Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-304-993/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-04
Bylos Nr.: AN2-304-993/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00571-2023-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Indrė Averkienė
Pažeidėjas: M. R., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-304-993/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00571-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.8; 1.5.1; (S) 1.5.3; 16.9.8.2; 16.9.11; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. (toliau – ir apeliantas) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. birželio 8 d. nutarimu M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesiams ir automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį – 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už minėtus pažeidimus M. R. paskirta subendrinta 1 200 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams ir automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. M. R. nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 12 d., 20.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,65 promilės (po paklaidos 0,63 promilės) neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta. Pažeidimas, vairuojant neblaiviam, padarytas pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. ir jo atstovo advokato D. Ž. skundas buvo patenkintas iš dalies, Institucijos vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė pakeista ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, M. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – dalies automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės naudai išieškant šio automobilio rinkos vertės dalį – 6 000 Eur.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą pakeisti – už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti dvi administracinio poveikio priemones, tačiau taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skirti 2 metams ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, maksimaliam 2 metų laikotarpiui bei sumažinti valstybės naudai išieškomą automobilio rinkos vertės dalį iki 3 000 Eur. Netenkinus pirmojo prašymo, apeliantas prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą pakeisti – už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti imperatyviai numatyto minimalaus termino dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir sumažinti valstybės naudai išieškomą automobilio rinkos vertės dalį iki 3 000 Eur. Savo skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

3.1. Apelianto teigimu, Kauno apylinkės teismas klaidingai manė, kad Institucija jam jau yra paskyrusi dvi alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, nes skundžiamame nutarime nurodė „skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtas poveikio priemones sušvelninti, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir (arba) trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą <...>“. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismas visiškai nesvarstė dėl minėtų dviejų administracinio poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu, kas ir sąlygojo, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai.

3.2. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jau skundo teikimo metu jis buvo susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jo automobilyje įmontuos antialkoholinį variklio užraktą ir kad M. R. darbdavys yra numatęs ieškoti galimybių ir prevenciniais tikslais antialkoholinio variklio užraktus įdiegti visuose įmonės eksploatuojamuose automobiliuose. Apelianto nuomone, patenkinus jo prašymą taikyti dvi administracinio poveikio priemones (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), pilnai bus pasiektas tikslas, kurių buvo siekiama naujomis ANK pataisomis bei nubaudimo ir prevenciniai tikslai. Be to, apeliantas galės dirbti ir uždirbti gyvenimui. Apeliantas pažymi, kad daugiau toks poelgis nebepasikartos, nes suprato, kad sulauks tokių pačių ar net sunkesnių pasekmių.

3.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas bendras šeimos mėnesines pajamas, kas sąlygojo ir klaidingą vienam šeimos nariui tenkančių mėnesinių pajamų paskaičiavimą, o tai galiausiai atsiliepė ir konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios sumos dalies nustatymo dydžiui. Apelianto teigimu, bendros jo šeimos pajamos sudaro apie 1 700 Eur, už aptariamą automobilį mokamos 217 Eur įmokos iki 2030 m. gegužės 19 d. Taip pat šeima yra paėmusi 38 000 Eur kreditą būstui ir jo statybos darbų užbaigimui bei žemės sklypo daliai įsigyti, mėnesinės įmokos sudaro 118 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2045 m. balandžio 15 d. Be minėtų išlaidų bankui, vieno šeimos nario mėnesinės pajamos yra 455 Eur, kai tuo tarpu absoliutaus skurdo riba 2023 m. yra 354 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 Eur šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų, o skurdo rizikos riba 2023 m. yra 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 188 Eur šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Be to, apelianto teigimu, buvo neįvertinta ir ta aplinkybė, kad dėl netektos teisės vairuoti transporto priemones ilgam laikui, jam gresia darbo praradimas, o kitą darbą būtų sunku susirasti, neturint teisės vairuoti ir gyvenant kaimiškoje vietovėje.

3.4. Apeliantas sutinka, kad yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jais nesididžiuoja, vertina kritiškai, tačiau jo nuomone, neteisinga, kad teismas vertino tik 5 metus, nors jo vairavimo patirtis yra 11 metų. Jis neturi galimybių pateikti išrašo apie visus per 11 vairavimo metų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet teismas turėjo galimybę tokius duomenis patikrinti ir būtų pastebėjęs, kad apeliantas negali būti vertinamas kaip piktybiškas ir itin nedrausmingas vairuotojas. Apeliantas pažymi, kad tai yra vieninteliai, neigiamai jo asmenybę charakterizuojantys, duomenys.

3.5. Apelianto teigimu, jis iki nusižengimo padarymo dirbo ir, nepaisant didelių nesklandumų, kylančių dėl teisės vairuoti neturėjimo, jo didelių pastangų dėka pavyksta išlaikyti darbo vietą. Darbovietėje charakterizuojamas kaip turintis nepriekaištingą autoritetą, darbus atliekantis puikiai, darbštus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nurodo, kad apeliantas laikosi susitarimų, yra iniciatyvus, kompromisiškas, darbštus, patikimas, nematė jo konfliktinėje situacijoje, yra socialiai jautrus. Apeliantas yra sudaręs santuoką, turi vaiką, įsigijo būstą, yra pagrindinis trijų asmenų šeimos išlaikytojas, visapusiškai rūpinosi seneliais, kurie savo raštu patvirtino, kad apeliantas jiems teikė pagalbą ir prašė teismo palikti jų priežiūrai ir laiduoja už apelianto elgesį. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis, psichiką veikiančiomis, medžiagomis byloje nėra, po įvykio visiškai atsisakė alkoholio, priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Praeityje nebuvo teistas ir jokių ikiteisminių įvykių jo atžvilgiu nėra pradėta. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š. charakteristikoje patvirtino, kad kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo savanorišku darbu apeliantas prisidėjo pagrindinės (duomenys neskelbtini) puošybai reikiamų daiktų supirkimu, prie pačios (duomenys neskelbtini) puošybos ir papuoštos (duomenys neskelbtini) saugojimo.

3.6. Apeliantas nurodo, kad iš karto sumokėjo visą paskirtą 1 200 Eur baudą, taip norėjo parodyti, kad pilnai pripažįsta savo nusižengimą ir nevengia atsakomybės. Taip pat pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, per kurią kartu su psichologu individualiai 45 minutes buvo analizuojamas padarytas nusižengimas, su mokymo įstaigos vairuotojų mokytoju klausėsi 45 minutes trunkantį teorijos kursą, kurio tikslas yra suteikti papildomų teorinių žinių apie Kelių eismo taisyklių naujoves, klausiau 90 minučių trukmės psichologo vedamą psichologijos kursą, kurio tikslas – suteikti žinių alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, taip pat streso, miego trūkumo, nuovargio, ligos įtaka vairuotojo dėmesingumui, situacijos vertinimui, sprendimų priėmimui ir pan. temomis, 45 minutes kartu su instruktoriumi mokėsi saugaus ir ekologiško praktinio vairavimo. Apelianto nuomone, baigęs papildomus vairuotojų mokymus nustatyta tvarka, patyrė auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų, bei išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taip pat byloje pateikė sveikatos pažymą, kurioje įrašyta, kad gali vairuoti be apribojimų.

3.7. Apelianto teigimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali atlikti jo pareigoms keliamų reikalavimų. Darbas jam labai patinka, geros karjeros galimybės, todėl labai bijo, dėl ilgam laikui netektos teisės vairuoti, prarasti darbą, tad trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas leis išlaikyti darbo vietą. Taip pat pakankamos ir pastovios pajamos būtinos, norint laiku vykdyti ir skolinius įsipareigojimus. Dėl atimtos teisės vairuoti taip pat kyla šeimyninių problemų, kurios, jeigu tęsis 4 metus, gali sąlygoti ir santuokos iširimą, nes visų šeimyninių rūpesčių sprendimas tenka vien sutuoktinei, dėl ko ji pervargusi ir irzli, taip pat augina sūnų, kuris lanko darželį ir vienas savarankiškai niekur negali nuvykti, be to, reikia pasirūpinti ir seneliu dėl jo sveikatos problemų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš dalies jo močiutė mirė dėl to, kad kas dieną jos nebelankė, nes nematė jos pablogėjusios būklės ir negalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kas yra labai siaubingas paskirtos administracinio poveikio priemonės baudžiamasis poveikis.

3.8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išanalizavo administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes. M. R., sužinojęs iš autoserviso, kad įsigytas automobilis turi defektų, kurių remontas brangiai kainuoja, susinervino, pasiėmė automobilio raktelius, nuėjo į šalia serviso esančią kavinę ir ten išgėrė taurę vyno. Tuo metu paskambino močiutė, kad pagriuvo senelis ir nebegali atsikelti, galimai kažką susilaužė kažką ir prašė skubiai atvažiuoti, nes greitoji dėl tokių dalykų nevažiuoja. Apeliantas, išsigandęs dėl senelio būklės, nubėgo iki serviso, sėdo į automobilį, važiavo pas senelius ir važiuojant jį sustabdė pareigūnai. Apeliantas nurodo, kad objektyviai nieko, kas leistų įtarti, kad yra neblaivus, nejautė, nei vairuoti neblaiviam, nei vairuoti neturint teisės tyčios nebuvo, tiesiog artimojo bėda neleido visko racionaliai apmąstyti, todėl pasielgė impulsyviai.

3.9. Apeliantas taip pat nurodo, kad pateikė baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų teismų praktikos pavyzdžių, tačiau pirmosios instancijos teismas jas ignoravo. Nors nurodomose bylose, kaip teigia apeliantas, situacijos nėra identiškos, tačiau taip ir negali būti, nes kiekvienoje byloje skiriasi aplinkybių konkretus turinys, jų kiekybinis ir kokybinis pobūdis, teisiškai reikšmingos aplinkybės, tačiau faktinės bylos aplinkybės iš esmės panašios, kita vertus, vien dėl to, kad nėra identiškos bylos nagrinėjamai bylai, nereiškia, kad aplinkybės, dėl kurių apeliantas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, negali būti pakankamos taikyti minėtą teisės normą, be to ir patys teismai, priimdami sprendimus, vadovaujasi ne precedentais.

3.10. Apeliantas, suprasdamas savo kaltę, neprašo visiškai panaikinti administracinio poveikio priemonės, bet tikisi, kad ji galėtų būti sušvelninta, taip išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Apeliantas visiškai neginčija fakto, kad suklydo, vertindamas savo būseną po išgertos vyno taurės, o tai, kad vairavo kai teisė vairuoti atimta sąlygojo nerimas dėl močiutės sveikatos.

4. Institucija apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir Institucijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Savo skundą Institucija grindžia šiais argumentais:

4.1. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Sprendžiant klausimą dėl ANK 29 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, reikia išsiaiškinti, kam tuo metu ji priklausė. Šiuo atveju Institucija nustatė, kad transporto priemonė yra nuosavybės teise registruota M. R. vardu. Institucija, taikydama privalomą turto konfiskavimą, įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai, todėl ši nutarimo dalis pirmosios instancijos teismo motyvais negalėjo būti keistina.

4.2. Skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai.

4.3. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino imperatyvių sąlygų dėl turto konfiskavimo. Byloje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo priemonė – transporto priemonė „AUDI A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R. ir nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas imperatyvus reguliavimas ir transporto priemonė turi būti konfiskuotina, ką šiuo atveju ir buvo padariusi Institucija.

4.4. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalies teisės normą galimybė konfiskuoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą atsiranda tik tada, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę sietina tik su nurodytų sąlygų (sąlygos) buvimu. Tokių sąlygų šioje byloje nėra. M. R. nurodytos aplinkybės yra kasdieninės ir susijusios su atsiradusiais tam tikrais nepatogumais, nes tai, kad automobilis yra reikalingas šeimos poreikiams patenkinti, nesudaro sąlygų neskirti įstatymu numatytos privalomos poveikio priemonės, ją pakeičiant konfiskuotino turto dalinės vertės išieškojimu.

4.5. Skunde pažymima, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

4.6. Taip pat pažymima, kad M. R. jau nebe pirmą kartą padaro analogišką administracinį nusižengimą, vairuodamas automobilį. M. R. per penkerių metų laikotarpį yra penkis kartus baustas administracine tvarka, už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienas iš jų yra už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taip pat už transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė atimta, nors paskirtos piniginės baudos sumokėtos, abi administracinės nuobaudos galioja. Toks nusižengimų pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, akivaizdu, kad anksčiau M. R. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

4.7. Institucijos nuomone, kad Kauno apylinkės teismas, individualizuodamas poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą M. R., pakeičiant Institucijos nutarimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą, kas įtakojo neteisėtos nutarties priėmimą.

Atsiliepimas

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. pateikė Kauno apygardos teismui atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Institucijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimo atmesti kaip nepagrįstą. Minėtas M. R. prašymas grindžiamas šiais motyvais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime aptarė klausimą, kodėl transporto priemonės buvimas bendrąja jungtine nuosavybe savaime nesudaro pagrindo netaikyti konfiskavimo natūra, todėl nesutiktina su Institucijos teiginiais, kad pirmos instancijos teismas nevertino imperatyvių sąlygų dėl turto konfiskavimo natūra.

5.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino visas Institucijos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs tiek į nusižengimo aplinkybes, M. R. elgesį nusižengimo padarymo metu ir po jo, tiek į M. R. apibūdinančius duomenis, gyvenimo situaciją, kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes ir įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pagrįstai sprendė, nagrinėjamoje byloje vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kuri numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga t. y. neteisinga.

5.3. Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, konfiskavus automobilį, ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems šeimos nariams būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais. Pirmos instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadą, kodėl transporto priemonės (automobilio) vertės (jos dalies), o ne paties automobilio konfiskavimas yra tikslingesnis.

5.4. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai ne tik kad neturi precedentinės galios, tačiau paneigia Institucijos argumentus dėl netinkamai pritaikytų ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatų. Akivaizdu, kad Institucijos nurodytos praktikos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės kardinaliai skiriasi, todėl Institucija ja remiasi nepagrįstai.

5.5. M. R. pažymi, kad Institucija, pradžioje teigdama, kad tik nesant imperatyvų, nurodytų ANK 29 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, galima taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau vėliau sutinka su tuo, kad net ir nustačius sąlygas, leidžiančias konfiskuoti ne pažeidėjui (nusikaltimą padariusiam asmeniui) (ne) priklausančią transporto priemonę, galima jos nekonfiskuoti natūra, jeigu nustatoma, kad konfiskuoti natūra būtų netikslinga.

5.6. Nei transporto priemonės konfiskavimas, nei transporto vertę atitinkančios visos ar dalinis sumos konfiskavimas neeliminuoja galimybės vairuoti kitas, kitiems asmenimis priklausančias, transporto priemones. Šia poveikio priemone nėra užkertamas kelias naujų pažeidimų darymui, tačiau užkertama galimybė daryti naujus pažeidimus, paskyrus kitą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 48 mėnesiams. Institucija pernelyg suabsoliutina atgrasymo tikslą, siejamą su turto vertės konfiskavimu.

5.7. ANK 427 straipsnio 1 dalis apima administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ANK uždraustas pavojingas veikas, t. y. tiek transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir neturint tokios teisės, dėl ko M. R. veiksmus šioje byloje kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Institucija turėjo kvalifikuoti tik pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Institucija pažymėdama, kad M. R. padarė du nusižengimus, siekia hiperbolizuoti jo asmenybės pavojingumą.

5.8. M. R. pažymi, kad nors už nagrinėjamo nusižengimo padarymą privaloma konfiskuoti transporto priemonę, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo sprendimas dėl ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatos pritaikymo aiškiai motyvuotas, išvados pagrįstos ištirtais bylos duomenimis ir aplinkybėmis, rodančiomis, kad konfiskuojant automobilį valstybės reakcija į apviltą teisinį lūkestį nebūtų racionali ir teisinga.

6. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Šiuos prašymus Institucija grindžia sekančiais motyvais:

6.1. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata tenkinant M. R. prašymą bei sumažinant administracinių poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones terminą ir nekonfiskuojant transporto priemonės, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį, privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus.

6.2. Atkreipiamas dėmesys, kad pakartotinio transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių, asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą.

6.3. M. R., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, transporto priemonės konfiskavimą (ar transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimą), nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo transporto priemonę neblaivus vairavo pakartotinai, kas suponuoja, kad asmuo nedaro išvadų, savo interesus iškelia aukščiau visuomeninių ar jo šeimos narių. Vairavimas transporto priemonę neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

6.4. M. R. per penkerių metų laikotarpį penkis kartus baustas administracine tvarka, už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė atimta), administracinės nuobaudos galioja. Toks nusižengimų pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, be to akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Padaryto nusižengimo pavojingumą šiuo atveju didina ir ta aplinkybė, jog M. R. transporto priemonę vairavo ne tik kad neblaivus, bet ir tuo metu, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, todėl administracinio poveikio priemonė – transporto priemonių vairavimas, įsirengus antialkoholinį variklio užraktą, yra neskirtina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinis skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkinami iš dalies.

7. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą turinio matyti, kad jis neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio, apeliantas nesutinka su jam paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis, prašo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą sumažinti paskirtą konfiskuotiną automobilio vertės dalį iki 3 000 Eur bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 metų ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 2 metų laikotarpiui arba skirti minimalaus numatyto termino dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat apeliantas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, jo nuomone, ANK 427 straipsnio 1 dalis apima ANK 424 straipsnio 5 dalį ir papildomai šis straipsnis neturi būti inkriminuotas. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą, t. y. palikti Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

8. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šių administracinių nuobaudų paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnis).

9. Esminės administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. Iš Institucijos nutarimo (pažeidimo esmės) matyti, kad M. R. nubaustas 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir automobilio konfiskavimu už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, be ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kai prieš tai jam buvo atimta teisė vairuoti. Tokio administracinio nusižengimo padarymas asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo 1 200 Eur iki 2 000 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 4 iki 7 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 427 straipsnio 2 dalis), taip pat privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Minėtu Institucijos nutarimu M. R. taip pat nubaustas ir pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, t. y. už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta. Už tokį administracinį nusižengimą jam paskirta nuo 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių.

11. Iš nutarime nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog papildomas M. R. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nagrinėjamu atveju, yra perteklinis, ką visiškai pagrįstai nurodė ir pats apeliantas. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad ANK 424 straipsnis iš esmės numato administracinę atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturėdami tokios teisės. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudą ne tik asmeniui, turinčiam teisę vairuoti, bet ir tokios teisės neturintiems asmenims. Esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji išsamiausiai apibūdina veikos turinį, apima visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos požymius. Šiuo atveju neabejotina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis apima visas M. R. padarytas ANK uždraustas pavojingas veikas t. y. tiek transporto priemonės pakartotinį vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir neturint tokios teisės, dėl ko, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti tik pagal vieną ANK 427 straipsnio 1 dalį, parenkant jam griežtesnę administracinę nuobaudą, skiriamą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones.

12. Apeliantas be kita ko apygardos teismo prašo skirti jam dvi administracinio poveikio priemones: teisės vairuoti atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą – 2 metus arba taikyti imperatyviais ANK 427 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai termino.

13. ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

14. ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda ar poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

16. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutarimą, Institucijos nutarimą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti M. R. atžvilgiu ANK 31¹ straipsnio nuostatų ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, aukštesniojo teismo vertinimu, neįrodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima šioje dalyje priimti kitokį sprendimą.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismo sprendimą lėmė išskirtinių aplinkybių nenustatymas bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai. Teismas skundžiamame nutarime įvertino M. R. nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga pasirūpinti šeimos nariais ir artimaisiais bei tiesioginiame darbe, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo M. R. prisipažino ir gailėjosi, taip pat į pateiktas teigiamas jo asmens charakteristikas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti minimalų straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo taikyti ANK 31¹ straipsnio ir juo labiau ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. Pažymėtina, kad M. R. teisę vairuoti transporto priemones prarado dar 2022 m. lapkričio 5 d. už vairavimą būnant neblaiviam ir šios teisės atėmimo terminas buvo paskirtas nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. Taigi, akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neįtakojo apelianto galimybių pasirūpinti seneliais ar mažamečiu vaiku bei dirbti, kadangi jis AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2021 metų. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad už 2022 m. lapkričio 5 d. padarytą administracinį pažeidimą netekęs teisės vairuoti transporto priemones, M. R. 2023 m. vasario 23 d. buvo baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Todėl sutiktina su Institucijos atsiliepimo teiginiu, kad vien pastarosios aplinkybės nesudaro pagrindo M. R. skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonių vairavimą, įsirengus antialkoholinį variklio užraktą. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Institucija, skirdama M. R. minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgė į ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šias aplinkybes nagrinėdamas skundą įvertino ir apylinkės teismas. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės, kurias akcentuoja M. R. apeliaciniame skunde (nerimas dėl brangaus automobilio remonto, galimai senelio nelaimingas įvykis, dėl kurio galėjo patirti lūžį) jokiu būdu nepateisina apelianto padarytų pažeidimų, t. y. transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam bei neturint tam teisės. Pažymėtina, kad už analogiškus pažeidimus M. R. jau buvo baustas, todėl tai tik įrodo, kad taikytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jam neturėjo jokios teigiamos įtakos daugiau nenusižengti administracinei tvarkai. Be to, skunde nurodoma, jog apylinkės teismas ignoravo apelianto nurodytą teismų praktiką, kuomet buvo taikomos švelnesnės administracinio poveikio priemonės, tačiau pažymėtina, kad tai neįpareigoja teismo priimti pažeidėjui palankų sprendimą, kadangi kiekvienu atveju, paskiriant administracinę nuobaudą, ji yra individualizuojama, atsižvelgiant tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek į nusižengimo padarymo aplinkybes bei kitus byloje surinktus duomenis.

19. Visumos šių duomenų pagrindu, apygardos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti M. R. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 metų ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 2 metų laikotarpiui. M. R. nurodomos aplinkybės dėl baudos sumokėjimo ir atitinkamų vairuotojų mokymų baigimo taip pat negali būti pagrindu taikyti ANK 31¹ straipsnio ar 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pripažinus asmenį kaltu, padarius jam nustatytus administracinius pažeidimus, paskirtos baudos sumokėjimas ir papildomų mokymų baigimas pažeidėjui yra privalomi, ką jis bet kuriuo atveju turi įvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (teisė vairuoti reikalinga darbe, jos neturėjimas apsunkina galimybę pasirūpinti artimaisiais, nuvežti / parvežti vaiką į / iš darželio, ir kt.) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

20. M. R. be kita ko prašo dar labiau sumažinti priteistą pinigų sumą, kaip dalį konfiskuotino turto vertės, o Institucija apeliaciniu skundu prašo konfiskuoti ne transporto priemonės vertę, o pačią M. R. vairuotą transporto priemonę. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto 1 dalyje, padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

21. Institucijos nutarimu nuspręsta konfiskuoti M. R. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija, priimdama nutarimą, nustatė, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, M. R. padarė naudodamasis automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys patvirtina, kad šio automobilio savininkas yra M. R., ji registruota jo vardu, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Aukščiau šioje nutartyje aptartas teisinis reguliavimas numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet išieškoma konfiskuotino turto vertė. Šiuo atveju, nustatyta, kad automobilis priklauso pažeidėjui, jis nėra paslėptas ir nėra kitų priežasčių, dėl kurių jo nebūtų galima konfiskuoti, todėl lieka aptarti numatytą sąlygą, ar nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra tikslingas.

22. Apeliantas skunde nurodo, jog konfiskuotinas automobilis yra reikalingas šeimai vykimui į darbą, pasirūpinti vaiku bei kitais artimaisiais. Aukštesnysis teismas neabejoja, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, apygardos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad transporto priemonės turėjimas ir jos panaudojimas yra tik viena iš priemonių pasiekti kelionės tikslą, tačiau ne vienintelė. Esant poreikiui nuvykti aplankyti ar pasirūpinti asmeniu, kuriam reikalinga pagalba, ar nuvykti į būtinųjų paslaugų suteikimo vietas, darbą, tiek apeliantas, tiek jo žmona gali sėkmingai suplanuoti kelionę, t. y. vykti viešuoju transportu, paprašyti pagalbos artimųjų giminaičių ar pažįstamų, pasinaudoti taksi ir pavežėjų paslaugomis ir pan.

23. Aptariama administracinio poveikio priemone siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Jau aptartais duomenimis, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog apeliantui paliekant ir toliau valdyti konfiskuotiną automobilį, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nepažeidinės Kelių eismo taisyklių, juolab atsižvelgiant į tai, jog tai nebuvo vienintelis atvejis, kuomet M. R. vairuoja automobilį neblaivus bei neturėdamas tam teisės. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. R. be minėtų administracinių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. padarė dar tris administracinius pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis, t. y. neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės ir du kartus viršijo leistiną greitį (vienu atveju – 22 km/h, kitu – 49 km/h). Aptariamu atveju, atmestinas M. R. skundo teiginys, kad jeigu teismas įvertintų per visą jo vairavimo stažą, t. y. 11 metų, padarytus administracinius pažeidimus, galėtų spręsti, kad jis nėra piktybiškas ir itin nedrausmingas vairuotojas. Vien per penkerius metus padaryti septyni administraciniai pažeidimai, kurie visi susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir net dauguma jų yra laikomi šiurkščiais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. R. nelinkęs laikytis visuomenėje galiojančių teisės normų reikalavimų.

24. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima konfiskuoti transporto priemonės, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog iš M. R. turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, o ne jos vertę atitinkanti pinigų suma. Konstatavus būtinumą konfiskuoti transporto priemonę, M. R. skundo argumentai apie priteistinos konfiskuotinos automobilio vertės sumažinimą detaliau nevertintini.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis sprendžia, kad Institucijos nutarimu M. R. kartu su administracine nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės yra tinkamai individualizuotos, nėra per griežtos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jomis realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, pastebint ir tai, kad M. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šeima, artimaisiais, darbine veikla, galimais nepatogumais ir poreikiais yra įprastos ir gyvenimiškos, o ne išskirtinės, todėl M. R. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad Institucijos nutarimas dėl administracinio poveikio priemonių taikymo yra teisėtas ir pagrįstas, tuo pagrindu naikinant Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinio skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), pakeisti, M. R. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, panaikinti nutarimo dalį, kuria M. R. už ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių, kitoje dalyje Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Indrė Averkienė