- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-144-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01563-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- V. O.
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Ilonai Ramaškienei, Sandrai Vrublevskienei, Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. O. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant nuo 2017 metų liepos mėnesio – už 2017 metus – 7 788,60 Eur, už 2018 metus – 15 839,58 Eur, už 2019 metus – 14 703,89 Eur, už 2020 m. iki birželio 30 d. – 6 705,32 Eur.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)ieškovei ir atsakovui gimė sūnūs – V. O. (V. O.) bei D. O. (D. O.). Šalys santuokos nebuvome sudariusios, atsakovas vaikų tėvystę pripažino.
3. Gyvendamos kartu, šalys įrengė šeimos poilsiui skirtus apartamentus (duomenys neskelbtini), susitarė dėl to, kad vaikams, be kita ko, turi būti teikiamos privačios ugdymo (anglų/prancūzų/vokiečių kalbos pamokos, fortepijono, bajano pamokos) ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų (alergologo konsultacijos bei susijusios paslaugos, odontologo konsultacijos bei susijusios paslaugos, kt.) ir užtikrino tokį vaikų poreikių tenkinimą. Siekiant išlaikyti bei sustiprinti vaikų ryšį su protėvių žeme, buvo skatinami užsiėmimai rusų tautosaka ir folkloru. Be to, taip pat buvo lankomi ir sveikatą stiprinantys būreliai (futbolo, kovos menų), dalyvavimas tarptautinėse stovyklose bei seminaruose.
4. Iki (duomenys neskelbtini)šalys gyveno kartu atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nutrūkus bendram šalių gyvenimui, atsakovui išsikrausčius, ieškovė iki 2016 metų pabaigos minėtame name gyveno viena su vaikais. Po išsiskyrimo bei atsakovo išsikėlimo gyventi atskirai, šalių susitarimu, atsižvelgiant į šeimoje nusistovėjusį požiūrį į vaikų auklėjimą bei ugdymą, abiejų šalių turimą turtą ir gaunamas pajamas, siekiant maksimaliai patenkinti vaikų poreikius, atsakovas kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo 5 000 Lt (vėliau, atitinkamai, 1 448,10 Eur) sumą vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis nutraukus santuoką iš esmės nepasikeičia. Sutartą sumą atsakovas kiekvieną mėnesį pervesdavo iki 2016 metų. Nuo 2016 metų lėšos skiriamos vaikų išlaikymui nuolat mažėjo: per 2016 metus vaikų išlaikymui atsakovas skyrė 5 640 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) -5 640) 11 737,20 Eur); per 2017 metus atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 2 400 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) -2 400) 14 977,20 Eur); per 2018 metus atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 300 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) -300) 17 077,20 Eur); per 2019 metus atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 0 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) -0) 17 377,20 Eur.; per 2020 metus (iki 2020 m. birželio 30 d.) atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 0 Eur (nepriemoka sudarė ((1448,10 ? 12) -0) 17 377,20 Eur).
5. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas nustojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, ar savo vienasmeniu sprendimu teikė žymiai sumažintą išlaikymą, nesietinas su sumažėjusiomis jo pajamomis ir turtu, ar padidėjusiu išlaikomų nepilnamečių asmenų skaičiumi. Nors atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. pasiekė senatvės pensijos amžių bei, tikėtina, gauna senatvės pensiją, didžiąją dalį pajamų jis gauna iš asmeninės nuosavybės teise valdomo turto nuomos, be to, jo materialinė padėtis bei pajamos padidėjo, nes 2016 m. gruodžio 23 d. jis sudarė santuoką, todėl, be jo reguliariai gaunamų išmokų ir pasyvių pajamų, yra gaunamos ir sutuoktinės pajamos, tikėtina, atsirado ir bendra jungtinė nuosavybe valdomas turtas.
6. Pasikeitus atsakovo šeimyninei padėčiai, nutrūko šalių bendradarbiavimas vaikų ugdymo ir saugumo klausimais, nutrūko atsakovo bendravimas su vaikais, vienasmeniu atsakovo sprendimu pasikeitė ir jo teikiamas išlaikymas, kuris net nepadengdavo būtinų vaikų poreikių. Pasikeitė taip pat ir vaikų šeimos aplinka, staigiai pablogėjo vaikų gyvenimo sąlygos – nuo atsakovo santuokos sudarymo momento ieškovė ir vaikai persikraustė gyventi iš 250 kv. m. ploto namo prie ežero į 75 kv. m. ploto butą, neteko galimybės naudotis (duomenys neskelbtini) esančiais, abiejų šalių įrengtais, bei šeimos poilsiui ir vaikų reabilitacijai skirtais apartamentais. Vaikams nesukūrus bendro ryšio su atsakovo sutuoktine, pamažu pradėjo silpnėti jų emocinis ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu, silpnėjo jų saugumo jausmas, didėjo buitinių konfliktų, stresinių situacijų vaikams lankantis atsakovo namuose, dėl ko teko kreiptis pagalbos į vaikų psichologus. Vaikams augant bei bręstant, didėjant jų sąmoningumui, atkūrus jiems įprastą aplinką, pamažu pagerėjo jų psichologinė būklė. Ieškovei skatinant, vaikai pradėjo trumpai lankytis savo buvusiuose, atsakovui priklausančiuose, namuose, bendrauti su tėvu, kas kartą ilginant lankymosi laiką, kol tokie apsilankymai tapo įprasti.
7. 2017 m. spalio 12 d. AB SEB banke buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita ir išduota atsiskaitymo kortelė šalių nepilnamečiam vaikui D. O.. Į minėtą sąskaitą atsakovas pervedė tokias pinigų sumas: 2017 metais – 80 Eur; 2018 metais – 752,12 Eur; 2019 metais – 1 274,23 Eur, 2020 m. iki birželio 30 d. – 971,66 Eur. Į kito šalių nepilnamečio vaiko – V. O., atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB SEB banke, kuri abiejų šalių sutarimu buvo atidaryta 2016 m. gruodžio 16 d., atsakovo buvo pervesta: 2017 metais – 0 Eur.; 2018 metais – 485,50 Eur., 2019 metais – 1 399,08 Eur.; 2020 m. iki birželio 30 d. – 1 011,62 Eur. Minėtos lėšos įtrauktinos į atsakovo teikiamą maksimaliai vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą bei atitinkamai mažintina uždelsto išlaikymo suma. Taigi, susidariusi lėšų, skiriamų vaikų išlaikymui, nepriemoka: per 2016 metus ((1 448,10 ? 12) – 5 640 -0 -0) – 11 737,20 Eur; per 2017 metus ((1448,10 ? 12) -2 400 -0 -80) – 14 897,20 Eur; per 2018 metus ((1 448,10 ? 12) -300 -485,50 -752,12) – 15 839,58 Eur; per 2019 metus ((1 448,10 ? 12) -0 -1399,08 -1274,23) – 14 703,89 Eur; iki 2020 metų birželio mėn. 30 d. nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 6) -0 -1 011,62 -971,66) – 6 705,32 Eur.
8. Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų papildymo patikslino reikalavimus šioje byloje, be kitų byloje jau pareikštų reikalavimų, prašydama pripažinti 2020 m. vasario 11 d. (civilinė byla Nr. e2-8891-842/2020), 2020 m. liepos 2 d. (civilinė byla Nr. e2-24664-842/2020), 2020 m. rugpjūčio 18 d. (civilinė byla Nr. e2-7882-1124/2020, e2-279-1124/2021) ieškinius tapačiais bei ieškinio pateikimo momentu laikyti 2020 m. vasario 11 d.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn., viso – 6 040,50 Eur; taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas už išlaikymo vykdymo terminų praleidimą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
9. Ieškovė pažymėjo, jog visų trijų pateiktų ieškinių šalys yra tapačios, jais prašoma priteisti uždelstą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2017 iki 2020 metų, įrodymų sąrašas yra iš esmės identiškas. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnį išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, teismui priėmus sprendimą ieškinio pareiškimo diena laikyti 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. ieškinio pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, būtų užkirsta galimybė ieškovei grąžinti nepilnamečių vaikų išlaikymo uždelsimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. liepos mėn., viso – 6 040,50 Eur.
10. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį į jos sąskaitą pervesdavo 5 000 Lt (vėliau, atitinkamai, 1 448,10 Eur) sumą vaikų išlaikymui. Sutartą sumą kiekvieną mėnesį pervesdavo iki 2016 metų. Nuo 2014 m. gegužės 15 d. vaikų išlaikymui skirtas sutartas lėšas atsakovas pervesdavo automatiniu pavedimu, 2015 m. sausio 1 d., pasikeitus nacionalinei valiutai, konvertavo sutartą sumą į eurus bei toliau pervesdavo vaikų išlaikymui skirtą sutartą sumą. Tokiais savo veiksmais atsakovas neabejotinai patvirtino tarp jo ir ieškovės egzistuojantį žodinį susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio bei periodiškumo. Be to, atskirais pavedimais atsakovas papildomai epizodiškai skirdavo pinigų buitinėms ir kitoms nenumatytoms reikmėms, aiškiai ir nedviprasmiškai atskirdamas vaikų poreikių tenkinimui bei kitiems tikslams skirtas lėšas.
11. Nuo 2015 m. birželio mėnesio atsakovas vienašališkai nutraukė vaikų išlaikymą, jį atnaujino tik 2016 metais – sausio, vasario bei kovo mėnesiais pervesdamas mažesnę sumą – po 900 Eur., 2016 m. balandžio–lapkričio mėnesiais pervesdamas po 300 Eur., bei epizodiškai padarė pavedimus 2016 m. rugsėjo 30 d. – 240 Eur sumai bei 2017 m. kovo 17 d. – 300 Eurų sumai, kol išlaikymo teikimas visiškai nutrūko. Dėl tokių atsakovo veiksmų susidarė situacija, kuomet epizodiškai teikiamas ar iš viso neteikiamas išlaikymas nepadengė net būtinų nepilnamečių vaikų poreikių, todėl iš savo asmeninių lėšų ieškovė vykdė tiek savo, tiek atsakovo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, jog, remiantis bendruoju principu, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskiras, nėra pagrindo keisti išlaikymo uždelsimo prievolės subjektą bei išlaikymo uždelsimą priteisti nepilnamečiams vaikams, nes atsakovo pareigą visa apimtimi (remiantis žodiniu susitarimu dėl išlaikymo dydžio ir periodiškumo) ieškinio dalyko laikotarpiui vykdė ieškovė savo lėšomis, gautomis dividendų pavidalu 2015 m. gegužės 5 d. (žr. ieškovės pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 metus), t. y. ieškovė išlaikymo pareigą vykdė tiek už save, tiek ir už atsakovą.
12. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė jos procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, argumentus, prašė teismo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad šalys susipažino (duomenys neskelbtini)., netrukus jų santykiai tapo artimi, nors kaip šeima jie negyveno ir bendro šeimos ūkio nevedė. Atsakovas, būdamas atsakingu ir pakankamai pasiturinčiu vyru, nuo pat pradžių skyrė ypatingą dėmesį ieškovei, dovanodavo jai dovanas, pervesdavo (duodavo) pinigų jos poreikiams tenkinti.
14. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė pirmasis bendras sūnus – V. O., o (duomenys neskelbtini) – antrasis sūnus D. O.. Atsakovas abu sūnus pripažino nuo pat jų gimimo, suteikė jiems savo pavardę ir jais rūpinosi, visiškai juos išlaikė. Nepaisant to, kad atsakovas jau tuo metu suprato, jog su ieškove bendros, tvirtos šeimos nesukurs, jis ieškovę gerbė kaip savo vaikų motiną ir toliau palaikė su ja artimus ryšius, rūpinosi ne tik savo sūnumis, bet ir ieškovei nuolat skirdavo lėšų tiek jos asmeniniams, tiek buitiniams poreikiams. Nors sūnūs gyveno su savo motina, tačiau visada palaikė itin glaudžius ryšius su tėvu. Be to, atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė kartu su sūnumis gyventų jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jis prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo už namui teikiamus energetinius resursus, nors pats tuo metu gyveno kitur. Kadangi atsakovo turtinė padėtis tuo metu buvo itin gera, jis turėjo gerai apmokamą darbą, jis skirdavo ieškovei nemažas pinigų sumas, kurias ji galėtų naudoti ne tik sūnų, bet ir savo poreikiams tenkinti.
15. Atsakovas siekė pasirūpinti sūnų ateitimi, todėl finansavo dviejų kotedžų statybą. Kotedžai buvo registruojami ieškovės vardu, turint tikslą vėliau juos perleisti sūnums, kai kiekvienas jų sulauks pilnametystės. Nepaisant to, atsakovo turimais duomenimis, atsakovė minėtus kotedžus pardavė. Atsakovas taip pat yra finansavęs buto, esančio (duomenys neskelbtini)pirkimą, padaręs interjero projektą ir buvo pasiruošęs finansuoti minėto buto įrengimą, kad ieškovė kartu su sūnumis galėtų jame apsigyventi, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovė to nepadarė. Atsakovo turimais duomenimis, minėtas butas stovi nenaudojamas ir jame nei ieškovė, nei sūnūs negyvena, nors atsakovas ne kartą siūlė padėti šį butą suremontuoti ir įrengti.
16. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini)metų šalys jokių artimų santykių nebepalaikė, tačiau atsakovas ir toliau palaikė glaudžius ryšius su abiem sūnumis, jais rūpinosi, sūnums paaugus, pradėjo pervesti smulkias sumas (kišenpinigius) sūnų kasdieniams poreikiams tenkinti. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė – atsakovas nustojo duoti (pervesti) pinigus pačios ieškovės poreikiams ir buitinėms reikmėms tenkinti, nors ir toliau prisidėjo prie savo sūnų išlaikymo. Pažymėtina, kad, kol atsakovas buvo darbingas, sveikas, jis buvo pajėgus ir sūnų poreikiams pervesdavo gana nemažas sumas pinigų, tačiau vėliau stipriai pablogėjo atsakovo sveikata, jis turėjo dvi itin rimtas operacijas, dėl ko buvo priverstas sulėtinti gyvenimo tempą, nebegalėjo tiek daug dėmesio ir laiko skirti veiklai ir darbui, ženkliai sumažėjo jo pajamos, todėl natūraliai sumažėjo ir sūnų lepinimui skiriama pinigų suma. Juolab, kad atsakovas labai didelę dalį išlaikymo sūnums skyrė nupirkdamas ir įregistruodamas jų vardu nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovas nuolat rūpinosi sūnumis, su jais bendravo, jis matė, kokie yra jų poreikiai, atsakovas sūnums stengėsi skirti tiek pinigų, kad užtektų jų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamam jų auklėjimui ir vystymuisi užtikrinti. Jeigu sūnūs paprašydavo, atsakovas skirdavo papildomai pinigų norimiems pirkiniams įsigyti. Sūnums paaugus, jų ryšys su tėvu nenutrūko. Sūnūs itin dažnai viešėdavo pas atsakovą, gyvendavo pas jį po kelias savaites ar net mėnesius. Visą tą laiką atsakovas ne tik rūpindavosi sūnumis, bet ir juos maitindavo, aprengdavo, vežiodavo į mokyklą, aprūpindavo kišenpinigiais ir pan. 2020 m. pavasarį, kuomet šalyje buvo įvestas karantinas, abudu sūnūs beveik visą tą laiką gyveno pas atsakovą.
Šalies argumentai
17. Ieškovė remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad esą atsakovas turėjo mokėti abiejų sūnų išlaikymui net 1 448,10 Eur per mėnesį, tačiau ne tik nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo sutarusios dėl būtent tokio dydžio išlaikymo, bet ir niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kokie yra abiejų sūnų poreikiai ir kokios dydžio išlaikymas jiems iš tikrųjų yra reikalingas. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia yra jos pačios finansinė padėtis, kiek lėšų ji pati yra pajėgi skirti sūnums išlaikyti ir kiek jų faktiškai skyrė per ieškinyje nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį. Šalys niekada nebuvo nusistačiusios konkretaus vaikams (sūnums) teiktino išlaikymo dydžio.
18. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečių vaikų tiek kasdieniams, tiek įprastiems (būtiniesiems), tiek ir ugdymo, ar laisvalaikio poreikiams, patenkinti yra / buvo reikalingas jos procesiniuose dokumentuose nurodyto dydžio išlaikymas, įskaitant bet neapsiribojant, įsiskolinimo laikotarpį. Ieškinyje nurodoma, kad vaikai mokosi kalbų, lanko įvairius būrelius, buvo / yra visapusiškai lavinami, turi specifinių ligų (alergiją), kurių gydymui reikalingos papildomos lėšos, tačiau nepateikiami jokie tokius teiginius patvirtinantys įrodymai. Atsakovo, kuris reguliariai bendrauja su abiem sūnumis, žiniomis, nei vienas šalių vaikas pastaraisiais metais jokių būrelių nelankė ir nelanko, specifinių veiklų / užsiėmimų, kuriems būtų reikalingos papildomos lėšos, neturi, jokiomis ligomis, kurios reikalautų specifinio gydymo ar itin brangių vaistų vartojimo, neserga. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, nei kokio dydžio yra kasdieniai būtini abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai, nei kokie yra jų papildomi ir / ar specialūs poreikiai. Ieškovė neįrodė, kad vaikų kasdieniams, būtiniesiems bei ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalingas jos nurodytas išlaikymas.
19. Ieškovė ieškinyje plačiai pasisako apie itin gerą atsakovo finansinę padėti, tačiau visiškai nekalba apie savo pačios finansinę padėtį ir jai tenkančią pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad, paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios.
20. Ieškovė, kuri su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos ir kuri niekada niekaip neprisidėjo prie atsakovo ir juo labiau jo esamos sutuoktinės turto įsigijimo, jokių teisių nei į atsakovo, nei į jo sutuoktinės turtą neturi. Juo labiau esama atsakovo sutuoktinė neturi pareigos prisidėti prie šalių sūnų išlaikymo.
21. Kadangi šalys nebuvo nusistačiusios konkrečios per mėnesį vaikams teiktino išlaikymo sumos, ieškovė, siekdama prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, pirmiausia, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kokie faktiškai buvo sūnų poreikiai 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. birželio mėn., o taip pat pateikti įrodymus apie savo finansinę padėtį ir aiškiai nurodyti, kokią sumą vaikų išlaikymui gali skirti ji pati. Kartu su ieškiniu nėra pateikti jokie įrodymai apie ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovės patirtas sūnų išlaikymo išlaidas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas atsiliepimu į ieškinio reikalavimų papildymą prašo ieškovės ieškinį (įskaitant ieškinio papildyme nurodytus reikalavimus) atmesti kaip nepagrįstą.
23. Nurodo, kad ieškinio pareiškimo momentas yra nustatomas ne pagal tai, kada šalis kreipiasi su ieškiniu į teismą, o pagal tai, kada šalis į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka ir teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia rezoliucija. Nustačius, kad ieškovė į teismą įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi tik 2020 m. liepos 30 d. (tik tada teismas rezoliucija nusprendė jos ieškinį priimti), darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamoje byloje galėtų būti priteisiamas tik už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 30 d., t. y. tik už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.
24. Pažymėjo, kad atsakovui nesuprantami ieškovės argumentai apie tai, kad esą ieškovė išlaikė savo nepilnamečius vaikus už atsakovą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai siekia perkelti savo nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą vien tik atsakovui, visiškai nepateikdama konkrečių duomenų apie kiekvieno vaiko būtinuosius ir papildomus poreikius bei apie jos pačios vaikų išlaikymui skirtą savo asmeninių lėšų dalį. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, iš esmės remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad esą atsakovas turėjo mokėti abiejų sūnų išlaikymui net 1 448,10 Eur per mėnesį sumą, tačiau ne tik nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo sutarusios dėl būtent tokio dydžio išlaikymo, bet ir niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kokie yra abiejų sūnų poreikiai ir kokios dydžio išlaikymas jiems iš tikrųjų yra reikalingas. Įvertinus tai, kad abu tėvai turi pareigą vienodai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams turėtų būtu dvigubinamas, tai reiškia, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį, ieškovės vertinimu, reikalinga net apie 1 450 Eur suma, kai MMA Lietuvoje tuo laikotarpiu, už kurį reikalaujama išlaikymo, buvo tris kartu mažesnė ir vidutiniškai nepilnamečiams vaikams priteisiamas išlaikymas siekė vos kelis šimtus eurų.
25. (Duomenys neskelbtini)vienam iš ieškovės ir atsakovo sūnų – V. O., suėjo aštuoniolika metų, t. y. jis tapo pilnametis ir tuo pačiu įgijo visišką procesinį veiksnumą, taip pat ir teisę savarankiškai reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš savo tėvo (atsakovo) tuo atveju, jeigu manytų, kad pastarasis netinkamai įgyvendino išlaikymo pareigą. Taigi, darytina išvada, kad vienam iš vaikų (V. O.) po nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo tapus pilnamečiu, ieškovė, nebūdama (negalėdama būti) jo atstove pagal pavedimą, nebeturi teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pilnametystės sulaukusio sūnaus naudai, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovės ir atsakovo sūnaus V. O. naudai paliktinas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
26. Atsakovas, jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir poziciją, prašė ieškinį atmesti.
27. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė apsilankymo metu teigė, kad labai daug moka už vaikų būrelius, tačiau konkrečios sumos įvardinti negalėjo. Nepilnametis V. O. nurodė, kad dirba statybose pagal verslo liudijimą ir iš esmės pats save išlaiko. Lanko būrelius – (duomenys neskelbtini). Su tėvu bendrauja ir susitinka maždaug kas savaitę. Nors jis pats užsidirba pinigų, daugiausia finansiškai jį remia motina, nors ir tėvas duoda kišenpinigių. Už savo telefono išlaidas susimoka pats. Nepilnametis D. O. nurodė, kad lanko kelis būrelius – (duomenys neskelbtini). Su tėvu bendrauja, susitinka maždaug kartą per mėnesį, tėvas jam nuperka įvairius daiktus. Daugiau finansiškai jį remia motina, nors ir tėvas duoda kišenpinigių. Už telefono išlaidas sumoka motina. Išvadoje pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog buvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, todėl sudėtinga įvertinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo pagrįstumą. Byloje taip pat nepateikti duomenys apie nepilnamečių vaikų išlaidoms ir poreikiams reikalingas sumas.
Dėl netinkamo ieškovo byloje
28. Atsakovas, dėstydamas nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus, be kita ko, nurodė, kad vienam iš šalių vaikų (V. O.) po nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo tapus pilnamečiu, ieškovė, nebūdama (negalėdama būti) jo atstove pagal pavedimą, nebeturi teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pilnametystės sulaukusio sūnaus naudai, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių sūnaus V. O. naudai paliktinas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
30. Šiuo atveju ieškovė, patikslinusi ieškinį, taip pat ir byloje vykusio teismo posėdžio metu, patikslino ieškinio faktinį pagrindą, t. y. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas, kurio priteisimo iš atsakovo ji prašo šioje byloje pareikštu ieškiniu, yra jos už atsakovą šalių nepilnamečiams vaikams teikto išlaikymo dalis tuo laikotarpiu, kai atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, arba jį teikė mažesne dalimi, nei žodiniu šalių susitarimu buvo sutarta. Esant suformuluotam tokiam ieškinio faktiniam pagrindui bei vadovaujantis šioje sprendimo dalyje aptarta kasacinio teismo praktika, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės, ir ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių sūnaus V. O. naudai palikti nenagrinėtą.
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, susijusių su ieškinio pateikimo momentu bei išlaikymo įsiskolinimo papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn. priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo, (ne)pagrįstumo
31. Minėta, kad proceso eigoje ieškovė patikslino byloje pareikšto ieškinio reikalavimus, papildomai suformuluodama ieškinio reikalavimą – pripažinti 2020 m. vasario 11 d. (civilinė byla Nr. e2-8891-842/2020), 2020 m. liepos 2 d. (civilinė byla Nr. e2-24664-842/2020), 2020 m. rugpjūčio 18 d. (civilinė byla Nr. e2-7882-1124/2020, Nr. e2-279-1124/2021) ieškinius tapačiais bei ieškinio pateikimo momentu laikyti 2020 m. vasario 11 d.; taip pat reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn., viso – 6 040,50 Eur. Ieškovės vertinimu, teismui priėmus sprendimą ieškinio pareiškimo diena laikyti 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. ieškinio pareikšimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, būtų užkirsta galimybė ieškovei grąžinti nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. liepos mėn., viso – 6 040,50 Eur.
32. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Nepaisant to, kad išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti už daugiau nei trejus metus, tik už tokį laikotarpį pagal Lietuvos teisinį reguliavimą gali būti priteisiama skola iš išlaikyti vaiką vengusio tėvo (motinos).
33. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą. Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347–393).
34. Šioje sprendimo dalyje aptariamų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas lemtų bei reikštų išlaikymo įsiskolinimo už ilgesnį, nei trejų metų iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, laikotarpį priteisimą, kas, remiantis minėtomis CK nuostatomis (CK 3.200 straipsniu) bei nuosekliai šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, nėra galima. Aptariami ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami taip pat ir dėl to, kad civilinės bylos iškėlimas yra siejamas su konkrečiu procesiniu veiksmu – ieškinio priėmimu teisme, išsprendžiamu teismui priimant rezoliuciją. Ieškinio pateikimas ir jo priėmimas yra skirtingos sąvokos (procesinės stadijos), jų tapatinimas nėra galimas – civilinė byla nelaikoma iškelta tol, kol nėra išspręstas pateikto ieškinio priėmimo klausimas. Šiuo atveju ieškovės ieškinys priimtas 2020 m. liepos 31 d. teisėjo rezoliucija, būtent su šia data ir yra sietinas šios civilinės bylos iškėlimas bei nagrinėjamo ieškovės ieškinio pareiškimas CK 3.200 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
35. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šioje sprendimo dalyje aptarti ieškovės ieškinio reikalavimai teismo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejų metų laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo
36. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
37. Ieškovės ir atsakovo prievolės išlaikyti jų nepilnamečius sūnus egzistavimo faktą ir prievolės dydį lemia CK normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019 33 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.
39. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
40. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007)
41. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
42. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
43. Nagrinėjamoje byloje būtent ir yra sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus už vieną iš tėvų (atsakovą) klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turėjo būti įrodytas tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Vis dėlto, kaip akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje, pati nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės prigimtis ir jos vykdymo ypatumai lemia ir tam tikrus šios prievolės įvykdymo už vieną iš tėvų įrodinėjimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
44. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus V. O. (šiuo metu jau sulaukęs pilnametystės) bei D. O., taip pat, kad šalys kartu negyvena, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, teismo sprendimu atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo prievolė ir jos dydis nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad ieškovė, su kuria ginčui aktualiu laikotarpiu (pagrindinę laiko dalį) gyveno šalių sūnūs (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), turėjo rūpintis nepilnamečiais sūnumis, užtikrindama kasdienius jų poreikius ir dėl to patirdama atitinkamas vaikų išlaikymo išlaidas. Kitoks aiškinimas reikštų, kad ieškovė yra apskritai atleista nuo nepilnamečių sūnų išlaikymo pareigos, o tai neatitiktų nei CK 3.156, nei CK 3.192 straipsnių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
45. Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
46. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
48. Šiuo atveju atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo tvarka, forma, jo dydis, kaip minėta, nebuvo nustatytas teismo sprendimu, tarp šalių taip pat nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir periodiškumo, pagal kurį atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydis per mėnesį – 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Atsakovas tokio susitarimo buvimą ginčija, laikosi pozicijos, kad atitinkamas žodinis susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas.
49. Ieškovė jos ieškinyje įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą 2017 m. kovo 23 d. AB DnB banko pažymą, patvirtinančią ieškovės laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2017 m. kovo 27 d. iš atsakovo gautus mokėjimus. Remiantis minėta pažyma, atsakovas į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, 2014 metais atliko vienuolika pavedimų 5 000 Lt sumai, visų šių pavedimų paskirtis – „V.O ir D.O. išlaidoms“, atsakovas 2014 metais į minėtą ieškovės banko sąskaitą taip pat atliko pavedimą 6 200 Lt sumai, pavedimo paskirtis – „V.O ir D.O. panaudojimui“; atsakovas į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, 2015 metais atliko penkis pavedimus 1 448,10 Eur sumai, visų šių pavedimų paskirtis – „V.O ir D.O. išlaidoms“; atsakovas į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, 2016 metais atliko tris pavedimus 900 Eur sumai, visų šių pavedimų paskirtis – „V. O. ir D. O. išlaidoms“, aštuonis pavedimus 300 Eur sumai, visų šių pavedimų paskirtis – „V. O. ir D. O. išlaidoms“, vieną pavedimą 240 Eur sumai, pavedimo paskirtis – „VO ir DO muzikos svetimo ir sporto“, atsakovas į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, 2017 m. kovo 17 d. atliko pavedimą 300 Eur sumai, pavedimo paskirtis – „V. O. ir D. O. išlaidoms“.
50. Ieškovės pateiktais jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)duomenimis, atsakovas į minėtą ieškovės banko sąskaitą atliko tokius pavedimus: 2017 metais – liepos 17 d. 300 Eur sumai (pavedimo paskirtis – „V. ir D. O. išlaidoms“), rugpjūčio 17 d. 300 Eur sumai (pavedimo paskirtis – „V. ir D. O. išlaidoms“), rugsėjo 17 d. 300 Eur sumai (pavedimo paskirtis – „V. ir D. O. išlaidoms“), gruodžio 17 d. 300 Eur sumai (pavedimo paskirtis – „V. ir D. O. išlaidoms“); aptariamos ieškovės banko sąskaitos duomenimis, 2018 metais atsakovas į minėtą ieškovės banko sąskaitą atliko pavedimą – birželio 17 d. 300 Eur sumai (pavedimo paskirtis – „V. ir D. O. išlaidoms“); aptariamos ieškovės banko sąskaitos duomenimis, 2019 metais atsakovas į minėtą ieškovės banko sąskaitą pavedimų neatliko. Apibendrinant, viso į minėtą banko sąskaitą atsakovas atliko pavedimus 1 500 Eur sumai.
51. V. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), duomenimis, įplaukų į šią banko sąskaitą per 2017 metus nebuvo gauta. Aptariamos V. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitos duomenimis, per 2018 metus įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O. (atsakovo), sudarė viso 485,50 Eur sumą, iš esmės visų atliktų pavedimų paskirtis – „sąskaitų papildymas“. Aptariamos V. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitos duomenimis, per 2019 metus įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O. (atsakovo), sudarė viso 1 399,08 Eur sumą, visų V. O. atliktų pavedimų paskirtis – „VVO išlaidoms“. Aptariamos V. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitos duomenimis (2020 m. liepos 2 d. sąskaitos išrašas), per 2020 metus (iki 2020 m. birželio 30 d.) įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O. (atsakovo), sudarė viso 1 011,62 Eur sumą, iš esmės visų V. O. (atsakovo) atliktų pavedimų paskirtis – „VVO išlaidoms“. Apibendrinant, viso į minėtą banko sąskaitą atsakovas atliko pavedimus 2 896,20 Eur sumai.
52. D. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), duomenimis, per 2017 metus įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O. (atsakovo), sudarė viso 80 Eur sumą, gautą gruodžio 20 d., mokėjimų paskirtis – „sąskaitų papildymas V.V.O“, „sąskaitų papildymas D.V.O“. Aptariamos D. O. banko sąskaitos duomenimis, per 2018 metus įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O. (atsakovo), sudarė viso 802,12 Eur sumą, iš esmės visų V. O. (atsakovo) atliktų pavedimų paskirtis – „sąskaitų papildymas“. Aptariamos D. O. banko sąskaitos duomenimis, per 2019 metus įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O. (atsakovo), sudarė viso 1 274,23 Eur sumą, iš esmės visų V. O. (atsakovo) atliktų pavedimų paskirtis – „DVO išlaidom“. Aptariamos D. O. banko sąskaitos duomenimis (2020 m. liepos 2 d. sąskaitos išrašas), per 2020 metus (iki 2020 m. birželio 30 d.) įplaukos į minėtą banko sąskaitą, gautos iš V. O., sudarė viso 971,66 Eur sumą, iš esmės visų V. O. atliktų pavedimų paskirtis – „DVO išlaidom“. Apibendrinant, viso į minėtą banko sąskaitą atsakovas atliko pavedimus 3 128,01 Eur sumai.
53. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kad, be šiame sprendime jau aptartų sumų, jis ginčui aktualiu laikotarpiu šalių nepilnamečiams vaikams atliko pavedimus toliau nurodomomis sumomis:
53.1. Į V. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitą ginčui aktualiu laikotarpiu – 2018 m.: 30 Eur, 27 Eur, 21 Eur, 71 Eur, 48 Eur, 10 Eur, 40 Eur, 11 Eur, 31 Eur, 20 Eur, 20 Eur, 25 Eur, 25 Eur, 43 Eur, 71 Eur, 57,41 Eur, 70 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 82 Eur, 62 Eur, 81 Eur, 53,12 Eur, viso – 1 048,53 Eur; 2019 m.: 40,01 Eur, 70,01 Eur, 60,02 Eur, 31,03 Eur, 61,02 Eur, 62,03 Eur, 60,02 Eur, 62,04 Eur, 30,04 Eur, 250 Eur, 180,09 Eur, 90,10 Eur, 140,10 Eur, 60,11 Eur, 33,12 Eur, viso – 1 229,74 Eur; 2020 m. (iki 2020 m. birželio mėnesio pabaigos): 90,01 Eur, 50,02 Eur, 90,33 Eur, 40,16 Eur, viso – 270,52 Eur, iš viso buvo pervesta 2 548,79 Eur suma;
53.2. Į D. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitą ginčui aktualiu laikotarpiu – 2018 m.: 50 Eur, 50 Eur, 50 Eur, 52 Eur, 150 Eur, 50,12 Eur, viso – 402,12 Eur.
53.3. Pažymėtina, kad, nors keli šiuose sprendimo punktuose aptarti pavedimai buvo padaryti ne paties atsakovo, o atsakovo brolio A. O., tai nepaneigia aplinkybės, kad šie pavedimai buvo atlikti atsakovo naudai, t. y. pervedant atitinkamas pinigų sumas šalių vaikams už atsakovą. Tą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. O..
54. Aptarti įrodymai, taip pat atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti (bei vėliau į bylą atsakovo teikti juos papildantys) įrodymai apie atliktus mokėjimus patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas į ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų banko sąskaitas atliko pavedimus per 10 000 Eur sumai – vidutiniškai apie 146 Eur per mėnesį vienam vaikui.
55. Taigi, byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad iš tiesų, kaip teigia ieškovė, atsakovas į ieškovės banko sąskaitą yra atlikęs viso šešiolika pavedimų ieškovės nurodomomis 5 000 Lt ir 1 448,10 Eur sumomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad visi minėti pavedimai atlikti 2014 metais, 2015 metų pradžioje, paskutinis pavedimas 1 448,10 Eur sumai atliktas 2015 m. gegužės 15 d. Vėliau atsakovas į ieškovės banko sąskaitą atlikinėjo pavedimus kitomis sumomis (pervesdavo 900 Eur, 300 Eur sumas). Taigi, dar gerokai iki byloje nagrinėjamam ginčui aktualaus (2017–2020 metų) laikotarpio (beveik dvejus metus) atsakovas į ieškovės banko sąskaitą nebepervesdavo ieškovės nurodomų 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumų, o pervedinėdavo ieškovei ir tiesiogiai šalių nepilnamečiams vaikams kitokio dydžio piniginių lėšų sumas. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, net ir konstatavus, kad tam tikru laikotarpiu (2014 metais, 2015 metų pradžioje) tarp šalių galėjo būti sudarytas žodinis susitarimas dėl atitinkamo atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio (5 000 Lt (1 448,10 Eur)), jo teikimo periodiškumo, ieškovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių egzistavo ir šiam ginčui aktualiu laikotarpiu – 2017–2020 metais.
Žemesnės instancijos teismas
56. Vertinant ieškovės nurodomo šalių žodinio susitarimo egzistavimo aplinkybę, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieškovės elgesį, t. y. jos neveikimą. Teismo vertinimu, neįtikima, kad ieškovė, turėdama teisinių žinių, esant atitinkamam šalių susitarimui dėl išlaikymo vaikams dydžio bei periodiškumo ir atsakovui dar 2015 metais nustojus tinkamai vykdyti šalių susitarimą, tokį ilgą laikotarpį (daugiau nei ketverius metus) būtų nesiėmusi jokių aktyvių veiksmų dėl tokio susitarimo nevykdymo (netinkamo vykdymo).
57. Galiausiai pažymėtina, kad, net jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių tam tikru laikotarpiu žodiniu susitarimu ar konkliudentiniais veiksmais ir buvo sudarytas ieškovės nurodomos apimties susitarimas dėl išlaikymo vaikams dydžio bei periodiškumo, byloje pateikti ir šioje sprendimo dalyje aptarti duomenys bei motyvai apie vėlesnį atsakovo atliktų pavedimų ieškovei dydį bei ieškovės elgesys, itin ilgą laiko tarpą nesiimant aktyvių veiksmų dėl tokio susitarimo nevykdymo (netinkamo vykdymo), sudarytų pagrindą spręsti, kad konkliudentiniais šalių veiksmais šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikams dydžio bei periodiškumo buvo pakeistas. Pažymėtina, kad tai, be kita ko, galėjo lemti ir atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo gautų didelių pajamų sumažėjimu, – byloje pateikti įrodymai, kad būtent nuo 2015 m. gegužės 29 d. buvo nutraukta atsakovo su (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis, taip pat informacija apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą, patvirtinanti, kad atsakovo draudžiamosios pajamos 2015 metais (iki minėtų metų gegužės mėnesio pabaigos) viršijo 20 000 Eur, 2015 metų gegužės mėnesį jos siekė beveik 90 000 Eur sumą. Tuo tarpu vėlesniais laikotarpiais atsakovo draudžiamosios pajamos iki 2020 m. pabaigos nei vienu laikotarpiu nesiekė 600 Eur sumos, o ginčui aktualiu laikotarpiu – 200 Eur sumos.
58. Apibendrinant, ieškovė byloje neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2017–2020 metais) tarp šalių egzistavo susitarimas dėl išlaikymo vaikams dydžio bei periodiškumo, pagal kurį atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydis per mėnesį sudarė 5 000 Lt (1 448,10 Eur).
59. Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė į bylą duomenis (lentelę) apie nepilnamečių vaikų poreikius ir jų dydį, taip pat metines nepilnamečių vaikų poreikius pagrindžiančias išlaidas, pažymint, kad išlaidos nurodytos be būtinųjų išlaidų, skirtų maistui, vaistams, aprangai, avalynei, taip pat be namų ūkio išlaidų, tenkančių nepilnamečiams vaikams proporcingai jų dydžiui. Pažymėtina, kad atitinkamas išlaidas pagrindžiantys įrodymai kartu su pateiktais duomenimis į bylą nebuvo pateikti.
60. Vėlesnėje proceso stadijoje ieškovė pateikė į bylą įrodymus (banko sąskaitos išrašą), patvirtinantį mokėjimus (duomenys neskelbtini) už stovyklą, kelionę į Prancūzija, tačiau jie nepatenka į nagrinėjamam ginčui aktualų (trejų metų nuo ieškinio šioje byloje priėmimo dienos) laikotarpį, už kurį ieškovė turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo. Pažymėtina, kad taip pat nėra pateikti įrodymai, kokį ryšį su vaikų poreikiais turi duomenys apie atliktus atsiskaitymus užsienyje, ir kad šios išlaidos buvo patirtos būtent tenkinant vaikų poreikius. Ginčui aktualus tik 2017 m. spalio 3 d. 334 Eur mokėjimas už vaikų kelionę į (duomenys neskelbtini).
61. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (DOK – 2873) apie atitinkamus jos atliktus mokėjimus, bylai aktualūs įrodymai apie 88,50 Eur išlaidas, turėtas 2018 m. liepos 23 d. už vieno iš šalių vaikų kelionę į Maskvą, tačiau nepateikti įrodymai, kad šios išlaidos buvo patirtos būtent ieškovės. 2017 m. kovo 6 d. mokėjimas už telefoną – nepatenka į šiam ginčui aktualų laikotarpį, be to, nėra aišku, kam buvo pirktas telefonas, t. y. ar jis buvo pirktas šalių vaikams. Kiti ieškovės su aptariamu dokumentu į bylą pateikti įrodymai – apie atliktus mokėjimus ir kt., taip pat nepatenka į šiam ginčui aktualų laikotarpį, arba nėra įrodymais pagrįstas atitinkamų išlaidų ryšys su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais, jų tenkinimu.
62. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (DOK – 2858) apie atitinkamus jos atliktus mokėjimus, tačiau vienas (vėliausias) mokėjimas nepatenka į šiam ginčui aktualų laikotarpį, tuo tarpu iš kitų mokėjimų nėra galimybės nustatyti, kas ir kieno poreikių tenkinimui buvo pirkta – nepagrįstas šių mokėjimų ryšys su nagrinėjama byla.
63. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (DOK – 2876) apie atitinkamus jos atliktus mokėjimus, šiam ginčui aktualūs mokėjimai, atlikti už V. O. 2018 – 2019 metais viso 1 136,31 Eur sumai, susiję su baudžiamąja byla, taip pat 33,30 Eur išlaidos už kelionės rizikų draudimą. Tuo tarpu duomenys apie pirktus mokyklinius baldus – 11 kėdžių ir stalviršių, vertintini kritiškai, kadangi nėra aišku, kokiu tikslu buvo pirkta toks baldų kiekis, ar minėti baldai buvo skirti tenkinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius.
64. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (DOK – 2863, DOK – 2860, DOK – 2872) apie atitinkamus jos atliktus mokėjimus, pažymėtina, kad iš pateiktų mokėjimų nėra galimybės identifikuoti, už ką jie yra atlikti (mokėti), tuo pačiu neaišku, ar tai yra mokėjimai, atlikti tenkinant šalių vaikų poreikius, tas pats pasisakytina ir apie vėliau ieškovė į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini)kvitą. Dalis mokėjimų taip pat nepatenka į šiam ginčui aktualų laikotarpį, tarp jų ir vėliau į bylą ieškovės pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys vaikų psichologo paslaugų apmokėjimą. Iš esmės tas pats pasisakytina ir apie ieškovės kartu su dokumentu (DOK – 2857) pateiktus įrodymus apie jos atliktus atitinkamus mokėjimus, nagrinėjamai bylai šiuo atveju aktualūs tik keli ieškovės su minėtu dokumentu į bylą pateikti mokėjimai už D. O. keliones – 2019 m. vasario 15 d. 200 Eur sumai, kovo 15 d. 230 Eur sumai, balandžio 16 d. 150 Eur sumai, gegužės 16 d. – 160 Eur sumai, 2018 m. kovo 15 d. 185 Eur sumai.
65. Ieškovė pateikė į bylą kvitus už degalų įsigijimą (DOK – 2852, kvitai taip pat buvo pateikti ir vėlesnėje proceso stadijoje), tačiau dalis kvitų nepatenka į ginčui aktualų laikotarpį. Be to, pats tokių išlaidų turėjimo faktas, atsižvelgiant į vaikų amžių bei byloje nenustačius, kad vaikai turi būti, ir yra, nuolat ieškovės vežiojami, dėl ko yra patiriamos žymios kuro išlaidos, nepatvirtina, kad šios išlaidos buvo patirtos tenkinant vaikų poreikius, o, jeigu dalis šių išlaidų ir buvo patirtos tenkiant vaikų poreikius, nėra galimybės identifikuoti, kuri dalis išlaidų yra susijusi būtent su vaikų, o ne pačios ieškovės, poreikių tenkinimu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad byloje liudytoja apklausta K. O. (atsakovo dukra, šalių nepilnamečių vaikų sesuo) nurodė, kad, kiek jai žinoma, šalių vaikai daugiausiai važinėdavo patys, kartais prašydavo, kad liudytoja juos nuvežtų. Kiti ieškovės mokėjimai pateikti su aptariamu dokumentu taip pat nepatenka į nagrinėjamam ginčui aktualų laikotarpį, arba iš jų nėra galimybės nustatyti, už ką jie buvo atlikti, t. y. ar mokėjimai atlikti tenkinant šalių nepilnamečių vaikų poreikius.
66. Ieškovė kartu su dokumentu (DOK – 2851) pateikė muzikos mokyklos ataskaitą, tačiau pažymėtina, kad didžioji dalis ataskaitoje nurodomų laikotarpių nepatenka į nagrinėjamam ginčui aktualų laikotarpį, ginčui aktualūs mokėjimai – 78,21 Eur, 86,88 Eur, 343,71 Eur sumai už D. O., 78,21 Eur, 245,42 Eur už V. O.. Kartu su aptariamu dokumentu taip pat pateikta aikido asociacijos „(duomenys neskelbtini) pažyma, joje nurodoma, kad D. O. dalyvavo asociacijos vykdomoje neformaliojo vaikų švietimo programoje, už kurią sumokėjo ieškovė, ginčui aktualiu laikotarpiu 2017 metais – viso 127 Eur sumą, 2018 metais – viso 735 Eur sumą, 2019 metais – viso 681 Eur sumą, 2020 metais – viso 365 Eur sumą. Kartu su aptariamu dokumentu pateikta ir (duomenys neskelbtini) pažyma, tačiau iš jos turinio nėra galimybės identifikuoti, kokios konkrečiai išlaidos ir kuriais laikotarpiais buvo patirtos. Pažymėtina, kad dalis ieškovės su minėtu dokumentu pateiktų jos atliktų mokėjimų nepatenka į nagrinėjamam ginčui aktualų laikotarpį, kita dalis mokėjimų, išskyrus 2017 m. spalio 17 d. mokėjimą 87 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimą 40 Eur sumai, 2018 metais atlikti mokėjimai – 155 Eur, 170 Eur, 35 Eur, 65 Eur, 60 Eur, 30 Eur, 137 Eur (už treniruotes ir pan.), 2019 metais atlikti mokėjimai – 80 Eur, 40 Eur, 40 Eur, 40 Eur, 24 Eur, 62 Eur, 30 Eur, 30 Eur, 30 Eur, 2020 metais atlikti mokėjimai – 50 Eur, 20 Eur, 20 Eur, 90 Eur sumoms, nepatvirtina (neidentifikuoja), kad atitinkami mokėjimai buvo atlikti tenkinant šalių nepilnamečių vaikų poreikius.
67. Ieškovės kartu su dokumentu (DOK – 2878) pateiktas mokėjimas nepatenka į šiam ginčui aktualų laikotarpį, be to, nėra aišku, kam buvo skirta nupirkta prekė, ar ji buvo skirta tenkinti šalių vaikų poreikius.
68. Ieškovės kartu su dokumentu (DOK – 2848) pateikti mokėjimai, dalis jų, nepatenka į šiam ginčui aktualų laikotarpį, iš kitos dalies mokėjimų, išskyrus mokėjimus už odontologo paslaugas 2017 m. spalio 12 d. 90 Eur sumai, 2018 m. birželio 27 d. 55 Eur sumai ir rugsėjo 4 d. 75 Eur sumai, 2019 m. vasario 22 d. – 110 Eur, gegužės 15 d. – 100 Eur, rugsėjo 28 d. 67 Eur sumai, taip pat mokėjimus muzikos mokyklai – 2019 m. lapkričio 18 d. – 86,88 Eur sumai, 2020 m. balandžio 24 d. 125 Eur sumai (viso – 708,88 Eur sumai), nėra galimybės spręsti, kad jie atlikti tenkinant šalių vaikų poreikius.
69. Remiantis medicinos dokumentų išrašo duomenimis, šalių vaikui V. O. diagnozuota dominuojanti alerginė astma, alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių, tačiau duomenys apie specifinius su tuo susijusius vaiko poreikius, jų dydį byloje nebuvo pateikti. Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. O. (atsakovo dukra, šalių nepilnamečių vaikų sesuo), pas kurią laikinai gyveno šalių vaikas V. O., nurodė, kad dėl alerginės astmos V. O. neturėjo specifinių poreikių.
70. Šiame sprendime aptarti, taip pat ir kiti ieškovės papildomai į bylą teikti įrodymai (nuotraukos ir kt.), ieškovės nurodyto šalių vaikų poreikių dydžio (tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovė) nepagrindžia. Kaip jau buvo aptarta šiame sprendime detaliai vertinant ieškovės pateiktus įrodymus, didžioji jų dalis, kaip ir papildomai (vėlesnėje proceso stadijoje) ieškovės į bylą tekti įrodymai, yra nesusiję su šiam ginčui aktualiu laikotarpiu arba nėra nustatytinas (identifikuotinas) jų tiesioginis ryšys su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais. Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat ir tie įrodymai, kurie pagrindžia tam tikrus šalių vaikų poreikius, jų tenkinimą, nesudaro pagrindo spręsti apie specifinius, itin didelių (ieškovės nurodomų) išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, nors tam tikrus, didesnius, vaikų poreikius, susijusius su papildomomis veiklomis, kelionėmis ir kt., aptartieji įrodymai patvirtina (CPK 178 straipsnis).
71. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
73. Remiantis informacija apie atsakovui išmokėtas išmokas, nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas gavo senatvės pensiją, kurios išmokėta dalis nesiekė 700 Eur. Minėta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos ginčui aktualiu laikotarpiu nesiekė 200 Eur sumos. Tačiau atsakovo metinių pajamų deklaracijų duomenimis, atsakovo pajamos už 2017 metus sudarė 69 491,40 Eur, už 2018 metus – 51 560,60 Eur. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie jo turimus įsipareigojimus – kreditavimo sutartį daugiau nei 200 000 Eur sumai, paskolos sutartį 150 000 Eur ir papildomai 47 000 Eur sumai.
74. Ieškovės metinių pajamų deklaracijų duomenimis, ieškovės pajamos už 2017 metus sudarė 14 259 Eur, už 2018 metus – 20 820,61 Eur, už 2019 metus – beveik 27 000 Eur sumą.
75. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė į bylą duomenis apie eilę jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, statiniai, patalpos–butas). Byloje taip pat pateikti duomenys apie atsakovo nuosavybės teise valdomą eilę nekilnojamojo turto objektų. Byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kad minėtas, šalims nuosavybės teise priklausantis, nekilnojamasis turtas yra nelikvidus.
76. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
77. Minimaliosios mėnesinės algos dydis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo: 2020 m. – 607 Eur (447 Eur atskaičius mokesčius), 2019 m. 555 Eur (neperskaičiuota – 430 Eur, 396 Eur atskaičius mokesčius), 2018 m. – 400 Eur (361 Eur atskaičius mokesčius), 2017 m. – 380 Eur (335 Eur atskaičius mokesčius).
78. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas ir kt.).
79. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
80. Teismas, apibendrindamas šiame sprendime aptartus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė šioje byloje įrodė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius ginčui aktualiu laikotarpiu (ir tėvų (šalių) galimybes tokius vaikų poreikius tenkinti), tuo tarpu atsakovas neįrodė, ir iš esmės byloje net neįrodinėjo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, arba jai lygi (atsakovas tik laikėsi pozicijos, kad vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodo ieškovė).
81. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės ir atsakovo sūnų poreikius, nenustačius, kad jie turėjo ypatingų poreikių, nulemtų jų sveikatos būklės ar pan., tačiau nustačius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu šalių nepilnamečių vaikų poreikiai buvo didesni, nei minimalioji mėnesinė alga, ir šalių turtinę padėtį, ginčui aktualiu laikotarpiu iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 600 Eur per mėnesį išlaikymas. Pažymėtina, kad, nors ir sumažėjusios, atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės nei ieškovės, tai sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką, sprendžiant, kad atsakovui teko didesnė šalių vaikams tenkančio išlaikymo dalis – 350 Eur per mėnesį, atitinkamai ieškovei – 250 Eur per mėnesį vienam vaikui. Atsakovas jam tenkančią išlaikymo vaikams dalį teikė iš dalies. Taigi, atsakovo abiems vaikams ginčo laikotarpiu teiktino išlaikymo dydis siekė 700 Eur (po 350 Eur kiekvienam vaikui). Nustačius, kad atsakovas per mėnesį vidutiniškai teikė 146 Eur per mėnesį išlaikymą vienam vaikui, jo nepriemoka vienam vaikui ginčo laikotarpiu siekė 204 Eur per mėnesį, visa nepriemoka abiems vaikams ginčo laikotarpiu sudarė 14 688 Eur sumą.
82. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje jau minėta, kad, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
83. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovė įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus už atsakovą, ta apimtimi, kuria šios pareigos ginčo laikotarpiu nevykdė atsakovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, šalių vaikams gyvenant su ieškove, jais ieškovė rūpinosi ir jie buvo jos išlaikomi. Šiuo atveju atsakovui neįrodžius, kad jis tinkamai (visa apimtimi) vykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokį išlaikymą šalių sūnums teikė ieškovė. Teismo vertinimu, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė tik dalinį vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, jo dydis nelaikytinas pakankamu. Atsakovui neginčijant, kad šalių sūnūs tuo laikotarpiu, kai iš esmės nepertraukiamai (pagrindinę ginčo laikotarpio dalį) gyveno pas ieškovę, buvo tinkamai išlaikomi, ir esant objektyviems įrodymams, patvirtinantiems tam tikrų nepilnamečių šalių sūnų išlaikymo išlaidų buvimą, yra didesnė tikimybė, kad ieškovė įvykdė prievolę išlaikyti nepilnamečius šalių vaikus už atsakovą, nei neįvykdė.
84. Ieškovė 14 688 Eur apimtimi įvykdžiusi atsakovo prievolę išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus už atsakovą, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovo. Šioje dalyje ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu bei tenkintinu, likusi aptariamo ieškinio reikalavimo dalis teismo atmetama kaip nepagrįsta.
85. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
86. Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali. Išlaikymas gali būti teikiamas (priteisiamas): 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu.
87. Paprastai išlaikymas yra teikiamas (priteisiamas) periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip, kaip minėta, užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų.
88. Atsakovui šioje byloje teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, o būtent, kad jis šalių vaikams suteikė išlaikymą turtu. Atsakovas šioje byloje laikėsi pozicijos (įrodinėjo), kad jis finansavo kelių kotedžų ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą, tačiau, kadangi vaikai buvo nepilnamečiai, kotedžai buvo registruojami ieškovės vardu, turint tikslą ateityje juos perleisti sūnums, t. y. jiems sulaukus pilnametystės. Teismo vertinimu, atsakovas šių aplinkybių byloje neįrodė.
89. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad teismui nebuvo pateiktas šalių susitarimas dėl atsakovo nurodomos šalių vaikams teiktino išlaikymo tvarkos ir formos. Akcentuotina taip pat ir tai, kad išlaikymas gali būti teikiamas derinant kelias išlaikymo formas, pvz., teikiant išlaikymą tam tikru turtu ir kartu periodinėmis išmokomis. Taigi, vien tik išlaikymo suteikimo tam tikru turtu faktas pats savaime nepaneigia, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams apskritai neteikti, arba jį teikti tik minimalia apimtimi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, o taip pat iš esmės ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šalių vaikams suteikė išlaikymą turtu. Atsakovo nurodomas turtas niekada nebuvo ir nėra registruotas šalių nepilnamečių vaikų vardu. Teismui nebuvo pateikti jokie tiesioginiai (rašytiniai) įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas tam tikrą nekilnojamąjį turtą būtų perleidęs šalių nepilnamečių vaikų nuosavybėn, arba bent jau atitinkamų atsakovo ketinimų buvimą. Duomenys apie atsakovo atliktus mokėjimus į ieškovės sąskaitą, kaip nurodo atsakovas, skirtus nekilnojamojo turto, turėjusio atitekti vaikams sukūrimui, taip pat duomenys apie ieškovės vardu registruotus nekilnojamojo turto objektus, o taip pat ir atsakovo, liudytojų, susijusių su atsakovu giminystės ryšiais, paaiškinimai, nesant kitų (tiesioginių) įrodymų, nepatvirtina, nėra pakankami konstatuoti išlaikymo vaikams turtu suteikimo aplinkybę. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas (egzistavo) susitarimas būtent dėl tokios nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo formos, t. y. išlaikymo (ar jo dalies) teikimo vaikams nekilnojamuoju turtu. Teismo vertinimu, atitinkamo susitarimo tarp šalių egzistavimas (buvimas), jeigu toks ir buvo sudarytas, iš esmės paneigiamas paties atsakovo konkliudentiniais veiksmais, pervedant tiek ieškovei, tiek šalių vaikams atitinkamas, nors vaikų poreikių ir neatitinkančias (mažesnes), vaikų išlaikymui skirtas piniginių lėšų sumas. Teismas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, jų visumą, turi, be kita ko, vadovautis ir logikos dėsniais. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad kiekvienas apdairus, rūpestingas asmuo, atsakovo (jo atstovės) nurodomomis aplinkybėmis, t. y. ieškovės ir atsakovo nesiejant ypač artimiems, oficialiems santykiams, santuokai (atsakovas, pradėjęs bendrauti su ieškove, buvo vedęs), siekdamas tam tikrą turtą suteikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo forma (jį perleisti nepilnamečių vaikų nuosavybėn) būtų perleidęs tokį turtą būtent vaikų nuosavybėn, arba bent jau sudaręs atitinkamą rašytinį susitarimą, patvirtinantį tokių ketinimų egzistavimą. Aplinkybė, kad vaikai tuo metu buvo nepilnamečiai, tokių atsakovo veiksmų niekaip neapribojo.
90. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovas nesuteikė nepilnamečiams šalių vaikams išlaikymo nekilnojamuoju turtu (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
Dėl reikalavimų priteisti palūkanas (ne)pagrįstumo
91. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, be kita ko, prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas už išlaikymo vykdymo terminų praleidimą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
92. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju tokia įstatymine teise pasinaudojo ir ieškovė, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą teikti sūnums periodinį išlaikymą, kurią už atsakovą (jo nepadengta dalimi) įvykdė ieškovė, perimdama reikalavimo teisę į atsakovą dėl jos vaikams už atsakovą suteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo, o tuo pačiu ir įgijo teisę reikalauti palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo taip pat priteistina 1 013,20 Eur palūkanų suma. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (15 701,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
93. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas išlaidas, kurias ji patyrė už jai suteiktas teisines paslaugas šioje byloje. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie jos turėtas 64,34 Eur išlaidas, patirtas teikiant į bylą duomenis iš VĮ Registrų centro.
94. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
95. Atsižvelgiant į tai, ieškovei negali būti priteistas (proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai) išlaidų, kurias ji patyrė dėl UAB „Teisės bitės“ teiktų atstovavimo (teisinių) paslaugų civiliniame procese, atlyginimas, ir šiuo atveju sprendžiama tik dėl 64,34 Eur ieškovės šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
96. Atsakovas pateikė įrodymus apie byloje turėtas viso 3 226,30 Eur bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje taip pat turėjo 2 298 Eur (su PVM) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė mokėjimus 1 298,07 Eur ir 999,93 Eur sumoms, tačiau teismui nebuvo pateiktos sąskaitos, kurių pagrindu buvo atlikti minėti mokėjimai, tuo tarpu pačių mokėjimų turinys nėra pakankamas identifikuoti konkrečių paslaugų, konkrečioje byloje (t. y. šioje byloje) suteikimo fakto, todėl prašymas atlyginti šias išlaidas atmetamas visa apimtimi, ir šiuo atveju sprendžiama tik dėl 3 226,30 Eur atsakovo šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
97. Atsakovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
98. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 30 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei atsakovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 19,30 Eur (kitos būtinosios ir pagrįstos išlaidos), o atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 2 258,41 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktai 98 straipsnis).
99. Iš ieškovės ir atsakovo, proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei priteistinos išlaidos – 10,36 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės atitinkamai – 3,11 Eur, iš atsakovo – 7,25 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovės M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. O. (V. O.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 688 Eur (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) skolą, 1 013,20 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų dvidešimties euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 701,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,30 Eur (devyniolikos eurų trisdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. O. (V. O.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 258,41 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,11 Eur (tris eurus vienuolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,25 Eur (septynis eurus dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.