Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-996-265/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
e2A-996-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
G. J.
Ieškovas
J. S.
Civilinė byla Nr. e2A-996-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06443-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S., antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, priteisti ieškovei J. S. 3 512,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. kovo 9 d. ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo R. S. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė J. S. ir trečiasis asmuo R. S. pasiskolino iš atsakovo G. J. 2 300,00 Eur iki 2016 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, jog palūkanos už suteiktą paskolą nemokamos, o sutarties 5 punktu – kad paskolos gavėjai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui netesybas delspinigius – 0,3 procentus už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo. 2017 m. rugsėjo 22 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtinta forma ir neatsižvelgė į 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutarties tekstą, pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrintos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, kurioms priskyrė 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos bei delspinigius – 0,3 proc. už kiekvieną termino praleidimo dieną. Ieškovė nurodė, jog antstolio 2018 m. vasario 22 d. patvarkyme dėl metinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo nurodyta, kad pagal vykdomąjį dokumentą 2018 m. vasario 1 d. patvarkoma nustatyti 3 512,10 Eur uždelstų sumokėti delspinigių sumą bei 160,37 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius atsakovas G. J. dėl negrąžintos skolos kreipėsi pas notarę praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą 2017 m. rugsėjo 22 d., todėl ieškovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą netesybų reikalavimams ir grąžinti nepagrįstai išieškotas netesybas. Ieškovė nurodė, jog vykdydamas išieškojimą ir varžytynėse pardavęs ieškovės turtą antstolis kreditoriui G. J. nepagrįstai išieškojo 3 512,10 Eur didesnę sumą nei galėjo pagal įstatymą.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolininkams neįvykdžius prievolės jis, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad būtų atlyginti sutartiniai nuostoliai pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą, o skolininkai privalo atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės nevykdymu. Pinigų laiku nemokantys skolininkai nepagrįstai praturtėjo kreditoriaus sąskaita. Pažymėjo, jog dėl pačios skolininkės J. S. prašymo palaukti dėl skolos grąžinimo, melo, įvairių pažadų, dėl vykdomojo įrašo buvo kreiptasi tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nurodė, jog skolininkė vengė vykdyti prievolę, nevykdė antstolio reikalavimų. Pažymėjo, jog skolininkai turėjo daug laiko ne tik skolą grąžinti, bet ir apskųsti notaro pranešimus, vykdomąjį įrašą, antstolio patvarkymus, pranešimus, jei manė, jog jų teisės yra pažeistos.

3. Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. J. 2 270,10 Eur (nepagrįstai išieškotų netesybų (delspinigių) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 343,85 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. S.. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys dėl netesybų dydžio ir mokėjimo tvarkos susitarė; skolininkai (paskolos gavėjai) prievolę laiku grąžinti suteiktą paskolą pažeidė, sutartyje nustatyta tvarka paskolos negrąžino. Nustatė, kad išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą vykdantis antstolis 2018 m. vasario 22 d. patvarkymu apskaičiavo vykdomojoje byloje išieškomų delspinigių sumą, patvarkė išieškoti 3 512,10 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

6. Pažymėjo, kad ieškovei reiškiant reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms pagal šalių sudarytą sutartį, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika teismas neturi pagrindo šio ieškovės reikalavimo netenkinti. Todėl vykdomojoje byloje išieškomoms netesyboms pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą taikė ieškinio senaties terminą.

7. Atsakovo argumentus, jog netesybos negali būti mažinamos, kadangi jos sumokėtos geruoju, atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad skolinis ieškovės ir trečiojo asmens įsipareigojimas buvo išieškomas privertinai ne teismo tvarka. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti pateikė 2018 m. liepos 10 d., ieškinys priimtas 2018 m. liepos 23 d., o atsakovui vykdymo procese skolinis įsipareigojimas buvo padengtas bei netesybos sumokėtos tik 2019 m. sausio 25 d. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog tokia situacija negali būti pripažinta netesybų sumokėjimu Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. netesybų sumokėjimu geruoju.

8. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas būtų atnaujintinas ir išieškotojui būtų pripažinta teisė į daugiau nei 6 mėnesių dydžio delspinigius. Tačiau pažymėjo, kad tai nesudaro pagrindo per se (savaime) paneigti išieškotojo teisės į šalių sulygtas netesybas.

9. Atsižvelgęs į ieškinio senaties termino delspinigiams skaičiavimo ypatumus, prievolės pažeidimo tęstinumą, bei siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą pripažino, jog išieškotojas (atsakovas) turi teisę į šalių sutarto dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (2 300,00 Eur) už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį, t. y. į 1 242,00 Eur (2 300,00 Eur x 0,3 proc. x 180 dienų) dydžio delspinigius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Įstatymas numato, kad netesybos (delspinigiai) negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos ar priverstinai jau išieškotos. Aplinkybė, jog antstolis pavėluotai pervedė išieškotas lėšas atsakovui, patvirtina tik tai, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog netesybos buvo išieškotos tik civilinės bylos nagrinėjimo metu.

10.2. Ieškovė netinkamai vykdė savo prievolę atsakovui, nemažino skolos, nuolat atidėliojo įvykdymą, tai didino delspinigių dydį, todėl ieškovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

10.3. Teismas neatsižvelgė, kad iš skolininkų priverstinai išieškota suma (913,91 Eur ir 4301,23 Eur) nepadengia visos skolos (6 006,47 Eur).

10.4. Nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog tarp šalių nebuvo ginčo, kad skolininkai turtinę prievolę vykdė netinkamai, todėl kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

10.5. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog skolininkai nepasinaudojo galimybe išsakyti savo poziciją dėl senaties taikymo iki notarui priimant sprendimą dėl skolos išieškojimo atliekant vykdomąjį įrašą.

Atsiliepimas

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog reikalavimui dėl netesybų – delspinigių išieškojimui taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, todėl už paskutiniuosius 6 mėn. iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo dienos delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo.

10.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų išieškojimo.

10.3. Pažymėtina, kad kasacinis teismas pripažįsta, jog teismui pradėjus nagrinėti šalių ginčą dėl netesybų (delspinigių) dydžio, netesybų priverstinis išieškojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl šių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negali būti pripažintas netesybų sumokėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

14. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

16. Vienas iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų susijęs su motyvais, jog teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybų, kadangi jos jau yra sumokėtos. Apeliacinės instancijos teismas šią skundo nuostatą vertina kaip nepagrįstą.

17. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį, ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus).

18. Taip pat akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad netesybos (šiuo atveju pagal šalių sudarytą sutartį), išieškotos priverstinio vykdymo tvarka, gali būti mažinamos ne tik įrodžius jų neprotingą dydį, bet ir ieškinio senaties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendino pareikšdama šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kuriuo prašė pagal atsakovo reikalavimus priverstinai išieškomus delspinigius sumažinti taikant ieškinio senatį. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti atsakovui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimams dėl delspinigių pagal 2016 m. kovo 9 d. sudarytą sutartį.

20. Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad ne teismo tvarka priverstinai vykdomame išieškojime iš ieškovės reikalaujami delspinigiai yra apskaičiuoti už didesnį negu šešių mėnesių laikotarpį, taip pat kad yra praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovės prašymą sumažinti išieškomus delspinigius taikant ieškinio senatį tenkino.

23. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškinio senaties taikymo ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo teisėtumo, nagrinėjamu atveju pažymi, kad sprendžiant minėtus klausimus turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė), tiek kreditorius (nagrinėjamu atveju atsakovas): be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

24. Šiuo atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesilaikė principo užbaigti 2016 m. kovo 9 d. sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes ji minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, išieškojimas vykdytas priverstine tvarka. Tačiau atsakovo veiksmai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog jis siekė nedidinti skolininkės įsipareigojimų. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 9 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinimo terminas – 2016 m. rugsėjo 9 d., tačiau vykdomasis įrašas atsakovui buvo išduotas tik 2017 m. rugsėjo 22 d. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog į notarą nesikreipė atsižvelgdamas į ieškovės pažadus įvykdyti sutartį, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovo ilgai trukęs neveikimas negali būti pateisinamas ir laikytinas nesąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu.

25. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei įvertinus minėtas bylos aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog šiuo atveju netesybos negali būti mažinamos, kadangi jos jau yra sumokėtos.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminis šių normų (ne)taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

28. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad netesybos buvo išieškotos priverstine tvarka, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė netesybas sumokėjo gera valia, todėl šiuo atveju netaikytina CK 6.73 straipsnio 2 dalis.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neatsižvelgė, kad iš skolininkų priverstinai išieškota suma (913,91 Eur ir 4 301,23 Eur) nepadengia visos skolos (6 006,47 Eur). Aplinkybė, jog vykdymo procese išieškota suma, pasak apelianto, nepadengia viso įsiskolinimo, nepaneigia anksčiau minėtų išvadų, suteikiančių pagrindą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

30. Atsakydama į apelianto abejones, jog nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog tarp šalių nebuvo ginčo, kad skolininkai turtinę prievolę vykdė netinkamai, kolegija pažymi, jog šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga bei paties atsakovo veiksmai, t. y. dėl netinkamo skolininkų 2016 m. kovo 9 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

33. Apelianto skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusius su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo G. J. 518,00 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiRaimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas