Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-155-875/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-17
Bylos Nr.: 1A-155-875/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12230-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Gintarė Bunikienė, Laisvydas Zederštremas
Civilinis ieškovas: A. U.
Nukentėjusysis: A. U.
Advokatai: Gintaras Keliauskas, Erika Jasiūtė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-875/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12230-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės P. P., jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U., jo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. atstovo advokato Gintaro Keliausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

P. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamoji byla nutraukta;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

priteista iš P. P. nukentėjusiojo A. U. naudai: 3300 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 2291,75 Eur (du tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt vienas euras 75 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1137,75 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt septyni eurai 75 ct) atstovavimo išlaidų;

bylos procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas;

paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. spalio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtui – piniginėms lėšoms jo sąskaitose iki nukentėjusiajam A. U. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. balandžio 1 d. apie 00.10 val. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir A. U. metu, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė A. U. į nosies sritį, pastarajam nugriuvus ant grindų, kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus A. U. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, 21 ir 42 dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimus (lūžimus), kraujosruvą dešiniame žaste, dešinio riešo nubrozdinimą, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairio kelio srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė A. U. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu A. U. atstovas advokatas Gintaras Keliauskas prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria P. P., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti jam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę; patikslinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį pašalinant iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginį „ <...> menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo <...> ir pripažinti, jog nukentėjusiajam A. U. menisko pažeidimai ir plyšimai padaryti P. P. nusikalstamais veiksmais; priteisti iš P. P. civiliniam ieškovui A. U. 5729 Eur turtinei žalai atlyginti (3700 Eur – dėl nosies kaulų lūžio, 2029 Eur – dėl dantų pažeidimo); priteisti iš P. P. A. U. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo; priteisti iš P. P. A. U. naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2.1. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – nosies kaulų lūžio ir dantų gydymo (sveikatos atstatymo išlaidų). Nukentėjusysis teismo prašė priteisti 3700 Eur dėl sulaužytos nosies operacijos ir gydymo, 2029 Eur dantų tvarkymo išlaidas, 2359,91 Eur išlaidas traumuotai kojai gydyti (operacijai atlikti) bei kitas išlaidas – 281,09 Eur (už vaistus ir kurą). Teismas netenkino patirtos žalos atlyginimo dėl sulaužytos nosies, dantų tvarkymo ir išlaidų traumuotai kojai gydyti, iš viso – 8088,91 Eur. Visas šias sveikatos atstatymo išlaidas teismas vertino kaip neįrodytas, kadangi nėra patirti realūs žalos kaštai. Be to, P. P. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant pagrindų visumos. Teismas neteisingai įvertino P. P. elgesį tiek retrospektyviai, tiek ir perspektyviai, todėl nepagrįstai pritaikė laidavimo institutą jo atžvilgiu.

Dėl laidavimo instituto taikymo

2.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atleido P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs klaidingą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be bausmės paskyrimo. Pažymi, kad P. P. 2016 m. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą. Taigi, P. P. šiuo atveju padarė naują nusikalstamą veiką, kuri pagal savo pobūdį, tam tikrus veikos požymius yra panaši į ankstesnį nusikaltimą ir tai rodo, jog bausmės tikslai, pritaikius ankstesnį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, neturėjo teigiamo poveikio. Neįvertinta ir tai, jog asmuo anksčiau baustas ir administracine tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, nors ir padaryta praėjus tam tikram laikui, tačiau pagal savo pobūdį panaši į anksčiau padarytą, todėl indikuoja, kad P. P. yra linkęs daryti agresyvaus ir piktybinio pobūdžio veikas, demonstruoti fizinę jėgą, nepagarbą aplinkiniams, o šiuo konkrečiu atveju smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti ir kitų asmenų akivaizdoje, taigi toks nusikalstamo elgesio pobūdis – jėgos, nepagarbos demonstravimas, neišnyko, asmuo nepasitaisė, nepadarė teigiamų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo antrą kartą taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.3. Be to, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam bus atlyginta turtinė ir neturtinė žala arba žalos atlyginimas gali būti apsunkintas, kadangi P. P. iki nuosprendžio priėmimo momento žalos neatlygino ir nerodė pastangų – dalies piniginių lėšų (700 Eur) pavedimą padarė ne jis pats, o kitas asmuo (tėvas). Priešingos išvados neleidžia daryti ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo išreikšta pozicija civilinio ieškinio klausimu „<...> kiek priteis, tiek atlyginsiu“.

2.4. Daroma išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad P. P. visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ši teismo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta dėl netinkamai pritaikyto BK 40 straipsnio nuostatų.

Dėl civilinio ieškinio

2.5. Tvirtina, kad nusikaltimo metu nukentėjusiajam buvo padaryti reikšmingi ir mediciniškai įrodyti sužalojimai, kuriuos patvirtina tiek specialisto išvada, tiek kiti medicininiai dokumentai. Paties nukentėjusiojo nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos dėl nosies kaulų lūžių – 3700 Eur (pridedamos spalvotos fotonuotraukos, priedas 1), dėl nuskeltų dantų – (21-42 ir kitų apgadintų dantų) – 2029 Eur. Nors ir pripažinęs, jog neigiami padariniai galėjo atsirasti tik 21 ir 42 dantims, tačiau ir šių dantų gydymui išlaidų teismas nepriteisė, nepagrįstai neigiamai įvertinęs išlaidas dėl kitų 7 dantų, kurie yra įtraukti į paskaičiavimus ir nustatyti jų pažeidimai įvykio metu. Taipogi nepagrįstai teismas nepriteisė nukentėjusiajam ir patirtos turtinės žalos (sveikatos atstatymo išlaidų), suabejojęs išlaidų realumu ir/ar realiai civilinis ieškovas patirs tokias išlaidas ateityje pašalinant neigiamus sveikatai padarytus padarinius, bei gydymo būtinumu, kas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

2.6. Pažymi, kad nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė negalintis visiškai atstatyti sveikatos dėl lėšų stokos, tačiau byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad turtinė žala yra realiai patirta. Medicinos specialisto Jurgio Sakalo išvadoje nurodyta diagnozė – nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje; UAB (duomenys neskelbtini) medicinos specialistams atlikus nosies apžiūrą buvo konstatuota, jog nosies operacijos kaina – apie 3700 Eur, be to nustatytas nosikaulio lūžimas ir dėl to apsunkintas kvėpavimas dešine nosies puse. Taigi konstatuotas ne tik nosies operacijos realumas ir būtinumas, bet ir tai, kad dėl nosies pažeidimo nukentėjusysis jaučia didelį diskomfortą ir nepatogumus.

2.7. Nepagrįstai teismas atmetė ir reikalavimą priteisti išlaidas, kurias nukentėjusysis patirs ateityje dėl dantų tvarkymo. Specialistai nustatė, jog 21 ir 42 dantys yra nuskelti, o kiti septyni dantys pažeisti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat paaiškino, ką patvirtina ir medicininiai dokumentai, kad yra pažeisti 7 dantys – dėl šaknų komplikacijų, pūlinio, gydomi kanalai, gali būti reikalinga ir operacija, nuo padaryto dantų pažeidimo nukentėjusiajam atsirado pūlinys. Medicinos specialistai konstatavo ir sąmatoje nurodė, jog dantų atstatymas kainuos apie 2029 Eur. Pripažinęs, kad fizinių veiksmų priežastis – 21 ir 42 dantų nuskėlimas ir šių dantų sutvarkymo išlaidos būtų 702 Eur, teismas nepagrįstai nepriteisė ir šių dviejų dantų gydymo išlaidų, nurodęs, kad nėra patirtų realių kaštų. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso ir civilinės atsakomybės taisykles, neteisingai vertino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą ir nepagrįstai atsisakė priteisti visą – 2029 Eur žalą, nurodytą odontologijos klinikos pateiktame gydymo plane. Iš civilinio ieškovo pateiktų įrodymų (medicinos specialistų išvadų) aiškiai matyti, jog nosies operacijos bei dantų gydymo išlaidos yra realios, jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra, o teismo samprotavimai negali būti pagrindas daryti išvadą, jog abiem atvejais išlaidos nėra nei realios, nei būtinos.

2.8. Pažymi, kad LAT yra suformavęs taisyklę, jog būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. e3K-3-164-1075/2019). Todėl teismas šiuo atveju neteisingai vertino, kad žala turi būti atlyginta tik pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. po faktiškai atlikto gydymo, kai nukentėjusiajam gydymas netaikytas vien dėl finansinių priežasčių.

Dėl faktinės aplinkybės pašalinimo

2.9. Nukentėjusiojo ir jo atstovo nuomone, medicininiais dokumentais įrodyta, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad kelio menisko plyšimas (pažeidimas) nėra (nebuvo) P. P. veiksmų padarinys. Tai paneigia traumatologų išvada, kurioje konstatuotas plyšęs kairės kojos meniskas. Policijos apžiūros protokolu taip pat užfiksuota mėlynė ties kairio kelio sąnariu. Medicinos specialisto Jurgio Sakalo išvadoje A. U. fiksuota kraujosruva ir nubrozdinimas kairio kelio srityje, kurie galėjo būti padaryti tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių, tiek ir suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į kairio kelio sritį. Gydytojos chirurgės R. K. siuntime traumatolgo konsultacijai įvardijama paciento būklė: skauda kairį kelio sąnarį, protarpiais nori užsikirsti<br>buvo sumuštas, kelio srityje buvo hematoma. Gydytojas traumatologas A. K. C. 2025 m. sausio 8 d. įraše aiškiai nurodė – skausmas kelio srityje atsirado po patirtos traumos 2024 m. balandžio 1 d., t. y. po smurto įvykio. Dėl šio įvykio nukentėjusiajam buvo diagnozuotas menisko plyšimas (S83.2), patvirtintas tyrimu. Tai, kad trauma įvyko konkrečią dieną, yra dokumentuota, o medicininiai įrašai nurodo tiesioginį ryšį tarp smurto ir sužalojimo. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad menisko pažeidimas galėjo būti senas, nes tai niekur aiškiai nenurodyta – formuluotė „senas ar sužeidimo“ tik išplečia galimybių spektrą, bet nepatvirtina senumo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

2.10. Šių įrodymų visuma paneigia teismo išvadą, neva „ <...> menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo“, todėl prašoma iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies šį teiginį pašalinti, kaip neatitinkantį byloje esančių duomenų bei pripažinti, kad kelio menisko plyšimas (pažeidimas) yra P. P. nusikalstamų veiksmų pasekmė.

Dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo

2.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos teismų praktika numato tokią galimybę priteisti 5 procentų palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško civilinio ieškinio reikalavimų įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Todėl teismas šioje byloje nepagrįstai atsisakė priteisti palūkanas, jos priteistinos nuo civilinio ieškinio reikalavimų sumos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. prašo atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. atstovo apeliacinį skundą ir palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį nepakeistą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

3.1. Teigia, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas teisingai byloje nustatė aplinkybių visumą ir taikė jo atžvilgiu laidavimą, toks sprendimas motyvuotas. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam pažymi, kad dar iki teismo posėdžio ėmėsi veiksmų pašalinti žalą ir dalis jos buvo atlyginta – jis visiškai padengė ligonių kasų ieškinį, sumokėjo dalį žalos nukentėjusiajam, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad visiškai atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Pažymi, kad ir šiuo metu moka skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą žalą. O vien jo nesutikimas su nukentėjusiojo prašomu ar reikalaujamu žalos dydžiu nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis negalės atlyginti žalos, kaip teigia nukentėjusysis. Nors nukentėjusiajam dalį žalos atlyginimo pervedė ne iš savo banko sąskaitos, o pasinaudodamas savo artimųjų sąskaita, tačiau tai padarė tik dėl to, kad jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės – areštas jo sąskaitoms iki sprendimo visiško įvykdymo, tačiau pervesti pinigai yra jo asmeninės lėšos.

3.2. Dėl ankstesnio teistumo nurodo, kad visos teisinės pasekmės susijusios su 2016 metų teistumu yra pasibaigusios, jis laikomas neteistu, todėl šis įvykis negali įtakoti teismo sprendimo šioje byloje. Jokių kitų baudžiamųjų bylų, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, po šio įvykio taip pat jau yra praėję daugiau nei metai ir jis nebenusikalto. Tai rodo, kad ateityje jis nenusikals, laikysis įstatymų, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytas pagrįstai.

3.3. Pažymi ir tai, kad laidavimas jam skirtas 1 metų laikotarpiui, po nusikalstamos veikos jau yra praėję metai, jis šį laikotarpį gyvenu laikydamasis įstatymų ir nenusikalsta, be to jam buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitinka šio instituto paskirtį, teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, o jokių kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nepateikta.

Dėl civilinio ieškinio

3.4. Nesutinka su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais dėl civilinio ieškinio, kurie analogiški ieškinyje nurodytiems ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktiems, juos teismas tinkamai įvertino pagal bylos esančius įrodymus ir motyvuotai atmetė. Sutinka su teismo išvada, kad nukentėjusysis neįrodė patirtos žalos fakto, dydžio, priežastinio ryšio su įvykusia veika ir kilusiomis pasekmėmis. Nukentėjusysis byloje pateikė ne realias, o galimas išlaidas dėl galimų operacijų, todėl teismas pagrįstai suabejojo dėl 7 dantų, nurodytų gydymo plane, gydymo kaip visiškai nesusijusių su nagrinėjamu įvykiu, kai realiai turėjo ir buvo vertinamos 2 dantims padarytos atstatymo išlaidos, jeigu tokios būtų patirtos.

3.5. Pažymi, kad nukentėjusysis visą laiką dirbo, buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl tokios operacijos galėjo būti kompensuojamos ligonių kasų, tačiau šioje byloje nukentėjusysis pareiškė reikalavimą atlyginti nepatirtų operacijų išlaidas, kurių galimai nukentėjusysis ateityje nepatirs ir jos galimai net nesusijuos su tiriamu įvykiu. Sutinka su teismo motyvais, jog remiantis medicininiais dokumentais menisko pažeidimai nukentėjusiajam yra dėl seno plyšimo ar sužeidimo ir nėra objektyvių duomenų, kad kairės kojos meniskas buvo pažeistas būtent šios nusikalstamos veikos pasekoje. Be to, kojos gydymo operacija, susijusi su menisku, buvo atlikta Valstybinės ligonių kasos lėšomis. Taigi, jokių išlaidų dėl menisko operacijos nukentėjusysis nepatyrė, menisko plyšimas yra senas ir nėra šios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.

3.6. Dėl dantų gydymo nurodo, kad 7 dantų gydymas yra nesusijęs su nusikalstamos veikos pasekmėmis, 7 dantų gydymas su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jokiais dokumentais nebuvo įrodytas, nenustatytas ir šių dantų gydymo reikalingumas. Be to, nukentėjusysis nepateikė minėtų dviejų dantų atstatymo išlaidų sumos, buvo pateiktas visų 7 dantų gydymo planas su planuojamomis išlaidomis, kurių gydymas visiškai nesusijęs ir nepagrįstas dokumentais su nagrinėjama nusikalstama veika. Analogiškai įvertintos ir nukentėjusiojo pateiktos sąmatos dėl nosies operacijos. Nukentėjusysis nė vienu atveju nepagrindė savo reikalavimo realiai patirtomis išlaidomis, bet prašė žalą priteisti remdamasis būsimo gydymo galimomis sąmatomis. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad preliminarus tokių išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba lemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą ir civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra tie patys, kuriuos teismas jau įvertino skundžiamame nuosprendyje ir dėl jų pasisakė.

Dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo

3.7. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės nuomone, teismas taip pat pagrįstai atmetė civilinio ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas ir nurodo, kad tokių palūkanų priteisimas galimas sutarčių nevykdymo atveju, o šioje byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl nusikalstamos veikos, todėl procesinės palūkanos civiliniam ieškovui nepriteistinos.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U., jo įgaliotas atstovas advokatas Gintaras Keliauskas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras Darius Stulpinas ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. bei jo gynėja advokatė Erika Jasiūtė-Baranauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiojo A. U. atstovo advokato Gintaro Keliausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Iš nukentėjusiojo A. U. atstovo advokato Gintaro Keliausko apeliacinio skundo turinio matyti, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu ginčija tai, kad skundžiamu nuosprendžiu: 1) P. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – jis turėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas, paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę, 2) netinkamai nustatyta aplinkybė, kad „<...> menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo <...>, ši aplinkybė iš nuosprendžio turi būti pašalinta ir pripažinta, kad nukentėjusiajam A. U. menisko pažeidimai ir plyšimai padaryti P. P. nusikalstamais veiksmais; 3) netinkamai išspręstas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimas – civilinis ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai bei priteistos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Dėl P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – viena baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Kasacinio teismo praktikoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės apibrėžiamas kaip asmens, teismo pripažinto padariusiu nusikalstamą veiką, sąlyginis ar besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2010).

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023). Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-252-628/2024). Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Tokių nuostatų teismų praktikoje laikomasi kalbant ir apie kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2020, 2K-21-495/2025 ir kt.).

10. Byloje nekyla ginčo, kad P. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir punktuose nustatytas sąlygas, nekeliamas klausimas ir dėl P. P. laiduotojo asmenybės. Apeliaciniame skunde atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas ginčijamas, tvirtinant, kad nėra pagrindo, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš BK 40 straipsnio 2 dalies tiek 2, tiek 3 punktuose numatytų sąlygų turinio akivaizdu, kad joms nustatyti pakanka vien kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. viso proceso metu teigė norintis atlyginti nukentėjusiajam padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, tačiau išreiškė abejonę dėl reikalaujamos turtinės žalos dydžio, kuri, jo nuomone, nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Byloje taip pat nustatyta, kad P. P. dar ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas susitaikyti su nekentėjusiuoju ir atlyginti jam padarytą žalą, tačiau nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Nepaisant to, P. P. 2025 m. vasario 16 d. pervedė nukentėjusiajam A. U. 700 Eur žalos atlyginimo (t 3., b. l. 71). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai šalių pozicijos dėl padarytos žalos dydžių labai skirtingos, pakanka, jog kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą būtų užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Nagrinėjamoje byloje P. P. sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti žalą užfiksuotas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole (t. 3, b. l. 107–108). Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu P. P. atlygino nukentėjusiajam A. U. dar 2800 Eur turtinės žalos (t. 3, b. l. 177–192), nors jo ir nukentėjusiojo ginčas dėl turtinės žalos dydžio nebuvo išspręstas – pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies, priteisdamas jam iš P. P. labai nedidelę dalį prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo (2291,75 Eur iš reikalautų 10781,10 Eur), likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė, bei išaiškino teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. Taip pat P. P. yra atlyginęs žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 345,53 Eur gydymo išlaidų, todėl bylos procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktas (t. 1, b. l. 62–63). Vien tai, kad pinigų pervedimą nukentėjusiajam atliko ne pats P. P., o jo artimieji (tėvas), nekeičia situacijos vertinimo. Pagal teismų praktiką, kai kaltininkas savo noru atlygina visą tiek turtinę, tiek neturtinę nusikalstama veika padarytą žalą arba kaltininko pavedimu ar jo valia visą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygina kiti asmenys, tai pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009, 2K-579/2010). Todėl išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad P. P. vykdo savo pažadą ir laisva valia siekia atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą laidavimo institutui taikyti.

13. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantis ir su teismo išvada, kad P. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Toks nesutikimas grindžiamas tuo, kad P. P. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, o šioje byloje pripažintas kaltu padaręs pagal pobūdį panašią nusikalstamą veiką, t. y. jis linkęs daryti agresyvias ir piktybinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo jam antrą kartą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai sprendė šiuo atveju esant pagrindą manyti, kad P. P. ne tik visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, bet ir laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Pažymėtina, kad ši sąlyga, t. y. pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Taigi, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį nuteistojo padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021, 2K-121-719/20

25). Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-46-465/2021, 2K-212-594/2024).

15. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad P. P. nei iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos, nei vėliau neteistas (t. 2., b. l. 77–81); administracine tvarka laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. baustas 6 kartus už smulkius KET pažeidimus, už kuriuos jam surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 72–76), vėlesnių duomenų apie asmens nubaudimą byloje nėra; turi nuolatinį darbą – nuo 2024 m. kovo 4 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokėsi pagal profesinio mokymo programą (t. 3, b. l. 70, 73–75, 76–78), gauna nuolatines pajamas už darbą (t. 3, b. l. 79). Nors apeliaciniu skundu akcentuojama, kad anksčiau P. P. atžvilgiu jau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo pastarojo instituto taikymo P. P. praėjo jau beveik 10 metų – nuo baudžiamosios atsakomybės pagal už BK 284 straipsnį Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jis atleistas dar 2016 m. vasario 19 d., paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę. Daugiau ikiteisminių tyrimų P. P. atžvilgiu nepradėta ir po šios nusikalstamos veikos, nuo kurios padarymo praėjo pusantrų metų. Manyti, kad P. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų leidžia ir jo veiksmai atlyginant byloje pareikštus civilinius ieškinius: visiškai atlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų (345,53 Eur), nukentėjusiajam A. U. iš viso atlyginta 3500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tokiais savo veiksmais P. P. įrodė, jog ne tik siekia sumažinti nusikalstama veika sukeltus padarinius, bet ir atlygino dalį civilinių ieškinių. Savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, apgailestauja tokiu savo neatsakingu elgesiu padaręs žalos nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jokių kitų neigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių byloje nenustatyta. Surinktų P. P. charakterizuojančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, baudžiamojoje byloje BK40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga nustatyta pagrįstai.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė, P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu atleido pagrįstai. Todėl tenkinti nukentėjusiojo A. U. atstovo advokato apeliacinį skundą ir naikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria P. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

17. Nukentėjusysis A. U. šioje byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš P. P. priteisti 4000 Eur neturtinės žalos ir 10781,10 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki prievolės visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 3700 Eur – sulaužytos nosies būsimos atstatymo išlaidos, 2029 Eur – būsimos dantų tvarkymo išlaidos, 2359,91 Eur – išlaidos traumuotai kojai gydyti (operacijai atlikti), 281,09 Eur – išlaidos vaistams ir kurui, 2411,10 Eur – negautos pajamos (t. 3, b. l. 61–68).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė jam iš P. P.: 3300 Eur neturtinei žalai (iš prašomos 4000 Eur sumos išskaičiavęs P. P. atlygintą dalį – 700 Eur) ir 2291,75 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 281,09 Eur išlaidos už vaistus ir kurą ir 2010,66 Eur negautos pajamos. Kitoje dalyje civilinį ieškinį teismas atmetė (dėl 3700 Eur – sulaužytos nosies būsimų atstatymo išlaidų, 2029 Eur – dantų tvarkymo būsimų išlaidų, 2359,91 Eur – būsimų išlaidų traumuotai kojai gydyti). Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. U. atstovas neginčija teismo sprendimo dėl priteistos neturtinės bei turtinės žalos dydžių, tačiau prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netenkintų kitų ieškinio reikalavimų ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. U., be kitų sužalojimų, buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, 21 ir 42 dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimai (lūžimai), kraujosruva ir nubrozdinimas kairio kelio srityje. Gydytojų rekomenduotos nosies operacijos ar nuskeltų dantų gydymo nukentėjusysis iki šio neatliko, kaip teigiama, dėl didelės gydymo kainos ir lėšų trūkumo. Būsimas išlaidas nosies operacijai atlikti nukentėjusysis A. U. įrodinėja UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta operacijos kaina – 3700 Eur, dantų gydymą – UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu gydymo planu, kuriame nurodyta dantų gydymo išlaidų suma – 2029 Eur, o kojos gydymą – (duomenys neskelbtini) chirurgijos centro pranešimu apie operacijos kainą – 2359,91 Eur (t. 1, b. l. 64–87). Bylos duomenimis, iki apeliacinio skundo pateikimo nukentėjusiajam gydytojų rekomenduota nosies operacija ar dantų gydymas nebuvo atlikti.

20. Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant jau minėtą deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas (nukentėjęs asmuo), siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

21. Aptartos įstatymų nuostatos leidžia teismui priteisti nukentėjusiam asmeniui ir būsimų išlaidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, tačiau, priimant tokį sprendimą, turi būti įvertinama, ar yra tam įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai. Visų pirma turi būti nustatomas šių išlaidų būtinumas ir realumas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. tyčiniais veiksmais – smūgiu kumščiu nukentėjusiajam į nosies sritį nukentėjusiajam A. U. buvo padaryta žala – nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje bei 21 ir 42 dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimai (lūžimai) (Specialisto išvados Nr. G465/2024(04), pG693/2024(04), t. 2, b. l. 5–6, 11–12). Nėra ginčo ir dėl to, kad siekiant sugrąžinti nukentėjusįjį į padėtį, buvusią iki sveikatos sužalojimo, jam yra reikalingas dantų gydymas ir nosies operacija. Todėl konstatuotina, kad išlaidos gydytojų rekomenduotam dantų gydymui ir nosies operacijai yra būtinos, o tai yra vienas pagrindinių kriterijų priteisiant būsimas gydymo išlaidas. Tačiau priteisti šių būsimų gydymo išlaidų šioje byloje nėra pagrindo, kadangi neįrodytas šių išlaidų pagrįstumas. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvieno sužalojimo gydymo išlaidų atskirai.

22. Būsimas išlaidas dantų gydymui ir jų dydį nukentėjusysis A. U. įrodinėja UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu 2024 m. gegužės 13 d. gydymo planu, kuriame paskaičiuotos preliminarios dantų gydymo išlaidos (t. 1, b. l. , b. l. 64–87). Teisėjų kolegija neabejoja šio plano tinkamumu ir gydytojos odontologės A. B. kompetencija, tačiau nesutinka, kad šiuose planuose nurodytos išlaidos įrodo tikrąjį P. P. veiksmais nukentėjusiajam A. U. padarytos turtinės žalos dydį. Kaip minėta, pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023.

23. Šioje byloje teisėjų kolegija nesivadovauja UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu gydymo planu, kuriuo paskaičiuotos preliminarios nukentėjusiojo dantų gydymo išlaidos, nes, visų pirma, paskaičiavimai yra preliminarūs ir sudaryti iš esmės po vienintelio nukentėjusiojo apsilankymo šiame odontologijos centre 2024 m. gegužės 13 d. Antra, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, be Specialisto išvadose nurodytų dviejų dantų (21 ir 42), kurių nuskėlimas inkriminuotas kaltininkui, gydymo, į šį gydymo planą įtrauktas ir kitų penkių dantų (31, 32, 41, 16, 35) gydymas. Duomenų, pagrindžiančių, jog kaltinime nurodytais smūgiais P. P. be dviejų nurodytų dantų (21 ir 42) kramtomųjų paviršių nuskėlimo (lūžimo), kuris nukentėjusiajam užfiksuotas netrukus po aptariamo įvykio, t. y. 2024 m. balandžio 3 d. apsilankius (duomenys neskelbtini) pas gydytoją odontologę G. P. bei konstatuotas Specialisto išvadose Nr. G465/2024(04), pG693/2024(04), sugadino nukentėjusiajam ir daugiau dantų, nurodytų pateiktame gydymo plane, byloje nėra, išskyrus paties nukentėjusiojo teiginius, jog nuo kaltinamojo smūgio išsijudino ir kiti dantys. Nenustačius priežastinio ryšio tarp P. P. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos atsiradusios papildomos žalos dėl kitų 5 dantų sugadinimo, nėra pagrindo šias išlaidas priteisti nukentėjusiojo naudai.

24. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu net ir pripažinęs, kad neigiami padariniai galėjo atsirasti kaltinime nurodytiems 2 dantims (21 ir 42), kurių gydymas kainuotų 702 Eur, tačiau jų gydymo išlaidų vis tik nepriteisė, nepagrįstai neigiamai įvertinęs kitų penkių į gydymo planą įtrauktų dantų gydymo išlaidas, tačiau teisėjų kolegija negali nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš minėto 2024 m. gegužės 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. U. gydymo plano matyti, kad nukentėjusiojo iš viso 7 dantų gydymas suplanuotas 5 etapais. Be byloje nustatytų 21 ir 42 sugadintų dantų, gydymas suplanuotas ir kitiems penkiems įvairiose vietose išsidėsčiusiems dantims (31, 32, 41, 16, 35). Gydymo plane nurodytos dantų gydymo paslaugos apima įvairius dantų gydymo procesus (nuo kanalo paruošimo ir plombavimo iki dantų formos ir funkcijos atstatymo), kiekvienam iš dantų atliktinų gydymo procesų skaičius ir kaina skiriasi, kai kurių gydymas grupuojamas po 2-3 dantis. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė apskaičiavęs preliminarią dviejų dantų gydymo kainą – 702 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pateiktu gydymo planu apskaičiuoti būtent kaltinime inkriminuotų dviejų dantų gydymo išlaidas ir jas priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. P., nėra galimybės, nes nėra aišku, kaip šias išlaidas įtakoja kitų plane nurodytų dantų gydymo ir jo išlaidų eliminavimas iš bendros sąskaitos. Tuo tarpu priteisti visas prašomas dantų gydymo būsimas išlaidas šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, nes nėra priežastinio ryšio tarp P. P. veiksmų ir nukentėjusiojo nurodomų kitų penkių dantų sugadinimo, jo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

25. Būsimas išlaidas nosies operacijai ir jų dydį nukentėjusysis A. U. įrodinėja UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 4 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta rinoseptoplastikos kaina – 3700 Eur (t. 1, b. l. 69). Teisėjų kolegija neabejoja pateikto medicinos dokumento objektyvumu, tačiau nesutinka, kad nurodytos išlaidos įrodo tikrąjį P. P. veiksmais nukentėjusiajam A. U. padarytos turtinės žalos dydį. Visų pirma, nurodyta operacijos kaina yra preliminari, nustatyta vos po vienintelio A. U. apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini) netrukus po nagrinėjamo įvykio, vėliau nukentėjusysis pas jokį kitą gydytoją dėl šios diagnozės nesilankė, rekomenduotos operacijos po 6 mėnesių neatliko. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nosies operacijos būtinumą patvirtina ir tai, kad dėl nosies pažeidimo nukentėjusysis jaučia didelį diskomfortą ir nepatogumus, pastebėtina, kad nuo įvykio praėjo jau pusantrų metų, o nukentėjusysis, net ir būdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turėdamas galimybę tokią operaciją nedelsiant gauti valstybės lėšomis, dėl jos daugiau į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, kas iš esmės paneigia tokio gydymo nukentėjusiajam būtinumą.

26. Dar vienas civilinio ieškinio reikalavimas susijęs su apeliaciniame skunde konstatuojamu kaltininko nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytu kairės kojos menisko plyšimu, kurio gydymui (operacijai atlikti) prašoma priteisti 2359,91 Eur išlaidas. Šis reikalavimas grindžiamas medicininiais dokumentais, Specialisto išvada bei medicinos įstaigos pranešimu apie preliminarias tokio pobūdžio operacijų kainas. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, medicininiai įrašai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltininko smurtinių veiksmų ir nukentėjusiajam diagnozuoto menisko plyšimo. Tačiau su tokiu byloje esančių duomenų vertinimu teisėjų kolegija negali sutikti.

27. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad kitą dieną po įvykio, t. y. 2024 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), be kitų sužalojimų, A. U. nustatyta 10x5 cm hematoma su nubrozdinimu kairio kelio srityje (gydytoja chirurgė R. K.). 2024 m. balandžio 23 d. ta pati gydytoja, įvertinusi nukentėjusiojo būklę, nustatė, kad judesiai pilnos amplitudės, skausmingi, diagnozė patikslinimui ir gydymui – menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos (M23.20), A. U. išduotas siuntimas gydytojo traumatologo konsultacijai dėl paciento nusiskundimų skausmu kairio kelio sąnaryje (t. 1, b. l. 78–79). Pagal Specialisto išvadą Nr. G 465/2024(04), A. U., be kitų sužalojimų, nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimas kairio kelio srityje (t. 2, b. l. 5–6). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kairės kojos kelio menisko sužalojimą nukentėjusysis patyrė būtent įvykio dieną ir dėl P. P. nusikalstamų veiksmų. Nors nukentėjusysis ir jo atstovas nurodo, kad menisko plyšimas nukentėjusiajam buvo diagnozuotas vėliau – 2025 m. sausio 8 d., gydytojui traumatologui A. K. C. nustačius, kad skausmas kelio srityje atsirado po traumos, patirtos 2023 m. balandžio 1 d., tačiau jokių šią diagnozę patvirtinančių dokumentų nei į bylą, nei teismui nėra pateikta. Pastebėtina ir tai, kad nei nukentėjusysis, nei jo atstovas byloje neteikė prašymo keisti kaltinimą P. P. dėl šio sužalojimo inkriminavimo, nors byla pirmosios instancijos teisme dar nebuvo išnagrinėta. Galiausiai, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis, kojos operacija jam buvo atlikta dar 2025 m. vasario mėnesį valstybės lėšomis (t. 3, b. l. 111). Įvertinus tai, kad menisko operacija nukentėjusiajam jau atlikta Valstybinės ligonių kasos lėšomis ir dėl to nukentėjusysis jokių išlaidų nepatyrė, nepagrįstu laikytinas civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti būsimas kojos gydymo išlaidas, kurios grindžiamos vien (duomenys neskelbtini) chirurgijos centro elektroniniu pranešimu A. U., atsiųstu po pokalbio telefonu, apie kelio sąnario operacijų preliminarias kainas (kelio nario artroskopija, esant vidiniams pažeidimams – 1316 Eur, kelio artroskopinė rekonstrukcija – 2359,91 Eur, kainos nurodytos nedraustiems pacientams), kuriuo remdamasis nukentėjusysis įrodinėja jam priteistinas ne bet kurios, o būtent brangesnės operacijos išlaidas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti jam 2359,91 Eur išlaidas kojos traumai gydyti nepagrįstas jokiais rašytiniais duomenimis apie nustatytą tokį sužalojimą, tokios operacijos būtinumą, nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos (kojos menisko plyšimo), dėl ko civilinis ieškinys dalyje dėl 2359,91 Eur išlaidų traumuotai kojai gydyti atmestas pagrįstai.

28. Sprendžiant klausimą dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo svarbu nustatyti ir nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, nes būsimos žalos atlyginimo priteisimas sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas tik tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl savo sunkios turtinės padėties negali savo lėšomis apmokėti šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022), o šią savo sunkią turtinę padėtį turi įrodyti pats nukentėjęs asmuo, prašantis būsimų gydymo išlaidų priteisimo. Tačiau šioje byloje nukentėjusysis A. U. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis negalėtų apmokėti nosies operacijos ar dantų gydymo išlaidų. Iš teismui pateiktų paties nukentėjusiojo, užsiimančio individualia veikla, pajamų mokesčio deklaracijų už 2021-2023 metus teismas nustatė, kad nukentėjusysis gavo grynojo pelno: 2023 m. – 9363,61 Eur, 2022 m. –7763,38 Eur, 2021 m. – 6295,14 Eur, t. y. vidutiniškai per metus –7807,37 Eur grynųjų pajamų (t. 3, b. l. 93–101). Be to, iš nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad už atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose) nukentėjusysis atstovui sumokėjo beveik 2000 Eur (t. 3, b. l. 66–68, 145–146), kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusiojo turtinė padėtis leido jam susimokėti už nusikaltimo metu padarytų sužalojimų gydymą ar jį bent jau pradėti, juolab, įvertinus ir P. P. nukentėjusiajam pervestas sumas žalai atlyginti (laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. mėn. pervesta iš viso 3500 Eur).

29. Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama priteisiant būsimas gydymo išlaidas, yra tas, kad šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis A. U. iki šiol nepradėjo dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo sugadintų dantų gydymo, į gydytojus nebesikreipė ir dėl nosies operacijos, kurią buvo rekomenduota atlikti po 6 mėnesių nuo diagnozės, nors po įvykio praėjo jau daugiau nei pusantrų metų, kas leidžia teigti, jog dviejų dantų gydymo poreikis kaip ir nosies rinoseptoplastika bei rando plastika nukentėjusiajam A. U. nebuvo ir nėra prioritetas.

30. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nukentėjusysis neįrodė savo prastos ir sunkios finansinės padėties, kuri apribotų galimybę susimokėti už gydymo paslaugas, byloje taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų negalėtų užsiimti darbine veikla, o kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias būsimos turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, šių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai.

31. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad būsimos žalos, kurios būtinumas ir realumas šiuo konkrečiu atveju nėra konstatuotas, kai iš bylos duomenų nėra aišku, kokio masto žala nukentėjusiajam yra padaryta, visą prašomos žalos atlyginimą priteisti šiuo metu nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių tiek su dantų, nosies ir/ar kojos gydymu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų. Todėl nukentėjusiojo A. U. atstovo apeliacinis skundas dalyje dėl prašomos žalos atlyginimo priteisimo iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl faktinės aplinkybės pašalinimo

32. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti teiginį „<...> menisko pažeidimai dėl seno lyšimo ar sužeidimo“ kaip neatitinkantį byloje esančių duomenų ir pripažinti, kad kelio menisko plyšimas (pažeidimas) yra P. P. nusikalstamų veiksmų padarinys. Vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajam tokius sužalojimus kairėje kojoje, o būtent, menisko plyšimą padarė P. P. aptariamo įvykio metu. Kaip matyti iš šios nutarties 27 punkte nurodytų medicininių dokumentų, nukentėjusiajam po šio įvykio kairėje kojoje buvo nustatyta tik hematoma ir nubrozdinimas, kurie konstatuoti ir byloje pateiktoje Specialisto išvadoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant įrodytas aplinkybes, kad menisko plyšimą, dėl kurio nukentėjusiajam 2025 m. vasario 13 d. (paties parodymais) buvo atlikta operacija, nukentėjusiajam sukėlė P. P. veiksmai nusikaltimo padarymą dieną – 2024 m. balandžio 1 d. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytą nusikaltimo padarymo mechanizmą – visi smūgiai kumščiais nukentėjusiajam suduoti į veido ir galvos sritį. Pagal Specialisto išvadą, minėti sužalojimai kairio kelio srityje galėjo būti padaryti tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių, tiek ir suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į kairio kelio sritį. Nukentėjusysis A. U. apklausiamas nenurodė, kad P. P. jam būtų smūgiavęs į kairę koją, aiškino po suduoto smūgio į veidą su kėde nuvirtęs ant grindų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti nustatytomis aplinkybes, kad nukentėjusiajam kairės kojos menisko plyšimas (pažeidimas) buvo padarytas P. P. veiksmais ir šioje dalyje skundžiamą nuosprendį keisti.

Dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo

33. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo A. U. atstovas 2025 m. kovo 25 d. pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo, taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (t. 3, b. l. 61–62). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio civilinio ieškinio reikalavimo padarė įstatymo taikymo klaidą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/

2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tokios pozicijos laikomasi ir tolesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

36. Konstatuotas pažeidimas pripažintinas esminiu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo naikinama, priteisiant nukentėjusiajam A. U. 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Likusioje dalyje nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Nukentėjusiojo A. U. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas, susijusias su advokato teiktų paslaugų apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme. Iš apygardos teismui pateiktos pažymos matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra 700 Eur už įvairaus pobūdžio teisinių dokumentų bei konsultacijų teikimą (t. 3, b. l. 146–146).

38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Minėtos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

39. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko tik pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą. Šiuo sprendimu nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, tenkinamas tik vienas iš apeliaciniu skundu pareikštų keturių reikalavimų – dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuris truko 55 min.), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 3 tomai, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl detalesnio susipažinimo su bylos medžiaga nereikėjo, sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovo prašomos priteisti 700 Eur dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra per didelės ir neadekvačios P. P. turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, P. P. vertingo (ne)kilnojamo turto neturi, jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai – 1474,67 Eur, už būsto nuomą pagal sudarytą buto nuomos sutartį per mėnesį moka po 370 Eur, apskųstuoju nuosprendžiu jis privalo nukentėjusiajam atlyginti apylinkės teismo priteistą iš viso 5591,75 Eur žalą ir 1137,75 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Dėl aptartų aplinkybių prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. nukentėjusiojo A. U. naudai priteistina 350 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyto dydžio suma laikytina ne per didele ir atitinkanti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei kitus Rekomendacijoje nustatytus proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti nukentėjusiajam A. U. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą 5591,75 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 75 ct) sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. P. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiam A. U. patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Gintarė BunikienėNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas