Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1035-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-1035-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01563-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: V. O.
Ieškovas: M. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1035-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01563-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. (Vl. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui V. O. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. J. prašė iš atsakovo priteisti jos naudai iš atsakovo V. O. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos mėn.: už 2017 m. – 7 788,60 Eur, už 2018 m. – 15 839,58 Eur, už 2019 m. – 14 703,89 Eur, už 2020 m. (iki 2020-06-30) – 6 705,32 Eur. Nurodė, kad:

1.1 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnūs – V. O. (V. O.) bei D. O. (D. O.). Šalys santuokos nebuvo sudariusios, atsakovas vaikų tėvystę pripažino;

1.2 šalys kartu įrengė šeimos poilsiui skirtus apartamentus Kipre. Susitarė, kad vaikams, turi būti teikiamos privačios ugdymo (anglų / prancūzų / vokiečių kalbos pamokos, fortepijono, bajano pamokos) ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų (alergologo konsultacijos, odontologo konsultacijos ir kt.) paslaugos ir užtikrino tokį vaikų poreikių tenkinimą. Siekiant išlaikyti bei sustiprinti vaikų ryšį su protėvių žeme, buvo skatinami užsiėmimai rusų tautosakos ir folkloro tema. Buvo lankomi ir sveikatą stiprinantys būreliai (futbolo, kovos menų), dalyvavimas tarptautinėse stovyklose ir seminaruose;

Šalies argumentai

1.3 iki 2013 metų rudens šalys gyveno kartu atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013 m. rudenį, nutrūkus bendram gyvenimui, atsakovui išsikrausčius, ieškovė iki 2016 metų pabaigos name gyveno su vaikais. Šalių susitarimu, siekiant maksimaliai patenkinti vaikų poreikius, atsakovas kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo 5 000 Lt (vėliau, atitinkamai, 1 448,10 Eur) vaikų išlaikymui;

1.4 vaiko poreikiai, susiformavę tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeičia. Sutartą sumą atsakovas pervesdavo iki 2016 metų. Nuo 2016 metų lėšos nuolat mažėjo: 2016 m. vaikų išlaikymui atsakovas skyrė 5 640 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) - 5 640) 11 737,20 Eur); 2017 m. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 2 400 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) - 2 400) 14 977,20 Eur); 2018 m. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 300 Eur (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) - 300) 17 077,20 Eur); 2019 m. atsakovas vaikų išlaikymui lėšų neskyrė (nepriemoka sudarė ((1 448,10 ? 12) - 0) 17 377,20 Eur.; 2020 m. (iki 2020-06-30) atsakovas vaikų išlaikymui lėšų neskyrė (nepriemoka sudarė ((1448,10 ? 12) - 0) 17 377,20 Eur);

1.5 nors atsakovas 2019-11-21 pasiekė senatvės pensijos amžių bei, tikėtina, gauna senatvės pensiją, didžiąją dalį pajamų jis gauna iš asmeninės nuosavybės teise valdomo turto nuomos, jo materialinė padėtis bei pajamos padidėjo, nes 2016-12-23 jis sudarė santuoką, todėl, be jo gaunamų išmokų ir pasyvių pajamų, yra gaunamos ir sutuoktinės pajamos;

1.6 pasikeitus atsakovo šeimyninei padėčiai, nutrūko šalių bendradarbiavimas vaikų ugdymo ir saugumo klausimais, atsakovo bendravimas su vaikais, išlaikymas nepadengdavo būtinų vaikų poreikių. Staigiai pablogėjo vaikų gyvenimo sąlygos – atsakovui sudarius santuoką, ieškovė ir vaikai persikraustė gyventi iš 250 kv. m ploto namo prie ežero į 75 kv. m ploto butą, neteko galimybės naudotis šeimos poilsiui ir vaikų reabilitacijai skirtais apartamentais, esančiais Esentepe. Pradėjo silpnėti emocinis ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu, silpnėjo jų saugumo jausmas, didėjo buitinių konfliktų, stresinių situacijų vaikams lankantis atsakovo namuose, dėl ko teko kreiptis į vaikų psichologus. Ieškovei skatinant, vaikai pradėjo trumpai lankytis savo buvusiuose, atsakovui priklausančiuose, namuose, bendrauti su tėvu, kas kartą ilginant lankymosi laiką, kol apsilankymai tapo įprasti;

1.7 2017-12-12 AB SEB banke buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita nepilnamečiam vaikui D. O. Į minėtą sąskaitą atsakovas pervedė tokias pinigų sumas: 2017 m. – 80 Eur; 2018 m. – 752,12 Eur; 2019 m. – 1 274,23 Eur, 2020 m. (iki 2020-06-30) – 971,66 Eur. Į nepilnamečio vaiko V. O. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB SEB banke, kuri buvo atidaryta 2016-12-16, atsakovas pervedė: 2017 m. – 0 Eur.; 2018 m. – 485,50 Eur., 2019 m. – 1 399,08 Eur.; 2020 m. (iki 2020-06-30) – 1 011,62 Eur. Minėtos lėšos įtrauktinos į atsakovo teikiamą išlaikymą;

Šalies argumentai

1.8 ieškovė prašė pripažinti 2020-02-11 (civilinė byla Nr. e2-8891-842/2020), 2020-07-02 (civilinė byla Nr. e2-24664-842/2020), 2020-08-18 (civilinė byla Nr. e2-7882-1124/2020, e2-279-1124/2021) ieškinius tapačiais bei ieškinio pateikimo momentu laikyti 2020-02-11. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn., viso – 6 040,50 Eur. Visų trijų ieškinių šalys yra tapačios, prašoma priteisti uždelstą išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnį išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, teismui priėmus sprendimą ieškinio pareiškimo diena laikyti 2020-08-18, t. y. ieškinio pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, būtų užkirsta galimybė ieškovei grąžinti nepilnamečių vaikų išlaikymo uždelsimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. liepos mėn., viso – 6 040,50 Eur;

1.9 pervesdamas vaikų išlaikymui skirtą sutartą sumą, atsakovas neabejotinai patvirtino žodinį susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio bei periodiškumo. Atskirais pavedimais atsakovas papildomai epizodiškai skirdavo pinigų buitinėms ir kitoms reikmėms, aiškiai ir nedviprasmiškai atskirdamas vaikų poreikių tenkinimui bei kitiems tikslams skirtas lėšas;

1.10 nuo 2015 m. birželio mėn. atsakovas vienašališkai nutraukė vaikų išlaikymą, jį atnaujino tik 2016 m. – sausio, vasario bei kovo mėn. pervesdamas mažesnę sumą – po 900 Eur, 2016 m. balandžio–lapkričio mėn. pervedė po 300 Eur, epizodiškai darė pavedimus 2016-09-30 – 240 Eur sumai bei 2017-03-17 – 300 Eurų sumai, kol išlaikymo teikimas visiškai nutrūko. Atsakovo pareigą visa apimtimi (remiantis žodiniu susitarimu dėl išlaikymo dydžio ir periodiškumo) ieškinio laikotarpiui vykdė ieškovė savo lėšomis, gautomis dividendų pavidalu 2015-05-05 (žr. ieškovės pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m.).

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. O. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1 šalys susipažino 2001 m., netrukus jų santykiai tapo artimi, nors kaip šeima jie negyveno ir bendro ūkio nevedė. Atsakovas, būdamas atsakingu ir pakankamai pasiturinčiu vyru, skyrė ypatingą dėmesį ieškovei, dovanodavo jai dovanas, pervesdavo (duodavo) pinigų jos poreikiams tenkinti;

2.2 (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. O., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. O. Atsakovas sūnus pripažino, suteikė jiems savo pavardę, jais rūpinosi, išlaikė. Atsakovas ieškovę gerbė, kaip savo vaikų motiną, ir toliau palaikė su ja artimus ryšius. Sūnūs gyveno su motina ir palaikė glaudžius ryšius su tėvu. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė su sūnumis gyventų jam priklausančiame name, esančiame Trakų rajone, kurį jis prižiūrėjo ir išlaikė. Atsakovo turtinė padėtis tuo metu buvo itin gera, jis turėjo gerai apmokamą darbą, ieškovei skyrė nemažas pinigų sumas, kurias ji galėtų naudoti ne tik sūnų, bet ir savo poreikiams tenkinti;

2.3 atsakovas siekė pasirūpinti sūnų ateitimi, todėl finansavo dviejų kotedžų statybą. Kotedžai registruoti ieškovės vardu, turint tikslą vėliau juos perleisti sūnums, sulaukus pilnametystės. Atsakovė kotedžus pardavė. Atsakovas finansavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovė ten neapsigyveno. Atsakovo Butas stovi nenaudojamas;

2.4 nuo 2013–2014 m. šalys artimų santykių nebepalaikė, tačiau atsakovas palaikė glaudžius ryšius su abiem sūnumis, jais rūpinosi. Sūnums paaugus, pradėjo pervesti smulkias sumas kasdieniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nustojo pervesti pinigus pačios ieškovės poreikiams ir buitinėms reikmėms tenkinti. Kol atsakovas buvo darbingas ir sveikas, jis sūnų poreikiams pervesdavo nemažas pinigų sumas. Pablogėjus sveikatai, jis turėjo dvi operacijas, buvo priverstas sulėtinti gyvenimo tempą, ženkliai sumažėjo pajamos, natūraliai sumažėjo ir sūnų lepinimui skiriama pinigų suma;

2.5 atsakovas labai didelę dalį išlaikymo sūnums skyrė nupirkdamas nekilnojamąjį turtą. Atsakovas stengėsi sūnums skirti tiek pinigų, kad užtektų jų kasdieniams poreikiams. Jeigu sūnūs prašydavo, atsakovas skirdavo papildomai. Sūnūs dažnai viešėdavo pas atsakovą, gyvendavo pas jį po kelias savaites ar net mėnesius. Atsakovas rūpindavosi sūnumis, juos maitindavo, aprengdavo, vežiodavo į mokyklą. 2020 m. pavasarį, įvedus karantiną, sūnūs beveik visą tą laiką gyveno pas atsakovą;

Šalies argumentai

2.6 ieškovės teiginiai, kad atsakovas turėjo mokėti sūnų išlaikymui 1 448,10 Eur per mėnesį, yra deklaratyvūs. Ieškovė nepateikia susitarimo įrodymų, nepagrindžia sūnų poreikių, reikalingo išlaikymo dydžio. Atsakovė nepateikė duomenų dėl savo finansinės padėties. Ieškinyje nurodoma, kad vaikai mokosi kalbų, lanko būrelius, turi specifinių ligų (alergiją), tačiau nepateikia įrodymų. Atsakovo žiniomis vaikai pastaraisiais metais būrelių nelankė ir nelanko, specifinio gydymo ar itin brangių vaistų reikalaujančiomis ligomis neserga. Ieškovė privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius poreikius 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. birželio mėn.;

2.7 ieškovė neprisidėjo prie atsakovo ir jo esamos sutuoktinės turto įsigijimo, todėl teisių į šį turtą neturi. Atsakovo sutuoktinė neturi pareigos prisidėti prie sūnų išlaikymo;

2.8 nustačius, kad ieškovė į teismą įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi 2020-07-30, kai teismas rezoliucija ieškinį priėmė, išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteisiamas už laikotarpį nuo 2017-07-30 iki 2020-07-30, t. y. už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos;

2.9 2020-12-12 sūnui V. O., suėjo aštuoniolika metų, jis įgijo teisę savarankiškai reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš savo tėvo. Ieškovė, nebūdama jo atstove pagal pavedimą, neturi teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pilnametystės sulaukusio sūnaus naudai, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnaus V. O. naudai paliktinas nenagrinėtas Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad:

3.1 apsilankymo metu ieškovė teigė, kad labai daug moka už vaikų būrelius, tačiau konkrečios sumos įvardinti negalėjo. V. O. dirba statybose pagal verslo liudijimą ir pats save išlaiko. Lanko būrelius – akordeono, bajano ir futbolo. Su tėvu bendrauja ir susitinka maždaug kas savaitę. Finansiškai jį remia motina, tėvas duoda kišenpinigių. D. O. lanko kelis būrelius – ansamblį „Anuška“, smuiko, fortepijono pamokas ir imtynes. Su tėvu bendrauja, tėvas nuperka įvairius daiktus. Daugiau finansiškai remia motina, nors tėvas duoda kišenpinigių;

3.2 byloje nėra duomenų, jog buvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl sudėtinga įvertinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos pagrįstumą. Byloje nepateikti duomenys apie nepilnamečių vaikų išlaidoms ir poreikiams reikalingas sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės M. J. naudai iš atsakovo V. O. 14 688 Eur skolą, 1 013,20 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 701,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės M. J. 2 258,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

4.1 ieškovei, patikslinus ieškinio faktinį pagrindą, nurodžius kad išlaikymo įsiskolinimas yra jos už atsakovą teikto išlaikymo dali, nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės ir ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnaus V. O.o naudai palikti nenagrinėtą;

Šalies argumentai

4.2 dėl ieškinio pripažinimo tapačiais ankstesnėse bylose pareikštiems ieškiniams, pasisakė, kad tai pažeistų CK 3.200 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą išlaikymo įsiskolinimo priteisimui. Ieškinys priimtas 2020-07-31 teisėjo rezoliucija;

4.3 jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovė turėjo rūpintis nepilnamečiais sūnumis, užtikrindama kasdienius jų poreikius ir dėl to patirdama atitinkamas vaikų išlaikymo išlaidas;

4.4 ginčo laikotarpiu atsakovas į ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų banko sąskaitas atliko pavedimus per 10 000 Eur sumai – vidutiniškai apie 146 Eur per mėnesį vienam vaikui;

4.5 2017–2020 metais atsakovas į ieškovės banko sąskaitą nepervesdavo 1 448,10 Eur. Net ir konstatavus, kad 2014 metais, 2015 metų pradžioje galėjo būti sudarytas žodinis susitarimas, negalima spręsti, jog susitarimas buvo ir ginčui aktualiu metu. Ieškovė itin ilgą laiką negynė teisių, todėl laikė, kad konkliudentiniais veiksmais susitarimas dėl išlaikymo dydžio buvo pakeistas. Tai galėjo lemti atsakovo pajamų sumažėjimas. Ieškovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu egzistavo susitarimas dėl 1 448,10 Eur išlaikymo dydžio;

4.6 atsakovė pateikė lentelę apie nepilnamečių vaikų poreikius ir jų dydį, nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ginčui aktualus tik 2017-10-03 334 Eur mokėjimas už vaikų kelionę į Stokholmą. Neįrodyta, kad 88,50 Eur išlaidas kelionei į Maskvą 2018-07-23 apmokėjo ieškovė. Dalis mokėjimų nepatenka į ginčui aktualų laikotarpį, dalis atlikti kitu laikotarpiu, dalis nesusiję su vaikų poreikiais;

4.7 remiantis medicinos dokumentų išrašo duomenimis, šalių vaikui V. O. diagnozuota dominuojanti alerginė astma, alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių, tačiau duomenys apie vaiko poreikius, jų dydį byloje nepateikti. Liudytoja K. O. (atsakovo dukra), pas kurią laikinai gyveno V. O., nurodė, kad dėl alerginės astmos jis neturėjo specifinių poreikių;

4.8 atsakovas gavo senatvės pensiją, kuri nesiekė 700 Eur. Atsakovo draudžiamosios pajamos nesiekė 200 Eur sumos. Atsakovo metinių pajamų deklaracijų duomenimis, pajamos už 2017 metus sudarė 69 491,40 Eur, už 2018 metus – 51 560,60 Eur. Atsakovas turi įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį daugiau nei 200 000 Eur sumai, paskolos sutartį 150 000 Eur ir papildomai 47 000 Eur sumai. Ieškovės metinių pajamų deklaracijų duomenimis, ieškovės pajamos už 2017 metus sudarė 14 259 Eur, už 2018 metus – 20 820,61 Eur, už 2019 metus – beveik 27 000 Eur sumą. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie eilę jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, statiniai, patalpos–butas). Byloje pateikti duomenys apie atsakovo nuosavybės teise valdomą eilę nekilnojamojo turto objektų;

4.9 ieškovė įrodė didesnių, nei minimali mėnesinė alga, išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, atsakovas neįrodė, ir neįrodinėjo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai buvo mažesni. nei minimali mėnesinė alga, arba jai lygi;

4.10 šalių sūnų poreikiai atitiko 600 Eur per mėnesį išlaikymas. Atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės nei ieškovės, tai sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrojo principo, sprendžiant, kad atsakovui teko didesnė šalių vaikams tenkančio išlaikymo dalis – 350 Eur per mėnesį, atitinkamai ieškovei – 250 Eur per mėnesį vienam vaikui. Atsakovas jam tenkančią išlaikymo vaikams dalį teikė iš dalies. Nustačius, kad atsakovas per mėnesį vidutiniškai teikė 146 Eur per mėnesį išlaikymą vienam vaikui, jo nepriemoka vienam vaikui ginčo laikotarpiu siekė 204 Eur per mėnesį, visa nepriemoka abiems vaikams ginčo laikotarpiu sudarė 14 688 Eur sumą;

4.11 ieškovė įrodė, kad 14 688 Eur apimtimi įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus už atsakovą, ta apimtimi, kuria šios nevykdė atsakovas. Ieškovė vaikais rūpinosi ir išlaikė. Atsakovas teikė dalinį vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Sūnūs pagrindinę ginčo laikotarpio dalį gyveno pas ieškovę;

4.12 atsakovas neįrodė išlaikymo turtu teikimo. Nepateikta įrodymų, kad šalys susitarė dėl išlaikymo turtu. Nurodomas turtas nebuvo ir nėra registruotas nepilnamečių vaikų vardu. Duomenys apie atsakovo mokėjimus į ieškovės sąskaitą, kaip nurodo atsakovas, skirtus nekilnojamojo turto įsigijimui, duomenys apie ieškovės vardu registruotus nekilnojamojo turto objektus, paaiškinimai, nesant tiesioginių įrodymų, nėra pakankami konstatuoti išlaikymą vaikams turtu. Atsakovas tuo metu pervedė ir vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Atsakovas galėjo turtą registruoti nepilnamečių vaikų vardu;

4.13 atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą teikti sūnums periodinį išlaikymą, kurią už atsakovą įvykdė ieškovė, perimdama reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovės naudai priteistina 1 013,20 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (15 701,20 Eur) sumą;

4.14 ieškovei negali būti priteistas išlaidų, kurias ji patyrė dėl UAB „Teisės bitės“ teiktų atstovavimo (teisinių) paslaugų civiliniame procese, atlyginimas, kadangi tai nėra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas vertino tik ieškovės 64,34 Eur išlaidas registrams bei 3 226,30 Eur atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas V. O. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas Nurodo, kad:

5.1 ieškovės prievolės įvykdymas turėjo būti įrodytas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Ieškovė nepateikė poreikius patvirtinančių dokumentų, nepaaiškino poreikių maistui, rūbams, mokslams, vaistams, vaikų lavinimui. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad šalys susitarė dėl konkretaus dydžio išlaikymo, turėjo būti ištirta, kokio dydžio išlaikymą ieškovė suteikė;

Atsiliepimas

5.2 atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad vaikų poreikiai ieškinio padavimo dieną atitiko 600 Eur per mėnesį. Teismas privalėjo tiksliai įvertinti, kokio dydžio išlaikymą ieškovė suteikė. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Vaikų poreikius ir suteikto išlaikymo dydį turėjo įrodyti ieškovė. Ieškovė nepateikė išlaikymo sąmatos, nenurodė maistui, rūbams, pramogoms, būreliams ir kitiems būtiniems poreikiams reikalingų ir išleistų sumų. Tėvas, įrodinėjantis didesnius, nei minimali mėnesinė alga, vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, todėl teismas negalėjo nustatyti, kad vaikui reikalinga suma, viršijanti atitinkamu laikotarpiu buvusios MMA dydį;

5.3 laikytina, kad kiekvienais metais ieškovė vaikų poreikiams per mėnesį vidutiniškai išleisdavo MMA dydžio sumą. Susumavus gaunama, kad būtiniems dviejų vaikų poreikiams per mėnesį 2017 m. ieškovė išleisdavo po apie 690 Eur / mėn.; 2018 m. – po apie 720 Eur / mėn.; 2019 m. – po apie 800 Eur / mėn.; 2020 m. – po apie 900 Eur / mėn. Per 36 mėn. laikotarpį ieškovė dviejų vaikų būtiniems poreikiams tenkinti galėjo išleisti apie 27 990 Eur (3 450 Eur (690 Eur x 5 mėn.) + 8 640 Eur (720 Eur x 12 mėn.) + 9 600 Eur (800 Eur x 12 mėn.) + 6 300 Eur (900 Eur x 7 mėn.)) arba po 13 995 Eur vieno vaiko būtiniems poreikiams per 36 mėn. Atsakovui tenkanti vaikų išlaikymui skirtinų išlaidų dalis sudaro 13 995 Eur;

5.4 teismas nevertino, kad nepilnamečiai vaikais nuolat bendravo su tėvu, dažnai praleisdavo pas jį savaitgalius, o 2020 m. gyveno ilgesnį laiko tarpą (2020 m. pavasarį apie du mėnesius gyveno D. O., o V. O. sausio–balandžio mėn., už atsakovo lėšas gyveno pas vyresniąją seserį K. O.). 2020 m. kovo mėn. paskelbtas karantinas ir jokie būreliai, pramogų vietos neveikė;

5.5 teismas nepagrįstai nukrypo nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, todėl vaiko išlaikymui reikalingą sumą abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis. Atsakovas yra pensininkas ir vienintelės jo stabilios pajamos – senatvės pensija ir itin mažos papildomos draudžiamos pajamos. Teismas nevertino šalių turimo turto ir įsipareigojimų dydžio (atsakovas turi įsipareigojimus – pagal kreditavimo sutartį daugiau nei 200 000 Eur, pagal paskolos sutartį – 150 000 Eur ir 47 000 Eur). Atsakovas patyrė kelias širdies operacijas, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, reabilitacija ir vaistai. Ieškovė yra jauna, sveika, darbingo amžiaus, duomenų apie įsiskolinimus nepateikė, yra pajėgi lygia dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nors ieškovės metinės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, statiniai, namai, butai);

5.6 atsakovas finansavo kelių kotedžų ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Kadangi vaikai buvo nepilnamečiai, kotedžai buvo registruojami ieškovės vardu, turint tikslą ateityje perleisti sūnums. Byloje pateikti banko pavedimai, kad jis į ieškovės sąskaitą pervedė šimtatūkstantines sumas, kurios žodiniu šalių susitarimu turėjo būti skirtos vaikų gyvenamajai vietai sukurti. AB „Ūkio bankas“ sąskaitų išrašai pagrindžia, kad 2010–2012 metais pervedė apie 500 000 Eur (2010 m. pervedė 30 971,96 Eur; 2011 m. pervedė 216 346,15 Eur; 2012 m. pervedė 237 546, 34 Eur). Netiesioginiai įrodymai, pagrindžia, kad tuo metu vyko kelių kotedžų, kurie buvo registruoti ieškovės vardu, statybos. Žemės sklypai nupirkti 2004 m., tačiau statiniai atsirado ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gautos 2014 m. 2010-08-30 ieškovės vardu nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplinkybes patvirtino liudytojai – A. O. ir K. O. Ieškovė nepateikė paneigiančių įrodymų;

5.7 pirmosios instancijos teismas nevertino išmokų vaikui. Valstybės mokamos išmokos vaikui suma turi būti mažintini vaiko poreikiai. Teismas nesiaiškino, kokio dydžio išmoką vaikui ieškovė gavo, todėl atitinkamai nepagrįstai nesprendė ir nenustatė, kokio dydžio suma turėtų būti mažinamas kiekvienam vaikui mokėtinas išlaikymas, įvertinus būtent tokios išmokos dydį.

6. Ieškovė M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti pagal atsiliepime išdėstytus reikalavimus ir priteisti iš apelianto ieškovei naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Šalies argumentai

6.1 ieškovė teikė rašytinius įrodymus, žodinius bei rašytinius paaiškinimus dėl minimalią mėnesinę algą viršijančių išlaidų, teikė įrodymus dėl vaikų poreikių ir jų dydžio. Pateikti įrodymai dėl vaikų sveikatos būklės; ypatingos priežiūros dėl astmos, atopinio dermatito; privataus odontologo paslaugų; kosmetologo paslaugų; paaugliškos odos gydymo; kuro sunaudojimo ir apmokėjimo dėl gyvenamosios vietos nutolimo 60 km nuo vaikų ugdymo ir laisvalaikio praleidimo vietų; išmaniųjų telefonų įsigijimo; laisvalaikio ir gabumų ugdymo veiklų; vaikų koncertinės veiklos Lietuvoje ir už jos ribų; vaikų gyvenimo sąlygų gerinimo; vaikų kelionių. Kai kurios išlaidos buvo patirtos ankščiau, bet nauda pasinaudota ginčo laikotarpiu. Nors ieškovė nesugebėjo pagrįsti visų išlaidų dėl išvykų už Lietuvos ribų, teismas, vadovavosi įrodymų visuma ir logikos dėsniais;

6.2 įrodymai, pagrindžiantys šeimos gyvenimą iki ieškinio laikotarpio, parodė gyvenimo rutiną, išlaidų periodiškumą (dėl vaikui diagnozuotos ligos buvo išvykos pavasarį ir rudenį, vaikų būrelių lankymas bei dalyvavimas su jais susijusiose stovyklose, privačios anglų kalbos pamokos, vaikų folklorinės išvykos Lietuvoje ir užsienyje, dantų higiena ir priežiūra, šeimos ar vaikų pažintinės išvykos). Ši rutina nepasikeitė. Į vienam vaikui būtinas keliones vyko ir antras vaikas bei ieškovė, dėl to patirdama išlaidas ir negaudama pajamų;

6.3 teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteisto įsiskolinimo dydį. Teismo aptarti vaikų lėktuvo bilietų ir bagažo apmokėjimą vykstant į Stokholmą, Briuselį, Madridą rodantys dokumentai. Ieškovė nepateikė su šiomis kelionėmis susijusių kitų neišvengiamų išlaidų įrodymų, bet paaiškino, kad dalis išlaidų apmokėtos grynaisiais pinigais bei pateikė banko sąskaitos išrašus. D. O. kelionė į Maskvą yra susijusi su koncertine veikla folkloriniame ansamblyje „Arinuška“. Buvo mokama grynaisiais pinigais, ką patvirtina 2020-08-31 Slavų tradicinės muzikos mokyklos pažyma, 2020-09-22 vaiko nuomonės išklausymo aktas. Pateikti kiti kelionių įrodymai;

6.4 ieškovė paaiškino 2020-05-10 „Tele2“ salone patirtas 357,67 Eur išlaidas sūnaus D. poreikių tenkinimui, 2020-04-29 „Ideal“ parduotuvėje patirtas 1 179 Eur išlaidas sūnaus V. poreikių tenkinimui. Teismas nevertino įrodymų, susijusių su telefono ryšio, stacionaraus ir mobilaus interneto ryšio paslaugų apmokėjimu, 2020-09-21 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, 2020-09-22 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-1727, todėl neįtraukė ieškovės atliktų mokėjimų, patirtų kelionėje į Madridą;

6.5 kvitus už degalų įsigijimą teismas vertino kritiškai. Vaikų pavežimo poreikį patvirtino liudytoja K. O., nurodžiusi, jog vaikų pavežimas buvo aktualus. Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų dėl kuro sąnaudų, patiriamų įprastiniu metu ir Lietuvoje paskelbto karantino metu, kuomet kuro sąnaudos litrais 2018 m. kovo-gegužės mėnesiais sudarė 804,39 litrų, 2019 m. kovo-gegužės mėnesiais – 845,21 litrų, o karantino metu 2020 m. kovo-gegužės mėnesiais – 437,1 litrų, t. y. dvigubai mažiau nei įprastiniais metais;

6.6 sūnus V. sirgo dominuojančia alergine astma, alerginiu rinitu. Jam rekomenduojama hipoalerginė aplinka. Teismas pasirėmė medicininio išsilavinimo neturinčios atsakovo dukros liudytojos K. O. parodymais, nors ji nurodė, jog vaikui ūmiai pasireikšdavo simptomai – pradėdavo dusti, niežėjo odą ir pan., pasireikšdavo alergija maistui (patindavo lūpos, kosėjo). Odontologo paslaugų apmokėjimas atliktas pinigų pervedimais, paslaugos buvo suteiktos, išlaidos patirtos;

Atsiliepimas

6.7 atsakovas pateikė Ūkio banko išrašą, kuriame nurodė, jog 2012-05-15 savo nepilnametės dukros A. O., neturinčios ypatingų poreikių, išlaikymui iki jos pilnametystės (2013-05-17) skyrė 50 000 Lt (14 881 Eur ekvivalentas), arba 1 206,75 Eur išlaikymą per mėnesį, viršijantį to meto minimalią mėnesinę alga maždaug 5 kartus;

6.8 teismas išlaikymo išlaidas sumažino atsakovo kišenpinigių pavidalu nepilnamečiams vaikams pervestų lėšų dydžiu, nors sūnaus V. sąskaitos buvo atidarytos slapta nuo ieškovės. Karantino režimas rekomendavo kontaktinę veiklos formą pakeisti į nuotolinę, ieškovė pateikė mokėjimo už vaikų lankomus būrelius įrodymus, į kuriuos buvo įtraukti ir karantino galiojimo laikotarpiu patirtos išlaidos;

6.9 apeliantas 2017 ir 2018 metais gavo 121 052 Eur pajamų, ieškovė – 35 079,61 Eur pajamų, t. y. apeliantas gavo 3,45 karto didesnes pajamas nei ieškovė. Tuo pagrindžiamas nukrypimas nuo lygių dalių principo;

6.10 atsakovas pateikė į bylą Ūkio banko išrašus, tačiau neįrodė priežastinio ryšio tarp pavedimų bei įrodinėjamo fakto, jog šiuo turtu jis suteikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Nekilnojamojo turto registro išrašai, VMI pažyma apie nuo 2010-10-20 ieškovės vykdomą veiklą (naujų pastatų statybą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) liudija apie ieškovės nuo 2010 m. įsigytą, pastatytą, asmeninės nuosavybės teise valdomą bei tretiesiems asmenims perleistą nekilnojamąjį turtą. Kotedžų statyba buvo užbaigta2013-10-24, 2013-10-30 bei 2013-11-05 pateikiant deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neuždėta žymų apie apsunkinimus ar įsiskolinimą. Atsakovas nuo 2009-12-15 nuosavybės teise valdė 20/10000 požeminio automobilio stovėjimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią 2010-04-20 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4444 perleido L. Č.;

6.11 liudytojo A. O. parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams. Liudytojas teigia, jog ieškovė kotedžus statė tuo pat metu, kuomet liudytojas 2005-2008 metais statė gyvenamąjį namą tos pačios sodų bendrijos kitoje gatvėje ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nuo 2010-10-20 vykdė naujų gyvenamosios paskirties pastatų statybos veiklą (duomenys neskelbtini) bei iki 2013 metų pastatė minėtus pastatus;

6.12 atsakovas neprašė pateikti įrodymus apie išmoką vaikui. Nesant duomenų, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles;

6.13 sprendime padaryta klaida, nes D. O. turėjo tik vieną atsiskaitomąją banko sąskaitą AB SEB banke. Teismas įtraukė įrodymais nepagrįstas sumas (40 Eur, 70 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 53,12 Eur), dėl ko nepagrįstai sumažino ieškovei priteistą sumą;

6.14 teismas netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės patirtos išlaidos priskirtinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto išlaidoms. Sprendimo dalis taisytina, priteisiant ieškovei bylinėjimosi išlaidas, proporcingai jos naudai patenkintiems ieškininiams reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo patikrinimas, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas atgręžtinio reikalavimo teise.

Dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo netekusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

11. Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

13. Apeliaciniu skundu teigiama, jog ieškovė turi visiškai pagrįsti jau patirtas išlaidas vaikų išlaikymui. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bylose nėra taikomas atsakovo prašomas nustatyti įrodinėjimo standartas, nėra ieškinį pareiškusiam asmeniui nėra keliamas reikalavimas pateikti visas turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismų praktikoje įrodinėjant vaiko poreikius maistui dažnai yra pateikiamas apskaičiavimas, iš kurio matyti, kiek lėšų išleidžiama vaiko maistui per dieną, atitinkamai apskaičiuojant vaiko poreikius per mėnesį; išlaidos vaiko poreikiams aprangai patenkinti įrodinėjamos pateikiant metinę išlaidų vaiko aprangai suvestinę; išlaidos kitiems poreikiams patenkinti įrodinėjamos pateikiant suvestines išlaidų, skirtų daiktams įsigyti, užklasinio ugdymo būreliams apmokėti, transporto išlaidas ir kitus įrodymus. Tos pačios įrodinėjimo taisyklės ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra taikomi ir bylose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai buvo didesni nei minimali mėnesinė alga ir atitiko 600 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kokie buvo kiekvieno sūnaus būtini ir papildomi poreikiai ir, kokios dydžio išlaikymas jiems buvo reikalingas ir faktiškai buvo suteiktas. Ieškovė nepateikė į bylą vaikų išlaikymo sąmatos, nenurodė nei kokia suma buvo reikalinga maistui, rūbams, pramogoms, būreliams ir kitiems būtiniems vaikų poreikiams. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečių vaikų kasdieniams, būtiniesiems ir ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti buvo reikalingas jos procesiniuose dokumentuose nurodyto dydžio išlaikymas, įskaitant bet neapsiribojant, įsiskolinimo laikotarpį. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad įrodinėdama ieškinio dalyko faktinį pagrindą, teikė rašytinius įrodymus, žodinius bei rašytinius paaiškinimus dėl minimalią mėnesinę algą viršijančių išlaidų, patirtų tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius už save ir už atsakovą. Pateikė visą sąrašą įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečių vaikų poreikius, ir jų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šioje byloje įrodė didesnių nei minimali mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, o atsakovas neįrodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mažesni nei minimali mėnesinė alga arba jai lygi. Nustatė, kad šalių vaikų poreikiams, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reikalingas 600 Eur per mėnesį išlaikymas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų poreikius, rėmėsi ieškovės 2020-12-14 pateiktais duomenimis (lentele) apie nepilnamečių vaikų poreikius ir jų dydį, metines nepilnamečių vaikų poreikius pagrindžiančias išlaidas (DOK-63313). Skundžiamame teismo sprendime 60-69 punktuose yra smulkiai aptarti visi byloje surinkti įrodymai dėl ieškovės patirtų išlaidų vaikų išlaikymui. Ne visas išlaidas galima tiksliai identifikuoti ir susieti su vaikų poreikių tenkinimu, kadangi iš kai kurių mokėjimų nematyti jų paskirties, nes buvo atsiskaitoma kortele, o ne bankiniu pavedimu. Tačiau mokėjimai patvirtina, kad tokios išlaidos buvo patiriamos.

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė daugumą į bylą pateiktų įrodymų ir juos įvertino. Pateikti mokėjimai muzikos mokyklai 2019-11-18 86,88 Eur sumai, 2020-04-24 125 Eur sumai. Pateikta muzikos mokyklos ataskaita (DOK-2851) iš kurios matyti, kad abu vaikai lanko papildomus muzikos užsiėmimus ir yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Pateikta aikido asociacijos „Aidas“ pažyma, kad D. O. dalyvavo asociacijos vykdomoje neformaliojo vaikų švietimo programoje, už kurią mokėjo ieškovė. Pateikta ir Slavų tradicinės mokyklos pažyma, kurioje nurodoma, kad šalių vaikai dalyvauja ansamblio „Arinuška“ veikloje, 2017-2020 metais dalyvavo tarptautinėje stovykloje „Tradicija“, o patirtas išlaidas apmokėjo ieškovė. Kokios konkrečiai buvo patirtos išlaidos – nenurodyta. Kiti pateikti mokėjimai patvirtina patirtas išlaidas už vaiko treniruotes 2017-2020 metais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ne visi pateikti mokėjimai pateko į ginčo laikotarpį ir ne visus juos įmanoma identifikuoti. Ieškovė pateikė kvitus už kurą (DOK-2852), kai kurie jų nepatenka į ginčo laikotarpį, kai kurie neįskaitomi, taip pat pateikti pavedimai su mokėjimo paskirtimi „už paslaugas“, tačiau negalima identifikuoti kam ir kokios paslaugos buvo suteiktos. Pateikti mokėjimai „Dviračių arena“, įrodymai apie patirtas išlaidas dėl vaikų stovyklos, kelionių (DOK-2855). Ieškovė pateikė sąskaitos išrašą iš kurio matosi, kad buvo patirtos išlaidos už D. O. keliones 2019 m., taip pat patirtos išlaidos užsienyje atsiskaitant kortele, tačiau neaišku kieno poreikiams tenkinti minėtos išlaidos patirtos (DOK-2857). Pateikti įrodymai apie vieno iš vaiko D. O. kelionę 2018 m. ir atsiskaitymai užsienyje 2018-08-28/29, 2019-06-25 – 2019-07-02, 2018-03-05 – 2018-03-08, taip pat kiti įrodymai, nepatenkantys į ginčo laikotarpį - 2017-03-06 pirkto telefono „Apple Iphone“ 6S pirkimo kvitas, 2016-10-26 mokėjimo pavedimas apie patirtas išlaidas V.O. kelionei, 2016-05-17 pavedimas 540 Eur sumai, 2017-06-23 atsiskaitymų užsienyje išrašas, 2017-07-13 pavedimas už robotikos stovyklą, D. O. lėktuvo bilietai (DOK-2873). Pateiktas 2019-11-08 pavedimas V. O.teismo išlaidoms apmokėti, pavedimas 2019-05-16 žalos atlyginimas už V. O., 2018-06-06, 2018-06-08, 2018-06-05 žalos atlyginimas už V. O., 2017-12-07 duomenys apie pirktus mokyklinius baldus – 11 kėdžių ir stalviršių (vertintini kritiškai, kadangi nėra aišku, kokiu tikslu buvo pirkta toks baldų kiekis), kelionės rizikų draudimas 33,30 Eur sumai (DOK-2876). Pateiktas kvitas už 2017-03-31 pirktą prekę „Ideal LT“ (DOK-2878), nepatenka į ginčo laikotarpį.

18. Sprendime buvo vertinta ir ši ieškovės pateikta informaciją apie tris mokėjimus - vienas mokėjimas (2020-12-02) nepatenka į ginčo laikotarpį, 2020-05-10 patirtos išlaidos „Tele2“ - 357,67 Eur sumai, 2020-04-29 „Ideal“ parduotuvėje patirtos 1 179 Eur išlaidos (DOK-2858). Pateikti mokėjimai UAB „Bitė Lietuva“ už ryšio paslaugas 2018-03-15 – 2018-12-14, 2019-02-01 – 2019-12-15, 2020-01-30 – 2020-12-23 (ginčui aktualus laikotarpis iki 2020-07-30, paskutinis aktualus mokėjimas 2020-07-16, (DOK-2860)), taip pat 2017-01-17 – 2017-12-17 (ginčui aktualus laikotarpis nuo 2017-07-30, t. y. nuo 2017-08-18 mokėjimo, (DOK – 2863)) laikotarpiais. Pateikti mokėjimai už ryšio paslaugas AB „Telia Lietuva“ 2017-02-21 – 2017-12-29 (ginčo laikotarpiui aktualūs mokėjimai nuo 2017-08-18), 2017-02-26 – 2017-11-16, 2018-03-18 – 2018-12-18, 2018-1-15 – 2018-03-15, 2020-01-18 - 2020-12-21, 2019-01-18 – 2019-12-18, 2019-11-01 (DOK-2872). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš šių pateiktų mokėjimų nėra galimybės identifikuoti, už ką jie yra atlikti (mokėti), tuo pačiu neaišku, ar tai yra mokėjimai, atlikti tenkinant šalių vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, teismas vertina, jog pateikti mokėjimai už ryšio paslaugas (UAB „Bitė Lietuva“, AB „Telia Lietuva“) buvo atlikti tenkinant vaikų poreikius. Pažymėtina, kad ir šalių sūnus D. O. nurodė, kad už telefono išlaidas sumoka motina, t. y. ieškovė.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas sprendime nedetalizavo kai kurių pateiktų įrodymų, pvz., pateiktų nuotraukų apie vaikų koncertinę veiklą Lietuvoje, įrodymų apie gerinamas vaikų gyvenimo sąlygas, komunalinių paslaugų mokėjimo nurodymų (DOK-16533). Pateiktų nuotraukų, kad naudotasi kosmetologės paslaugomis ir išrašytas receptas vaikų odos vaistų gaminimui (DOK-16535). Pateikto telefono pirkimo kvito 2019-12-05 „iDeal LT“ 1 404 Eur sumai, nuotraukų liudijančių, kad laisvalaikiu vaikai slidinėdavo, plaukdavo baidarėmis, bėgo maratone, naudojosi laipiojimo parko „Ąžuolynė” ir „Profesionalaus laipiojimo uolomis centro BONOBO climbing” paslaugomis, lankė dailės pamokas, buvo Europos Parlamente, lankėsi muziejuose, dalyvavo ekskursijose, stovyklose, šventėse (DOK-16534). Pateiktos garantinės planšetės pažymos ir specialių paslaugų sutarties sąlygų 2017-09-29, 2017-10-16 sąskaitos faktūros už lėktuvo bilietus, nuotraukų iš kelionės ir 2017-06-19 sąskaitos faktūros už lėktuvo bilietus (nepatenka į ginčo laikotarpį) (DOK-17301). Kolegijos vertinimu, šie įrodymai taip pat labai svarbūs vertinant šalių sūnų poreikius, įpročius, laisvalaikį ir komunalinių paslaugų išlaidas.

20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė byloje neįrodė, kokie buvo kiekvieno sūnaus būtini ir papildomi poreikiai ir, kokios dydžio išlaikymas jiems iš tikrųjų buvo reikalingas ir faktiškai buvo suteiktas. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl vaikų poreikių nustatymo, tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, lentelės su paskaičiavimais dėl vaikų išlaidų – nepateikė, apsiribojo ieškovės pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, apie patirtas vaikų išlaidas, kritika.

21. Ieškovė pateikė duomenis (lentelę) apie nepilnamečių vaikų poreikius ir jų dydį, metines nepilnamečių vaikų poreikius pagrindžiančias išlaidas. Ieškovė gan detaliai pagrindė ir pateikė įrodymus apie vaikų išlaidas kelionėms (iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė per ginčo laikotarpį išleido 1 627,64 Eur vien apmokėjimui už vaikų keliones), pagrįstos išlaidos stovyklai – 273,56 Eur, nors buvo pateikta ir daugiau mokėjimų už vaikų stovyklas, keliones tačiau jie nepateko į ginčui aktualų laikotarpį. Pateiktos ir pagrįstos išlaidos vaikų būreliams (D. O. ginčo laikotarpio metu būreliai kainavo viso – 2 728,68 Eur, beveik 76 Eur / mėn.; V. O. – 323,63 Eur, 9 Eur / mėn.). Pateikti įrodymai apie apsilankymus pas odontologus ir pateikti mokėjimai už odontologo paslaugas, pateikta Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pažyma, kad šalių vaikai poliklinikos odontologo paslaugomis nesinaudojo, kas leidžia spręsti, jog šalių sūnūs tokias paslaugas gaudavo tik privačiai. Duomenys apie patirtas išlaidas vaikų gydymui įrodo, kad tokio pobūdžio išlaidos buvo realiai patiriamos. Aiškiai identifikuoti pavedimai už V. O. suteiktas odontologines paslaugas 497 Eur sumai ginčo laikotarpiu (maždaug 14 Eur / mėn.). Kortele odontologijos klinikoje atliktų atsiskaitymų suma, ginčo laikotarpiu, 1 253 Eur (vienam vaikui 17,5 Eur / mėn.). Byloje taip pat pateikti duomenys už ryšio paslaugas UAB „Bitė Lietuva“ 2017 m. (ginčo laikotarpiu) vidutiniškai mokėta 57,4 Eur / mėn., 2018 m. – 71,3 Eur / mėn. (vienam vaikui 35,65 Eur / mėn.), 2019 m. – 82,7 Eur / mėn. (vienam vaikui 41,35 Eur / mėn.), 2020 m. (ginčo laikotarpiu) – 83,2 Eur / mėn. (vienam vaikui 41,60 Eur / mėn.), už ryšio paslaugas AB „ Telia Lietuva“ 2018 m. vidutiniškai mokėta 13,3 Eur / mėn. (vienam vaikui 6,65 Eur / mėn.), 2019 m. ir 2020 m. 15,9 Eur / mėn. (vienam vaikui 7,95 Eur / mėn.). Remiantis medicinos dokumentų išrašo duomenimis, šalių vaikui V. O. diagnozuota dominuojanti alerginė astma, alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių, išraše nurodyti vaistai, kuriuos šalių sūnus turi vartoti, tai leidžia spręsti, jog šalių sūnui vaistai ir kiti medikamentai yra būtini ir jų įsigijimui buvo patirtos išlaidos (DOK-16535). Pateikta dalis komunalinių išlaidų pagrindžiančių mokėjimų, viso 2018 m. - 1 784,54 Eur, tai 148,7 Eur / mėn., apie 74,36 Eur / mėn. vienam vaikui. Pateiktos vaikų gyvenimo sąlygas gerinančių paslaugų / pirkinių mokėjimo pavedimai – už kondicionierių (viso – 2 520,47 Eur, vienam vaikui 35 Eur / mėn.), filtrų (viso – 883 Eur, vienam vaikui 12,3 Eur / mėn.), langų (viso – 1 218 Eur, vienam vaikui 17 Eur / mėn.), plytelių pirkimą (viso – 766 Eur, vienam vaikui 10,6 Eur / mėn.). Ieškovė įrodinėjo ir didesnes nei įprasta kuro sąnaudas, nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės identifikuoti, kuri dalis išlaidų yra susijusi su vaikų poreikių tenkinimu, tačiau nepaneigti ir ieškovės argumentai, jog ieškovės su nepilnamečiais vaikais gyvenamoji vieta nuo vaikų ugdymo ir laisvalaikio praleidimo vietų buvo nutolusi apie 60 km., todėl vaikus reikdavo pavežti. Nuvežti vaiką į ugdymo, gydymo įstaigas, į pramogų ar poilsio vietas neabejotinai patiriamos transporto išlaidos. Kolegija neturi jokio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės nurodomos išlaidos kurui yra nepagrįstai didelės, juolab kad ieškovė yra pateikusi įrodymus – kuro pirkimą patvirtinančius kvitus.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad nors dalis ieškovės pateiktų įrodymų nepatenka į ginčo laikotarpį, tačiau jie parodo, koks buvo šeimos gyvenimo būdas, įpročiai. Šalių vaikai tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir anksčiau – buvo įpratę keliauti užsienyje (ginčo laikotarpiu vyko į Stokholmą, Taliną, Briuselį, Minską, Ispaniją, Kiprą, Vokietiją, Rusiją, Monaką) ir Lietuvoje (Šventoji, Palanga, Druskininkai), dalyvauti įvairiose stovyklose (vaikų poilsio stovykla „Ignalina“, vasaros stovykla „Tradicija“, aikido vasaros stovykla, stovykla Užusaliuose organizuojama Stačiatikių bažnyčios), pramogauti (slidinėti, plaukti baidarėmis) ir pan. Nors ieškovė ir nepateikia įrodymų apie visas vaikų patirtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi pareigos teikti teismui čekius patvirtinančius visas patirtas išlaidas vaiko maisto produktams, higienos prekėms, drabužiams, avalynei, ir pan. Tėvo, su kuriuo gyvena vaikai, paaiškinimai bei vaikų poreikių suvestines, lentelės teismų praktikoje pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone. Kitoks reikalavimas neproporcingai sunkintų ieškovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaikų poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Vien ieškovės pateikti įrodymai (apie išlaidas būreliams, išlaidas gerinant gyvenimo sąlygas, ryšio paslaugų, komunalinių ir odontologo paslaugų išlaidos) pagrindžia apie vidutiniškai patirtas 234 Eur / mėn. V. O. išlaikymo išlaidas ir 287 Eur / mėn. D. O. išlaikymo išlaidas (bendra išlaidų dalis tenkanti kiekvienam vaikui 211 Eur - už „Bitė“ paslaugas vidutiniškai 37 Eur, už „Telia“ paslaugas vidutiniškai 7,5 Eur, komunalinės paslaugos 74,36 Eur, būsto gerinimo išlaidos – 74,9 Eur, odontologo paslaugos 17,5 Eur), papildomos išlaidos V. O. poreikiams – 9 Eur / mėn už būrelius ir 14 Eur / mėn. už odontologo paslaugas, viso – 234 Eur, papildomos išlaidos D. O. poreikiams 76 Eur / mėn. už būrelius viso – 287 Eur), neįskaičiuojant į minėtas išlaidas stovyklų ir kelionių išlaidų, telefonams / kompiuteriams / planšetėms įsigyti patirtų išlaidų, maistui, rūbams, pramogoms patirtų išlaidų ar V. O. reikalingų vaistų įsigijimo išlaidų.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinyje detalizuotus vaikų poreikius, į ieškovės ir į atsakovo paaiškinimus apie vaikams tenkančias išlaidas, sprendžia, kad 600 Eur suma vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra pagrįsta, reali ir atitinka vaikų poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepaneigė tokio dydžio vaikų poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu, vaikams buvo reikalinga mažesnė išlaikymo suma. Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių gaunamas pajamas bei turtą ir vaikų poreikius pagrindžiančius įrodymus, darė pagrįstą išvadą dėl 600 Eur / mėn. vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Apeliantas nurodo, kad jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį buvo reikalinga suma, viršijanti atitinkamu laikotarpiu buvusios minimalios mėnesinės algos dydį.

25. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikų poreikiai buvo tenkinami maksimaliai, vaikai lankė skirtingus būrelius, įvairias stovyklas, buvo įpratę daug keliauti, gauti privačias gydymo paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiejo vaikų poreikių su minimalios mėnesinės algos kriterijumi.

26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad abu nepilnamečiai vaikai nuolat bendravo su tėvu, dažnai praleisdavo pas jį savaitgalius, o 2020 m. net yra gyvenę pas jį ilgesnį laiko tarpą (2020 m. pavasarį pas atsakovą apie du mėnesius gyveno jaunesnysis sūnus (D. O.), o kitas sūnus (V. O.) tų pačių metų sausio – balandžio mėn., atsakovo prašymu ir už atsakovo lėšas gyveno pas vyresniąją seserį K. O. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sūnūs pagrindinę ginčo laikotarpio dalį gyveno pas ieškovę. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo ir nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų jo turėtas vaikų išlaikymo išlaidas, kuomet vaikai gyveno pas apeliantą ar savo seserį, ir buvo apelianto išlaikomi. Priešingai, byloje esantys ieškovės atlikti mokėjimai įrodo, kad net jei šalių vaikai tuo laikotarpiu ir gyveno pas apeliantą, ieškovė toliau mokėjo už vaikų išlaidas - už ryšio paslaugas, būrelių lankymą (2020-04-24 mokėjimas už muzikos mokyklą). Pažymėtina, kad ir apeliantas tuo laikotarpiu darė pavedimus į sūnaus D. O. sąskaitą, pvz., 2020-01-14, 2020-02-07, 2020-03-13 (60,01 Eur, 60,02 Eur, 60,03 Eur sumomis), 2020-03-31 120,32 Eur sumai, kas leidžia spręsti, jog apeliantas tuo metu toliau teikė išlaikymą sūnui, nors anot apelianto jie tuo metu gyveno kartu.

27. Apeliantas teigia, kad 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje paskelbus karantiną būreliai, pramogų vietos neveikė, todėl atitinkamai šiuo periodu ir vaikams reikalingas išlaikymas turėjo būti skirtas mažesnis. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad karantino režimas rekomendavo kontaktinę veiklos formą pakeisti į nuotolinę, ieškovė pateikė mokėjimo už vaikų lankomus būrelius įrodymus, į kuriuos buvo įtraukti ir karantino galiojimo laikotarpiu patirtos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai, jog karantino metu nevyko būreliai ir vaikai patyrė mažesnes išlaikymo išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus. Priešingai, byloje esantis 2020-04-24 mokėjimas 125 Eur sumai už muzikos mokyklą, aikido asociacijos „Aidas“ pažyma, kurioje nurodoma, kad už 2020 m. mokėta 365 Eur, paneigia tai, kad būreliai nevyko. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad karantino metu užsiėmimai vyko nuotoliniu būdu.

Dėl išlaikymo teikimo lygiomis dalimis

28. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas gavo senatvės pensiją, kurios išmokėta dalis nesiekė 700 Eur, atsakovo draudžiamosios pajamos nesiekė 200 Eur sumos. Atsakovo metinių pajamų deklaracijų duomenimis, atsakovo pajamos už 2017 metus sudarė 69 491,40 Eur, už 2018 metus – 51 560,60 Eur. Atsakovas pateikė duomenis apie jo turimus įsipareigojimus – kreditavimo sutartį daugiau nei 200 000 Eur sumai, paskolos sutartį 150 000 Eur ir papildomai 47 000 Eur sumai. Ieškovės metinių pajamų deklaracijų duomenimis, ieškovės pajamos už 2017 metus sudarė 14 259 Eur, už 2018 metus – 20 820,61 Eur, už 2019 metus – beveik 27 000 Eur sumą. Ieškovė pateikė duomenis apie eilę jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, statiniai, butas). Byloje yra duomenys apie atsakovo nuosavybės teise valdomą eilę nekilnojamojo turto objektų.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nukrypo nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo ir sprendė, kad atsakovui tenka pareiga mokėti didesnę išlaikymo dalį, nes lygindamas šalių turtinę padėti, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į šalių metines pajamas, bet ir į abiejų šalių turimo nekilnojamojo turto kiekį, kadangi ieškovė valdo (valdė) didžiulį nekilnojamojo turto paketą. Teismas nevertino šalių turimo turto ir įsipareigojimų dydžio – atsakovas pateikė duomenis apie jo turimus finansinius įsipareigojimus, neatsižvelgė, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų (patyręs kelias širdies operacijas), dėl ko jam yra reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, įvairios reabilitacijos ir vaistai. Tuo tarpu ieškovė yra jauna, sveika, darbingo amžiaus, duomenų apie turimus įsiskolinimus nepateikė. Ieškovė nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, ieškiniui aktualiu laikotarpiu, atsakovo valdomo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudarė 1 244 367 Eur, ieškovės – 70 559 Eur, t. y. skiriasi 17,64 kartų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių, ginčo laikotarpiu, valdytą nekilnojamą turtą, konstatuoja, kad atsakovo, remiantis jo į bylą pateiktas įrodymais (DOK-2708) valdyto turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo daugiau nei 1 milijonu eurų didesnė, nei ieškovės valdyto turto vertė tuo pačiu laikotarpiu. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių valdomą (valdytą) didžiulį nekilnojamojo turto paketą, atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Apeliantas nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų – kreditavimo sutartį daugiau nei 200 000 Eur sumai, paskolos sutartį 150 000 Eur ir papildomai 47 000 Eur sumai. Sutiktina su apelianto argumentu, jog išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Atsakovo turima kreditavimo sutartis 202 734,01 Eur sumai sudaryta dėl nuosavybės įsigijimo (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartys 150 000 Eur ir 47 000 Eur sumai sudarytos su S. O. (DOK-2708). Tikėtina, kad atsakovas prisiėmė asmeninius įsipareigojimai siekdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas, be to, minėti įsipareigojimai neviršija atsakovo turimo turto vertės, todėl konstatuotina, jog tokie atsakovo prisiimti įsipareigojimai tik patvirtina jo galimybę mokėti didesnį išlaikymą šalių vaikams ir tai nėra priežastis spręsti, kad didesnio išlaikymo sūnums apeliantas negali teikti dėl objektyvių priežasčių.

32. Atsakovas yra pateikęs medicininius dokumentų išrašus apie sveikatos būklę ir atliktas širdies operacijas. Pažymėtina, kad remdamasi pateiktais dokumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad operacija, intervencija atliktos iki ginčo laikotarpio, gydytojų rekomendacijos apeliantui – tęsti gydymą medikamentiniais vaistais, kontrolė pas šeimos gydytoją ir reguliarios kardiologo konsultacijos kas 4-6 mėn. Sutiktina su apelianto argumentu, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau tai nepaneigia jo pareigos skirti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai argumentavo ir pagrindė nukrypimą nuo lygių dalių išlaikymo principo. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaikais pareiga.

Dėl išlaikymo turtu

33. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas šalių vaikams suteikė išlaikymą turtu. Atsakovo nurodomas turtas nebuvo ir nėra registruotas šalių nepilnamečių vaikų vardu. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas tam tikrą nekilnojamąjį turtą perleido šalių nepilnamečių vaikų nuosavybėn arba tokių atsakovo ketinimų buvimą. Duomenys apie atsakovo atliktus mokėjimus į ieškovės sąskaitą, kaip nurodo atsakovas, skirtus nekilnojamojo turto, turėjusio atitekti vaikams sukūrimui, duomenys apie ieškovės vardu registruotus nekilnojamojo turto objektus, ir atsakovo, liudytojų, susijusių su atsakovu giminystės ryšiais, paaiškinimai, nesant tiesioginių įrodymų, nepatvirtina išlaikymo vaikams turtu suteikimo aplinkybės. Atsakovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo (ar jo dalies) teikimo vaikams nekilnojamuoju turtu. Be to, atsakovas pervesdamas ieškovei ir šalių vaikams atitinkamas, nors vaikų poreikių ir neatitinkančias (mažesnes), vaikų išlaikymui skirtas piniginių lėšų sumas, paneigė, kad buvo suteiktas išlaikymas turtu. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad yra į bylą pateikęs rašytinius įrodymus – AB „Ūkio bankas“ sąskaitų išrašus, pagrindžiančius, kad 2010–2012 metais jis ieškovei yra pervedęs apie 500 000 Eur (2010 m. pervesta 30 971,96 Eur; 2011 m. - 216 346,15 Eur; 2012 m. - 237 546, 34 Eur). Pateikti yra ir netiesioginiai įrodymai, kad tuo metu vyko kelių kotedžų, kurie buvo registruoti ieškovės vardu, statybos. Nors žemės sklypai, kuriuose buvo statomi kotedžai, buvo nupirkti 2004 m., tačiau statiniai juose atsirado ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gautos tik 2014 m., tai netiesiogiai įrodo, kad kelis metus iki to dar vyko kotedžų statyba ir įrengimas šiuose žemės sklypuose. Byloje pateikti įrodymai, kad 2010-08-30 ieškovės vardu buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad minėtų kotedžų statybą ir įrengimą finansavo ieškovas ir planavo, kad jie ateityje atiteks šalių sūnums, byloje patvirtino liudytojai – A. O. ir K. O. Apelianto argumentų ieškovė įrodymais nepaneigė. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp AB „Ūkio banko“ išrašų pavedimų bei įrodinėjamo fakto, jog šiuo turtu jis suteikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Nekilnojamojo turto registro išrašai, VMI pažyma apie nuo 2010-10-20 ieškovės vykdomą veiklą (naujų pastatų statybą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) liudija apie ieškovės nuo 2010 m. įsigytą, pastatytą, asmeninės nuosavybės teise valdomą bei tretiesiems asmenims perleistą nekilnojamąjį turtą. Kotedžų statyba buvo užbaigta 2013-10-24, 2013-10-30 bei 2013-11-05 pateikiant deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neuždėta žymų apie apsunkinimus ar įsiskolinimą. Atsakovas nuo 2009-12-15 nuosavybės teisė valdė 20/10000 požeminio automobilio stovėjimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią 2010-04-20 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4444 perleido L. Č.

35. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti argumentai dėl išlaikymo turtu, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, kad išlaikymas pirmiausia priteisiamas periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apelianto nurodomų argumentų ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog byloje nebuvo pateikta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog vaikams buvo teiktas išlaikymas turtu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas jei būtų teikęs išlaikymą turtu, būtų tokį turtą registravęs vaikų vardu ar bent sudaręs atitinkamą rašytinį susitarimą, patvirtinantį tokių ketinimų egzistavimą, tai, kad vaikai tuo metu buvo nepilnamečiai, tokių atsakovo veiksmų niekaip neapribojo. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl išmokos vaikui

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nesiaiškino ir nevertino, kokią įtaką nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydžiui, turėjo valstybės ieškovei mokama išmokos vaikui suma. Atsakovo įsitikinimu, valstybės mokamų išmokos vaikui sumai turėtų būti mažintina vaiko išlaikymo dalis. Ieškovė teigia, kad atsakovas neprašė pateikti įrodymus apie išmoką vaikui. Nesant duomenų, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, arba paneigiančių, jog ieškovė ar atsakovas gavo išmoką vaikui, ir jeigu gavo – tai kokio dydžio.

38. Apeliaciniame procese keliamas ginčas dėl išmokos vaikui įskaitymo į teiktiną išlaikymą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde atsakovas grindžia naujomis aplinkybėmis dėl valstybės mokamos išmokos vaikui ir tuo pagrindu mažintinų vaikų poreikių išmokos dydžio. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, atsakovas neprašė ieškovės pateikti įrodymus apie gaunamas išmokas vaikams, neprašė teismo išduoti teismo liudijimą minėtai informacijai gauti. CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Nustatant šalių vaikams teikto išlaikymo atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šalių pateikta informacija ir įrodymais. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su išmoka vaikui, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų

39. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sprendime padaryta klaida, nes D. O. turėjo tik vieną atsiskaitomąją banko sąskaitą AB SEB banke ir prašo ištaisyti teismo padarytą klaidą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sprendimo 53.3. p. išvardindamas sumas, kurias ginčui aktualiu laikotarpiu į sūnaus V. O. banko sąskaitą pervedė atsakovas, teismas įtraukė įrodymais nepagrįstas sumas (40 Eur, 70 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 53,12 Eur), dėl ko nepagrįstai sumažino ieškovei priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 52 p. nurodo, kad D. O. banko sąskaitos duomenimis, per 2018 metus įplaukos į sąskaitą, gautos iš V.O. (atsakovo), sudarė viso 802,12 Eur sumą. Toliau sprendimo 53.2. p. nurodo, kad atsakovas atliko pavedimus į D. O. (šalių sūnaus) banko sąskaitą, ginčui aktualiu laikotarpiu, 2018 m.: 50 Eur, 50 Eur, 50 Eur, 52 Eur, 150 Eur, 50,12 Eur, viso – 402,12 Eur.

40. Rašymo klaidos procesiniame sprendime taisomos CPK 276 straipsnio tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Klaidos nėra taisomos apeliacinio proceso tvarka, o gali būti ištaisytos paduodant pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

41. Pažymėtina, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės, o neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-26/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 23 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės atsiliepime nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų, kurie išeina už apeliacinio skundo ribų, ir konstatuoja, kad ieškovė nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, turėjo teisę teikti apeliacinį skundą.

42. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Laiko, kad patirtos išlaidos priskirtinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto išlaidoms. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei nepriteistos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl UAB „Teisės bitės“ teiktų atstovavimo (teisinių) paslaugų civiliniame procese. Kadangi CPK normos yra viešosios teisės normos, tai bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nelaikomas ieškovo reikalavimu. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių ieškovės argumentų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimas civiliniame procese yra reglamentuotas specialiomis teisės normomis detaliai nustatant atstovavimo taisykles, aiškiai reglamentuojant reikalavimus atstovaujantiems asmenims. Bet kokių išlaidų teisinėms paslaugoms priteisimas, priskiriant jas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto numatytoms išlaidoms, paneigtų civiliniame procese nustatyto atstovavimo instituto reglamentavimą. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliantas prašo iš ieškovės M. J. atsakovo V. O. naudai priteisti 1 200 Eur + PVM dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 353 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus bei CPK 276 straipsnio 2 dalies turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti rašymo apsirikimo ištaisymo institutą bei priimti rašymo apsirikimą ištaisančią teismo nutartį, klaidos ištaisymas nepakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo esmės, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atmesti apelianto (atsakovo) V. O. (V. O.) apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė