Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-205-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-09
Bylos Nr.
II-205-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00019-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
D. P.
Advokatai
Redvita Mocevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-205-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00019-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. P., jo atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta 1 500 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 21 mėnesiui bei automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. 22.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai ši teisė asmeniui atimta, taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 promilių girtumas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 14 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (toliau – ir pareiškėjas) atstovė advokatė Redvita Mocevičienė (toliau – ir pareiškėjo atstovė) pateikė skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, panaikinti nutarimo dalį, kuria pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 575 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams, ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikui nei sankcijoje numatyta, ar skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalų sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjo padaryta veika yra kvalifikuota neteisingai ir jam paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes, yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu D. P. paaiškino, kad pažeidimo dieną automobilio nevairavo, o automobilį nuo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) vairavo jo draugas M. N.. Pareiškėjas tą vakarą savo namuose buvo išgėręs alkoholio. Kai automobilis jau buvo priparkuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, abu su draugu išlipo iš automobilio. Pastebėjęs, kad automobilyje paliko savo piniginę, pareiškėjas nieko nepagalvojęs įsėdo į vairuotojo sėdynę norėdamas pasiimti piniginę. Vairuoti automobilio jis neketino, bet, kadangi sėsdamas į automobilį pastebėjo, kad draugas pastatė automobilį neprivažiavęs šaligatvio borto apie 30 cm, jis su automobiliu pariedėjo, kad automobilis būtų tvarkingai priparkuotas iki šaligatvio borto. Tik pariedėjus automobiliu iki šaligatvio borto, prie automobilio galo privažiavo policijos pareigūnų ekipažas, iš kurio išlipęs policijos pareigūnas iš karto prisistatė prie automobilio vairuotojo sėdynės išlipančio pareiškėjo, liepė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir patikrino girtumą. Pareiškėjas pripažino, kad yra išgėręs, tačiau policijos pareigūnams bandė paaiškinti, kad jis automobilio nevairavo. Policijos pareigūnai nurodė, kad jie gavo pranešimą, kad gatve važiuoja automobilis, kurio savininkui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir dėl to policijos pareigūnai privažiavo patikrinti. Įvykio vietoje buvę pareigūnai pripažino, kad matė, jog ne jis vairavo automobilį iki stovėjimo aikštelės, tačiau, kadangi automobilis policijos pareigūnų akyse sujudėjo, buvo konstatuota, kad pareiškėjas pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes nuo prieš tai jam paskirtos nuobaudos nėra praėję vieneri metai, dėl ko pareiškėjui 2023 m. lapkričio 18 d. 22.58 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patraukiant jį atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Vėliau, tą patį vakarą, pareiškėjui 2023 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), patraukiant atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, o 2023 m. lapkričio 24 d. 12.10 val. dėl to paties įvykio buvo surašytas trečias administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjas nesuprato, jog daro kelių eismo taisyklių pažeidimą, priešingu atveju jis, būdamas išgėręs, nebūtų sėdęs į vairuotojo sėdynę pasiimti paliktos piniginės. Pareiškėjas puikiai suprato, kad yra išgėręs, nors visiškai nesijautė apsvaigęs, jo koordinacija nebuvo sutrikusi, kuo įsitikino policijos pareigūnai vertinant bendrą asmens būklę. Kai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jam buvo paaiškinta, kad būdamas išgėręs jis net negali užvesti automobilio variklio ir šildytis automobilyje sėdint vairuotojo sėdynėje, nes tai būtų prilyginta transporto priemonės vairavimui esant neblaiviam, pareiškėjas suprato savo elgesio pasekmes, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti. Tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neindividualizavo padaryto pažeidimo, neįvertino jo pavojingumo, pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir paskyrė aiškiai per griežtą, proporcingumo principo neatitinkančią nuobaudą.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, ir skirdamas galutinę nuobaudą, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas vertino, kad atsakomybė taikytina pagal abu administracinio nusižengimo straipsnius, tačiau šiuo atveju ANK 427 straipsnio 1 dalis apima ANK 424 straipsnio 4 dalį (nors šiuo atveju atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai ši teisė yra atimta numato ANK 424 straipsnio 6 dalis, o ne 4 dalis) ir papildomai šis straipsnis neturi būti inkriminuotas.

Kad traukiant atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį papildomai 424 straipsnis neturi būti inkriminuojamas akivaizdu iš pačios ANK 427 straipsnio 1 dalies dispozicijos, kur pakartotiniu transporto priemonių vairavimu, laikoma, kai tai daro neblaivūs asmenys, kuriems prieš tai paskirta administracinė nuobauda už ANK 420 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus jei nuo paskirtos nuobaudos nepraėjo vieneri metai. Už ANK 420 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus privaloma skirti teisės vairuoti teisės atėmimą nuo dviejų iki trijų ar nuo trejų iki penkerių metų, todėl sisteminė minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad asmuo, būdamas padaręs ANK 420 straipsnio 4 ar 5 dalyje numatytą pažeidimą, jei nuo jo padarymo nepraėjo vieneri metai, visais atvejais neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė asmeniui jau yra atimta.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu už jo padarytus administracinius pažeidimus paskirta 1 500 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 21 mėnesiui ir automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Minėtos nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Šiuo atveju, pareiškėjo veiksmai, atsisėdimas į vairuotojo sėdynę, kai automobilis jau buvo priparkuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, pariedėjimas su transporto priemone apie 30 cm iki šaligatvio bortelio krašto neturėtų būtų prilyginami, kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai dalyvaujama eisme, važiuojama keliais, kur juda kitos transporto priemonės ir dalyvauja kiti eismo dalyviai, kur gali būti sukeltas pavojus ar žala kitiems eismo dalyviams. Tokiems atvejams užkardyti įstatymų leidėjas nustatė itin griežtą administracinę atsakomybę ypač už pakartotinai daromus pažeidimus, tačiau pareiškėjo padaryta veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų būtinybė asmenį bausti tokia griežta sankcijoje numatyta bausme. Pareiškėjo nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, padarytas nusižengimas iš esmės buvo tik formalaus pobūdžio, reali grėsmė eismo saugumui nebuvo kilusi. Pastebėtina, kad už vairavimą esant neblaiviam, asmenys su vidutiniu ar sunkiu girtumo laipsniu, kai tokie vairuotojai jau visiškai nesiorientuoja aplinkoje ir tikrai kelia didžiulį pavojų aplinkiniams kelyje, gauna žymiai mažesnes bausmes, nei jam skundžiamu nutarimu paskirta, nors jų padaryti nusižengimai yra žymiai pavojingesni.

Svarbu įvertinti ir administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – kaltę. Pareiškėjo veiksmuose jokios tyčios daryti nusižengimą nebuvo. Pareiškėjas neturėjo jokių ketinimų vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus ir žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra atimta, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo padarytas formalus pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, ir nors pažeidimas atitiko ANK straipsnyje nurodytą pažeidimo dispoziciją, tačiau nebuvo toks pavojingas, kad neišvengiamai būtų būtina bausti asmenį tokia griežta ir neproporcinga bausme. Pareiškėjas, suprasdamas savo kaltę, neprašo visiškai netaikyti jam atsakomybės už jo padarytą pažeidimą, bet prašo paskirtą nuobaudą sušvelninti, taip išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir išgyvena, padarė išvadas dėl savo elgesio. Jis prisipažįsta suklydęs, neteisingai įvertindamas situaciją. Jei būtų supratęs, kad jo veiksmai yra neleistini ir gali kilti atsakomybė už juos, tai nebūtų taip pasielgęs. Savo veiksmus pareiškėjas vertina labai negatyviai, kilusios pasekmės jam yra skaudi pamoka ateičiai, o kartu ir didžiulė paskata deramai laikytis įstatymų ir kiekvieną kartą prieš imantis veiksmų, apgalvoti šių veiksmų galimas pasekmes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Priešingai, nei nurodoma nutarime už ankstesnį pareiškėjo padarytą administracinį pažeidimą, paskirta itin griežta sankcija jam buvo labai skaudi pamoka, jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir žalą, ir labai dėl pasekmių išgyveno. Pareiškėjas, paskyrus jam administracinę atsakomybę už 2023 m. rugsėjo mėn. padarytą pažeidimą, iš karto sumokėjo visą paskirtą 1 350 Eur baudą, paskirtos administracinės nuobaudos ir pritaikytų administracinio poveikio priemonių neginčijo, pilnai pripažino savo nusižengimą ir prisiėmė atsakomybę už savo elgesį. Po paskirtų sankcijų patyrė auklėjimo ir prevencinę priemonę – išklausė transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Paskirtos griežtos sankcijos jį ilgam atgrasė nuo naujų veikų darymo. Po gautos skaudžios pamokos, jis niekuomet nevairavo automobilio. Iš karto nusipirko nuolatinį autobuso bilietą ir naudojasi visuomeniniu transportu. Pareiškėjas netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteko galimybės toliau tęsti darbą, kuriam buvo būtinas vairuotojo pažymėjimas, nes prieš teisių atėmimą dirbo vairuotoju ir išvežiodavo maistą. Todėl darbo santykiai su juo dėl šios priežasties buvo nutraukti. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo. Suprato, kad negalėdamas vairuoti transporto priemonės jis turi itin ribotas galimybes įsidarbinti, o ir įsidarbinus ne visur yra tikimybė atvykti į darbą viešuoju transportu, kas skaudžiai paveikė jo ateities planus. Be to, visiškai nepagrįstai ir neteisingai skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, paskirtos piniginės baudos nesumokėtos, administracinės nuobaudos galioja. Iš pareiškėjo kartu su skundu pateikiamos informacijos apie jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus matyti, kad jis nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės, visos paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos, ir turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą – jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

Pareiškėjas yra atsakingas ir pareigingas, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Jis puikiai suprato alkoholio žalą, nes išklausė transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Jis padarė teigiamas išvadas iš savo netinkamo elgesio, suprato savo veiksmų pavojingumą ir yra tvirtai pasiryžęs būti drausmingu ir principingai laikytis įstatymų. Galima drąsiai teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo teismo sprendžiant dėl jo atsakomybės ir administracinio poveikio priemonių taikymo – tame tarpe ir transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgti į ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Be to, sankcijoje numatytas automobilio konfiskavimas kaip administracinio poveikio priemonė už nurodytomis aplinkybėmis padarytą administracinį nusižengimą būtų neadekvati, neproporcinga priemonė padarytam administraciniam pažeidimui. Dėl šios priežasties pareiškėjas taip pat prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

Nors transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip pareiškėjo nuosavybė, tačiau automobilis yra įsigytas už jo tėvų pinigines lėšas ir yra jo tėvų šeimos turtas. Vis tik, turto konfiskavimo institutas iš esmės yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Šiuo atveju automobilis yra patraukto administracinėn atsakomybėn D. P. šeimos turtas ir juo naudojasi jo tėtis, kuris šiuo metu nedirba, nes ieškosi darbo ir su šiuo automobiliu kiekvieną rytą iš (duomenys neskelbtini), iki automobilio priverstinio paėmimo važinėdavo į (duomenys neskelbtini), kad pasirūpintų savo anūku, kuris dažnai serga ir turi pasilikti namuose ar nuvežant anūką į ugdymo įstaigą. Neturėdamas transporto priemonės tėvas neturėtų galimybės pasirūpinti mažamečio anūko interesais. Taip pat tėvas turi pasirūpinti savo senyvo amžiaus mama, kurią reikia nuvežti į gydymo įstaigas ir pasirūpinti kitais jos poreikiais. Esant tokiai situacijai, automobilio konfiskacija būtų didžiulė finansinė bausmė pareiškėjo tėvams, kurie šiuo metu sunkiai verčiasi finansiškai, kadangi šeimoje yra tik vienas dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo, pareiškėjo mama. Šiuo atveju, taikant automobilio konfiskaciją, bus nubausti kiti asmenys. Be to, pareiškėjui šiuo metu esant atimtai teisei vairuoti ilgam laikui ir paskyrus administracinio poveikio priemonę už šį pažeidimą, galimybė daryti naujus pažeidimus jau yra apribota ir atimta ir netaikant priverstinės automobilio konfiskacijos.

Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes – pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, yra pagrindas konstatuoti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrus minimalią ar mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, skiriant minimalią ar mažesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir netaikant administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Šiuo atveju ir švelnesnės bausmės taikymas bus tinkamas siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (b. l. 3–10).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata tenkinant pareiškėjo prašymą sumažinant administracinių poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones terminą ir nekonfiskuojant transporto priemonės, negali būti taikyta, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Vertinant byloje esančius duomenis akivaizdu, jog administracinių nuobaudų skyrimo tikslai nepasiekiami, asmuo šiurkščiai bei sistemiškai daro nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, ypatingai svarbu asmeniui skiriant administracinio poveikio priemonę, transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją, objektyviai įvertinti šiuos duomenis, tikslu atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo bei jį paveikti, kad būtų laikomasi įstatymų ir nebūtų daromi nauji nusižengimai. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turėtų būti taikomi parenkant nustatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones, jų dydį ir rūšį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasirūpinti artimaisiais, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda su administracinėmis poveikio priemonėmis paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. pakartotinį vairavimą tiek esant neblaiviam tiek neturit teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši atimta. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinio transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių, asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, transporto priemonės konfiskavimą (ar transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimą) nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas transporto priemonę neblaivus vairavo pakartotinai, kas suponuoja, kad asmuo nedaro išvadų, savo interesus iškelia aukščiau visuomeninių ar jo šeimos narių. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pareiškėjo prašymas skirti švelnesnes administracinio poveikio priemones ir nekonfiskuoti transporto priemonės vertintinas labai kritiškai bei atmestinas. D. P. per penkerių metų laikotarpį 4 kartus baustas administracine tvarka, už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienas iš jų yra už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, padarytas neblaivaus (nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojo (ANK 420 straipsnio 5 dalis), taip pat už transporto priemonės vairavimą, žymiai viršijant nustatytą greitį (ANK 416 straipsnio 6 dalis), už kurį buvo taip pat atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, nors paskirtos piniginės baudos sumokėtos, viena iš jų galioja. Toks nusižengimų pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą pareiškėjo požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Padaryto nusižengimo pavojingumą šiuo atveju didina ir ta aplinkybė, jog pažeidėjas transporto priemonę vairavo ne tik, kad neblaivus, bet ir tuo metu, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta iki 2027 m. rugsėjo 8 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra kažkuo išskirtinės, nes kiekvienas įstatymus, moralės normas ir visuotinai priimtas elgesio taisykles gerbiantis žmogus nesėda prie vairo būdamas neblaivus, o tuo labiau pakartotinai ir suvokia, kad nedaryti administracinių nusižengimų yra įprastas, natūralus dalykas. Pareiškėjas nurodo, kad automobilis reikalingas ir juo naudojasi jo tėtis J. P., tačiau patikrinus policijos duomenų registrus, juose matyti, kad J. P. turi jam priklausanti automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo vardu, turi galiojantį draudimą ir techninę apžiūrą, todėl šis teiginys yra asmens gynybinė versija ir siekis išvengti atsakomybės. Remiantis teismų praktika turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas nutartyje baudžiamojoje 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. P. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tad nusižengimo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai (b. l. 34–39).

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. teismo posėdžiu metu skundą palaikė ir paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 18 d. buvo namuose ir su tėčiu išgėrė alaus. Po kiek laiko sužinojo, kad draugas grįžo į Lietuvą ir būtent tą dieną buvo draugo gimtadienis, todėl norėjo susitikti. Kadangi jis (D. P.) neturi teisės vairuoti, o draugo automobilis buvo autoservise, draugas (M. N.) atvažiavo iki jo namų. Kadangi jis neturi teisės vairuoti ir buvo išgėręs alaus, tėtis leido automobilį vairuoti jo draugui (M. N.). Kai atvažiavo draugas, kartu įsėdo į automobilį „BMW“ ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą M. N. priparkavo automobilį, išlipo ir norėjo eiti į kavinę. Jis (D. P.) pajuto, kad kišenėje neturi piniginės, todėl iš įpročio įsėdo į automobilio vairuotojo vietą tam, kad pasiimtų piniginę. Kadangi automobilis pakankamai ilgas, o draugas automobilį pastatė toliau nuo kelkraščio bortelio, nenorėdamas, jog automobilis trukdytų kitiems eismo dalyviams, automobilį šiek tiek pastūmė. Norėdamas tinkamai priparkuoti automobilį, užkūrė variklį. Kadangi automobilyje yra automatinė pavarų dėžė, kitaip automobilis nebūtų pariedėjęs. Iš karto po to prie jo priėjo policijos pareigūnai. Nežinojo, kad tokiais veiksmais daro nusižengimą ir jeigu būtų žinojęs, nebūtų sėdęs į vairuotojo vietą ir dėl viso to gailisi. Nors tėtis turi savo vardu registruotą kitą automobilį, tačiau tas automobilis yra nepraktiškas važinėjimui mieste, todėl tėtis naudojosi jam (D. P.) priklausantį automobilį. Pagal skelbimų kainas, jo (D. P.) automobilis yra vertas apie 18 000 Eur.

Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis buvo susitaręs susitikti su D. P.. Atvažiavo viešuoju transportu iki D. P. namų. D. P. tėvas davė savo automobilį ir, kadangi D. P. buvo išgėręs, automobilį vairavo jis (M. N.). Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio, tačiau D. P. automobilyje pamiršo daiktus, todėl vėl įsėdo į automobilį. Jis (M. N.) tuo metu stovėjo prie šaligatvio ir nematė ar automobilis pariedėjo. Kiek žino, D. P. sėdėjo vairuotojo pusėje ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė D. P. pasitikrinti blaivumą. Patikrino jų abiejų asmens dokumentus ir pasakė, jog matė, kad automobilį vairavo jis (M. N.).

Atsiliepimas

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepime į skundą Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. P. skundžiamu nutarimu už nusižengimų, numatytų ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 500 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 21 mėnesiui bei automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. 22.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai ši teisė asmeniui atimta, taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 promilių girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu visų pirma prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria D. P. už ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 575 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. P. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį. ANK 424 straipsnis iš esmės numato administracinę atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturėdami tokios teisės. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę atsakomybę asmeniui ne tik turinčiam teisę vairuoti, bet ir tokios teisės neturinčiam asmeniui. Sistemiškai analizuojant ANK nuostatas, konstatuotina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis yra speciali norma, kuri taikoma nustačius pakartotinį pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kuri apima ANK 424 straipsnio 4 dalį. Esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji išsamiausiai apibūdina veikos turinį, apima visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos požymius (žr., pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-610-966/2021, Nr. AN2-304-993/2023.

Šiuo atveju neabejotina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis apima visas D. P. padarytas ANK uždraustas pavojingas veikas, t. y. tiek transporto priemonės pakartotinį vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir neturint tokios teisės, kai tokia teisė atimta, dėl ko, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti tik pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, parenkant jam griežtesnę administracinę nuobaudą, skiriamą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, o papildomas D. P. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį yra perteklinis, nesudarantis savarankiško nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpesniam laikui nei sankcijoje numatyta, arba skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalų sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pareiškėjas savo prašymą grindžia tuo, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, automobilį vairavo itin nedidelį atstumą, pavažiavo tik keliasdešimt centimetrų automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl tokie jo veiksmai negali būti prilyginami kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam dalyvaujant eisme, važiuojant keliais, kur juda kitos transporto priemonės, padaryta veika nėra tokio pavojingumo, dėl kurio kiltų būtinybė bausti jį tokia griežta nuobauda. Nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, reali grėsmė eismo saugumui nebuvo kilusi. Be to, D. P. veiksmuose nėra tyčios. Jis išklausė transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, ankstesnio nutarimo, kuriuo jam paskirta 1 350 Eur bauda neginčijo, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu nedirba. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones turi ribotas galimybes įsidarbinti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda ar poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas penkerių metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracine tvarka. 2023 m. spalio 11 d. nutarimu D. P. baustas pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, paskirtą baudą sumokėjo, nuobauda galioja, o kaip matyti iš bylos medžiagos, šį nusižengimą D. P. padarė praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai jam buvo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Be to, D. P. 2022 m. birželio 18 d. baustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui, taip pat baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nuobaudos negalioja. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, pareiškėjo elgesys kelyje rodo, kad įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė.

Byloje nustatyta, kad pareigūnams patikrinus D. P. alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 1,00 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,92 promilės neblaivumas. Nors pareiškėjas teigė, kad jis nesijautė apsvaigęs, tačiau iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 0,92 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui ir eismo saugumui. D. P. automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta, kas visgi rodo, kad vos prieš mėnesį paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo priešingo teisei elgesio.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o daugiau dėl nežinojimo, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas priskiriamas prie nusižengimų, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Teismo nuomone, pareiškėjas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimus padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta, vairavo automobilį praėjus vos valandai po alkoholio vartojimo. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklės, o taip pat ir draudimas vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta ir esant neblaiviam, galioja ir automobilių stovėjimui skirtose vietose. Pareiškėjas, žinodamas, kad yra neblaivus ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, turėjo objektyvią galimybę paprašyti savo draugo tinkamai pastatyti automobilį, tačiau sąmoningai pasirinko vairuoti automobilį, nors ir nedidelį atstumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kas laikytina vairavimu, teismų praktikoje jau ne kartą aptarta ir pažymėta, jog vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens; būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nustatytos – pareiškėjas užkūrė automobilį ir juo važiavo norėdamas, jo nuomone, tinkamai pastatyti automobilį stovėjimo vietoje.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytinas esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo D. P. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, o į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsižvelgta individualizuojant nuobaudą.

Išskirtine nelaikytina ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių, jis vairavo itin nedidelį atstumą, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ankstesniu – 2023 m. spalio 11 d. nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, nutarimo neginčijo, išklausė transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ankstesniu nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas, taip pat atitinkamų kursų išklausymas, negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.

Pareiškėjas teigė, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteko darbo, kadangi dirbo vairuotoju ir išvežiodavo maistą, o neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones apriboja galimybę įsidarbinti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui ir kasdieniame gyvenime, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Tai, kad D. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Šiuo atveju, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nedirba, nesudaro pagrindo skirti jam žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Pareiškėjas įgijęs išsilavinimą, yra sveikas, darbingas, taigi nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudytų jam susirasti darbą nesusijusį su transporto priemonių vairavimu ir gauti pajamų.

Teismas vertina, kad skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui D. P., taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta baudą ir trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Vis tik šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti minimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija, skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę (specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą) D. P. nenurodė konkrečių motyvų, kuriais remiantis pareiškėjui buvo paskirta artima vidurkiui (1 500 Eur) bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 21 mėnesiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. penkerių metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienas iš jų yra už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir iš chuliganiškų paskatų (ANK 420 straipsnio 5 dalis), paskirta nuobauda galioja. Taip pat baustas už leistino greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis, 6 dalis), ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau paskirtos nuobaudos įvykdytos ir negalioja. Įvertinus tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, automobilį vairavo ne itin didelį atstumą, straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, įvertinus nusižengimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra atitinkamai griežtesnė, teismo nuomone, pareiškėjui D. P. skundžiamu nutarimu paskirta artima vidurkiui bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežta, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas ir D. P. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio (1 200 Eur) bauda ir administracinio poveikio – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo atveju teismas vertina, kad straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė bus adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos pareiškėjo teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Pareiškėjas prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, netaikyti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą, numatytą 1 dalyje, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas vairuojant automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. P. ir registruotas jo vardu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad automobilį jam padovanojo tėvai studijų baigimo proga. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, automobilis nėra paslėptas, suvartotas, nepriklauso tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta kitų priežasčių, dėl kurių jo nebūtų galima paimti. Taigi būtina įvertinti ar yra tikslinga šį turtą konfiskuoti ir ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuoti paminėto automobilio.

Bylos nagrinėjimo metu gautas J. P. ir I. P. rašytinis paaiškinimas, jog minėta transporto priemonė, nors ir registruota D. P. vardu, tačiau įgyta už jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas. Kaip jau minėta, D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilį jam padovanojo tėvai. Šis automobilis buvo tiek jo, tiek tėvo itin norimas, o kai jis neteko teisės vairuoti transporto priemones, automobiliu naudojosi tėvas. Pareiškėjas D. P. skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobiliu naudojosi jo tėvas J. P., kuris iš savo namų kasdien važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasirūpinti mažamečiu anūku. Taip pat rūpinasi senyvo amžiaus motina, kurią reikia nuvežti į gydymo įstaigas. Sutiktina, kad transporto priemonės konfiskavimas gali apsunkinti J. P. artimųjų (anūko ir motinos) priežiūrą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančioms pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. Sutiktina, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Transporto priemonės turėjimas ir jos panaudojimas yra tik viena iš priemonių pasiekti kelionės tikslą, tačiau ne vienintelė. Esant poreikiui nuvykti aplankyti ar pasirūpinti asmeniu, kuriam reikalinga pagalba, ar nuvykti į būtinųjų paslaugų suteikimo vietas, darbą pareiškėjo tėvas gali sėkmingai suplanuoti kelionę, t. y. vykti viešuoju transportu, paprašyti pagalbos artimųjų giminaičių ar pažįstamų, pasinaudoti taksi ir pavežėjų paslaugomis ir pan. Be to, pažymėtina, jog J. P. vardu yra registruota kita transporto priemonė, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo artimųjų sveikata.

Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą panaudoti šį turtą neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Aplinkybė, jog D. P. administracinį nusižengimą padarė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, rodo, jog ankstesnės poveikio priemonės neužtikrino prevencinių administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, nepaveikė pareiškėjo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų administracinių nusižengimų. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog D. P. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė, ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nenustatyta, todėl skundžiamas nutarimas, dalyje dėl automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, paliekamas nepakeistas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam ir neturint tokios teisės, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta, tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir transporto priemonės konfiskavimas pareiškėjui ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo D. P. netaikyti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, taip pat paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą trumpesniam nei straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. P. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeisti: D. P. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trejiems) metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; panaikinti nutarimo dalį, kuria D. P. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 575 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

D. P. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)):

D. P. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trejiems) metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

panaikinti nutarimo dalį, kuria D. P. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 575 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė