- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2-901-1026/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15422-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų antstoliui S. U. dėl ieškinio senaties taikymo delspinigiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu teismo prašo: 1) taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019; 2) pripažinti, kad atsakovas (išieškotojas) turi teisę į 1132,04 Eur dydžio delspinigius, išieškomus antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė ir posėdyje paaiškino, kad jis 2015-01-08 d. pasiskolino iš V. J.. Sužinojęs apie atsakovo finansines machinacijas ir tai, kad ne jis vienas yra papuolęs į tokias pinkles, todėl toliau jis pinigų V. J. nemokėjo, kadangi bijojo, kad bus dengiama ne paskolos suma, o jo vadinami delspinigiai ir negrąžinama pati pagrindinė suma. Iš atsakovo negavo raginimų ar registruotų laiškų. Pirmąjį rašytinį raginimą iš atsakovo gavo, kai gavo tiesioginius skambučius dėl buto pardavimo iš varžytinių. Prašymai 2016-02-04 d. ir 2016-05-20 d., kuriuos atsakovas tik dabar pateikė į bylą rašyti jo ranka, gimė tada, kai sulaukė atsakovo skambučių, kad susitiktų pakalbėti dėl skolos grąžinimo. Prašė V. J. draugiškai susitarti, bet V. J. reikalavo vis didesnių sumų. Tada pradėjo domėtis kas tas V. J. yra, rado informacijos spaudoje, vėliau buvo kviestas liudyti FNTT. Tokių aplinkybių prieš skolindamasis nežinojo. Jis kreipėsi dėl skolinimosi į agentūrą, kuri suveda su privačiu asmeniu, kuris gali paskolinti. Tikėjosi, kad bus viskas per agentūrą, bet gavosi, kad jį nukreipė pas privatų asmenį, pas V. J.. Kadangi buvo agentūros rekomendacijos, tai pasitikėjo. Jis neturi teisinio išsilavinimo, yra inžinierius, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, telekomunikacijų magistro laipsnį. Į teisininkus kreipėsi 2016-11-30 d. Lėšas skolinosi verslui, turėjo įkūręs įmonę. Kai skolinosi buvo įvertinęs savo skolinimosi galimybes. Visas įsiskolinimas grąžintas 2020 metų lapkričio mėnesį. Negražino paskolos sutartyje nurodytais terminais, nes atsakovas reikalavo neadekvačių sumų, reikalavo grąžinti ne paskolą pagal sutartį, o pirmiausia skaičiavo delspinigius, palūkanas, o ne pagrindinė skolą. Atsakovas jį šantažavo, kad eis pas antstolį ir išreikalaus visas sumas, taip pat siūlė pastoviai rašyti prašymus ir jie niekur nebus įtraukti, o V. J. pratęs sutartį bei neis pas antstolį. Pasiskolinta suma nebuvo išleista pilnai, jis turėjo virš 20000 Eur grynais pinigais. Jis nedalyvauja azartiniuose lošimuose, jam nėra apribota galimybė dalyvauti lošimuose. 2016-02-04 d., 2016-05-20 d. prašymus rašė savo ranka, jų turinį diktavo V. J., prievarta nebuvo taikyta, sutiko su turiniu, nes neturėjo kitos išeities tuo metu. Prašė ieškinį patenkinti.
3. Ieškovo atstovas paaiškino, kad visas aplinkybes nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, atstovauja ieškovą nuo 2016 metų lapkričio 20 d. Prašo pripažinti, kad ieškovas turi teisę į delspinigius už 6 mėnesius. Dėl atsakovo skolinimo verslo yra nukentėjęs ne vienas žmogus. Šiuo metu visa skola yra padengta ir delspinigiai, kurių jie prašo šiuo ieškiniu. Kai notarė išdavė vykdomąjį įrašą 2015-11-13 d. senaties terminas nebuvo suėjęs, tačiau atsakovas tuo metu nereikalavo delspinigių, o ieškovas sužinojo, kad jam paskaičiuoti delspinigiai tik tada, kai 2020 metais teismas patenkino ieškovo prašymą pakeisti vykdomąjį įrašą ir antstolis 2020-09-17 d. surašė patvarkymą, kuriame nurodė visą skolos dydį. Todėl, konkreti data kada ieškovas sužinojo, kad jo teisės pažeidžiamos yra tada, kai antstolis priėmė patvarkymą. Ieškovo raštas parašytas 2016 metais nėra priverstinis skolos išieškojimas, o tik tada kai buvo išduotas vykdomasis įrašas ir jis buvo pateiktas antstoliui bei vėliau priimtas sprendimas, o antstolis priėmė patvarkymas. Tada ieškinys buvo pateiktas nepraėjus vieno mėnesio po šio patvarkymo. Teismo sprendimu buvo nustatyti delspinigiai, tačiau ten reikalavimai buvo pakeisti vykdomąjį įrašą, nustatant koks yra skolinis įsipareigojimas, o senaties termino neprašė taikyti, kadangi iki tol delspinigių niekas neprašė. Pirmą kartą apie delspinigius ieškovas sužinojo apie delspinigius ne 2017 metais, kaip teigia atsakovas, o kai antstolis tai nurodė patvarkyme 2020-09-17 d., prieš tai nei viename patvarkyme nebuvo jokių delspinigių. Prašė ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo 1255 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys, prašant taikyti senatį nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašo atmesti atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo M. M. ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą, prieštaraujantį teismų praktikai, todėl ir neteisėtą, jam sudarius išskirtines sąlygas neteisėtai bylinėtis piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas V. J. prašo ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą, o 50 nuošimčių iš šios baudos skirti kaip kompensaciją atsakovui V. J. už patirtą turtinę bei neturtinę žalą, tame tarpe laiko gaišinimą procesiniams dokumentams rengti, ieškovo sukeltą kenčiamą fizinį ir dvasinį skausmą, nepatogumus, žalą sveikatai. Atsakovas prašo bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs 2019-02-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 teismo 2017-11-02 ieškinyje be kita ko teismo prašė nurodyti, kad skolininko M. M. skolinį įsipareigojimą sudaro 0,02 dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną – šį skolininko M. M. reikalavimą 2019-02-25 sprendimu Kauno apylinkės teismas civilinėj byloj Nr. e2-3600-920/2019 patenkino pilnai. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl mano, kad turi būti vykdomas. Tikroji ieškinio suma yra ne 1132,04 Eur, o 12 054,36 Eur. Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinimo terminas buvo 2015-05-29, o 6 mėnesių laikotarpis iki 2015-11-13, kai išduotas vykdomasis įrašas nebuvo suėjęs, todėl sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas būti negali. Atsakovas V. J. po sudarytos paskolos sutarties prisiimtų ieškovo įsipareigojimų grąžinti skolą iki 2015-05-29 nevykdymo kreipėsi į ieškovą, jį telefonu bei elektroniniu paštu ragino ir reikalavo įvykdyti skolinę prievolę. Ieškovas M. M. atsakovo V. J. 2015-07-16, 2016-02-04, 2016-05-20 atkakliai prašė neteikti vykdomojo. Ieškovas labai ilgą laiką, nuo 2015-02-02 iki šiol (faktiškai 6 metus ir 8 mėnesius) netinkamai vykdo savo pareigą įvykdyti piniginę prievolę, prievolės vykdymą vilkina nesąžiningu ieškiniu iš esmės teigdamas, kad nors 2019-02-25 sprendimu Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 skolininko M. M. reikalavimą, jog skolininko M. M. skolinį įsipareigojimą sudaro 0,02 dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną patenkino pilnai, jam šis sprendimas ir jo ieškinio patenkinimas vis tiek nepatinka. Ieškovas nuo 2015-02-02 iki šiol, šešerius metus ir devynis mėnesius piktybiškai, tyčia nevykdė prievolės, t. y. naudojosi atsakovui priklausančiais pinigais ir atsakovui įkeistu butu. Ieškovas, pažeisdamas Sutartį, gavo didelės naudos, o atsakovas patyrė didelius nuostolius, todėl atsižvelgiant į ieškovo elgesį ir pažeidimo pobūdį nėra pagrindo mažinti netesybų sumą, o reikalavimo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
5. Atsakovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015-01-08 d. su ieškovu M. M. ir jo tėvais D. M. ir J. M. sudarė paskolos sutartį. Taip pat pasirašė hipotekos sutartį, pagal kurią už paskolos grąžinimą jo tėvai D. M. ir J. M. laidavo jų įkeičiamu butu (duomenys neskelbtini). Tačiau paskolos gavėjas M. M. iki 2015-01-29 d. negrąžino paskolos dalies, todėl jis 2015-02-02 d. išsiuntė registruotą laišką, kuriame nurodė, kad nutraukia paskolos sutartį ir reikalauja grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą, kadangi jau iš pradžių ieškovas nevykdė sutarties. Tas laiškas grįžo 2015-03-04 d., t.y. mėnesį išbuvęs neatsiimtas. Todėl suprato, kad M. M. atsisako bendradarbiauti, grąžinti net ir 1000 Eur. Kažkada pavyko susisiekti su M. M. telefonu, jis prašė nenutraukti sutarties, žadėjo grąžinti dalimis. Kažkiek pinigų grąžino. Kadangi ieškinys yra dėl senaties, tai šitos aplinkybės ir patvirtina, kad jis aktyviai reikalavo iš ieškovo M. M. grąžinti paskolą ir tas aplinkybes patvirtina pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su M. M., kur jis rašė, kad tuoj atvyks, kad yra išvykęs užsienyje, tai 2016-05-10 d., 2016-05-12 d., 2015-10-10 d. M. M. laiškai. Taip pat senaties taikymo galimybę pašalina ir 2016-05-20 d. ieškovo prašymas, pateiktas į bylą, kuriame jis prašo taip pat, kad neteikti antstoliui vykdomojo dokumento pagal paskolos sutartį bei įsipareigoja mokėti delspinigius. Antstolio parodymai patvirtina, kad ieškovas nevykdė prievolės. Toks reikalavimas prieštarauja visoms civilinio proceso kodekso nuostatoms. Jis kreipėsi į teismą ir prašo, kad teismas būtų nesąžiningas, kad jam leistų neribotą laiką vilkinti paskolos grąžinimą ir nemokėti net tų delspinigių, kuriuos jau priteisė įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovas prašo ir per didelių bylinėjimosi išlaidų, kurios nepagrįstos, išpūstos. Ieškovas vengė bendradarbiauti, slapstėsi ir tyčia nevykdė paskolos sutarties. Įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kadangi yra du ieškovo prašymai 2016-02-04 d. ir 2016-05-20 d., kurie patvirtina, kad ieškovas žinojo apie vykdomąjį dokumentą ir būdamas rūpestingas ir atidus turėjo pasidomėti vykdomojo dokumento turiniu ir, kad jame yra nurodyti delspinigiai. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
6. Tretysis asmuo antstolis S. U. paaiškino, kad jis yra už sąžiningą procesą. Jis vadovavosi teismo 2019-02-25 d. sprendimu, kur teismas rašė, kad nustatyti 0,02 % dydžio delspinigiai, kurie skaičiuojami už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Jis nėra teismas, jis yra antstolis, jis negali taikyti senaties. Su išieškojimo procesu sunkiai sekėsi, kadangi jis sunkiai surado skolininką M. M.. Jis važiavo į ieškovo darbovietę (duomenys neskelbtini), ėjo, klausė, skambino M. M. 5-6 kartus, kvietė atvykti, susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis. Ant skelbimų ir visų raginimų, turto arešto akto, nurodyta, kad yra skola, delspinigiai ir palūkanos. Pranešime apie areštuoto turto padalijimą yra nurodyta skola, 5 procentų metinės palūkanos ir 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Vykdomasis įrašas pateiktas 2016-09-23 d. atsakovo. Raginimai buvo išsiųsti visais įmanomais adresais, taip pat išieškotojas nurodė elektroninius adresus, taip pat buvo siųsta mamai, todėl apie nežinojimą apie delspinigius yra netiesa. Ieškovas nesinaudojo skolininko teisėmis ir pareigos, jis nevyko pas antstolį, nereagavo. Antstolis ieškojo visais būdais, ieškojo per darbovietes, skambino mamai, bet ji neatsiliepė. Žino išieškotoją V. J. maždaug nuo 2016 metų, turi ir kitų išieškojimų su juo. V. M. priskirtų prie nepaprastų skolininkų, kuris vengia susitikimų ir bijo antstolių. Delspinigius paskaičiavo, bet negalėjo taikyti senaties. Mano, kad reikalavimas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-01-08 M. M. (paskolos gavėjas) ir V. J. (paskolos davėjas) sudarė paskolos sutartį. Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn 34 100 Eur, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą, t. y. 34 100 Eur. Pagal sutarties 2.7. punktą prievolės pagal sutartį užtikrinimui paskolos gavėjas įsipareigojo įkeisti tretiesiems asmenims D. M., J. M. priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal paskolos sutarties 2.1. punktą paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti visą paskolos sutartį iki 2015 m. gegužės 29 d. pagal 2.2. punktą šalys susitarė, kad paskolos gavėjas turi teisę grąžinti visą arba dalimis paskolos sumą prieš terminą, o paskolos gavėjas privalo tokį paskolos sumos grąžinimą priimti. Pagal 2.8. punktą šioje sutartyje nurodytais terminais negrąžinus paskolos sumos ar jos dalies, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 0.5 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015-11-13 d., pagal kurį pagrindinio reikalavimo suma yra 32.100 Eur, 5 proc. procesinės palūkanos bei 0,5 proc. dydžio delspinigiai, gautas antstolio S. U. kontoroje 2016-09-23 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 5 dalis). 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 pripažino, kad M. M. skolinis įsipareigojimas atsakovui V. J. pagal 2015-01-08 d. paskolos sutartį susideda iš 31 100 Eur skolos ir 0.02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat minėtu sprendimu buvo pakeistas 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotas vykdomasis įrašas nurodant, kad skolininko M. M. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai, pagal 2015-01-08 sutartinės hipotekos sutartį, not. Registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimas (kuriuo užtikrinta 2015-01-08 paskolos sutartis, not. registro Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimais), skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 31 100 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis šimtas eurų) ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą paliko nepakeistą.
8. Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovo teigimu tik 2020-09-17 d. antstolio patvarkyme pirmą kartą buvo konkreti ir paskaičiuota delspinigių suma. Teigia, jog tik tada ieškovas sužinojo, kad iš jo reikalaujama sumokėti delspinigių sumą ne už 6 mėnesių laikotarpį, bet už 5 metus. Mano, kad netesybos negali tapti pasipelnymo šaltiniu, suteikiant kreditoriui pranašumą ir nepagrįstą praturtėjimą skolininko sąskaita. Todėl prašo taikyti senaties terminą netesyboms. Atsakovas ginčija ieškovo teiginius ir mano, kad byla turi būti nutraukta, kadangi ieškinys yra pareikštas tuo pačiu pagrindu bei tarp tų pačių šalių. Be to nurodo, kad ieškovas melagingai teigia, kad apie delspinigius jis sužinojo tik 2020 metais, kadangi paskolos sutarties buvo nurodomi delspinigiai ir ieškovas apie juos turėjo žinoti, o senatis negali būti taikoma. Mano, kad ieškovas sutarties nevykdė ir privalo mokėti delspinigius. Kreipdamasis į teismą pakartotinai piktnaudžiauja savo teisėmis, daro žalą atsakovui bei reikalauja per didelių bylinėjimosi išlaidų. Taigi, byloje ginčas kilo dėl: 1) dėl bylos nutraukimo; 2) dėl senaties taikymo delspinigiams ir 3) dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos skyrimo ir 4) bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl bylos nutraukimo
9. Atsakovas V. J. prašo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno aplinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovas nurodo, kad tikroji ieškinio suma yra ne 1132,04 Eur, o 12054,36 Eur. Tokius atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
10. Pasisakydamas dėl ieškinio tapatumo vertinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Ieškinio tapatumui konstatuoti būtinas visų nurodytų kriterijų tapatumas – vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo nepakanka išvadai, kad ieškiniai tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).
11. Nors šiuo atveju šalys civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 buvo tos pačios, tačiau toje byloje ieškovas neprašė taikyti senaties delspinigiams, o tik prašė pripažinti, kad jo skolinis įsipareigojimas pagal 2015-01-08 paskolos sutartį susideda iš 28 100 Eur skolos ir 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei pakeisti 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą. Todėl tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas).
12. Šioje gi civilinėje byloje ieškovas prašo taikyti senaties terminą delspinigiams, ieškinys pareikštas kitu faktiniu pagrindu. Taigi nagrinėjamos ir nurodytos bylos Nr. e2-3600-920/2019 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra tapatūs. Dėl to negalima sutikti su atsakovu, kad ši civilinė byla turi būti nutraukta dėl išnagrinėtos analogiškos civilinės bylos, tokie jo argumentai atmetami, o sutiktina tik ta apimtimi, jog priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020). Todėl teismas remiasi teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 bei apeliacine tvarka priimta Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-34-413/2020 ir joje nurodytais išaiškinimais šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl senaties taikymo delspinigiams
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys dėl netesybų dydžio ir mokėjimo tvarkos susitarė (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Vėliau teismų procesiniais sprendimais šis susitarimas buvo pakeistas, t.y. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), notaro kontoroje išduotas 2015-11-13 d., pagal kurį pagrindinio reikalavimo suma yra 32.100 Eur, 5 proc. procesinės palūkanos bei 0,5 proc. dydžio delspinigiai, gautas antstolio S. U. kontoroje 2016-09-23 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 5 dalis). 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 sprendimu buvo pakeistas 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotas vykdomasis įrašas nurodant, kad skolininko M. M. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai, pagal 2015-01-08 sutartinės hipotekos sutartį, not. Registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimas (kuriuo užtikrinta 2015-01-08 paskolos sutartis, not. registro Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimais), skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 31 100 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis šimtas eurų) ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3666-920/2019 paliko nepakeistą.
16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
17. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi Civilinio kodekso normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
19. Byloje nėra ginčo tarp šalių, jog skolininkas (paskolos gavėjai) prievolę laiku grąžinti suteiktą paskolą pažeidė, sutartyje nustatyta tvarka paskolos negrąžino (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Ieškovas (paskolos gavėjas) ginčija atsakovo (paskolos davėjo, kreditoriaus) teisę į antstolio paskaičiuotas netesybas. Atsakovo teigimu ieškovas netinkamai vykdė prievolę, skolos negrąžino, žinojo apie delspinigius, bet su atsakovu, antstoliu nebendradarbiavo, atsakovą apgaudinėjo. Ieškovas į tokius atsakovo argumentus nurodė, kad jis nemokėjo atsakovui paskolos ir delspinigių, kadangi atsakovas iš ieškovo ėmė reikalauti neadekvačių ir neprotingai didelių delspinigių, todėl ieškovas, bijodamas, kad jo sumokėtos sumos bus skirtos neprotingai didelių delspinigių, o ne skolos dengimui, skolos mokėjimus sustabdė, o ypač nuogąstavo sužinojęs apie atsakovo galimus finansinius nusikaltimus. Nors šalys bylos nagrinėjimo metu ypatingai daug dėmesio skyrė šiems savo argumentams, t.y. ieškovas tam, kad nemokėjo skolos dėl paminėtų nuogąstavimų, o atsakovas tam, kad ieškovas skolos negrąžino bei slapstėsi, tačiau iš to seka išvada, kad ginčo tarp šalių dėl to, jog skolininkas turtinę prievolę vykdė netinkamai, nėra, kadangi visos faktinės aplinkybės liudija apie tai, kad skola iš ieškovo M. M. (skolininko) atsakovui V. J. (kreditoriui) buvo išieškoma priverstinai, atliekant visus galimus bei būtinus priverstinio išieškojimo veiksmus.
20. Nors ieškovas teigė, kad jis mokėjimus išieškotojui sustabdė dėl tam tikrų sužinotų aplinkybių apie išieškotoją, tačiau tai nepaneigia fakto, kad prievolės vykdymo terminai buvo pažeisti, kadangi kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis). Po nurodyto priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą vykdantis antstolis S. U. 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkyme Nr. S-20001905 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš skolininko M. M. 2020-09-17 dienai liko išieškoti 31 100 Eur skolos, 145,27 Eur notaro išlaidų, 0,02 proc. dydžio delspinigiai (iki 2020-09-17 paskaičiuota 12 054,36 Eur suma), 400 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, kurias sumokėjo išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, 1865,54 Eur vykdymo išlaidų antstoliui. Minimas patvarkymas buvo apskųstas skolininko ir Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-2573-713/2021, kuri 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėtas M. M. ieškinys dėl senaties termino taikymo šioje civilinėje byloje. 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S-20001919 antstolis S. U. atsisakė perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėn. ieškinio senaties terminą, bei nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. delspinigių suma yra 12 079,24 Eur. Pagal 2020 m. lapkričio 26 d. turto pardavimo aktą Nr. S-20-34-23851 ieškovo skola į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 2020 d. lapkričio 5 d., pardavus hipoteka įkeistą turtą pasiūlytam pirkėjui (III tomas, el.b.l. 807). Išieškotų lėšų paskirstymo 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. S29486 antstolis S. U. išieškotą sumą 58500 Eur paskirstė bei išieškotojui V. J. vykdomojoje byloje buvo išieškota suma 31 100 Eur skola, 145,27 Eur notaro išlaidos, 400 Eur būtinosios vykdymo išlaidos bei 1132,04 Eur delspinigių (III tomas, el.b.l. 794). Taigi, nors skolininkas prievolę vykdė netinkamai, tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovas pasinaudojo teise reikšti reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo kreditoriaus reikalavimui dėl netesybų pagal priverstinai vykdytą reikalavimą įvykdyti turtinę prievolę.
21. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi mano, kad ieškovas praleido terminą reikšti reikalavimą. Atsakovas šiuos teiginius grindžia tuo, kad 2016-02-04, 2016-05-20 ieškovas savo rašytiniais prašymais prašė neteikti vykdomojo dokumento antstoliui. Mano, kad nuo 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduoto vykdomojo įrašo, not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iki ieškovo 2016-02-04 prašymo atsakovui neteikti vykdomojo dokumento antstoliui taip pat nepraėjo 6 mėnesiai, taip pat nuo ieškovo 2016-02-04 prašymo atsakovui neteikti vykdomojo dokumento antstoliui iki 2016-05-20 prašymo atsakovui neteikti vykdomojo dokumento antstoliui, įsipareigojimo sumokėti už laikotarpį iki 2016-05-29 EUR 1.062,00 delspinigių taip pat nepraėjo 6 mėnesiai, o nuo 2016-05-20 prašymo atsakovui neteikti vykdomojo dokumento antstoliui, įsipareigojimo sumokėti už laikotarpį iki 2016-05-29 EUR 1.062,00 delspinigių iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui 2016-09-23 taip pat nepraėjo 6 mėnesiai. Todėl mano, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo dėl delspinigių išieškojimo nebuvo praleistas, nes ieškovas gavo 2015-02-02 pranešimą, o 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. išdavė vykdomąjį įrašą, not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) apie šiuos faktus žinojo ir ieškovas, bet vis tiek nevykdė prievolės, tyčia apgaule ilgą laiką vilkino bei iki šiol vilkina prievolės vykdymą ir delspinigių išieškojimą. Be to, mano, kad Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, o Kauno apygardos nutartis KAT 2020-01-23 nutartis c.b. Nr. e2A-34-413/2020 įsiteisėjo daugiau kaip 6 mėnesiai iki ieškovo 2020-09-29 ieškinio civilinėje byloje Nr.: e2-24061-1026-2020 pateikimo, todėl atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo ieškovas praleido, jo atnaujinti neprašo, todėl atsakovas ieškinį prašo atmesti ir šiuo teisiniu pagrindu. Su tokiu atsakovo terminų skaičiavimu teismas nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus dėl sekančių motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog reikalavimui dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vykdymo procese iš ieškovo (paskolos gavėjo) išieškotini delspinigiai buvo apskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Bylos nagrinėjimo metu antstolis S. U. paaiškino, kad jis delspinigius skaičiavo remdamasis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 bei Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistu. Antstolis S. U. bylos nagrinėjimo metu 2021 m. vasario 25 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, patvirtino, kad 2020-09-21 priimtu patvarkymu Nr. S-20001919 konstatavo, kad iš skolininko M. M. reikia išieškoti 0,02 proc. dydžio delspinigių, t. y. iki 2020-09-21 paskaičiuota 12 079,24 Eur suma. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje 0,02 proc. dydžio delspinigiai buvo skaičiuojami nuo 31 100,00 Eur sumos, tai už vieną dieną skaičiuojama 6,22 Eur suma. Terminas buvo skaičiuojamas nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2015-05-29, iki patvarkymo priėmimo datos, t. y. 2021-09-21. Tai susidarė 1942 dienos. Todėl 6,22 Eur sumą padauginus iš 1942 dienų skaičiaus antstolis suskaičiavo 12 079,24 Eur sumą. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-11-25 nutartimi Nr. 2YT-2573-713/2021 taikytos laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, t. y. uždrausta antstoliui išmokėti išieškotojui V. J. pervesti piniginės sumos dalį, viršijančią 32 777,31 Eur, iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl pareiškėjo M. M. skundo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 32 777,31 Eur suma, kuri buvo pervesta išieškotojui V. J., sudarė 31 100,00 Eur skolos, 145,27 Eur notaro išlaidų, 400,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 1 132,04 Eur delspinigių.
24. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas būtų atnaujintinas ir išieškotojui būtų pripažinta teisė į daugiau nei 6 mėnesių dydžio delspinigius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Ieškovas šiuo atveju nurodo, kad jis nesiekia, kad delspinigiai apskritai būtų panaikinti, nors skola jau yra padengta, tačiau ieškovas sutinka, kad atsakovui priklauso delspinigiai už 6 mėn. laikotarpį. Ieškovas teismine tvarka ginčija nepagristai išieškomas sumas. Todėl dėl vykdomajame įraše bei antstolio patvarkyme nurodytų nepagrįstai didelių ir neteisingų sumų (priskaičiuotos palūkanos skolą viršijo daugiau kaip 4 kartus) ieškovas kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyti teisingi skoliniai įsipareigojamai ir pakeistas vykdomasis įrašas. Ieškovas pagrįstai teigia, kad apie savo galimą teisių pažeidimą sužinojo ne tik tuomet, kai buvo išduotas ir jis gavo vykdomąjį įrašą, ir ne tik tada, kai Kauno apylinkės teismas 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 pripažino, kad M. M. skolinis įsipareigojimas atsakovui V. J. pagal 2015-01-08 paskolos sutartį susideda iš 31.100 Kur skolos ir 0.02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bet tada, kai antstolis priėmė aptartą 2020-09-17 antstolio patvarkymą, kur pirmą kartą buvo įvardinta, kad ieškovas turi mokėti delspinigius ir nurodyta konkreti delspinigių suma, t.y. tik tada 2020-09-17 paskaičiuota 12 054,36 Eur delspinigių suma. Taigi, tik tada ieškovas sužinojo, kad iš jo reikalaujama sumokėti delspinigių sumą ne už 6 mėn. laikotarpį, bet už 5 metus. 2020-09-21 antstolis, po pakartotinio ieškovo prašymo, atsisakė perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėn. ieškinio senaties terminą, priimdamas 2020-09-21 d. patvarkymą Nr. S-20001919. Ieškovo skola į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 2020-11-05 pardavus hipoteka įkeistą turtą pasiūlytam pirkėjui (2020-11-26 turto pardavimo aktas). Tokiu būdu buvo sumokėta skola atsakovui ir delspinigiai už 6 mėn. laikotarpį, t. y. 1132,04 Eur (2020-12-10 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas), o šiuo ieškiniu prašoma šią sumą pripažinti pagrįsta. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą 2020 m. spalio 1 d., t.y. po 10 dienų, po priimto antstolio 2020 m. rugsėjo 17 d. bei 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymo, savo teisėms ginti įstatymo nustatytų terminų nepraleido. Ieškovui reiškiant reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms pagal šalių sudarytą Sutartį, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, teismas neturi pagrindo šio ieškovo reikalavimo netenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą, vykdomojoje byloje išieškomoms netesyboms, taikytinas ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
26. Atsakovo argumentai, jog delspinigiai negali būti mažinami dar ir dėl to, kadangi pats ieškovas sutiko su delspinigiais, sutiko juos mokėti rašydamas 2016-02-04 d. bei 2016-05-20 d. prašymus, t.y. geranoriškai įsipareigojo mokėti delspinigius, juos sumokėjo, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog skolinis ieškovo įsipareigojimas buvo išieškomas privertinai ne teismo tvarka. Nors Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis numato, jog netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, pastebėtina, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl netesybų mažinimo pagrindų buvimo, o dėl tokiam reikalavimui taikomo ieškinio senaties termino (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.73 straipsnis). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti pateikė 2020 m. spalio 1 d., ieškinys priimtas 2020 m. spalio 12 d., o atsakovui vykdymo procese skolinis įsipareigojimas buvo padengtas bei netesybos sumokėtos tik 2020 m. lapkričio 5 d. t. y. civilinę bylą jau nagrinėjant teisme. Šios sumos išieškotojui pervestos vykdymo procese, kai tarp šalių teismine tvarka jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl išieškotojo teisės reikalauti sumokėti netesybas bei ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui taikymo; netesybų sumokėjimas nepriklausė nuo skolininko (ieškovo) valios. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tokia situacija negali būti pripažinta netesybų sumokėjimu Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. netesybų sumokėjimu geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-273; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 ir kt.).
27. Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, nagrinėjamu atveju teismas pažymi ir tai, kad, kad turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovas), tiek kreditorius (nagrinėjamu atveju atsakovas): be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-265/2019).
28. Šiuo atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nesilaikė principo užbaigti 2015 m. sausio 8 d. šalių sudarytos sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes jis minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, išieškojimas vykdytas priverstine tvarka. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovas iš ieškovo ėmė reikalauti neadekvačių ir neprotingai didelių delspinigių, todėl ieškovas, bijodamas, kad jo sumokėtos sumos bus skirtos neprotingai didelių delspinigių, o ne skolos dengimui, skolos mokėjimus sustabdė, o ypač sužinojęs apie atsakovo galimus finansinius nusikaltimus. Šių ieškovo nurodytų teiginių teismas nevertina, kadangi, kaip jau minėta sprendime, nėra ginčo dėl to, kad ieškovas skolos tinkamais terminais negrąžino. Šiuo atveju spręstina bei vertintina, ar pats išieškotojas (atsakovas) siekė nedidinti skolininko įpareigojimų.
29. Atsakovas teigia, kad ieškovas atkakliai prašė neteikti vykdomojo dokumento antstoliui, todėl jis vis delsė ir nesikreipė dėl vykdomojo įrašo. Tačiau atsakovo veiksmai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog jis siekė nedidinti skolininko įsipareigojimų. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinimo terminas – 2015 m. gegužės 29 d., vykdomasis įrašas atsakovui buvo išduotas 2015 m. lapkričio 13, tačiau antstolio S. U. kontoroje gautas tik 2016 m. rugsėjo 23 d., t.y. po 10 mėnesių. Nors atsakovas teigia, jog į antstolį nesikreipė atsižvelgdamas į ieškovo pažadus įvykdyti sutartį ir į gautus ieškovo 2016 m. vasario 4 d. bei 2016 m. gegužės 20 d. prašymus, tačiau vien tik tokie prašymai nepateisina atsakovo delsimo iki 2016 m. rugsėjo mėnesio. Teismo vertinimu, šis atsakovo ilgai trukęs neveikimas negali būti pateisinamas ir laikytinas nesąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu.
30. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Atmetus atsakovo atsikirtimus į ieškinį, atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį patenkinti, taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu c. b. Nr. e2-3600-920/2019 bei pripažinti, kad atsakovas (išieškotojas) turi teisę į 1132,04 Eur dydžio delspinigius, išieškomus antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu c. b. Nr. e2-3600-920/2019.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo
31. Atsakovas prašo ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą, o 50 nuošimčių iš šios baudos skirti kaip kompensaciją atsakovui V. J. už patirtą turtinę bei neturtinę žalą, kadangi ieškovas M. M. suprato, kad Kauno apylinkės 2019-02-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 įsiteisėjęs, bet vistiek kreipėsi į teismą ir tuo piktnaudžiauja.
32. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir jeigu nustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Ieškovas naudojosi proceso suteiktomis teisėmis, pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynybos priemones (ieškinį). Todėl šiuo konkrečiu atveju nenustatytas ieškovo tyčinis elgesys siekiant vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Toks atsakovo prašymas atmestinas.
33. Teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
34. Kadangi ieškinys tenkinamas, priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 25 Eur žyminio mokesčio, bei nurodo, kad turėjo 1230 Eur atstovavimo išlaidų (V tomas, el.b.l. 25,63-65, II tomas, el. b. l. 2-28). Tačiau ieškovo ir jo atstovo pateikti mokėjimo nurodymai prie prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patvirtina, kad ieškovas savo atstovui 2021-01-13 d., 2021-02-23 d. bei 2021-03-01 mokėjimo pavedimais sumokėjo atitinkamai 605 Eur, 363 Eur bei 242 Eur sumas, t.y. viso 1210 Eur sumą, bet ne 1230 Eur, kaip nurodė ieškovo atstovas. Todėl laikytina pagrįsta rašytiniais dokumentais ieškovo atstovavimo išlaidų suma yra 1210 Eur, o kartu su sumokėtu žyminio mokesčio suma 1235 Eur. Atsakovas su tokio dydžio bylinėjimosi išlaidomis nesutiko, teigdamas, kad jos neprotingos ir per didelės. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir juos atmeta.
35. Ieškovas, kaip fizinis asmuo pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas galėtų save atstovauti pats, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jis turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir toks ieškovo elgesys vertintinas kaip tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę, spręstina, kad ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš atsakovo priteistinos ieškovui patirtos žyminio mokesčio bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 1235 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79, 80, 88, 93 straipsniai).
36. Valstybė šioje byloje patyrė 10,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies. Todėl iš atsakovo priteistina 10,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 268 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-13 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019.
Pripažinti, kad atsakovas (išieškotojas) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę į 1132,04 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 04 ct) dydžio delspinigius, išieškomus iš ieškovo (skolininko) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-13 Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019.
Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 1235 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,45 Eur (dešimt eurų 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.