyvenamosios vietos, nustatant ją su juo.

19.5. Atkreipė dėmesį, kad rašytiniuose institucijų oficialiuose dokumentuose yra užfiksuota visiškai kitokia situacija, nei ją apibūdina ieškovas. Paties ieškovo 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepimo priedas Nr. 2 patvirtina, kad mediatorė niekada nebuvo susitikusi su dukra ir svarstė įvairiausius variantus, kaip galėtų būti, jeigu dukra grįžtų pas motiną, kategoriškai neatmesdama grįžimo galimybės. Paskutiniai surinkti duomenys kaip tik rodo pas ieškovą vaikui kylančias suicidines mintis, vaikas jaučiasi ieškovo pamirštas ir jam nereikalingas, naudojamas tik kaip kovos prieš atsakovę įrankis.

19.6. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas nutartyje niekur nenurodė, kad ieškovas būtų įpareigojamas jėga užtikrinti vaiko ir atsakovės bendravimą. Byloje yra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas kryptingai ir sistemingai pažeidinėja vaiko N. K. teises, neleidžia vaikui matytis ir bendrauti su motina (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad N. K. neturi jokio objektyvaus pagrindo savo noru vengti bendrauti su motina ir šis vengimas nebuvo skatinamas ar įtakojamas atsakovės, o išimtinai tik paties ieškovo, būtent ieškovas įpareigotinas imtis aktyvių veiksmų užtikrinant realų vaiko bendravimą su motina.

19.7. Kadangi ieškovo prašymas nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su juo buvo atmestas, nebuvo pagrindo pakeisti ir laikino dukters N. naudai priteisto išlaikymo uzufrukto teisės pagrindu tvarkančio asmens. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovas jau daugiau nei pusmetį negrąžina vaiko į laikinąją gyvenamąją vietą pas atsakovę, todėl šiais savo grubiais veiksmais, kuriais nevykdomos įsiteisėjusios teismų nutartys, pats ieškovas yra apribojęs atsakovei galimybę tenkinti dukters N. poreikius iš gaunamo laikino išlaikymo.

19.8. Tai, kad pirmos instancijos teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukterimi tvarką pereinamajam 2 mėnesių laikotarpiui nereiškia, kad buvo pakeista laikinoji dukters gyvenamoji vieta ir tuo labiau nereiškia, kad ieškovas įgijo teisę tvarkyti dukters išlaikymo lėšas. Pirmos instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad ši laikinoji bendravimo tvarka nustatyta tik tam, kad būtų atkurtas atsakovės ryšys su vaiku, o ne dėl to, kad būtų keičiama vaiko laikinoji gyvenamoji vieta. Atitinkamai atsakovė pagrįstai palikta ir toliau uzufrukto teisės pagrindu tvarkyti nepilnametės dukters laikiną išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo ir atsakovės prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo M. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, atsakovės D. K. priešpriešinį prašymą tenkino iš dalies: 1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių vaikų N. K. ir U. J. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove D. K.; 2) įpareigojo ieškovą M. K. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (atsakovės) D. K. ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš ieškovo M. K. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam, paskirdamas atsakovę D. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė ieškovo M. K. ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką.

23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-258-855/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą ir ieškovo M. K. atskirąjį skundą atmetė.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Papildė 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo M. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K. ir U. J. K. laikiną bendravimo tvarką: „3. Vaikų ugdymo įstaigų numatytų vasaros atostogų laikotarpiu tėvas praleidžia ne mažiau kaip 14 (keturiolika) nepertraukiamų dienų su vaikais. 4. Vaikų ugdymo įstaigų numatytų visų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiu tėvas praleidžia po pusę atostogų laiko su vaikais. Esant nelyginiam atostogų dienų skaičiui, didesnis dienų skaičius tenka skyrium gyvenančiam tėvui M. K. 5. Tėvams nesutariant dėl atostogų laiko, poriniais metais pasirinkti pirmenybę turi ieškovas, neporiniais – atsakovė. 6. Dėl konkretaus atostogų laiko, kurį su vaikais praleis kiekvienas iš tėvų, konkretaus vaikų paėmimo laiko ir vietos, tėvai turi raštu (elektroniniu paštu, socialinių tinklų programėlėmis, SMS žinutėmis ar pan.) susitarti likus ne mažiau kaip 2 (dviem) savaitėms iki numatomo atostogų laiko“. Likusioje dalyje (dėl ieškovo reikalavimų nustatyti laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą ir dėl atsakovės ir nepilnametės šalių dukros laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir kt.) prašymą atmetė.

25. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1127-580/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą ir ieškovo M. K. atskirąjį skundą atmetė.

26. Nustatyta, kad teisme gautas atsakovės D. K. prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo atsakovė prašo papildyti ir pakeisti 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu: 1) įpareigoti ieškovą perduoti nepilnametę dukrą N. K. atsakovei; 2) laikinai uždrausti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra N. K. Atsakovė prašymą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas įsiteisėjusių teismo nutarčių nevykdo ir toliau grubiai pažeidžia nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovas dukrą apie 2023 m. kovo mėnesį paėmė iš motinos, su kuria vaikas tuo metu laikinai gyveno pagal teismo nutartį ir apgyvendino savo namuose.

27. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė atmesti atsakovės prašymą. Taip pat prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukros N. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią atsakovės ir nepilnametės dukros laikiną bendravimo tvarką: a) lyginių metų savaičių savaitgaliais atsakovė pasiima nepilnametę dukrą nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; b) kiekvienos savaitės trečiadienį atsakovė pasiima nepilnametę dukrą nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 19 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, t. y. laikinai, dviem mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo pakeitė 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą nepilnametės dukters N. K. bendravimo su motina D. K. tvarką ir nustatė, kad nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo du mėnesius atsakovė D. K. laikinai su dukra bendrauja tokia tvarka: 1. kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais atsakovė D. K. pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 2. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovė D. K. pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 20.00 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 3. ieškovas M. K. privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove D. K. bendrauti pagal aukščiau nurodytą laikiną bendravimo tvarką. Pasibaigus nurodytam, dviejų mėnesių laikotarpiui, toliau galioja 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatyta laikina bendravimo tvarka. Likusioje dalyje ieškovo M. K. ir atsakovės D. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė.

29. Ieškovas su skundžiama nutartimi iš dalies nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patenkinti M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo visa apimtimi.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

30. Visų pirma, apeliantas atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukros N. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu M. K.

31. Atskirajame skunde nurodo, kad pakeisti teismo ankstesnėmis nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, sąlygoja naujai atsiradusios aplinkybės, t. y. N. K. jau itin ilgą laiką gyvena su apeliantu ir vis dar nesutinka gyventi su atsakove. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės įrodo ilgalaikį vaiko apsisprendimą, o ne trumpalaikę būseną. Taigi vaikui nenorint gyventi ar bendrauti su motina ir verčiant tai daryti prievarta, vaikas neabejotinai bus traumuojamas. Nepaisant vaiko interesų prioriteto, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes visiškai ignoruoja ir atsisako pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms peržiūrėti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau nebeatitinka esamos situacijos. Atsižvelgiant į nepilnametės dukters amžių, praleistas gyvenimo laikotarpis (daugiau nei pusė metų) tik su ieškovu tokio amžiaus vaikui yra pakankamai didelis. Vaikui gyvenant tik su ieškovu yra susiformavusi natūrali rutina ir įpročiai, reiškiantys vaiko gyvenimo ir savijautos stabilumą. Nusistovėjusios ir įprastos aplinkos pakeitimas vaikui gali sukelti emocinius išgyvenimus ir tam tikrą socialinę bei psichologinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

32. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).

33. Įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019). Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

34. Minėta, kad ieškovas kaip naujai atsiradusią aplinkybę, lemiančią, kad nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta turi būti pakeista (nustatyta su ieškovu), nurodo tai, jog dukra su ieškovu, nepaisant ankstesnėmis ir įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos laikinos N. K. gyvenamosios vietos su atsakove, jau itin ilgą laiką (nuo 2023 m. kovo mėn.) gyvena su apeliantu ir vis dar nesutinka gyventi su atsakove.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad šalių nepilnametė dukra daugiau nei pusė metų gyvena pas ieškovą, savaime nesudaro pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nutartimis nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, jog dukra ilgą laiką gyvena su tėvu, nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatytos laikinosios apsaugos priemonės tapo neefektyvios.

36. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukros norą gyventi su ieškovu. Pažymėtina, kad apeliantas būtinybę pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones grindžia analogiškais argumentais (dukros noru likti gyventi pas tėvą (ieškovą)), kaip ir anksčiau teiktuose prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, susijusių su dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu. Pažymėtina, jog šie apelianto argumentai buvo ne kartą įvertinti tiek šiuos prašymus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

37. Pažymėtina, kad teismas turi ne tik vadovautis vaiko nuomone, tačiau ir ją vertinti, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusioje 2023 m. kovo 17 d. nutartyje, konstatavo, jog dukters noras prieštarauja jos interesams, yra nesuderinamas su aplinkos stabilumu ir saugumu, teisės į tinkamą ugdymą užtikrinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, taip pat atsižvelgė į tai, kad šalims kurį laiką gyvenant skyrium, vaikai nuo to laiko faktiškai gyveno su atsakove. Tuo tarpu dukters nuomonės pasikeitimą po 10 metų gyvenimo kartu su motina, tėvams pradėjus gyventi skyrium, galėjo nulemti itin konfliktiški santykiai tėvų skyrybų procese, abiems tėvams siekiant vaiko palankumo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nepilnametė dukra nesutinka būti grąžinta motinai, su kuria nuolat gyveno, nepatvirtina būtinumo keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Teismai taip pat pažymėjo, kad brolio ir sesers santykių puoselėjimas, jų tarpusavio ryšio užtikrinimas yra svarbus, o nustačius šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, šio ryšio nepertraukiamumas būtų pažeistas, brolio ir sesers ryšys galimai silpnėtų.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose taip pat yra pasisakyta dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, jog atsakovės aplinka yra galimai pavojinga šalių nepilnamečiams vaikams dėl atsakovės bendravimo su kitu vyru (L. Č.). Pažymėtina, kad ieškovas atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties nurodė, kad jis turi pagrįstų abejonių dėl vaikų saugumo vaikams gyvenant ir būnant su atsakove, kadangi vyras (L. Č.), su kuriuo atsakovė palaiko artimus ryšius ir kuris, galimai, būna ir su šalių nepilnamečiais vaikais, turi kriminalinę praeitį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje šiuos ieškovo argumentus paneigė nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog vaikams gyvenant su atsakove būtų nustatyta nors minimali grėsmė, nei viename iš rašytinių įrodymų nėra nustatyta/nurodyta, kad atsakovė neužtikrintų vaikams saugios aplinkos, kad atsakovė bendrautų su netinkamą reputaciją turinčiais asmenimis, kad vaikai kartu būtų tokioje kompanijoje / aplinkoje ar pan. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į tarnybas (tame tarpe ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą) dėl tokios, kaip nurodo teismui, grėsmės vaikams.

39. Nagrinėjamu atveju apeliantas papildomai nurodo, kad jo 2023 m. birželio 30 d. teismui pateikti garso įrašai bei jų stenogramos, įrodo, kad D. K. ieškovui buvo ir yra neištikima su kitu asmeniu (L. Č.), kuris tikėtinai vartoja narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu, naudojasi kitomis nelegaliomis paslaugomis (prostitucija ir pan.), galimai yra teistas ar bus teisiamas už padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad narkotinių medžiagų nurodytas asmuo siūlo ir D. K. Ieškovo vertinimu, tokia aplinka mažamečiams vaikams neabejotinai yra žalinga ir net pavojinga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad byloje ieškovo pateikti garso įrašai ir jų stenogramos nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, t. y. teismas neturi galimybės įvertinti šių įrodymų patikimumo, šaltinio, nėra galimybės patikrinti, kokie asmenys kalbasi ir kt. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl nurodytų aplinkybių ir dėl jų kilusios grėsmės vaikams.

40. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktas prašymas pakeisti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu, grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose. Ieškovui nenurodžius naujų aplinkybių, sąlygojančių pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (pakeisti laikiną dukters gyvenamąją vietą su ieškovu), tai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą tokį ieškovo prašymą atmesti. Minėta, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog dukra nuo 2023 m. kovo mėn. gyvena pas ieškovą, negali būti vertinamos kaip naujai atsiradusios aplinkybės, lemiančios būtinybę pakeisti teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, todėl vaiko gyvenamosios vietos klausimas bus išspręstas tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

42. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo keisti N. K. gyvenamąją vietą iki bylos proceso pasibaigimo yra pagrįstas, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas.

43. Atmetus prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra reikalo iš naujo spręsti laikino išlaikymo bei bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo klausimų.

Dėl laikinai nustatytos bendravimo tvarkos

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi laikina (2 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo) atsakovės ir dukters N. K. bendravimo tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2023 m. kovo mėn. gyvena pas ieškovą, motinos ir dukters bendravimas yra faktiškai nutrūkęs, dukra yra neigiamai nusistačiusi motinos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas siekdamas, kad būtų sudarytos realios galimybės motinai atkurti ryšį su dukra ir jį stiprinti, nustatė laikiną pereinamojo laikotarpio atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais atsakovė D. K. pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo penktadienio ne vėliau 16.30 val. ir grąžina dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 2) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovė D. K. pasiima nepilnametę dukrą N. K. nuo 17 val. ir bendrauja su dukra iki 20.00 val. nepertraukiamai, dukrą paimant iš dukros ugdymo įstaigos, o dukrai ugdymo įstaigos atitinkamą dieną nelankant – iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant numatytu laiku į jos gyvenamąją vietą. Jei tą dieną dukra lanko būrelius, užsiėmimus, atsakovė turi nuvežti dukrą į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti dukros dalyvavimą juose; 3) ieškovas M. K. privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove D. K. bendrauti pagal aukščiau nurodytą laikiną bendravimo tvarką.

45. Apeliantas nesutinka su laikinai nustatytos atsakovės ir dukros bendravimo tvarkos dalimi, kurioje nurodyta, kad ieškovas M. K. privalo užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove D. K. bendrauti pagal nurodytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliantas pažymi, kad prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje yra negalimas. N. K. nenorint vykti pasimatyti su motina D. K., tėvas negali ir nenaudos jokios fizinės prievartos perduodant dukrą motinai. Apelianto vertinimu, ši skundžiamos nutarties dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, todėl negali būti palikta galioti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovas (pas kurį gyvena šalių nepilnametė dukra) turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kitu tėvu, kuris gyvena skyrium, t. y. šiuo atveju atsakove.

47. Priešingai nei teigia apeliantas, tokio įpareigojimo vykdymas jokiu būdu negali reikšti, jog ieškovas dukters bendravimą su atsakove turės užtikrinti prievarta. Pažymėtina, kad nurodyto įpareigojimo vykdymas nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje reiškia susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, taip pat pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-1240-1157/2022).

48. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės ir dukters laikiną, pereinamojo laikotarpio, bendravimo tvarką pagrįstai įpareigojo ieškovą M. K. užtikrinti faktinį dukters vykimą su atsakove D. K. bendrauti pagal nurodytą laikiną bendravimo tvarką. Atitinkamai, ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl šio įpareigojimo neteisėtumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

49. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius laikiną atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, teismas nepasisakė ir neišsprendė klausimo dėl išlaikymo dukrai mokėjimo tvarkos pakeitimo. Pažymėjo, kad N. K. jau ilgą laiką gyvena su apeliantu, tačiau materialinio išlaikymo savo nepilnametei dukrai D. K. neteikia. Ieškovas M. K. pagal ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones kas mėnesį už dukters išlaikymą atsakovei turi mokėti 250 Eur, tačiau kadangi N. K. gyvena su tėvu, tai neabejotinai vaikui mokamas išlaikymas nėra naudojamas jo interesams, todėl yra pažeidžiamas ir CK 3.203 str. 1 d. imperatyvas, o šios lėšos privalo būti išieškotos iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

50. Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nepakeitė laikinos šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, t. y. N. K. laikina gyvenamoji liko kartu su atsakove D. K. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti laikino išlaikymo ar išlaikymo uzufrukto teisės pagrindu tvarkančio asmens pakeitimo klausimų. Tai, kad pirmos instancijos teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukterimi tvarką pereinamajam 2 mėnesių laikotarpiui nereiškia, kad buvo pakeista laikinoji dukters gyvenamoji vieta ir tai, kad ieškovas įgijo teisę tvarkyti dukters išlaikymo lėšas. Minėta, kad pirmos instancijos teismo skundžiama nutartimi atsakovės ir dukters laikinoji bendravimo tvarka nustatyta tik tam, kad būtų atkurtas atsakovės ryšys su vaiku, o ne dėl to, kad būtų keičiama vaiko laikinoji gyvenamoji vieta. Atitinkamai atsakovė pagrįstai palikta ir toliau uzufrukto teisės pagrindu tvarkyti nepilnametės dukters laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo atskirojo skundo reikalavimai paskirti ieškovą M. K. nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė