- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-608-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01108-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Asta Radzevičienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ELMO technologijos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TAMRO“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELMO technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TAMRO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELMO technologijos“ dėl sumokėtos sumos už nekokybiškas prekes grąžinimo bei įpareigojimo pasiimti prekes.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TAMRO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „ELMO technologijos“ 87 795,18 Eur už 2 502 vienetus nekokybiškų termometrų; 2) įpareigoti atsakovę termometrus iš ieškovės pasiimti; 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. kovo 16 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ELM16031602, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti sutarties priede nurodytas prekes ir paslaugas, o ieškovė įsipareigojo priimti šias prekes ir paslaugas bei sumokėti už jas sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė dėl parduodamų prekių kokybės: „Pardavėjas pareiškia, kad parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus, sutartyje aptartas sąlygas. Pardavėjas patvirtina, kad prekės priklauso pardavėjui nuosavybės teise, jos nėra įkeistos, teisminių ginčų dėl prekių nėra, jomis nėra garantuota ar laiduota trečiųjų asmenų prievolių įvykdymui, nėra jokių kitų prekių valdymo, naudojimo ar disponavimo jomis apribojimų“.
3. 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą įsigyti bekontakčius termometr us, skirtus žmogaus kūno temperatūrai matuoti, kartu pateikė termometrų sertifikatą ir bandymo ataskaitą. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad produktas atitinka Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyvos Nr. 93/42/EEB reikalavimus, taip pat nurodytas CE ženklinimas, termometrų gamintojo duomenys, termometrų bandymus atlikusių subjektų duomenys bei termometrų sertifikacijos duomenys. Tą pačią dieną ieškovė paprašė atsakovės pateikti termometrų nuotraukas ir duomenis apie termometrams taikomą garantiją bei jų pristatymo terminus. Atsakovės pateiktose nuotraukose matomas termometrų ženklinimas CE. Gavusi šiuos duomenis, ieškovė iš atsakovės įsigijo vieno modelio infraraudonųjų spindulių bekontakčius termometrus Aiqura N1 (modelis AD801, serija 20202070707, gamintojas – Zhengzhou Aiqura Intelligent Technology Co., Ltd., Kinija) ir pradėjo platinti juos Lietuvos Respublikos rinkoje.
4. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – VASPVT) raštu Nr. D2-8050-(5.9.) „Dėl rinkoje platinamų bekontakčių termometrų“ įpareigojo ieškovę ir atsakovę atšaukti ir pašalinti iš Lietuvos Respublikos rinkos teisės aktų reikalavimų neatitinkančius minėtus infraraudonųjų spindulių bekontakčius termometrus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovė VASPVT sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-915-1047/2021 įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu atsakovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendimu konstatavo, kad VASPVT pagrįstai pripažino, jog termometrai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – SSĮ), Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento ir Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18, kuris parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyva Nr. 93/42/EEB, reikalavimų.
Šalies argumentai
6. Ieškovė surinko iš rinkos 2 502 vienetus termometrų ir prašė atsakovės juos priimti, kaip grąžinamas nekokybiškas prekes, bei grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė jų nepriėmė. Ieškovė nurodė, kad apie termometrų kokybės trūkumus ji nežinojo, pirkimo metu VASPVT konstatuotų trūkumų pastebėti nebuvo įmanoma (buvo pateikta priešinga informacija), o termometrų trūkumai yra tokie reikšmingi, kad jų platinti negalima. Atsakovė, kaip medicinos priemonių importuotoja iš Kinijos Respublikos, žinojo, kad termometrai bus platinami Lietuvos Respublikos rinkoje, todėl privalėjo tiekti termometrus, atitinkančius imperatyvų reguliavimą dėl ženklinimo bei jų įvertinimo. Ieškovės nuomone, atsakovės paaiškinimai, kad termometrai buvo pateikti sudėtingos situacijos laikotarpiu, kada trūko medicinos priemonių, taip pat ir bekontakčių termometrų, negali būti pateisinama priežastimi importuoti į Lietuvos Respubliką neatitinkančias imperatyvių teisės aktų reikalavimų medicinos priemones, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei pastarosios sumokėtą kainą už 2 502 vienetus termometrų bei termometrus priimti atgal.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „TAMRO“ ieškinį atsakovei UAB „ELMO technologijos“ patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės 87 795,18 Eur sumą už nekokybiškas prekes, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, įpareigojo atsakovę priimti iš ieškovės 2 502 vienetus Aiqura N1 (modelis AD801, serija 20202070707) termometrų, iš atsakovės priteisė 4 676,11 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje eI2-915-1047/2021 konstatuota, jog ginčo termometrai neatitinka Reglamento, įskaitant, bet neapsiribojant 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 12 tomas, p. 82) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento, ir Tarybos direktyvos 2007/47/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo, Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ir Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL 2007 L 247, p. 21).
9. Teismas nustatė, kad: 1) medicinos priemonė ir jos prekinė pakuotė paženklinta atitikties ženklu CE, bet greta jo nenurodytas paskelbtosios įstaigos identifikacijos numeris, o tai neatitinka Reglamento 40 punkto reikalavimų. Termometras AD801 iš dviejų pusių paženklintas atitikties ženklu CE, nors Reglamentas nenumato, kad medicinos priemonės gali būti ženklintos keliais atitikties ženklais CE; 2) nei ant medicinos priemonės, nei ant jos prekinės pakuotės, nei naudojimo instrukcijoje nėra duomenų apie gamintojo įgaliotąjį atstovą Europos ekonominėje erdvėje, o tai neatitinka Reglamento 1 priedo 14.3.1. papunkčio reikalavimų; 3) medicinos priemonės etiketėje nenurodytas partijos / serijos numeris, o tai neatitinka Reglamento 1 priedo 14.3.4 papunkčio reikalavimų. Termometro AD801 etiketėje ir ant prekinės pakuotės nurodyti numeriai RL/N: 20202070707, tačiau paminėti numeriai negali būti traktuojami kaip partijos / serijos numeris, nes bet kuris medicinos priemonės ženklinimui naudojamas simbolis turi atitikti darniuosius standartus; 4) naudojimo instrukcija nepaženklinta atitikties ženklu CE ir paskelbtosios įstaigos identifikacijos numeriu. Naudojimo instrukcijoje nenurodyti duomenys pagal kuriuos būtų įmanoma identifikuoti, kokiai medicinos priemonei ji skirta (nenurodytas bekontakčio termometro modelis ir gamintojo duomenys), o tai neatitinka Reglamento 39 ir 40 punkto bei 1 priedo 14.6.1. papunkčio reikalavimų. Europos Sąjungos medicinos priemonių duomenų banke EUDAMED nerasta duomenų apie Kinijos gamintoją Zhengzhou Aiqura Intelligent Technology Co., Ltd. ir jo įgaliotąjį atstovą Europos ekonominėje erdvėje. Dėl nurodytų ženklinimo trūkumų, taip pat dėl to, kad ginčo prekei – termometrams nebuvo pritaikytos medicinos priemonių saugos techninių reglamentų atitikties įvertinimo procedūros, tokių neatitikimų objektyviai neįmanoma pašalinti ir ženklinimo pakeitimai nebūtų galėję pakeisti neatitikties esmės.
10. Teismas vertino, kad šalys sudarė komercines sutartis ne asmeniniams, bet verslo poreikiams tenkinti. Nurodė, kad atsakovė šalių sudarytos sutarties 1.2 punktu ne tik garantavo, jog parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus, bet ir patvirtino, kad dėl parduodamų prekių nėra prekių valdymo, naudojimo ar disponavimo jomis apribojimų, tačiau ieškovei disponuojant šiomis prekėmis paaiškėjo, jog ieškovės įsigytus termometrus uždrausta tiekti rinkai, platinti ir naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, pardavėjai, kuri nagrinėjamu atveju ėmėsi medicinos priemonių prekybos, turėjo būti žinomi atitinkami reikalavimai jos planuojamoms platinti prekėms.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viešosios teisės normų reikalavimų neatitinkantys termometrai negalėjo būti teikiami į rinką nei praeityje, nei gali būti platinami ateityje, ši prekė turi būti išimta iš apyvartos, laikė, jog įrodyta aplinkybė, kad pirkėja pardavė netinkamos kokybės termometrus, kadangi jie neturėjo tų savybių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal nustatytą paskirtį. Teismo vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove sutarties (esminis sutarties pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus), todėl ieškovės reikalavimas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „ELMO technologijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė pirko termometrus ne iš profesionalaus pardavėjo. Atsakovė yra apšvietimo sprendimus projektuojanti, gaminanti, parduodanti ir diegianti įmone?. Ieškovė yra farmacijos produktų didmeninkė Baltijos regione. Farmacijos produktu? didmenininkė sutiko įsigyti medicininės paskirties priemones is? nieko bendra su šia rinka neturinčio ir niekada medicininės paskirties priemonėmis neprekiavusios pardave?jos.
12.2. Sutartyje ar užsakyme nebuvo nurodyti reikalavimai termometrams ir rinka, kurioje jais bus prekiaujama. Ieškovė 2020 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei pageidaujamų medicininės paskirties priemonių sąrašą, kurių prieduose nurodė prekių specifikacijas, t. y. reikalavimus prekėms, įskaitant CE ženklo žymėjimą. Į šį sąrašą termometrai nebuvo įtraukti. Jiems nebuvo nurodyti jokie reikalavimai. Ieškovė pateikė ne pilną ieškinio 2 priedą ir nepridėjo elektroninio laiško priedų, todėl atsakovė prašo prijungti prie bylos papildomai teikiamus įrodymus, kuriais nėra įrodinėjamos naujos aplinkybės. Pastebėjus, kad minėtas priedas nebuvo pateiktas, būtinybė jį pateikti iškilo apeliacinės instancijos teisme.
12.3. Ieškovė galėjo ir turėjo visas sąlygas patikrinti termometrų kokybę. Termometrų ženklinimo trūkumai akivaizdūs, todėl ieškovė iš karto galėjo ir turėjo apie tai pranešti atsakovei, tokių termometrų neužsakinėti. 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pasiūlymą, kartu atsiųsdama termometru? sertifikatą ir bandymo ataskaita?, kuriuose matomi termometru? gamintojo duomenys, termometru? bandymus atlikusiu? subjektu? duomenys bei termometru? sertifikavimo duomenys. Atsakovės atsiųstose nuotraukose matyti, kad termometrai CE ženklu paženklinti du kartus (iš abiejų pusių po vieną kartą), greta jo nenurodytas paskelbtosios įstaigos identifikacijos numeris. Ieškovei informavus, kad nėra gautos instrukcijos lietuvių kalba, atsakovė tą pačią dieną pateikė termometrų naudojimo instrukcijas prašoma kalba.
12.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl bendros ieškovės ir atsakovės pozicijos bei paaiškinimų VASPVT apie Lietuvos Respublikos rinkoje platinamus, tarnybos sprendimu, teisės aktų neatitinkančius infraraudonųjų spindulių bekontakčius termometrus, skirtus žmogaus kūno temperatūrai matuoti, ir teismui administracinėje byloje Nr. eI2-5049-1047/2020. Ieškovė, sužinojusi apie termometrų ženklinimo trūkumus, nepareiškė atsakovei pretenzijų, bet kartu bandė įrodyti, kad termometrai yra tinkami naudoti ir toliau ketino juos platinti. Nevertindamas ir nepasisakydamas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 183 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus.
12.5. Teismas nesivadovavo CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą. Ieškovė turėjo pakankamai laiko ir visas sąlygas įsitikinti termometru? kokybe, jų ženklinimo reikalavimais, kas ir sudaro pagrindine? ginčo esme?. Atsižvelgiant i? ieškovės verslo rūšį bei ilgamete? patirti?, ieškovė negalėjo nežinoti apie akivaizdų medicininės paskirties produktu? ženklinimo neatitikimą. Atsakovė apie termometrų neatitikimą sužinojo ne iš ieškovės, o iš VASPVT, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po jų pristatymo ieškovei, beveik trims mėnesiams po to, kai ieškovei buvo sudarytos galimybės juos patikrinti, todėl pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį atsakovė netenka teisės remtis daiktų neatitikimu.
12.6. Ieškove?, matydama akivaizdžius trūkumus dėl CE z?yme?jimo, vis tiek užsakė termometrus, gavusi juos platino, o kuomet viešai paaiškėjo trukumai, vis tiek laikėsi pozicijos, kad termometrai dėl įvairių? priežasčių laikytini tinkami Lietuvos Respublikos rinkai. Pati ieškovė kalta dėl nuostoliu? atsiradimo, nes, žinodama ar negalėdama nežinoti dėl termometru? akivaizdžių trūkumų, vis tiek juos užsakė ir platino, galbūt tikėdamasi, kad rinką prižiūrinčios institucijos nepastebės arba, atsižvelgdamos i? situacija?, bus atlaidžios. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį atlygintini nuostoliai turėtų būti mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas atleistas nuo civilinės atsakomybės. Iš esmės tą patį sutartinės civilinės atsakomybės atvejį reglamentuoja ir CK 6.259 straipsnis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „TAMRO“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė, būdama termometru? importuotoja ir pardavėja, 2020 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ELM16031602 1.2 punktu garantavo, jog jos parduodamu? prekių kokybe? atitinka standartus bei techninius reikalavimus ir patvirtino, kad nėra parduodamu? prekių valdymo, naudojimo ar disponavimo jomis apribojimu?. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė ieškovei pardavusi netinkamos kokybės, t. y. teisės aktu? reikalavimu? neatitinkančius termometrus, kuriuos draudžiama teikti rinkai, platinti ir naudoti, iš esmės pažeidė sutarti?. Pardavėjas visais atvejais garantuoja daikto kokybę, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).
13.2. I?siteise?jusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-915-1047/2021 nustatyta, kad atsakovės ieškovei parduoti termometrai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimu?, keliamu? teikiamoms medicinos priemonėms. Pardavėja turėjo pareiga? įsitikinti ir užtikrinti, kad termometrai atitinka imperatyvius Lietuvos Respublikos teisės aktu? reikalavimus, įprastai taikomus tokioms prekėms, ir parduoti tik standartus ir techninius reikalavimus atitinkančias prekes, kurias galima platinti Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje. Teismas skundžiamame sprendime motyvuotai ir pagrįstai įvertino, kad ieškovei termometrus pardavusi atsakovė, kuri ėmėsi medicinos priemonių prekybos, turėjo žinoti apie planuojamoms platinti prekėms taikomus reikalavimus.
13.3. Vien aplinkybe?, kad ieškovė yra farmacijos produktu? didmenininke?, savaime nereiškia, jog ji turi ir absoliučių specifiniu? žinių, susijusiu? su kiekvienam medicinos ir sveikatos apsaugos rinkoje tiekiamam produktui keliamais konkrečiais techniniais, ženklinimo ir kitais reikalavimais. Atsakovė taip pat yra pelno siekiantis juridinis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, todėl jai keliami griežti rūpestingumo ir atidumo standartai. Atsakovė prisiėmė riziką net ir tuo atveju, jei sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas taptų suvaržytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės.
13.4. Sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad užsakymai dėl prekių bus priimami elektroniniu paštu. Ieškovė 2020 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku užsakė bekontakčius termometrus. Iš vėlesnės s?aliu? komunikacijos matyti, kad atsakovė nekėlė klausimo, ar kokie konkretūs reikalavimai keliami ir ieškovės užsakomiems termometrams, tačiau pati su pasiūlymu dėl termometru? pardavimo ieškovei pateikė termometru? sertifikatą ir bandymu? ataskaita?. Šie atsakovės veiksmai įrodo, kad atsakovė žinojo apie medicinos priemonėms keliamus reikalavimus, siekdama pagrįsti parduodamu? prekių kokybe?, ieškovei teikė atitinkamus dokumentus. Atsakovė žinojo taikomus reikalavimus termometrams, tačiau arba nepagrįstai tikėjosi, jog bus taikytos valstybės išimtys bei išlygos, arba aplaidžiai neįsitikino, kad jos parduodami termometrai tikrai atitiktu? privalomus reikalavimus ir, pateikusi termometru? sertifikatą, bandymo ataskaita? ir fotonuotraukas, suklaidino ieškovę.
13.5. Atsakovė, prašydama priimti naują įrodymą (pageidaujamų įgyti medicininės paskirties priemonių sąrašą) nenurodo naujų aplinkybių, kodėl šis įrodymas negalėjo būti priimtas pirmosios instancijos teisme. Pati atsakovė teigia, kad juo nėra įrodinėjamos naujos aplinkybės, todėl naujai teikiamas įrodymas neturėtų būti priimtas. Aplinkybė, kad apeliante? tik rengdama apeliacinį skunda? dokumentą? pastebėjo, negali būti pateisinama priimti nauja? įrodymą jau apeliacinėje instancijoje.
13.6. 2020 m. kovo 17 d. elektroninio laiško priedas, kuriame nurodyti ne medicinos priemonėms – termometrams, o kitoms asmens apsaugos priemonėms keliami reikalavimai, nepagrindžia ir neįrodo atsakovės teiginiu?, suponuojančių tariamai aplaidu? ieškovės elgesį, bei nesudaro pagrindo mažinti atsakovės sutartine? atsakomybe?, ar nuo atsakomybės atsakovę atleisti.
13.7. 2020 m. balandžio 27 d. atsakovės pateiktuose termometru? sertifikate ir bandymo ataskaitoje buvo nurodytas patvirtinimas, kad produktas atitinka Europos Sąjungos Medicinos prietaisu? direktyvos Nr. 93/42/EEB reikalavimus, taip pat nurodytas CE ženklinimas, nurodyti termometru? gamintojo duomenys, termometru? bandymus atlikusiu? subjektu? duomenys bei termometru? sertifikacijos duomenys. Termometru? nuotraukose buvo matomas termometru? CE ženklinimas. Tik gavusi šiuos duomenis, ieškovė patvirtino termometru? užsakymą. Ieškovė pagal savo turimas žinias įsitikino termometru? kokybe ir neturėjo objektyvaus pagrindo atlikti papildomu? ekspertiniu? žinių reikalaujančius termometru? atitikties teisės aktu? reikalavimams tyrimus.
13.8. Apie atsakovės parduotu? termometru? kokybės (ženklinimo) galimus trūkumus ieškovei tapo žinoma tik 2020 m. liepos 20 d. VASPVT viešai išplatinus pranešimą apie Lietuvos Respublikos rinkoje platinamus teisės aktu? reikalavimu? neatitinkančius infraraudonųjų spinduliu? bekontakčius termometrus, bei 2020 m. rugpjūčio 17 d. VASPVT raštu Nr. D2-8050-(5.9.) „Dėl rinkoje platinamu? bekontakčių termometrų“ įpareigojus ieškovę ir atsakovę atšaukti ir pašalinti iš Lietuvos Respublikos rinkos reikalavimu? neatitinkančius termometrus. Apie tai, kad termometrai neatitinka reikalavimu? ieškovei galutinai paaiškėjo tik i?siteise?jus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimui administracinėje byloje Nr.eI2-915-1047/2021. Ieškovės pozicija administracinėje byloje jei ir įrodo, tai nebent ieškovės teigiamas aplinkybes, kad ji buvo įsitikinusi atsakovės jai parduotu? termometru? kokybe, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti termometru? kokybės ir atitikties trūkumų, o tokie trūkumai nebuvo akivaizdūs.
13.9. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojami atsakomybės tarp s?aliu? paskirstymo pagrindai, kuomet nustatoma abiejų s?aliu? kalte?. Šiuo atveju pažymėtina, kad CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai sutartinės prievolės neįvykdo ar ja? netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ja? įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės norma?, yra nurodęs, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojanti? teisini? reglamentavimą verslininkui tenka neigiamu? jo veiklos padariniu? rizika. Todėl CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko sutartinės atsakomybės be kaltės institutas (t. y. atsakomybe? verslininkui yra taikoma už nuostoliu? padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip. Griežtos atsakomybės be kaltės koncepcija nereiškia, kad verslininko atsakomybės atveju yra paneigiama CK 6.259 straipsnio taikymo galimybe?. Nagrinėjamu atveju nėra ir atsakovė neįrodė ieškovės sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo elgesio reikalavimu? pažeidimų, t. y. ieškovės kaltės, lėmusios netinkama? sutarties vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės UAB „TAMRO“ ieškinys – iš atsakovės UAB „ELMO technologijos“ priteista ieškovei 87 795,18 Eur sumokėta suma už nekokybiškas prekes, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 676,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė įpareigota priimti iš ieškovės 2 502 vienetus Aiqura N1 (modelis AD801, serija 20202070707) termometrų.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, (ne)priėmimo
17. Apeliantė (atsakovė) su apeliaciniu skundu į bylą teikia naują įrodymą – ieškovės elektroniniu paštu siųstą prekių sąrašą su prekėms keliamais reikalavimais.
18. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme. Pirma, įrodymas jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme; antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021); trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/ 2020); ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus; penkta, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė naujo įrodymo nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių priežasčių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepriima apeliantės teikiamo naujo įrodymo, o toks apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti naują įrodymą atitinka šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į apeliantę dėl asmens apsaugos, medicinos priemonių importo, siekdama importuotus daiktus platinti. 2020 m. kovo 16 d. ieškovė ir apeliantė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ELM16031602, kuria apeliantė įsipareigojo parduoti sutarties priede nurodytas prekes ir paslaugas, o ieškovė įsipareigojo priimti šias prekes ir paslaugas bei sumokėti už jas sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 1.2. punktu apeliantė pareiškė, kad prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus, sutartyje aptartas sąlygas. Patvirtina, kad prekės priklauso pardavėjai nuosavybės teise, jos nėra įkeistos, teisminių ginčų dėl prekių nėra, jomis nėra garantuota ar laiduota trečiųjų asmenų prievolių įvykdymui, nėra kitų prekių valdymo, naudojimo ar disponavimo jomis apribojimų. Sutarties 3.2. punktu ieškovė įsipareigojo priekių kiekį ir kokybę kruopščiai patikrinti priimdama prekes.
23. Ginčo prekių įsigijimo sąlygos šalių buvo derinamos ir sulygstamos šalims bendraujant elektroniniais laiškais.
24. 2020 m. kovo 17 d. ieškovė elektroniniu paštu apeliantei išsiuntė laukiamų prekių sąrašą, kuriame nurodyti ir bekontakčiai termometrai. Ieškovė laiške nurodė, kad priede prisegti dokumentai „Reikalavimai AAP“. Kokius reikalavimus turėtų atitikti medicinos prekė – termometrai – elektroniniame laiške nenurodyta.
25. 2020 m. balandžio 27 d. apeliantė elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei termometrų sertifikatą ir bandymo ataskaitą, kuriuose nurodyta, kad termometrai AD-801 atitinka Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyvos Nr. 93/42/EEB reikalavimus.
26. 2020 m. balandžio 27 d. apeliantė elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei užsakomų termometrų nuotraukas, kuriose matyti prekės žymėjimas CE ženklu.
27. 2020 m. gegužės 7 d., įsigijusi iš apeliantės termometrus, ieškovė elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei neatitikimo aktą, nurodydama, kad gautos pakuotės neturi instrukcijos lietuvių kalba. Tą pačią dieną apeliantė atsiuntė ieškovei termometrų instrukciją lietuvių kalba.
28. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Nr. D2-8050-(5.9) sprendimu VASPVT įpareigojo ieškovę ir apeliantę atšaukti ir pašalinti iš Lietuvos Respublikos rinkos Reglamento neatitinkančias medicinos priemones bei uždraudė teikti rinkai, platinti, naudoti termometrus AD801. Šį sprendimą atsakovė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
29. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI2-915-1047/2021 apeliantės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. SSĮ 59¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinkai gali būti teikiamos ir platinamos tik medicinos priemonių saugos techninių reglamentų, kuriuos tvirtina sveikatos apsaugos ministras, reikalavimus atitinkančios medicinos priemonės (šio straipsnio 4 dalyje nurodytos medicinos priemonės taip pat turi būti įregistruotos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
29.2. Reglamentas, įskaitant, bet neapsiribojant 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/47/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo, Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ir Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką, nustato medicinos priemonių teikimo rinkai ir pradėjimo naudoti sąlygas, reikalavimus medicinos priemonėms, jų klasifikavimą, atitikties įvertinimo tvarką, medicinos priemonių ženklinimo reikalavimus, klinikinių tyrimų atlikimą, paskelbtųjų įstaigų, veikiančių medicinos priemonių atitikties įvertinimo srityje, skyrimo ir jų veiklos priežiūros pagrindus (1 punktas). Reglamento 38 punkte nustatyta, kad medicinos priemonės, kurios atitinka šio Reglamento V skyriuje nurodytus esminius reikalavimus, pateikiant jas rinkai privalo būti paženklintos šio Reglamento 12 priede nurodytu atitikties ženklu CE. Šis reikalavimas netaikomas medicinos priemonėms, pagamintoms pagal užsakymą, bei medicinos priemonėms, skirtoms klinikiniams tyrimams.
29.3. Byloje nėra ginčo, kad termometrai nėra paženklinti atitikties ženklu CE, taigi VASPVT pagrįstai pripažino, jog termometrai neatitinka SSĮ, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų (nėra paženklinti atitikties ženklu CE). Teismas atmetė pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, kad termometrai yra visiškai saugūs, jiems trūksta tik lipdukų. Ženklinimas atitikties ženklu CE yra esminis teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kuris nustatytas tam, kad būtų užtikrintas saugumo reikalavimų laikymasis ir patvirtinta, kad produktas atitinka Europos Sąjungos taikomus reikalavimus. Jokie kiti sertifikatai, kuriuos pareiškėja pateikė byloje, nėra lygiaverčiai paženklinimui atitikties ženklu CE ir negali jo pakeisti.
29.4. Pareiškėja teigė, kad tikėjosi, jog esant išskirtinei ekstremaliai situacijai termometrams bus pritaikyta išimtis kaip ir kaukėms ar medicininei aprangai. Teismas pabrėžė, kad tokie pareiškėjos subjektyvūs lūkesčiai nėra ginami. Pareiškėja prieš termometrų tiekimą į rinką nesikreipė į sveikatos apsaugos ministrą dėl leidimo termometrams, negavo jo leidimo, todėl jai negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad tokia išimtis būtinai bus jai pritaikyta ex post facto (po fakto).
29.5. Sprendimu VASPVT įpareigojo pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį atšaukti ir pašalinti iš Lietuvos Respublikos rinkos termometrus bei uždraudė teikti rinkai, platinti ir naudoti termometrus nuo Sprendimo priėmimo dienos. Teismo vertinimu, ši priemonė yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirma, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pažeidimai gali būti pašalinti. Pareiškėja nesikreipė į gamintoją, gamintojas nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl paženklinimo. Antra, pagal teisės aktus draudžiama į rinką pateikti nepaženklintus termometrus, o pareiškėja pateikė į rinką nepaženklintus (ne tik termometrus be lipdukų, kaip teigia pareiškėja, bet ir niekada nepateiktus vertinimui, neįvertintus). Trečia, tolesnis tokių produktų platinimas ir buvimas rinkoje kelia pavojų visuomenės sveikatai, pasitikėjimui medicinos priemonių saugumu ir t. t. Taigi VASPVT pagrįstai ėmėsi adekvačių veiksmų, kurie yra proporcingi padarytam pažeidimui.
30. 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė kreipėsi į apeliantę su pretenzija, prašydama priimti prekes ir grąžinti sumokėtus pinigus (CK 3.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovei ieškovės prašymo netenkinus, ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino.
31. Apeliantė teigia, kad sutarties nepažeidė ir jos atsakomybę šalina šios aplinkybės: 1) ieškovė savo rizika pirko daiktus ne iš profesionalios pardavėjos; 2) ieškovė nenurodė reikalavimų parduodamiems daiktams ir rinkai, kurioje bus prekiaujama; 3) ieškovės nurodomi daiktų trūkumai buvo akivaizdūs, todėl ieškovė iš karto galėjo ir turėjo apie tai pranešti apeliantei, daiktų neužsakinėti; 4) ieškovė valstybės institucijoms įrodinėjo, kad termometrai yra iš esmės tinkami ir kokybiški (prieštarauja ieškinio pozicijai); 5) ieškovė per protingą laiką, kai trūkumus pastebėjo, apie tai nepranešė apeliantei; 6) daiktų trūkumams buvus akivaizdiems, apeliantė atleistina nuo atsakomybės pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį, 6.284 straipsnio 4 dalį, 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prekės yra netinkamos (nekokybiškos) prekiauti Lietuvos Respublikos rinkoje, kad susitarimo prekiauti prekėmis, neatitinkančiomis Reglamento reikalavimų, nebuvo.
Dėl parduotų daiktų kokybės ir atsakovės, kaip neprofesionalios pardavėjos, atsakomybės
33. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra svarbu, kad pardavėjas, vykdydamas šią pareigą, elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 26-27 punktai).
35. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 30 punktas).
36. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
37. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
38. Apeliantė neneigia, kad jai buvo žinomas ieškovės prekių įsigijimo tikslas – platinti termometrus, tačiau ji kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdama, jog ieškovė nurodė reikalavimus visoms prekėms, įskaitant CE ženklo žymėjimą (patvirtinimą, kad prekė tinkama prekiauti Europos ekonominėje erdvėje), tačiau termometrams reikalavimų nenurodė, todėl ji negalėjo tikėtis, kad ieškovė termometrus platins Europos ekonominėje erdvėje. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
39. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 27 d. apeliantės elektroninio laiško ieškovei, siūlydama ieškovei įsigyti termometrus AD-801, apeliantė elektroniniu paštu atsiuntė jai šių termometrų sertifikatą, kuriame nurodyta, jog termometrai atitinka Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyvos Nr. 93/42/EEB reikalavimus, bandymo ataskaitą, užsakomų termometrų nuotraukas, kuriose matyti prekės žymėjimas CE ženklu. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė formavo ieškovės nuomonę, kad termometrai turi Europos ekonominėje erdvėje prekiaujamam gaminiui privalomą atitikties ženklinimą (CE). Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo žinoma, kokiai rinkai skirtus reikalavimus turi atitikti termometrai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018 27 punktas).
40. Pirkimo–pardavimo sutarties 1.2. punktu atsakovė pareiškė, jog prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus, sutartyje aptartas sąlygas. Patvirtino, kad nėra jokių prekių valdymo, naudojimo ar disponavimo jomis apribojimų. Sutarties 3.1.2. punktu atsakovė įsipareigojo prekes atsakovei pristatyti adresu: Kaunas, IX-ojo Forto g. 70. Pagal SSĮ 59 straipsnio 1 dalį importuojamos ir realizuojamos prekės ir paslaugos turi atitikti visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės veiklos normatyvinių dokumentų reikalavimus; pagal 59 straipsnio 2 dalį normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės veiklos reikalavimus, tampa privalomi įmonėms, įstaigoms ir fiziniams asmenims, patvirtinus juos Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais. Reglamento 38 punkte nustatyta, kad medicinos priemonės, kurios atitinka šio Reglamento V skyriuje nurodytus esminius reikalavimus, pateikiant jas rinkai privalo būti paženklintos šio Reglamento 12 priede nurodytu atitikties ženklu CE. Šis reikalavimas netaikomas medicinos priemonėms, pagamintoms pagal užsakymą, bei medicinos priemonėms, skirtoms klinikiniams tyrimams. Taigi konstatuotina, kad apeliantė sutarties 1.2. ir 3.1.2. punktais įsipareigojo perduoti ieškovei tokios kokybės prekes, jog jos atitiktų numatytus ženklinimo reikalavimus. Atitinkami ženklinimo reikalavimai taikytini norint prekes platinti ir Lietuvos Respublikoje.
41. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos atsakomybę šalina ta aplinkybė, jog ieškovė nenurodė nei reikalavimų termometrams, nei kokioje rinkoje ji ketina juos platinti.
42. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Teismų praktikoje išaiškintina, kad CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, draudžianti pirkimo–pardavimo sutartyje šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar ribojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus. Šios taisyklės išimtys – tik įstatyme nustatyti atvejai, pavyzdžiui, kai pardavėjas atskleidė pirkėjui daikto trūkumus ar kai pirkėjas perka daiktus iš pardavėjo, kuris nėra profesionalas (CK 6.334 straipsnio 4 dalis, 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
43. Šiuo atveju šalys pirkimo–pardavimo sutartimi nesusitarė dėl sąlygų, panaikinančių ar apribojančių apeliantės atsakomybę už daiktų trūkumus, todėl ši teisės norma ginčo atveju neaktuali. Teisėjų kolegija, įvertinusi parduotų prekių apimtis bei kiekius, taip pat nepritaria apeliantės argumentui, kad jos atsakomybę šalina neprofesionalumas medicininių prekių tiekimo rinkoje.
44. Apibendrinant išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo parduoti Europos ekonominėje erdvėje tinkančius prekiauti daiktus, todėl termometrai turėjo turėti privalomą atitikties ženklinimą (CE). Ieškovė įrodė, kad parduoti daiktai tokio ženklinimo neturėjo, todėl nagrinėjamos faktinės situacijos aplinkybėmis buvo netinkamos kokybės.
Dėl daiktų trūkumų pobūdžio
45. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Aptariamoje teisės normoje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kuriame reglamentuota, kad tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taikant šią įstatymo nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
47. Šiuo atveju, kaip minėta, nėra ginčo, kad šalys daiktų trūkumų neaptarė. Apeliantės teigimu, trūkumai buvo akivaizdūs, ji medicinos prekių rinkoje naujokė, o ieškovė – daug metų prekiauja medicinos prekėmis, todėl vien dėl to ji privalėjo suprasti, jog prekės neatitinka Reglamento reikalavimų (neturi CE žymėjimo). Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
48. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas).
49. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad esant COVID-19 protrūkiui ji ieškojo naujų tiekėjų asmens apsaugos ir medicininės paskirties prekėms gauti. Apeliantė surado Kinijos gamintojo termometrus ir pateikė ieškovei pasiūlymą juos įsigyti. Kartu su pasiūlymu pateikė termometrų ICR Polska/CE/V/00RE40 sertifikatą ir bandymo ataskaitą, kuriuose nurodyta, kad produktas atitinka Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyvos Nr. 93/42/EEB reikalavimus (perkeltus į Reglamentą). Termometrai turėjo CE ženklinimo, patvirtinančio, kad prekė tinkama prekiauti Europos ekonominėje erdvėje, atitikmenį. Tokiu būdu apeliantė formavo ieškovės nuomonę, kad jos siūlomi termometrai atitinka Reglamento reikalavimus, turi kokybės atitikties dokumentus, o ieškovė galėjo susidaryti įspūdį, jog apeliantės siūlomi termometrai atitinka Reglamento reikalavimus ir juos galima platinti Lietuvos Respublikoje.
50. Kaip matyti iš bylos medžiagos, gavusi prekes, ieškovė tikrino prekių kokybę, nustatė, kad termometrai neturi lietuviškos instrukcijos, ir jau kitą dieną dėl instrukcijos pateikimo kreipėsi į apeliantę. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės įsipareigojimas pagal sutarties 3.2. punktą kruopščiai patikrinti priekių kiekį ir kokybę priimant prekes nagrinėjamu atveju negali būti prilygintas pareigai tikrinti, ar ieškovės pateiktas sertifikatas ir bandymų protokolas išduoti notifikuotos įstaigos, ar CE žymėjimas, toks, kaip numatyta Reglamente. Jeigu apeliantė nebūtų teikusi atitinkamų duomenų apie prekių kokybę bei prisiėmusi atitinkamų įsipareigojimų pagal sutarties 1.2 punkto nuostatas, ieškovei kiltų pareiga kruopščiai patikrinti, ar prekės turi notifikuotos įstaigos išduotą sertifikatą, ar pažymėtos CE.
51. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo – apeliantės pasiūlymų įsigyti termometrus, ieškovei galėjo susidaryti objektyvus įspūdis, kad prekės turi atitinkamą sertifikatą. Būdama vidutiniškai atidi ir rūpestinga pirkėja, pirkdama prekes, kurios turėjo išduotą sertifikatą, bandymų protokolą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad parduodamos prekės kokybiškos. Aplinkybė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, prekiaujantis tokiomis prekėmis, nepanaikina apeliantės pareigos garantuoti parduotų prekių kokybę. Pirkėjos pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjos pareigai garantuoti perduodamų daiktų tinkamumą. Dėl išdėstytų motyvų atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos atsakomybę dėl prekių trūkumų šalina ieškovės negalėjimas nežinoti, jog termometrai neatitinka Reglamento reikalavimų.
Dėl ieškovės pozicijos ginče su VASPVT
52. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės paaiškinimų ir pateiktų įrodymų – šalių bendro rašto VASPVT, atsiliepimo į apeliantės skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurie esą patvirtina, kad pati ieškovė pripažino ir įrodinėjo VASPVT ir teismui, jog prekės yra kokybiškos.
53. Jau minėta, kad VASPVT 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu uždraudė termometrus tiekti, platinti ir naudoti. Ieškovė negalėjo įgyvendinti savo tikslo, kuriam ji pirko ginčo prekes, todėl negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovės pozicija ginče su VASPVT dėl uždraudimo prekiauti daiktais gali būti vertintina kaip šalinanti atsakovės atsakomybę už parduotų daiktų trūkumus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis teismas administracinėje byloje konstatavo, kad: i) pagal teisės aktus draudžiama į rinką pateikti nepaženklintus termometrus, o pareiškėja pateikė į rinką nepaženklintus (ne tik termometrus be lipdukų, kaip teigia pareiškėja, bet ir niekada nepateiktus vertinimui, neįvertintus); ii) tolesnis tokių produktų platinimas ir buvimas rinkoje kelia pavojų visuomenės sveikatai, pasitikėjimui medicinos priemonių saugumu ir t. t.
54. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, o teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl informavimo apie prekių trūkumus
56. Apeliantės teigimu, į ją ieškovė laiku nesikreipė su pretenzijomis dėl prekių trūkumų, todėl pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį ji nebeturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su sertifikatu. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė iš karto turėjo pastebėti termometrų trūkumus, o ne reikšti pretenzijas nuo VASPVT 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuomet buvo konstatuoti daiktų trūkumai. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
57. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad tuo atveju, jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
59. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Pagal CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, susijusius su pašalinimu neigiamų padarinių, atsiradusių dėl to, kad pardavėjas pažeidė sutarties sąlygas, jeigu jis įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą. CK 6.348 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti apie jo perduodamų daiktų neatitiktį pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms, tai jis praranda teisę remtis šio straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis.
60. Ieškovė apie prekių trūkumus sužinojo po prekių įsigijimo, VASPVT paskelbus, kad rinkoje platinami termometrai neturi galiojančių kokybės atitikties dokumentų. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad netrukus, ieškovė informavo apie tai apeliantę, prašė spręsti susidariusią situaciją. Šalys atliko papildomus termometrų bandymus, bandė įtikinti VASPVT, iniciavo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl ieškovei negali kilti CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai.
61. CK 6.334 straipsnyje numatyti specialieji pirkėjui taikytini gynybos, kai parduodamas netinkamos kokybės daiktas, būdai. Ieškovė pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu gynybos būdu – pareiškė reikalavimą grąžinti sumokėtą? kaina? ir įpareigoti apeliantę pasiimti daiktus, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
62. Taigi, ieškovės pažeistos teisės apgintos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynybos būdus. Ieškovė neprašė taikyti papildomų CK 6.245–6.262 straipsniuose nustatytų gynimo būdų. Dėl šių priežasčių nenustatinėjamas civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Apeliantės nurodomos CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ginčo atveju neaktualios.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
63. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
64. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra, todėl atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
66. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė UAB „TAMRO“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovės UAB „ELMO technologijos“.
67. Ieškovė pateikė prašymą dėl 2 368,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, sąskaitos faktūros ataskaitą, mokėjimo nurodymą). Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 2 077,53 Eur ((1 598,10 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ieškovei iš atsakovės priteistina 2 077, 53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELMO technologijos“ 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TAMRO“ naudai.